Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. e2S-262-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
e2S-262-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22304-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Atsakovas
S. R.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-262-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22304-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties priimtos dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui S. R. dėl rekonstrukcijos pašalinimo patalpose, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, J. L. ir A. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareiškė ieškinį prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis: 1.1. išgriauti kadastrinių matavimų byloje nenumatytą ir neužregistruotą savavališkai pastatytą pertvarą (sieną) pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pastatas) bendro naudojimo patalpose (koridoriuje – laiptų aikštelėje), plane pažymėtose indeksu Nr. a-1, plotas 5,62 kv. m, bei pašalinti dėl pertvaros įrengimo (išgriovimo) atsiradusius padarinius, taip pat išvežti po griovimo darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles; 1.2. išgriauti Pastato, ties butu Nr. 1 savavališkai pastatytą priestatą (verandą su terasa, išmatavimai 4,35 x 2,46 m) bei pašalinti po griovimo darbų atsiradusius padarinius; 1.3. atstatyti Pastato buto Nr. 1 verandą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-4, kurios plotas 4,21 kv. m, į pirminę padėtį pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, užtikrinant, kad atstatytos patalpos atitiks paskirtį bei esminius statiniui keliamus reikalavimus, taip pat išvežti po statybos (remonto) darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles; 2) atsakovui per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, paskirti atsakovui 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai; 3) atsakovui delsiant įvykdyti teismo sprendimą ilgiau kaip 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovą įsileisti ieškovą ir (ar) ieškovo rangovą į nuomojamą būstą, esantį Pastate su tikslu atlikti aukščiau nurodytus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-27 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą per 30 dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos savo lėšomis: 1.1. išgriauti kadastrinių matavimų byloje nenumatytą ir neužregistruotą savavališkai pastatytą pertvarą (sieną) Pastato bendro naudojimo patalpose (koridoriuje – laiptų aikštelėje), plane pažymėtose indeksu Nr. a-1, plotas 5,62 kv. m, bei pašalinti dėl pertvaros įrengimo (išgriovimo) atsiradusius padarinius, taip pat išvežti po griovimo darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles; 1.2. išgriauti Pastato, ties butu Nr. 1 savavališkai pastatytą priestatą (verandą su terasa, išmatavimai 4,35 x 2,46 m) bei pašalinti po griovimo darbų atsiradusius padarinius bei 1.3. atstatyti Pastato, buto Nr. 1 verandą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1-4, kurios plotas 4,21 kv. m, į pirminę padėtį pagal kadastrinių matavimų bylos duomenis, užtikrinant, kad atstatytos patalpos atitiks paskirtį bei esminius statiniui keliamus reikalavimus, taip pat išvežti po statybos (remonto) darbų likusias statybines medžiagas bei šiukšles. Atsakovui per 30 dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos neatlikus aukščiau nurodytų veiksmų, paskirti 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą už akių dieną išieškotojo naudai. Atsakovui delsiant įvykdyti sprendimą už akių ilgiau kaip 60 (šešiasdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojo atsakovą įsileisti ieškovą ir (ar) ieškovo rangovą į nuomojamą būstą, esantį Pastate su tikslu atlikti aukščiau nurodytus veiksmus. Taip pat priteisė iš atsakovo 82,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šalies argumentai

3. Atsakovas S. R. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su priimtu sprendimu už akių nesutinka, nes jis yra neteisingas. Pateiktas ieškinys klaidina teismą dėl atsakovo menamos pareigos išgriauti priestatą. Paaiškino, kad 2018 m. vasarą buvo išvykęs aplankyti šeimos į Angliją, dėl ko neturėjo galimybės kontroliuoti gaunamus dokumentus. Atsakovo ir namo bendraturčių santykiai labai įtempti ir iš jo pašto dėžutės teismo siųsti procesiniai dokumentai galėjo dingti. Nurodė, kad ieškovas galėjo teismui pranešti, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su advokatu I. M., kuriam galėjo būti įteiktas ieškinys. Pažymėjo, kad nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir neatvyko į bylos nagrinėjimą, kadangi nežinojo apie bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad rekonstrukcijos neatliko. Rekonstrukcija buvo atlikta prieš atsakovui tampant pagrindiniu nuomojamo būsto nuomininku. Paaiškino, kad jau buvo bandoma spręsti neteisėtos rekonstrukcijos padarinių naikinimo klausimus, atsakovą buvo bandoma įpareigoti atlikti tuos pačius darbus, tačiau tyrimas nutrūko, nes atsakovas nebuvo atsakingas už vykdytas rekonstrukcijas.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad būsto 25/100 dalys nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008-05-28 perdavė jas patikėjimo teise valdyti SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovas nenurodė ir nepagrindė nei vienos CPK 285 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebūtų galėjęs priimti sprendimo už akių. Paaiškino, kad 2001-05-24 A. R. ir UAB „Rasų valda“ sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria išnuomotas būstas esantis Patalpose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-26 įsakymu Nr. 30-1292 nuspręsta laikyti atsakovą dviejų asmenų šeimos (atsakovas ir Z. J. R.) pagrindiniu dviejų kambarių 48,5 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto socialinio būsto nuomininku. Šio įsakymo pagrindu su atsakovu 2008-06-26 buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Atsakovas patalpose deklaruoja gyvenamąją vietą nuo 1998-01-13. Sutarties 20 punktas įtvirtina, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo rašytinio sutikimo atlikti buto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus. Prieš pasirašant sutartį atsakovas nereiškė ieškovui pretenzijų ar pastabų apie tai, kad būstas jam perduotas su atlikta rekonstrukcija, todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad neteisėta rekonstrukcija egzistuoja dar prieš 10 metų atsakovui tampant pagrindiniu būsto nuomininku yra nepagrįsti. Atsakovo prašymu jis priskirtas pagrindiniu būsto nuomininku ne tik dėl to, kad deklaruoja savo gyvenamąją vietą ginčo būste nuo 1998-01-13, bet ir dėl to, kad faktiškai patalpomis naudojosi kaip A. R. šeimos narys. Kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų duomenimis (2018-04-30 raštas Nr. 6073), atsakovas įsipareigojo geranoriškai panaikinti rekonstrukcijos padarinius, tačiau šios pareigos nevykdė. Net ir nevertinant atsakovo kaltumo atliekant rekonstrukciją, akivaizdu, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimo pašalinti rekonstrukcijos padarinius.

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, J. L. ir A. L. atsiliepimu prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas ir ieškovas buvo sutarę pasirašyti taikos sutartį, kurios atsakovas nepasirašė tik dėl jam vienam žinomų aplinkybių. Atsakovas klaidino bendraturčius aiškindamas, kad sutartis pasirašyta ir visi griovimo darbai prie jam išnuomoto buto bus baigti iki 2018-09-01. Atsakovas niekada neginčijo aplinkybių, kad priestatas pastatytas savavališkai ir žadėjo pats jį nugriauti, todėl tuo priestatu nesinaudoja, 2018 m. pavasarį pats ruošėsi pradėti griovimo darbus, tarėsi ir bendravo šiais klausimais su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

7. Nurodė, kad ieškinys, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui 2018-07-23 buvo siunčiami ieškinyje ir Gyventojų registre nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2018-08-04 pristatytas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, todėl minėti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais atsakovui tinkamai 2018-09-03. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas sutiko, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių. Konstatavo, jog sprendimas už akių galėjo būti priimtas, kadangi egzistavo visos sprendimo už akių priėmimui būtinos sąlygos. Atkreipė dėmesį, kad iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui nebuvo žinoma apie atsakovo ir advokato I. M. teisinių paslaugų sutarties sudarymą.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-26 įsakymu Nr. 30-1292 dviejų kambario socialinio būsto nuomininku paskirtas atsakovas. 2008-06-26 VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/722, kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkui. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas deklaruoja gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1998-01-13.

9. Nustatė, jog 2001-05-24 pasirašius nuomos sutartį su A. R., jam buvo perduotos patalpos, kurių bendrasis plotas sudarė 46,31 kv. m. 2008-06-26 nuomos sutartyje, sudarytoje su atsakovu, nurodomas bendrasis patalpų plotas 48,50 kv. m. Atkreipė dėmesį, kad A. R. (duomenys neskelbtini) mirė. Į bylą teiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-07-24 rašte Nr. 1.35-17/4281 nurodoma, kad gyvenamojo namo priestatas pastatytas 2003 m. Antstolio R. K. 2017-08-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 55/17/409 nurodoma, kad S. R. apie 2003 m. padidino priestato (plane pažymėto 1-4) plotą bei įrengė verandą, užimdamas dalį žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso J. L. šeimai.

10. Pažymėjo, kad bylos šalys socialinio būsto nuomos sutarties 20 punkte susitarė, jog nuomininkui draudžiama be nuomotojo rašytinio sutikimo atlikti buto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus. Atsakovas, neturėdamas ieškovo rašytinio sutikimo, padidino gyvenamojo namo priestato (plane pažymėto 1-4) plotą bei įrengė verandą.

11. Nustatė, kad atsakovas 2018-03-15 elektroniniu paštu teikė prašymą ieškovui dėl namo priestato ardymo atidėjimo iki balandžio 13-15 d. Ieškovas nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2018-03-22 posėdžio metu tenkino atsakovo prašymą bei priestato griovimo darbus atidėjo iki 2018-05-01. Ieškovo nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos 2018-05-03 posėdžio metu buvo nutarta tenkinti atsakovo prašymą ir atidėti terminą dėl verandos atstatymo darbų iki 2018-09-01, pasirašant taikos sutartį. Nurodė, kad atsakovas teikė prašymus ieškovui dėl rekonstrukcijos darbų atidėjimo, nurodė, jog savo jėgomis ir lėšomis pašalins neteisėtos rekonstrukcijos padarinius, taigi savo veiksmais prisiėmė įsipareigojimus dėl rekonstrukcijos pašalinimo. Atsakovas savo įsipareigojimų iki nustatyto termino (2018-09-01) neįvykdė. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tai, jog ne atsakovas, o kitas asmuo yra atsakingas už neteisėtą pastato rekonstrukciją.

12. Atkreipė dėmesį, kad tretieji asmenys į bylą teikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-07-17 raštą Nr. (101)-11.56-340, kuriame nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas patikrino A. L. rašte minimus faktus dėl atsakovo S. R. pastatyto priestato (duomenys neskelbtini), kopiją. Rašte teigiama, kad 2009-07-02 atsakovui surašytas reikalavimas Nr. (101)-11.56-317 atstatyti priestatą į buvusią padėtį, reikalavimą įvykdyti iki 2009-09-01.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovas S. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nutartį. Nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes visą laikotarpį, kai jam buvo siunčiami dokumentai, jis buvo užsienyje ir neturėjo galimybės fiziškai juos gauti. Pašto dėžutėje nebuvo paliktas pranešimas apie teismo posėdį, nebuvo palikti procesiniai dokumentai. Ieškovas žinojo, kad atsakovas turi advokatą, todėl galėjo apie tai informuoti teismą. Pažymėjo, kad neatliko jokių rekonstrukcijos darbų. Rekonstrukcijos darbus atliko šiuo metu miręs atsakovo dėdė.

Atsiliepimas

14. Ieškovas atsiliepimu prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodė, kad atsakovas nenurodė ir nepagrindė nei vienos CPK 285 str. 3 d. nustatytos aplinkybės, dėl ko teismas nebūtų galėjęs (tuo labiau esant ieškovo reikalavimui) priimti sprendimo už akių. Atkreipė dėmesį, kad vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kad jis nėra atsakingas už neteisėtą pastato rekonstrukciją, nesant jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti pirmos instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių.

17. Remiantis CPK 285 straipsnio 5 dalimi, 287 straipsniu atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

18. Apeliantas nurodė, kad nėra gavęs ieškinio, jam nebuvo žinoma apie iškeltą civilinę bylą.

19. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK 123 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018, 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad procesinių dokumentų įteikimo asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpcijos taikymą įstatymo leidėjas sieja su atitinkamais formaliaisiais reikalavimais. Speciali pašto siunta turi būti suformuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintu Procesinių dokumentų civilinėse bylose įteikimo ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarkos aprašu (toliau – Įteikimo aprašas). Kaip nustatyta Įteikimo aprašo 4 punkte, ant tokios specialios pašto siuntos, be kita ko, turi būti įrašomas, užklijuojamas arba uždedamas siunčiamų procesinių dokumentų pašto siuntos saugojimo terminas. Kai procesiniai dokumentai siunčiami į deklaruotą gyvenamąją vietą, tam, kad nepavykus jų ten faktiškai įteikti, jie būtų laikomi įteiktais pagal įstatymą, pašto siuntos saugojimo terminas yra nustatytas Įteikimo apraše ir yra trisdešimt dienų (Įteikimo aprašo 20 ir 26 punktai). Būtent šis terminas turi būti pažymimas ant pašto siuntos. Teisėjų kolegija išaiškina, kad teismas gali laikyti procesinius dokumentus įteiktais tik įsitikinęs, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018, 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

22. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys su priedais ir teismo pranešimas atsakovui 2018-07-23 buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu, kuris sutapo su atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Ieškinį su priedais ir teismo pranešimą buvo bandoma įteikti antrą kartą. Ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Taigi, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad praėjo trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir yra pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais. Pažymėtina, kad procesinius dokumentus atsakovui buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus. Duomenų, kad atsakovas tuo metu buvo įsidarbinęs nėra. Taigi tai suteikia pagrindą daryti išvadą, kad dokumentai įteiktais pagal įstatymą buvo pripažinti išnaudojus realias jų įteikimo asmeniškai atsakovui galimybes. Atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo būti priimtas sprendimas už akių, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

23. Apeliantas teigė, kad būnant pagrindiniu buto nuomininku jis neatliko renovacijos darbų. Renovacijos darbus atliko dėdė, kuris yra miręs.

24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-969/2015).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas teigė, kad nėra atsakingas už patalpų, esančių Pastate rekonstrukciją, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad labiau tikėtina, jog už neteisėtą pastato rekonstrukciją yra atsakingas būtent atsakovas. Su A. R. (A. G. R.) gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo pasirašyta 2001-05-24. A. G. R. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvenamąją vietą bute, esančiame Pastate, deklaravo nuo 1998-01-13, o nuo 2008-06-23 buvo pasirašęs gyvenamosios patalpos, esančios Pastate, nuomos sutartį. Remiantis į bylą pateiktais įrodymais (b. l. 22-23, 26-27) nustatyta, kad gyvenamojo namo priestato plotas padidintas ir veranda įrengta 2003 metais, taigi tuo metu, kai A. G. R. buvo miręs, o Pastate gyveno atsakovas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas du kartus teikė ieškovui prašymą atidėti terminą pašalinti rekonstrukcijos padarinius, tokiu būdu prisiimant įsipareigojimą tai įvykdyti, kuriuos ieškovas tenkino, tačiau atsakovas savo įsipareigojimo taip ir neįvykdė.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė