Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1791-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
2S-1791-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22304-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Pareiškėjas
S. R.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Atsakovas
S. R.
Trečiasis asmuo
J. L., A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1791-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22304-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.4.1; 3.3.4.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. R. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. R. dėl rekonstrukcijos pašalinimo; tretieji asmenys: J. L., A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo sprendimu už akių pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atstatyti pastato verandą į pirminę būklę pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis. Pareiškėjas nurodo, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y., kad priestatas, kurį jis įpareigotas nugriauti, pastatytas, kai atsakovas (pareiškėjas) dar nebuvo buto nuomininkas. Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. gegužės mėn. surado dokumentus, iš kurių matyti, jog jau 2005 m. sausio 5 d. buvo pastatytas buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priestatas. Buto nuomos sutartis su pareiškėju sudaryta 2008 m. birželio 26 d. Dėl to ieškovė 2008 m. liepos 1 d. buto perdavimo ir priėmimo aktu negalėjo jam perduoti buto be priestato.

2. Ieškovė nesutiko su pareiškėjo prašymu. Ji nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog su prašymu atnaujinti procesą pateikti dokumentai jam nebuvo žinomi ir negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą iš esmės. Pareiškėjas (atsakovas), pasirašydamas 2008 m. birželio 26 d. buto nuomos sutartį, nereiškė ieškovei pretenzijų ar pastabų apie tai, kad ginčo būstas jam perduodamas su atlikta rekonstrukcija. Dėl to nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, jog neteisėta rekonstrukcija buvo prieš atsakovui tampant pagrindiniu būsto nuomininku.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-42479-933/2018.

4. Teismas nurodė, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties motyvuojamosios dalies spręstina, kad pareiškėjui, pasirašant 2008 m. birželio 26 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, buvo žinoma, jog ginčo priestatas pastatytas. Teismas vertino, kad aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, pareiškėjui buvo žinomos dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių priėmimo. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

5. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios jam ir teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tik 2019 m. gegužės mėn. rado bylai reikšmingus dokumentus, iš kurių matyti, jog 2005 m. sausio 5 d. pastatytas buto priestatas, todėl 2008 m. negalėjo būti perduotas butas be priestato, negali būti vertinami kaip naujai paaiškėjusios ir esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės.

6. Teismas nurodė, kad, sprendžiant, ar yra teisinis ir faktinis pagrindai peržiūrėti 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimą už akių, analizuoti pareiškėjo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai, kad neteisėti rekonstrukcijos darbai atlikti iki buto nuomos sutarties pasirašymo ir dėl to pareiškėjui negali kilti teisinė prievolė pašalinti statybos padarinius.

7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodyti argumentai atmesti.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant civilinę bylą, įvertinta pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyta aplinkybė. Dėl to pareiškėjo prašymas nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad nėra būtinųjų teisinių pagrindų atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskirajame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir prašymas atnaujinti procesą:

9.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas, pasirašydamas buto nuomos sutartį, žinojo, jog yra priestatas, ir todėl pareiškėjas praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti. Pareiškėjas matė pastatą, bet jo nestatė. Nuomos sutarties pasirašymo metu priestatas jau buvo, todėl už jį nėra atsakingas, neturi pareigos jį griauti.

9.2. Iš 2005 metų nuotraukų matyti, kad priestatas jau buvo pastatytas. Priestato statybos darbai atlikti 2003 metais be statybos leidimo. 15 metų šio klausimo niekas nekėlė. Tuo metu, kai buvo statomas priestatas, pareiškėjas nebuvo nuomininkas, todėl negalėjo būti statytoju.

9.3. Atsakovas neįsipareigojo vykdyti griovimo ir priestato atstatymo darbų. Jo ketinimai vertintini kartu su kitais dokumentais, susijusiais su priestato atsiradimu.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.

10.2. Su atsakovu sudarytos nuomos sutarties 20 punkte įtvirtinta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo rašytinio sutikimo atlikti buto kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus. Atsakovas, pasirašydamas sutartį, nepareiškė pretenzijų, pastabų, kad jam perduotas butas su rekonstrukcija. Dėl to atsakovas nepagrįstai nurodo, kad rekonstrukcija atlikta iki jam tampant pagrindiniu nuomininku.

10.3. Atsakovas 1998 m. sausio 13 d. ginčo bute deklaravo gyvenamąją vietą, naudojosi patalpomis kaip A. R. šeimos narys, nuo 2008 m. birželio 26 d. tapo pagrindiniu būsto nuomininku.

10.4. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2018 m. balandžio 30 d. raštą, kuriuo atsakovas įsipareigojo panaikinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, bet to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atstatyti pastato verandą į pirminę padėtį pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis (civilinė byla Nr. e2-28411-933/2018).

15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių (civilinė byla Nr. e2S-262-232/2019). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, nors atsakovas teigė, jog nėra atsakingas už patalpų rekonstrukciją, bet nepateikė tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Teismas nurodė, kad labiau tikėtina, jog už neteisėtą pastato rekonstrukciją atsakingas atsakovas. Su A. G. R. 2001 m. gegužės 24 d. pasirašyta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. A. G. R. mirė 2001 m. gruodžio 5 d. Atsakovas gyvenamąją vietą bute deklaravo nuo 1998 m. sausio 13 d. Jis 2008 m. birželio 23 d. buvo pasirašęs gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo priestato plotas padidintas ir veranda įrengta 2003 metais, t. y. po A. G. R. mirties. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas du kartus teikė ieškovei prašymą atidėti terminą pašalinti rekonstrukcijos padarinius. Taigi jis prisiėmė įsipareigojimą, bet jo neįvykdė.

16. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą.

17. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.

18. Taip pat procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 9 punktas).

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslą – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, pažymėtina, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

21. Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nurodo, jog surado dokumentus, kad priestatas pastatytas iki jam tampant pagrindiniu būsto nuomininku. Jis, nebūdamas būsto nuomininku, negalėjo būti priestato statytoju, todėl jam negali kilti atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės pareiškėjui ir sprendimą priėmusiam teismui buvo žinomos bylą nagrinėjant iš esmės, įvertintos sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (nutarties 16 punktas), todėl negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir galėjusios būti pagrindu priimti visiškai kitokį teismo sprendimą.

22. Pareikštu prašymu pareiškėjas siekia kitaip interpretuoti teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad išvengtų įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo pagrindinis būsto nuomininkas, savaime nereiškia, kad jis negalėjo būti priestato, kuriam nebuvo išduotas statybos leidimas, faktinis statytojas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad tuo metu, kai buvo statomas priestatas, ginčo butu naudojosi kiti asmenys, o pareiškėjas turėjo kitą gyvenamąją vietą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriuos jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, neteikia pagrindo išvadai, kad byloje priimtas teismo sprendimas ar nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje esančių įrodymų vertinimą, neatitiktų proceso atnaujinimo paskirties ir tikslų. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2019 m. lapkričio 14 d.