- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- 1S-301-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02159-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- S. N.
- Advokatai
- Alvydas Packevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. N. gynėjo advokato Alvydo Packevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 91-39 taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. S. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą 13 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 21 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2020 m. vasario 20 d.) – 2 metai 9 mėnesiai 1 diena.
3. Komisija 2020 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr. 91-39, kuriuo nutarė S. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Komisija nurodė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus, vytelių pynėjo specialybes, 2017–2018 metais mokėsi odinių gaminių taisytojo specialybės, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Komisija nutarime konstatavo, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 91-39 taikyti nuteistajam S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
II. Skundo esmė
5. Nuteistojo S. N. gynėjas advokatas Alvydas Packevičius skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti S. N. lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštaringa, grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino aplinkybių, dėl kurių nuteistajam galima taikyti lygtini paleidimą. Pažymima, jog būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde taip pat pabrėžiami nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, kurie nurodyti ir skundžiamoje nutartyje. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo laiką leidžia prasmingai, pozityviai ir rodo ilgalaikius nuteistojo planus išėjus į laisvę dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų, visuotinai priimtų, elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.
5.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas argumentus dėl lygtinio paleidimo netaikymo iš esmės grindžia padaryto nusikaltimo sunkumu. Gynėjas pažymi, kad negalima atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuojant padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai veiksniai, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą laisvės atėmimo bausmę. Be to, nusikaltimų pavojingumas jau buvo įvertintas nuteistajam skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, o šiuo atveju gali būti vertinamas tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su skundo autoriaus rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo S. N. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti.
5.3. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad likusi pernelyg didelė neatliktos bausmės dalis, iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kurios nustato, kokią teismo paskirtos bausmės dalį nuteistasis privalo atlikti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas taip pat nepagrįstai akcentavo tokius nuteistojo asmenybės bruožus kaip polinkis provokuoti, dominuoti grupėje, koncentravimąsi ties teigiamomis pasekmėmis, sėkmės tikimybe. Teismas darė išvadą, kad šie bruožai didina nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tokios išvados niekaip nemotyvavo. Atkreipiamas dėmesys, kad minėti asmenybės bruožai nepriskirtini išimtinai neigiamiems, kadangi tokios būdo savybės gali būti priskiriamos net ir lyderiui ar vadovui. Konkretaus asmenybės bruožo teigiamas ar neigiamas aspektas dažniausiai priklauso nuo socialinio konteksto ir aplinkybių, todėl minėtas asmens savybes vienareikšmiškai priskirti prie didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką yra nepagrįsta.
5.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė reikšmės nuteistojo šeiminiams ir socialiniams ryšiams, kurie darytų teigiamą įtaką nuteistojo asmenybei. S. N. yra vedęs, turi mažametį (6 metų) sūnų, kuris trumpalaikių pasimatymų metu nenori išsiskirti, namuose nuolat klausinėja, kada grįš tėvelis. Šeimos nuomone, S. N. sugrįžimas į namus dabar būtų labai reikalingas, kadangi sūnus yra dar tokio amžiaus, kai nesupranta, jog tėvas pataisos įstaigoje. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į vaiko interesus augti pilnoje šeimoje, ypač esant tokio jauno amžiaus, kai ryšys su tėvais yra pats svarbiausias. Be to, nuteistasis turi pensinio amžiaus tėvus, kuriems taip pat reikalinga pagalba. Nuteistojo sugrįžimas į šeimą, rūpinimasis ja, neabejotinai padėtų nuteistajam greičiau resocializuotis ir būtų teigiama paskata galutinai pasitaisyti, ateityje nebenusikalsti.
5.5. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog nuteistasis turės gyvenamąją vietą bei išėjęs į laisvę dirbs, gaus atlyginimą ir galės greičiau atlyginti žalą, kas atitiktų ir nukentėjusiųjų interesus. Kartu su prašymu taikyti lygtinį paleidimą buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasižadėjimas priimti S. N. į darbą automechaniku. Tai patvirtina, kad jis iš karto įsilies į darbo rinką, gaus atlyginimą, mokės mokesčius į valstybės biudžetą, vykdys įsipareigojimą atlyginti žalą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi net ir atleidus asmenį lygtinai nuo bausmės jam yra taikomos prievartos priemonės – skiriami įvairūs apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo S. N. gynėjo advokato Alvydo Packevičiaus skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
7. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. S. N. gynėjas skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (du trečdalius paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 6 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodika, nuteistajam S. N. nustatoma žema – 16 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šios aplinkybės jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, remiantis socialinio tyrimo išvada, S. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 7 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Šiuo atveju būtina įvertinti ir S. N. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
9. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai S. N. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra 12 kartų skatintas, dirba, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, pastaruoju metu laikosi vidaus tvarkos taisyklių, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turės nuolatinę gyvenamą vietą ir darbą. Pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota į nuteistojo gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, gerus darbo rezultatus, pavyzdingą mokymąsi, už ką jam buvo taikytos paskatinimo priemonės – prieš terminą panaikintos nuobaudos, suteikti papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikis pasimatymai, perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę S. N. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.
10. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau jis taip pat buvo ne kartą pažeidęs pataisos įstaigos nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. S. N. dešimt kartų buvo baustas drausmine nuobauda, iš kurių viena buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją grupę, o už dar keturis drausmės pažeidimus nuobaudos skirtos nebuvo, nes apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, o sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertintinas visas nuteistojo resocializacijos procesas.
11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad nors šis teistumas S. N. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas dėl mažareikšmės dingsties, su bendrininku, kaltininkui apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pažymėtina, kad S. N. praeityje buvo kaltinamas už piktybinį chuliganizmą, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau vėliau vis tiek padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Vien tik šis faktas, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą S. N. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių.
12. Nors sutiktina su skundo argumentu, kad aplinkybės susijusios su veikomis, už kurių padarymą S. N. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jų vertinti visumoje su kitais duomenimis įstatymas nedraudžia. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas įvertino S. N. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
13. Šiuo metu abejones dėl sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę sustiprina ir aplinkybė, jog net ir atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, t. y. vartojo alkoholį. Nors už šį pažeidimą skirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, bei kelia pagrįstų abejonių, jog S. N. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir 2020 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis yra kartais linkęs provokuoti kitus asmenis. Būdamas žmonių grupėje linkęs dominuoti. Pastaruoju metu nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau būna atvejų, kad susikoncentruoja tik ties teigiamomis pasekmėmis, sėkmės tikimybe. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes neįvertina ankstesnio patyrimo, pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas, nes apsvarsto ne visas savo elgesio pasekmes. Tam tikrose situacijose greitai praranda savitvardą, stokoja empatijos jausmo. Šios aplinkybės, priešingai nei teigiama gynėjo skunde, nėra priskirtos prie išimtinai neigiamų ir didinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, o vertintinos visų duomenų kontekste vertinant nuteistojo pažangą pataisos procese.
14. Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu S. N. atžvilgiu teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo lėšų tvarkymas. Iš nuteistojo, tenkinant civilinį ieškinį, yra priteistas 36 356 Eur žalos atlyginimas. Pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji dokumentai 51 508,12 Eur sumai, tačiau šiuo metu padengta vos 1 087,12 Eur. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog šioje srityje jo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes turint finansinių įsipareigojimų nusikaltimu padarytai žalai atlygtini, S. N. iš esmės nededa pakankamai pastangų jai atlyginti.
15. Šių duomenų kontekste, įvertinus S. N. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistojo gynėjas, teisinio pagrindo vis tik nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog S. N. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
16. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. N. gynėjo advokato Alvydo Packevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.