Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-145-924/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-09
Bylos Nr.: 2S-145-924/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05757-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Pareiškėjas: A. Ž.
Suinteresuotas asmuo: A. Z.

Kategorijos

3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-145-924/2024Teisminio proceso Nr.

2-69-3-05757-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. Z., antstolė Neringa Bacevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė teismui skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuose prašė: 1) panaikinti antstolės Neringos Bacevičienės (toliau – ir antstolė) 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-176-14655; 2) sumažinti pagal Kauno apygardos teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-115/2001 iš skolininko A. Z. (toliau – ir išieškotojas) išieškomą skolos sumą iki 17 771,40 Eur; 3) perskaičiuoti ir sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

2. Skunduose nurodė, kad antstolė Neringa Bacevičienė pagal Kauno apygardos teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-115/2001 vykdo 49 887,30 Eur išieškojimą iš skolininko A. Ž. išieškotojo A. Z. (toliau – ir išieškotojas) naudai. Vykdomuosiuose dokumentuose antstolė neteisingai nurodo išieškomą sumą, kadangi išieškotojui yra grąžinta 32 115,90 Eur. Antstolė 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-176-14655 areštavo skolininko turtines teises ir neva jam priklausantį nekilnojamą turtą. Turto arešte nurodoma, kad skolininkas yra savininkas nekilnojamo turto, kurio unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyti duomenys apie skolininkui priklausantį turtą neatitinka tikrovės. Nekilnojamas turtas ir turtinės teisės į nekilnojamą turtą, kurio unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), niekada nepriklausė ir nepriklauso skolininkui. Turto arešto akte neteisingai nurodytas areštuojamo turto mastas. Šiuo metu įsiskolinimas išieškotojui A. Z. yra 17 771,40 Eur. Neteisėtas, ne skolininkui priklausančio turto ir turtinių teisių areštas sukelia neigiamas pasekmes skolininkui ir tretiesiems asmenims, todėl būtina iš civilinės aktų apyvartos panaikinti ir išimti akivaizdžiai neteisėtą individualų teisės aktą Nr. S-23-176-14655. Be to, dėl du kartus paskaičiuotos 5 000 Lt sumos teigtina, kad antstolė nepagrįstai sumokėtą sumą sumažino 5 000 Lt, nes yra pateikti dokumentai, kad tą dieną 5000 Lt mokėjimas buvo du kartus. Šiuo atveju antstolė nepateikė jokių įrodymų, kad 5 000 Lt mokėjimo nebūtų galima užskaityti. Jeigu iškilo abejonių dėl atlikto mokėjimo, galima kreiptis į Snoro banką dėl aplinkybių ir dokumento patikrinimo. Tokių veiksmų antstolė neatliko, pateikti dokumentai nepaneigti, todėl laikytina, kad mokėtina suma išieškotojui liko 17 771,40 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Bacevičienė 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-23-176-18297 (toliau – ir Patvarkymas) pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0176/20/01024.

4. Patvarkyme nurodė, kad išieškotojas A. Z. 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikdamas vykdyti Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-115 dėl 59 757,30 Eur (206 330 Lt) sumos nurodė, kad skolininkas A. Ž. pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą yra padengęs 9 870 Eur sumą. Atsižvelgiant į išieškotojo pateiktą informaciją, užvedant vykdomąją bylą Nr. 0176/20/01024 išieškotina suma nurodyta 4 9887,30 Eur (59 757,30 Eur – 9 870 Eur = 49 887,30 Eur). Vykdymo proceso metu maždaug apie 2,5 metų skolininkas A. Ž. nesidomėjo vykdymo eiga, antstolei nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad išieškotina suma yra ženkliai mažesnė. 2023 m. gegužės 8 d. skolininkas A. Ž. antstolei pateikė prašymą perskaičiuoti skolos sumą, sumažinant ją iki 17 771,40 Eur, ir atitinkamai sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas. Antstolė 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu išieškomą sumą sumažino iki 29 079,30 Eur, 2023 m. gegužės 9 d. likusi neišieškota suma yra 28 959,76 Eur. Išieškotojas A. Z. aktyviai domėjosi vykdymo eiga, sistemingai teikdavo ir pageidaudavo gauti informaciją apie skolos išieškojimo galimybes. Išieškotojas, sužinojęs apie skolininko brolio mirtį, 2023 m. balandžio 17 d. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko A. Ž. brolis R. Ž., kuris buvo nevedęs, vaikų neturėjo, todėl skolininkas yra potencialus mirusiojo turto paveldėtojas. Išieškotojas prašė užtikrinti, kad skolininkas neatsisakytų ar kitaip prarastų jam priklausančią paveldėjimo teisę, tuo išvengdamas skolos grąžinimo.

5. Antstolė 2023 m. birželio 20 d. patvarkyme nurodė, kad iš skolininko A. Ž. gavus informaciją apie iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti tiesiogiai išieškotojui sumokėtas įmokas ir vykdomojoje byloje pakeitus naują išieškotiną sumą į 29 079,30 Eur, 2023 m. gegužės 18 d. priimtas naujas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-176/2001, kuriame pataisytas antstolei priklausantis atlygis atsižvelgiant į likusią išieškoti sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.

7. Teismas nustatė, kad antstolės Neringos Bacevičienės kontoroje nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. vykdomas Kauno apygardos teismo 2001 m. lapkričio 13 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. L2-115/2001 dėl 49 887,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojo A. Z. naudai.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 8 d. bei 2023 m. birželio 9 d. skundais prašo sumažinti išieškomos skolos sumą iki 17 771,40 Eur. Kartu su skundais pareiškėjas pateikė kasos pajamų orderius patvirtinančius, kad pareiškėjas dalį skolos išieškotojui grąžino pats individualiai apie tai neinformuodamas išieškojimą vykdančios antstolės.

Žemesnės instancijos teismas

9. Antstolė gavusi informaciją apie skolininko atliktus mokėjimus perskaičiavo skolos likutį, kuris antstolės skaičiavimu yra 28 959,76 Eur. Antstolė 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-23-176-18297 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. gegužės 8 d. skundą. Antstolė 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-176-22973 atsisakė tenkinti 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo skundą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir antstolė skirtingai vertina vykdomojoje byloje pateiktus 2004 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą ir kvitą. Pareiškėjas nurodė, kad tą dieną atliko du mokėjimus po 5 000 Lt (1 448,10 Eur), tačiau tai pagrindžiančio įrodymo nepateikė nurodydamas, kad tokią informaciją galėtų patikslinti bankas. Antstolė teigia, kad 2004 m. lapkričio 18 d. vienas dokumentas užpildytas kaip prašymas bankui atlikti pavedimą, o kitas dokumentas patvirtina atliktą pavedimą. Teismas sutiko su antstolės nurodytomis aplinkybėmis ir laikė, kad 2004 m. lapkričio 18 d. pareiškėjas atliko vieną mokėjimą, tačiau turi du dokumentus sietinus su vienu mokėjimu.

11. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. sausio 22 d. skolininkas išieškotojui tiesiogiai sumokėjo 30 028 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. spalio 21 d. sumokėjo 650 Eur, viso 30 678 Eur. Iš bendros teismo sprendimu priteistos ir vykdomajame rašte nurodytos skolos 59 757,30 Eur atėmus sumokėtus 30 678 Eur, išieškotina skolos suma lieka 29 079,30 Eur. Teismas nurodė, kad išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui 2020 m. rugpjūčio 31 d. nurodė, kad skolininkas yra sumokėjęs 9 870 Eur sumą, kuri patenka į 30 678 Eur, jos sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti vykdomojoje byloje. Teismas taip pat įvertino 2021 m. liepos 9 d. antstolės išieškotą ir išieškotojui pervestą 119,51 Eur skolos sumą. Teismo vertinimu, antstolė teisingai paskaičiavo likusios skolos sumą, pagal vykdomojoje byloje pateiktus duomenis (59 757,30 Eur – 30 678 Eur – 119,51 Eur = 28 959,76 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir mažinti išieškotiną sumą iki 17 771,40 Eur.

12. Teismui nustačius, kad likusi išieškotina skolos suma yra 28 959,76 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą vykdymo išlaidas sumažinti ir perskaičiuoti nuo 17 771,40 Eur įsiskolinimo sumos. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolė gavusi iš pareiškėjo duomenis apie dalinai sumokėtą skolą, 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. S-23-176-18080 perskaičiavo vykdymo išlaidas pagal tuo metu turimus duomenis nuo 29 079,30 Eur skolos. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai ir teisingai perskaičiavo vykdymo išlaidas gavusi duomenis apie dalį grąžintos skolos.

13. Teismas nurodė, kad antstolė 2023 m. balandžio 18 d. turto arešto aktu areštavo ne patį nekilnojamąjį turtą, o pareiškėjo turtines teises. Nors pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamasis turtas jam nepriklauso, tačiau visiškai nepasisakė dėl jam priklausančios paveldėjimo teisės, t. y. ar šia teise jis yra pasinaudojęs priimdamas palikimą faktiniu valdymu ar atsisakė palikimo ir tokį atsisakymą įformino pas notarą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų atsisakęs savo paveldėjimo teisės, todėl tokios teisės areštavimas patenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 straipsnio nuostatą ir galėjo būti areštuojamas. Teismas pažymėjo, kad antstolė areštavo pareiškėjo turtinę teisę (paveldėjimo teisę į mirusio brolio turtą). Kadangi, pati paveldėjimo teisė yra nedaloma (įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies ar su išlygomis), tokios nedalomos turtinės teisės dalinis areštas nėra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Prie bylos nėra prijungta vykdomoji byla Nr. 0176/20/01024, todėl neaišku kuo vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą nutartį.

14.2. Per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą apeliantas nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantas yra praradęs paveldėjimo teises ir negali pretenduoti kaip įpėdinis gauti paveldimą turtą, todėl nėra ir turto ar turtinės teisės į kurią antstolė galėtų nukreipti išieškojimą. Taigi nėra teisinio ir faktinio pagrindo egzistuoti antstolės 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktui Nr. S-23-176-14655, todėl jis turi būti panaikintas.

14.3. Turto arešte nurodoma, kad nekilnojamo turto, kurio unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas yra apeliantas A. Ž.. Minėtas nekilnojamas turtas ir turtinės teisės į minėtą nekilnojamą turtą niekada nepriklausė ir nepriklauso apeliantui. Be to, turto arešto akte neteisingai nurodytas areštuojamo turto mastas.

14.4. Antstolė Neringa Bacevičienė pagal Kauno apygardos teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-115/2001 vykdo 49 887,30 Eur išieškojimą iš skolininko A. Ž. išieškotojo A. Z. naudai. Vykdomuosiuose dokumentuose antstolė neteisingai nurodo išieškomą sumą, kadangi kreditoriui A. Z. yra grąžinta 32 115,90 Eur. Šiuo metu įsiskolinimas išieškotojui A. Z. yra 17 771,40 Eur, todėl būtina perskaičiuoti ir sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė Neringa Bacevičienė prašo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Pareiškėjo brolis mirė (duomenys neskelbtini). Atsiradusi pareiškėjo turtinė teisė areštuota 2023 m. balandžio 18 d., tai ir reiškia, kad areštas pritaikytas laiku, po palikimo atsiradimo praėjus (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui įgijus subjektinę paveldėjimo teisę į brolio palikimą. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepasisakė ar jis pasinaudojęs jam priklausančia paveldėjimo teise, priimdamas palikimą faktiniu valdymu, ar atsisakė palikimo ir tokį atsisakymą įformino pas notarą. Taip pat teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad jokiu įstatymu nėra nustatyti terminai, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu neribojamas.

15.2. Areštuota pareiškėjo turtinė teisė į atitinkamus daiktus, o ne patys daiktai. Teismas teisingai nurodė, kad paveldėjimo teisė yra nedaloma, todėl niekaip neįmanoma įkainoti kiekvieno iš 8 areštuotų daiktų, kadangi areštas taikytas ne atskiriems daiktams, o pareiškėjo paveldėjimo teisei į mirusio brolio turtą. Dėl arešto formos yra pasirinktas turto arešto aktas (ne patvarkymas, prilyginamas turto areštui), kadangi turto arešto aktas įregistruojamas Turto arešto aktų registre ir tokiu būdu arešto duomenys išviešinami ne tik vykdymo proceso šalims, o ir tretiesiems asmenims, tame tarpe ir notarui.

15.3. Vykdomoji byla Nr. 0176/20/01024 nuo 2023 m. gegužės 23 d. yra perduota Kauno apylinkės teismui, o iki to laiko buvo antstolės kontoroje, kur skolininkas, atvykęs į antstolės kontorą, galėjo susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Pareiškėjas tokiais savo teiginiais tik siekia suklaidinti proceso dalyvius ir teismą, o tuo pačiu vilkina skolos išieškojimo procesą.

3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. Z. prašo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pareiškėjo brolis mirė (duomenys neskelbtini). Atsiradusi pareiškėjo turtinė teisė areštuota 2023 m. balandžio 18 d., tai ir reiškia, kad areštas pritaikytas po palikimo atsiradimo, pareiškėjui įgijus subjektinę paveldėjimo teisę į brolio palikimą. Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepasisakė ar jis pasinaudojęs jam priklausančia paveldėjimo teise, priimdamas palikimą faktiniu valdymu, ar atsisakė palikimo ir tokį atsisakymą įformino pas notarą. Pareiškėjas turi teisę priimti palikimą faktiniu valdymu ir tokio juridinio fakto nustatymas teisme yra neribojamas laiko atžvilgiu, o jo atsisakymą nuo palikimo jo kreditoriai turi teisę ginčyti per actio Pauliana institutą. Taip pat teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad jokiu įstatymu nėra nustatyti terminai, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu neribojamas.

16.2. Areštuota pareiškėjo turtinė teisė į atitinkamus daiktus, o ne patys daiktai. Teismas teisingai nurodė, kad paveldėjimo teisė yra nedaloma, todėl niekaip neįmanoma įkainoti kiekvieno iš 8 areštuotų daiktų, kadangi areštas taikytas ne atskiriems daiktams, o pareiškėjo paveldėjimo teisei į mirusio brolio turtą. Dėl arešto formos yra pasirinktas turto arešto aktas (ne patvarkymas, prilyginamas turto areštui), kadangi turto arešto aktas įregistruojamas Turto arešto aktų registre ir tokiu būdu arešto duomenys išviešinami ne tik vykdymo proceso šalims, o ir tretiesiems asmenims, tame tarpe ir notarui.

16.3. Antstolei buvo pateikti visi galimi išrašai iš bankų, mokėjimo pavedimai ir išieškotina suma yra suskaičiuota tiksliai ir teisingai. Pareiškėjas pateikė 2004 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymą ir kvitą tai pačiai 5 000 Lt sumai ir daro išvadą, kad tai du skirtingi mokėjimai, tačiau nepateikė vienodos galios dokumentų – arba dviejų mokėjimo nurodymų su skirtingu operacijos laiku arba dviejų kvitų su operacijos būsena „įvykdytas“ ir skirtingu laiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

6. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

7. 2023 m. gruodžio 21 d. teisme gautas apelianto prašymas, kuriame nurodomi rašytiniai paaiškinimai bei prašoma priimti naujus įrodymus. Teismo vertinimu, apelianto rašytiniai paaiškinimai yra atskirojo skundo papildymas, tačiau kaip jau buvo minėta, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktą prašymą ir prie jo pridėtus naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl antstolio veiksmų

8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės Neringos Bacevičienės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0176/20/01024 pagal Kauno apygardos teismo 2001 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. L2-115/2001 dėl 49 887,30 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojo A. Z. naudai.

9. Antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-23-176-17159 nustatyta, kad pradinė išieškotina suma 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikiant antstolei vykdyti Kauno apygardos teismo 2001 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. L2-115 buvo 29 079,30 Eur.

10. 2023 m. gegužės 12 d. antstolės kontoroje gautas skolininko A. Ž. 2023 m. gegužės 8 d. skundas, kuriame skolininkas prašė: 1) panaikinti antstolės 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-176-14655; 2) sumažinti pagal Kauno apygardos teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-115/2001 iš skolininko A. Ž. išieškotojui A. Z. išieškomą skolos sumą iki 17 771,40 Eur; 3) perskaičiuoti ir sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Antstolė 2023 m. gegužės 18 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-176-18080 nurodė, kad vykdymo išlaidos nuo 29 079,30 Eur skolos sumos sudaro 2 474 Eur, iš kurių atlygis antstolei – 1 740 Eur, kitos vykdymo išlaidos – 734 Eur.

12. Antstolė 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-23-176-18297 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. gegužės 8 d. skundą ir perdavė minėtą pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0176/20/01024.

13. 2023 m. birželio 13 d. antstolės kontoroje gautas skolininko A. Ž. 2023 m. birželio 9 d. skundas, kuriame skolininkas prašė: 1) sumažinti pagal Kauno apygardos teismo išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-115/2001 iš skolininko A. Ž. išieškotojui A. Z. išieškomą skolos sumą iki 17 771,40 Eur; 2) perskaičiuoti ir sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

14. Antstolė 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-176-22973 atsisakė tenkinti pareiškėjo 2023 m. birželio 9 d. skundą ir perdavė minėtą pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

15. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. skundus dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolė teisingai paskaičiavo likusios skolos sumą, pagal vykdomojoje byloje pateiktus duomenis (59 757,30 Eur – 30 678 Eur – 119,51 Eur = 28 959,76 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundų ir mažinti išieškotiną sumą iki 17 771,40 Eur. Teismui nustačius, kad likusi išieškotina skolos suma yra 28 959,76 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą vykdymo išlaidas sumažinti ir perskaičiuoti nuo 17 771,40 Eur įsiskolinimo sumos. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolė gavusi iš pareiškėjo duomenis apie dalinai sumokėtą skolą, 2023 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. S-23-176-18080 perskaičiavo vykdymo išlaidas pagal tuo metu turimus duomenis nuo 29 079,30 Eur skolos. Teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai ir teisingai perskaičiavo vykdymo išlaidas gavusi duomenis apie dalį grąžintos skolos. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų atsisakęs savo paveldėjimo teisės, todėl tokios teisės areštavimas patenka į CPK 749 straipsnio nuostatą ir galėjo būti areštuojamas. Teismas pažymėjo, kad antstolė areštavo pareiškėjo turtinę teisę (paveldėjimo teisę į mirusio brolio turtą). Kadangi, pati paveldėjimo teisė yra nedaloma (įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies ar su išlygomis), tokios nedalomos turtinės teisės dalinis areštas nėra galimas.

16. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad prie bylos nėra prijungta vykdomoji byla Nr. 0176/20/01024, todėl neaišku kuo vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą nutartį. Apeliantas yra praradęs paveldėjimo teises ir negali pretenduoti kaip įpėdinis gauti paveldimą turtą, todėl nėra ir turto ar turtinės teisės į kurią antstolė galėtų nukreipti išieškojimą. Taigi nėra teisinio ir faktinio pagrindo egzistuoti antstolės 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktui Nr. S-23-176-14655, todėl jis turi būti panaikintas. Minėtame turto arešto akte nurodytas nekilnojamas turtas ir turtinės teisės į nekilnojamą turtą niekada nepriklausė ir nepriklauso apeliantui. Be to, turto arešto akte neteisingai nurodytas areštuojamo turto mastas. Šiuo metu įsiskolinimas išieškotojui A. Z. yra 17 771,40 Eur, todėl būtina perskaičiuoti ir sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

17. Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad prie bylos nėra prijungta vykdomoji byla Nr. 0176/20/01024, todėl neaišku kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Iš byloje esančio antstolės 2023 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. S-23-176-18297 matyti, kad patvarkymo rezoliucinėje dalyje nurodyta skundą kartu su vykdomąja byla perduoti Kauno apylinkės teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir apeliacinės instancijos teismui kartu su civiline byla Nr. 2YT-11866-451/2023 ir jos popierine kopija pateikta vykdomoji byla Nr. 0176/20/01024 patvirtina, kad apelianto argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą dėl antstolio veiksmų neturėdamas vykdomosios bylos, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

19. Apeliantas taip pat nurodo, kad per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą jis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl apeliantas yra praradęs paveldėjimo teises ir negali pretenduoti kaip įpėdinis gauti paveldimą turtą, todėl nėra ir turto ar turtinės teisės į kurią antstolė galėtų nukreipti išieškojimą. Taigi nėra teisinio ir faktinio pagrindo egzistuoti antstolės 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktui Nr. S-23-176-14655, todėl jis turi būti panaikintas. Be to, turto arešto akte nurodytas nekilnojamas turtas ir turtinės teisės į minėtą nekilnojamą turtą niekada nepriklausė ir nepriklauso apeliantui. Turto arešto akte neteisingai nurodytas ir areštuojamo turto mastas.

20. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

21. Iš vykdomosios bylos Nr. 0176/20/01024 duomenų matyti, kad išieškotojas A. Z. 2023 m. balandžio 17 d. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė skolininko A. Ž. brolis R. Ž., kuris buvo nevedęs, vaikų neturėjo, todėl skolininkas yra potencialus palikėjo turto paveldėtojas. Išieškotojas prašė užtikrinti, kad skolininkas neatsisakytų ar kitaip neprarastų jam priklausančios paveldėjimo teisės, taip išvengdamas skolos grąžinimo. Antstolei patikrinus informaciją registruose nustatyta, kad A. Ž. ir R. Ž. yra broliai, jų tėvai yra tie patys asmenys. Registrų išrašų duomenimis pareiškėjo brolis R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. R. Ž. buvo nevedęs, tėvai mirę. Duomenų apie egzistuojančius nepilnamečius, pilnamečius vaikus, įvaikius, vaikaičius, provaikaičius nėra. Testamentų registro išrašo duomenimis skolininko brolis nebuvo sudaręs testamento. Antstolei nustačius, kad skolininkas, kaip galimas ketvirtos eilės potencialus įpėdinis gali paveldėti mirusio brolio nekilnojamąjį turtą, antstolė 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktu S-23-176-14655 areštavo skolininko galimą turtinę teisę į galimai paveldėtiną nekilnojamąjį turtą. Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas pagal vykdomojoje byloje tuo metu buvusią informaciją.

22. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).

23. CPK 749 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimas iš turtinių teisių vykdomas antstoliui priėmus patvarkymą areštuoti skolininko turtines teises. Šis patvarkymas prilyginamas turto arešto aktui.

24. Apeliantas teigia, kad antstolės 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto aktu Nr. S-23-176-14655 areštuotas nekilnojamasis turtas jam nepriklausė ir nepriklauso, tačiau iš 2023 m. balandžio 18 d. Turto arešto akto Nr. S-23-176-14655 matyti, kad antstolė areštavo ne patį nekilnojamąjį turtą, o skolininko turtines teises. Nors apeliantas nurodo, kad turto arešto akte neteisingai nurodytas areštuojamo turto mastas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad paveldėjimo teisė yra nedaloma (įstatymas draudžia priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis), todėl tokios nedalomos turtinės teisės dalinis areštas nėra galimas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliantas nurodo, kad per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą jis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl apeliantas yra praradęs paveldėjimo teises ir negali pretenduoti kaip įpėdinis gauti paveldimą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog apeliantas būtų atsisakęs savo paveldėjimo teisės į (duomenys neskelbtini) mirusio brolio R. Ž. turtą, todėl tokios teisės areštavimas patenka į CPK 749 straipsnio nuostatą ir galėjo būti areštuojamas vykdomojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui per trijų mėnesių terminą nesikreipus į palikimo atsiradimo vietos notarą, jeigu minėtas terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Apeliantas taip pat gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

26. Apeliantas taip pat nurodo, kad antstolė vykdomuosiuose dokumentuose neteisingai nurodo išieškomą sumą, kadangi išieškotojui A. Z. yra grąžinta 32 115,90 Eur. Apelianto teigimu, šiuo metu įsiskolinimas išieškotojui A. Z. yra 17 771,40 Eur, todėl būtina perskaičiuoti ir sumažinti antstolei priklausančias vykdymo išlaidas pagal vykdomojo rašto Nr. L2-115/2001 pateikimo momentu buvusį realų 17 771,40 Eur įsiskolinimą.

27. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 18 d. iki 2014 m. sausio 22 d. skolininkas A. Ž. išieškotojui A. Z. tiesiogiai sumokėjo 30 028 Eur; laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. spalio 21 d. sumokėjo 650 Eur, iš viso 30 678 Eur. Iš bendros teismo sprendimu priteistos ir vykdomajame rašte nurodytos skolos 59 757,30 Eur atėmus sumokėtus 30 678 Eur, išieškotina skolos suma lieka 29 079,30 Eur. Antstolės 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-23-176-17159 nustatyta, kad pradinė išieškotina suma 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikiant antstolei vykdyti Kauno apygardos teismo 2001 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. L2-115 buvo 29 079,30 Eur. Pažymėtina, kad išieškotojas pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui 2020 m. rugpjūčio 31 d. nurodė, kad skolininkas yra sumokėjęs 9 870 Eur, kuri patenka į 30 678 Eur sumą, jos sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra pateikti vykdomojoje byloje . Taip pat įvertinta 2021 m. liepos 9 d. antstolės išieškota ir išieškotojui pervesta 119,51 Eur suma. Teismo vertinimu, antstolė iš esmės teisingai paskaičiavo likusios skolos sumą pagal vykdomojoje byloje pateiktus duomenis, tačiau 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymo dėl išieškotinos sumos pakeitimo rezoliucinėje dalyje vietoje 28 959,79 Eur nurodė 28 959,76 Eur (59 757,30 Eur – 30 678 Eur – 119,51 Eur = 28 959,79 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundus ir mažinti išieškotiną sumą iki 17 771,40 Eur.

28. Teismui nustačius, kad likusi išieškotina skolos suma yra 28 959,79 Eur atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo prašymas vykdymo išlaidas sumažinti ir perskaičiuoti nuo 17 771,40 Eur įsiskolinimo sumos. Pažymėtina, kad antstolė 2023 m. gegužės 18 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-176-18080 perskaičiavo vykdymo išlaidas pagal tuo metu turimus duomenis nuo 29 079,30 Eur skolos. Teismo vertinimu, antstolė pagrįstai ir teisingai perskaičiavo vykdymo išlaidas gavusi duomenis apie dalį grąžintos skolos.

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

TeisėjasEdvardas Paliokas