- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1S-832-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02159-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 91-167 taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. N., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 21 d., pabaiga – 2022 m. lapkričio 21 d. Anksčiau neteistas, tačiau byloje yra duomenų, jog nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos priimtu 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, nutarta taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metai 2 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarydamas išvadą, jog nors nuteistasis S. N. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis S. N. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas neaptarė nuteistojo galimybės integruotis laisvėje, jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog S. N. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdė ir vykdo socialinės reabilitacijos priemones, pataisos įstaigoje dirba, moka skolas pagal vykdomuosius raštus, neturi galiojančių nuobaudų, turi šeimą, vaiką, gyvenamąją vietą. Jei nuteistasis bus lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turės darbą. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip tris ketvirtadalius jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką, žema - 14 balų. Teismas nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, neskyrė dėmesio nuteistojo reabilitacijos pažangai, resocializacijos ir integracijos svarbai, kas padėtų adaptuotis laisvėje.
4.2. Nuteistojo teigimu, jis turi aiškiai suformavęs ilgalaikius tikslus ir siekius, supranta poreikį turėti bendras visų pripažintas vertybes. Nuteistojo asmens pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, jog pataisos įstaigoje bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Skunde nesutinkama su skundžiamos nutarties motyvais, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimas nuteistajam gali suformuoti nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, jog S. N. jau yra atlikęs ¾ dalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai labai didelis laiko tarpas, kad suprastų ir įvertintų laisvės kainą. Bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė nuteistajam poveikį visam gyvenimui, kad padarytų kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas.
4.3. Nuteistojo įsitikinimu, nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą jam bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį jis jau yra realizavęs. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog Europos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Rec(2003) 22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo yra pasakyta, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Nuteistojo teigimu, tai ir atsilieptų, jeigu jis būtų lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir galėtų anksčiau laiko būti su šeima ir integruotis į visuomenę. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. N. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam S. N. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo S. N. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. N. yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną 2 metai, 2 mėnuo ir 24 dienos. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja formalus pagrindas taikyti S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą - nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. N. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo tris specialybes, dirba siuvėju Ūkio brigadoje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, kartu gyventu su žmona ir sūnumi. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.
10. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką, šio rezultato pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. N. priklauso žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – 14 balų, iš kurių 8 vertintini kaip statiniai, 6 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį dar yra reali galimybė šiuos balus sumažinti. Tai, kad S. N. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi tai, kad nuo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo 30 balų. Tačiau vien tai, kad S. N. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, rodoma motyvacija dirbti, aktyvus dalyvavimas įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
11. Abejonių tinkamu S. N. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net keturiolika kartų buvo pažeidęs nustatytus įstaigos tvarkos reikalavimus, už ką dešimt kartų jam buvo skirtos nuobaudos. Be to, bausmės atlikimo metu buvo fiksuotas alkoholio vartojimo faktas, už ką nuteistasis baustas drausmine tvarka, jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių 10 parų, kas rodo, jog nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo/turi problemų su alkoholinių gėrimų vartojimu. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.
12. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo S. N. probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 52 138,31 Eur. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, tačiau per ilgą bausmės atlikimo laikotarpį atlygino tik mažą dalį t. y. 1 176,52 Eur. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti labai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis S. N. šiuo metu bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą, nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis anksčiau neteistas, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus S. N. skundo argumentus, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimo bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir iki nuteistajam S. N. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistajam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus S. N., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.
15. Nors nuteistojo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, svarbos ir Rekomendacijos vykdymo privalomumo visoms ES šalims – narėms, tačiau teisėjų kolegija pažymi jog nuteistojo minimos rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. N. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. N. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. N. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.