Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.2.1.; 1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.6.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.10.1.;

1.2.14.3.2.2.; 1.2.14.10.1.;2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.1.;

2.1.4.6.2.; 2.1.4.7.; 2.1.4.10.2.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.;

2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.4.; 2.1.16.1.13.; 2.3.2.2.1.; 2.3.2.2.2.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.7

2018 m. spalio 19 d.

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams D. M. ir D. A. bei jų įgaliotam atstovui advokatui V. D.,

vertėjai Erikai Tunčikienei.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-136-269/2018 (toliau-byla), kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, išsituokęs, 8 kartus teistas kartus:

1.1994-11-02 Trakų rajono apylinkės teismo pagal senos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-senos redakcijos BK) 42 straipsnį, 90 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 3 dalį- 4 metams laisvės atėmimo;

2.1995-11-30 Trakų rajono apylinkės teismo pagal senos redakcijos BK 146 straipsnio 3 dalį, subendrinus bausmes- 4 metams laisvės atėmimo;

3.1996-06-09 Trakų rajono apylinkės teismo pagal senos redakcijos BK 35 straipsnį, 271 straipsnio 4 dalį- 6 metams laisvės atėmimo; 2000-02-02 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

4.2005-05-02 Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2005-05-02 nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 2 ir 3 dalis, 214 straipsnį ir 258 straipsnio 2 dalį – 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2005-10-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2005-05-02 nuosprendis pakeistas ir laisvės atėmimo bausmę sutrumpinta iki 4 metų 6 mėnesių; 2007-11-06 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos; 2009-03-16 išbrauktas iš įskaitos Elektrėnų Pataisos inspekcijoje;

5.2005-10-10 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį– bauda 8 MGL (1000 Lt), (289, 62 Eur); 2008-02-13 bauda išieškota;

6.2009-09-04 Širvintų r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį– bauda 30 MGL (3900 Lt), (1129, 52 Eur); 2010-01-04 bauda išieškota;

7.2010-07-22 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo;

8.2010-07-23 Vilniaus r. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo, vadovaujantis šio teismo 2010-09-24 nutartimi BK 63 straipsnio 4, 7, 8, 9 dalis pagal 2010-07-23 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010-07-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, pagal 2011-10-04 Alytaus r. apylinkės teismo nutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso paleistas 2011-10-11 lygtinai prieš 2 metus 1 mėnesį 2 dienas, įpareigojant registruotis pataisos inspekcijoje 3 kartus per mėnesį, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; pagal 2013-09-27 Trakų r. apylinkės teismo nutartį lyginis paleidimas panaikintas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti 2 metų 1 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2016-09-29 paleistas lygtinai iš Alytaus Patais namų, nuo 2016-10-07 įrašytas į probuojamųjų asmens duomenų registrą;

kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį;

V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini)., profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, 2005-04-22 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta 6 MGL (750 Lt), (217, 22 Eur) dydžio bauda, duomenų, kad bauda sumokėta ar ne byloje nėra; kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

jie, 2016-10-22 laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., dėl savanaudiškų paskatų turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš anksto susitarę, veikdami kartu, nukentėjusiajam D. M. susitarus su V. Z. dėl V. K. priklausančio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruoto I. G. vardu, pirkimo už 3 000 eurų, nukentėjusiajam D. M. perdavus V. Z. 3 000 eurų, V. K. atvažiavus automobiliu „VW Transporter“ (teismo nagrinėjimo metu nenustatytais valstybiniais numeriais), prie automobilių servizo, (duomenys neskelbtini)., V. K. nukentėjusiajam D. M. papurškė ašarinių dujų į akis, o pastarajam bandant bėgti, V. K. sudavė kumščiu nukentėjusiajam D. M. į pakaušį, kuris nuo smūgio nukrito ir prarado sąmonę, tokiu būdu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. M. fizinį smurtą, sukėlė šiam fizinį skausmą.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K. nuėjęs prie automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atidarė dureles ir ten sėdėjusiam D. A. papurškė ašarinių dujų į akis, taip palaužęs nukentėjusiojo D. A. valią priešintis, o pastarajam išlipus iš automobilio, V. K. dešinės rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam D. A. į veido sritį, pataikydamas į smakrą (kairėje pusėje), tokiu būdu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį D. A. fizinį smurtą, padarė jam muštines viršutinės ir apatinės lūpų žaizdas, taip nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą bei, išsitraukęs medžioklinį peilį, įrėmė šį nukentėjusiajam D. A. į pilvą ir pagrasino, kad papjaus, tokiu būdu kartu sukūrę nukentėjusiesiems D. M. ir D. A. situaciją, bauginančią ir keliančią nerimą, panaudoję fizinį ir psichologinį smurtą ir specialiai žmogų pritaikytus žaloti daiktus – ašarines dujas ir medžioklinį peilį, taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė iš D. A. drabužių kišenių nukentėjusiojo D. A. vardu išduotus dokumentus: Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); Rusijos Federacijos užsieniečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei daiktus: 5 000 eurų vertės laikrodį „V. C.“; 350 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“; automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elektroninį raktą ir pinigus – 8 000 Rusijos Federacijos rublių (116.72 eurai (2016-10-22 valiutų kursas 1 euras-68.5407 rubliai)), o iš automobilio „Qashqai“ bagažinės – 10 eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį bei pagrobė D. M. priklausančius 3 000 eurų, tokiu būdu bendrais veiksmais panaudodami fizinį ir psichologinį smurtą bei specialiai žmogų pritaikytus žaloti daiktus – ašarines dujas ir medžioklinį peilį, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą – 3 000 eurų bei nukentėjusiajam D. A. priklausantį 5 476.72 eurų vertės turtą (t., 3, b.l. 55-56, 62-63, 65-66, t. 4, b.l. 2-3).

Be to, kaltinamasis V. Z. tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2016-10-23 laikotarpiu nuo 16.18 val. iki 16.37 val., prie namo, (duomenys neskelbtini) privažiavęs jam priklausančiu automobiliu „Peugeot Partner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš savo automobilio bagažinės pasiėmęs gesintuvą, tyčia juo smogė į nukentėjusiajam D. A. priklausančio automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 300 eurų vertės galinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilinėjo, tokiu būdu sugadino svetimą – nukentėjusiajam D. A. priklausantį 300 eurų vertės turtą (t. 3, b.l. 11-12, 18-19, t.4, b.l. 3-4).

Kaltinamasis V. K. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2016 metų spalio mėnesio pradžioje Vilniuje Gariūnų turgavietėje nusipirko automobilį ,,Opel Insignia", 2010 metų, sumokėjo apie 4 000 eurų. Automobilį įformino buvusios sutuoktinės I. G. vardu. Ina automobiliu nesinaudojo, juo naudojosi jis, pas jį buvo visi dokumentai. Tuo metu jis pasiskambino V. ir pasakė apie automobilio pirkimą, o šis jam pasakė, kad galima automobilį parduoti už didesnę kainą, nei jis sumokėjo pirkdamas. Jis sutiko, norėdamas užsidirbti, automobiliu nuvažiavo į sutartą vietą ir atidavė raktelius, dokumentus. Vieną rytą jam paskambino V. ir pasakė, kad jam priklausantį automobilį perka baltarusiai ir jie tą dieną atvažiuoja. Jis iš Elektrėnų atvažiavo į Vilnių, kur susitiko su Vitalijumi ir jis jam pasakė, kad vakare atvažiuoja baltarusiai, tačiau jam pasakė, kad nevažiuotų. Jam pasirodė įtartina, kad V.jam liepė nevažiuoti, kai baltarusiai apžiūrinės jo automobilį. Vakare jis paskambino draugui Algiui ir paprašė jo, kad jį nuvežtų iki autoserviso, kur buvo palikęs savo automobilį ,,Opel Insignia". Pravažiuojant pro V. namus, D. R., pastebėjo, kad nei V., nei jo automobilio ,,Opel Insignia" nebuvo. Tada A. jį nuvežė prie autoserviso. Kai atvažiavo, jis pamatė, kad jo automobilio atidarytas antvožas ir trys vyrai stovėdami su žibintuvėliu apžiūrinėjo variklį. Jam pasirodė labai keista, kodėl V. rodo jo automobilį šitoj vietoj, kadangi ten nebuvo apšvietimo. Tada jis išlipo iš automobilio ir paklausė ką jie čia daro. Tada pamatė, kad prie jo automobilio buvo jam du nepažįstami vyrai, šiek tiek toliau stovėjo V.. Jis pasakė, kad tai jo automobilis. Vienas vyras pasakė, kad tai jiems automobilį atvarė, kad jie jį nusipirko išrinkimui dalimis. Vyras pasakė, kad nusipirko už 3 000 eurų. V. jam prieš tai neminėjo, kad parduos dalimis, jis jam sakė, kad parduos už maždaug 6 000 eurų. Vienas iš jam nepažįstamų vyrų buvo išgėręs ir kalbėjo su juo pakeltu tonu, vis sakydamas, kad tai ne jo reikalas. Jis pagalvojo, kad dalimis tikrai nepardavinės ir norėjo pasiimti savo automobilį. Tada pastebėjo, kad jo automobilyje nėra vaikiškos kėdutės ir sportinio krepšio. Jis paklausė dviejų jam nepažįstamų vyrų ir V., kur jo daiktai, jie pasakė, kad nežino. A.jam patarė, kad kviestų policiją ir jis garsiai vyrams pasakė, kad kvies policiją. Tada jam nepažįstami vyrai staiga pradėjo eiti – vienas į vieną pusę, kitas – į kitą. Tada jis pastvėrė vieną vyrą už kapišono ir papurškė jam dujų su savim turėtu ašarinių dujų balionėliu, kurį pasiėmė iš automobilio ,,Opel Insignia". Jis nepataikė jam į akis, ir vyras ištrūkęs iš jo rankų pabėgo. Kitas vyras, kuris buvo stipriau išgėręs, nuėjo ir atsisėdo į savo automobilį ,,Nissan", vairuotojo vietoj. Jis atsidarė dureles, pašvietė su savim turėtu žibintuvėliu ir papurškė jam į akis dujų. Tuo pačiu metu šalia automobilio atėjo V. Z., kuris jam pasakė, kad nežino kur jo daiktai iš automobilio. V. pasakė, kad reikia pavažiuoti prie jo namų, nes galimai jo brolis perdėjo jo daiktus iš jo automobilio pas save į automobilį. Tuo momentu iš automobilio išlipo jam nepažįstamas vyras, kuriam prieš tai papurškė dujų ir pasakė, kad viską sutvarkys, kad nereikia policijai skambinti. Eidamas vyras užsikabino už priekabos, kuri stovėjo šalia ir nugriuvo galva į žemę, tačiau atsikėlė greitai. Jis pamatė, kad jam prie lūpų bėga kraujas. V. Z. nuvažiavo link savo namų ir netrukus grįžęs pasakė, kad nėra jo daiktų pas jį namuose. Tada išgėręs jam nepažįstamas vyras nusiėmė savo laikrodį ir dokumentus, kiek prisimena –dvi korteles, mobiliojo ryšio telefoną ir padavė jam. Jis šio telefonu nufotografavo jo paduotus dokumentus ir jam atidavė, o telefoną ir laikrodį pasiėmė kaip užstatą, nes vyras pasakė, kad rytoj viską jie su V. sutvarkys. Vyras pasakė, kad jei neras daiktų, atiduos jam 500 eurų už nerastus daiktus. Tada jis atsisėdo į savo automobilį ,,Opel Insignia" ir išvažiavo namo. Kitos dienos rytą jis nuvažiavo pas V., kuris jam padavė apie 500 eurų ir pasakė, kad jo daiktų nerado, o jis grąžino telefoną ir laikrodį. Tada V. paskambino baltrarusiams ir paklausė ar gali atvažiuoti, tačiau jie pasakė, kad negali atvažiuoti. Telefonu V. vienas iš baltarusių pasakė, kad jie neranda savo vieno mobiliojo ryšio telefono. Jis pasakė V., kad telefoną matė jų automobilyje ,,Nissan" tarp sėdynių. V. buvo įjungęs garsiakalbį, todėl jis girdėjo kaip jam vyras paaiškino, kad daiktų nerado automobilyje. Tada V. paklausė kodėl jo automobilį pardavinėjo dalimis, jis jam paaiškino, kad taip yra galimybė daugiau užsidirbti. Tada dar pasakė, kad jis pakeis jo detales į savo sugedusias, jas supakuos ir atiduos baltarusiams kaip už geras. Kitą dieną jis vėl susitiko su V., paklausė ar rado telefoną, jis jam pasakė, kad rado. Jis nenaudojo smurto vyrų atžvilgiu, netrenkė kumščiu, jokio peilio tuo metu neturėjo ir nenaudojo, jis tik papurškė abiems vyrams ašarinių dujų į akis, kadangi jie buvo agresyvūs, jiems negrasino. Iš vyrų jis pats nieko neėmė, jam vienas vyras davė savo laikrodį ir telefoną, dokumentus jis tik nusifotografavo – nei Rusijos rublių, nei eurų ar dar kokių pinigų iš vyrų neėmė. Jokių dokumentų, pinigų, alkoholinio gėrimo, banko kortelių iš jam nepažįstamų vyrų tada jis nepaėmė, smurto nenaudojo, medžioklinio peilio neturėjo ir juo negrasino, negrasino žodžiais, tik papurškė ašarinėmis dujomis į akis abiems vyrams. Savo kaltę pripažįsta dalinai, mano, kad jis savavaldžiavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl to nuoširdžiai gailisi ir ketina imtis veiksmų atlyginti jiems jų patirtą žalą (t. 2, b.l. 57-61, 64, 67-68, t. 4, b.l. 76-77, 177-181).

Kaltinamasis V. Z. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad V. K. pažįsta maždaug apie 2-4 metus. Susipažino per jo pažįstamą A., Rusijos pilietį, kuris turi individualią veiklą - užsiima automobilių detalėmis, ardo mašinas, pervežinėja detales į Rusiją. Tame sandėlyje susipažino su D., pora kartų pardavė jam detalių, ardė jo mašiną. Apie 2 savaites iki įvykio D. buvo atvykęs į Vilnių, susitiko Lukoile, ir jis sakė, kad jam reikia automobilio „Opel Insignia“ detalėms, sakė, kad gali mokėti 3000 eurų, nedaugiau. 2016 m. spalio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, jis susitiko su V. K. mieste, ir jis pasakė, kad jam reikia pinigų ir nori parduoti buvusios žmonos automobilį ,,Opel Insignia". Jis jam sakė, kad nori gauti apie 6 000 eurų. Jis pasakė šiam, kad jis atvarytų jam automobilį prie serviso(duomenys neskelbtini) V. jam atvarė automobilį ir paliko. Jis bandė parduoti tą automobilį per pažįstamus, tačiau automobilis buvo su defektais, todėl niekas pirkti už tokią kainą nenorėjo. Tada jis nusprendė parduoti automobilį detalėmis. Apie tai V. nieko neminėjo, kadangi paskaičiavo, kad parduodamas detalėmis uždirbs daugiau, kad atiduos V.apie 6 000 eurų ir kad dar liktų jam. V. K. buvo palikęs automobilio salone kėdutę, dar buvo jo akiniai, dezodorantas, tašė su kažkokiais batais, bagažinėje gulėjo ir meškerė. Jei būtų konkretus klientas, tada jis paskambintų jo žmonai, nes mašina žmonos vardu, turėtų atvažiuoti šeimininkas, pasirašyti sutartį, būtų išėmę daiktus ir atidavę mašiną. Tačiau automobilis turėjo defektų, todėl parduoti buvo sunku. Tada jis pasiūlė D.automobilį, kuriam reikėjo detalių, suderėjo kainą už kai kurias detales, t.y. variklį, greičių dėžę, varomuosius agregatus, už 3 000 eurų. D.sutiko ir pasakė, kad atvažiuos ir apžiūrėjęs nuspręs ar pirks. Kai jis jam skambino, maždaug po savaitės D.atvažiavo pas jį. Prieš atvažiavimą jis buvo susitikęs su V. ir jam pasakė, kad baltarusiai nori pirkti automobilį. Smulkmenų jis nesakė, nesakė, kad detalėmis pardavinės. Susitarė, kad jis jam paskambins. Vakare atvažiavo D., su kuriuo nuvažiavo prie serviso. D. buvo su savo draugu V., atvažiavo automobiliu „Nissan Qashai", rusiškais numeriais. D. apžiūrėjo automobilį ,,Opel Insignia", užkūrė jį, apžiūrėjo ir pasakė išardyti automobilį ir jis paims prašomas sutartas detales. Tada tas išardytas detales turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini) esantį sandėlį, priklausantį D. draugui. Tada jie visi su D. automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kavinę, kur aptarė apie detalių kainą ir tada jį nuvežė į (duomenys neskelbtini). esantį sandėlį. Ten sandėlys buvo užrakintas, todėl grįžo į Kalino kaimą, kad jis galėtų įvaryti automobilį ,,Opel Insignia" į sandėlį. Jis laukė kol jam atveš sandėlio darbuotojas raktą. Supranta, kad padarė klaidą, kad nieko nepasakė V. K. apie tai, kad pastarojo automobilis bus parduodamas ardymui. D. pasakė, kad dar kartą apžiūrės automobilį, nuėjo prie automobilio, užkūrė jį, patikrino greičio dėžę. Apžiūrinėjo tik vienas De., V. sėdėjo mašinoje ir nebuvo išlipęs. Tuomet privažiavo autobusiukas, iš jo išlipo V. K. ir paklausė ką jie čia daro. V. atvežė jo pažįstamas A. G.. Denisas tuo metu buvo prie ,,Opel Insignia", o jo draugas sėdėjo savo automobilyje ,,Nissan Qasqai". V.pasakė, kad baltarusiai apžiūrinėja jo automobilį, o D. pasakė, kad jis jau nupirko automobilį dalims. V.paklausė už kiek, atsakė, kad už 3 000 eurų. V. pasakė, kad jis nesutinka už tiek parduoti, pasakė, kad parduoda už 6 000 eurų. Jis pasakė V., kad pardavinėja jo automobilį dalims. Tada D. pradėjo agresyviai kalbėti su V.ir V.su savimi turėtu dujų balionėliu papurškė jam į akis dujų ir D.pabėgo. Fizinio smurto nebuvo, jis stovėjo netoli mašinos, nematė, kad būtų fizinis smurtas. V. K. pradėjo sakyti, kodėl jis pardavinėja jo automobilį taip pigiai, jis jam atsakė, kad už 3 000 eurų baltarusiui atiduoda kai kurias dalis, o kas liks parduos ir atgaus likusius pinigus. Tada V.priėjo prie savo automobilio ir pradėjo kalbėti, kur dingo vaikiška kėdutė, jo asmeniniai daiktai. V.pasakė, kad gal būt jis nusivežė namo jo daiktus, kad kartu neparduoti. V. priėjo prie De. draugo automobilio ir paklausė jo, gal jo daiktai pas jį. V. atidarė automobilio duris ir pasakė D. draugui apie daiktus. Kiek girdėjo D. draugas V. pasakė, kad nieko nežino, kad tik atvežė D.. Jis nematė kas įvyko tarp jų, tačiau matė kaip D. draugas išlipo iš automobilio ir pradėjo rėkti, kad jam į akis pripurškė dujų. Kadangi buvo tamsu, mažai apšviesta teritorija, todėl matė tik D.draugo griuvimo faktą, dėl kokių priežasčių jis nugriuvo nežino, nematė. Tada jis pasakė, kad D. draugas visiškai ne prie ko, jis tik vairuotojas. V. pradėjo apžiūrinėti D.draugo automobilį ,,Nissan Qashai", atidarė galines duris, bagažinę, ieškojo savo daiktų, tačiau jų nerado. Tada pradėjo jam sakyti, kur jo daiktai. Jis jam dar kartą pasakė, kad galbūt pas jį namuose. Tada su V.nuvažiavo busu pas jį į namus pažiūrėti daiktų. Daiktų namuose nebuvo ir jie grįžo atgal (duomenys neskelbtini) kaimą. Tada V. A. pasakė, kad kviestų policiją. Jis pasakė, kad prie ko čia policija, kad čia jis susitarė dėl automobilio dalių pardavimo. Tada V. K. prašė sumokėti kompensaciją apie 500 eurų už dingusius daiktus. Dingo vaiko sėdynė, tašė su batais, meškerė, sportinė apranga kažkokia. V. K. sakė neįdomu kas sumokes kompensaciją. Deniso draugas pasakė, kad spręstų reikalą be policijos ir kad susitars be policijos. Jie susitarė, kad D. A. paliks jam kompiuterį ir laikrodį kaip užstatą ir rytoj apie pietus jie turėjo susitikti, atiduoti V. K. pinigus už dingusius daiktus ir jis grąžintų visus paimtus daiktus D. A.. Tada jis su D. A. paėmė savo ir jo mašiną ir nuvažiavo pas jį. D. A. kraujavo iš lūpos, dėl to, kad kada V. K. davė jam su balionėliu jis iššoko iš mašinos, užsikabino ir ten buvo daug nupjautų kėbulų, aštrių daiktų ir jis su veidu nugriuvo. D. draugas nusiprausė, davė vaistų akims ir tada paskambino D., paklausė kur jie yra. Jie pasakė, kad namuose pas jį ir atvažiuoja jo paimti. D. važiavo paimti jo automobiliu. Pakeliui sutiko D. ir visi nuvažiavo pas jį į namus, kur jam Denisas pasakė, kad jei nenori problemų, tai turi sutvarkyti šį reikalą su daiktais. Jis pasakė, kad pats sumokės 500 eurų už daiktus. Kitą rytą, maždaug apie 12 val. atvažiavo V. K., jis atvežė laikrodį ir planšetinį kompiuterį, o jis jam atidavė 500 eurų už prarastus jo daiktus. Gal po valandos atvažiavo pas jį į namus D. su V.. Jis atidavė jiems priklausančius daiktus, tada V. pasakė, kad jis šitaip nepaliks, kad jam reikia kad būtų atlyginta turtinė žala už šituos nesusipratimus. D. A. jam tada pasakė, kad jeigu neduos pinigų jie eis į policiją. Jie prašė apie 5000 eurų. Klausė už ką pinigus duoti, o jie pasakė, kad turės daugiau problemų. Jis pasakė, kad neturi pinigų. Kitą dieną, 2016-10-25 vėl pas jį atvažiavo apie 16 val. ir pradėjo vėl reikalauti pinigų, pradėjo grasinti jam ir jo šeimai, sakė, kad jie įtakingi ir papjaus jo šeimą. Jis išėjo iš namų, D.draugas V. suėmė jį už kaklo ir pradėjo lenkti link žemės, smaugė jį, jis tada ištrūko, pribėgo prie savo automobilio, pasiėmė hidraulinį vamzdį ir norėdamas apsiginti užsimojo ir pataikė į ,,Nissan Qashai" galinį lango stiklą. Tada jie greit sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis sėdo į savo automobilį ir norėjo pasivyti, tačiau jie nuo jo pabėgo. Jis grįžo namo, tada jo buvusi žmona pasakė kviesti policiją. Jis nuėjo į namus persirengti ir prie namų privažiavo policijos pareigūnai. Jis paaiškino kas įvyko. Policininkai pasakė jiems visiems važiuoti į komisariatą, tą ir padarė. Komisariate jis parašė paaiškinimą. Kitą dieną, spalio 26 dieną 10.00 val. jam pasakė ateiti į komisariatą. Tą dieną jis nuėjo į komisariatą ir tyrėjas jam liepė kartu su D. ir jo draugu išsiaiškinti tarpusavyje. Jie nuėjo kartu į koridorių, kur jam D.ir jo draugas pasakė, kad jeigu nenori, kad jie rašytų pareiškimą, pareikalavo iš jo 5000 eurų. Jis pasakė, kad tokių pinigų neturi, kad tai ne jo kaltė, jam pasakė pagalvoti dieną. Kitą dieną jie vėl susitiko komisariate, kur tyrėjas jo paklausė ar jie susitaikė. Tada D. ir jo draugas jam pasakė, kad važiuoja pas notarą, kur jis jiems parašys vekselį 5 000 eurų sumai, poros mėnesių laikotarpiu. Jis atsisakė, nes savo kaltės nematė. Kadangi jiems nepavyko susitarti, tyrėjas jam pasakė eiti ir kai bus reikalingas, iškvies. D. su savo draugu V. liko komisariate, o jis išvažiavo į namus. Jam asmeniškai niekas, nei D., nei D. draugas V. 3 000 eurų nedavė, jokių kitų pinigų jam irgi nedavė, jis jiems nėra skolingas. Jis nei smūgių, nei peilio nematė, nematė ar buvo apieškotos D.draugo kišenės, kadangi įvykio dieną labai lijo, buvo tamsu, jis stovėjo šiek tiek toliau nuo V., apšvietimo zona buvo pakankamai nedidelė. Matė tik kaip V. purškė dujų D., D. draugui V. nematė kaip purškė, tačiau girdėjo kaip jis kalbėjo apie tai, kad jam papurškė dujų. Matė kaip V. apžiūrinėjo . draugo automobilį, nematė ar V.iš jų automobilio ką nors paėmė. Mano, kad išėjo nesusipratimas, V.jį ne taip suprato (t.1, b.l. 27, t. 3, b.l. 3-21, t. 4, b.l. 76-77, 183-194).

Nukentėjusysis D. M. (toliau-nukentėjusysis, civilinis ieškovas) parodė, kad maždaug 2016 metų spalio mėn. pradžioje jis buvo Lietuvoje, pirko variklį, jo pažįstamas V. Z. pasiūlė jam dalimis nupirkti automobilį „Opel Insignia“. Jis susidomėjo, bet pasakė, kad gali atvažiuoti tik po 2 savaičių. 2016-10-22 vakare jis atvažiavo į Lietuvą kartu su draugu D. A.. Dieną prieš tai jis skambino V. Z. ir tarėsi su juo dėl susitikimo. Pokalbio metu V. teiravosi, ar jis nesiruošia pirkti dar automobilių. Jis atsakė jam, kad planuoja nupirkti dar du automobilius dalimis už 27 000 eurų. Jis turėjo atsiimti už 3000 eurų „Opel Insignia“, po 12 000 eurų už „Lexus“ automobilius, tačiau pasikeitus planams, jis su savimi turėjo tik pinigų tiek, kiek reikėjo sumokėti už išardytą automobilį. Kirtę Lietuvos Respublikos sieną, 2016-10-22 vakare, jie iškart nuvažiavo pas V. Z., o iš jo namų į (duomenys neskelbtini) esantį automobilių servisą. V. Z. važiavo savo automobiliu "Ssangyong", o jis su D. važiavo pastarojo automobiliu iš paskos. (duomenys neskelbtini) kaime jau stovėjo automobilis „Opel Insignia“, jis jį apžiūrėjo, sutiko pirkti ir padavė V. Z. 3300 dolerių , pagal kursą – tai 3000 eurų. D. A. matė, kaip jis perdavė pinigus V. Z.. V. Z. pasakė, kad nėra automobilio serviso savininko, kuriame turėjo jam išrinkti minėtą automobilį dalimis ir pasiūlė nuvažiuoti į kavinę palaukti. Jie kartu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimą, į kavinę prie parduotuvės „Maxima". Maždaug po 10 minučių V. Z. su kažkuo susiskambino ir pasakė, kad tuoj atvažiuos automobilių serviso savininkas, pasiūlė važiuoti atgal į Kalino kaimą. Jie nuvažiavo atgal į Kalino kaimą. Jiems atvažiavus, (duomenys neskelbtini). automobilių servise nieko nebuvo, V. Z. pasiūlė jam dar kartą apžiūrėti „Opel Insignia“, o D(duomenys neskelbtini) liko sėdėti savo automobilyje. Kai apžiūrinėjo automobilį, niekas nieko neišėmė iš „Opel Insignia“. Daiktadėžėje gulėjo mašinos dokumentai ir kvepalai. V. Z. pasiėmė kvepalus pas save į mašiną. Maždaug po 3 minučių prie jų privažiavo automobilis „VW Transporter“. Iš jo išlipo du jam nepažįstami vyrai, neprisistatė. Kitas vyras priėjo prie V. Z. ir pradėjo kalbėti lietuvių kalba, pasikalbėjęs su V., staigiai atsisuko į jį ir papurškė jam į akis ašarinių dujų, jis nusisuko nuo jo, pradėjo bėgti, bet jis jam trenkė kumščiu į galvą iš nugaros, jis nukrito į griovį ir prarado sąmonę. Kai atsibudo, pamatė, kad V. Z. ir du asmenys įsėdo į mikroautobusą ir kažkur išvažiuoja D. jau irgi nebuvo. Prie savęs turėjo savo mobiliojo ryšio telefoną, todėl paskambino V. Z., paklausė, kur D.. V. Z. pasakė, kad D. pas jį namuose ir jis pėsčiomis nuėjo į V. Z. namus. D. buvo pas V., matėsi, kad jis buvo sumuštas. Jis V. Z. namuose nusiplovė veidą nuo ašarinių ir pasakė V., kad jie važiuoja į policiją, bet V. pasakė jiems nevažiuoti, pasakė, kad 2016-10-23 10.00 val. jis grąžins visus jų daiktus: dokumentus ir pinigus, kad suras tuos žmones. Pasakė, kad jie nepažįstami, o iš tikrųjų paaiškėjo, kad jie yra kaimynai. Jis naktį praleido mašinoje su D. A., kadangi neturėjo jau pinigų, laukė ryto. Iš ryto atvažiavo pas V. Z. į namus, jis paaiškino, kad tie žmonės negali susitikti ir kad atvažiuos per pietus. Atvažiavo dar kartą per pietus pas V. Z. į namus, su „Qashqai“ automobiliu, V. Z. kažkur nuvažiavo, atvežė D. A. daiktus, telefoną, o dėl pinigų – pasakė, kad vakare žmonės surinks, nes jie dabar neturi reikiamos sumos ir galės grąžinti tam tikrą pinigų sumą ir pasiūlė likusią sumą grąžinti auto dalimis. Atėjus vakarui, vėl nieko nebuvo. Tuo metu V. Z. atvažiavo su savo mašina, spyrė jo mašinai į veidrodį, nubėgo iki savo mašinos, ištraukė kažką, užvedė mašiną, pradėjo išsigandęs išvažinėti, V. Z. trenkė į galinį langą ir pradėjo jų vytis. Tuo metu jie vėl paskambino į policiją Po 10-15 min. paskambino operatorė iš policijos, kad patikslinti, kur jie randasi ir policijos ekipažas buvo prie D. R. bažnyčios. Palaiko savo ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų 10726,75 eurų- 5726,75 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos (t.1, b.l. 17, 22-23, t. 2, b.l. 4-8, 9-16, t. 4, b.l. 75, 78-83, 148-151, 169-170).

Nukentėjusysis D. A. (toliau-nukentėjusysis, civilinis ieškovas) parodė, kad maždaug 2016 metų spalio mėn. jo draugas D. M. pasiūlė jam nuvažiuoti su juo kartu į Lietuvą, pastarasis norėjo įsigyti dalimis automobilį, o jam reikėjo smulkių automobilio apdailos detalių, kurios Lietuvoje kainuoja pigiau nei Maskvoje. 2016-10-22 vakare jie kirto Lietuvos sieną ir iškart nuvažiavo pas V. Z., o po to į (duomenys neskelbtini) kaime esantį automobilių servisą. V. Z. važiavo savo automobiliu, o jis su Dzianis važiavo savo automobiliu „Nissan Qaishqai“ iš paskos. Kalino kaime jau stovėjo automobilis „Opel Insignia“, D. M. su V. Z. jį apžiūrėjo, tada D. M. atėjo iki jo automobilio, pasiėmė iš automobilio pinigus ir atsiskaitė su V. Z. už minėtą automobilį. V. Z. pasakė, kad nėra automobilio serviso savininko, kuriame turėjo išrinkti minėtą automobilį dalimis ir pasiūlė nuvažiuoti į kavinę palaukti. Jie kartu nuvažiavo į kavinę. Prie kavinės, jei neklysta, vyko atsiskaitymas, atsimena, kad matė galiniame veidrodyje kaip D. atsiskaitinėjo su V. Z.. D.mokėjo pinigus, nes jis skaičiavo, o V. Z. paėmė iš jo pinigus. D. paskui pasakė už ką sumokėjo ir kad sumokėjo – 3000, neaiškino ar doleriais, ar eurais sumokėjo. Maždaug po 10 minučių V. su kažkuo susiskambino ir pasakė, kad tuoj atvažiuos automobilių serviso savininkas, pasiūlė važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie nuvažiavo atgal į Kalino kaimą. Jiems atvažiavus, (duomenys neskelbtini) kaime automobilių servise nieko nebuvo, V. Z. su D. M. nuėjo dar kartą apžiūrėti automobilio „Opel Insignia“, o jis liko sėdėti savo automobilyje. Maždaug po 3 minučių prie jų privažiavo automobilis „VW Transporter“. Pagalvojo, kad atvažiavo minėto automobilių serviso savininkas. Toliau liko sėdėti savo automobilyje. Iš jo išlipo du jam nepažįstami vyrai. Neužilgo pažiūrėjus į šoną pamatė, kad D. M. eina greitu žingsniu, pagalvojo gal eina nusišlapinti. Tada staigiai atsidarė jo automobilio durelės, stovi vyras, kuris pradėjo jam purkšti į akis ašarines dujas. Jis paklausė, kokios yra problemos. Minėtas vyras pasakė, kad tuoj jam paaiškins, kokios yra problemos ir pradėjo ieškoti užvedimo raktelio automobilio spynelėje, tačiau jo automobilyje tokio raktelio nėra, jis užsiveda čipo pagalba. Jis atsisegė saugos diržą, apėjo automobilį, pradėjo vandeniu nuo stogo valyti veidą. Paskui pradėjo klausti, kas nutiko, jam V. K. sudavė smūgį į kairę veido pusę. Kai V. K. atidarinėjo duris, jis apžiūrinėjo daiktadėžę, porankius, šonines kišenes ir kartojo vieną frazę: „kur tavo draugas?“. Jis nežinojo, kur tuo momentu buvo D., tik suprato, kad jo nėra, nes jo ieškojo. Tada, jam stovint prie automobilio, liesas nepažįstamas vyras trenkė jam dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, jis nukrito ant žemės, staigiai atsistojo, jam pradėjo bėgti kraujas. V. Z. prašė, kad minėtas vyras jo neliestų, nes jis ne prie ko. V. K. jį apieškojo, ištraukė iš kišenių visus jo dokumentus (du pasus, automobilio techninės apžiūros pasą, vizą, vairuotojo pažymėjimą), laikrodį ,,V. C.“, 350 eurų mobilųjį telefoną ,,Sony T" ir apie 7500 Rusijos rublių įvairiomis kupiūromis, tiksliai neatsimena bei automobilio čipą. Vyras apžiūrėjo visą automobilį, iš automobilio bagažinės paėmė butelį alkoholio, 10 eurų vertės. Jis apžiūrėjo visas daiktadėžes automobilyje bei jų krepšius. Minėtas vyras jam pasakė sėdėti automobilyje ir laukti. Kai jie visi išvažiavo išėjo D. M., jis atidavė jam pasą. Tuo metu mums nebuvo laiko net pasikalbėti. Pasakė D. eik iš čia, nes tavęs ieško. Pas D. ant veido nieko nesimatė, bet jis buvo purvynas. Po kiek laiko V. K., V. Z. ir dar vienas vyras grįžo. V. K. atidavė visus anksčiau paimtus jo dokumentus. Jis paklausė, o kur jo laikrodis, telefonai bei pinigai. Telefoną ir laikrodį V. K. pasiliko sau ir pasakė, kai jam atveš pinigų likutį V. Z., tada atiduos likusius daiktus. V. Z. pasiūlė jam nuvažiuoti pas jį nusiprausti, jis sutiko. D. niekur nebuvo, jis nusprendė, kad nusipraus, tada važiuos jo ieškoti. Kol buvo pas V., D. paskambino V. Z. ir jie nuvažiavo paimti D. Jį sutiko einantį keliu. D. M. pasakė V. Z., kad jie važiuoja į policiją, bet jis pasakė jiems nevažiuoti, pasakė, kad 2016-10-23 10 val. jis grąžins visus jų daiktus. 2016-10-23 ryte V. Z. grąžino jiems du jo mobiliojo ryšio telefonus ir laikrodį, bei pasakė, kad pinigus grąžins vakare, bet vakare nieko negrąžino ir pradėjo jiems grasinti, kad jeigu neišvažiuos, tai kažkas atvažiuos juos papjauti, kad tai rimti žmonės. 2016-10-24 jie vėl nuvažiavo pas V., jis jokių daiktų negrąžino bei išdaužė jo automobilio galinį langą, 300 eurų vertės bei veidrodėlį. Supratę, kad geruoju išsiaiškinti nepavyks, jie kreipėsi į policiją. Dėl įvykio, grąžinus jam visus daiktus, jam padaryta 100 eurų žala dėl atimtų pinigų ir 300 eurų žala dėl išdaužto stiklo. Taip pat įvykio metu jam buvo sumušta veido kairė pusė, įplėšta lūpa, ant smakro buvo kiauriminis sužalojimas, jis kreipėsi į gydytoją, kur jam buvo uždėtos siūlės. Palaiko savo ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų 8953,41 eurų – 2953,41 eurų tritinės žalos ir 6000 eurų neturtinės žalos (t. 1, b.l. 18-19, 24-26, t. 2, b.l. 66-68, 71-75, t. 4, b.l. 74, 83-85, 145-148, 169-170).

Liudytoja I. G. parodė, kad V. K. yra jos buvęs vyras. Kartu jau negyvena. Praeitais metais, apie rudenį, Vytauto prašymu jos vardu buvo įregistruotas automobilis „Opel Insignia“. Ji sutiko, kad įregistruotų jos vardu dėl vaiko interesų, nes priskirtas vaiko išlaikymas bet jis pinigų nemokėjo, todėl tai buvo kaip garantas. Jis tuo metu negalėjo ant savęs registruoti automobilio, nes jis turėjo problemų su antstoliais, kad automobilio neareštuotų. Automobilio tuo metu nevairavo, neturėjo teisių vairuoti transporto priemones. Pavasarį automobilis buvo perregistruotas, buvo sudarytas pirkimo – pardavimo aktas, kur dabar tas automobilis nežino. Pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė ji. Jai niekas nieko neaiškino, kodėl reikia parduoti automobilį. Kur dabar yra tas automobilis nežino. Vytautas rudenį skambino, sakė, kad automobilis buvo dingęs, bet savo jėgomis surado labai greitai. Kažką sakė, kad pavogė ar tai dingo automobilis. Žino, kad V. K. norėjo perparduoti automobilį, nes tuo metu rinkoje buvo šio automobilio gera kaina. Apie automobilio trūkumus nieko neminėjo. Automobilis buvo parduotas už kažkur 6000 eurų, pinigų jokių negavo. Pirkimo pardavimo sutartyje yra jos parašas, sutartį tik pasirašė, daugiau nieko nedarė (t. 2, b.l. 129-130, t. 4, b.l. 90, 93-94).

Liudytojas A. G. parodė, kad jis pažįsta V. Z. maždaug apie metus laiko. Susipažino internetu, nes jam reikėjo automobilio dalių, o skelbime buvo nurodytas Vitalij telefono numeris, kuriuo pasiskambino ir nusipirko norimą automobilio dalį. Nuo to laiko bendrauja ne ištisai, tik kai reikia kažko dėl automobilinių detalių. Su V. K. susipažino 2016 metų spalio mėnesio pradžioje, kai Vytautas pas jo pažįstamą pirko automobilį ,,Opel Insignia". 2016 metų spalio mėnesio pabaigoje jam paskambino V. K. ir pasakė jam, kad pardavinės automobilį ,,Opel Insignia", kadangi jam reikia pinigų. Pasakė jam, kad jo automobilis stovi kažkur (duomenys neskelbtini) , paprašė pavežti. Jie su Vytautu susitiko vakare, jis vairavo automobilį ,,VW Transporter". Kiek suprato iš Vytauto pasakojimo, tai jo automobilio pardavimu užsiiminėjo V.. V. pasiguodė, kad neva V. pardavinėja jo automobilį pigiau nei jis pirko. Jis nuvežė V. į (duomenys neskelbtini) kaimą, D. R., Vilniaus r. Atvažiavus į vietą, V. išlipo iš automobilio, jis tuo metu pasiliko automobilyje, kadangi smarkiai lijo. Aikštelėje jis pamatė, kad atvažiavęs V. ir dar jam nepažįstami du vyrai. Jie visi trys stovėjo prie automobilio ,,Opel Insignia". Jis matė kaip prie automobilio ,,Opel Insignia" priėjo ir V. K.. Jis pamatė, kad tarp visų vyrų prasidėjo konfliktas. Kiek matė aikštelėje stovėjo džipas su rusiškais ar baltarusiškais numeriais. Jis nelabai suprato dėl ko įvyko konfliktas, bet nukentėjusieji elgėsi agresyviai. Jis išlipo iš automobilio ir liko stovėti prie savo automobilio. Nuo konfliktuojančių vyrų ir jo automobilio buvo maždaug 3 metrai atstumas. Buvo tamsu, lijo, jo automobilio artimosios šviesos buvo įjungtos, todėl galėjo matyti tik apšviestos zonos panoramą. Jis išlipdamas iš automobilio pamatė, kad vienas iš jam nepažįstamų vyrų nubėgo. Pamatė kaip V. K. priėjo prie kito jam nepažįstamo vyro ir pradėjo jo klausinėti kas vyksta, tada pamatė kaip Vytautas papurškė dujų balionėliu nepažįstamam vyrui į veidą. Jis peilio pas Vytautą rankose nematė, nes jis nemojavo peiliu, mano, kad būtų pamatęs, jei jis būtų turėjęs. Papurškus dujų, vyras nukrito. Smūgių jis irgi nematė. V. Z. tuo metu stovėjo prie ,,Opel Insignia", o V. K. su tuo vyru konfliktavo prie džipo su rusiškais numeriais. Kiek suprato, vyras rusiškai pasakė, kad jis išvis ne prie ko, visus reikalus dėl automobilio pirkimo derino jo draugas, jis tik jį atvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kiek dar girdėjo vyras su V. K. ginčijosi dėl kažkokių daiktų. Po to jis sėdo į savo automobilį ir vienas išvažiavo. Jis matė tik kaip V. K. purškė vienam iš jam nepažįstamų vyrų ašarines dujas, matė kaip vienas vyras pabėgo, o kitas nugriuvo. Pats jis jokių smūgių nesudavė nei vienam vyrui, nieko su jais nekalbėjo, nebuvo net prie jų priėjęs (t. 2, b.l. 138-151, t. 4, b.l. 91, 84-98).

Liudytojas A. Ž. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-10-23 dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau-komisariatas) vyresniuoju tyrėju A. M.. Apie 17 val. gavo pranešimą telefonu iš budinčios dalies ir pranešė, kad Vilniaus r., D. R. kaime nepažįstami asmenys persekioja skambinusįjį pareiškėją. Tarnybiniu automobiliu nuvyko į įvykio vietą, kur laukė pareiškėjas prie D. R. esančios bažnyčios. Ten buvo patruliai, kurie sulaukę jų, išvažiavo. Jie priėjo prie dviejų vyrų, kurie stovėjo prie savo automobilio ,,Nissan Qashqai", valstybiniai numeriai buvo rusiški. Vienas iš vyrų rusų kalba pradėjo aiškinti, kad su vienu vyru buvo susitarę nusipirkti automobilį, sutartą laiką atvažiavo į garažą pasižiūrėti automobilio, jam tiko, todėl pardavėjui padavė 3 000 eurų, tuomet atvažiavo kitas automobilis, kiek atsimena, minėjo, kad busas, iš jo išlipo vaikinas, kuris papurškė dujų į akis ir atėmė iš jo ir jo draugo pinigus, telefonus ir dokumentus. Tada papasakojo, kad vaikinai su busu išvažiavo, o vyras, pas kurį pirko automobilį, pažadėjo viską sutvarkyti, grąžinti visus daiktus, dokumentus ir pinigus. Ryte jie nuvažiavo pas pardavėją, kuris vis žadėjo viską grąžinti, tačiau vėliau grąžino tik dokumentus ir telefonus, pinigų negrąžino. Jie vizualiai apžiūrėjo automobilį, jo galinio stiklo dešinės pusės apačioje žiojėjo skylė, matėsi, kad duota kažkokiu daiktu, visas stiklas nebuvo išdaužtas, tačiau eksploatacijai netinkamas. Pareiškėjai papasakojo, kad atvažiavus pas pažįstamą pardavėją, įvykus žodiniam konfliktui, pardavėjas kažkokiu daiktu sudaužė jų automobilio galinio lango stiklą. Jie kartu su pareiškėjais nuvažiavo pas pardavėją į namus, D. R., kur vyras pradėjo aiškinti, kad tai ne pirmas jų sandoris, kad neva pareiškėjai jam skolingi. Kadangi pareiškėjai su pardavėju nesusitarė, pasiūlė vykti į komisariato patalpas, H. Manto g. 4, Vilniuje, rašyti pareiškimą. Atvykus į komisariatą, jie surašė pareiškimus, pasiaiškinimus, jis surašė tarnybinį, kurį perdavė A. M.. Nukentėjusioji apie grasinimą peiliu nieko nesakė (t. 2, b.l. 174-175, t. 4, b.l. 115, 118-121).

Liudytojas A. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-10-23 dirbo kartu su komisariato postiniu A. Ž.. Apie 17.00 val. gavo pranešimą telefonu iš budinčios dalies, kad Vilniaus r., D. R. kaime nepažįstami asmenys persekioja pareiškėją. Tarnybiniu automobiliu nuvyko į įvykio vietą, kur prie D. R. esančios bažnyčios prie jų privažiavo automobiliu ,,Nissan Qashai", kuriame sėdėjo du vyrai. Vienas iš vyrų rusų kalba pradėjo aiškinti, kad su vienu vyru buvo susitaręs nusipirkti iš jo automobilį, ar tai dalis, sutartą laiką atvažiavo į garažą Kalino kaime pasižiūrėti automobilio , jam tiko, todėl pardavėjui turėjo perduoti 3 000 eurų. Pareiškėjai pradėjo aiškinti, kad konfliktas kilo dėl pinigų, kad sumokėjo pinigus o automobilio negavo, pinigų taip pat neatgavo. Tada kartu su pareiškėjais nuvažiavo prie pardavėjo namų, kur iš namo išėjo vyras ir jie su pareiškėjais pradėjo aiškintis santykius, kiek prisimena jie aiškinosi dėl automobilio ir pinigų, smulkmenų neprisimena. Tada pareiškėjai parodė vietą (duomenys neskelbtini) kaime, kur turėjo vykti sandoris. Pareiškėjai papasakojo, kad atvažiavus pas pažįstamą pardavėją, įvykus žodiniam konfliktui, pardavėjas kažkokiu daiktu sudaužė jų automobilio galinio lango stiklą. Jie vizualiai apžiūrėjo automobilį, jo galinio stiklo apačioje buvo įskilimas, visas stiklas nebuvo išdaužtas, stiklo plėvelė buvo nepažeista, todėl stiklas ir neištrupėjo. Jie pasiūlė pareiškėjams vykti į komisariatą. Atvykus į komisariatą pareiškėjai parašė pareiškimus, atvyko ir pardavėjas, kuris irgi parašė pareiškimą ar tai paaiškinimą. Tada pareiškėjai paaiškino, kad Kalino kaime, kai pirko automobilį, kažkokie vaikinai juos sumušė, atėmė dokumentus, tačiau neprisimena kokiu būdu jiems buvo dokumentai grąžinti. Daugiau smulkmenų neprisimena, negali pasakyti ar ant pareiškėjų buvo matomi vizualūs kūno sužalojimai. Jis priėmė pareiškėjų rašytus pareiškimus, pardavėjo paaiškinimą, A. Ž. tarnybinį pranešimą ir surinktą medžiagą perdavė patikslinimui į komisariatą. Pareiškėjų automobilio ,,Nissan Qashai" nebuvo atlikta apžiūra, nes nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iš pareiškėjų kalbų suprato, kad jie patys išsiaiškins tarpusavyje dėl automobilio stiklo sugadinimo, o jų nurodyta įvykio vieta buvo Kalino kaime, kurią jis apžiūrėjo (2 t., b.l. 177-178, t. 4, b.l. 116, 121-123).

D. A. medicininių dokumentų apžiūros metu nustatyta, kad D. A. 2016-10-23 VšĮ ‚,Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika“ nustatyta muštinės viršutinės ir apatinės lūpų žaizdos, kurios padarytos smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 172-177).

D. A. medicininių dokumentų papildomos apžiūros metu dalyvaujant vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. M. Paliuliui nustatyta, kad D. A. 2016-10-23 VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika“ nustatyta muštinės viršutinės ir apatinės lūpų žaizdos, kurios padarytos smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Lūpų sužalojimas (žaizdos) būdingas smūgio kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tokiu kaip kumštis ar panašiai sudavimui ir nebūdingas atsimušimui į kietus, bukus, tame tarpe ir riboto paviršiaus, daiktus (1 t., b.l. 178).

2017-02-08 V. K. sulaikymo metu piniginėje rastas ir paimtas lapelis su mobiliojo ryšio telefono numeriais 8 640 93 000, kuriuo naudojasi V. Z., ir 8 676 29 315, kuriuo naudojasi A. G. (t. 1, b.l. 88-89, 98, 106, 116, 3 t, b.l. 51-52), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, reikšmingas ikiteisminiam tyrimui (1 t.; b.l. 168-170).

Pagal duomenų bazę nustatyta, kad D. M. ir D. A. bei pagal D. A. Rusijos Federacinės Respublikos paso duomenis 2016-10-22 16.28 val. atvyko į Lietuvos Respubliką, 2016-10-26 15.11 val. išvyko važiuodami automobiliu „Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 158-167, t. 4, b.l. 175-176).

Bendrojo pagalbos centras pateikė dvi kompaktines plokšteles su 2016-10-23 16.18 val. ir 2016-10-23 16.37 val. garso įrašais, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiojo D. M. skambučiai dėl pranešimų apie 2016-10-22 ir 2016-10-23 įvykius (1 t., b.l. 181-182).

Pagal policijos centrinę duomenų bazę nustatyta, kad VĮ „Regitra“ automobilis „Opel Insignia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas 2016-10-20 I. G. vardu (2 t., b.l. 132).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. A. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris 2016-10-22 vakare, (duomenys neskelbtini) jam į akis papurškė dujų ir kumščiu sudavė į veidą, apieškojo automobilį, paėmė telefoną, dokumentus, pinigus, laikrodžių (2 t., b.l. 107-110).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu metu nukentėjusysis D. A. pateikė daiktus mobiliojo ryšio telefoną Sony, laikrodį „V. C.“ su dirželiu ir dokumentus (2 t., b.l. 76), kurie apžiūrėti kaip daiktai ir dokumentai, turintys reikšmę ikiteisminiam tyrimui (2 t., b.l. 79-86, 87-93), kurie grąžinti nukentėjusiajam D. A. (2 t., b.l. 95, 96).

Nukentėjusysis D. M. elektroniniu laišku pateikė fotonuotraukas su automobilio „Nissan Qaishqai“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , išdaužtu galinio lango stiklu (2 t., b.l. 33-36).

Nukentėjusysis D. M. elektroniniu laišku pateikė garso įrašą su pokalbiu tarp jo, D. A. ir V. Z. (2 t., b.l. 37-50).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. M. atpažino kaltinamąjį V. K., kaip asmenį, kuris 2016-10-22 vakare, (duomenys neskelbtini) , jam į akis papurškė dujų ir kumščiu trenkė į pakaušį (2 t., b.l. 29-32).

Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta teismo sankcionuotai gautais mobilaus telefonų duomenimis, liudytojos A. Z. parodymais ir kita bylos medžiaga (t., b.l. t. 1, b.l. 5-6, 13-16, 28-44, 46-87, 88-89, 91-97, 98, 100-105, 106, 107-115, 116, 118-157, 183-191, t. 2, b.l. 18-28, 51-54, 69-70, 97-106, 113-118, 133-137, t.4, b.l. 165-170).

Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą atsiranda tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar grasinimus tuoj pat panaudoti tokį smurtą ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą atsiranda tai pat, kai kaltininkas panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ar grasinimus tuoj pat panaudoti tokį smurtą ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis turint tikslą išlaikyti paimtą svetimą turtą, svetimus pinigus. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas ar grasinimas panaudoti tuoj pat fizinį smurtą yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė užvaldyti svetimą turtą arba svetimus pinigus arba siekti išlaikyti svetimą turtą arba svetimus pinigus įgyjant realią galimybę jais disponuoti arba naudotis. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kai padarant plėšimą panaudojamas peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje peilio panaudojimas yra plėšimą kvalifikuojantis požymis ne tik kai kaltininkas jį naudoja kaip fizinio smurto bet kaip ir įbauginimo, psichinio smurto priemonę. Teismų praktikoje BK 180 straipsnio 2 dalyje įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, nešaunamojo ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuolikų fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnio nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji bendrais veiksmais apiplėšė nukentėjusiuosius panaudoję fizinį ir psichologinį smurtą bei specialiai žmogų pritaikytus žaloti daiktus – ašarines dujas ir medžioklinį peilį ir pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą – 3 000 eurų pinigus bei nukentėjusiajam D. A. priklausantį 5476, 72 Eur turtą. Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo pripažino iš dalies, parodė, kad paprašė V. Z., kuris užsiminėjo automobilio pardavimais, parduoti savo automobilį ,,Opel Insignia" už 6000 eurų. 2016-10-22 jam paskambino V. ir pasakė, kad jam priklausantį automobilį perka baltarusiai ir jie tą dieną atvažiuoja, tačiau jam liepė nevažiuoti, kai baltarusiai apžiūrinės jo automobilį. Vakare jis paskambino draugui A. G. ir paprašė jo, kad jį nuvežtų iki (duomenys neskelbtini) r. esančio autoserviso, kur buvo palikęs savo automobilį. Kai atvažiavo, jis pamatė, kad trys vyrai stovėdami su žibintuvėliu apžiūrinėjo variklį jo automobilio. Vienas vyras pasakė, kad tai jiems automobilį atvarė, kad jie jį nusipirko už 3 000 eurų išrinkimui dalimis. Jis pagalvojo, kad dalimis tikrai nepardavinės ir norėjo pasiimti savo automobilį. Tada pastebėjo, kad jo automobilyje nėra vaikiškos kėdutės ir sportinio krepšio. Jis paklausė kur jo daiktai, jie pasakė, kad nežino. Tada jis garsiai vyrams pasakė, kad kvies policiją. Tada jam nepažįstami vyrai staiga pradėjo eiti – vienas į vieną pusę, kitas – į kitą. Jis pastvėrė vieną vyrą už kapišono ir papurškė jam dujų su savimi turėtu ašarinių dujų balionėliu, bei kitam vyrui, kuris atsisėdo į savo automobilį ,,Nissan", iš karto pašvietė su savimi turėtu žibintuvėliu ir papurškė jam į akis dujų. Po to vyras nusiėmė savo laikrodį ir dokumentus, kiek prisimena –dvi korteles, mobiliojo ryšio telefoną ir padavė jam. Jis šio telefonu nufotografavo jo paduotus dokumentus ir jam atidavė, o telefoną ir laikrodį pasiėmė kaip užstatą, nes vyras pasakė, kad jei jis neras daiktų, atiduos jam 500 eurų už nerastus daiktus. Tada jis atsisėdo į savo automobilį ,,Opel Insignia" ir išvažiavo namo. Kitos dienos rytą jis nuvažiavo pas V. Z., kuris jam padavė apie 500 eurų ir pasakė, kad jo daiktų nerado, o jis grąžino telefoną ir laikrodį. Jokių dokumentų, pinigų, alkoholinio gėrimo, banko kortelių iš jam nepažįstamų vyrų tada jis nepaėmė, smurto nenaudojo, medžioklinio peilio neturėjo ir juo negrasino, negrasino žodžiais, tik papurškė ašarinėmis dujomis į akis abiems vyrams. Savo kaltę V. K. pripažįsta dalinai, mano, kad jis savavaldžiavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl to nuoširdžiai gailisi ir ketina imtis veiksmų atlyginti jiems jų patirtą žalą. Kaltinamasis V. Z. kaltu dėl plėšimo ir tyčinio turto sugadinimo neprisipažino ir parodė, kad jam asmeniškai niekas, nei D. M., nei D. draugas D.3 000 eurų nedavė, jokių kitų pinigų jam irgi nedavė, jis jiems nėra skolingas. Jis nei smūgių, nei peilio nematė, nematė ar buvo apieškotos V. A. kišenės, kadangi įvykio dieną labai lijo, buvo tamsu, jis stovėjo šiek tiek toliau nuo V. K., apšvietimo zona buvo pakankamai nedidelė. Matė tik kaip V. K. purškė dujų D. M., kaip purškė V.A. nematė, tačiau girdėjo kaip jis kalbėjo apie tai, kad jam papurškė dujų. Matė kaip V. K. apžiūrinėjo Deniso draugo automobilį, nematė ar Vytautas iš jų automobilio ką nors paėmė. Mano, kad išėjo nesusipratimas, Vytautas jį ne taip suprato. D. A. ir D. M. patys reikalavo po visko 5000 eurų, jam tada pasakė, kad jeigu neduos pinigų jie eis į policiją. Klausė už ką pinigus duoti, o jie pasakė, kad turės daugiau problemų. Kitą dieną, jie vėl pas jį atvažiavo ir pradėjo vėl reikalauti pinigų, pradėjo grasinti jam ir jo šeimai, sakė, kad jie įtakingi ir papjaus jo šeimą. Jis išėjo iš namų, V. A. suėmė jį už kaklo ir pradėjo lenkti link žemės, smaugė jį, jis tada ištrūko, pribėgo prie savo automobilio, pasiėmė hidraulinį vamzdį ir norėdamas apsiginti užsimojo ir pataikė į ,,Nissan Qashai" galinį lango stiklą. Tada jie greit sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis sėdo į savo automobilį ir norėjo pasivyti, tačiau jie nuo jo pabėgo. Jis grįžo namo, tada jo buvusi žmona pasakė kviesti policiją. 2016-10-22 skambinosi su V. K. dėl to, kad jis norėjo pasikeisti padangas kažkokiam automobiliui, kurias turėjo pasiimti iš jo namų, skambinosi dėl to, kad pasakė jam apie tai, kad atvažiuoja baltarusiai apžiūrėti jam priklausančio automobilio ,,Opel Insignia", tačiau detalių neminėjo, neminėjo, kad pardavinės dalimis. Daugiau tą dieną nesiskambino. Kitą dieną pasiskambino su Vytautu kelis kartus, jis jam pasiūlė parduoti jo automobilio detales baltarusiams, tačiau jis pasakė, kad nieko nenori. Smulkmenų neprisimena. Nuketėjusysis D. M. parodė, kad pažįstamas V. Z. pasiūlė jam dalimis nupirkti automobilį „Opel Insignia“. Jis susidomėjo ir jie susitarė, kad pirks automobilio dalių už 3000 eurų. Dar prieš tai planavo, kad pirks ir daugiau dalių, todėl planavo su savimi turėti didelę pinigų sumą. V. Z. apie tai žinojo. Pasikeitus planams jis turėjo mažesnę sumą. Kirtę Lietuvos Respublikos sieną, 2016-10-22 vakare, jie iškart nuvažiavo pas V. Z., o po to į servisą, kur stovėjo automobilis „Opel Insignia“ ir kurį apžiūrėjo, sutiko pirkti ir padavė V. Z. 3 000 eurų už minėtą automobilį. Prie jų privažiavo automobilis „VW Transporter“, iš kurio išlipo du jam nepažįstami vyrai. Vienas liko prie „VW Transporter, kitas vyras priėjo prie V. Z. ir pradėjo kalbėti lietuvių kalba, o po to, staigiai atsisuko į jį ir papurškė jam į akis ašarinių dujų, jis nusisuko nuo jo, pradėjo bėgti, bet jis jam trenkė kumščiu į galvą iš nugaros, jis nukrito į griovį ir prarado sąmonę. Kai atsibudo, jau aplink nieko nebuvo, D. A. jau irgi nebuvo. Rado draugą pas V. Z. namuose, matėsi, kad jis buvo sumuštas. Jis pasakė V. Z., kad jie važiuoja į policiją, bet V. Z. pasakė jiems nevažiuoti, pasakė, kad 2016-10-23 10 val. jis grąžins visus jų daiktus: pinigus už automobilį, t.y. 3 000 eurų, 100 eurų, atimtų iš D. A., du mobiliojo ryšio telefonus ir laikrodį. 2016-10-23 ryte V. grąžino jiems du mobiliojo ryšio telefonus ir laikrodį, priklausančius D., bei pasakė, kad pinigus grąžins vakare, bet vakare nieko negrąžino ir pradėjo jiems grasinti, kad jeigu neišvažiuos, tai kažkas atvažiuos juos papjauti, kad tai rimti žmonės. 2016-10-24 jie vėl nuvažiavo pas V., jis jiems jokių daiktų negrąžino bei išdaužė D. A. automobilio galinį langą. Supratęs, kad geruoju išsiaiškinti nepavyks, jis kreipėsi į policiją. Nuketėjusysis D. A. parodė, kad kartu su D. M. atvažiavo 2016-20-22 į Lietuvą nusipirkti automobilių detalių. Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) k, kur stovėjo automobilis „Opel Insignia“, D. M. su V. Z. minėtą automobilį apžiūrėjo, tada D. M. atėjo iki jo automobilio, pasiėmė iš automobilio pinigus ir atsiskaitė su V. Z. už minėtą automobilį. D. M. mokėjo pinigus, nes jis skaičiavo, o V. Z. paėmė iš jo pinigus. Neužilgo prie jų privažiavo automobilis „VW Transporter“, iš jo išlipo du jam nepažįstami vyrai, o po to pamatė, kad D. M. eina greitu žingsniu, staigiai atsidarė jo automobilio durelės ir V. K. pradėjo jam purkšti į akis ašarines dujas. Jis paklausė, kokios yra problemos. V. K. pasakė, kad tuoj jam paaiškins, kokios yra problemos ir pradėjo ieškoti užvedimo raktelio automobilio spynelėje, tačiau jo automobilyje tokio raktelio nėra, jis užsiveda čipo pagalba. Paskui pradėjo klausti, kas nutiko, jam V. K. sudavė smūgį į kairę veido pusę. Kai V. K. atidarinėjo duris, jis apžiūrinėjo daiktadėžę, porankius, šonines kišenes ir kartojo vieną frazę: „kur tavo draugas?“. Jis nežinojo, kur tuo momentu buvo D., tik suprato, kad jo nėra, nes jo ieškojo. Tada, jam stovint prie automobilio, liesas nepažįstamas vyras trenkė jam dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę, jis nukrito ant žemės, staigiai atsistojo, jam pradėjo bėgti kraujas. V. K. jį apieškojo, ištraukė iš kišenių visus jo dokumentus (du pasus, automobilio techninės apžiūros pasą, vizą, vairuotojo pažymėjimą), laikrodį ,,V. C.", 5 000 rublių vertės, mobilųjį telefoną ,,Sony T", 350 eurų vertės, mobilųjį telefoną ,,Nokia", 200 eurų vertės, apie 7500 Rusijos rublių, iš automobilio bagažinės paėmė butelį alkoholio, 10 eurų vertės. Neužilgo V. K. atidavė visus anksčiau paimtus jo dokumentus, telefoną ir laikrodį V. K. pasiliko D. M. pasakė V. Z., kad jie važiuoja į policiją, bet jis pasakė jiems nevažiuoti, pasakė, kad 2016-10-23 10 val. jis grąžins visus jų daiktus. 2016-10-23 ryte V. Z. grąžino jiems du jo mobiliojo ryšio telefonus ir laikrodį, bei pasakė, kad pinigus grąžins vakare, bet vakare nieko negrąžino ir pradėjo jiems grasinti, kad jeigu neišvažiuos, tai kažkas atvažiuos juos papjauti, kad tai rimti žmonės. 2016-10-24 jie vėl nuvažiavo pas V., jis jokių daiktų negrąžino bei išdaužė jo automobilio galinį langą, 300 eurų vertės bei veidrodėlį. Supratę, kad geruoju išsiaiškinti nepavyks, jie kreipėsi į policiją. Kaltinamųjų parodymai neginčijamai patvirtina, kad V. K. pagal iš ankstinį susitarimą siekdami išlaikyti paimtus 3000 Eur iš D. M. ir įgyti realią galimybę šiais pinigai disponuoti ir naudotis abejų nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą: t. y. D. M. papurškė į akis ašarinių dujų, o kai pradėjo bėgti trenkė kumščiu į galvą iš nugaros, dėl ko pastarasis nukrito į griovį ir prarado sąmonę; nukentėjusiajam D. A. kaltinamasis V. K. papurškė į akis ašarinių dujų, sudavė kumščiu į veido kairę pusę, o po to apieškojo automobilį ir jį apieškojo, ištraukdamas iš kišenių atvirai pagrobė dokumentus, laikrodį, du telefonus, pinigus, kas neginčijamai patvirtina jų veiksmuose yra BK 180 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Nors V. Z. tvirtina, kad jie su V. K. nesitarė atvažiuoti į susitikimą su nukentėjusiais, V. K. atvažiavo netikėtai, tačiau kaip nustatyta iš teismo sankcionuotai gautų mobilaus telefonų duomenų 2016-10-22 nuo 18 val. iki 20.25 val. V. Z. aktyviai mobilaus ryšio telefonu bendravo su V. K., todėl kaltinamieji žinojo, kad nukentėjusieji turės su savimi pinigų kadangi atvažiuos iš užsienio pirkti automobilius, todėl buvo susitarė daryti plėšimą. Kaltinamasis V. K. tvirtina, kad peiliu D. A. negrasino ir nežinojo apie tai, kad V. Z. paėmė iš D. M. 3000 Eur pinigus, tačiau teismo nuomone, neigdamas šias faktines aplinkybes kaltinamasis siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Nukentėjusysis D. A. matė jo atžvilgiu naudojamą peilį įrėmiant į jo pilvą, smulkai apibūdino peilį, net nurodė maždaug peilio matmenys, todėl nėra pagrindo abejoti jo parodymais. D. A. laikrodis buvo sugadintas, nes nutraukta jo apyrankė ir šita faktinė aplinkybė paneigia kaltinamųjų parodymus, jog nukentėjusieji neva patys atidavė kaip užstatą, nes žmogus pats atsisegdamas tikrai nesuplėšys laikrodžio apyrankės. Teismas atmeta kaltinamojo V. Z. parodymus, kad jis tyčia nedaužė nukentėjusiojo automobilio stiklo, nukentėjusieji jam ir jo šeimai grasino susidorojimui, nes ne kaltinamieji, o nukentėjusieji pranešė apie įvykius policijai. Iš nukentėjusiojo D. M. elektroniniu laišku pateikto garso įrašo su pokalbiu tarp jo, D. A. ir V. Z., kurio rašytinio teksto lietuvių kalbos vertimas buvo perskaitytas teismo posėdyje, V. Z. sakė apie pinigų paėmimą iš nukentėjusiųjų ir žadėjo juos grąžinti. Šis garso įrašas teismo pripažintinas įrodymu, nes jis, nors padarytas V. Z. nedavus sutikimo, bet V. Z. pasakyti žodžiai: ‚,aš tu pinigų neturiu, tu suprask“, ,, aš galiu rasti šiandien kokio pusantro..‘‘ ..,,pusantro tūkstančio duosiu šiandien‘‘ , o kitą pusantro tūkstančio dalį atiduosiu savaitės pabaigoje ar duosiu dalių bei įraše išsakyti žodžiai dėl panaudoto smurto vertinami taip, kad fizinis ir psichinis smurtas prieš nukentėjusiuosius kaltinamųjų buvo naudojamas turint tikslą 3000 Eur pinigus kuriuos priėmė nuo D. M. V. Z. išlaikyti įgyjant realią galimybę jais disponuoti arba naudotis. Nukentėjusiųjų D. M. ir D. A. ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu duoti parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklus ir patvirtinami kitais byloje surinktais įrodymais. Liudytojas A. G. taip pat patvirtino, kad matė, kai V. K. purškė vienam iš jam nepažįstamų vyrų ašarines dujas, kaip vienas vyras pabėgo, o kitas nugriuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti neteisingai apkaltinti kaltinamuosius, todėl jų išsamūs parodymai nekelia abejonių, todėl teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo jais netikėti ir nelaikyti patikimais įrodymais. Be to, nukentėjusiųjų parodymus iš dalies pagrindžia ir pačių kaltinamųjų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes ir kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo nustatytos aplinkybės, t.y. nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje sutampa. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, apie tai, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ir daro išvadą, kad kaltinamieji veikdami bendrininkų grupe apiplėšė nukentėjusiuosius panaudoję peilį. Iš visų bylos įrodymų viseto analizės darytina neabejotina išvada, kad kaltinamieji siekdami užvaldyti svetimą turtą panaudojo prieš nukentėjusiuosius ne tik fizinį smurtą siekdami nukentėjusiuosius įbauginti, bet ir grasino peiliu, ir tokiu būdu pagrobė D. M. priklausančius 3000 eurų, D. A. priklausančius Rusijos Federacijos pasą Rusijos Federacijos užsieniečio pasą; vairuotojo pažymėjimą; transporto priemonės registracijos liudijimą; banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei daiktus: laikrodį „V. C., mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“; automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris elektroninį raktą ir pinigus – 8 000 Rusijos Federacijos rublių , o iš automobilio „Qashqai“ alkoholinio gėrimo butelį. Dokumentus grąžino, o du telefonus ir laikrodį grąžino kitą dieną. Pinigus žadėjo grąžinti kitą dieną, tačiau taip ir ne grąžino. Byloje nustatyta, kad plėšimo metu buvo panaudotas peilis ir ašariniai dujai. Nukentėjusysis D. A. aiškiai matė plėšimo metu peilį, jam buvo juo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, papjauti, ko pasėkoje buvo pagrobtas svetimas turtas. Kaip nurodė nukentėjusysis, peiliu jam buvo grasinama jį pridėjus prie pilvo, taip pat gąsdinant, kad jį papjaus, grasinimas buvo realus. Akivaizdu, kad tokie kaltinamųjų veiksmai: panaudojimas ašarinių dujų, sudavimas kumščiu vienam į pakaušį, kitam į veido sritį, peilio panaudojimas privertė nukentėjusiuosius jaustis nesaugiai, nukentėjusieji buvo įbauginti ir negalėjo priešintis. Nukentėjusysis D. A. patvirtino, kad pamatęs kaltinamojo rankoje peilį, jis tai suprato kaip grasinimą, išsigando peilio ir galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį gali sužaloti. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius ir kaip grasinimo priemonę panaudoję ašarinį dujų ir peilį, kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, jie numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas yra baigtas nuo turto užvaldymo momento, nes kaltinamieji galėjo disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią. Faktinė aplinkybė, kad V. Z. plėšimo būdu užvaldyto turto dalį ir dokumentus vėliau grąžino nukentėjusiems kaltinamųjų neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės už plėšimą. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendru sutarimu, išreikštu konkliudentiniais veiksmais (t. y. pritarimu vienas kito veiksmams, šių veiksmų tęsimu, kol buvo pasiektas tikslas), kiekvienas kaltinamasis realizavo dalį plėšimo sudėties objektyviųjų požymių: V. Z. paėmė iš nukentėjusiojo 3000 Eur pinigus neva už nupirktą automobilį, V. K. žinodamas apie šiuo paimtus pinigus atvažiavus reikalavo grąžinti automobilį neva jis dalimis savo automobilį neparduoda, o neradus savo daiktų automobilyje panaudojus ašarinis dujas, sudavus smūgius ir panaudojus peilį įrėmiant į pilvą nukentėjusiajam D. A. apieškojo pastarojo drabužių kišenės ir automobilį, su kuriuo atvažiavo nukentėjusieji, paėmė dokumentus, mobiliuosius telefonus, laikrodį, pinigus. Nors, kaltinamasis V. Z. tiesiogiai nenaudojo peilio ir ašarinių dujų fizinio ir psichinio smurto, tačiau paimdamas iš D. M. 3000 Eur pinigus savo nesutikimo dėl V. K. plėšimo veiksmų neišreiškė, bet visą laiką būdamas šalia suvokė, kad bendrai su V. K. jis dalyvauja darant nusikalstamą veiką, todėl abu kaltinamieji yra plėšimo bendravykdytojai. Nusikalstama veika padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais, jų veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kaltinamojo V. Z. veika taipogi teisingai kvalifikuota ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi V. Z. tyčia sudaužė nukentėjusiajam D. A. priklausančio automobilio „Qashqai“, valstybinis numeris T958HA199RUS, 300 eurų vertės galinį stiklą, kuris nuo smūgio suskilinėjo, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą – nukentėjusiajam D. A. priklausantį 300 eurų (7, 97 MGL) vertės turtą.

Nukentėjusysis D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5726,75 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5000 eurų neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė ir teisme paaiškino, kad plėšimo metu iš jo pagrobta ir negrąžinta 3000 Eurų. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuo 2016-12-07 21 kartą, D. A. priklausančiu automobiliu buvo nuvykęs iš Maskvos (Rusijos Federacija) į Vilnių. Degalams pirkti buvo sumokėta 1262,65 Eurų. Atstumas nuo Maskvos iki Vilniaus (pagal portalo www.pasaulineskeliones.lt informaciją) sudaro 969 km. Iš viso nuvažiuota 969x2x21= 40 698,00 km. Automobilio kuro sąnaudos sudaro 10L/100 km, kas atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ nustatytas normas. Iš viso kuro buvo sunaudota 4069,88 litrų. Vidutinę 1 l benzino A- 95 kainą nuo 2016-12-07 iki 2018-05-18 sudaro 0,60 Euro. Iš viso degalams pirkti buvo sunaudota 4069,88 l x0,60 Eur=2441,88 Eurų. Kadangi į Vilnių važinėjo kartu su D. A., ir už kurą mokėjo po lygiai, jo nuostoliai už kuro pirkimą sudaro 1220,94 Eurų. Jis yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir tam, kad patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją jam reikia gauti Lietuvos Respublikos vizą. Ši paslauga yra mokama. Vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminio bylos nagrinėjimo metu 9 kartus kreipėsi į Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas vizai gauti. Šioms vizoms gauti sumokėjo 437,97 Eurų. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo bylos metu turėjo apsigyvendinti viešbučiuose. Iš viso patirtas pragyvenimo išlaidas viešbučiuose sudaro 303 Eurų. Vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui Vilniaus mieste buvo 37 dienas. Maitinimui bei būtiniems pragyvenimo poreikiams tenkinti vienai dienai reikėjo 10 eurų. Iš viso buvo sumokėta 370 Eurų. Dokumentų, patvirtinančių šios sumos apmokėjimą, neturi. Už teismui pateiktų dokumentų vertimą buvo sumokėta 45 Eurų. Kaltinamųjų V. K. ir V. Z. neteisėtais, nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 5726,75 Eur dydžio turtinė žala. Vertindamas ieškinio sumos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pateikė visų išlaidų patvirtinančius dokumentus, apart maitinimo bei pragyvenimo išlaidų, už kurių sumokėjo 370 Eurų. Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad V. K. jam atlygino 150 eurų, todėl prašo ieškinio sumą sumažinti 150 eurų, todėl priteistinas turtinės žalos dydis sudaro 5726,75 Eur-150 Eur-370 Eur=5206, 75 Eur. Po 2016-10-22 įvykdyto prieš jį užpuolimo ir dėl to patirto streso, jo sveikata pašlijo, sutriko miego kokybė, ženkliai padidėjo kraujospūdis, pasireiškia kiti sveikatos sutrikimai, dėl to prašo iš kaltinamųjų priteisti 5000 eurų neturtinę žalą (t. 2, b.l. 56-59, t. 5, b.l. 10-38, 108-112, 121-122).

Nukentėjusysis D. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2953,41 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 6000 eurų neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad plėšimo metu iš jo pagrobta ir negrąžinta 8000 Rurijos Federacijos rublių (116.72 Eurų - pagal 2016-10-22 valiutų kursą), 10 Eurų vertės alkoholinio gėrimo butelį, bendrai 126.72 Eurų sumai. 2016-10-23 V. Z. tyčia sugadino jam priklausančiame automobilyje ,,Nissann Qashkail“ valstybinis Nr. T958HA199RUS veidrodėlį bei galinį stiklą, padarydamas žalą bendrai 34.326,00 Rusijos Federacijos rublių sumai, kas pagal 2018-04-18 valiutų kursą sudaro (300 Eur galinio stiklo kaina nurodyta kaltinime+149, 76 Eur kaina veidrodėlio)=449,76 Eurų. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuo 2016-12-07 21 kartą, jam priklausančiu automobiliu buvo nuvykęs iš Maskvos (Rusijos Federacija) į Vilnių. Degalams pirkti buvo sumokėta 1262,65 Eurų. Atstumas nuo Maskvos iki Vilniaus (pagal portalo www.pasaulineskeliones.lt informaciją) sudaro 969 km. Iš viso nuvažiuota 969x2x21= 40 698,00 km. Automobilio kuro sąnaudos sudaro 10L/100 km, kas atitinka Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“ nustatytas normas. Iš viso kuro buvo sunaudota 4069,88 L. V. 1 L benzino A- 95 kainą nuo 2016-12-07 iki 2018-05-18 sudaro 0,60 Euro. Iš viso degalams pirkti buvo sunaudota 4069,88Lx0,60Euro=2441,88 Eurų. Kadangi į Vilnių važinėjo kartu su D. M., ir už kurą mokėjo po lygiai, jo nuostoliai už kuro pirkimą sudaro 1220,94 Eurų. 2016-12-07 už pasienio privalomąjį draudimą sumokėjo 12,87 Eurų.13 kartų mokėta už transporto priemonių savininkų atsakomybės tarptautinio draudimo kortelę, iš viso sumokėta 425,12 Eurų. Ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo bylos metu turėjo apsigyvendinti viešbučiuose. Iš viso patirtas pragyvenimo išlaidas viešbučiuose sudaro 606 Eurų. Kadangi viešbučiuose gyveno kartu su D. M., jis asmeniškai sumokėjo 303 Eurų. Vykstant ikiteisminiam tyrimui bei teisminiam bylos nagrinėjimui Vilniaus mieste buvo 37 dienas. Maitinimui bei būtiniems pragyvenimo poreikiams tenkinti vienai dienai reikėjo 10 eurų. Iš viso buvo sumokėta 370 Eurų. Dokumentų, patvirtinančių šios sumos (370 eurų) apmokėjimą, neturi. Už teismui pateiktų dokumentų vertimą buvo sumokėta 90 Eurų. Jis asmeniškai sumokėjo 45 Eurų. Kaltinamųjų V. K. ir V. Z. neteisėtais, nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta 2953.41 Eur dydžio turtinė žala. Po 2016-10-22 įvykdyto prieš jį užpuolimo jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, neužtikrintumo, nestabilumo jausmą, sutriko jo ramybė, jaučiasi nesaugiai, sutriko miego kokybė, jaučia vidinę įtampą, skundžiasi sveikatos sutrikimais, padidėjo kraujospūdis, dėl to prašo iš kaltinamųjų priteisti 6000 eurų neturtinę žalą.

Teismo posėdyje papildomai nurodė, kad V. K. jam atlygino 150 eurų, todėl prašo ieškinio sumą sumažinti 150 eurų. Dėl veidrodėlio nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui buvo nurodęs, kad V. Z. sudaužė jam ir veidrodėlį, kodėl jis nebuvo nurodytas kaltinime, nežino (t. 2, b.l. 119-127, 5 t., b. l. 39-108, 122-123).

Spręsdama klausimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė turtinę žalą. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK), kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Civilinio ieškovo teisė įvertinti prarasto turto vertę atsižvelgiant į tuo metu esančios rinkos vertę ar remiantis kitais turto vertinimo standartais. Be to, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai dėl nusikalstamos veikos padarymo, yra būtent tas pagrindas, kuriuo remiantis sprendžiami ir civilinio ieškinio bei žalos atlyginimo klausimai. Nustatyti kokių nors kitų, papildomų faktų, kurių pagrindu galėtų būti sprendžiamas žalos atlyginimo ir civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimas, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nereikalauja. Kaltinamieji byloje nustatytomis aplinkybėmis ir laiku pagrobdami pinigus, padarė nukentėjusiajam D. A. turtinę žalą. Nukentėjusysis įvertino jam padarytą nuostolį 2953,41 eurų (žala kartu su kelionės išlaidomis, pragyvenimo išlaidomis viešbučiuose, vizomis, dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, kurios nukentėjusysis neapibudino kai proceso išlaidos). Vertindamas ieškinio sumos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis pateikė visų išlaidų patvirtinančius dokumentus, apart maitinimo bei pragyvenimo išlaidų, už kurių sumokėjo 370 Eurų, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad kaltinamasis V. Z. tyčia sugadino jam priklausančiame automobilyje ,,Nissan Qashkai“ valstybinis Nr. T958HA199RUS veidrodėlį bei galinį stiklą, padarydamas žalą bendrai 34.326,00 Rusijos Federacijos rublių sumai, kas pagal 2018-04-18 valiutų kursą sudaro 449,76 Eurų. Tačiau apie tai, kad dar buvo sugadintas ir veidrodėlis nukentėjusysis nurodė tik nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamajam akte Z. Z. pateiktas kaltinimas tik dėl galinio stiklo tyčinio sugadinimo, ką pripažįsta ir kaltinamasis V. Z., todėl 149.76 eurų sumą dėl veidrodėlio sugadinimo nepriteistina. Visi kiti įrodymai patvirtina, kad turtinė žala įrodyta visiškai, o jos dydis, t. y. nurodyta kaina yra protinga ir ieškinio kaina sumažinus iki (2953,41 Eur-370 Eur-149.76 Eur-150 Eur)=2283, 65 Eur ji priteistina iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. solidariai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusieji dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, vidinę įtampą, dėl ko pablogėjo jo savijauta. Taip pat, nuo nusikaltimo kai buvo panaudotos dujos purškiant nukentėjusiems į veidą bei panaudojant vienam iš nukentėjusiųjų fizinį smurtą bei įremiant peilį nukentėjusiajam į pilvą akivaizdu, kad nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir psichologinę traumą. Be to, kaltinamųjų nusikalstami veiksmai buvo netikėti, nes, kaip nurodė nukentėjusysis D. M., jis su V. Z. vienas kitą pažinojo, susiskambindavo dėl automobilių dalių pirkimo, jo visiškai pasitikėjo. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų nukentėjusieji jaučia padidėjusi įtampa, bloga savijauta, kad psichinė būsena tęsėsi labai ilgą laiką, kad fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu ir po jo patirti išgyvenimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, taip pat prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiųjų nustatyti ir ieškiniu prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas po 3000 Eur kiekvienam (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis). Kitos civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems D. M. ir D. A. atmestinos.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (LAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015). Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padaryto nusikalstamo veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į jų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. BK 75 straipsnio 2017-09-28 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2017-10-06 (TAR, 2017-10-05, 2017-15859) redakcija už kaltinamajam padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą nenumato teisinio pagrindo paskirto laisvės atėmimo atidėti vykdymui.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe, o V. K. ir tai, kad nusikaltimą padarė ir būdamas recidyvistu.

Kaltinamasis V. K. teistas, nusikalto turint neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl yra nusikaltimo recidyvas, baustas administracine tvarka, duomenų, kad legaliai dirba byloje nėra, išsituokęs, turi mažametį vaiką. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo iki 7 metų bausmė. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes. V. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, šis nusikaltimas yra baigtas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (tuo pačiu išsaugant kaltinamojo socialinius ryšius su vaiku bei suteikiant galimybę taisytis), paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams vadovaudamasis BK 3 straipsniu, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsniu, nes jis nusikalsto 2016-10-22.

V. K. skirtinos pareigos, numatytos BK 3 straipsnio, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9 punktuose, 3 dalyje tai yra atsiprašyti nukentėjusiuosius, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nebendrauti su V. Z. bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (t. 3, b.l. 101-139, 153-170).

Į bausmės laiką V. K. įskaitytinas išbūtas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017-02-08 iki 2017-06-08 (t. 3, b.l. 49-50, 76-77, 86-88, 98-99, 148-150, t. 4, b.l. 39-41, 47-48).

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumento paėmimas paliktini galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jos panaikintinos ir jam grąžintina byloje saugoma jo vardu 2011-10-18 išduota Elektrėnų Policijos komisariato Migracijos poskyrio (28) asmens tapatybės kortelė LTU 127449957 (t.4, b.l.37, 39-41, 102-103, 109-110, 128-131, 136-137, 154-155, 195-196, t. 5, b.l. 4, 132-135).

Skiriant bausmę V. Z. teismas atsižvelgia nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą, į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslą, kaltės formą- tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę (nedirbantis, neįgaliojo pažymėjimu NP Nr. 1158681 yra neįgalus ir iš dalies darbingas: teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracinio tvarka. V. Z. padarė vieną sunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, ir vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai yra baigti, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams vadovaudamasis BK 3 straipsniu, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsniu, nes jis nusikalsto 2016-10-22 ir 2016-10-23.

V. Z. skirtinos pareigos, numatytos BK 3 straipsnio, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9 punktuose, 3 dalyje tai yra atsiprašyti nukentėjusiuosius, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nebendrauti su V. K. bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą (t. 3, b.l. 22-47, t. 5, b.l. 8-9).

Nuosprendį priėmus V. Z. paskirti namų areštą ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyti tokias namų arešto sąlygas: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) . ir jį įspėti , kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena (CD) su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis – saugoma su byla (1 t. , b.l. 115); 2017-02-08 V. K. asmens kratos metu piniginėje rastas lapelis su užrašu juodos spalvos rašikliu (t. 1, b.l. 170), laikmena (CD) su garso įrašais, pateiktais Bendrojo pagalbos centro – saugoma su byla (1 t., b.l. 182); laikmena (CD) su garso įrašu, pateiktu nukentėjusiojo D. M. – saugoma su su byla ( 2 t., b.l. 38), 2 SIM kortelės paimtos iš D. A. (t. 2, b.l. 111-112) nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamos saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką V. K. įskaityti išbūtą sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017-02-08 iki 2017-06-08.

Vadovaujantis BK 3 straipsniu, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9 punktais, 3 dalimi paskirtos bausmės V. K. vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vieną mėnesį įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiuosius, pradėti dirbti arba mokytis, o per tris metus-pradėjus dirbti ar mokytis tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nebendrauti su V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – namų areštą ir dokumento paėmimą palikti galioti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį jas panaikinti ir jam grąžinti byloje saugomą jo vardu 2011-10-18 išduotą Elektrėnų Policijos komisariato Migracijos poskyryje (28) asmens tapatybės kortelę LTU 127449957.

V. Z. (V. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti:

-pagal BK 187 straipsnio 1 dalį- 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, V. Z. (V. Z.) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą galutinę bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 3 straipsniu, redakcijos 2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5, 7, 8, 9 punktais, 3 dalimi bausmės V. Z. (V. Z.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per vieną mėnesį įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiuosius, pradėti dirbti arba mokytis, o per tris metus-pardėjus dirbti ar mokytis tęsti darbą ar mokslą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nebendrauti su V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Nuosprendį priėmus V. Z. (V. Z.) paskirti namų areštą ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo nustatyti tokias namų arešto sąlygas: nuo 23 val. iki 5 val. būti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) . ir jį įspėti, kad už namų arešto sąlygų pažeidimą jam gali būti paskirtas suėmimas arba intensyvi priežiūra, jei tam būtų pagrindas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, namų areštą panaikinti.

Nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 5206,75 eurų turtinę bei 3000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiojo D. M. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir V. Z. (V. Z.) 2283, 65 eurų turtinę bei 3000 Eur neturtinę žalą nukentėjusiojo D. A. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Dokumentus, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną (CD) su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis – saugomą su byla, 2017-02-08 V. K. asmens kratos metu piniginėje rastą lapelį su užrašu juodos spalvos rašikliu, laikmeną (CD) su garso įrašais, pateiktais Bendrojo pagalbos centro – saugomą su byla; laikmeną (CD) su garso įrašu, pateiktu nukentėjusiojo D. M. – saugomą su byla, 2 SIM korteles paimtas iš D. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.