Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. T-37-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-12
Bylos Nr.
T-37-865/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02159-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
S. N.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-37-865/2022
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02159-2009-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. lapkričio 21 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 21 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2021 m. gruodžio 10 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 11 mėnesių 10 dienų. Du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2018 m. liepos 20 d.

Komisija 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti S. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad S. N. pakartotinio nusikalstamo ir smurtinio elgesio rizika yra žema. Probleminės sritys, susijusios su sunkia finansine padėtimi dėl turimų skolų, alkoholio vartojimo problemomis, agresyviu elgesiu, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymu sritimis, bausmės atlikimo metu buvo koreguojamos. Nuostata į darbinę veiklą išlieka teigiama. Nuteistasis padarė reikšmingą pažangą, valdydamas nusikalstamo elgesio riziką, manytina, kad įvertinus nedidelę likusios neatliktos bausmės dalį, lygtinio paleidimo taikymas pagerinti jo reintegraciją į visuomenę.

Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam nepatvirtinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y., kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

S. N. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, S. N. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra už vieną labai sunkų nusikaltimą, nustatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje 8 punkte. Nuosprendžiu S. N. paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo resocializacijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju S. N. bausmę atlieka ir už nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, S. N. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, rodydamas nepagarbą aplinkiniams ir visuomenei, dėl mažareikšmės dingsties, po apsižodžiavimo su nukentėjusiuoju, tyčia ištempė nukentėjusįjį iš visuomeninio transporto ir dėl suduotų smūgių visumos bei pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų pastarasis įvykio vietoje mirė. Visos šios nusikalstamos veikos aplinkybės bei nuteistojo nusikaltimo pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. S. N. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė (duomenys neskelbtini) metų, tačiau byla buvo nutraukta, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė, nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (smurtinio) elgesio modelio dalis. Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis S. N. kaltu dėl tyčinio nužudymo kaltu prisipažino iš dalies, savaip aiškino įvykio aplinkybes, pripažino sudavęs peiliu nukentėjusiajam, tačiau motyvuoja savo veiksmus kaip būtinąją gintį. Teismo vertinimu, S. N. neatliktos bausmės dalis (11 mėn. 10 dienų), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Kaip minėta, S. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 m. lapkričio 21 d., tačiau nuteistasis, asmens bylos duomenimis, per visą šį laikotarpį įkaltinimo įstaigose tik vieną kartą bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, taip pat nebuvo perkeltas bausmės atlikimui į pusiaukelės namus. Pažymėtina, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį S. N. 13 kartų skatintas, 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine tvarka prieš šiek tiek daugiau kaip trejus metus, paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau minėtas jo elgesys nepatvirtina, kad jis elgėsi nepriekaištingai pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad 2015 m. buvo fiksuotas alkoholio vartojimo atvejis pataisos įstaigoje, nuteistajam buvo nustatytas 0,82 promilių neblaivumas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visos šios aplinkybės yra reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje. Tokios išvados nepaneigia tai, kad S. N. paskutiniu metu buvo skatintas ir už teigiamą elgesį. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad remiantis asmens byla, nėra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau būna atvejų, kaip susikoncentruoja tik ties teigiamomis pasekmėmis, sėkmės tikimybe. Teismo nuomone, S. N. negeba pateisinti suteikto pasitikėjimo ir nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau turėtų baustumų skaičius rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, jų nepažeidinėti ir leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat gali nesilaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos ir bendražmogiškų elgesio taisyklių, kas skatins vėl nusikalsti.

Teismas teigiamai vertina tai, kad S. N. būdamas laisvėje turėtų gyvenamąją vietą, jog jis palaiko artimus ryšius su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį S. N. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aplinkybės, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijose, įgijo verslo organizatoriaus, staliaus-staklininko kompiuterio operatoriaus, dailiųjų dirbinių pynėjo, odinių gaminių taisytojo, suvirintojo profesines kvalifikacijas, šiuo metu turi darbą, taip pat nurodoma, kad ir laisvėje planuoja ten pat dirbti, vertinamos teigiamai, tačiau negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teigiamai charakterizuojančias nuteistąjį aplinkybes vertina kaip įprastas aplinkybes, būdingas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos įkalinimo įstaigoje. Visos aplinkybės, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį rodo, kad nuteistasis neseniai pradėjo elgis taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo instrumentinės agresijos panaudojimo atvejis nusikalstamos veikos darymo metu buvo susijęs su savitvardos sunkumais, impulsyvumu, subjektyviai interpretuojama socialine situacija, nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka. Šie veiksniai, tokie kaip impulsyvumas, savitvardos stoka, parodo, kad nuteistajam vis dar išlieka aktualu tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors nuteistasis pripažįsta ir sutinka, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos dabartinio nusikaltimo padarymui, tačiau nuteistajam laisvėje susidūrus su adaptacijos sunkumais (darbo neradimas, pinigų stygius, emociškai sunkios situacijos), šis veiksnys gali aktyvuotis. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi pripažintina, kad šiuo metu nuteistasis dar nepadarė atitinkamų išvadų dėl savo elgesio, kurios leistų teigti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nors S. N. pagal OASys įvertinimo metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo paskutinio vertinimo ši rizika sumažėjo, stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Teismas teigiamai vertina tokią aplinkybę, tačiau vien tai nagrinėjamu atveju savaime nėra lemiantis veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tvirtinti Komisijos nutarimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad dabartiniu metu S. N. resocializacija neizoliuojant jo nuo visuomenės negalima, todėl Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N. nepatvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. N. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė