Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-15-935/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-04-04
Bylos Nr.: 1-15-935/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-43802-2015-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis: T. S.
Advokatai: Šarūnas Ivanauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-15-935/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43802-2015-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; 1.2.14.7.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 1.1.10.1

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Erikai Jasmontaitei, Loretai Davenienei,dalyvaujant prokurorėms Laurai Golubkienei, Renatai Mačiulaitienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Šarūnui Ivanauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., gimęs 1 (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „L.“ direktoriumi ir UAB „A.“ direktoriumi, vedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį 45 MGL dydžio bauda, šis nuosprendis buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir T. S. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 198 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta 50 MGL dydžio bauda, taip pat buvo pakeista nuosprendžio dalis, kuria T. S. buvo nuteistas pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir jis buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 198 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir paskirta 60 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės buvo subendrintos ir T. S. paskirta 110 MGL dydžio bauda, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria T. S. buvo nuteistas pagal BK 198 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), šios bausmės subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, buvo panaikinta, T. S. už sukčiavimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos 30 MGL ir 50 MGL dydžio baudos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos ir paskirta 60 MGL dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. liepos 8 d. 17.38 val., iki 2021 m. liepos 9 d. 15.08 val., (vien diena), ir paskirta galutinė bausmė – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. liepos 1 d., būdamas UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „S.“ turtu bei įmonės įstatų pagrindu turėdamas pareigą pagal paskirtį panaudoti įmonės lėšas, nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. birželio 16 d. kaip atskaitingas asmuo gavo 168780,10 Eur (582763,93 Lt), iš kurių pateisindamas apskaitos dokumentais įmonės veikloje panaudojo tik dalį šių lėšų, t. y. 38224,24 Eur (131980,65 Lt), tačiau likusių piniginių lėšų, t. y. 130555,86 Eur turėdamas tikslą juos pasisavinti tyčia bendrovei negrąžino ir nepateisino jų panaudojimą privalomais apskaitos dokumentais.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, T. S., užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę disponuoti UAB „S.“ turtu bei gauti pinigines lėšas už įmonei priklausančias ir pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ išnuomotas 564,87 m² ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. liepos 1 d. gavęs nuomininko UAB „M.“ atstovo direktoriaus A. P. pagal pinigų priėmimo kvitus jam grynais sumokėtas pinigines lėšas, t. y.:

1) 2014 m. rugpjūčio 4 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 144,81 Eur;

2) 2014 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 967,33 Eur;

3) 2015 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 600,00 Eur;

4) 2015 m. kovo 9 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1000,00 Eur;

5) 2015 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1401,76 Eur;

6) 2015 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 400,00 Eur;

7) 2015 m. gegužės 11 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1401,76 Eur;

8) 2015 m. birželio 3 d. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėta 1401,76 Eur,

turėdamas tikslą juos pasisavinti, tyčia šių grynųjų pinigų – 7317,42 Eur į įmonės kasą neįnešė bei neįtraukė į privalomą apskaitą, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „S.“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas iš viso 137873,28 Eur.

Tokiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. S. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. liepos 16 d., būdamas UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 – 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“, užimamų pareigų pagrindu būdamas tiesiogiai atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, norėdamas nuslėpti pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ išnuomotas 564,87 m² ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki 2015 m. birželio 3 d. iš nuomininko UAB „M.“ atstovo direktoriaus A. P. pagal pinigų priėmimo kvitus gautas pinigines lėšas – iš viso 7317,42 Eur, nuslėpė šių lėšų gavimą patvirtinančius pirminius apskaitos dokumentus bei jų neužpajamavo UAB „S.“ apskaitoje, tuo pažeidė BAĮ Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punktą „Atsakingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atsakingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas“ reikalavimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d.

Tokiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat T. S. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. liepos 16 d., būdamas UAB „S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu žinodamas, kad UAB „S.“ priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. 564 m² gamybinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 178,74 m² administracines patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 189,40 m² administracinės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei turėdamas teisę disponuoti šiuo turtu, veikdamas tiesiogine tyčia bei turėdamas tikslą jo faktiškai valdomos bei kontroliuojamos bendrovės UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) naudai iš kredito įstaigos Kredito unijos (toliau – KU) „T.“ gauti 600000,00 Lt (173772,01 Eur) paskolą bei žinodamas, kad UAB „E.“ neturės finansinių galimybių grąžinti paimtą paskolą ir šios bendrovės prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas bus nukreiptas į UAB „S.“ įkeistą anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą, jis, siekdamas išvengti atsakomybės bei nuslėpti savo dalyvavimą UAB ,,E.“ veikloje, įkalbėjo J. R. tapti UAB „E.“ formalia akcininke ir direktore bei pasirašyti visus būtinus su minėtos paskolos gavimu susijusius dokumentus, po ko, žinodamas, kad hipotekos sandoriui sudaryti notarei būtina pateikti UAB „S.“ bendrovės akcininko sprendimą, leidžiantį įkeisti bendrovės turtą už UAB „E.“ naudai gautiną paskolą, pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamintą netikrą UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. 2012 m. sausio 3 d. sprendimą, neva leidžiantį įkeisti anksčiau minėtą bendrovės nekilnojamąjį turtą, kurio pagrindu 2012 m. vasario 27 d., atstovaudamas UAB „S.“ bei pasirašydamas Sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrino pastarosios bendrovės priklausančiu didelės vertės nekilnojamuoju turtu UAB „E.“ finansinius įsipareigojimus pagal 2012 m. vasario 23 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 600000,00 Lt (173772,01 Eur) paskolos suteikimo.

Po ko, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą jo faktiškai valdomos bei kontroliuojamos bendrovės UAB „E.“ naudai pagal 2012 m. vasario 23 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš KU „T.“ gautą paskolą padidinti iki 1850000,00 Lt (535797,03 Eur), siekdamas išvengti atsakomybės bei nuslėpti savo dalyvavimą UAB ,,E.“ veikloje, įkalbėjo M. K. tapti UAB „E.“ formaliu direktoriumi bei pasirašyti visus būtinus su minėtos paskolos limito padidinimu susijusius dokumentus, taip pat panaudojo sandoriui sudaryti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamintą netikrą 2012 m. rugpjūčio 23 d. UAB „S.“ vienintelio akcininko sprendimą, neva leidžiantį įkeisti pastarosios bendrovės nekilnojamąjį turtą už UAB „E.“ didinamus įsipareigojimus bei 2012 m. rugpjūčio 29 d., atstovaudamas UAB „S.“, pasirašė 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos padidinimo iki 1850000,00 Lt (535797,03 Eur) pagrindu sudarytą 2012 m. rugpjūčio 29 d. maksimalios Sutartinės hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užtikrindamas UAB „S.“ priklausančiu nekilnojamuoju turtu UAB „E.“ finansinius įsipareigojimus iki maksimaliai galimos paskolos sumos, t. y. iki 2800000 Lt (810936,05 Eur).

Po ko, siekdamas UAB „E.“ vardu padidinti paskolos limitą iki 2200000,00 Lt, panaudojo sandorio sudarymui ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamintą netikrą 2013 m. sausio 14 d. UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. sprendimą, neva leidžiantį palikti galioti maksimalios hipotekos sandoriu įkeistą pastarosios bendrovės nekilnojamąjį turtą, 2013 m. sausio 14 d. minėto sandorio pagrindu UAB „E.“ su KU „T.“ sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį paskola jo faktiškai valdomai bendrovei buvo padidinta dar 350000 Lt (101367,00 Eur), t. y. iki 2200000 Lt (637164,04 Eur) sumos. UAB „E.“ nustatytais terminais nemokant paskolos grąžinimo įmokų, 2013 m. spalio 31 d. su KU „T.“ sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priskaičiuotų ir pagal ankstesnius susitarimus nesumokėtų palūkanų kapitalizavimo bei vėliau, t. y. 2014 m. birželio 26 d. sudarytu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutartinius įsipareigojimus padidino iki 2292457,96 Lt (663941,72 Eur). Tokiu būdu UAB „S.“ nekilnojamuoju turtu užtikrino nesusijusios bendrovės UAB „E.“ didelės vertės sutartinius įsipareigojimus bendros 2292457,96 Lt (663941,72 Eur) vertės, nors būdamas faktiniu UAB „E.“ vadovu žinojo, kad J. R. ir M. K. šios bendrovės vadovais paskirti tik formaliai, siekiant paimti bendrovės vardu paskolas, kad UAB „E.“ jokios veiklos nevykdo ir nevykdys, jokio likvidaus turto neturi, todėl neturės finansinių galimybių šią paskolą grąžinti, dėl to UAB „E.“ prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas bus nukreiptas į UAB „S.“ įkeistą anksčiau minėtą nekilnojamąjį turtą. Be to, UAB „E.“ vardu gautą paskolą naudojo ne bendrovės veiklai vykdyti, dalį šios paskolos lėšų naudojo savo ir kitų asmenų poreikiams tenkinti. Tokiu būdu, UAB „E.“ gavus paskolą ir jos negrąžinus, UAB „S.“ įkeistas turtas bendros – 2800000,00 Lt (810936,05 Eur) vertės pagal KU „T.“ 2014 m. gegužės 15 d. išduotą vykdomąjį raštą buvo areštuotas, siekiant priverstinai vykdyti UAB „E.“ pagal 2012 m. vasario 23 d. Paskolos sutartį (su vėlesniais pakeitimais) neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Šiais veiksmais T. S. iššvaistė didelės vertės UAB „S.“ priklausantį turtą – gamybines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 1470000,00 Lt (425741,43 Eur); administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 645700,00 Lt (187 007,64 Eur); administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių vertė 684300,00 Lt (198186,98 Eur), bendra vertė 2800000,00 Lt (810936,05 Eur).

Tokiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. S., veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas faktiniu UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą bendrovės veikloje, įkalbėjo tapti formaliais bendrovės vadovais J. R. nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir M. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. bei žinodamas, kad bendrovė jokios ūkinės veiklos nevykdo ir minėti asmenys bendrovei nevadovaus, T. S. nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas su šia sąskaita susietas bendrovės vardu išduotas mokėjimo priemones – debetines mokėjimo korteles: „VISA Electron Business“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VISA auksinė verslo“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų valdymo duomenis, be jokio teisinio pagrindo iš minėtos bendrovės sąskaitos išgrynino pinigines lėšas:

- 2011 m. gruodžio 13 d. 11.59 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 800,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 15 d. 14.17 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 15 d. 14.18 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 15 d. 14.19 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 19 d. 16.04 val. iš bankomato Molėtų plentas 13, Didžioji Riešė – 200,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 20 d. 15.23 val. iš bankomato Savanorių pr. 16, Vilnius – 140,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 20 d. 15.23 val. iš bankomato Savanorių pr. 16, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 21 d. 11.15 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 1100,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 28 d. 15.49 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 300,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 29 d. 12.48 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 29 d. 12.49 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2011 m. gruodžio 31 d. 12.24 val. iš bankomato Viršuliškių g. 40, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. sausio 7 d. 20.08 val. iš bankomato Ozo g. 18, Vilnius – 900, 00 Lt;

- 2012 m. sausio 10 d. 18.15 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 200,00 Lt;

- 2012 m. sausio 16 d. 11.38 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. sausio 18 d. 15.28 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 600,00 Lt;

- 2012 m. sausio 20 d. 16.15 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. sausio 20 d. 16.16 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. sausio 23 d. 10.42 val. iš bankomato Fabijoniškės g. 2A, Vilnius – 160,00 Lt;

- 2012 m. sausio 26 d. 13.51 val. iš bankomato Žirmūnų g. 64, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. sausio 26 d. 13.52 val. iš bankomato Žirmūnų g. 64, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 12 d. 17.09 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 12 d. 17.10 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 13 d. 12.11 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2500,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 14 d. iš bankomato Tinklo ATM Molėtų pl. 47B, Vilnius – 500,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 16 d. 14.47 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 17 d. 12.46 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 18 d. 12.26 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 18 d. 12.27 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 18 d. 12.28 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 20 d. 10.44 val. iš bankomato Jeruzalės g. 17, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 20 d. 10.45 val. iš bankomato Jeruzalės g. 17, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 20 d. 10.46 val. iš bankomato Jeruzalės g. 17, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 21 d. 18.04 val.. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 1200,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 24 d. 13.47 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 1000, 00 Lt;

- 2012 m. balandžio 26 d. iš bankomato Tinklo ATM Ozo g. 25, Vilnius – 1200,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 26 d. 13.13 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 26 d. 14.34 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 3 d. 09.33 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 4 d. 13.42 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 4 d. 13.43 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 3000,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 9 d. 15.35 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 9 d. 15.36 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 500,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 30 d. 10.56 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. gegužės 30 d. 10.57 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 1 d. INGAMSTERDAM IN – 600 Eur (2076,60 Lt);

- 2012 m. birželio 2 d. INGAMSTERDAM IN – 1000 Eur (3461,00 Lt);

- 2012 m. birželio 6 d. 10.51 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 6 d. 10.52 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 11 d. 10.08 val. iš bankomato Ozo g.25, Vilnius – 200,00 Lt;

- 2012 m. birželio 11 d. 11.53 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 11 d. 11.54 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 1800,00 Lt;

- 2012 m. birželio 12 d.19.33 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 2000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 15 d. iš bankomato Tinklo ATM Saltoniškių g. 9, Vilnius – 1200,00 Lt;

- 2012 m. birželio 20 d. 09.17 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 1000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 22 d. 10.12 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 1500,00 Lt;

- 2012 m. birželio 28 d. 10.47 val. iš bankomato Fabijoniškės g. 2A, Vilnius – 700,00 Lt;

- 2012 m. birželio 29 d. 16.12 val. iš bankomato Taikos g. 12A, Klaipėda – 2000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 2 d. 20.44 val. iš bankomato Mindaugo pr. 49, Kaunas – 4000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 2 d. 20.45 val. iš bankomato Mindaugo pr. 49, Kaunas – 1400,00 Lt;

- 2012 m. liepos 3 d. iš bankomato ATM 214 Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 1000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 3 d. iš bankomato ATM 214 Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 600,00 Lt;

- 2012 m. liepos 6 d. iš bankomato ATM Nida – 100,00 Lt;

- 2012 m. liepos 9 d. iš bankomato tinklo ATM Gedimino pr. 2, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 9 d. 19.40 val. Sausio 13-osiois g. 2, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 10 d. 14.55 val. Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 4000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 10 d. 14.56 val. Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 4000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 10 d. 14.56 val. Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 2000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 16 d. 18.16 val. Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 1000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 16 d. 20.04 val. Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 4000,00 Lt;

- 2012 m. liepos 26 d. 15-24 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 2500,00 Lt;

- 2012 m. rugpjūčio 20 d. 15.53 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 990,00 Lt;

- 2012 m. rugpjūčio 21 d. 16.38 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. rugpjūčio 21 d. 16.39 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2012 m. rugpjūčio 21 d. 16.39 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 1500,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 5 d. 19.32 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 2800,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 8 d. iš bankomato NATWEST BANK regentreer, London – 200 GBR (878,54 Lt);

- 2012 m. rugsėjo 11 d. 19.04 val. iš bankomato Lukšio 23, Vilnius – 950,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 13 d. 17.57 val. iš bankomato Ozo g. 18, Vilnius – 1150,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 25 d. 13.35 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 300,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 26 d. iš bankomato Tinklo ATM Ozo g. 25, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 27 d. 14.58 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. spalio 1 d. 10.08 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 200,00 Lt;

- 2012 m. spalio 1 d. 13.12 val. iš bankomato Vilniaus g. 16, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. spalio 10 d. 19.24 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. spalio 11 d. 18.07 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 20,00 Lt;

- 2012 m. spalio 11 d. 18.08 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 200,00 Lt;

- 2012 m. spalio 21 d. Westfield Cine mafood, London – 685,16 Lt;

- 2012 m. spalio 21 d. Stansted zone – 86,21 Lt;

- 2012 m. spalio 24 d. 16.11 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 600,00 Lt;

- 2012 m. spalio 25 d. iš bankomato tinklo ATM Žirmūnų g. 2, Vilnius – 300,00 Lt;

- 2012 m. lapkričio 10 d. CECA Brie bailly romai – 69,22 Lt;

- 2012 m. lapkričio 15 d. iš bankomato Madrid – 1000 Eur (3461,00 Lt);

- 2012 m. lapkričio 16 d. iš bankomato Barcelona – 200 Eur (692,20 Lt);

- 2012 m. lapkričio 17 d. iš bankomato Balcelona – 700 Eur (2422,70 Lt);

- 2012 m. lapkričio 22 d. iš bankomato ELIOTS, Riga – 50,00 LVL (252,51 Lt);

- 2012 m. lapkričio 22 d. iš bankomato Viesnica Elizabiet, Riga – 400,00 LVL (2020,25 Lt);

- 2012 m. lapkričio 22 d. iš bankomato SEB Ridzene, Riga – 100,00 LVL (505,06 Lt);

- 2012 m. lapkričio 24 d. 09.34 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 400,00 Lt;

- 2012 m. lapkričio 24 d. 20.14 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. lapkričio 26 d. 12.25 val. iš bankomato Konstitucijos pr.7, Vilnius – 40,00 Lt;

- 2012 m. lapkričio 27 d. 09.54 val. iš bankomato Konstitucijos pr.7, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2012 m. lapkričio 28 d. 16.26 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 550,00 Lt;

- 2012 m. gruodžio 20 d. 13.08 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 1 d. 18.21 val. iš bankomato Jeruzalės g. 17, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 5 d. 12.30 val. iš bankomato Gedimino pr. 56, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 9 d. 15.41 val. iš bankomato Ozo g.25, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 15 d. 09.38 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 15 d. 09.39 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 15 d. 09.39 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 16 d. 12.11 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 16 d. 12.12 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 17 d. 12.36 val. iš bankomato Viršuliškių g. 40, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 17 d. 12.37 val. iš bankomato Viršuliškių g. 40, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 17 d. 12.38 val. iš bankomato Viršuliškių g. 40, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 21 d. 18.20 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 22 d. 09.18 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. sausio 22 d. 09.19 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 2500,00 Lt;

- 2013 m. vasario 7 d. 13.16 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. vasario 7 d. 13.17 val. iš bankomato Žirmūnų g. 2, Vilnius – 1500,00 Lt;

- 2013 m. vasario 14 d. Transact – 1871,81 Lt;

- 2013 m. vasario 14 d. Transact – 374,36 Lt;

- 2013 m. vasario 14 d. Transact – 1871,81 Lt;

- 2013 m. vasario 18 d. 13.07 val. iš bankomato Ukmergės g. 369, Vilnius – 380,00 Lt;

- 2013 m. kovo 12 d. 11.39 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 1980,00 Lt;

- 2013 m. kovo 18 d. 10,03 val. iš bankomato Ozo g. 25, Vilnius – 3280,00 Lt;

- 2013 m. kovo 22 d. 10.37 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. kovo 22 d. 10.38 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 1400,00 Lt;

- 2013 m. kovo 25 d. 10.55 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. kovo 25 d. 10.56 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 4000,00 Lt

- 2013 m. kovo 25 d. 10.57 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 20A, Vilnius – 1980,00 Lt;

- 2013 m. kovo 28 d. 14.19 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. kovo 29 d. 11.50 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. kovo 29 d. 11.51 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. kovo 29 d. 11.51 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 5 d. 12.33 val. iš bankomato ATM 214 Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 1500,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 12 d. 15.45 val. iš bankomato Ukmergės g. 369, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 16 d. 13.10 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 4000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 16 d. 13.11 val. iš bankomato Vokiečių g. 26, Vilnius – 2000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 18 d. 17.09 val. iš bankomato Ozo g. 18, Vilnius – 1000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 24 d. 17.57 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 2000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 25 d. 18.50 val. iš bankomato Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė – 1320,00 Lt;

- 2013 m. gegužės 2 d. 14.57 val. iš bankomato Konstitucijos pr. 7, Vilnius – 400,00 Lt;

- 2013 m. gegužės 7 d. iš bankomato RIXOS OTEL PREMIUM Antalyja, Turkija 700 Eur (2422,70 Lt);

- 2013 m. gegužės 10 d. iš bankomato RIXOS OTEL PREMIUM Antalyja, Turkija 300 Eur (1038,30 Lt),

o taip pat iš minėtos bendrovės sąskaitos be jokio teisinio pagrindo, nepagrįsdamas jų panaudojimo jokiais apskaitos dokumentais, AB „Swedbank“ skyriuose, Vilniuje išgrynino bendrovės pinigines lėšas:

- 2012 m. sausio 31 d. – 10000,00 Lt;

- 2012 m. vasario 2 d. – 16000,00 Lt;

- 2012 m. kovo 30 d. – 6000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 3 d. – 3000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 4 d. – 3000,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 6 d. – 4000,00 Lt;

- 2012 m. birželio 11 d. – 15000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 16 d. – 40000,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 16 d. – 27000,00 Lt,

iš viso išgrynino 436673,05 Lt (126469,26 Eur), kurių panaudojimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais ir bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį UAB „E.“ didelės vertės turtą – 436673,05 Lt (126469,26 Eur), tuo padarydamas bendrovei didelę turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat T. S., veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas faktiniu UAB „E.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadovu, siekdamas nuslėpti savo dalyvavimą bendrovės veikloje, įkalbėjo tapti formaliais bendrovės vadovais J. R. nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. rugpjūčio 29 d. ir M. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. bei žinodamas, kad bendrovė jokios ūkinės veiklos nevykdo ir minėti asmenys bendrovei nevadovaus, T. S. nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 22 d. disponuodamas bendrovės piniginėmis lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas su šia sąskaita susietas bendrovės vardu išduotas mokėjimo priemones – debetines mokėjimo korteles: „VISA Electron Business“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VISA auksinė verslo“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų valdymo duomenis, be jokio teisinio pagrindo, bendrovės lėšomis apmokėjo su jos veikla nesusijusias išlaidas, t. y.:

- 2011 m. gruodžio 9 d. „Lukoil“, Užubalių g. 118, Vilnius – 132,74 Lt;

- 2011 m. gruodžio 14 d. „Lukoil“, Vilnius BO92 – 102,04 Lt;

- 2011 m. gruodžio 23 d. restoranas, Vilnius – 14,85 Lt;

- 2011 m. gruodžio 30 d. „Iki“, Didžioji Riešė – 83,79 Lt;

- 2012 m. sausio 7 d. parduotuvė „Prisma“, Vilnius – 145,14 Lt;

- 2012 m. sausio 7 d. „Lukoil“, Vilnius BO90 – 349,19 Lt;

- 2012 m. sausio 18 d. „Lukoil“, Užubalių g. 118, Vilnius – 144,11 Lt;

- 2012 m. sausio 22 d. „McDonalds“ restoranas, Vilnius – 5,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 19 d. degalinė Nr. 083, Vilnius – 290,52 Lt;

- 2012 m. balandžio 19 d. „Čili picerija“ 09, Vilnius – 41,80 Lt;

- 2012 m. balandžio 21 d. viešbutis „Villon“ – 2369, Vilnius – 985,19 Lt;

- 2012 m. balandžio 21 d. parduotuvė „Iki“, Didžioji Riešė – 21,90 Lt;

- 2012 m. balandžio 24 d. „Čili picerija“, 19, Vilnius – 18,60 Lt;

- 2012 m. balandžio 24 d. kavinė „Senso“ Vilnius – 36,00 Lt;

- 2012 m. balandžio 24 d. UAB „Ledo kavinė“, Vilnius – 81,66 Lt;

- 2012 m. balandžio 24 d. „Eurovaistinė“ VO046, Vilnius – 37,57 Lt;

- 2012 m. balandžio 25 d. „Statoil“ Utena, 2Utena – 256,44 Lt;

- 2012 m. balandžio 26 d. „Statoil“ Šeškinė, Vilnius – 22,46 Lt;

- 2012 m. birželio 1 d. „Citizenm Hotels Amsterdam“ – 1530,38 Lt;

- 2012 m. birželio 1 d. NS Schiphol 113, Luchthaven SC – 49,49 Lt;

- 2012 m. birželio 3 d. Word of Delight schiphol Airp. – 315,33 Lt;

- 2012 m. birželio 2 d. NS-schipholl 113, Luchtjaven – 49,49 Lt;

- 2012 m. birželio 3 d. AS 008 Luchtjaven - 207,66 Lt;

- 2012 m. birželio 3 d. Estonian Air – 150,55 Lt;

- 2012 m. birželio 3 d. Take off onekohvik, Tallinn – 9,00 Lt (2,3 Eur);

- 2012 m. birželio 3 d. Dekaaskelder Amsterdam – 222,72 Lt (65,35 Eur);

- 2012 m. birželio 3 d. HNS Host schiptol Airp. – 176,16 Lt;

- 2012 m. birželio 3 d. Profuomo Amsterdam – 1521,70 Lt;

- 2012 m. birželio 4 d. Skybar Vilnius – 85,00 Lt;

- 2012 m. birželio 5 d. Radisson Blu Hotel, Vilnius – 1066,88 Lt

- 2012 m. birželio 7 d. „Statoil“ Šeškinė, Vilnius – 133,14 Lt;

- 2012 m. birželio 9 d. Gero vyno parduotuvė, Vilnius – 453,60 Lt;

- 2012 m. birželio 18 d. „Statoil“ Šeškinė, Vilnius – 79,22 Lt;

- 2012 m. birželio 26 d. „Electromarkt“ Akropolis, Vilnius - 1148,99 Lt;

- 2012 m. birželio 27 d. „Lukoil“ Vievis – 329,31 Lt;

- 2012 m. birželio 29 d. „Lukoil“, Vievis – 16,68 Lt;

- 2012 m. birželio 29 d. degalinė „Ventus“, Raseinių raj. – 288,42 Lt;

- 2012 m. birželio 29 d. „Lukoil“ Užubalių 118, Vilniaus raj. – 56,53 Lt;

- 2012 m. birželio 29 d. Friedricho restoranas, Klaipėda – 114,06 Lt;

- 2012 m. liepos 1 d. „MaximaX-046“, Šilutė – 221,22 Lt;

- 2012 m. liepos 2 d. kavinė „Don vita“ Neringa – 119,00 Lt;

- 2012 m. liepos 11 d. viešbutis „Nidus“, Neringa – 420,00 Lt;

- 2012 m. liepos 11 d. „Statoil“ greitkelis, Marijampolė – 393,06 Lt;

- 2012 m. liepos 15 d. degalinė „Naftus“, Raseinių raj. – 245,21 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 3 d. „Gero vyno parduotuvė“, Vilnius – 162,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 4 d. Grill house, Vilnius – 134,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 4 d. restoranas „Balzac“, Vilnius – 130,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 2 d. Wiizz Air, Budapest – 1691,43 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 4 d. restoranas „Pomodoro“ – 15,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 7 d. Montcalm Hotel, London – 927,76 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 8 d. CT FN London, London – 746,95 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 8 d. Montcalm Hotel. London – 476,61 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 9 d. Thecavendish, London – 83,48 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 11 d. Restoranas „Markus ir co“, Vilnius – 219,00 Lt;

- 2012 m. rugsėjo 18 d. Ryan air, Dublin – 523,90 Lt;

- 2012 m. spalio 10 d. restoranas „Žuvinė“ Vilnius – 261,00 Lt;

- 2012 m. spalio 14 d. Baltic Clipper (kelionė) – 1784 Lt;

- 2012 m. spalio 11 d. UAB „Restik park“, Vilnius – 25,60 Lt;

- 2012 m. spalio 14 d. bilietai Barcelona – 2291,18 Lt;

- 2012 m. spalio 19 d. travel Retail, Vilnius – 309,02 Lt;

- 2012 m. spalio 17 d. bilietai Ryanair Dublin – 306,49 Lt;

- 2012 m. spalio 18 d. bilietai Ryanair Dublin – 2001,41 Lt;

- 2012 m. spalio 18 d. bilietai Ryanair Dublin – 76,00 Lt;

- 2012 m. spalio 18 d. bilietai Ryanair Dublin – 19,00 Lt;

- 2012 m. spalio 20 d. Lul ticket machine Liverpool street – 33,23 Lt;

- 2012 m. spalio 20 d. Greater anglia nd parks – 15,96 Lt;

- 2012 m. spalio 26 d. „Maxima X-930“, Vilnius – 174,61 Lt;

- 2012 m. spalio 26 d. V. Bukino prekybos firma, Vilniaus raj. – 21,28 Lt;

- 2012 m. spalio 24 d. Ryanair, Dublin – 95,00 Lt;

- 2012 m. spalio 30 d. Air bnb.com – 775,26 Lt;

- 2012 m. lapkričio 7 d. MVCI holydays bailly romain – 2400,55 Lt;

- 2012 m. lapkričio 8 d. MVCI holydays bailly romain – 823,72 Lt;

- 2012 m. lapkričio 9 d. Ryanair Dublin – 1421,54 Lt;

- 2012 m. lapkričio 10 d. Carrefour market Bailly Romain – 106,15 Lt;

- 2012 m. lapkričio 10 d. LeS2Palais, Paris – 229,12 Lt;

- 2012 m. lapkričio 10 d. Castel cafe, Paris – 204,89 Lt;

- 2012 m. lapkričio 10 d. pharmacie Bader, Paris – 43,61 Lt;

- 2012 m. lapkričio 11 d. Hippopatamus valdeur – 182,05 Lt;

- 2012 m. lapkričio 11 d. carre four marlet bailly romain – 81,30 Lt;

- 2012 m. lapkričio 11 d. WDS Boutiques montevrain – 401,27 Lt;

- 2012 m. lapkričio 11 d. holidays france baikkyromain – 823,72 Lt;

- 2012 m. lapkričio 12 d. Saer Beauvais – 1011,30 Lt;

- 2012 m. lapkričio 12 d. holidays france bailly romain – 443,74 Lt;

- 2012 m. lapkričio 12 d. Marseille – 167,14 Lt;

- 2012 m. lapkričio 13 d. Restaurant „Miramar“ – 712,97 Lt;

- 2012 m. lapkričio 14 d. „Laragoperpignan“ – 214,24 Lt;

- 2012 m. lapkričio 13 d. Suite Hotel, Perpignan – 706,16 Lt;

- 2012 m. lapkričio 14 d. Societe generale agip aire – 692,20 Lt;

- 2012 m. lapkričio 15 d. Suite Hotel, Perpignan – 25,61 Lt;

- 2012 m. lapkričio 15 d. E.S.L.A. Europea la jonquera – 178,28 Lt;

- 2012 m. lapkričio 15 d. A.C.E.S.A. Fronter LLO RET, Barcelona – 32,01 Lt;

- 2012 m. lapkričio 16 d. Invicat B.STA Susan NA S, Barcelona – 11,36 Lt;

- 2012 m. lapkričio 18 d. Cedipsa 15596-1Sola Nas L'Hospitalet – 96,46 Lt;

- 2012 m. lapkričio 18 d. Europcar Montigny Le – 2510,51 Lt;

- 2012 m. lapkričio 18 d. Ryanair Dublin – 62,12 Lt;

- 2012 m. lapkričio 26 d. „Pinavija“ kavinė-kepykla – 35,75 Lt;

- 2012 m. lapkričio 26 d. „Gero vyno parduotuvė“, Vilnius – 108,79 Lt;

- 2012 m. lapkričio 23 d. „Radisson blu hotell, Riga – 582,83 Lt;

- 2012 m. lapkričio 27 d. „Lukoil“ Užubalių g. 118, Vilniaus raj. – 203,20 Lt;

- 2012 m. lapkričio 29 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 40,39 Lt;

- 2012 m. gruodžio 6 d. BIX baras, Vilnius – 17,80 Lt;

- 2012 m. gruodžio 14 d. Ryanair Dublin – 2145,47 Lt;

- 2012 m. gruodžio 22 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 110,75 Lt;

- 2012 m. gruodžio 26 d. Air catering Tallinn – 34,61 Lt;

- 2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Stova Parkingas“, Vilnius – 90,00 Lt;

- 2012 m. gruodžio 28 d. Shop south l1 schiphol airp – 306,14 Lt;

- 2012 m. gruodžio 28 d. Soubletree Amsterdam – 724,70 Lt;

- 2012 m. gruodžio 27 d. Swissotel Tallinn – 846,21 Lt;

- 2012 m. gruodžio 28 d. Take off one kohvik Tallinn – 48,11 Lt;

- 2013 m. sausio 7 d. „Maxima X-555“, Vilnius – 429,13 Lt;

- 2013 m. sausio 8 d. „Prisma“, Vilnius – 283,86 Lt;

- 2013 m. sausio 12 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 92,28 Lt;

- 2013 m. sausio 18 d. Comfort Hotel, Vilnius – 258,00 Lt;

- 2013 m. sausio 22 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 34,58 Lt;

- 2013 m. sausio 28 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 73,23 Lt;

- 2013 m. sausio 27 d. Ryanair Dublin – 346,80 Lt;

- 2013 m. vasario 1 d. LR URM Konsulinis mokestis – 35,00 Lt;

- 2013 m. vasario 3 d. google.com programa – 9,73 Lt;

- 2013 m. vasario 5 d. google.com programa – 5,09 Lt;

- 2013 m. vasario 5 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 58,04 Lt;

- 2013 m. vasario 7 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 15,54 Lt;

- 2013 m. vasario 9 d. google.com programa – 2,57 Lt;

- 2013 m. vasario 12 d. google.com programa – 5,14 Lt;

- 2013 m. vasario 13 d. google.com programa – 5,16 Lt;

- 2013 m. vasario 24 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 6,20 Lt;

- 2013 m. kovo 16 d. google.com programa – 17,96 Lt;

- 2013 m. kovo 20 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 3,09 Lt;

- 2013 m. kovo 27 d. LR URM Konsulinis mokestis – 35,00 Lt;

- 2013 m. kovo 24 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 99,12 Lt;

- 2013 m. kovo 27 d. BIX baras Vilnius – 4,50 Lt;

- 2013 m. kovo 27 d. restoranas „Pomodoro“, Vilnius – 5,00 Lt;

- 2013 m. kovo 27 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 103,21 Lt;

- 2013 m. kovo 29 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 15,47 Lt;

- 2013 m. balandžio 3 d. Odminų g. 3, Vilnius – 207,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 3 d. „BIX baras“ Vilnius – 35,10 Lt;

- 2013 m. balandžio 6 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 111,20 Lt;

- 2013 m. balandžio 7 d. Apple Itunes Store-upitunes.com – 141 Lt;

- 2013 m. balandžio 12 d. parduotuvė „sexodromas“ – 400,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 17 d. „Delano“ Vilnius – 7,49 Lt;

- 2013 m. balandžio 21 d. Radisson Blu Hotel Lietuva, Vilnius – 48,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 21 d. Apple itunes Store-upitunes.com – 31,11 Lt;

- 2013 m. balandžio 24 d. Lietuvos Kelių policija pavedimas – 52,00 Lt;

- 2013 m. balandžio 22 d. Apple itunes Store-upitunes.com – 74,27 Lt,iš viso 47398,61 Lt (13727,59 Eur),

taip pat, jis, 2012 m. balandžio 19 d. žinodamas, kad bendrovė jokios ūkinės veiklos nevykdo ir jokių su veikla susijusių išlaidų neturi, be jokio teisinio pagrindo iš UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ atliko 40000,00 Lt (11584,80 Eur) pavedimą į Kredito unijos „Amber“ priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas paskirtyje „pagal avansinę apyskaitą už T. S.“, tokiu būdu bendrovės lėšas panaudodamas asmeninei prievolei apmokėti. Tokiais veiksmais iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „E.“ turtą, tuo padarydamas minėtai bendrovei iš viso 87398,61 Lt (25312,39 Eur) turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. S. parodė, kad jis nėra pasisavinęs bendrovių piniginių lėšų. Viskas buvo derinama su bendrovių akcininkais. Į jį 2011 metais kreipėsi E. Z. ir pasiūlė tapti UAB „S.“ direktoriumi, nes bendrovėje turėjo visiškai apleistas patalpas, kurias tikėjosi išvystyti. Patalpos buvo 333123. UAB „S.“ direktoriumi jis tapo 2011 metais. Direktoriumi pasiūlė tapti tikrasis bendrovės akcininkas E. Z.. Faktinis akcininkas VĮ „Registrų centras“ yra G. Z. – E. Z. brolis. E. Z. pasiūlė parduoti dalį patalpų, suremontuoti likusias patalpas ir jas išnuomoti. Tuo pačiu buvo atėjęs pasiūlymas nupirkti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis surado pirkėją, kuriam pardavė dalį UAB „S.“ patalpų. Bendrovės sąskaitoje atsirado lėšų. Už parduotas patalpas buvo gauta 500000 Lt ar 700000 Lt, t. y., kiek nurodyta kaltinime, 168780,10 Eur. Bendrovė turėjo apie 1200 ar 1300 m² patalpų. Pardavus dalį patalpų, liko 564 m². Dalis patalpų buvo išnuomotos UAB „M.“, o dalis išnuomotos UAB „F.. Kaltinamasis su E. Z. susitikdavo kiekvieną savaitę Daugpilyje arba Vilniuje, kartu peržiūrėdavo bendrovės sąskaitų išrašus. Visi pinigai buvo gryninami su E. Z. žinia. Didžioji dalis bendrovės patalpų remonto ir statybos darbų buvo daroma neoficialiai „juodais pinigais“, nes buvo norima sutaupyti lėšų. Su E. Z. buvo sutarta, kad kaltinamojo atlyginimas bus 1000 Eur, tačiau buhalterinėje apskaitoje buvo nurodyta, jog jis dirbo tik vieną valandą per savaitę, nes reikėjo taupyti mokesčius, bendrovei reikėjo atsistoti ant kojų, ji buvo visiškai nustekenta. Bendrovėje dirbo 45 mėnesius, taigi uždirbo 45000 Eur. Patalpos buvo suremontuotos, tačiau išlaidos remontui dokumentuose neatsispindi. Buvo sutvarkyta elektra, santechnika, pertvaros, servise buvo iškasta nauja duobė, kad atsirastų trečias boksas, įvesta šildymo sistema, sutvarkytas vandentiekis. Vien tik už darbus buvo sumokėta 8000 Eur. Dokumentų, kurie patvirtintų patirtas išlaidas, kaltinamasis neturi. T. S. aiškino, kad UAB „S.“ įsigijo 1/3 namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir su E. Z. sutarė pastatyti du sublokuotus namus. Šiuo metu jie stovi (duomenys neskelbtini), baigtumas apie 60 procentų, pastatuose yra langai, stogai, yra išvedžiota santechnika. Yra du namai po 200 m², kurių baigtumas apie 60 procentų. Šie namai priklauso UAB „S.“, tačiau nėra sutvarkyti dokumentai ir yra problemų su registracija. UAB „S.“ pagal dokumentus priklauso 1/3 namo ir žemės sklypo dalis. Namai buvo statomi negavus statybos leidimo. Šį klausimą buvo planuojama susiderinti tuomet, kai bus pastatyti pastatai. Namų statybai grynaisiais pinigais buvo sumokėta apie 40000 Eur. Kaltinamasis teigė, kad, duodamas parodymus tyrėjai, minėjo, jog yra pervedęs 70000 Eur E. Z.. Iš KU „Amber kredito unija“ per kelias dienas buvo padaryti keli pavedimai ne didesnėmis nei 15000 Eur sumomis. Visi pinigai, kuriuos grynino iš sąskaitų, kiek tai susiję su UAB „S.“, buvo laikomi (duomenys neskelbtini), t. y. E. Z. name buvusiame seife. Tie pinigai buvo leidžiami tik taip, kaip buvo sutarta. Šiuo atveju 70000 Eur E. Z. buvo reikalingi tam, kad kaltinamasis juos pervestų į SIA „L.“. SIA „L.“ yra latviška kompanija, kuri užsiima LED lempučių gamyba. E. Z. tiesiog paprašė, kad pinigai nebūtų susiję nei su UAB „S.“, nei su kitais su E. Z. susijusiais asmenimis, sakė, jog jie vėliau viską susidėlios. Kaltinamasis pervedė 70000 Eur, nurodydamas, kad tos lėšos yra nuo UAB „B.“. Pinigai buvo gryninti iš UAB „S.“ sąskaitų ir laikyti seife, buvusiame (duomenys neskelbtini). Iš viso E. Z. buvo pervesta 163000 Eur. T. S. nurodė, kad 45000 Eur buvo jo atlyginimas už 45 mėnesius darbo, remonto darbams buvo išleisti 8000 Eur, dviem sublokuotiems namams, esantiems (duomenys neskelbtini), buvo išleista 40000 Eur, 70000 Eur E. Z. prašymu buvo pervesta į SIA „L.“, nurodant, kad lėšos yra nuo bendrovės, kuri tuo metu priklausė kaltinamajam ir jokių santykių su UAB „S.“, UAB „E.“ ar UAB „I.“ neturėjo. Taip pat kaltinamasis aiškino, kad kartais bendrovės sąskaitoje neužtekdavo pinigų atlyginimui. Iš nuomos gautus pinigus jis siųsdavo ir G. Z., nurodydamas, kad tai yra paskolos grąžinimas. Kai trūko lėšų, E. Z. duodavo savų pinigų. Šie pinigai buvo skiriami atlyginimui, kurui ir t. t. UAB „M.“ nuomojosi serviso patalpas, kurių plotas buvo 564 m², iš kurių apie 312 m² sudarė servisas, o likęs plotas buvo administracinės patalpos. UAB „M.“ pradžioje mokėjimus atlikdavo pavedimais, vėliau buvo susitarimas mokėti grynaisiais pinigai kaltinamajam pagal kasos pajamų orderius, nes kilo problemų su dabartine „ESO“, kadangi šalia vyko statybos ir kažkokiu būdu UAB „S.“ tapo skolinga 10000 Eur. Šių aplinkybių nesugebėjo išsiaiškinti, todėl bendrovei buvo pritaikyti areštai. Dėl šios priežasties prašė pinigus mokėti grynais. Šie pinigai buvo naudojami suderinus su E. Z.. Šių pinigų neapskaitė, nes reikėjo grynųjų pinigų. Daug kas prašydavo atsiskaityti tik grynais pinigais ir jokių sąskaitų neišrašydavo. Už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), remontą buvo mokama bendrovės pinigais. Pinigus mokėjo D. P., jam dalimis sumokėjo 8000 Eur. D. P. turėjo savo darbuotojus ir jiems mokėjo, o pats buvo darbų vadovas. D. P. atliko vidaus remonto darbus, organizavo elektros darbus, technikos darbus, pertvarų, plytelių klijavimo, dažymo, tualetų tvarkymo, apšvietimo, apšiltinimo darbus. Vienam žmogui, kurio neatsimena, yra sumokėjęs 40000 Eur, viskas buvo daroma per A. D.. Paminėta pinigų suma buvo sumokėta už dviejų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybą. Pinigai grynaisiais buvo duodami A. D. už darbus (duomenys neskelbtini), kuriuos atliko jo darbuotojai. Už dviejų namų statybą viso buvo sumokėta apie 200000 Eur. Visi 40000 Eur A. D. buvo paduoti grynais nuo 2012 m. iki 2013 m. pabaigos. Šie pinigai buvo perduodami statybų objekte, t. y. atvažiuodavo į objektą, pažiūrėdavo, ar padaryti darbai, tuomet perduodavo pinigus A. D., o šis sumokėdavo darbuotojams. Sutartis su A. D. nebuvo sudaryta, nes su juo kartu dirbo dar ir kitame projekte. A. D. neturėjo statybinės įmonės, jis tiesiog prižiūrėjo statybos darbus, nes tikrai mokėjo ir suvokė, kas yra statybos, jis statė ne vieną objektą, statybomis užsiima ir šiuo metu. Kaltinamasis teigė, kad A. D. 2012 m. rudenį pasakė, kad (duomenys neskelbtini), kur jis nusipirko sklypo dalį, pardavinėja 1/3 namo, ir pasiūlė šį namą įsigyti. A. D. žinojo, kad UAB „S.“ disponavo nemažomis piniginėmis lėšomis, todėl ir pasiūlė nupirkti. A. D. aiškino, kad toje vietoje galima pastatyti namus. Jie paskaičiavo, kiek statybos kainuos, planavo statybas baigti per metus, sutarė, kad pradžioje nebus dokumentų, nes yra problematiškas objektas. A. D. lygiagrečiai netoliese statė ir sau namus – savo gyvenamąjį namą ir du komercinius namus pardavimui. T. S. teigė, kad jis neturi nė vieno dokumento, tačiau buvo ir sąmata, ir abiejų namų projektas. Jis rado tik senus nepasirašytus projektus, kuriuos perdavė bankroto administratoriui. Statybos darbų neorganizavo, nes yra finansininkas ir dirba su paskolomis, o ne su statybomis. UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkė F. U. ir jos dukra V.M.. Dėl 70000 Eur pervestų E. Z. ir apie tai, kokiu pagrindu tai buvo padaryta, kaltinamasis paaiškino, kad pavedimas buvo padarytas iš jo sąskaitos KU „Amber“ ir nurodyta, kad mokama už UAB „B.“. UAB „S.“ priklausė E. Z.. E. Z. pasakė, kad jam reikia 70000 Eur projektui, ir prašė tokią sumą pervesti, tačiau pinigai turėjo būti pervesti iš su pačiu E. Z. bei jo broliu nesusijusios bendrovės. Kaltinamasis teigė, kad jis suprato, jog UAB „S.“ lėšos nieko bendro neturi nei su E. Z. projektais, nei su juo kaip asmeniu, nei su kaltinamuoju kaip privačiu asmeniu. Jokių finansinių dokumentų, kurie pagrįstų teisėtą lėšų paėmimą iš UAB „S.“ ir pervedimą E. Z. nurodymu į jo bendrovę, nėra. Tai buvo ne vienas kartas, kai E. Z. reikėjo bendrovės pinigų. E. Z. perduotus pinigus visuomet grąžindavo. Šiuo konkrečiu atveju E. Z. reikėjo, kad būtų atliktas pavedimas. Tie pinigai vėliau turėjo būti sugrąžinti. Iš bendrovės paimtus pinigus E. Z. grąžindavo taip, kaip juos ir paimdavo, t. y. kaltinamasis duodavo neapskaitytus grynus pinigus E. Z., o vėliau šie pinigai grynais būdavo grąžinami bendrovei. Pinigų trūkumas atsirado, nes vystyti projektai pasibaigė nesėkmingai. Kaltinamojo vadovavimas UAB „S.“ baigėsi verslo žlugimu. UAB „S.“ turtas buvo įkeistas už UAB „E.“ paskolą. UAB „E.“ pasiskolintos lėšos buvo pervestos į UAB „I.“ vystomą projektą (duomenys neskelbtini). Šis projektas nėra baigtas, nes nutrūko finansavimas. Kaltinamasis buvo atleistas iš UAB „S.“ direktoriaus pareigų, nes išvyko į Braziliją. Jokių konfliktų tarp kaltinamojo ir UAB „S.“ akcininko nebuvo, taip pat nebuvo pretenzijų, tačiau kaltinamasis asmeniškai buvo skolingas 25000 Eur. Bendrovės buhalterei neaiškino, kur naudojo bendrovės lėšas, buhalterė visiškai nieko nežinojo. Ji matė, kad tie 130000 Eur yra siejami su kaltinamuoju („kabinami ant jo“), ji žinojo, kad viskas daroma su E. Z. žinia. F. U. E. Z. pasamdė dar prieš kaltinamąjį. T. S. pripažino, kad dėl 45000, 8000, 40000 ir 70000 Eur nėra jokių apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų šių piniginių lėšų panaudojimą. UAB „S.“ realiai turėjo daugiau pinigų, nei kaltinamasis yra kaltinamas pasisavinęs. Pinigai buvo gryninami pastoviai, buhalteriai žiūrėjo balansus, pridavė akcininkams, ėmė jų parašus, kas metus žiūrėjo balansinę apyskaitą. Visi viską matė, visi žinojo, tik, kai viskas sugriuvo, kalčiausiu tapo kaltinamasis. E. Z. 70000 Eur reikėjo LED lepučių verslui. Kaltinamasis matė sąskaitas su E. Z. žymomis apie pinigų panaudojimą pas J. G., kuris buvo paskutinis UAB „S.“ direktorius. E. Z. žinojo, kur kaltinamasis naudoja pinigus. Yra banko išrašai, iš kurių matyti, jog pinigai buvo išgryninti kaltinamojo kaip bendrovės direktoriaus, o E. Z. ranka parašyta, kam pinigai buvo skirti, pavyzdžiui, už namus, už servisą, smulkioms išlaidoms. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kaip tokie išrašai atsirado pas J. G., bet greičiausiai E. Z. nuvežė ir atidavė F. U., nes šie visi dokumentai būdavo pas E. Z.. E. Z. žymėjosi, kur buvo naudojami pinigai. Kiek žino, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra perduotas KU „T.“. Iš bendrovės turto turėjo likti tik 1/3 pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šį turtą bankroto administratorius tikriausiai bando įteisinti. Bendrovė tikriausiai dar nėra likviduota. UAB „B.“ buvo kaltinamojo sutuoktinės bendrovė. E. Z. reikėjo piniginių lėšų iš bendrovės, kuri nebūtų susijusi su juo pačiu ar jo broliu.

Šalies argumentai

T. S. teigė, kad jis netinkamai atspindėjo daug operacijų bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Daugiau neturi, ko pakomentuoti. Neteisingai atspindėjo bendrovės veiklą. Faktines aplinkybes dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pripažįsta. Dalis pinigų, gautų iš UAB „M.“, buvo apskaityta, o dalis neapskaityta, nes pagal E. Z. nurodymus buvo daromi einamieji mokėjimai, t. y. dalį pinigų buvo leidžiama paimti kaip atlyginimą ar tuos pinigus reikėjo panaudoti kaip nors kitaip. Vienu metu pinigų neįnešdavo į sąskaitą, nes sąskaita buvo areštuota ir nebūtų kaip atlikti mokėjimų. Visi čekiai iš UAB „M.“ nebuvo pateikti F. U. dėl aplaidumo. Dalis kvitų buvo išmesta, nes ir taip jau „kabėjo ant avansinės apyskaitos“ 130000 Eur. Kaltinamasis tikėjosi, kad vystomi projektai pasiseks, bus uždirbtas pelnas, įsiskolinimai bus panaikinti. F. U. kasos pajamų orderių nepristatė dėl savo aplaidumo. Aplaidumas pasireiškė tuo, kad gaudavo pinigus už nuomą, o čekiukus numesdavo ir pats ar vaikai juos netyčia išmesdavo. Jis ne visais atvejais atlyginimą mokėjo iš UAB „M.“ gautų nuomos pinigų. Pinigus, kurie buvo gauti už patalpų pardavimą ir kurie buvo UAB „S.“ sąskaitoje, susiderinus su E. Z., išsigrynino, panaudojo namų statybai. UAB „M.“ išrašydavo kasos pajamų orderius, duodavo pinigus, o jis kaip bendrovės direktorius ant orderių pasirašydavo. Dalies čekių nėra, todėl nėra ir pinigų kasoje. Pinigai buvo laikomi seife. Pinigai buvo kaupiami, nes galvojo, kad bus pastatyti namai. Pinigų reikėjo namų statybai. Vienu metu buvo kilęs ginčas su Valstybine statybos inspekcija ir statybos buvo pristabdytos. Kai buvo išspręstas ginčas, reikėjo viso šimto procentų pajėgumo ir visi pinigai būtų panaudoti. Vis tik pinigai „užsišaldė“. E. Z. prireikė 70000 Eur kitur, jis paskambino ir pasakė pervesti pinigus, žadėjo grąžinti tuomet, kai tų pinigų reikės. E. Z. logika buvo tokia, kad sąskaitose laikyti pinigus yra nesaugu. Nebūtų davęs pinigų E. Z., jei nebūtų kilęs ginčas su Valstybine statybos inspekcija. Tai buvo E. Z. projektas, jo bendrovė, todėl tokiu žmogumi nepasitikėti buvo nesąmonė.

T. S. teigė, kad UAB „S.“ patalpos buvo įkeistos, nes to reikėjo UAB „I.“ vystomam projektui, t. y. daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), statyboms, bendra projekto sąmata buvo 10 milijonų. Šis pasiūlymas atėjo iš A. D.. Trečias žmogus, dalyvavęs šiame projekte, buvo H. Č. KU „T.“ vadas, t. y. valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas. Buvo sutarta, kad jis unijoje suformuos tiek paskolų, kiek reikia, t. y. 10 milijonų. Bet tuo metu unija galėjo suteikti paskolas priklausomai nuo savo surinkto kapitalo, t. y. vienam juridiniam arba fiziniam asmeniui tam tikru momentu galėjo išduoti daugiausiai 700000 Eur. Vėliau unija augo ir ta suma pakilo iki 3 milijonų litų. Tam buvo kuriamos naujos bendrovės kaip UAB „G.“, kuri priklausė H. Č. uošvienei, kuri lygiai taip pat dalyvavo šiame projekte, UAB „E.“, kuri įkeitė UAB „S.“ turtą, taip pat UAB „I.“, kurios vadovas buvo kaltinamasis. UAB „I.“ norėjo pastatyti daugiabutį namą Mozūriškių g. 17. Tam, kad būtų galima vykdyti projektą, reikėjo 10 milijonų litų. Dalį paskolos pasiėmė pati bendrovė, dalį paėmė UAB „E.“, dalį UAB „G.“ ir dalį A. S.. Bendrovės ir fiziniai asmenys niekaip negalėjo būti susiję. Kaltinamasis kaip UAB „I.“ direktorius, siekdamas gauti paskolą, negalėjo būti UAB „S.“ direktoriumi. Pati pirma mintis buvo ta, kad UAB „S.“ ims paskolą. E. Z. buvo informuotas apie tai, nes jis turėjo galimos naudos iš to projekto vėliau. Buvo sutarta, kad bus išvystytas projektas ir E. Z. gaus pusę A. S. sklypo ir tuomet tik jie dviese padarys analogišką projektą. Dėl šios priežasties atsirado UAB „E.“, kuri praktiškai ir buvo tam skirta, kad gautų paskolą, įkeisdama UAB „S.“ turtą ir perskolintų pinigus UAB „I.“. Dalis pinigų buvo pervesta pavedimais, t. y. apie milijoną ar pusantro milijono, kiti pinigai buvo gryninami ir buvo naudojami projektui. Visame pastate sustatyti langai, už juos mokėta grynais, perduodant pinigus A. D., t. y. 380000 Lt. Taip pat buvo sumokėta architektei pagal sutartį 25000 Lt ir grynais buvo sumokėta dar 325000 Lt. Tai buvo 10000 m² techninis ir konstruktyvinis projektas su visa architektūra. Tai buvo du gyvenamieji namai ir tai kainuoja atitinkamą kainą, t. y. mažiausiai 350000 Lt, o sutartyje yra nurodyti 25000 Lt. Pinigai buvo perduoti grynais per A. D.. Buvo išduodamos maksimalaus dydžio paskolos, kokias konkrečiu metu galėjo išduoti KU „T.“, kai tik ji galėjo daugiau paskolinti, paskolos buvo didinamos. Tam buvo daromi hipotekos lakštų pakeitimai. T. S. teigė, kad jis neklastojo nei vieno parašo. Ne visi dokumentai buvo su originaliais M. K., J. R. ir G. Z. parašais. Akcininko sprendimą, kuriame buvo G. Z. leidimai įkeisti patalpas, kaltinamajam perdavė E. Z.. E. Z. buvo pasakyta, kad reikia padaryti lakšto pakeitimą, nes reikia padidinti paskolos sumą, kad reikia akcininko sprendimo. E. Z. atnešė tokį dokumentą. G. Z. nebuvo niekaip susijęs su UAB „S.“, jis yra fotografas. G. Z. su šiais verslais nieko bendro neturėjo. Tas pats buvo su J. R. ir M. K.. M. K. labai reikėjo pinigų, todėl kaltinamasis jam pasakė, kad jis gali pabūti direktoriumi. Paaiškino, kad negali būti susijusių akcininkų, direktorių, o jis yra savas, kad bus paskola, ji pasidengs, kai pinigai grįš, t. y. paskola bus grąžinta, kai bus įvykdytas projektas. M. K. su pasiūlymu sutiko, nes kaltinamasis jam padėjo nusipirkti naują autobusiuką ir jis toliau galėjo važinėti į Angliją. M. K. atsirado po J. R.. Kaltinamasis su T. R. dirbo (duomenys neskelbtini) melioracijoje, padėjo T. R. išpirkti namą, servisą. Dėl šios priežasties jo sutuoktinė ir sutiko pabūti direktore. T. R. labai norėjo atlikti ir tam tikrus darbus (duomenys neskelbtini), tačiau asmeniškai jis negalėjo tapti direktoriumi, nes turėjo finansinių problemų, todėl pats ir pasiūlė savo sutuoktinę. Kaltinamasis T. R. ir J. R. pasakojo apie tai, kas bus ir kaip bus. J. R. iš kaltinamojo sutuoktinės yra gavusi apie 10000 Lt, nes jiems nuolatos reikėjo pinigų. Po to jie nusprendė, kad nebenori būti direktoriais, nors žinojo visą situaciją, žinojo, kad yra projektas, žinojo, kad hipoteka ir pan. Kažkada J. R. vieną ar du kartus negalėjo atvažiuoti, todėl kaltinamasis pasitarė su kredito unijos atstovais ir jie pasakė, kad išspręs tą klausimą. Kas sudėjo parašus ant dokumentų, nežino. Žino, kad ten yra ne J. R. parašai, bet visi žinojo, kad ten bus ne J. R. parašas ir visi su tuo sutarė. UAB „E.“ dar turėjo paskolą KU „Nacionalinė kredito unija“. Bendrovės vadovais yra buvę tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė. Kai buvo refinansuota paskola iš KU „Nacionalinė kredito unija“ į KU „T.“, t. y. iki to momento, kai buvo gauta paskola KU „T.“, šiai bendrovei vadovavo kaltinamasis, t. y. jis statė individualius namus, užsiiminėjo konsultacijomis. KU „Nacionalinė kredito unija“ jau turėjo UAB „E.“ paskolą, tada kaltinamasis sutarė su E. Z., kad reikia perskolinti, KU „T.“ duos didelę paskolą, kreditoriumi taps KU „T.“ ir tą paskolą padidins iki 3 milijonų, pinigai pereis į UAB „I.“. T. S. aiškino, kad jis, suvokdamas, jog paskolos refinansavimas negalimas tol, kol jis yra bendrovės vadovas ir akcininkas, įkalbėjo J. R. tapti akcininke ir direktore. Ji realiai vadovavo bendrovei. Kadangi bendrovė tik ėmė paskolas ir perdalino, J. R. nesutiko gryninti pinigų, tai teko daryti kaltinamajam. J. R. kaip direktorė nevykdė visų funkcijų, pavyzdžiui, neišiminėjo pinigų iš sąskaitos ir neperdavinėjo kaltinamajam. J. R. realiai padarė kelis valdymo veiksmus. Ji veikė ne kaltinamojo nurodymu, buvo susitarta, kad už savo veiksmus J. R. gaus pinigų, t. y. buvo susitarta, kad ji bus direktorė ir sutvarkys hipoteką, kredito sutartis ir pirmuosius išmokėjimus, vėliau kaltinamasis kaip vadybininkas vykdys kitas funkcijas. Mintis buvo kaltinamojo, bet J. R. pati pasirašė pirminį hipotekos lakštą, sutartį. T. S. negalėjo nurodyti, koks buvo J. R. išsilavinimas. J. R. veiksmai nebuvo sudėtingi, kadangi paskolos buvo suderintos, jai reikėjo atvažiuoti į kredito uniją, perskaityti tekstą, suprasti, kad tai yra tai, apie ką jie kalbėjo ir ką sutarė, paimti paskolą, perskolinti pinigus ir palaukti, kol projektą pabaigs UAB „I.“ bei pinigai bus grąžinti. J. R. dėjo parašus ant dokumentų, ji suprato, ką ji daro. Paskola buvo perkelta į KU „T.“, pinigai buvo gauti. J. R. sugalvojo nebebūti akcininke ir direktore T. R. iniciatyva, nes ji turėjo kažkokių planų. T. R. pasakė, kad projektas nepabaigtas, bet jis kategoriškai pasakė, jog traukiasi. Dėl tos priežasties buvo kreiptasi į M. K.. Su M. K. buvo analogiška situacija. Jis užsiėmė verslu, vežiodavo žmones. Vėliau Anglijoje atidarė parduotuvę, prekiavo Lietuvoje. M. K. reikėjo kaltinamojo pagalbos, o kaltinamajam reikėjo M. K. pagalbos. T. S. nurodė, kad jis neatsimena pirmosios UAB „E.“ paskolos, gautos iš KU „Nacionalinė kredito unija“ paskirties, ji buvo skirta asmeniniams projektams vystyti. Buvo atlikti V. J. namo statytos bei kiti darbai. Paskola buvo 500000 Lt ar 600000 Lt, šią skolą turėjo sugrąžinti po UAB „I.“ projekto pabaigimo. Toks buvo susitarimas su A. D. ir E. Z.. Paskola buvo bendrovės, kuri tuo metu priklausė kaltinamajam, todėl jis naudojo ją savo verslams daryti. Šiuos pinigus savo verslams vykdyti paėmė iš UAB „E.“ pagal paskolos sutartį. Pinigai buvo naudojami projektams vystyti, medžiagoms pirkti. Tuos projektus vystė UAB „E.“. UAB „E.“ su KU „Nacionalinė kredito unija“ turėjo atsiskaityti, tačiau ten buvo ilgesnis terminas. Galimai turėjo mokėti kiekvieną mėnesį palūkanas, o paskolą grąžinti termino pabaigoje. Visa paskola buvo grąžinta. Iki refinansavimo nesugrąžino jokios paskolos dalies. KU „T.“ perėmė visą kreditą. UAB „E.“ neturėjo imti paskolos, jeigu statomuose namuose būtų spėta padaryti atskirus turtinius vienetus. G. Z. padėjo parašą ant hipotekos lakšto, dėl paskolos refinansavimo. Realiai refinansavimas yra naujos paskolos paėmimas. Į KU „T.“ buvo pereita, nes UAB „I.“ prireikė pinigų. Prieš tai ji turėjo susitvarkyti pati su tuo projektu, tam projektui turėjo užtekti sutuoktinės, UAB „G.“ ir UAB „I.“ pajėgumų. Tuo metu nebuvo lėšų padengti seno projekto. Buvo refinansuojama, nes tuo metu UAB „I.“ greitai reikėjo pinigų, nenorėjo sustabdyti statybų. Šiuo atveju buvo planas iš pastato padaryti 48 butus, kiekvienai bendrovei duoti aukštą kaip įkeitimą ir tokiu būdu finansuoti visą projektą. Kai KU „T.“ perėmė projekto finansavimą, kreditas padidėjo. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kiek padidėjo kreditas, kai veikė su J. R., nes neturi dokumentų. KU „Nacionalinė kredito unija“ gavo 600000 Lt paskolą, perėjus į KU „T.“ gavo 1250000 Lt didesnę paskolą. Paskola buvo trigubai didesnė, t. y. papildomai gauta 1250000 Lt. Perėjimas iš KU „Nacionalinė kredito unija“ į KU „T.“ buvo susijęs tik su UAB „I.“. Prie J. R. paskola buvo padidinta iki 1850000 Lt, po to paskolą didino M. K.. Kai iš KU „T.“ buvo gauta 1850000 Lt paskola, šie pinigai buvo pervesti į UAB „E.“ „Swedbank“ sąskaitą. Pinigai iš UAB „E.“ banko sąskaitos buvo pervesti į UAB „I.“. Paskirtyje buvo nurodyta paskolos sutartis. Paskolos sutartį pasirašė UAB „E.“ su UAB „I.“. UAB „E.“ atstovavo J. R., o UAB „I.“ kaltinamasis. Apie tai, kur yra ši paskolos sutartis, turėtų paaiškinti R. R. arba R. D., kuris yra UAB „I.“ bankroto administratorius. Tuos dokumentus, kuriuos turėjo kaltinamasis, kurie buvo buhalterijoje, perėmė R. R., o dalis dokumentų liko E. Z. žinioje. Paskolos sutartyje nurodyta suma iki 3 milijonų Lt. Tam, kad nereikėtų daug kartų pasirašinėti paskolos sutarčių, buvo parašyta, jog UAB „E.“ paskolins UAB „I.“ iki 3 milijonų Lt. Sutartis buvo pasirašyta Vilniuje ir greičiausiai perduota F. U.. UAB „E.“ užsiėmė visa įstatymuose numatyta ir neprieštaraujančia įstatymams veikla, t. y. nekilnojamuoju turtu, statyba, konsultacijomis, tarpininkavimu. Kai buvo refinansuota paskola, UAB „E.“ užsiėmė tik pinigų perskolinimu ir laukė, kol UAB „I.“ pabaigs projektą. Pinigus grynino kaltinamasis ir perduodavo juos UAB „I.“. Pinigus grynino kaltinamasis, nes J. R. ir M. K. turėjo kitus pagrindinius darbus. Jie, būdami realiais bendrovės direktoriais, neatliko savo funkcijų, nes bijojo, jog projektas žlugs ir jie bus atsakingi už pinigus, nors jų buvo prašoma, kad grynintų pinigus. Nei J. R., nei M. K. nevykdė atsiskaitymų. Jie turėjo turėti prieigą prie UAB „E.“ elektroninės bankininkystės. Jie nusprendė nedaryti pavedimų, todėl juos darė kaltinamasis. UAB „E.“ veiklos nevykdė, bet vis vien sąnaudų turėjo, tačiau kaltinamasis nežino, kokių. Piniginės lėšos iš UAB „I.“ į UAB „E.“ nesugrįžo, nes žlugo UAB „I.“ projektas. Žlugo, nes FNTT apsilankė KU „T.“ ir jie negalėjo pabaigti finansavimo. Apie tai, kad byloje yra duomenų, jog buvo sandoriai tarp UAB „E.“ ir „V.“, kaltinamasis paaiškino, kad tai visiškai nesusiję. Iš „V.“ porą kartų skolinosi pinigų, tačiau paskolų tikslo neatsimena. Paskolas grąžino. Kam buvo panaudoti pinigai, gauti iš „V.“, neatsimena, bet galimai buvo taip, kad unija negalėjo išmokėti pinigų. Kaltinamasis negalėjo nurodyti, kokiu būdu gavo pinigus, t. y. ar pavedimu, ar grynais, bet jie turėjo būti apskaityti buhalterijoje. Kaltinamasis neatsiminė, kokias konsultacijas suteikė UAB „E.“. G. Z. neigia tai, kad pasirašė tris dokumentus dėl to, kad jis sutinka, jog UAB „S.“ turtas būtų įkeičiamas, galimai dėl to, nes jis norėjo kaltinamajam sukelti didelių nemalonumų. UAB „I.“ apskaitą tvarkė daug asmenų, bet galiausiai ją tvarkė F. U.. Šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai turėtų būti pas bankroto administratorių. Kaltinamasis kaip bendrovės direktorius neiškėlė UAB „I.“ bankroto, nes nematė apskaitos dokumentų keturis metus. Jis negali pakomentuoti, ar yra skolingas UAB „I.“, kiek yra skolingas ir pan. Nepamena, ar buvo sudaryta paskola tarp UAB „S.“ ir UAB „I.“. Nežino, ar UAB „I.“ kreditoriai yra UAB „S.“, UAB „E.“, gali būti, kad UAB „S.“ skolinga pinigų UAB „I.“. Nepamena, kaip ta skola susidarė, galbūt UAB „S.“ reikėjo pinigų, galbūt reikėjo G. Z. paskolas grąžinti.

T. S. teigė, kad jam nėra suprantama, kaip buvo galima pagaminti netikrą UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. sprendimą. Visos pusės žinojo, kad keli dokumentai yra ne su originaliais parašais, o kažkas juos uždėjo. Jis pats negamino dokumento, nepasirašinėjo. Hipotekos lakštą galima pasirašinėti tik pas notarą. Notaras tvirtina asmens tapatybę. Nepasirašė hipotekos lakšto. Jį pasirašė direktoriai. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad jis pasirašė hipotekos lakštą už UAB „S.“, o už UAB „E.“ pasirašė tuometinis direktorius. J. R. pasamdė dėl kitų priežasčių, o ne siekdamas nuslėpti dalyvavimą UAB „E.“ veikloje. Jeigu jis būtų bendrovės akcininkas ir direktorius, bendrovė nebūtų galėjusi gauti paskolos. Niekada nuo nieko nesiekė nuslėpti savo dalyvavimo bendrovės veikloje. Kredito unijos atstovai viską žinojo, jie patys pasiūlė taip elgtis. Lietuvos bankas prižiūri kredito unijas, todėl jos ir prašė taip elgtis, pateikinėti tokius dokumentus, nes tik tokiu atveju galima finansuoti ir padaryti projektą, uždirbti pinigų. UAB „E.“ vykdė veiklą, skolino pinigus. UAB „E.“ turėjo sugrąžinti lėšas iš UAB „I.“ lėšų. Pasibaigus projektui, UAB „I.“ turėjo pervesti pinigus. UAB „I.“ turėjo mokėti UAB „E.“, o UAB „E.“ turėjo mokėti KU „T.“. UAB „E.“ iš UAB „I.“ yra gavusi pinigų per kitus asmenis. Pradinė paskola buvo paimta KU „Nacionalinė kredito unija“. Paskolos paėmimas buvo susijęs su E. Z., todėl jis įkeitė (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Kiek atsimena, buvo paimta 500000 Lt ar 600000 Lt paskola, visi šie pinigai nukeliavo pas E. Z.. Pradinė paskola iš KU „Nacionalinė kredito unija“ buvo paimta tenkinti E. Z. interesus, todėl vėliau jis ir pagelbėjo su paskolos padidinimu, įkeitimu ir UAB „I.“ projekto pabaigimu. Į KU „T.“ buvo pereita ir padidinta paskola, nes tuo metu UAB „I.“ trūko lėšų, o KU „T.“ vadovas H. Č.. Kaltinamasis ir A. D. buvo UAB „I.“ projekto (duomenys neskelbtini) iniciatoriai. H. Č. pasakė, kad jis finansuos projektą per kelias bendroves. Kilo mintis laikinai perkelti UAB „E.“ paskolą į KU „T.“, ją padidinti ir tuos pinigus perskolinti UAB „I.“. E. Z. sakė, kad jis kaltinamajam nesuteiks pinigų tam, jog būtų padengtas įsiskolinimas, o leido pasinaudoti bendrovės turtu, teigė, kad, kai kaltinamasis pradės grąžinti pinigus, jis įdės tuos 600000 Lt ir skolos pasidengs. Taigi E. Z. leido naudotis turtu ir pabaigti projektą. Dalis pinigų buvo panaudota vienam projektui, o dalis, kuri buvo refinansuota, kitam. Vėliau E. Z. per V. B. investavo po 200000 Eur į UAB „I.“ projektą (duomenys neskelbtini). Jei būtų parduotas visas daugiabutis, tie pinigai būtų pasiskirstę ir grįžę į savo vietas. E. Z. buvo reikalinga 139000 Eur paskola. UAB „E.“ tuo metu buvo KU „N.“ pajininkas, ji turėjo savo kreditingumą. UAB „S.“ prieš kaltinamajam tampant jos direktoriumi turėjo nelabai gerą istoriją, buvo nemažai skolų, o UAB „E.“ to neturėjo. Kredito unijai buvo paprasčiau finansuoti UAB „E.“, o ne UAB „S.“, kurioje kelis metus buvo nemažai skolų, vykdomųjų įrašų ir t. t. Imant pirmą paskolą, UAB „S.“ turtas nebuvo įkeistas. Kai buvo imta paskola KU „Nacionalinė kredito unija“, su KU „T.“ kaltinamasis neturėjo jokių santykių. Turtas buvo neįkeistas, kol nebuvo gauti 500000 Lt, kurie buvo panaudoti E. Z. interesais. Imant paskolą iš KU „Nacionalinė kredito unija“, buvo įkeičiamas UAB „S.“ nekilnojamasis turtas. UAB „S.“ nebuvo įsiskolinusi, o turėjo blogą kredito istoriją. Jei poros metų laikotarpyje bendrovė ar fizinis asmuo turėjo įsiskolinimų, bankas iš karto patikrina ir mato, kad buvo problemų, tokiu atveju kredito reitingas yra žemas. Tuo metu UAB „S.“ buvo penktoje kategorijoje. Penktai kategorijai pagal Lietuvos banką niekas neduoda pinigų. Paskolą imti UAB „E.“ vardu ir įkeisti UAB „S.“ turtą sugalvojo kaltinamasis, bendraudamas su kredito unijos vadybininku. E. Z. toks variantas taip pat tiko. Paskola buvo imama tam, kad ji būtų perskolinta E. Z.. Paskolos sutarties su E. Z. nepasirašė. Buvo tik žodinis susitarimas. Pinigai buvo perduoti E. Z.. Pinigai greičiausiai buvo perduoti grynaisiais. T. S. negalėjo nurodyti, kaip tai atsispindėjo UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje. UAB „E.“ buvo įsigyta tam, kad būtų vystomi nekilnojamojo turto projektai. Buvo išvystytas vienas projektas V. J.. Šiam asmeniui buvo pastatytas namas. Namą pastatė A. D.. Tuomet atsirado UAB „I.“ projektas. V. J. namas buvo pastatytas 2011 m. ar 2012 m. V. J. ėmė paskolą kaip fizinis asmuo ir atsiskaitinėjo su UAB „E.“. Atsiskaitoma buvo bankiniais pavedimais. Šios lėšos buvo naudojamos medžiagų pirkimui, A. D. atsiskaityti už darbus buvo duodami ir grynieji pinigai. Iš refinansavimo gautos lėšos buvo perskolintos UAB „I.“. Ne visos piniginės lėšos buvo perskolintos. Nebuvo perskolinta 139000 Eur, kurie ir buvo refinansuoti. Visa suma virš 139000 Eur buvo perskolinta. UAB „E.“ paskola nebuvo grąžinta, nes buvo toks susitarimas su E. Z., t. y. turtu buvo leidžiama naudotis, įkeičiant jį KU „T.“ ir didinant paskolą, su sąlyga, kad jam nereikės uždengti 139000 Eur UAB „E.“. KU „Nacionalinė kredito unija“ lėšos iš KU „T.“ buvo grąžintos. Refinansuojant paskolą KU „T.“ grąžino paskolos dalį KU „Nacionalinė kredito unija“ ir ta skola perėjo į KU „T.“. Paskolą grąžino ne UAB „E.“, nes buvo gautas turtas, kuris įkeičiamas KU „T.“ ir buvo galima paimti dar 2 milijonus Lt paskolos. UAB „E.“ neatsiskaitė pagal šią pirminę paskolą, nes E. Z. vietoje to, kad sumokėtų paskolą, leido pasinaudoti turtu ir didinti paskolą iki 3 milijonų Lt. Jeigu nebuvo galimybių ar noro grąžinti 139000 Eur ir imti naują paskolą, buvo paprasčiau refinansuoti paskolą kitoje unijoje ir ją padidinti. Paskolos tikslas buvo grąžinti ją vienu metu, kai pasibaigs UAB „I.“ projektas. UAB „E.“ KU „Nacionalinė kredito unija“ turėjo paimti 139000 Eur paskolą, įkeisti UAB „S.“ turtą, tuos pinigus, kurie gaunami iš KU „Nacionalinė kredito unija“, turėjo gauti UAB „E.“ ir perduoti E. Z.. Tuomet atsiranda naujas projektas (duomenys neskelbtini). Tam projektui vykdyti reikėjo papildomų lėšų, kurių nebuvo, nes pinigai buvo pas G. Z., todėl buvo sugalvota refinansuoti paskolą, t. y. pereiti iš KU „Nacionalinė kredito unija“ į KU „T.“. Didesnė paskolos dalis naudojama (duomenys neskelbtini) statomiems namams. KU „Nacionalinė kredito unija“ paskola per du metus nebuvo grąžinta, nes buvo susitarimas mokėti kiekvieną mėnesį palūkanas, o paskolą grąžinti termino pabaigoje. UAB „E.“ mokėdavo palūkanas, o paskolą turėjo grąžinti termino gale, t. y. apie 2014 m. UAB „I.“ turėjo sugrąžinti paskolą UAB „E.“ tuo metu, kai turėjo būti grąžinta UAB „E.“ paskola KU „T.“. Palūkanos buvo numatytos tokio pat dydžio, kaip paskolos sutartyje tarp KU „T.“ ir UAB „E.“. Paskolos turinį tarp UAB „E.“ ir UAB „I.“ surašė kaltinamasis. Dalis pinigų iš UAB „E.“ buvo gryninami kaltinamojo ir naudojami UAB „I.“ projektui vykdyti, t. y. perkami langai, atsiskaitinėjama su architektu. Mintis buvo tokia, kad, kai bus pabaigtas projektas, sujungti bendroves į vieną, kur galiausiai visas akcijas būtų perėmusi UAB „I.“ su visais reikalavimais, hipotekos lakštų pakeitimais ir būtų užsidengusios visos paskolos, likusi viena bendrovė. T. S. teigė, kad jis grynino pinigus iš UAB „E.“ ir naudojo juos UAB „I.“ vystomam projektui, nors teisinio pagrindo tam nebuvo. UAB „E.“ buvo naudojama tik tam, kad perskolintų gautus pinigus. Visi pinigai nebuvo perskolinti, nes pinigai buvo taupomi. Galbūt pinigai turėjo būti pervesti UAB „I.“ ir išgryninti iš šios bendrovės sąskaitos. Iš KU „T.“ buvo gauti ne visi pinigai, tačiau kaltinime nurodyti pinigai buvo gauti. Būtinybė pakeisti bendrovės direktorių kilo, nes tarp paskolų negalėjo būti susijusių šalių. Paskola nebūtų refinansuota, jei nebūtų sutarta didinti paskolos. A. S. negalėjo finansuoti, nes tuo metu KU „T.“ jau turėjo 1200000 Lt paskolą. Pats kaltinamasis buvo UAB „I.“ direktorius, o UAB „I.“ KU „T.“ jau turėjo 3 milijonų Lt paskolą. UAB „I.“ nebūtų suteikta paskola. Jei sutuoktinė turi 1200000 Lt paskolą. Ji negalėjo būti UAB „E.“ direktore, kad gautų iš KU „T.“ UAB „E.“ paskolą. Tokie buvo Lietuvos banko reikalavimai. Jei tas pats fizinis asmuo yra juridinio asmens akcininkas arba direktorius, jie yra siejasi ir paskolos suma vienam vienetui jau yra sudedama į vieną krūvą. UAB „E.“ dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). UAB „E.“ dokumentus kaltinamasis perėmė savo žinion, kai buhalterė atsisakė vesti buhalterinę apskaitą. Koks šių dokumentų likimas, nežino.

T. S. teigė, kad UAB „E.“ kredito lėšas naudojo kaip paskolą UAB „I.“, dalis pinigų buvo pervesta bankiniais pavedimais, nurodant paskolos lėšas, o likusios lėšos buvo naudojamos kaltinamojo atlyginimui, kuris buvo 1500 Eur per mėnesį. Iš viso direktoriumi buvo 18 mėnesių, todėl 27000 Eur buvo panaudoti kaip atlyginimas, kuris buhalteriškai apskaitoje neatspindėjo. Atlyginimas buvo išsimokėtas grynais pinigais. Likę pinigai, kurie buvo gryninami bankomatuose ir imami iš banko, buvo naudojami UAB „I.“ projektui. Tokiu būdu buvo paskolinti pinigai UAB „I.“. Už tuos pinigus (380000 Lt) buvo supirkti langai visiems 48 butams, buvo sumokėta architektei. Projektui buvo išleista 325000 Lt. Pinigus, t. y. 40000 Lt, kuriuos pervedė į sąskaitą „Amber kredito unija“ ir padengė savo turimą asmeninę paskolą, vertino kaip atlyginimą už darbą UAB „E.“. UAB „E.“ vadovu nebuvo. Vadove tuo metu buvo J. R., vėliau M. K.. Per visas bendroves turėjo gauti apie 5000 Eur atlygį per mėnesį. Kaltinamasis aiškino, kad jis faktiškai bendrovėje atliko visas funkcijas. Galimai buvo įdarbintas vadybininku ar projektų vadovu. Banko kortelė buvo išduota jo vardu. UAB „E.“ dirbo 18 mėnesių. Visos pinigų sumos buvo panaudotos UAB „I.“ projektui (duomenys neskelbtini) vystyti ir atlyginimui. Buhalterija atrodė siaubingai, todėl buhalterės atsisakė dirbti. Buhalterija buvo vedama visiškai neteisingai. Kaltinamasis teigė, kad jis nieko nespėdavo, pamiršdavo atvežti dokumentus.

T. S. tvirtino, kad UAB „E.“ 88000 Lt išleido savo asmeniniams poreikiams. Blogai yra tai, kad tai nebuvo apskaityta ir atspindėta buhalterijoje. Dokumentų nesunaikino, jie buvo (duomenys neskelbtini). Per visą laikotarpį, t. y. tris metus, išleido 88000 Lt bendrovės lėšų, kurios turėjo būti apskaitytos kaip atlyginimas. Kredito unija negalėjo finansuoti tų pačių asmenų skirtingoms paskoloms ir netgi bendrovių, kuriose tie patys asmenys yra direktoriai ar akcininkai, todėl reikėjo UAB „E.“. Dalis pinigų projekto (duomenys neskelbtini) vystymui į UAB „I.“ buvo gauti bankiniais pavedimais, likę pinigai buvo gryninami ir perduodami A. D., kuris rūpinosi visais statybiniais darbais – pirkdavo medžiagas, atsiskaitinėjo su darbuotojais. Palūkanos buvo mokamos ne tik už UAB „E.“, bet ir už UAB „I.“, UAB „G.“. Kaltinamasis neneigė, kad 88000 Lt buvo skirti jo asmeninėms reikmėms, tie pinigai yra jo atlyginimas. Dėl 40000 Lt paaiškino, kad turėjo vartojimo kreditą kredito unijoje ir bendrovė padengė jo asmeninį įsiskolinimą. UAB „E.“ uždirbo 400 Lt ar 600 Lt per mėnesį. Oficialiai bendrovėse dirbo vieną valandą per dieną, todėl atlyginimas gaudavosi apie 80-100 Lt per mėnesį. UAB „E.“ realiai uždirbdavo tarp 1000 ir 1500 Eur per mėnesį. Pinigus grynino nuo 2011 m. gruodžio iki 2013 m. balandžio, t. y. 16 mėnesių. Jo išlaidos tuo metu siekė apie 3500 Eur, t. y. apie 10000 Lt per mėnesį. Konkretus atlyginimas nebuvo nustatytas, pinigus naudojo pagal poreikį savo asmeninėms reikmėms. Pinigų panaudojimas nebuvo įformintas kaip atlyginimas ar kaip priedai. Kaltinamasis aiškino, kad iš pradžių UAB „E.“ buvo direktoriumi, vėliau sutuoktinė buvo direktorė, tuomet kredito unijoje pasakė, kad jis negali būti vadovu, atsirado kiti direktoriai, o jis buvo konsultantu ar projektų vadovu, konkrečių pareigų nepamena. Direktoriaus ir kaltinamojo atsakomybė buvo susižiūrėti kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigoje, kiek yra išleista pinigų, tačiau to nebuvo padaryta. Jei paimdavo pinigus iš bendrovės ir jie mėnesio gale nebuvo grąžinami bendrovei, jie turėjo būti išmokami kaltinamajam per darbo užmokestį, sumokant mokesčius ir t. t. T. S. teigė, kad jis stengėsi, jog projektas būtų kuo greičiau įvykdytas, t. y. pastatas pastatytas, parduotas ir visi pinigai sugrįžtų į tas vietas, iš kurių atkeliavo. Reikėjo nusistatyti 1500 Eur atlyginimą, jį išsimokėti kiekvieną mėnesį ir daugiau iš tos bendrovės savo reikmėms neleisti nė cento. Tikrai nebuvo tikslo perimti turto ir iššvaistyti jį, nes visi pinigai buvo nukreipti į namą. Atlyginimo dydį nusistatė pats, taip pat jį nustatė A. D. ir H. Č.. H. Č. buvo šio projekto neoficialus partneris. Visą projektą jie pradėjo trise. H. Č. pasakė, kad per vieną bendrovę projekto sufinansuoti negalės, nes tuo metu vienos maksimalios paskolos suma buvo 800000 Lt. Unija augo, pagal savo kapitalą ji galėjo vis daugiau ir daugiau skolinti. H. Č. buvo lygiavertis partneris, jis pradžioje buvo ir UAB „I.“ akcininkas. Kredito unija matė visus sąskaitų išrašus ir viską žinojo. Jei unijai kas nors būtų buvę ne taip, ji būtų stabdžius visus išmokėjimus, o sustabdė tik tuomet, kai unijos veiklą sustabdė FNTT. UAB „E.“ yra susijusi su UAB „I.“ per pastato statybą. H. Č. ir A. D. nebuvo UAB „E.“ direktoriai, nebuvo akcininkai. Jie dėl atlyginimo galėjo nuspręsti lygiai taip pat, kaip visi kiti prieš tai buvę direktoriai ir akcininkai. H. Č. primygtinai reikalavo, kad vadovai būtų kiti asmenys. Kredito unija negalėjo finansuoti vienos bendrovės visam projektui. Kaltinamasis teigė, kad A. D. ir H. Č. galėjo priimti sprendimus bendrovėse, nes jie visi kartu realiai valdė tas bendroves. UAB „E.“ direktoriai J. R. ir M. K. nepriiminėjo sprendimų dėl atlyginimo, sprendimus priiminėjo A. D., H. Č. ir kaltinamasis. J. R. ir M. K. nepriiminėjo sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu. A. T. bandė priiminėti sprendimus bendrovėje. T. S. teigė, kad jis, dirbdamas UAB „E.“ vežė visus dokumentus, realiai vykdė visų darbuotojų funkcijas – ir direktoriaus, ir projekto vadovo. Faktiškai vykdė pareigas, kas priklausytų direktoriui. Jis ruošė reikiamus dokumentus gauti paskolai, teikė ataskaitas, prašymus, rinko sąskaitas. Kilo mintis, kaip tie pinigai turi pakliūti į UAB „I.“, kad projektas pasibaigtų ir būtų pastatytas namas, o vėliau pinigai galėtų grįžti atgal su tam tikru nedideliu uždarbiu. T. S. neprisiminė, kaip buvo suforminta, kuo jis dirba UAB „E.“, ar jis bendrovėje buvo projektų vadovu ar konsultantu, bet turėjo bendrovėje dirbti. UAB „I.“ jis buvo direktorius. UAB „I.“ uždirbdavo apie 1000 Eur. UAB „I.“ nepasidarė 2000 Eur atlyginimo, o atlyginimą skaidė per dvi bendroves, nes pinigų nebuvo daug, iš tų pačių skolintų pinigų buvo mokamos ir palūkanos, ir pajus formavo. UAB „E.“ buvo reikalinga tam, kad gautų paskolą ir tą paskolą perduotų UAB „I.“, kad UAB „I.“ galėtų pastatyti namą, esantį (duomenys neskelbtini). Galiausiai kredito unija viską turtą pasiėmė, bet ne tokiomis vertėmis, kokiomis tikėjosi kaltinamasis, o susirinko pusvelčiui, dalį perpardavė po trijų dienų už trigubai daugiau. Kai jis grynino pinigines lėšas, ne kiekvieną mėnesį vedė apskaitą, kiek paėmė kaip atlyginimą.

T. S. dėl 2012 m. sausio 3 d. ir 2013 sausio 14 d. akcininkų sprendimų paaiškino, kad šių dokumentų jis nepasirašė. UAB „S.“ formalus direktorius buvo G. Z., realus direktorius buvo E. Z., su kuriuo susitikinėdavo kiekvieną savaitę (duomenys neskelbtini) arba Daugpilyje, ir spręsdavo visus klausimus. Kaltinamasis buvo parengęs dokumentus, kuriuos reikia pasirašyti, ir nusiuntęs juos E. Z. elektroniniu paštu, o šis juos atveždavo arba vietoje pasirašydavo. Kaltinamasis teigė, kad jis akcininkų sprendimų nepasirašė. Juos pasirašė kažkas iš E. Z. pusės, nes E. Z. buvo puikiai informuotas apie visus įkeitimus, paskolų didinimus. Jie kartu bandė išgelbėti projektą, iš esmės buvo dar investuojama pinigų, buvo susitarta su H. Č., kad nepaleis turto išieškojimui, projektas bus baigtas, gražiai išparduotas ir tuomet atsilaisvins sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bus parduotas, jei bus kažkokių problemų, liks visiems pinigų. Viename dokumente ir pats G. Z. buvo pasirašęs, nes viename susitikime pas notarą jis dalyvavo. Kaltinamasis mano, kad jis buvo apgautas H. Č., kuris išpardavė turtą. Kaltinamasis dar papildomai įtraukė E. Z. pinigus – 150000 Eur, kurių byloje nematyti, nes visiems buvo mokama grynais. V. B. taip pat kartu visur važinėjo ir viską derino. Paminėti 150000 Eur buvo investuoti, kai jau visos šios paskolos buvo pasibaigusios, kredito unija nebegalėjo toliau finansuoti. E. Z. pasakė, kad reikia pabaigti projektą, išparduoti ir tik tuomet viskas palaisvės. E. Z. žinojo apie įkeitimus. Su J. G. kaltinamasis buvo susitikęs 2016 m. spalio 8 d., kai numirė E. Z.. Po to, kai akcininkas G. Z. pirmą kartą sutiko, kad būtų įkeistas turtas, jis nereikalavo patvirtinti aplinkybę, jog paskola yra sumokėta, kad jau yra atsiskaityta su kredito unija. Su G. Z. apskritai nieko nebendraudavo. E. Z. kiekvieną kartą žiūrėdavo sąskaitos išrašus, jis turėjo tiesioginį priėjimą, pats galėjo išsitraukti sąskaitų išrašus. KU „Nacionalinė kredito unija“ turėjo atsiskaityti KU „T.“. Tarp G. Z. ir jo brolio E. Z. nebuvo nesutarimų dėl verslo. G. Z. buvo tik statytinis, o E. Z. buvo vienas iš stambiausių Latvijos verslininkų, jis turtą buvo išskaidęs. Esmė buvo paprasta – G. Z. yra Londone ar dar kažkur, tingi važiuoti, tai paima brolis pasirašo už jį ir atiduoda dokumentą, nes sprendimus priiminėjo E. Z.. Kaltinamasis neatsiminė fakto, kad už G. Z. būtų pasirašęs E. Z., bet buvo daug dokumentų, kuriuos E. Z. pasirašinėdavo už G. Z.. Visus akcininkų sprendimus gavo iš E. Z.. Kas pasirašė akcininkų sprendimus, nežino. Vieną kartą akcininkų sprendimas buvo pasirašytas matant kaltinamajam. Galbūt paskutinį sprendimą pasirašė E. Z.. Sprendimai buvo panaudoti pagal paskirtį, kaip buvo sutarta, paskolų didinimui.

Kaltinamasis teigė, kad V. J. namo statyba nebuvo jo asmeninis projektas. Pinigai galbūt buvo paimti iš paskolos, bet V. J. pačioje pradžioje banke tvarkėsi paskolą. V. J. atsiskaitė pilnai pats už savo namą. Pačioje pradžioje, kai buvo pradėtas statyti namas, V. J. neturėjo paskolos. Nuo to momento, kai buvo paimtas kreditas, įkeičiant UAB „S.“ turtą, pinigų panaudojimas turėjo būti derinamas su E. Z., kiekviena mintis ir projektas turėjo būti daroma su E. Z.. E. Z. ir UAB „E.“ projektai yra vienas ir tas pats. Antra paskola nebuvo paimta iš KU „Nacionalinės kredito unija“, nes ši unija negalėjo išduoti tokio dydžio paskolų. Visi pinigai buvo panaudoti UAB „E.“ projektams vystyti. UAB „E.“ perskolino pinigus UAB „I.“. Iki to laiko, kol KU „T.“ išdavė paskolas UAB „E.“, bendrovė buvo gavusi paskolą KU „Nacionalinėje kredito unija“, visi šie veiksmai buvo susiję E. Z.. Paskolos didinimas buvo susiję su E. Z., su UAB „E.“ ir su UAB „I.“, nieko nebuvo daroma atskirai. Teiginys, kad paskolas buvo imamama tam, kad ji būtų perskolinta E. Z., yra teisingas. Paskola buvo, tačiau kaltinamasis neturi paskolos sutarties. Visi kaltinamojo vykdomi projektai buvo susiję su E. Z.. Projektus vykdė jis, E. Z., A. D. ir KU „T.“ vadovas H. Č.. Pradžioje veikė tik kaltinamasis ir E. Z.. Pinigai buvo imamami tam, kad būtų pabaigtas UAB „I.“ pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Vykdant projektą buvo susidurta su sunkumais, todėl buvo įkeistas E. Z. ir sutuoktinės turtas. T. S. paaiškino, kad jis nėra tvirtinęs, jog visus akcininko sprendimus, kuriuos neva pasirašė E. Z., parengė jis. Kai kuriuos dokumentus E. Z. atnešė jau pasirašytus. Kiekvieną iš jų parengė ir atspausdino F. U., V.M. arba kaltinamasis. Jis neprisiminė, kas rengė 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimą. Iš šalies žiūrint, buvo elgiamasi labai kvailai, nes sutuoktinė pasiėmė paskolą, paskolino UAB „I.“, tuomet atsirado UAB „G.“, kuri nuperka dalį pastato, tada atsiranda UAB „E.“, įkeičia trečių asmenų turtą, nes neturi, ką įkeisti. Taip buvo elgiamasi, kad nebūtų susietos paskolos, nes bet kuriuo atveju per akcininkus, per direktorius, per turto savininkus jos galėjo būti susietos ir tuo metu visas projektas būtų užkardintas. Paskolą ėmė UAB „E.“, o ne UAB „S.“, nes bendrovė būtų susieta su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Ta paskola būtų sudėta į vieną krūvą ir Lietuvos banko būtų uždaryta. Tokiu atveju projkektas (duomenys neskelbtini) nebūtų baigtas. Projektas buvo baigtas, žmonės gyvena butuose. Dėl paminėtų priežasčių atsirado J. R. ir M. K.. Jie niekaip nebuvo susiję su E. Z. ir G. Z. ar T. S.. Registrų centre niekas nepatikrino, su kuo susijęs įkeičiamas turtas. Nuosavybė yra UAB „S.“, o UAB „E.“ akcininkai yra skirtingi asmenys, direktoriai – skirtingi asmenys. Ką reikia daryti paaiškino H. Č..

Kaltinamasis nurodė, kad 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2012 m. rugpjčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimai, kurie yra susiję su paskolomis, galėjo būti pasirašyti E. Z.. Pasirašė ne J. R., nes jos dažniausiai nebūdavo vietoje, sakydavo, kad atvažiuos vėliau arba, jog patys susitvarkytų. Jis pats sakė E. Z., jog pats niekur nepasirašys. Ant jokių akcininkų sprendimų nepasirašinėjo, o kas galėjo pasirašyti, negali atsakyti. E. Z. yra pasirašęs už G. Z.. Matė tokį faktą, tačiau žinojo, kad sprendimai yra priimami dėl E. Z. pinigų, o G. Z. šie reikalai nerūpėjo. Nežino, kas pasirašė už J. R. ir M. K.. E. Z. yra pasirašęs ant akcininkų sprendimų, nes G. Z. buvo Londone.Tuo metu tai neatrodė svarbu, nes pinigai nebuvo G. Z.. Taip pat kaltinamasis aiškino, kad jis neatsimena, ant kokių dokumentų pasirašė E. Z., nes jam tai nebuvo svarbus dalykas. Ant daugumos sprendimų pasirašė pats G. Z.. Yra vienas ar du popieriai, kuriuos pasirašė E. Z., o visus kitus pasirašinėjo G. Z..

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. parodė, kad jam inkriminuotas tariamai padarytas nusikalstamas veikas vertina kaip civilinius teisinius santykius, susijusius su jo ir jo verslo partnerių nekilnojamojo turto – daugiabučių statybos (duomenys neskelbtini), projekto įgyvendinimu. Dėl nurodytų aplinkybių šiuo metu teismuose nagrinėjamos civilinės bylos. Akivaizdu, kad ikiteisminiai tyrimai, kriminalizuojant civilinius teisinius santykius, yra jo atžvilgiu naudojami kaip spaudimo – bauginimo priemonė. Nuo 2011 m. iki 2015 m. liepos 16 d. jis buvo UAB „S.“ direktorius. Bendrovės akcininkas G. Z., kartu įmonės veikloje dalyvavo ir jo brolis E. Z.. Bendrovės veikla buvo nekilnojamojo turto vystymas ir nekilnojamojo turto nuoma. Jis su E. Z. ir G. Z. kas mėnesį atlikdavo sąskaitų išrašų analizę bei derindavo visas leidžiamas įmonės pinigines lėšas, tiek grynais pinigais, tiek pavedimais. Derinimas vyko ant kiekvieno sąskaitos puslapio pasirašant abiem šalims – jam ir akcininkui. Taigi visos išgrynintos UAB „S.“ lėšos, kurios yra inkriminuotos jam pateiktame pranešime apie įtarimą, buvo naudojamos UAB „S.“ reikmėms, pagrinde buvo remontuojamos įmonei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bei dviejų kotedžų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai. Jam pradėjus vadovauti UAB „S.“, bendrovei priklausančios patalpos buvo visiškai apleistos ir netinkamos naudotis. Po jo atlikto generalinio remonto, visos patalpos buvo sėkmingai išnuomotos ir nuomojamos iki šiol. Šių teiginių pagrįstumas pasitvirtintų išreikalautais dokumentais. UAB „S.“ priklausantis turtas su UAB „S.“ akcininko G. Z. žinia ir sutikimu buvo įkeistas už UAB „E.“ paskolą KU „T.“. Visos UAB „E.“ pasiskolintos iš KU „T.“ lėšos buvo nukreiptos į UAB „I.“ vystomą projektą (duomenys neskelbtini), jas perskolinant UAB „I.“. Visos lėšos buvo naudojamos tiesiogiai pagal paskirtį projekto vystymui ir jį sėkmingai užbaigus būtų grąžintos UAB ,,S.“. Pinigai nebuvo pasisavinti slapčia išgryninat ar kitais būdais, o buvo įformintos paskolos sutartys ir pan. Su UAB ,,S.“ akcininku G. Z. bei jo broliu E. Z. buvo sutarta, kad paskola bus nedelsiant grąžinta UAB ,,S.“ iš Mozūriškių projekto įgyvendinimo (klientams pervedus pinigus už parduodamus butus ar gavus finansavimą iš kredito įstaigos). Į klausimą apie UAB „E.“, apie kredito gavimą iš KU „T.“, kokios sąsajos minėtos įmonės yra su UAB „S.“, T. S. atsakė, kad šiuo metu į šitą klausimą neatsakys, išsamiai galės pakomentuoti prasidėjus UAB „I.“ bankroto bylos nagrinėjimui. UAB „I.“ 2016 m. balandžio 28 d. yra iškelta bankroto byla. Yra tvirtinami UAB „I.“ kreditoriniai reikalavimai, kur bus ir UAB „S.“ bei UAB „E.“. Į prašymą, kuo detaliau papasakoti apie UAB „S.“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimą T. S. atsakė, kad viską paaiškins vėliau po bankroto bylos nagrinėjimo. Į prašymą papasakoti apie patalpų nuomą su UAB „M.“, kokiu būdu vyko atsiskaitymas, ar grynais pinigais, ar pavedimu per banką, T. S. paaiškino, kad neatsimena, kokiu būdu vyko apmokėjimas ar grynaisiais pinigais, ar pavedimu per banką. Jeigu vyko pavedimu, tai pinigai turėjo likti UAB „S.“ sąskaitoje, jeigu buvo mokėta grynaisiais, tai turėjo būti išrašytas kasos pajamų orderis ir pinigai turėjo būti atiduoti į kasą. Į klausimą, kur yra UAB „E.“ buhalterija ir kokiam tikslui įsigijo minėtą įmonę, T. S. atsakė, kad įmonę įsigijo su tikslu vykdyti nekilnojamojo turto veiklą, kur yra įmonės buhalterija paaiškinti negali, o įmonę įsigijo tarpininkaujant G. L.. (t. 12, b. l. 10-12)

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. taip pat parodė, kad tapus UAB „E.“ direktoriumi jis perėmė įmonės registracijos pažymėjimą, antspaudą, įstatus, direktoriaus paskyrimą į naujas pareigas, akcijų pirkimo pardavimo sutartį bei įmonės finansinės ataskaitos už praėjusius laikotarpius, taip pat įmonės balansus. Pagal jam pateiktą 2009 m. gruodžio 23 d. bylų priėmimo perdavimo aktą dalis dokumentų perduota nebuvo. Kur šiuo metu yra minėti UAB „E.“ buhalteriniai dokumentai paaiškinti negali, jų pateikti negalės, nes neturi. Eigoje jie galėjo ir dingti, kadangi keitėsi įmonės buhalteriai, akcininkai ir direktoriai. Po jo įmonės akcininkė ir direktorė buvo sutuoktinė A. S., tačiau jai nieko perduota nebuvo, nes viską ir toliau tvarkė jis. Jis vadovavo įmonei, o sutuoktinė buvo paskirta tik formaliai įmonės direktore, jokių reikalų įmonėje A. S. netvarkė. Jokių buhalterinių dokumentų UAB „E.“ nepateiks, kadangi jų neturi. Daugiau nieko paaiškinti negali. (t. 12, b. l. 14)

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. taip pat parodė, kad UAB „S.“ direktoriumi jis tapo E. Z. prašymu. Su juo susipažino 2008-2009 metais, kai pastarasis jį pasamdė padėti įsigyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). E. Z. buvo faktinis UAB „S.“ akcininkas. Jo brolis – G. Z. buvo tik nominalus akcininkas, nes E. Z. turėjo per didelę turto koncentraciją Latvijoje, o papildomi aktyvai įmonėse Lietuvoje būtų sudarę nemažai papildomų mokestinių prievolių Latvijoje. Taigi visus įmonės veiksmus jis derino su faktiniu UAB „S.“ akcininku E. Z.. Visos trūkstamos lėšos iš UAB „S.“ kasos, t. y. 130555,86 Eur ir daugiau buvo naudojamos E. Z. nurodymu. E. Z. nurodymu visas išgrynintas UAB „S.“ piniginės lėšas laikydavo (duomenys neskelbtini), esančiame seife ir naudodavo pagal poreikį tik suderinęs pinigų panaudojimą su E. Z.. Šiame name jis gyveno visą direktoriavimo laikotarpį, tai buvo priedas prie jo darbo užmokesčio iš E. Z.. UAB „S.“ jo direktoriavimo metu buvo remontuojamos bendrovei priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), todėl už medžiagas jis mokėdavo pavedimu, o už darbus atsiskaitinėjo grynais. Darbus atliko D. P., kuris gali patvirtinti darytus atsiskaitymus. Darbams buvo išleista 8000 Eur. Taip pat tuo metu UAB „S.“ įsigijo 1/3 namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš tų pačių UAB „S.“ piniginių lėšų. Atsiskaitymams už darbus pinigai buvo gryninami ir buvo tokiu būdu atsiskaitoma, o už medžiagas buvo daryti pavedimai iš UAB „S.“ sąskaitos, viskas buvo daroma su E. Z. žinia. Namo dalis buvo nugriauta ir jo vietoje pastatyti du kotedžai po 190 m². Šiuo metu jų baigtumas – apie 60%, tačiau patalpos neregistruotos, vyksta teisminiai procesai dėl patalpų įteisinimo. Kaip ir remonto atveju, taip ir šiuo atveju medžiagos buvo perkamos pavedimu, o už darbus atsiskaitinėdavo grynais. Šiems darbams buvo išleista 40000 Eur. Tai patvirtinti gali A. D., kuris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) sklypo bendrasavininkas, statė du analogiškus namus tame pačiame sklype, bei jo darbuotojai atlikinėjo ir UAB „S.“ statybos darbus (duomenys neskelbtini). E. Z. 2015 m. gegužės mėnesį paprašė pervesti 70000 Eur UAB „S.“ lėšų iš nesusijusios įmonės į jo valdomą įmonę SIA „L.“, kuri savo nuosavybėje turėjo LED lempučių gamybinę įrangą. Pavedimus jis padarė kaip fizinis asmuo T. S. iš UAB „S.“ paimtų iš kasos grynų lėšų, pavedimų paskirtyje nurodė savo sutuoktinės UAB „B.“. Grynuosius pinigus į savo sąskaitą KU „Amber“ įnešė pats, po ko juos pervedė SIA „L.“, E. Z. Latvijos įmonei pavedime nurodant, kad lėšos yra nuo UAB „B.“. E. Z. prašė mokėjimo paskirtyje įrašyti bet kokios įmonės pavadinimą, kad nesusieti su juo asmeniškai. E. Z. žadėjo vėliau dokumentus buhalteriškai sutvarkyti. Per visą laikotarpį dirbdamas UAB „S.“ atlyginimą jis gaudavo grynaisiais pinigais. Jokių pinigų iš UAB „S.“ kasos jis nepasisavino, visi pinigai buvo naudoti su E. Z. žinia. Kiekvienas euras buvo išleistas jam pritarus. UAB „S.“ buvo pasirašiusi patalpų nuomos sutartį su UAB „M.“. Už patalpų nuomą dalį lėšų gaudavo grynais pinigais. E. Z. nurodymu grynuosius pinigus rinko ir pervedinėjo į G. Z. sąskaitą. Minėtas lėšas, gautas už nuomą, įnešdavo į savo asmeninę sąskaitą KU „Amber“, o iš jos pervesdavo G. Z. daliniams paskolos UAB „S.“ grąžinimams. Tokiu būdu visi pinigai už nuomą buvo grąžinti UAB „S.“ akcininkui G. Z.. Jei būtų teisingai vedęs apskaitą, nebūtų pagrindo jo kaltinti galimai padarytais nusikaltimais. (t. 12, b. l. 28-29)

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. taip pat parodė, kad grynieji pinigai, gauti už nuomą iš UAB „M.“, E. Z. nurodymu buvo laikomi tuo metu buvusioje jo gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), esančiame seife. Šis namas nuosavybės teise priklausė faktiniam UAB „S.“ akcininkui E. Z., nors oficialiu bendrovės akcininku buvo jo brolis G. Z.. Būtent UAB „S.“ akcininko E. Z. sprendimu visi bendrovės grynieji pinigai (kasa) turėjo būti ir buvo laikomi šio namo seife, kadangi bendrovė ofiso patalpų neturėjo, o seifas buvo įrengtas tik minėtame name. Visus UAB „S.“ grynuosius pinigus naudodavo E. Z. nurodymu, o būtent visi pinigai gauti už nuomą iš UAB „M.“ buvo įnešami į jo sąskaitą, esančią KU „Amber“ ir pervedami akcininko E. Z. broliui G. Z. kaip dalinis paskolos grąžinimas, nes pastarasis kažkur tai 2009-2010 metais buvo paskolinęs UAB „S.“ apie 700000 Eur. Šių grynųjų pinigų panaudojimą pagrindžiantys dokumentai yra pas bankrutuojančios KU „Amber“ bankroto administratorių. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pabrėžė, kad neturėjo tikslo tyčia nuslėpti UAB „S.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų nepaslėpė. Visus apskaitos dokumentus atiduodavo bendrovės buhalterei F. U., kodėl jie nebuvo apskaityti apskaitoje nežino ir paaiškinti negali. Taip pat T. S. teigė, kad UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) metais, tiksliai laikotarpio neprisimena, priklausė jo šeimai. Įsigijus minėtą bendrovę iš pradžių jis buvo bendrovės vadovu, o vėliau, tiksliai laikotarpio neprisimena, šios bendrovės vadove tapo sutuoktinė A. S.. Ši bendrovė buvo registruota (duomenys neskelbtini), tačiau atskiro ofiso neturėjo. Šios bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė juridinis asmuo, tačiau kokia tiksliai bendrovė, neprisimena. Ši bendrovė nuo jo vadovavimo pradžios vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba bei prekyba. Tam tikslui apie 2010 metus, tikslesnio laikotarpio neprisimena, iš KU „Nacionalinė kredito unija“ buvo gautas 600000 Lt kreditas, kurio užtikrinimui buvo įkeistas UAB „S.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiam įkeitimui buvo duotas UAB „S.“ akcininko G. Z. rašytinis sutikimas. Tuo metu jis taip pat ėjo UAB „I.“ direktoriaus pareigas, kuri vystė daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą (duomenys neskelbtini). Apie šį projektą jis nuolat pasakodavo E. Z. kas mėnesį vykusiuose susitikimuose Daugpilyje. UAB „I.“ minėtą projektą vystė kartu su savo pažįstamu A. D. ir KU „T.“ administracijos vadovu H. Č.. Šio statybos projekto sąmata buvo 10000000 Lt, kurią finansuoti turėjo KU „T.“ ir tuo žadėjo pasirūpinti H. Č.. Pagal kredito unijų maksimalios paskolos suteikimo taisykles, tokios didelės lėšos negalėjo būti skolinamos vienam (t. y. UAB „I.“) juridiniam asmeniui, todėl minėto statybos projekto finansavimui lėšos buvo skolinamos: UAB „I.“, UAB „G.“ (akcininkė H. Č. uošvienė, kurios duomenų šiandien neprisimena), fiziniam asmeniui A. S. ir UAB „E.“. Mintis buvo tokia, kad minėti juridiniai bei fiziniai asmenys gauna iš KU „T.“ atitinkamo dydžio paskolas, kurias perpaskolina UAB „I.“ statybos projektui (duomenys neskelbtini), vystyti. Tam, kad UAB „E.“ galėtų gauti iš KU „T.“ paskolą, ji turėjo refinansuoti anksčiau turėtą paskolą iš KU „Nacionalinė kredito unija“. KU „T.“ administracijos vadovas H. Č. nurodė, kad UAB „E.“ negalės gauti paskolos jei šios bendrovės akcininkais ar direktoriais bus asmenys dalyvaujantys (duomenys neskelbtini) statybos projekte, t. y. jis, kuris tam momentui buvo UAB „I.“ vadovu ir jo sutuoktinė A. S., kuri jau buvo pasiėmusi iš šios kredito unijos asmeninę paskolą, kurią buvo perpaskolinusi UAB „I.“ minėtam statybos projektui vystyti. Tuomet jis kreipėsi į savo buvusį bendradarbį T. R. su prašymu, ar jis nenorėtų tapti UAB „E.“ akcininku ir direktoriumi, kartu dalyvauti UAB „I.“ vystomame statybų projekte ((duomenys neskelbtini)). Jis nurodė, kad norėtų su juo bendradarbiauti, tačiau negali, nes turėjo blogą kreditavimo istoriją. Taip pat nurodė, kad akcininke ir direktore galėtų būti jo sutuoktinė J. R.. Tokiu būdu 2012 metų vasario mėnesį nuvykęs pas T. R. ir J. R. į namus Kėdainių rajone, dabar adreso neprisimena, pokalbio metu, paaiškindamas UAB „E.“ ir UAB „I.“ vystomo projekto detales bei tikslus, sutarė, kad ji taps akcininke ir direktore bei gaus sutartą atlyginimą. J. R. paaiškino, kad ji, būdama UAB „E.“ akcininke ir direktore, bendrovės vardu turės paimti paskolą iš KU „T.“ bei perskolinti ją UAB „I.“ statybos projektui (duomenys neskelbtini), vystymui. J. R. viską suprato ir sutiko. Nurodyti, kur ir kada buvo pasirašyti dokumentai dėl jos paskyrimo į šias pareigas, negali, nes neprisimena. Dėl paskolos gavimo, dokumentus KU „T.“ teikė jis, nes turėjo žinių bei gebėjimų tą padaryti, be to pažinodavo šios kredito unijos administracijos vadovą H. Č., kuris tuo metu buvo UAB „I.“ partneris (tai įrodančius dokumentus esant būtinumui galės pateikti tyrimui). Apie tai, kad UAB „E.“ vardu bus imama paskola (iš viso iki 3000000 Lt) buvo informuotas UAB „S.“ faktinis šios bendrovės akcininkas E. Z.. Su juo sutarė taip, kad UAB „E.“ už paimamą paskolą įkeis UAB „S.“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, o už tai UAB „S.“ pasibaigus UAB „I.“ statybos projektui (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis gaus pusę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė jo sutuoktinei A. S. bei ant kuriuo planavo kartu su juo išvystyti analogišką daugiabučių statybos projektą. E. Z. sutiko ir leido jam atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su minėtos UAB „E.“ paskolos gavimu. Tokiu būdu jis surinko iš UAB „S.“ pusės turto įkeitimui už UAB „E.“ paskolą reikalingus dokumentus, tarp jų gavo ir reikalingus UAB „S.“ akcininko sprendimus, tiksliai nurodyti kokiu būdu juos gavo bei kokio turinio ir kokios datos buvo tie sprendimai negali, nes nepamena. T. S. aiškino, kad 2012 m. sausio 3 d. UAB „S.“ įtarime nurodyto akcininko sprendimo neklastojo. Turėdamas visus UAB „E.“ paskolai gauti reikiamus dokumentus 2012 metų vasario mėnesį, tiksliai datos neprisimena, kartu su direktore J. R. nuvyko į KU „T.“, Konstitucijos pr., Vilniuje, kur J. R. bendrovės vardu pasirašė visus paskolai gauti reikalingus dokumentus. Šio pasirašymo metu dalyvavo ir J. R. sutuoktinis T. R. bei kredito unijos darbuotoja. Tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini) notaro biure pas notarę O. Ž. pasirašė hipotekos lakštą, kuriuo UAB „S.“ užtikrino UAB „E.“ paimtą 600000 Lt paskolą. Apie šio įkeitimo sudarymą jis informavo E. Z., tačiau nurodyti kokiu būdu ir kada, negali, nes neprisimena. Pagal UAB „I.“ vystytą projekto planą UAB „E.“ po pusmečio nuo minėtos 600000 Lt paskolos gavimo, turėjo padidinti paskolos sumą, kuri taipogi turėjo būti perskolinta UAB „I.“ statybos projektui vystyti. Tokiu būdu 2012 metų rugpjūčio pabaigoje UAB „E.“ iš KU „T.“ gavo papildomai 1250000 Lt paskolą. Šios paskolos UAB „E.“ vardu jau rūpinosi naujas bendrovės direktorius M. K., nes buvusi direktorė J. R. nebenorėjo būti bendrovės direktore. Šios padidintos paskolos suteikimo aplinkybės yra identiškos pirmosios (600000 Lt) aplinkybėms. Jis taip pat tiek KU „T.“ tiek notarei teikė visus šiai padidintai paskolai gauti reikiamus dokumentus, taip pat ir visus UAB „S.“ akcininko sprendimus, kuriuos gaudavo iš E. Z.. UAB „E.“ direktorius M. K. kartu atvyko bei pasirašė bendrovės vardu visus reikiamus dokumentus paskolai padidinti, jis, taip pat kaip ir prieš tai buvusi direktorė J. R., žinojo apie UAB „E.“ veiklą bei poreikį skolintis lėšas iš kredito unijos, kurias reikėjo perskolinti UAB „I.“ vykdomam statybos projektui. Kur bei kaip buvo panaudotos šios UAB „E.“ gautos paskolų lėšos paaiškinimus duos vėliau, nes reikia prisiminti visas reikšmingas aplinkybes. UAB „E.“ išmokėtos paskolų lėšos buvo perskolinamos UAB „I.“ bankiniais pavedimais, tačiau, kokiomis dalimis bei kada, nurodyti negali, nes neprisimena. Tarp UAB „I.“ ir kitų (duomenys neskelbtini), statybos projekto dalyvių, t. y. UAB „E.“ ir A. S. buvo sudarytos paskolos sutartys, kiek pamena su UAB „E.“ tokių sutarčių buvo dvi. Šios sutartys buvo sudarytos ir pasirašytos paskolų sutarčių sudarymo dienomis, jos turėtų būti pas šiuometinį UAB „E.“ direktorių R. R. arba pas UAB „I.“ bankroto administratorių R. D.. Nurodyti iš kokių šaltinių, kada bei kokiu būdu buvo mokamos paskolų grąžinimo palūkanos, negali, nes neprisimena, tai patikslinęs nurodys vėliau. Paaiškino, kad visus pavedimus iš UAB „E.“ sąskaitų direktorių J. R. ir M. K. vadovavimo laikotarpiu fiziškai atlikdavo tik minėti asmenys, kurie turėjo visas prisijungimo priemones. Prieš atliekant tokius pavedimus jie buvo nuolat su juo suderinami, nes 2012 metais ši bendrovė jokios atskiros veiklos nevykdė. Šiuo laikotarpiu bendrovė buvo tik paėmusi paskolas iš KU „T.“ bei jas perskolindavo UAB „I.“. Galbūt buvo įvykdžiusi keletą konsultavimo projektų, bet pagrindinė jos veikla buvo susijusi su minėtų paskolų paėmimu tikslu perskolinti UAB „I.“ vystomam projektui. UAB „E.“ paimant paskolas kiekvienu atveju buvo atliekamas įkeičiamo UAB „S.“ nekilnojamojo turto vertinimas, kodėl pusės metų laikotarpyje ženkliai išaugo šio turto vertė pasakyti negali, nes turto vertinimais rūpindavosi A. D., kuris paskolų paėmimo metu buvo UAB „I.“ komercijos direktoriumi. 2015 metais pagal vykdomuosius raštus buvo areštuotas visas UAB „S.“ anksčiau minėtas už UAB „E.“ paskolas įkeistas turtas. Tai įvyko, nes 2013 metais KU „T.“ dėl finansinių pažeidimų buvo taikytas skolinimo apribojimai, dėl kurių buvo nutrauktas UAB „I.“ finansavimas. O nutraukus finansavimą nebuvo įmanoma pabaigti UAB „I.“ statybos projekto ir realizuoti butų (duomenys neskelbtini), bei grąžinti ankščiau paimtų UAB „E.“ paskolų. Materialinės žalos patyrė ne tik UAB „E.“, UAB „S.“, UAB „I.“, bet ir jo šeima, iš varžytinių buvo parduotas jo sutuoktinei priklausantis žemės sklypas, kurio vertė buvo 500000 Eur. Asmeniškai nieko apgauti nenorėjo, jokių dokumentų neklastojo, jokios asmeninės finansinės naudos kitų sąskaita nesiekė ir negavo. Gydytas priklausomybės ar psichiatrijos gydymo įstaigose nebuvo, galvos traumų neturėjo. (t. 12, b. l. 72-75)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. Z. parodė, jog UAB „S.“ priklausė jam. Šį įmonė užsiėmė patalpų nuoma. Liudytojas buvo šios įmonės direktorius, tačiau tai buvo labai seniai. Vėliau įmonės direktoriumi tapo T. S.. Liudytojas teigė, kad jį su T. S. supažindino brolis E. Z.. T. S. nuomojosi namą iš brolio. Brolis parekomendavo T. S., nes įmonėje didelės veiklos nebuvo, o T. S. galėjo užimti įmonės direktoriaus pareigas. Pradžioje nebuvo jokių problemų. Po kiek laiko iš sąskaitos dingo pinigai ir T. S. nustojo atsakinėti į telefono skambučius. Buvo parašytas pareiškimas į policiją, tuomet liudytojas sužinojo, kad UAB „S.“ suteikė garantijas ir buvo paimtas kažkoks kreditas. Buvo trys dokumentai, kuriuos rodė tyrėjas, bet parašai ant dokumentų buvo ne liudytojo. G. Z. teigė, kad jis yra gavęs iš T. S. elektroninį laišką, kuriame šis parašė, jog jis tuos pinigus pavogė ir išvažiavo į Braziliją. Įmonė užsiėmė patalpų nuoma, todėl liudytojo pastovaus buvimo įmonėje nereikėjo. Iškilo klausimas, ką įdarbinti direktoriumi, kuris užsiimtų darbais, kurie susiję su nuoma. Liudytojo brolis į įmonės vadovo pareigas rekomendavo T. S.. Brolis patarė nupirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kadangi jis turi didelę patirtį šioje srityje. Brolis patarinėjo, kokį nekilnojamąjį turtą nupirkti, kur konkrečiai labiausiai apsimoka, kad po to šį turtą nuomoti. Savo broliui nebuvo suteikęs įgaliojimo priimti kokius nors sprendimus UAB „S.“. UAB „S.“ buhalterinę apskaitą tvarkė F. U.. Kas tvarkė įmonės buhalteriją iki įmonės įsigijimo, liudytojas nurodyti negalėjo. Tuo metu, kai viskas buvo perduota T. S., tuomet jau buvo F. U.. Jokių priekaištų T. S. pradžioje nebuvo, buvo viskas idealu. T. S. paėmė 139000 Eur kreditą savo įmonės vardu, o UAB „S.“ davė garantą. Šią skolą T. S. žadėjo grąžinti per tris metus. Skola nebuvo grąžinta. G. Z. aiškino, jog jis sutiko, kad UAB „S.“ nekilnojamasis turtas būtų garantu už T. S. įmonei suteiktą kreditą. Buvo duotas sutikimas, kad UAB „S.“ turtu būtų garantuoti T. S. įmonės įsipareigojimai. Jei neklysta, važiavo pas notarą, kur buvo pasirašyti reikiami dokumentai. Sutiko garantuoti įmonės turtu, nes to paprašė brolis E. Z.. Liudytoją tenkino T. S. darbas, jokių problemų nebuvo, todėl jis ir sutiko garantuoti paskolą įmonės turtu. Nebuvo kalbos apie sutikimą, kad būtų didinamas kreditas. Iki to momento, kai pirmą kartą pamatė dokumentus pas tyrėją, apie juos nieko nežinojo. Įmonėje prasidėjo problemos, kai per tris metus nebuvo grąžintas kreditas. Tuomet iškilo klausimas dėl T. S.. Jis žadėjo šį klausimą išspręsti. Neišsprendė, o po kiek laiko nustojo atsakinėti į skambučius ir pradingo. Pinigų trūkumas buvo pastebėtas, kai liudytojas paskambino F. U.. T. S. turėjo gauti algą, su juo nebuvo tartasi, kad alga turėtų būti mokama neoficialiai. UAB „S.“ turėjo dvi administracines patalpas ir gamybines patalpas. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar šios patalpos buvo remontuojamos, jei buvo, tai kieno iniciatyva jos buvo remontuojamos. T. S. kaip UAB „S.“ direktoriaus funkcijos buvo – darbas su nuomininkais, sutarčių pratęsimai, sąskaitų išrašymas, apmokėjimų gavimas. G. Z. teigė, kad į Lietuvą atvažiuodavo tik tam, jog pažiūrėtų, kokioje būklėje viskas yra, kontroliuoti įmonę, jog suprastų situaciją. Kai T. S. tapo įmonės vadovu, pačioje pradžioje susiskambindavo su F. U., o vėliau, kai buvo viskas tvarkoje, periodiškai susitikdavo su T. S.. T. S. susitikti paprastai atvažiuodavo į Daugpilį. Kai pradėjo bendrauti su T. S. dėl įmonės veiklos, su F. U. praktiškai nebebendraudavo. T. S. nebuvo davęs nurodymo gryninti UAB „S.“ pinigines lėšas ir šias pinigines lėšas perduoti vienokiu ar kitokiu būdu broliui E. Z.. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar jo brolis turėjo verslą, susijusį su LED lempučių gamyba. Brolis nebuvo paskolinęs piniginių lėšų UAB „S.“. Su T. S. nebuvo aptarta, kad UAB „S.“ lėšomis būtų apmokamos namo, kuris priklausė broliui, komunalinės paslaugos. Liudytojui yra žinoma tik apie įmonei priklausančias patalpas, kurios buvo (duomenys neskelbtini). Jis nežinojo, ar UAB „S.“ priklausė kokios nors gyvenamosios patalpos. (duomenys neskelbtini) esančios patalpos buvo komercinės patalpos. T. S. neprašė, kad jis savo nuožiūra įgytų nekilnojamąjį turtą UAB „S.“ vardu. Apie tai, kad E. Z. su T. S. be liudytojo žinios būtų sprendęs klausimus, susijusius su UAB „S.“, nežinoma. Elektroninis laiškas, apie kurį buvo kalbama anksčiau, buvo skirtas E. Z.. T. S. buvo geras E. Z. pažįstamas, kadangi būtent E. Z. rekomendavo T. S., atsiprašymai buvo tokiame kontekste. Laiške yra minimas V. B.. Šis asmuo buvo E. Z. pažįstamas. Jis gyveno Vilniuje, po to numirė. Liudytojas negalėjo paaiškinti, kodėl E. Z. skirtas laiškas buvo siunčiamas jam, o ne tiesiogiai E. Z.. E. Z. neturėjo elektroninio pašto. Brolis buvo didelės gamyklos akcininkas, jis visą laiką užsiiminėjo kažkokiu verslu. Su E. Z. paprastai be rekomendacijų ir tiesiogiai buvo labai sudėtinga susisiekti. T. S. kaip fizinis asmuo finansiškai nebuvo įsipareigojęs liudytojui ar jo broliui. Apie T. S. įsipareigojimus broliui nėra žinoma. Brolis neaiškino, už ką yra atsiprašinėjama. G. Z. tvirtino kad jis investavo pinigus į UAB „S.“. Pagrindinė idėja buvo nupirkti dar nekilnojamojo turto. Jis nežino, ar T. S. kaip įmonės vadovas turėjo teisę, neatsiklausęs įmonės akcininkų, savo nuožiūra įsigyti kokį nors nekilnojamąjį turtą. Nebuvo aptarę tokio dalyko, kad, jei pamatys labai gerą turtą, pirktų ir nieko neklausinėtų. Ar visi pinigai, kurie buvo uždirbami iš nuomos, buvo investuojami atgal į įmonę, negalėjo nurodyti, bet kažką investuodavo, o kažkas buvo sumokama jam. Iš uždirbtų pinigų, liudytojas daugiau investavo nei gavo. Jis nežino nieko apie tai, kad dar būtų buvęs koks nors subjektas, kuris buvo suinteresuotas įmonės veikla ir iš tos veiklos būtų gavęs naudos. Jis yra skolinęs įmonei pinigines lėšas, kurios buvo grąžintos. UAB „S.“ pinigus grąžino bankiniais pavedimais. Jis negalėjo prisiminti, ar yra gavęs iš T. S. pinigines lėšas, kaip skolos grąžinimą už UAB „S.“, bet jei grąžino, tai turėjo daryti per banką. Liudytojas neatsiminė, ar buvo suteikęs įgaliojimus A. M. atstovauti UAB „S.“, ar priiminėjo sprendimą parduoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir nupirkti turtą, esantį (duomenys neskelbtini). G. Z. negalėjo nurodyti, ar brolis paaiškino, kam T. S. yra reikalinga paskola ir įkeitimas, bet suprato, jog kažkokiam T. S. firmos statybų projektui. Konkrečių numatytų projektų, susijusių su UAB „S.“, nebuvo, buvo idėja nupirkti dar kažkokias komercines patalpas, kad jas po to nuomoti. Taip pat liudytojas neprisiminė, ar tuo metu, kai įsigijo įmonę, buvo sudarytos kokios nors turto nuomos sutartys. Jo direktoriavimo metu įmonė vykdė realią veiklą. Ji gaudavo pinigus už nuomą. Liudytojas, jo brolio sūnus ir T. S. buvo susitikę Zarasuose. T. S. pasakojo situaciją, kuri buvo susidariusi įmonėje. Brolio sūnus dalyvavo susitikime, nes liudytojas nenorėjo susitikime dalyvauti vienas. Šis susitikimas įvyko prieš kelis metus, po E. Z. mirties, po 2016 m. lapkričio mėnesio. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. parodė, jog jis yra Latvijos pilietis, gyvenantis Latvijoje, Daugpilyje, dirba pardavimų direktoriumi Latvijos įmonėje „D.“. Įmonė yra didelė, jos metinė apyvarta – apie 7000000 Eur. Jis 2009 metais per savo brolį Latvijos pilietį E. Z., susipažino su Lietuvos piliečiu ir verslininku T. S.. Lietuvoje brolis E. Z. turi namą Riešėje. Kokiu būdu ir kas tarpininkavo perkant minėtą namą jis nežino, tačiau mano, kad namo pirkimo-pardavimo sandorį padėjo įforminti T. S.. Tuo metu, kaip jis sužinojo vėliau iš brolio, T. S. labai gerai orientavosi nekilnojamojo turto rinkoje ir galvoja, kad būtent su jo pagalba buvo nupirktas tas namas Riešėje. Po kurio laiko jis iš brolio sužinojo, kad T. S. gyvena minėtame name, tačiau ar buvo sudaryta namo nuomos sutartis, ar buvo leista jam gyventi nemokamai, nežino. Kiek jis žino, tarp brolio ir T. S. buvo geri santykiai, pastarasis jo brolį konsultuodavo nekilnojamojo turto klausimais. Tokiu būdu per brolį jis ir susipažino su T. S.. Tai buvo 2009 metais. Tais pačiais metais jis nusprendė investuoti pinigus į UAB „S.“ Lietuvoje. Kokiu būdu rado minėtą įmonę, šiuo metu neprisimena. Įmonė sudomino, nes tuo metu ji turėjo statybos licenciją, o jam tas buvo labai svarbu, nes planavo vystyti statybos verslą Lietuvoje. Įmonė buvo su gera istorija bei turėjo nekilnojamąjį turtą: du administracinius pastatus ir gamybinės patalpas, kurias galima buvo nuomoti. Minėtos įmonės pradžia buvo nekilnojamojo turto nuoma, o jis įsigijęs įmonę tapo akcininku ir direktoriumi. Maždaug vieną kartą per mėnesį tekdavo atvažiuoti į Lietuvą pasirašyti sutartis su klientais dėl patalpų nuomos. Su laiku jam gimė du vaikai ir į Lietuvą atvykti kas mėnesį tapo sunku. Tada nusprendė susitikti su T. S. ir jam pasiūlyti tapti UAB „S.“ direktoriumi. Kada vyko jų susitikimas ir kokiomis aplinkybėmis, šiuo metu neprisimena. Susitikimo metu jis T. S. paaiškino situaciją, kad gimus vaikams nebegalės taip dažnai vykti į Lietuvą bei kontroliuoti įmonės veiklą, todėl T. S. pasiūlė tapti įmonės direktoriumi. T. S. ilgai negalvodamas sutiko ir 2011 m. rugsėjo 9 d. jis pasirašė vienintelio UAB „S.“ akcininko sprendimą nuo 2011 m. rugsėjo 9 d. atšaukdamas save iš bendrovės direktoriaus pareigų ir nuo 2011 m. rusėjo 12 d. paskirdamas naują direktorių T. S.. Tokiu būdu T. S. tapo UAB „S.“ įmonės direktoriumi. Įmonė biuro neturėjo, be T. S. įmonėje dirbo dar buhalterė F. U.. T. S. pradėjus vadovauti įmonei jokių problemų nepastebėdavo, kiekvieną mėnesį T. S. jam atsiskaitydavo už atliktus darbus, gautą pelną ir jis buvo T. S. darbu patenkintas. T. S. atvykdavo į Latviją ir jam pranešdavo kaip sekasi. Jokių priekaištų ir pretenzijų T. S. neturėjo. Po kurio laiko brolis E. Z. pasakė, kad reikia pasikalbėti apie T. S.. Brolis jam pasakė, kad šiuo metu T. S. baiginėja didelį statybų projektą Lietuvoje ir jam reikia pinigų daugiausiai trims metams, buvo reikalinga 139000 Eur suma. Jo buvo paprašyta sutikimą įkeisti įmones, t. y. UAB „S.“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bankui už T. S. UAB „E.“ gaunamą paskolą. Kadangi jis ir jo brolis visiškai pasitikėjo T. S., jis sutiko įkeisti UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą bankui. Vilniaus devintame notarų biure 2010 m. liepos 16 d. buvo pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas ir prievolės dydis buvo – 139000 Eur, o prievolės įvykdymo terminas – iki 2013 m. gegužės 1 d. Kai atėjo prievolės įvykdymo terminas, t. y. 2013 m. gegužės 1 d., jis pradėjo klausti T. S. dėl hipotekos, t. y., kada jis atsiskaitys su banku ir jam grąžins patalpas T. S. žadėjo, kad artimiausiais mėnesiais jis visiškai atsiskaitys ir patalpų hipoteka bus panaikinta. Tačiau laikas ėjo, o jokių žinių iš T. S. dėl patalpų nebuvo. Kažkur tai 2014 metais jis visiškai nustojo bendrauti, t. y. neatsiliepdavo į skambučius, neatvažiuodavo į Latviją, neatsakydavo elektroniniais laiškais, iš jo pusės buvo visiška tyla. Tada jis suprato, kad T. S. jo vengia. Į teisėsaugą iš karto nesikreipė, nes pats norėjo su juo išsiaiškinti. Jam parodytas 2012 m. sausio 3 d. vienintelio akcininko sprendimas dėl pastatų įkeitimo – 600000 Lt sumai yra pasirašytas tikrai ne jo ranka. Apie UAB „S.“ patalpų įkeitimą su T. S. buvo kalbėta, tačiau tai buvo suma – 139000 Eur, o ne – 600000 Lt, kaip nurodyta vienintelio akcininko sprendime, kuris jam parodytas apklausos metu. Taip pat pažymėjo, kad apie 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl didinamo paskolos limito iki 185000 Lt jis nieko nežinojo ir tikrai negalėjo pasirašyti tokio sprendimo. Jam parodytas akcininko sprendimas tikrai pasirašytas ne jo ranka, jį mato pirmą kartą ir apie paskolos didinimą nieko paaiškinti negali. Kaip suprato tam, kad gauti paskolą banke buvo padirbti jo kaip akcininko parašai. Paaiškino, kad vėliau jam tapo žinoma, jog iš įmonės sąskaitos dingo daugiau kaip 130000 Eur. Kokiomis aplinkybėmis jam tai tapo žinoma, šiandien neprisimena, tačiau po šios žinios jis kreipėsi į policiją ir pakeitė UAB „S.“ direktorių. UAB „S.“ direktoriumi buvo paskirtas J. G.. Kur yra T. S. nežino ir daugiau nieko paaiškinti negali (t. 5, b. l. 2-3).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja F. U. parodė, jog su T. S. ją sieja įmonių „I.“ ir „S.“ buhalterija. UAB „S.“ anksčiau dirbo ir vadovaujant kitam direktoriui. Įmonė buvo parduota G. Z.. Iš pradžių iš įmonės buhalterės pareigų ji buvo atleista, vėliau G. Z. paprašė vėl dirbti UAB „S.“. T. S. buvo šios įmonės direktorius. Į darbą priėmė G. Z.. Ji dirbo iš namų, dokumentai buvo laikomi jos namuose. Kai reikėdavo bendrauti apie įmonės reikalus, bendraudavo telefonu, be to, jai buvo atvežami įmonės dokumentai. Reikalingus dokumentus iš pradžių atveždavo G. Z., o vėliau atveždavo T. S.. UAB „S.“ tuo metu, kai G. Z. perėmė šią įmonę, užsiėmė patalpų nuoma. Įmonės klientas buvo UAB „M.“. Visą laiką reikėjo priminti T. S., kad reikia pristatyti dokumentus. Ji tvarkė tik atlyginimus arba mokesčius Sodrai, visa kita darė T. S. arba G. Z.. UAB „S.“ turėjo prisijungimą prie banko duomenų. Ji turėjo atlikti pavedimus atlyginimams ir „Sodra“ mokesčiams, daugiau nieko. Buvo taip, kad sumos, susijusios su UAB „M.“, nesutapo. Liudytoja matė didesnę skolą, o įmonės atstovai sakė, kad viską apmokėjo, jog pas juos nėra skolos. UAB „M.“ atstovai sakė, kad viskas sumokėta, o pas liudytoją galbūt neatėjo popieriai, aiškino, jog turi būti mažesnė suma. UAB „M.“ atstovai sakė, kad daugiau sumokėjo, o pas liudytoją tokių duomenų nebuvo. T. S. aiškino, kad viską išsiaiškins, jog viskas yra pas jį. UAB „S.“ nebuvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas. Pinigai buvo arba banke, arba pas T. S.. Kadangi nei kasos, nei seifo nebuvo, visi pinigai ėjo tiesiai T. S.. Jei T. S. paėmė pinigus ir davė jai kasos pajamų orderius, tai ji įvedė tokius duomenis į avansinę apyskaitą. Kasos įmonėje nebuvo. Vėliau G. Z. jai paskambino ir pasakė, jog ji turi išeiti iš darbo, kad įmonėje bus naujas buhalteris, paprašė atiduoti įmonės dokumentus. Dokumentai buvo atiduoti buhalterinės apskaitos įmonei. Buvo surašytas aktas, atvažiavo naujas direktorius J. G. ir paėmė įmonės dokumentus. Su G. Z. susitikimai būdavo vieną kartą per mėnesį bei bendravimas telefonu. Jei kažkoks klausimas kildavo, tai jis buvo sprendžiamas telefonu, o jei reikėdavo kažką pasirašyti, tuomet G. Z. atvažiuodavo. T. S. 2013 m. liepos mėnesį liudytojos paprašė tvarkyti dar vienos įmonės buhalteriją. Toje įmonėje buvo sunku dirbti, kadangi nebuvo laiku pateikiami dokumentai, kurie buvo reikalingi apskaitai. Nebuvo atvežtas joks anksčiau darytas balansas. Balansą reikėjo daryti iš naujo. UAB „I.“ užsiėmė statyba. Įmonės dokumentus laikė namuose. Prisijungimų prie bankų neturėjo. T. S. paimdavo dokumentus, jų negrąžindavo, sakydavo, kad atveš, todėl iš tos įmonės liudytoja išėjo. UAB „E.“ jokių veiksmų neatliko, tik buvo šioje įmonėje įdarbinta. Liudytoja teigė, kad ji turėjo prisijungimus prie UAB „S.“ sąskaitų, mokėjo atlyginimus, mokesčius, o prie UAB „I.“ sąskaitų prisijungimų neturėjo. Dėl 130000 Eur skolos liudytoja paaiškino, jog pinigų paėmimo faktas yra, o panaudojimo nėra. Ji nežino, kas iškėlė šių pinigų trūkumo problemą. Į ją kreipėsi G. Z., kuris klausė, kodėl tokia didelė skola. Jam buvo paaiškinta, kad pinigai buvo paimti iš kasos arba banko, o jų panaudojimo nėra. Dalį UAB „S.“ dokumentų paėmė naujas direktorius, o kitą dalį A. R., t. y. naujas buhalteris. Naujam buhalteriui buvo perduota didžioji knyga už 2015 metus. F. U. paaiškino, jog remontuojant pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo mokama darbininkams. T. S. darbininkams mokėjo per banką. Žmonės ten dirbo pagal verslo liudijimus. Tos finansinės operacijos buvo įtrauktos į apskaitą. Darbai, kuriuos atliko asmenys pagal verslo liudijimą, buvo įtraukti į UAB „S.“ apskaitą. Į apskaitą buvo įtraukti dokumentai, kurie buvo išrašyti, atliekant darbus (duomenys neskelbtini). UAB „S.“ dirbo tik liudytoja ir T. S., atlyginimas buvo mokamas per banką. Jei nėra kasos, pinigai eina per avansinę apyskaitą, yra išrašomi kasos orderiai žmonėms ir tuomet išmokami pinigai. T. S. sau atlyginimą išsimokėdavo per avanso apyskaitą. Jo atlyginimas buvo nedidelis. Liudytojai neteko girdėti, kad T. S. buvo mokamas didesnis atlyginimas nei numatytas darbo sutartyje. UAB „S.“ dirbo iki to, kai šią įmonę įsigijo G. Z., vėliau apie šešis mėnesius šioje įmonėje nedirbo. A. M. UAB „S.“ neužėmė jokių pareigų, jis buvo kaip pasiuntinys nuo G. Z.. Jei negalėjo atvažiuoti G. Z., tuomet atvažiuodavo A. M.. A. M. turėjo įgaliojimą, kad gali atvažiuoti dokumentų. Liudytoja teigė, kad pažįsta tik G. Z., jo brolio nėra mačiusi ir apie jį nieko negali pasakyti. Jei nebūdavo liudytojos, dokumentus priimdavo jos dukra V.M.. Dukra apskaitos netvarkė, tik atiduodavo perduotus dokumentus liudytojai. G. Z. banko sąskaitų išrašų nesiųsdavo, nes jis pats turėjo prisijungimą prie banko. T. S. neinformuodavo, kodėl neteikia dokumentų, sakydavo, kad vėliau pateiks, vis žadėjo pateikti. T. S. vieną kartą minėjo E. Z., kai vieną kartą buvo pervesti pinigai už butą, o daugiau nieko niekada nesakė. F. U. įsitikinimu, UAB „S.“, UAB „I.“ ir UAB „E.“ nebuvo susijusios, tačiau joms vadovavo T. S.. Pavedimą, kuriame minimas E. Z., atliko T. S.. Šis pavedimas buvo už komunalines paslaugas. Visi dokumentai, kuriuos perdavė A. R., buvo suvesti į apskaitą. Jis pasakė, kad reikia sutvarkyti viską iki galo ir atspausdinti didžiąją knygą. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar G. Z. domėjosi UAB „S.“ veikla. Su juo dažniausiai susiskambindavo telefonu. Kalbėdavo apie įmonę, apie sąskaitas faktūras, apie atlyginimus. Vėliau su G. Z. bendraudavo ne tiesiogiai, o per T. S.. Aplinkybių, kaip buvo įkeistas UAB „S.“ turtas, nežino. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu F. U. parodė, kad nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2015 m. liepos 1 d. ji dirbo UAB „S.“ buhalterės pareigose. Įmonės veikla buvo patalų nuoma. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Į darbą ją priėmė G. Z.. Jos darbo vieta buvo jos gyvenamojoje vietoje Vilniuje, kur ji tvarkydavo įmonės buhalteriją. Visus dokumentus jai perduodavo įmonės direktorius T. S.. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą iki jos, nežino. Į jos pareigas eidavo pirminių suvedimas, sąskaitų faktūrų išrašymas ir panašiai. Priėjimo prie internetinės bankininkystės neturėjo, turėjo prisijungimą tik prie „Mano VMI“ ir „Sodra“ duombazių. Dirbant įmonėje jai nuolatos T. S. reikėdavo prašyti pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo labai sunku dirbti, nes dokumentų pateisinančių išlaidas nebuvo, buvo nuolatinis pinigų trūkumas kasoje. Apie tai ji sakydavo T. S., tačiau šis tik žadėdavo, kad dokumentus pateiks, jog bus viskas gerai. Bėgant metams skola vis augo. Ar G. Z. žinojo apie pinigų kasoje trūkumą, ji nežino. Ji 2015 metais vasarą pradėjo ieškoti T. S., skambinti jam, rašyti elektroninius laiškus, tačiau T. S. į skambučius bei rašytus laiškus nereaguodavo. Iš G. Z. sužinojo, kad T. S. dingo ir reikia susitikti. Susitikimo metu G. Z. jai liepė parašyti pasiaiškinimą dėl trūkumo kasoje. Tada ji buhalterinės programos pagalba pasiskaičiavo 2015 m. liepos 1 d. sąskaitos likučius ir gavosi, jog trūksta 130555,81 Eur. Jos G. Z. rašytame pasiaiškinime ši suma buvo didesnė, t. y. 132725,06 Eur, nes pasiaiškinimo rašymo metu nebuvo atsiskaitęs vienas klientas. Galutinė trūkumo suma yra 130555,81 Eur. Šią sumą pasisavino atsakingas asmuo T. S.. Po to, G. Z. liepė perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, nes jau buvo paskirtas naujas įmonės direktorius J. G. bei naujas įmonės buhalteris A. R., kuriam perdavė visą UAB „S.“ buhalteriją, pas ją daugiau jokių dokumentų neliko. Taip pat liudytoja paaiškino, jog nuo 2013 metų liepos mėnesio iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „I.“ dirbo buhaltere. Įmonė statė daugiabutį namą (duomenys neskelbtini). Kur įmonė buvo registruota ir kur vykdė veiklą, neprisimena. Įmonė apskritai neturėjo ofiso. Buhalterinė apskaitą tvarkė savo gyvenamojoje vietoje, o dokumentus jai perduodavo T. S. atveždamas į namus arba kur nors mieste. T. S. į darbą ją priėmė todėl, kad ją pažinojo iš UAB „S.“, kurioje jis ėjo direktoriaus pareigas. Iš UAB „I.“ darbuotojų bendravo tik su direktoriumi T. S.. Prieš pradedant dirbti UAB „I.“ įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „C“. Į jos pareigas UAB „I.“ įeidavo pirminių dokumentų suvedimas, sąskaitų faktūrų išrašymas ir panašiai. Priėjimo prie internetinės bankininkystės neturėjo, turėjo tik prisijungimus prie „Mano VMI“ ir „Sodra“. Dirbti buvo sunku, nes direktorius T. S. nepateikdavo arba vėluodavo pateikti dokumentus (sąskaitas faktūras, bankų išrašus). Jai nuolatos reikėdavo prašyti T. S. pateikti dokumentus. Kas buvo UAB „I.“ akcininkai, nežino, žino tik tai, kad įmonės direktoriumi buvo T. S.. Darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo tvarkė T. S., pas jį buvo visi su tuo susiję dokumentai. Visi UAB „I.“ darbuotojai iš darbo išeidavo savo noru išskyrus ją, nes jai nebuvo sumokėti atlyginimai už 2 ar 3 mėnesius. Kadangi įmonėje buvo sunku dirbti dėl dokumentų nepateikimo, todėl 2014 m. vasario 31 d. parašė prašymą leisti išeiti iš darbo. UAB „I.“ buvo paėmusi iš „T.“ apie 1000000 Lt ar 3000000 Lt, tiksliai sumos nepamena. Kokios kiekvieną mėnesį buvo mokamos palūkanos, nežino. Įmonės finansinė padėtis buvo sunki, nes nebuvo iš ko atidavinėti paskolos. UAB „I.“ 2014 metų pavasarį pradėjo pardavinėti butus ir imti už juos avansus (apie 30000 Lt). T. S. elektroniniu paštu atsiųsdavo pirkimo-pardavimo sutartis ir paprašydavo išrašyti sąskaitas faktūras. Avansai už butus būdavo priimami pagal kasos pajamų orderius arba pavedimais. VMI 2014 metų vasarą pradėjo tikrinti UAB „I.“. Tada ji sužinojo, kad buvo parduota daugiau butų, negu buvo išrašytų sąskaitų. Ji tų pirkimo-pardavimo sutarčių nematė ir apie jas nieko nežinojo. Tose sutartyse, kurias ji matė, įmonės vardu visada pasirašydavo T. S.. Kokia buvo finansinė padėtis prieš išeinant iš darbo, nurodyti negali, nes direktorius T. S. nepateikdavo visų dokumentų. Taip pat nežino, kokia paskolos dalis nebuvo išmokėta bankui. (t. 5, b. l. 50-51)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. U. taip pat parodė, jog visiškai patvirtina ankščiau duotus parodymus bei paaiškina, kad ankstesnėse apklausose nurodytais laikotarpiais buhalterės pareigose dirbo tiek UAB „S.“ tiek UAB „I.“, kurių vadovu buvo T. S.. Dirbant bendrovių buhaltere, direktoriaus T. S. nuolat prašydavo pateikti bendrovių išlaidas patvirtinančius dokumentus ir gali tvirtai paliudyti, kad jis nebuvo pateikęs visų minėtų dokumentų. Dėl to ir paaiškinimus gali pateikti tik dėl tų aplinkybių, kurios jai yra žinomos iš apskaitai pateiktų bendrovių dokumentų. Dėl T. S. veiklos UAB „S.“ paaiškino, kad atsakingo asmens direktoriaus T. S. įsiskolinimas bendrovei, kuris buvo nustatytas akcininkui G. Z. nustačius pinigų pasisavinimo aplinkybes, susidarė iš T. S. nepateisintų piniginių lėšų panaudojimo. Direktorius T. S. nepateisino piniginių lėšų, buvusių bendrovės sąskaitoje „Swedbank“ panaudojimo. Šiandien nepateisinto dokumentais sumos dydžio nurodyti negali, nes jau tiksliai neprisimena, tai buvo nurodžiusi ankstesnėje apklausoje. Iš šios sąskaitos jis ne tik darė pavedimus, kurių pateisinančių dokumentų nepateikė, bet ir grynino pinigines lėšas (arba atsiskaitydavo) turėdamas debetinę bendrovės vardu išduotą kortelę. Ši kortelė buvo pririšta prie bendrovės sąskaitos „Swedbank“. Nurodė, kad jai buvo suteikta prieiga tik prie bendrovės sąskaitos banke duomenų, be teisės atlikti pavedimus, taip pat turėjo galimybę prisijungti prie „Sodra“ ir VMI duomenų bazių susijusių su bendrovės apskaitos tvarkymu. Visus pavedimus, atsiskaitymus ir kitas finansines operacijas turėjo teisę atlikti bei atlikdavo betarpiškai bendrovės direktorius T. S., ji nėra atlikusi jokių finansinių operacijos bendrovės vardu. Dėl bendrovei priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), atliktų remonto darbų neturi ką paaiškinti, nes apie tai, kad šiose patalpose buvo atliktas remontas ar patalpų atnaujinimas jai nieko nežinoma. Į apskaitą jokių remonto atlikimo darbų patvirtinančių dokumentų nei direktorius T. S., nei kiti asmenys nepateikė, todėl pasakyti, ar buvo atliktas koks nors remontas šiose patalpose, kas jį atliko bei kiek bendrovės piniginių lėšų tam buvo panaudota, negali, nes šio fakto nežino. Jokių sąskaitų faktūrų ar kitų remonto darbų atlikimo dokumentų į apskaitą pateikta nebuvo. Direktoriui T. S. jokių piniginių lėšų remontui vykdyti ar atsiskaityti su jį atlikusiais rangovais išskirta nebuvo, tai yra dokumentų patvirtinančių šiuos faktus į apskaitą pateikta nebuvo, todėl apie šių darbų atlikimą jokios informacijos neturi. Asmeniškai bendrovės pastate (duomenys neskelbtini), nuo 2011 metų vasario mėnesio nesilankė, todėl patvirtinti, kad ten buvo atlikti kokie nors remonto darbai, negali. Dėl šių patalpų nuomos sutarties su UAB „M.“ paaiškino, kad tokia sutartis buvo sudaryta bei ji buvo pateikta jai į apskaitą. Nurodyti, kada, kokiomis sąlygomis bei kokia nuomos kaina buvo suderinta, negali, nes praėjo daug laiko ir neprisimena. Direktorius T. S. periodiškai teikė jai pinigų priėmimo kvitus dėl iš UAB „M.“ gautų už nuomą pinigų. Šiuos iš UAB „M.“ gautus pinigus T. S. į bendrovės sąskaitą neįnešdavo ir kur juos panaudodavo jai nėra žinoma. Taip pat pažymėjo, kad bendrovėje nebuvo grynųjų pinigų kasos. Vėliau, dabar laikotarpio neprisimena, artėjant bendrovės veiklos pabaigai, susidarė UAB „M.“ įsiskolinimas, šio įsiskolinimo tikslios sumos neprisimena (galimai apie 10000 Eur). Tada ji paskambino šios bendrovės direktoriui A. P., iš kurio sužinojo, kad jis nėra skolingas UAB „S.“ už nuomą ir kad pinigus reguliariai mokėdavo direktoriui T. S., kuris yra išrašęs pinigų priėmimo kvitus. Tuomet ji pareikalavo iš direktoriaus T. S. pateikti tuos kvitus. Netrukus direktorius T. S. pateikė kelis kvitus, pateisinančius tik nežymią UAB „M.“ įsiskolinimo dalį. Nurodyti, kokiai bendrai sumai buvo išrašyti šie kvitai, negali, nes neprisimena. Kiek prisimena, T. S. pinigų gautų už nuomą į bendrovės sąskaitą neįnešė. Kokiems tikslams direktorius T. S. panaudojo iš UAB „M.“ už nuomą gautas lėšas, nežino. Dėl bendrovės vardu įsigyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad visų aplinkybių, susijusių su šio objekto įsigijimu, neprisimena, bet pamena, kad bendrovė pagal pirkimo-pardavimo sutartį (datos neprisimena) buvo įsigijusi šio pastato dalį bei už ją sumokėjusi 70000 Eur. Nurodyti kokiu būdu buvo atliktas apmokėjimas negali, nes neprisimena. Prisimena tik tai, kad į apskaitą įtraukdavo direktoriaus T. S. pateikiamas su šio objekto remontu ar tai statyba susijusias išlaidas. Nurodyti, kokios pinigų sumos buvo skirtos šiam objektui iš bendrovės lėšų, negali, nes neprisimena, be to, ir nesudarinėjo tų išlaidų suvestinių. Kas konkrečiai atliko ir kokia apimtimi atliko remonto ar statybos darbus šiame objekte ir iš kokių lėšų buvo apmokėta, neprisimena. Prisimena tik tai, kad kažkokius tai darbus atliko asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus. Pažymėjo, kad UAB „S.“ nei remonto darbų (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), savo pajėgomis atlikti negalėjo, nes tam neturėjo darbuotojų. Visą bendrovės veiklą organizuodavo asmeniškai direktorius T. S.. Jai informacijos apie atliekamus darbus teikdavo tik tiek, kiek jos reikėdavo apskaitai tvarkyti. Vėliau suprato, kad T. S. nėra pateikęs visų bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų, dėl ko ir buvo nustatytas didžiulis piniginių lėšų trūkumas. Pasakyti, ar buvo daryti kokie nors pavedimai (ar grynais) iš UAB „S.“ sąskaitos į E. Z. (UAB „S.“ akcininko G. Z. brolis) bendroves ir kokiu pagrindu negali, nes neprisimena. Kiek pamena, jokių bendrų projektų su E. Z. bendrovėmis vykdoma nebuvo. Ar tarp bendrovės akcininko G. Z. ir direktoriaus T. S. buvo kokie nors susitarimai dėl finansinių bendrovės resursų panaudojimo, nežino, niekada nėra dalyvavusi jų susitikimuose ir tokios informacijos niekas neteikė. Patikslino, kad visus UAB „S.“ apskaitos dokumentus pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktus perdavė naujai paskirtam direktoriui J. G. ir jokių bendrovės apskaitos dokumentų nebeturi. Dėl UAB „I.“ veiklos paaiškino, kad šioje bendrovėje dirbo buhaltere. Bendrovė vykdė veiklą, susijusią su statyba. Jos darbo veiklos organizavimas buvo analogiškas darbui UAB „S.“, t. y. pagal pateiktus dokumentus tvarkė apskaitą, turėjo prieigą prie viešųjų registrų bei bendrovės banko sąskaitos. Visus finansinius klausimus susijusius su bendrovės piniginių lėšų panaudojimų spręsdavo direktorius T. S. asmeniškai, jokių pavedimų ar kitų operacijų neatlikinėdavo. UAB „I.“ vykdė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą. Šiam projektui vykdyti bendrovė buvo paėmusi kreditą iš KU „T.“ apie 3000000 Lt, taip pat buvo pasiėmusi paskolą iš UAB „E.“ ir iš T. S. žmonos A. S. bendrovės, kurios pavadinimo neprisimena. Kokias sumas bendrovė buvo pasiskolinusi iš pastarųjų bendrovių, neprisimena, nes pradėjus dirbti bendrovėje šios paskolos jau buvo paimtos. Šios paskolos bei jų grąžinimas buvo apskaitomi bendrovės apskaitoje, nurodyti, ar į apskaitą buvo pateiktos šios paskolos sutartys, negali, nes neprisimena. Kadangi vyko daugiabučio statybos, tai buvo sudarinėjamos preliminarios būsimų butų pirkimo-pardavimo sutartys. Sudarant šias sutartis pirkėjai turėjo sumokėti avansus. Kiek pamena, tokie avansai buvo mokami ir grynais, ir pavedimais. Grynais mokamus avansus paimdavo direktorius T. S., išrašydamas pinigų priėmimo kvitus, kuriuos pateikdavo į apskaitą. Kaip buvo panaudojami gauti avansai, ar direktorius T. S. įnešdavo juos į banko sąskaitą, nežino, šiandien tų aplinkybių neprisimena. Ar buvo įtraukti pirkėjų: A. P., B. M., UAB „J.“ sumokėti avansai, pasakyti negali, nes neprisimena. Pasirašytų preliminariųjų sutarčių ir sumokėtų avansų buvo gana daug, todėl visų pirkėjų asmens duomenų neprisimena. UAB „I.“ finansinė padėtis 2013 metais buvo gan nebloga, laiku atsiskaitydavo su rangovais, tiekėjais ir pan., tačiau kažkur tai nuo 2014 metų gegužės mėnesio bendrovės finansinė padėtis ženkliai pablogėjo, pradėjo trūkti lėšų. Atlyginimas jau buvo išmokamas dalimis, direktorius T. S. vis žadėdavo, kad situacija pasikeis, kad atsiras pinigų, tačiau kuo toliau tuo vis sunkiau, nuo birželio mėnesio nustojo visai mokėti atlyginimą. Matydama, kad bendrovė neturi lėšų ir suprasdama, jog situacija nepasikeis, 2014 m. gruodžio 31 d. išėjo iš darbo. Dėl kokių priežasčių bendrovėje nebebuvo lėšų, nurodyti negali, nes direktorius T. S. neteikė reikiamų dokumentų, asmeniškai valdė bendrovės pinigines lėšas ir informacijos apie jų panaudojimą ji neturėdavo. Jos duomenimis, direktorius T. S. 2015 m. sausio 1 d. bendrovei kaip atskaitingas asmuo turėjo 293716,53 Lt įsiskolinimą, detaliai paaiškinti, iš ko susidarė jo įsiskolinimas, negali, nes neprisimena, tačiau, kiek pamena, T. S. grynindavo pinigines lėšas iš bendrovės sąskaitos banke ir nepateikdavo jų panaudojimą pateisinančių dokumentų, todėl išgrynintos sumos likdavo kaip jo skola bendrovei. Šituos gryninimus ji apskaitydavo kaip avansinius mokėjimus atskaitingam asmeniui. Minėtos T. S. skolos dalis (191819,24 Lt) persikėlė į 2014-2015 metų laikotarpį iš ankstesnių 2013 metų, jų panaudojimą pagrindžiančių dokumentų taip pat nepateikė, nors vis žadėdavo tai padaryti. Iš ankstesnės buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės UAB „C.“ jokių dokumentų negavo, todėl nurodyti, iš kur susidarė T. S. skola iki jai pradėjus dirbti bendrovėje, negali. UAB „I.“ apskaitos dokumentai turėtų būti pas direktorių T. S., nes jis per visą jos darbo laikotarpį dalimis pasiimdavo dokumentus bei, kiek suprato, laikydavo juos pas save, tačiau nurodyti, kur negali, nes nežino. Apie tai, kad UAB „S.“, esant akcininko sprendimui, užtikrino UAB „E.“ naudai paimtą kreditą, nieko nežino, jokių su šiuo sandoriu susijusių dokumentų neturi ir dėl to neturi ką paaiškinti. (t. 5, b. l. 60-63)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. U. taip pat parodė, jog, dirbant T. S. vadovaujamojoje bendrovėje UAB „I.“, kažkur tai 2013 metų rudenį, tikslios datos neprisimena, T. S. kreipėsi su prašymu padėti jam išspręsti UAB „E.“ PVM nepriemokos klausimus, dėl kurios VMI buvo atsiuntusi raštą. Už kokį laikotarpį buvo susidariusi nepriemoka, šiandien neprisimena. Sutikdama jam pagelbėti paprašė, kad T. S. šiam klausimui pasiaiškinti pateiktų daugiau duomenų apie UAB „E.“ veiklą bei PVM nepriemokos susidarymo aplinkybes. Taip pat nurodė, kad tam, jog galėtų atlikti apskaitos dokumentų patikrinimą bei pateikti ataskaitas, turi būti oficialiai įdarbinta į UAB „E.“. T. S. patikino, kad viską sutvarkys, t. y. įdarbins ją buhaltere bei pateiks anksčiau minėtus apskaitos dokumentus reikalingus PVM nepriemokos susidarymo aplinkybėms patikrinti. T. S. suteikė jai prisijungimo prie „Sodra“ duombazės galimybes, prie kitų registrų bei UAB „E.“ sąskaitų prieigos nesuteikė. Kadangi T. S. vis žadėdavo pateikti reikiamus UAB „E.“ apskaitos dokumentus, o jų realiai taip ir neatveždavo, be to, neturėdama jokios galimybės sutikrinti bendrovės veiklos bei apskaitos dokumentus, nes jų T. S. paprasčiausiai neteikdavo, 2014 metų vasario mėnesį pasiprašė būti atleista. Tokiu būdu realiai šioje bendrovėje kaip buhalterė jokių funkcijų neatliko, jokie bendrovės apskaitos dokumentai taip ir nebuvo jai pateikti, todėl duoti paaiškinimus dėl UAB „E.“ veiklos bei finansų panaudojimo negali, nes ši informacija jai nebuvo prieinama. Kokias pareigas šioje bendrovėje ėjo T. S., tiksliai nežino, tačiau mano, kad jis buvo šios bendrovės direktoriumi. Kas buvo šios bendrovės akcininkais nežino. Kokią UAB „E.“ veiklą vykdė ir ar apskritai vykdė kokią nors veiklą, kiek darbuotojų buvo šioje bendrovėje, taip pat nežino. Prisimena vieną atvejį, kai T. S., prašydamas pagelbėti išspręsti PVM nepriemokos klausimą, minėjo, kad ši bendrovė lyg tai tuo metu buvo sustabdžiusi savo veiklą. Konkrečių veiklos sustabdymo aplinkybių ji nežino, nes T. S. nieko nepasakojo. Kas buvo šios bendrovės buhalteris iki jai sutikus pagelbėti T. S., nežino, jokių dokumentų ar informacijos apie tai T. S. nebuvo suteikęs. Asmeniškai jokių šios bendrovės dokumentų neturi ir neturėjo, tik pas T. S. buvo mačiusi vieną kažkokių tai UAB „E.“ dokumentų segtuvą, nežino, kokie ten buvo dokumentai, jų nežiūrėjo. Šį segtuvą jis turėjo su savimi kai prašė jos pagalbos išsiaiškinant anksčiau minėtos PVM nepriemokos klausimą. Nurodyti, iš kokių ūkinių finansinių operacijų buvo susidariusi ši nepriemoka, negali, nes T. S. nebuvo pateikęs šios bendrovės apskaitos dokumentų. Apie piniginių lėšų pervedimus tarp UAB „E.“ ir UAB „I.“ (pastarojoje buhaltere dirbo nuo 2013 m. liepos 12 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) paaiškino, kad neturėjo jokių prisijungimo galimybių prie šių bendrovių sąskaitų, prie UAB „I.“ sąskaitų prisijungti galėdavo tik direktorius T. S., o kas galėjo prisijungti prie UAB „E.“ sąskaitų, net nežino. Ar tarp šių bendrovių realiai buvo pasirašytos kokios nors sutartys dėl paskolų ar kitos, tiksliai pasakyti negali, nes tokių sutarčių nėra mačiusi, tačiau iš UAB „I.“ bankų išrašų matydavo, kad T. S. atlikdavo piniginių lėšų pervedimus iš UAB „I.“ sąskaitų į UAB „E.“ sąskaitas, šiandien detalizuoti šių pavedimų turinio bei kiekių negali, nes neprisimena, tačiau apskaitoje šiuos T. S. atliktus į UAB „E.“ sąskaitas pavedimus apskaitydavo kaip paskolos grąžinimą, nes taip nurodydavo T. S.. Paaiškino, kad asmenų vardu J. R. ir M. K. nepažįsta, tačiau yra girdėjusi šias pavardes, bet iš kur šiandien jau neprisimena. Dirbant UAB „S.“ ir UAB „I.“, o vėliau jo prašymu UAB „E.“ jai nebuvo prieinama informacija apie bendrovių finansus, jų judėjimą, visus šiuos klausimus kontroliuodavo bei visas pinigines operacijas atlikdavo T. S. asmeniškai. Apie bendrovių finansų judėjimą turėdavo tik tiek informacijos, kiek pateikdavo T. S., o dirbdama buhalterė suprato, kad jis neteikė visų dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti realią bendrovių padėtį, dėl to realios šių bendrovių finansinės padėties ji niekada nežinojo. (t. 5, b. l. 73-74)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. G. parodė, kad akcininkai paprašė jo perimti vadovavimą UAB „S.“, kai iš jų akiračio dingo T. S.. Įmonę perėmė, kai ji buvo ant bankroto slenksčio, su didele „skyle“ kasoje. Įmonės vadovu pasiūlė tapti įmonės akcininkas G. Z.. Liudytoją su G. Z. supažindino bičiulis. Pasiūlymą tapti įmonės vadovu galimai gavo 2015 metų pavasarį ar vasarą. Pasiūlė dirbti vadovu, nes įmonė negalėjo likti be vadovo ir tiesiog matė jo savybes, gebėjimą bendrauti. Su pasiūlymu sutiko. Pradėjęs dirbti, nustatė, kad kasoje nėra pinigų, tik skolos. Nebuvo su kuo aiškintis, kur pinigai, nes T. S. tuo metu pradingo iš akiračio. T. S. yra matęs tuomet, kai jis atsirado po metų ar po dviejų. Buvo su T. S. susitikęs ir aiškinosi, kokia situacija yra UAB „S.“. T. S. paaiškino, kad padarė klaidą, jog negerai pasielgė, kad metė įmonę. T. S. nesakė, kur pinigai. Buvo paimtos paskolos iš kredito unijos, kurios nukeliavo į kitas įmones. Tos įmonės buvo arba bankrutavusios, arba restruktūrizuotos. KU „T.“ buvo įkeistas visas įmonės turtas ir paimta paskola kažkokioms statyboms vystyti. Liudytojui pradėjus dirbti įmonėje, ji jokios veiklos nevystė, tik nuomojo patalpas. Tuo metu jau buvo viskas įkeista, pinigai paimti ir išgaravę. J. G. nėra žinoma, kur jie buvo panaudoti. Greičiausiai pinigai buvo gryninami. Pinigai tikrai atkeliavo ir tikrai iškeliavo, nes kitokiu atveju jie būtų sąskaitoje arba kasoje. Liudytojas neturėjo galimybės aiškintis su T. S. apie tai, kaip naudojo įmonės išgrynintus pinigus, nes T. S. nebuvo, jis buvo dingęs, jokio kontakto su juo neturėjo. Visa dokumentacija buvo perduota FNTT, o po to bankroto administratoriui. Dokumentus gavo iš įmonės buhalterės F. U.. Dokumentai, kurie buvo perduoti pareigūnams, vėliau buvo perduoti bankroto administratoriui. J. G. aiškino, jog jis pats buhalterijos nevedė, ją tvarkė apskaitininkai, bet per tą laikotarpį buvo tik patalpų nuoma ir daugiau jokių veiksmų. Jis buvo susitikęs su G. Z., bendravo su juo. Kitų asmenų, susijusių su įmonės valdymu, nebuvo, G. Z. pats viską aiškino. Realiai situacija buvo tokia, kad įmonė buvo ant bankroto ribos, jis pasakė, kad tiek, kiek galima, tiek reikia išgyventi. Realiai išgyventi buvo sudėtinga. E. Z. yra G. Z. brolis. E. Z. yra matęs vieną kartą, kitų santykių su juo neturėjo, nevykdė jokių projektų, bendrų verslų neturėjo. Su E. Z. dėl klausimų, susijusių su UAB „S.“, nebendravo. Kalbėjo tik su G. Z.. Su T. S. yra bendravęs 2017 m. vasarą PC „Banginis“ aikštelėje. Neatrodė, kad nuomos pajamos gali dalinai padengti turimus įmonės įsipareigojimus. Bankrotas atėjo vėliau, nei galėjo ateiti. E. Z. matė ir tuomet, kai mirė bičiulis, kuris supažindino su G. Z.. E. Z. nei liudytojui, nei jo įmonėms jokių pinigų nepervedinėjo. Liudytoją, V. B., G. Z. sieja privačių asmenų santykiai. Jis turėjo investicinių reikalų ir su V. B. ir su G. Z., bet tai niekaip nesusiję su UAB „S.“. Su jais pradėjo turėti reikalų po to, kai pradėjo vystyti UAB „S.“ veiklą, kadangi pradėjo bendradarbiauti. Pagarinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. G. parodė, jog nuo 2015 m. liepos 16 d. buvo UAB „S.“ direktorius. Įmonės veikla yra patalpų nuoma. Iki jo paskyrimo įmonės direktoriumi buvo T. S., kuris įmonės akcininku Latvijos piliečiu G. Z. sprendimu buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų. Būti UAB „S.“ direktoriumi jam pasiūlė įmonės akcininkas, kuris paaiškindamas apie blogą įmonės padėtį, paprašė pagelbėti jam, padedant išsiaiškinant bendrovės lėšų negrąžinimo aplinkybes. Tapęs direktoriumi, jis kreipėsi į AB „Swedbank“ bei gavo banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 23 d. Iš šių išrašų pamatė, kad bendrovės direktorius didelėmis sumomis bankomatuose grynino piniginės lėšas. Taip pat nustatė, kad buvęs bendrovės direktorius T. S. ėmė iš bendrovei priklausančių patalpų nuomininkų nuomos mokestį, tačiau šios gautos lėšos bendrovei perduotos nebuvo, nebuvo perduoti ir pinigų priėmimo kvitai (jų kopijos gautos iš nuomininkų) buhalterei. Aiškindamasis aplinkybes taip pat nustatė, kad T. S. nesant bendrovės akcininko sprendimo KU „T.“ naudai įkeitė bendrovės nekilnojamąjį turtą užtikrinant UAB „E.“ paimtą 700000 Eur kreditą. Su šiuo paskolos gavėju UAB „S.“ niekaip nėra susijusi, jokios kredito dalies įkeitus turtą bendrovė negavo, taip pat negavo jokios naudos iš šio įkeitimo. Įkeitimas niekaip nėra susijęs su bendrovės vykdoma veikla, neatitinka jokios verslo logikos, taip pat bendrovės turto įkeitimas nebuvo derinamas su bendrovės akcininku ir nebuvo gautas akcininko sutikimas įkeisti turtą. Tikėtina, kad, pasirašant sutartį, notarui buvo pateiktas suklastotas akcininko sprendimas įkeisti turtą. Su įmonės akcininku apie tai buvo kalbėta ir jis patvirtino, kad tokio sprendimo nebuvo. Jis įpareigotas pateikti visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2015 m. UAB „S.“ yra padaryta didelė turtinė žala, kuri yra apie 700000 Eur. (t. 5, b. l. 78-79)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. parodė, kad su T. S. susipažino, kai ieškojo savo autoservisui patalpų. Internete rado skelbimą, paskambino, susitiko su T. S., apžiūrėjo patalpas, susitarė, kad nuomos patalpas. Patalpos buvo netvarkingos. Buvo susitarta, kad pateiks savo planą, kaip reikia sutvarkyti patalpas, ir jos bus taip sutvarkytos. Pasirašė nuomos sutartį, pirmus metus reikėjo mokėti didesnį nuomos mokestį. Didesnė patalpų nuomos kaina buvo siejama su patalpų remonto atlikimu. Mokama buvo laikantis susitarimo. Buvo mokama ir pavedimu, ir grynais su kasos pajamų orderiu. Buvo kažkokia situacija, kad T. S. klausė, ar yra galimybė mokėti grynais. Liudytojui nebuvo jokio skirtumo mokėti pavedimu ar grynais. Pavedimu pinigus pervesdavo UAB „S.“. Patalpas nuomojosi iš UAB „S.“, kurioje T. S. buvo direktorius. Grynus pinigus mokėjo T. S.. Vieną kartą pagal įgaliojimą pinigai buvo sumokėti T. S. sutuoktinei. Pretenzijų dėl mokėjimų niekas nereiškė. Šiuo metu patalpas nuomojasi ten pat. Patalpos yra (duomenys neskelbtini). Daug kartų buvo atėję antstoliai nufotografuoti patalpas, tuomet ir sužinojo, jog patalpos areštuotos. Liudytojas parodė, jog nebuvo pretenzijų dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Vėlavimas dėl nuomos sumokėjimo daugiausiai galėjo būti dvi savaites. Per mėnesį mokėjo 1400 Eur plius PVM. UAB „S.“ akcininkas buvo G. Z.. Greičiausiai T. S. nurodė šią aplinkybę, bet tiksliai neatsimena, iš kur žino tą žmogų. Patalpos buvo tragiškos būklės, ten buvo problema su stogu ar su antru aukštu, nuolatos bėgo vanduo. Atsakingas už patalpų remontą buvo T. S., nes su juo tarėsi, kiek ir ko reikia. Žino, kad patalpos buvo suremontuotos, nes buvo klausiama, kaip, ką padaryti. Patalpos buvo sutvarkytos pagal pageidavimus. Jos greičiausiai buvo sutvarkytos 2011 ar 2012 metais. Galimai yra pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas. Buvo sutvarkyta dalinai, pirmiau buvo sutvarkytas sandėliukas, o po maždaug trijų mėnesių buvo sutvarkytos serviso patalpos. Nuoma buvo pradėta mokėti nuo 2011 m. birželio 2 d. Kiek liudytojas prisiminė, tik 2011 m. rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti kaip servisas. Rugsėjo mėnesį patalpos buvo visiškai sutvarkytos. Kaip įmonės savininką T. S. minėjo E. Z.. Patalpose buvo padarytas kapitalinis remontas, iš naujo padarytas šildymas, sienos, langai, buvo pilnas remontas. Remontą darė UAB „S.“. A. P. teigė, kad jis žino, jog buvo du broliai E. Z. ir G. Z., kažkurioje sutartyje buvo minimas G. Z., o su E. Z. buvo kalbama dėl patalpų įsigijimo. Šis pokalbis vyko PC „Panorama“. Sėdėjo kavinėje ir tarėsi dėl kainos, kiek gali kainuoti tos patalpos ir kada jas galima įsigyti. Su E. Z. tarės, nes jis buvo pagrindinis žmogus, kuris galėjo reguliuoti kainą, nes T. S. pasakė, kad, jei nori nusipirkti tas patalpas, reikia kalbėti su E. Z.. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog 2010 metais ieškojo patalpų nuomai ir internete rado skelbimą dėl nuomojamų didelio ploto (564,87 m²) patalpų, kurios buvo (duomenys neskelbtini). Kaip tik tokių patalpų jam ir reikėjo. Jis vadovauja įmonei „M.“, kuri užsiima automobilių remontu ir jų priežiūra. Suradęs internetiniame portale skelbimą, dėl nuomojamų patalpų susiskambino su įmonės atstovu ir susitarė su juo susitikti. Susitikimas su įmonės atstovu T. S. vyko (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs patalpas pamatė, kad jose dirbti sąlygų nebuvo, patalpos buvo kritiškos būklės, nes buvo po užliejimo ir reikalavo skubaus kapitalinio remonto. Tada jis su T. S. susitarė, jog pastarasis savo lėšomis suremontuos minėtas patalpas, o jam padidės kas mėnesį nuomos kaina. Tokiu būdu susitarę, 2010 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr(duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo pasirašyta tarp UAB „M.“, kurią atstovaudavo jis ir UAB „S.“, kurios direktorius buvo G. Z.. Tuo metu jam buvo neįdomu kokiose pareigose dirba T. S., kuris atveždavo G. Z. pasirašytus ir įmonės antspauduotus dokumentus. Sutartis 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo pasirašyta 60 šešiasdešimčiai mėnesių su nuomininko teise pratęsti nuomos sutartį. Kai buvo atliktas patalpų remontas, 2011 m. balandžio 8 d. buvo pasirašytas dalinis patalpų priėmimo perdavimo aktas, kuriame buvo nurodyta, kad mokestis už patalpas pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. gegužės 2 d., pirmą mokėjimą atidedant iki 2011 m. birželio 2 d. Dalinis patalpų priėmimo perdavimo aktas jam buvo perduotas pasirašyti jau su G. Z. parašu bei įmonės antspaudu. Nuoma mokama nuo 2011 m. birželio 2 d. kas mėnesį, tačiau su T. S. buvo susitarta, kad jei vieną mėnesį buvo sumokama daugiau, tai kitą mėnesį galėdavo visai nemokėti. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. birželio 12 d. mokėjimai vyko pavedimu per banką, o nuo 2014 m. liepos 7 d. T. S. prašymu mokėdavo grynaisiais pinigais. Dėl kokių priežasčių buvo prašymas gauti nuomą grynais, jis paaiškinti negali. Grynais pinigais T. S. mokėdavo iki 2015 m. birželio 3 d. Po šios dienos T. S. telefonas buvo išjungtas ir patalpose pasirodė antstoliai, kurie pranešė apie patalpų areštą. Su T. S. susisiekti jam taip ir nepavyko, jis dingo. (t. 5, b. l. 7-8)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. taip pat parodė, jog visus nuomos klausimus dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iš UAB „S.“ nuomos, derino su minėtos bendrovės atstovu T. S.. Kelis kartus buvo matęs kartu su juo buvusius, kiek jis suprato, UAB „S.“ akcininką G. Z. bei jo brolį E. Z.. Tačiau su šiais asmenimis jokių verslo reikalų ar kitų santykių neturėjo. Nuomos sutarties sudarymo aplinkybes nurodė ankstesnėje apklausoje, o papildomai paaiškino, kad su T. S. sutarė, jog pastarojo atstovaujama bendrovė suremontuos minėtas patalpas pagal UAB „M.“ poreikius bei sutarė, jog už patalpų remontą jo bendrovei pirmus dvejus metus bus apskaičiuota didesnė nuomos mokesčio kaina, tačiau vėliau už nuomą turės mokėti stabilų mokestį. Tokiu būdu, po patalpų remonto, pirmus dvejus metus, jis UAB „S.“ mokėdavo kas mėnesį po 4612 Lt be PVM, vėliau po 4000 Lt be PVM. Kaip jau buvo minėjęs, UAB „M.“ nuomos mokestį mokėjo pavedimu, tačiau vėliau T. S. prašymu nuomos mokestį mokėdavo grynais. Kodėl vėliau buvo mokama grynais, nurodyti negali, nes tų aplinkybių neprisimena, prisimena tik tai, kad pats T. S. pateikė tokį prašymą. Kadangi jokių problemų dėl nuomos mokėjimo grynais neįžvelgė, todėl toliau mokestį mokėjo grynais. Mokant grynais jam buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai, kuriuose kaip UAB „S.“ atstovas gavęs pinigus pasirašydavo T. S.. Vieną kartą, t. y. 2015 m. vasario 2 d. grynuosius pinigus už nuomą sumokėjo T. S. sutuoktinei A. S., kuri tą kartą turėjo UAB „S.“ įgaliojimą leidžiantį priimti nuomos mokestį. Sumokant nuomos mokestį jai taip pat buvo surašytas pinigų priėmimo kvitas. Kiek prisimena, tai buvo vienintelis atvejis, kai nuomos mokestį mokėjo T. S. sutuoktinei. Visus dokumentus pagrindžiančius UAB „M.“ sumokėtą UAB „S.“ nuomos mokestį jis pateikė tyrėjai. Dėl patalpose atliko remonto nurodė, kad jo bendrovei išnuomotų patalpų remontas buvo atliktas. Kas atliko šį remontą bei kieno lėšomis, nežino. Su T. S. buvo sutarta tai, kad jo bendrovė nuomosis patalpas tik jas sutvarkius, nes iki tol jos buvo netinkamos būklės, dar sutarė, kad T. S. padarys remontą pagal jo brėžinius. Tokiu būdu buvo šiek tiek pakeistas patalpų išplanavimas, perdarytos sienų pertvaros, perkeltas ir sutvarkytas sanmazgas, išklijuotos plytelės, nudažytos lubos ir sienos, paklota kiliminė danga, vietoje buvusio lango įstatyti vartai, įstatyti dar vieni vartai, įstatyti vidaus langai, įrengta dujinė šildymo sistema, įstatytos signalizacijos (priešgaisrinė ir saugos). Kas atliko šių patalpų remontą, nežino, tačiau kartais, kai atvažiuodavo aptarti remonto detalių, patalpose matydavo 2-3 darbininkus. Šių darbininkų kontaktinių duomenų neturi ir kokios bendrovės darbuotojai jie buvo nežino. Su T. S. apie remonto atliekančius darbuotojus nekalbėdavo, todėl nurodyti, ar remontas buvo atliktas UAB „S.“ jėgomis ar samdant kitą bendrovę, negali, šios aplinkybės jam nežinomos. Dėl atlikto remonto darbų sąmatos dydžio nieko paaiškinti negali, kadangi remonto vertė ar dydis jam nėra žinomas, taip pat nežino, kas už remontą mokėjo. Suremontuotos patalpos buvo perduodamos tuščios ir etapais. Visa įranga ir baldai, esantys patalpose, priklauso jo vadovaujamai bendrovei. Su T. S. palaikydavo tik dalykiškus santykius, susijusius su jo bendrovės veiklai nuomojamomis patalpomis. Apie T. S. finansinę veiklą neturi ką paaiškinti, nes apie tai nieko nežino. Apie T. S. ir G. Z. bei jo brolio santykius taip pat nieko nežino ir neturi daugiau ką paaiškinti. (t. 5, b. l. 45-46)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. R. parodė, kad jis su T. S. kartu dirbo AB „R.“. Liudytojas buvo projektų vadovas, o T. S. buvo direktorius. T. S. paprašė paslaugos, t. y. laikinai pabūti jo bendrovės direktoriumi, kad jis persikeltų paskolą. Liudytojas paaiškino, jog jis negalėjo tuo metu būti direktoriumi, todėl prašymas buvo pateiktas ir jo sutuoktinei. Jis turėjo įmonę, tačiau ji tuo metu buvo bankrutavusi, todėl liudytojas negalėjo tapti direktoriumi. Reikėjo žmogaus, kuris neturėtų paskolų. T. R. pasitikėjo T. S. kaip vadovu. Jie susitiko kredito unijoje, kuri buvo prieš „Swedbank“. Ten pasirašė reikiamus dokumentus. Tuos dokumentus pasirašė sutuoktinė, tačiau liudytojas buvo kartu, kai dokumentai buvo pasirašomi. Pasirašius dokumentus, T. S. pasakė, kad po poros savaičių atleis J. R. iš pareigų. Pasitikėjo T. S.. Praėjus 6-7 mėnesiams, sutuoktinei pradėjo skambinėti iš Klaipėdos, buvo klausiama, kodėl nesumoka įmokos, kodėl nekelia telefono. Liudytojas pradėjo skambinėti T. S.. Jis kelis kartus kėlė telefoną, po to dingo. Tuo metu liudytojas su sutuoktine išvažiavo gyventi į Ispaniją. Kai gyveno Ispanijoje, iš vietinės prokuratūros gavo laišką, kuriame buvo nurodoma, kad jie kaltinami pinigų švaistymu. T. S. prašė tapti UAB „E.“ vadovu. T. S. prašė tapti bendrovės vadovu, nes norėjo persikelti paskolą. Ką reiškia persikelti paskolą, liudytojas negalėjo paaiškinti. T. S. buvo liudytojo vadovas, todėl juo pasitikėjo kaip žmogumi, sutuoktinė taip pat juo pasitikėjo. Aptariami įvykiai galimai vyko 2011-2012 m. Pasakius, kad liudytojas negali tapti bendrovės direktoriumi, bendrovės vadove tapo sutuoktinė. Sutuoktinės tapti bendrovės vadove prašė tapti per liudytoją. Sutuoktinė suprato pasiūlymo esmę. T. S. sakė, kad bendrovės vadovu reikės būti dvi savaites. Kai sutuoktinė tapo direktore, T. S. pasakė, kad per dvi savaites sutvarkys visus reikalus ir atleis J. R. iš darbo. Liudytojas su sutuoktine nesidomėjo, kas vyksta, nes T. S. pasakė, jog J. R. atleista iš darbo. Šią informaciją jis pasakė praėjus trims savaitėms po to, kai J. R. tapo bendrovės direktore. T. R. teigė, kad skambinėti pradėjo ir iš valstybinių institucijų, buvo aiškinama, kad nebuvo sumokėtas PVM, paskolos įmokos. T. S. reiškė pretenzijas, kelis kartus norėjo su juo susitikti, bet nesusitiko. T. S. telefonu pasakė, kad daug darbų turi ir jog sutvarkys tą klausimą. Su T. S. nebuvo tartasi dėl realių funkcijų bendrovėje vykdymo. J. R. turėjo priimti paskolą ant naujos bendrovės ir viskas, nes paskola buvo perkeliama iš vienos bendrovės į kitą. Kadangi buvo nauja bendrovė, turėjo būti naujas, švarus žmogus. Dokumentų pasirašyme dalyvavo liudytojas, jo sutuoktinė, T. S., asmuo iš kredito unijos ir dar dvi moterys. Iš viso dalyvavo šeši žmonės. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokius dokumentus pasirašė sutuoktinė. Viskas vyko ekspromtu. Jis žino, kad buvo pasirašyta ant lakštų ir buvo pasirašyta sutartis, tačiau, kokia tai buvo sutartis, nežino. Visi dokumentai buvo pasirašyti labai greitai. Liudytojui ir jo sutuoktinei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, jie neturėjo nei antspaudų, nei prisijungimų prie banko. Už paslaugą nebuvo atsiskaityta. Tai buvo prašymas pagelbėti ir jie pagelbėjo. T. R. teigė, kad ji klausė T. S., kodėl jis pats negali būti UAB „E.“ vadovu, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pats T. S. negalėjo tapti vadovu. T. S. nepaaiškino. T. S. nesiūlė pirkti bendrovės akcijų. Kaip J. R. tapo bendrovės akcininke, liudytojas negalėjo atsakyti. Taip pat jis nurodė, kad vieną kartą jie buvo atvažiavę pasirašyti dokumentų, tačiau jų pasirašyti nepavyko. Pirmą kartą kažkas buvo nesuderinta, galbūt kažkas negalėjo dalyvauti. Kitą kartą, kai atvažiavo, viską pasirašė. Tai buvo vienintelis kartas, kai pasirašinėjo dokumentus kredito unijoje. Po to laiko daugiau T. S. nematė. T. R. nežino, ar J. R. buvo atleista, jei buvo atleista, kas ją atleido. Iš tyrėjos žino, kad kažkada pasikeitė direktorius, bet ji akcininke yra ir šiandien. Kas šiuo metu yra UAB „E.“ direktorius, nežino. Kas iki bendrovės bankroto buvo direktoriumi, nežino. R. R., M. K. ir A. T. nepažįsta. Nieko nežino apie aplinkybes, susijusias su direktoriaus atleidimu ir kito direktoriaus paskyrimu. Nesidomėjo, iš ko bendrovė sugrąžins paskolą, buvo pasitikėjimas, dėl to ir padėjo T. S.. Kai pasirašė dokumentus, T. S. daugiau nematė. Negali pasakyti, kokią veiklą vykdė UAB „E.“. Nieko nežino apie atliktus pavedimus iš UAB „E.“. Nei dokumentų, nei banko prisijungimo, nei grynųjų pinigų išėmimo kvitų neturėjo, jokių pinigų nepervedė ir nepaėmė iš kasos. Liudytojui nežinoma apie paskolos padidinimą kredito unijoje. Sutuoktinė nebuvo priėmusi sprendimo padidinti gautą paskolą. Apklausos metu buvo užduotas klausimas, kokius dokumentus sutuoktinė pasirašė. Ant dokumentų buvo ir J. R. ir ne jos parašai. Atsimena, kad buvo hipotekos lakštai, jų buvo labai daug, buvo paskolos sutartys. Apklausos metu dėjo varneles, kur buvo sutuoktinės parašas, o kur ne jos. T. S. Vilniuje vykdė penkiaaukščio namo statybą. Dėl (duomenys neskelbtini) daugiabučio buvo pateikti kažkokie skaičiai, pabandyti skaičiuoti žemės darbai, vamzdynai, vandentiekio klojimas. Buvo kalbama, kad liudytojas galėtų atlikti darbus (duomenys neskelbtini), kaip AB „R.“ atstovas. Kaune su T. S. vystė projektą, susijusį su santechnikos darbais. Liudytojas neatsiminė, kokiu metu tai buvo. Negalėjo nurodyti, ar jis ir jo sutuoktinė, taip pat susijusios įmonės gavo iš T. S., jo sutuoktinės ar jo kitų įmonių piniginių lėšų, kurios būtų įvardintos kaip paskola. Pinigai buvo mokėti, tačiau liudytojas nežinojo, kokiu laikotarpiu. T. R. teigė, kad jis nėra skolinęsis pinigų iš T. S.. Kadangi jis buvo bankrutavęs, todėl, kai jį priėmė į AB „R.“, prašė T. S. ir A. K. paskolinti pinigų. Visi paskolinti pinigai yra grąžinti. A. K. padėjo išpirkti asmeninį namą ir komercinį pastatą. Liudytojui pagelbėjo A. K.. T. S. supažindino su A. K.. Suvokimas buvo paprastas – pagelbėti žmogui, nes buvo draugiški santykiai ir pasitikėjimas. Kai pasirašėme sutartį, T. S. daugiau nematė. Liudytojo ir jo sutuoktinė yra vidurinio išsilavinimo. Iki tampant UAB „E.“ vadove, sutuoktinė ėjo vadovaujančias pareigas, yra buvusi direktore bendrovėje. Pasirašius paskolos dokumentus, pinigų negavo. Nežino, ar bendrovė gavo pinigus, taip pat nežino, ar pinigai buvo sugrąžinti. AB „R.“ buvo daug projektų, bet kol jis dirbo, neatlikinėjo darbų dėl (duomenys neskelbtini) daugiaaukščio. Per advokatą domėjosi, koks UAB „E.“ likimas. Sutuoktinė tyrimo metu buvo akcininkė, išsiaiškino, kad nieko nereikia daryti su ta bendrove. Neprašė jokių asmenų gauti UAB „E.“ sąskaitos išrašų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. R. parodė, kad 2008 metais susipažino su T. S., su kuriuo nuo 2010 metų kartu dirbo AB „R.“, jis dirbo projektų vadovo pareigose. Dažnai vykdavo į Vilnių aptarti su T. S. darbo reikalų, su kuriuo palaikydavo gerus draugiškus santykius. Teko dalyvauti T. S. dukros gimtadienio šventėje, vykusioje name, esančiame Riešėje. Apie tai, kad šis namas priklauso Latvijos piliečiui, o ne T. S., jis žinojo, tačiau T. S. jam yra sakęs, kad planuoja šį namą įsigyti. Vieną dieną T. S. kreipėsi į jį su prašymu, nurodydamas, kad naujai bendrovei UAB „E.“ skubiai reikalingas direktorius, nes reikėjo perkelti paskolą iš UAB „S.“ į UAB „E.“. Tuo metu UAB „S.“ direktore buvo jo sutuoktinė ir skubiai reikėjo direktoriaus naujai bendrovei. Jis nurodė, kad pasitars su savo sutuoktine ir artimiausiu metu jam atsakys. Grįžęs namo, apie T. S. prašymą pasakė sutuoktinei paaiškindamas, kad T. S. reikia pagalbos perkeliant paskolą iš UAB „S.“ į UAB „E.“ ir kad reikia iki dvejų savaičių pabūti tos įmonės direktore. Jo sutuoktinė sutiko ir apie tai jis pranešė T. S.. Tada T. S. pasakė, kad paruoš visus dokumentus, susitars dėl susitikimo ir jam praneš. Poros savaičių bėgyje, jam paskambino T. S. ir pranešė, kad kitą dieną apie 16.00 val. jie su sutuoktine būtų Vilniuje, taupomojoje kasoje. Jis su sutuoktine atvyko nurodytu laiku į taupomąją kasą, esančią Konstitucijos pr., Vilniuje, kur jų laukė T. S. ir tamsių plaukų moteris, kaip jis suprato, KU „T.“ darbuotoja, nes ji turėjo kredito unijos antspaudą, kuriuo antspaudavo dokumentus. Minėtose patalpose buvo dar viena moteris, tačiau jos vaidmens taip ir nesuprato, ji tik skubino pasirašyti dokumentus, nes turėjo kažkur išskristi. Dėl dokumentų pasirašymo skubino visi, taip pat ir T. S.. Prisimena, kad J. R. pasirašė sutartinės hipotekos lakštą ir sutartį dėl paskolos perkėlimo iš UAB „S.“ į UAB „E.“. Paskolos dydis buvo – 600000 Lt, tačiau nežino, ar tai buvo likutis paskolos ar tai buvo nauja paskola. Dokumentų pasirašymas vyko apie 4-5 min. Daugiau jokių dokumentų jo sutuoktinė nepasirašinėjo, tikrai nepasirašė akcininko sprendimų, jokių dokumentų dėl akcijų pirkimo, darbo sutarties sudarymo, kasos išlaidų, bei pajamų kvitų, taip pat jai nebuvo perduotas įmonės turtas bei įmonės dokumentai. Įmonės antspaudas, banko prisijungimo prie sąskaitų duomenys, t. y. nieko perimta nebuvo, nes J. R. turėjo būti direktore tik laikinai. Pažymėjo, kad J. R., pasirašius sutartį dėl – 600000 Lt perkėlimo, UAB „E.“ antspaudą uždėjo pats T. S., po ko pastarasis jiems padėkojo ir jie išvyko namo. Kitos savaitės bėgyje jis paklausė T. S., ar sutuoktinė yra atleista, į ką T. S. atsakė, kad atleista ir jai reikia pasirašyti kelis atleidimo dokumentus. Po dvejų ar trijų mėnesių sutuoktinei paskambino iš valstybinės mokesčių inspekcijos nepriemokos skyriaus bei pranešė, kad yra nesumokėti mokesčiai, taip pat buvo skambinta ir dėl pradelstų įmokų. Tada jis pradėjo ieškoti T. S., kuris telefonu paaiškino, jog įvyko nesusipratimas ir kad matyt nepakeisti numeriai, pažadėjo viską sutvarkyti. Dar po kelių mėnesių vėl skambino iš Sodros bei VMI. Jis pradėjo vėl skambinti T. S., tačiau šis jau nekeldavo ragelio ir vengė susitikimo, o po kurio laiko paskambinęs pasakė, kad atleido jo sutuoktinę iš UAB „E.“ direktorės pareigų. Po to paskutinio pokalbio T. S. visiškai dingo ir susisiekti su jo buvo neįmanoma. Jokių pinigų jis su sutuoktine negrynino, prie UAB „E.“ sąskaitos prieigos neturėjo, pavedimų nedarė. Taip pat už sutikimą pabūti direktore jokio atlygio negavo. (t. 6, b. l. 41-42)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad prieš 10-11 metų sutuoktinis paprašė, kad ji padėtų jo bendradarbiui, pabūtų porą savaičių įmonės direktore. Sutikus, T. S. paskyrė dieną, kada reikėjo atvažiuoti į Vilnių. Buvo paruošti visi dokumentai, kuriuos reikėjo pasirašyti. Visa procedūra vyko labai greitai, moteriškė jau buvo paruošusi visus dokumentus, reikėjo tik pasirašyti. Buvo pasakyta, kad po dviejų savaičių ji bus atleista. Praėjus kuriam laikui, iš Klaipėdos pradėjo skambinti mokesčių inspekcijos atstovai ir sakyti apie kažkokias skolas. Tuomet liudytoja suprato, kad ji dar nėra atleista. Skambino T. S., bet jis nekėlė ragelio. Po to išaiškėjo, kad jo ieško ir kiti žmonės. T. S. ieškojo per bendrus pažįstamus. Liudytojai nebuvo paaiškinta, kodėl ji turi tapti direktore. Su T. S. buvo bendrauta per sutuoktinį. Jis su sutuoktiniu pabendravo, o šis ir paprašė padėti T. S.. Ji padėti sutiko. Dokumentus teko pasirašyti tik vieną kartą. Nebuvo taip, kad buvo suderinta ir reikėjo susitikimą atšaukti. Pasirašant dokumentus dalyvavo moteris, kuri viską paruošė, liudytoja, jos sutuoktinis ir T. S.. Daugiau nieko nebuvo. Viskas vyko labai greitai, liudytoja nieko neskaitė, užtruko 15-20 minučių. Moteris kažkur labai skubėjo, turėjo kažkur išskristi. Niekas neskaitė dokumentų. Sutuoktinis neskaitė dokumentų, jis daugiau bendravo su T. S.. Liudytoja teigė, kad dokumentai jai nebuvo perduoti, ji nepriiminėjo sprendimų, nežinojo, kokios įmonės vadove tapo, neįsigijo tos įmonės akcijų, negavo atlygio už darbą. Po to karto daugiau niekas neteikė pasirašyti dokumentų, susijusių su įmone, kurios vadove ji tapo. Daugiau T. S. nematė. Sutuoktinis nedavė jokių dokumentų pasirašyti. Ji nežino, kokius dokumentus pasirašė, jų neskaitė. J. R. teigė, kad ji važiavo žinodama tik tai, jog turi dvi savaites pabūti direktore. Nežinojo, kad turi pasirašyti paskolos dokumentus. Nežinojo, jog yra įkeičiamas UAB „S.“ turtas. Ji negavo jokių įmonės dokumentų bei dokumentų, kuriuos pasirašė, kopijų. R. R., M. K. ir A. T. nepažįsta. Jai nebuvo žinoma apie dokumentą, kuriuo buvo atleistas M. K. ir paskirtas A. T.. Ji nėra gavusi piniginių lėšų pavedimų iš T. S. sutuoktinės. Kai buvo pas tyrėją, labai daug dokumentų buvo, kuriuose buvo ne jos parašai. Sutuoktinis pilnai neskaitė dokumentų, jis daugiau su T. S. kalbėjo, nes T. S. jį kalbino, o dokumentus davė pasirašyti moteriškė, kuri labai skubėjo. Tyrėja labai daug dokumentų rodė, kai kuriuose buvo labai panašūs į liudytojos parašą parašai, kai kuriuose dokumentuose pasirašė ne ji. Liudytoja teigė, kad ji 2015 m. rugsėjo 17 d. vienintelio akcininko sprendimo nepasirašinėjo. Dėl UAB „E.“ atliktų bankinių pavedimų paaiškino, kad ji nėra atlikusi bankinių pavedimų. Neturėjo nei prisijungimų, nei jokių dokumentų, niekada jokių pavedimų nedarė. Jai nieko nėra žinoma dėl paskolos panaudojimo. Kai pasirašinėjo dokumentus, dokumentai jau buvo paruošti. Moteris vertė dokumentus ir su pirštu rodė, kur pasirašyti. Dokumentai buvo vieni ant kitų sudėti. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar pasirašė ant lapų, ant kurių nebuvo teksto, nes nematė. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. parodė, kad su šeima, t. y. su sutuoktiniu ir dviem vaikais gyvena Ispanijoje, kur jos sutuoktinis T. R. turi „H.“ ledų atstovybę ir yra šios įmonės direktorius. Šioje įmonėje kartu dirba ir ji. Į Ispaniją su visa šeima teko išvykti prieš du su puse metų, kadangi sutuoktiniui baigėsi Baltarusijoje darbai ir jis gavo pasiūlymą įkurti ledų „H.“ atstovybę Ispanijoje. Lietuvoje darbo nebuvo, todėl išvyko gyventi ir dirbti į Ispaniją. Prieš penkerius metus, ji per savo sutuoktinį susipažino su T. S., kuris tuo metu dirbo AB „R.“ generaliniu direktoriumi, o jos sutuoktinis toje pačioje įmonėje dirbo projektų vadovu. Su T. S. šeima asmeniškai teko bendrauti tik vieną kartą, per jų dukrytės gimtadienio šventę, į kurią jie buvo pakviesti su šeima. Šventė vyko labai prabangiame name, Vilniuje, jo adreso nežino, nes nepažįsta Vilniaus. Vėliau T. S. dar matė porą kartų, kai atveždavo sutuoktinį į darbą. Vieną dieną, datos neprisimena, T. R., grįžęs iš darbo, pokalbio metu pasakė, kad T. S. teiraujasi, ar ji galėtų porą savaičių pabūti UAB „E.“ direktore. Dėl kokių priežasčių turėjo pabūti direktore, jai sutuoktinis nesakė, tik pasakė, kad po poros savaičių ji bus atleista ir pas T. S. nebedirbs. Ji sutiko ir nusprendė T. S. padėti. Sutuoktinio tuo metu net nepaklausė, kuo verčiasi minėta įmonė, kiek dirba joje darbuotojų, kur yra įmonės ofisas, registracijos adresas, nes jai buvo neįdomu. Per sutuoktinį sužinojo, kad, kai T. S. paruoš visus dokumentus, susijusius su jos direktoriavimu, jiems reikės atvažiuoti į Vilnių bei jai pasirašyti paruoštus dokumentus. Dar po kažkiek tai laiko, kai buvo paruošti visi reikalingi dokumentai, ji su vyru nusprendė važiuoti į Vilnių, į susitartą su T. S. vietą. Atvykus į ofisą Vilniuje, jo adreso nežino, jų jau laukė T. S. ir anksčiau nematyta nepažįstama moteris. Sutuoktinis paskaitęs paruoštus dokumentus, liepė jai pasirašyti. Dokumentus pasirašė neįsigilindama į dokumentų esmę, tačiau matė, kad dokumentai buvo susiję su jos įdarbinimu UAB „E.“, apie paskyrimą į direktorės pareigas. Kiek viso pasirašė dokumentų, neatsimena, tačiau jų buvo nedaug. Po dvejų savaičių ji pradėjo klausinėti sutuoktinio, ar T. S. ją atleido iš direktorės pareigų, į tai T. R. atsakė, kad atleido. Po kažkurio tai laiko, jai paskambino iš Klaipėdos mokesčių inspekcijos ir kalbėjo apie kažkokius pinigus, taip pat tuo pačiu ieškojo T. S.. Apie tai ji pranešė savo sutuoktiniui, kuriam kilo įtarimų dėl jos atleidimo. T. R. pradėjo ieškoti T. S., nes tuo metu jis jau buvo išėjęs iš AB „R.“, kur kartu dirbo T. S.. Sutuoktinis pradėjo skambinti T. S., tačiau tas neatsiliepdavo, o vėliau jo telefonas buvo išjungtas. Tada per bendrus pažįstamus sužinojo, kad T. S. niekas neranda, jo buvimo vieta nežinoma. Apklausos metu jai buvo parodyti dokumentai: 2011 m spalio 28 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuris pasirašytas ne jos ranka, 2011 m. gruodžio 22 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuris pasirašytas ne jos ranka, paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji dalis, kurioje yra pasirašyta ne jos ranka, 1 priedas prie 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytas ne jos ranka, taip pat priedas prie paskolos sutarties pasirašytas ne jos ranka, sutartinės hipotekos lakštas – 2012 m. vasario 27 d. parašas labai panašus į jos parašą, 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimas, kuriame pasirašyta ne jos ranka, paskolos sutartis 2012 m. vasario 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta ne jos ranka, priedas prie sutarties paskolos grąžinimo ir mokėjimo grafikas pasirašytas ne jos ranka. Paaiškino, kad ji tik formaliai buvo UAB „E.“ direktorė, nežinojo nei jos registracijos adreso, nei buvo perėmusi įmonės antspaudą, taip pat nežino, kur buvo laikoma įmonės buhalterija. Pagal minėtą paskolą – 2012 m. vasario 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) gautų pinigų asmeniškai akyse nematė, T. S. apie gautą pinigų sumą į UAB „E.“ sąskaitą nieko nesakė, kokiam tikslui buvo panaudoti gauti pinigai ir kas juos panaudojo, pasakyti negali. (t. 6, b. l. 11)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. R. taip pat parodė, kad prieš penkerius metus per sutuoktinį T. R. susipažino su T. S., kuris tuo metu dirbo AB „R.“ generaliniu direktoriumi, o jos sutuoktinis toje pačioje įmonėje dirbo projektų vadovu. Su T. S. šeima asmeniškai teko bendrauti tik vieną kartą, per jų dukrytės gimtadienį. Vėliau T. S. dar matė porą kartų, kai atveždavo sutuoktinį į darbą. T. R., grįžęs iš darbo, pokalbio metu pasakė, kad T. S. prašo pagalbos t. y., ar ji galėtų laikinai apie porą savaičių pabūti UAB „E.“ direktore. Dėl kokių priežasčių turėjo pabūti direktore, sutuoktinis nesakė, tik nurodė, kad po poros savaičių bus atleista ir pas T. S. nebedirbs. Būdami draugiškuose santykiuose su T. S. šeima, sutiko pastarajam pagelbėti ir tapti UAB „E.“ laikinąja direktore. Apie tai, kokią veiklą vykdė UAB „E.“, kiek dirba joje darbuotojų, kur yra įmonės ofisas, jos registracijos adresas, nei savo sutuoktinio nei T. S. neklausė, nes tai jai buvo neįdomu. Vėliau iš sutuoktinio sužinojo, kad, kai T. S. paruoš visus dokumentus, susijusius su jos paskyrimu į bendrovės direktorės pareigas, jiems reikės važiuoti į Vilnių bei juos pasirašyti. Tuo metu su T. R. gyveno (duomenys neskelbtini). Po kažkiek tai laiko, kai jau buvo paruošti visi reikalingi dokumentai, sulaukę T. S. skambučio, ji su sutuoktiniu nuvyko Vilnių, į susitartą vietą. Į kokią konkrečią vietą Vilniuje jie atvyko, nurodyti negali, nes nepažįsta Vilniaus miesto. Prisimena tik tai, kad atvyko į kažkokį tai banką ar tai kredito įstaigą, kur jų laukė T. S. ir nepažįstama moteris, kaip suprato, šio banko ar kredito įstaigos darbuotoja. Ant stalo buvo sudėti pasirašymui skirti dokumentai, tačiau, kiek buvo dokumentų, nurodyti negali, nes neprisimena. Šiuos dokumentus pervertė jos sutuoktinis, po ko T. S. bei minėta nepažįstama moteris liepė jai šiuos dokumentus pasirašyti. Dokumentus pasirašė neįsigilindama į dokumentų esmę, pasirašinėdavo jų neskaitydama, kiek pamena jos pasirašomi dokumentai buvo susiję su įdarbinimu UAB „E.“, į direktorės pareigas. Ar tarp šių dokumentų buvo dokumentai, susiję su paskolos gavimu, nurodyti negali, nes neprisimena, be to, pasirašinėdama jų neskaitė. Ar dokumentuose jau buvo sudėti UAB „E.“ antspaudai ar ne, neprisimena. Visus jos pasirašytus dokumentus susirinko T. S.. Po šio dokumentų pasirašymo su sutuoktiniu išvyko namo, į (duomenys neskelbtini) ir su T. S. daugiau susitikusi nebuvo. Po kurio laiko, jai į mobilųjį telefoną skambino valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja ir teiravosi dėl kažkokių tai UAB „E.“ skolų, taip pat klausė ir apie T. S., t. y., kaip būtų galima jį surasti. Po šio skambučio ji suprato, kad vis dar nebuvo atleista iš UAB „E.“ direktorės pareigų. Tuo metu apie tai pranešė savo sutuoktiniui, kuris bandė susisiekti su T. S., bet jis buvo nepasiekiamas. Tokiu būdu supratusi, kad T. S. savo susitarimo atleisti ją iš direktorės pareigų neįvykdė, telefonu Sodrai pranešė apie savo atleidimą iš UAB „ E.“ direktorės pareigų. Apie tai, kad kartu su paskyrimu į direktorės pareigas tapo ir UAB „E.“ akcininke, sužinojo tik 2015 metais atvykusi į apklausą. Paaiškino, jog po to, kai pasirašė dokumentus dėl UAB „E.“ direktorės pareigų, niekas jai neperdavė jokių bendrovės veiklos dokumentų, antspaudo, prisijungimo prie sąskaitų priemonių ir pan. Taip pat nebuvo informuota nei apie bendrovės veiklą, nei apie jos finansinę būklę. T. S. jai neaiškino, kokią veiklą vykdo bendrovė, kokie šios bendrovės veiklos rezultatai. Nurodyti, kas buvo šios bendrovės faktinis vadovas, negali, nes nežino, bet kadangi būtent T. S. prašė pagelbėti ir laikinai pabūti šios bendrovės vadove, todėl visą laiką galvojo, jog UAB „E.“ yra būtent T. S. bendrovė. Apie tai, kad UAB „E.“ jos darbo laikotarpiu buvo paėmusi paskolą iš KU „T.“ sužinojo tik atvykusi į pirmąją apklausą. Šios paskolos paėmimo bei grąžinimo aplinkybės jai nėra žinomos. Apklausos metu rodyti dokumentai, susiję su paskolos gavimu bei sutartinės hipotekos sudarymu, t. y. 2011 m. spalio 28 d. vienintelio akcininko sprendimas, 2011 m. gruodžio 22 d. vienintelio akcininko sprendimas, paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bendroji dalis, 1 priedas prie 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimas jai atrodo pasirašyti ne jos ranka. 2012 m. vasario 27 d. sutartinės hipotekos lakšto parašas labai panašus į jos parašą. Minėti dokumentai galėjo būti jai pakišti pasirašyti ankščiau minėtomis aplinkybėmis, pasirašant T. S. pateiktus dokumentus banke (kredito įstaigoje). Tai buvo vienintelis atvejis, kada ji pasirašinėdavo T. S. pateiktus dokumentus. Ji nėra buvusi bei pasirašinėjusi jokių dokumentų pas notarą bei KU „T.“ Klaipėdos mieste esančiose patalpose. Taip pat neatliko jokių piniginių pervedimų iš UAB „E.“ sąskaitų arba šiai bendrovei. Apie tai, kur buvo panaudoti paskolos pinigai bei ar buvo mokamos grąžinimo įmokos, kas ir iš kokių lėšų jas mokėdavo, nieko nežino ir dėl to neturi, ką paaiškinti. Liudytoja nurodė, kad niekada neturėjo jokių prisijungimo prie bendrovės sąskaitų priemonių bei neturėjo ir neturi jokios informacijos apie bendrovės finansinę veiklą, jos paimamas paskolas ar pan. M. K., A. T., R. R. bei bendrovių UAB „I.“, UAB „S.“ ji nežino, jokių santykių su šiais asmenimis neturėjo ir neturi. Kokiu būdu minėti fiziniai ir juridiniai asmenys buvo ar yra susiję su UAB „E.“ veikla, nežino. (t. 6, b. l. 34-36)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad jis kažkokioje įmonėje kurį laiką buvo įdarbintas direktoriumi, o vėliau su ta įmone kilo kažkokių problemų. Liudytojas neprisiminė, koks buvo įmonės, kurioje jis dirbo direktoriumi, pavadinimas, galimai tai buvo UAB „E.“. Realiai toje įmonėje jokių veiksmų neatliko. T. S. turėjo planų, susijusių su statybomis, žadėjo liudytojui parūpinti darbą. Vieną dieną T. S. pasiūlė įsidarbinti. Apie pareigas nekalbėjo, bet buvo kalbama, kad ateityje prasidės darbai ir liudytojas galės vadovauti. T. S. žinojo, jog liudytojas visą gyvenimą dirbo statybose. Ko gero taip ir buvo įdarbintas įmonėje. Įmonėje algos negavo, neatliko jokių veiksmų. Nebuvo kalbos apie tai, į kokias pareigas jis buvo priimtas dirbti, nes statybos neprasidėjo. Su T. S. buvo susitikę Vilniuje, kur reikėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Tuomet ir sužinojo, kad yra įmomės direktorius. Pasirašė kažkokius dokumentus dėl namo statybų. Kiek suprato, T. S. vystė stambų projektą. Su šeimos nariais kalbėjo ir žinojo, kad T. S. stato daugiabučius. Čia buvo jo svajonė, jis pirko vieną sklypą, kažką darė, po to darė kažką kitą. M. K. teigė, kad dokumentus pasirašyti vyko T. S. prašymu. Buvo trumpa kalba, kad liudytojas nenorėjo vykti, galvojo, jog kažkas čia negerai, bet T. S. aiškino, kad šiuo metu liudytojas yra direktorius, reikia būtinai direktoriaus parašo, nieko blogo čia nėra. Po to laiko T. S. pasakė, kad jį atleistų iš darbo. Pasitikėjo T. S., negalvojo, kad jis apgaus. Neatliko UAB „E.“ pavedimų. Mano, kad neturėjo galimybės to padaryti, nes, kaip supranta, reikia pervesti iš telefono, kompiuterio, yra kodai. Jis nebuvo nuvykęs į banką, kad gautų sąskaitos generatorių, nemokėtų juo naudotis. T. S. jam yra paskolinęs 35000 Lt. Šiuos pinigus grąžino T. S.. Paskolintus pinigus panaudojo autobusiuko įgijimui. Kur buvo paskolinti pinigai, liudytojas neprisiminė. Sutarties nepasirašė. Nesidomėjo, iš kur T. S. gavo 35000 Lt. Gali būti, kad tie pinigai buvo paskolinti grynaisiais. Pinigai galėjo būti pervesti arba į sutuoktinės sąskaitą, arba duoti liudytojui grynais. Jeigu pinigai buvo pervesti, nežino, iš kokios sąskaitos tai buvo padaryta. Pinigus grąžino per pusmetį. T. S. reikėjo pinigų, todėl liudytojas paėmė paskolą ir sugrąžino pinigus. Pinigus grąžino grynais. Su T. S. susitikdavo tarp Vilniaus ir Kauno, kažkur ten ir buvo grąžinti pinigai. T. S. patarė kreiptis į KU „Amber“. Tam, kad gautų paskolą, reikėjo užstatyti autobusiuką ir žemės sklypą. T. S. nedalyvavo, gaunant paskolą iš kredito unijos, jo sutuoktinė taip pat nedalyvavo. Klaipėdoje su T. S. nebuvo. Nesigilino į dokumentų turinį. Buvo kalba apie skolos atidėjimą ar perfinansavimą. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad jis pažįsta T. S., kuris yra jo patėvio G. S. sūnus. Jį pažįsta nuo mažens. Jis 2012 metais turėjo žinių, kad T. S. buvo stambus verslininkas, turintis kelias įmonės, užsiimančias statybomis bei inžinerinių tinklų statyba. T. S. 2012 metais pasiūlė jam tapti UAB „E.“ direktoriumi. Pasakė, kad plės statybinę veiklą Kaune, žadėdamas gerą atlyginimą. Su T. S. pasiūlymu tapti UAB „E.“ direktoriumi sutiko. T. S. vis žadėdavo, kad pirks traktorius, kad vykdys veiklą ir panašiai. Po kurio laiko jis iš T. S. sulaukė skambučio, kuriuo metu šis pranešė, kad Vilniuje atsiranda darbai ir jam reikia atvažiuoti. Tada sutartą valandą jis atvažiavo į Vilnių, kur T. S. nurodė, jog reikia vykti kartu su juo. Jam sutikus, abu nuvyko į Vilniuje esančią kredito įstaigą, tačiau į kokią neprisimena. Kredito įstaigoje jau buvo paruošti dokumentai, tačiau kas per dokumentai ir dėl ko paaiškinti negali, nes jų neskaitė, o juose tik pasirašė kaip UAB „E.“ direktorius. Apie kokius pinigus buvo paminėta sutartyje, nežino, jis labai pasitikėjo T. S. ir negalvojo, kad tas gali sukčiauti arba padaryti ką nors blogo, nes buvo pažįstami nuo vaikystės. Nors jam tas dalykas labai nepatiko, t. y. pasirašinėti dokumentus nesigilinant, ir apie tai jis T. S. pasakė, tačiau pastarasis jį užtikrino, kad viskas bus gerai, viskas yra legalu. Tada T. S. trumpai jam apibūdino visą vystytą projektą ir nurodė, kad greitai prasidės darbai. Liudytojas T. S. ir patikėjo. Vis tik darbų taip ir neatsirado, jis laukė mėnesius, kiekvieną kartą susitikimo metu T. S. vis žadėdavo, kad tuoj prasidės darbai, tačiau jokių darbų nebuvo. Po kurio laiko pradėjo prašyti T. S. atleisti jį iš užimamų pareigų (UAB „E.“ direktoriaus), nes jam tokie dalykai netiko, įmonė jokios veiklos nevykdė. Vėliau sužinojo, kad T. S. jį atleido iš minėtos įmonės. Kas vyko toliau, ar vyko darbai ar ne, jis nežino ir daugiau su T. S. šia tema nekalbėjo. Realiai įmonėje jokių darbų neatliko, net nežinojo, kur buvo įmonės patalpos, kokiu adresu ji buvo registruota. Parodytas Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutarties paskolos pakeitimo jam kelia abejones, jis negali patvirtinti, kad tai yra jo parašas. Parašas yra panašus į jo, tačiau tikrai nėra įsitikinęs, juo labiau, jis niekada su T. S. nebuvo Klaipėdoje KU „T.“ ir nepasirašinėjo jokių dokumentų. (t. 6, b. l. 45-46)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. taip pat parodė, kad T. S. yra jo patėvio sūnus, su kuriuo bendravo nuo mažens, bet artimesnis bendravimas tarp jų prasidėjo kažkur tai nuo 2011-2012 metų, kai T. S. pats parodė tokią iniciatyvą. Tokiu būdu su juo pradėjo dažniau susitikinėti švenčių metu ir panašiai. T. S. žinojo, kad jis tuo metu neturėjo Lietuvoje pastovaus darbo ir nuolat dirbti vykdavo į Angliją, kur gyveno jų mama. Apie save T. S. pasipasakodavo tai, kad jis turi kelias bendroves ir vykdė didelius gyvenamųjų namų ar daugiabučių statybos projektus. Jis minėjo, kad dalyvaudavo UAB „E.“, UAB „I.“ ir UAB „S.“ veiklose. Kokias pareigas jis ėjo šiose bendrovėse, nežino, nes T. S. to nepasakodavo. Iš T. S. pasakojimų bei nuolatinių pokalbių telefonu suprato, kad šis dirba vadovaujantį darbą. Kiek teko girdėti, T. S. rūpindavosi bei organizuodavo kažkokių tai namų ar daugiabučių statybas. Iš T. S. sužinojo, kad jis stato daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tačiau nežino, kam ar kokiai bendrovei priklauso šis statybų projektas, apie tai T. S. neaiškino. Jų šeimos susitikimų metu, T. S. vis žadėdavo parūpinti jam darbą Lietuvoje ir vis kalbėdavo apie didelius statybinius projektus. Sakydavo, kad įdarbins jį vykdyti tokius projektus, nes kitų svetimų asmenų jis nenorėjo, nes nepasitikėjo. Liudytojas teigė, kad 2012 metų pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, žinodamas, kad T. S. valdo dideles pinigų sumas, norėdamas įsigyti mikroautobusiuką asmeniniam verslui vykdyti, paprašė T. S. paskolinti 35000 Lt. T. S. sutiko ir jam minėtą sumą paskolino. Kokiu būdu T. S. perdavė pinigus, pasakyti negali, nes neprisimena. Galimai šią sumą jis pervedė į J. K. sąskaitą. Minėtą paskolintą sumą, jis T. S. grąžino tais pačiais metais pasiėmęs paskolą iš banko. Pinigus (35000 Lt) T. S. grąžino grynais liepos-rugpjūčio mėnesį. T. S. 2012 metų vasarą žinodamas, kad jis su sutuoktine J. K. nori pradėti oficialiai dirbti Lietuvoje ir nebevažinėti dirbti į užsienį, kreipėsi į jį ir J. K. pranešdamas, kad įdarbino juos UAB „E.“, tačiau tuo metu nesakė į kokias pareigas. Jam tik nurodė, kad jis eis vadovaujančias pareigas. Tuo ir pasibaigė, nei jis nei sutuoktinė jokių darbo funkcijų nepradėjo vykdyti. Susisiekdamas su T. S. telefonu, klausdavo, kada prasidės darbai, į ką T. S. atsakydavo, kad viską praneš ir jie pradės dirbti. T. S. jam paskambino 2012 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir paprašė atvykti į Vilnių, kur reikėjo pasirašyti kažkokius tai dokumentus. Pokalbio metu T. S. nenurodė, kokio turinio dokumentus jis turės pasirašyti, tik pasakė, kad viską paaiškins atvykus į Vilnių. Į Vilnių T. S. nurodymu jis atvažiavo maždaug po 2-3 dienų po skambučio, susitikimo vieta buvo nurodyta Konstitucijos pr., Vilniuje, esančioje taupomojoje kasoje, kurios tikslaus adreso bei pavadinimo neatsimena. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo KU „T.“ patalpos. Jam atvykus, T. S. bei tos kredito unijos darbuotoja, kurios duomenų nežino, laukė su krūva dokumentų. T. S. paaiškino, kad jis turės pasirašyti šiuos dokumentus, nes reikėjo ar tai atidėti, ar tai prasitęsti UAB „E.“ paimtą paskolą. Būtent tuo metu suprato, kas jis įdarbintas tos bendrovės direktoriumi ir kad bendrovės vardu privalo pasirašyti T. S. pateiktuose dokumentuose. Pasirašinėdavo pateiktus dokumentus nenoriai, nes nežinojo bei nesuprato, kas iš tikrųjų vyksta, dėl ko imamos ar pratęsiamos paskolos. T. S. jį užtikrino, kad viskas čia vyksta teisėtai ir jam jokių neigiamų pasekmių tai nesukels, jog jis viską žino ir kontroliuoja. Iš T. S. paaiškinimo suprato, kad šios paskolos pinigai yra investuojami į daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Viliuje, statybą, jog šios paskolos užtikrinimas įvykdomas brangiu nekilnojamuoju turtu, tačiau, kam priklauso tas turtas, nieko nežinojo, nes T. S. to neaiškino. Kokius konkrečius dokumentus jis pasirašė, nurodyti negali, nes neprisimena. Jų buvo keletas. Ar apklausos metu parodytas 2012 m. rugpjūčio 29 d. Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. dokumentas dėl piniginių lėšų 225000 Lt įnešimo į depozitą yra pasirašyti jo ranka, jis tvirtinti negali, nes neprisimena, kokius konkrečius dokumentus pasirašė būdamas kredito unijoje. Jokių piniginių lėšų pagal minėtą susitarimą nėra gavęs ir niekam nėra perdavęs ar pervedęs. Jokių sprendimų bendrovės vardu dėl šių lėšų panaudojimo nėra priėmęs ar kam nors davęs nurodymus. Jis realiai bendrovės veikloje nedalyvavo, jokių sprendimų dėl jos veiklos nepriiminėjo, banko sąskaitomis nedisponavo, net neturėjo jokių prisijungimo duomenų ar priemonių. Bendrovės UAB „E.“ veiklos ar apskaitos dokumentų, antspaudo neturėjo ir neturi, ar buvo tvarkoma apskaita ir kas ją tvarkė, nežino. Asmeniškai jokių sutarčių dėl to nepasirašinėjo. Kiek darbuotojų buvo šioje bendrovėje nurodyti negali, nes nežino, jokių darbo sutarčių nepasirašinėjo. Žino tik tai, kad kartu su juo buvo įdarbinta sutuoktinė. Apie tai, kokią realiai veiklą vykdė ir apskritai, ar vykdė veiklą UAB „E.“, kurios formaliu direktoriumi buvo, nieko nežino. Visus reikalus, susijusius su šia bendrove tvarkė tik T. S.. Apie UAB „E.“ ir UAB „I.“ bendradarbiavimą nieko nežino, nėra matęs ar girdėjęs apie jokias bendras veiklas ar sutartis bei piniginių lėšų pervedimus. Mano, kad apie šių bendrovių vykdomą veiklą paaiškinimus gali duoti tik T. S., kuris jo žiniomis dalyvavo jų veiklose. Po minėtų dokumentų kredito unijoje pasirašymo dienos supratęs, kad yra formalus UAB „E.“ direktorius, kuris reikalingas tik dokumentams pasirašyti bei realiai visos bendrovės veiklos nežinantis ir nevaldantis, nuolat T. S. prašydavo atleisi iš šių pareigų. T. S. žadėjo, kad atleis, tačiau realiai buvo atleistas tik 2015 metais. Kas po jo buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi ir kokią veiklą bendrovė vykdė toliau, nežino, su T. S. nebebendravo ir jo reikalais nesidomėjo. Kitose su T. S. susijusiose UAB „I.“ ir UAB „S.“ jis nedirbo ir apie jų veiklas nieko nežino. Apie J. K. darbą UAB „E.“ paaiškino, kad ji tik formaliai buvo įdarbinta šioje bendrovėje, tačiau jokių funkcijų neatlikinėjo. Nei jis, nei sutuoktinė jokio atlygio už formalų darbą bendrovėje nėra gavę. (t. 6, b. l. 54-56)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, kad UAB „S.“ buvo skolinga UAB „I.“, kai liudytojas tapo šios įmonės bankroto administratoriumi. Įmonė buvo žinoma iš nedidelės dalies turėtų dokumentų. Skolą prisiteisė, tačiau įmonei yra iškeltas bankrotas. Skola susidarė pagal paskolos sutartis. Buvo paskolos sutartis tarp UAB „I.“ ir UAB „S.“. Buvo pasiimtas banko išrašas, suskaičiuoti pinigai, kas pervesta vienai šaliai, kas kitai ir gavosi taip, kad skolingas UAB „S.“. Iš esmės skola ir nėra ginčijama. UAB „I.“ vadovu daugiausiai laiko buvo T. S., o prieš pat bankrotą kelis mėnesius įmonės vadovu buvo kitas asmuo. Paskutinis įmonės vadovas perdavė dalį įmonės dokumentų ir paaiškino, kad T. S. jam neperdavė dokumentų. Liudytojas negalėjo nurodyti, kada buvo sudarytos sutartys tarp įmonių. UAB „S.“ yra skolinga UAB „I.“ ir liudytojas kaip bankroto administratorius pateikė ieškinį, kad ta skola būtų grąžinta. Skola buvo priteista, bet jos atgauti nėra galimybės, nes įmonė bankrutavo. R. D. teigė, kad dalis pinigų pagal paskolos sutartį galimai buvo sumokėti pavedimu, nes ieškinyje buvo parašyta, kad „Swedbank“ išrašuose matyti pavedimai. Jis nežino, kokiu tikslu buvo sudarytos paskolos sutartys, nes tos sutartys sudarytos iki bankroto, dokumentai nepilni. Liudytojui neteko bendrauti su UAB „S.“ vadovu, o paskutinis įmonės vadovas nelabai ką galėjo pakomentuoti, nes jis buvo vadovu paskutinius kelis mėnesius. Sutarčių sudarymo metu įmonei tikriausiai vadovavo T. S.. Paskutinis įmonės vadovas perdavė nedidelę dokumentų dalį, nurodė, kad kita dalis dokumentų yra kažkokiame ikiteisminiame tyrime. Po to paaiškino, kad jis daugiau dokumentų neturi, nes jam jų neperdavė prieš tai buvęs vadovas. R. D. teigė, kad, siekdamas perimti buhalterinės apskaitos dokumentus, bendravo su T. S.. Reikalavo, kad būtų pateikti dokumentai, jis bankroto pradžioje buvo atvykęs į ofisą, žadėjo pateikti dokumentus, bet nepateikė. Neprisimena, ar T. S. nurodė priežastis, kodėl nepateikė dokumentų. Jis kažką aiškino, bet tai buvo prieš 4 metus, todėl neatsimena. Nežino, kas tvarkė UAB „I.“ buhalterinę apskaitą. UAB „I.“ vertėsi statyba, statė namą (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vyksta ginčai su rangovu, nes, kai UAB „I.“ atsirado finansinių problemų, tai rangovas, kuris statė namus, nusipirko tą patį sklypą ir pusiau neteisėtais būdais įsiteisino statybą. UAB „I.“ buvo užsakovas, rangovas buvo kita įmonė. Rangovas įsigijo tą patį žemės sklypą, jie neteisėtai persirašė statybos leidimą. Statybos leidimas buvo nuginčytas, bet jie, neturėdami statybos leidimo, vis vien toliau statė ir dabar yra pastatytas statinys, į kurį pretenduoja trys įmonės. Liudytojas negalėjo nurodyti, kas UAB „I.“ iškėlė bankroto bylą, tikriausiai kreditorius. UAB „I.“ kreditorių buvo daug. Kiek turto turėjo UAB „I.“, prieš KU „T.“ perimant turtą, neatsiminė. UAB „I.“ vadovams civilinio ieškinio nereiškė. Šis klausimas buvo keliamas susirinkime dėl tyčinio bankroto pripažinimo, tačiau kreditoriai balsavo prieš, jie dar nori palaukti, kaip baigsis bylos su tuo daugiabučiu. Duomenų, kad T. S. būtų skolingas UAB „I.“, nėra. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad jis 2016 m. balandžio 28 d. teismo nutartimi buvo paskirtas UAB „I.“ bankroto administratoriumi bei vykdydamas administravimo procedūrą nustatė, kad UAB „I.“ buvo įkurta 2010 metais, bendrovė vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statybos projektais. Paskutinis jos direktorius buvo S. A., kuris paaiškino, kad jis bendrovėje dirbo trumpai ir apie jos veiklą nelabai ką žino. Prieš tai buvęs bendrovės direktorius T. S. jam nebuvo perdavęs bendrovės veiklos bei apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti bendrovės veiklą, finansinius rodiklius ir pan. Pradėjęs ieškoti UAB „I.“ apskaitos dokumentų, iš minėtų buvusių bendrovės vadovų jų negavo, tik dalį bendrovės dokumentų pavyko gauti iš valstybinių įstaigų, dabar tiksliai nurodyti kokius konkrečiai dokumentus pavyko surasti ir iš kokių įstaigų negali, nes neprisimena. Asmeniškai kreipeisi į S. A. ir į T. S., kad jie pateiktų bendrovės apskaitos dokumentus, tačiau jie dokumentų taip ir nepateikė. T. S. vis žadėjo dokumentus atvežti, bet iki šiol to nepadarė. Kiek pavyko nustatyti iš turimų UAB „I.“ dokumentų, viešųjų registrų duomenų, UAB „I.“ vykdė daugiabučių namų statybos projektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis projektas buvo finansuojamas tiek UAB „I.“ lėšomis, pasiskolintomis iš KU „T.“, tiek iš kitų kreditorių, kurių nurodyti negali, nes neprisimena. Ar šį statybų projektą finansavo UAB „E.“ ir UAB „S.“ nurodyti negali, nes jokių bendradarbiavimo sutarčių ar kitų susitarimų jam perduota nebuvo. Iš bendrovės turimų apskaitos dokumentų ir banko sąskaitų išrašų nustatė, kad tarp UAB „I.“ ir UAB „E.“ buvo abipusiai paskoliniai santykiai, tačiau jokių dokumentų, t. y. paskolos sutarčių ar kt., įrodančių šiuos santykius, jis neturi, todėl, kokių sutarčių pagrindu buvo vykdomi atsiskaitymai, nežino ir paaiškinti negali. Taip pat nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d. UAB „I.“ skolinosi iš UAB „S.“ 28962,00 Eur (paskolos sutartį pateikė tyrimui), taip pat buvo nustatyta, kad 2012-2014 metų laikotarpiu UAB „I.“ suteikė UAB „S.“ 150876,67 Eur, tuo pačiu laikotarpiu pastaroji grąžino UAB „I.“ 61439,99 Eur (dalis šios sumos pagrindžiama ir užskaita pagal 2012 m. rugpjūčio 5 d. paskolos sutartį) ir liko skolinga 89436,68 Eur, dar 4000 Eur UAB „I.“ buvo sumokėjusi už UAB „S.“ Latvijos piliečiui G. Z.. Tokiu būdu šiai dienai UAB „S.“ liko skolinga 93436,69 Eur. Kadangi UAB „I.“ neįvykdė įsipareigojimų pagal paskolos sutartį su KU „T.“, todėl pastarajai buvo perleistas įkeistas nekilnojamasis turtas (butai) pastatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl ši kredito unija nereiškė kreditorinio reikalavimo UAB „I.“ bankroto byloje. Kadangi jam nebuvo perduoti visi UAB „I.“ apskaitos dokumentai, todėl atsakyti į klausimus, susijusius su UAB „E.“ finansiniais santykiais jis negali, bet UAB „E.“ nėra pareiškusi jokių kreditorinių reikalavimų jo administruojamai bendrovei. Asmeniškai T. S. nepažįsta, su juo teko bendrauti tik du kartus ieškant UAB „I.“ dokumentų, apie jo veiklą bendrovės vadovavimo laikotarpiu nieko paaiškinti negali, nes kaip minėjo negavo visų bendrovės dokumentų. (t. 5, b. l. 191-192)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. prarodė, kad T. S. yra vienas iš buvusių UAB „S.“ vadovų. Pradėjus vykdyti UAB „S.“ bankroto procedūras, buvo nustatyta, kad KU „T.“ yra UAB „S.“ kreditorius. Kreditorinis reikalavimas kilo už tai, kad KU „T.“ suteikė UAB „E.“ paskolą, o UAB „S.“ užtikrino prievolių vykdymą turto įkeitimu. Paskutinis UAB „S.“ vadovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo J. G.. Svetimo daikto hipoteka yra įprastinis civilinių teisinių santykių dalykas ir tai nėra kriminalizuota veika. Įmonės apskaita buvo vedama prastai. Įmonės dokumentus perdavė J. G.. Už tą laikotarpį, kur įmonės vadovo pareigas ėjo J. G., buhalterija sąlyginai yra tvarkinga, nes ji yra nedidelė, įmonė iš esmės vertėsi nuomos veikla, tai tie segtuvai ir visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra ganėtinai tvarkingi. Už tą laikotarpį, kai įmonės vadovo pareigas ėjo T. S., buhalterija yra labai aplaidi, padrika, nesisteminga, sunku atsekti ūkines operacijas. Ten yra daug problemų, susijusių su aplaidžiu apskaitos tvarkymu, yra daug pinigų nugryninimo, nemaža dalis pinigų yra išleista pastato statyboms. Pagal aplinkybių visumą galima daryti prielaidą, kad tai yra statinys, statytas (duomenys neskelbtini). Tą yra patvirtinęs ir T. S., kad įmonė vykdė ten statybas. Kai įmonei vadovavo J. G., ši įmonė užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma. Įmonei nuosavybės teise priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. Tos patalpos ir buvo nuomojamos. Tikriausiai ir T. S. valdymo metu buvo nuomojamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) g. Tuo pačiu įmonėje buvo patirta nemažai išlaidų dėl statybų. Apie tai, kaip išsisprendė turto, kuris buvo įkeistas kredito unijai, likimas, liudytoja parodė, jog šio turto pardavimas vyko iš varžytinių. Turtas nebuvo nupirktas iš varžytinių ir pagal įstatymą hipotekos kreditorius turėjo teisę perimti neparduotą turtą. Taip ir buvo padaryta, kreditorius perėmė turtą už pardavimo kainą savo nuosavybėn. Liudytoja nežinojo, ar T. S. vadovavimo metu buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai ar netvarkingai. Jai buvo atiduoti netvarkingi dokumentai. Buvo perduoti tokie dokumentai, iš kurių nebuvo galima atsekti kažkokio periodo, nustatyti, kas įvyko, nustatyti pajamų, srautų. Su G. Z. teko bendrauti tik elektroniniu paštu, raštu, galbūt telefonu, bet susitikus su juo nebuvo. Liudytoja neprisiminė, kad bendraujant su G. Z. būtų kalbama apie galimybę T. S. ir G. Z. susitaikyti, išperkant trečių asmenų pastatus. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. parodė, kad 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismas UAB „S.“ iškėlė bankroto bylą pagal UAB „I.“ ieškinį bei bankroto administravimo procedūrą pavedė atlikti jai. Iš pateiktų bendrovės dokumentų nustatė, kad UAB „S.“ viešajame registre buvo užregistruota vykdoma veikla: statyba, remontas, architektūrinė bei kita veikla. Vis tik bendrovė vykdė tik patalpų nuomos veiklą. Bendrovei nuosavybės teisėmis priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 1/3 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalis. Kito nekilnojamojo turto bendrovė neturėjo. Paskutiniu bendrovės vadovu buvo J. G., o prieš jį bendrovei vadovavo T. S.. Bendrovės apskaitą tvarkė buhalterė F. U.. Bendrovė turėjo sąskaitas banke. Paskutinis bendrovės vadovas J. G. pateikė jai tik nedidelę dalį dokumentų, iš kurių tiksliai nustatyti bendrovės veiklos rodiklių bei rezultatų nėra galimybės. (t. 5, b. l. 84-85)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. taip pat parodė, kad iš turimų UAB „S.“ veiklos ir apskaitos dokumentų bei iš surinktos bankroto procedūros vykdymo metu informacijos nustatė, kad 2012 metais bendrovė užtikrino kitos su T. S. susijusios UAB „E.“ finansinius įsipareigojimus pagal su KU „T.“ sudarytą paskolos sutartį su vėlesniais pakeitimais. Už minėtos bendrovės įsipareigojimus buvo įkeistas UAB „S.“ nekilnojamasis turtas, t. y. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šių sandorių sudarymo aplinkybės jai nėra žinomos. KU „T.“ bankroto byloje yra pareiškusi 693483,53 Eur reikalavimą ir kreditorių susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl minėto pastato perdavimo kredito unijai. Dėl statybos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje liudytoja paaiškino, kad tikrinant bendrovės dokumentus nustatyta, jog galimai bendrovė minėtu adresu statė kotedžą. Tą liudija tarp bendrovės dokumentų rastos sąskaitos faktūros, kurių suvestines pateikė ikiteisminiam tyrimui elektroniniu paštu. Jos vertinimu, atsižvelgiant į minėtas sąskaitas faktūras, šioms statyboms buvo panaudota 174987,07 Eur. Atsakyti į klausimą, ar buvęs bendrovės direktorius T. S. pateisino visas išlaidas, kurioms jam kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėtos bendrovės lėšos negali, nes nepamena. Dėl paskolos sutarčių sudarytų su UAB „E.“ ir UAB „I.“ paaiškino, kad jokių paskolos sutarčių su minėtomis bendrovėmis jai perduota nebuvo, apie paskolinių santykių tarp minėtų bendrovių buvimą liudija tik banko sąskaitų išrašuose užfiksuotų pavedimų turinys. UAB „E.“ jokių kreditorinių reikalavimų bendrovei nėra pateikusi, o UAB „I.“ yra pareiškusi kreditorinius reikalavimus remiantis 2016 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-5694-262/2016. Iš kokių įsipareigojimų yra kilę minėti UAB „I.“ pateikti reikalavimai, nežino. Iki šiol tie reikalavimai nėra padengti. (t. 5, b. l. 106-107)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. L. parodė, kad jis dirbo notarų biure ir susibendravo su T. S.. Liudytojas yra pardavęs apie 400 įmonių, toks buvo jo verslas. Jis T. S. tikrai nesiūlė UAB „E.“. T. S. ieškojo įmonės. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. L. parodė, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 23 d. buvo paskirtas UAB „E.“ direktoriumi, įmonės pirkimas buvo skirtas įmonės perpardavimui. UAB „E.“ jis įsigijo iš L. R.. Įmonė buvo pirkta be skolų, geros reputacijos su tikslu ją perparduoti. Įmonė jokios veiklos nevykdė. Tokiu būdu minėtos įmonės direktoriumi jis buvo iki 2010 m. vasario 10 d. (pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis). Nuo 2010 m. vasario 10 d. įmonės direktoriaus pareigas ėjo T. S., kuris nupirko minėtą įmonę. Skelbimas apie UAB „E.“ pardavimą buvo pateiktas internetiniame portale, kokiame konkrečiai neprisimena. Už kokią kainą T. S. iš jo nusipirko minėtą įmonę neprisimena. Jo vadovavimo laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2010 m. vasario 10 d. UAB „E.“ akcininkas buvo UAB „K.“, UAB „E.“ įsigijus T. S., pastarasis tapo jos akcininku ir direktoriumi. Įsigydamas iš L. R. UAB „E.“ perėmė visus įmonės buhalterinius dokumentus, o ją pardavus T. S., surašęs minėtų buhalterinių dokumentų perdavimo-perėmimo aktą, visus iš L. R. perimtus dokumentus perdavė T. S.. Kur yra minėtas dokumentų perdavimo priėmimo aktas jis nežino, nes praėjo virš šešių metų ir nuo to laiko tokių paravimų buvo daug. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatė, kad nuo 2011 m. gegužės 31 d. A. S. būnant direktore, ji už 2010 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė finansinę atskaitomybę, vadinasi visi UAB „E.“ buhalteriniai dokumentai turėjo būti pas T. S. arba A. S.. (t. 5, b. l. 160)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, jog jis buvo įmonės direktoriumi, tačiau neprisimena įmonės pavadinimo. Žino, kad buvo projektas, jog T. S. ten dalyvavo ir statė daugiabutį namą netoli Pilaitės. Liudytojas žino, kad T. S. sutuoktinė turėjo sklypą šalia, kur taip pat turėjo būti statomas namas. Liudytojas norėjo dalyvauti tame projekte, norėjo uždirbti pinigų. Jis neatsimena, kaip tapo įmonės vadovu. Įmonė turėjo užsiimti statybų projektais. Tapo įmonės vadovu ir ta įmonė turėjo užsiimti daugiabučio statyba. Turėjo būti statoma, tačiau jis statybose nedalyvavo, tik buvo kalbos, kad turi būti statoma. Sutiko būti įmonės vadovu, nes norėjo dalyvauti tame projekte. Jis įmonėje nepriiminėjo sprendimų. A. T. neatsiminė, kaip susiklostė jo likimas toje įmonėje. Žino, kad buvo kažkokios kalbos su T. S., kuris minėjo, kad yra toks projektas, jog yra galimybė užsidirbti pinigų. Liudytojas matė, kad iš tikrųjų yra sklypai, išėjo dialogas, jog yra galimybė dalyvauti, norėjo dalyvauti šiame verslo projekte. Tuomet pamatė, kad kažkas nesusidėlioja, jog kažkas vyko ne pagal susitarimus, per ilgą laiką kažkas neišsisprendė, nebuvo padaryta tam tikrų žingsnių, todėl, gavęs kitų pasiūlymų, išėjo į kitą įmonę. Liudytojas nežinojo, kodėl T. S. jam pasiūlė, kodėl jis pats nebuvo tos įmonės vadovu. Galimai liudytojas pats labiau buvo suinteresuotas, kad užsidirbtų pinigų, jog turėtų rimtesnį verslą. Jie su T. S. bendravomo apie visokius projektus ir apie šį projektą išgirdo iš jo lūpų. Su statybomis liudytojas nėra susijęs, bet yra baigęs statybos mokyklą. Vadovauti moka nuo jaunystės. Toje įmonėje negavo atlyginimo, projektas neišsivystė. Žino, kad T. S. toliau kažką vystė. Įmonės direktoriumi tapo, nes norėjo prisirišti T. S. prie savęs, kad būtų garantuotas už savo atlygį, už visa kita, kad dalyvautų projektuose. Gavosi, jog pats liudytojas privedė prie to, kad galėtų būti direktoriumi. Liudytojas nenorėjo būti nuošalyje, norėjau dalyvauti projekte. Kai tapo direktoriumi, pamatė, kad laikas eina veltui ir reikėjo išsidarbinti iš tos įmonės, nes toliau nematė perspektyvų. A. T. negalėjo paaiškinti, ar jis tiesiogiai su T. S. susiėjo, ar susirašė, ar susiskambino, bet žino faktą, kad buvo išdarbintas iš tos įmonės. Įmonė nebuvo nauja, nenorėjo, kad būtų kažkokie galai, jog kažkas įvyktų ir būtų atsakingas už tai. T. S. yra padėjęs finansiškai. Liudytojas neprisiminė, kiek jis buvo UAB „E.“ vadovu. Kai tapo įmonės direktoriumi, neperėmė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Nežino kodėl, tikriausiai buvo kalbėta, jog juos perims paeiliui. Jei būtų buvę daromi kažkokie žingsniai, būtų reikalavęs dokumentų perėmimo. Gal žodžiu ir prašė, kad jam perduotų dokumentus. Nežino, kokio asmens prašė, visą laiką bendravo su T. S.. Jam tie dokumentai nebuvo reikalingi, nes neturėjo, kur jų kaupti. Jo vadovavimo metu įmonė jokios veiklos nevykdė. Jei būtų buvęs vadovu, būtų rūpinęsi statybomis, atlikęs kitas vadovo pareigas. Jis turėjo būti atsakingas už visą projektą, už daugiabučio statybą, už pirkimus, kontraktų pasirašymą, darbuotojų samdymą. Klausė, ar nėra įmonėje skolų, ar nėra kažkokių dalykų. T. S. pasakė, kad nėra su ta įmone jokių bėdų, jog įmonė užsiims statybomis, kadangi projektas yra rimtas. Nebūtų sutikęs būti direktoriumi, jei įmonė būtų turėjusi skolų. Nežinojo apie tai, kad UAB „E.“ buvo pasirašiusi kredito sutartį ir įsipareigojusi kredito įstaigai. T. S. apie tai neinformavo, nebuvo apie tai kalbos. Iš kredito įstaigos nėra gavęs laiškų dėl kredito apmokėjimo, kad turėtų atsiskaityti su kredito įstaiga. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. T. parodė, kad 2010 metais per bendrus pažįstamus susipažino su T. S.. T. S. 2012 metais jam pasiūlė pabūti UAB ,,E.“ direktoriumi. Minėjo, kad ateityje statys daugiabučius, vykdys darbus. Už atliktus darbus ir projektus bus atsiskaityta. Jis sutiko su T. S. pasiūlymu, sutiko būti direktoriumi. Apie įmonės veiklą mažai ką žino, nes T. S. mažai ką pasakojo. Laukė, kada prasidės įmonės darbai, tačiau jie taip ir neprasidėjo. Tuomet T. S. prašė jį atleisti iš direktoriaus pareigų. Po kurio laiko T. S. nepavyko rasti, todėl susisiekė su asmeniu vardu „M.“ (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)). Jo paklausė, ką daryti su UAB ,,E.“, jis atsakė, kad žino ir po kelių mėnesių jis buvo atleistas. (t. 6, b. l. 164-165)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad su T. S. bendravo galimai nuo 2016 m. ar 2017 m. Jie susipažino galbūt 2014 m. UAB „E.“ yra girdėta. Su A. T. teko bendrauti galimai 5 kartus. Bendravo dėl klausimų, nesusijusių su T. S.. UAB „I.“ buvo problemų su skolomis. Pagrindinė problema buvo su KU „T.“. Bendravimas su T. S. nutrūko, nes jis su šeima išvyko. Šią aplinkybę žino, nes nepavykdavo su juo susisiekti. A. D. tuo metu buvo versle su T. S., vėliau jie susipyko. A. D. domėjosi UAB „E.“ finansiniais srautais, asmenimis, kurie vadovauja įmonei, nes buvo kilęs ginčas su KU „T.“. R. R. yra liudytojo pažįstamas. T. S. taip pat pažinojo R. R.. R. R. užsiima statybų verslu. Liudytojas teigė, kad jis nėra susijęs su UAB „E.“. R. R. liudytojui minėjo, kad buvo paskirtas UAB „E.“ vadovu. Tiesiog minėjo, nieko nekonkretino, iš konteksto pasakė, kad tapo direktoriumi, jog nori bandyti gauti dokumentus iš KU „T.“, bet viskas buvo susiję su UAB „I.“. Liudytojas aiškino, kad jis neprisidėjo prie R. R. skyrimo įmonės direktoriumi. Nesiūlė jam tapti tos įmonės direktoriumi. „Ermitažas“ norėjo kelti UAB „I.“ bankroto bylą. KU „T.“ labiau norėjo į bankrotą padavinėti, nuo to ir prasidėjo derybos. Buvo bandoma gelbėti UAB „I.“. UAB „I.“ buvo skolinga „Ermitažas“ ir kitiems kreditoriams, reikėjo globaliai spręsti problemą. Liudytojas buvo vieno iš kreditorių atstovu. Po to UAB „I.“ buvo iškelta bankroto byla. Visi suprato, kad norint įmonei tęsti veiklą, bus reikalingi piniginiai srautai, statybinės medžiagos. Pabaigus statyti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) g., būtų galima jį parduoti ir sėkmingai grąžinti skolas visiems kreditoriams. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2014 metais į UAB ,,O.“ kreipėsi T. S. dėl pagalbos derybose su KU „T.“ ir kitais kreditoriais. Bendrauti su T. S. jam teko neilgai, nes jis buvo nekonkretus asmuo, nevykdė įsipareigojimų. Po kurio laiko jis bendravo su A. D.. Iš pokalbio su juo suprato, kad jam skambino iš Ispanijos UAB ,,E.“ akcininkė, ar jos sutuoktinis, kuri paklausė, kas vyksta su įmone. Tuomet A. D. paklausė, kaip galima būtų sužinoti UAB ,,E.“ finansinius srautus. Jam atsakė, kad yra vienas bendras pažįstamas R. R., kurį galima būtų paskirti direktoriumi, atleidžiant A. T., kuris aktyviai domėtųsi įmonės veikla, finansiniais dokumentais. Po kiek laiko sužinojo, kad jis tapo įmonės direktoriumi. (t. 5, b. l. 169-170)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad jis užsiima statybomis. Teko bendrauti su T. S.. Liudytojo pažįstamas A. D. 2015 metais paprašė pabūti nominaliu įmonės direktoriumi. Jis norėjo, kad liudytojas išimtų įmonės banko išrašus, kad juos būtų galima pateikti tyrėjams ir išsiaiškinti dėl UAB „E.“ veiklos. Liudytojas tapo UAB „E.“ direktoriumi. Kai buvo paskirtas bendrovės vadovu, nuėjo į banką, išėmė banko išrašus, po to jį išsikvietė tyrėja ir jis tuos išrašus perdavė tyrėjai. Įmonės veikloje nedalyvavo. Buvo susitikęs su bankroto administratoriumi, kuriam pasakė, kad jokių įmonės dokumentų neturi. Kas buvo įmonės vadovas anksčiau, liudytojas nežinojo. R. R. negalėjo paaiškinti, kodėl A. D. netapo įmonės direktoriumi. Liudytojas nepažįsta J. R.. Kiek žino, ji buvo įmonės akcininkė. A. D. supažindino su J. R., per jį ir buvo bendraujama. T. R. paprašė padėti jo sutuoktinei, su ja supažindino. Iš pradžių buvo pažįstamas su A. D., po to susipažino su T. R.. A. D. supažindino su T. R.. Pats nebendravo su J. R.. Bendravo su T. R., iš jo sužinojo apie T. S.. Liudytojas paaiškino, kad jo funkcija buvo tik paimti išrašus iš banko ir atstovauti įmonei. Jis ėjo pas tyrėją, bankroto administratorių. Buvo žadėtas atlygis, jei kažkas pavyks. Jis turėjau paimti išrašus ir pasiaiškinti, kas buvo įmonėje daroma. Iš išrašų buvo nustatyta, kad buvo paimti kreditai, po to jie buvo grąžinti ir vėl paimti. Sąskaitose pinigų nebuvo. Su T. S. nebendravo apie įmonę. Akcininkų sprendimą perdavė A. D.. Jis jį perdavė prie VĮ „Registrų centras“. T. R. sakė, kad yra finansinių problemų su įmone, kad į jį kreipėsi kredito unija dėl kredito grąžinimo. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar A. D. buvo susijęs su UAB „E.“. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad jis nuo 2015 m. spalio 6 d. buvo paskirtas UAB „E.“ direktoriumi. Direktoriumi buvo paskirtas pateikiant į VĮ „Registrų centras“ UAB „E.“ 2015 m. rugsėjo 17 d. vienintelio akcininko (J. R.) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš įsidarbinant UAB „E.“ direktoriumi apie tai kalbėjo su J. R. sutuoktiniu, kuris paskambinęs, paprašė padėti jo žmonai išsiaiškinti UAB „E.“ situaciją. T. R. paaiškino, kad įmonės vardu buvo paimta paskola, įkeistas turtas – autoservisas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o pinigų šiuo metu nėra. Jis sutiko padėti išsiaiškinti situaciją ir apie tai jiems pranešti. Pradėjęs aiškintis įmonės padėtį, gavęs iš „Swedbank“ išrašus pamatė, kad iš kredito unijos buvo gauta apie 500000 Eur ir minėti pinigai buvo pervesti kitiems juridiniams asmenims, taip pat nustatė ir pinigų gryninimo faktus. Jo užduotis buvo išsiaiškinti, už ką ir kam buvo atliekami pavedimai. Įmonės buhalterinių dokumentų niekas jam neperdavė. Įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini), minėtas adresas jam nėra žinomas, įmonės veiklos pobūdis taip pat nežinomas. Sutiko padėti savo pažįstamam, išsireikalaujant kažkokią tai dalį pinigų, nes šis žadėjo atlygį už pagalbą. Šiuo metu UAB „E.“ jokios veiklos nevykdo, ar buvo grąžinta kredito unijai bent dalis pinigų paimtų pagal paskolą, nežino. (t. 5, b. l. 172-173)

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. taip pat parodė, kad 2015 m. spalio 6 d. pažįstamo T. R. prašymu tapo UAB „E.“ direktoriumi tikslu padėti jo sutuoktinei – įmonės akcininkei J. R. išsiaiškinti bendrovės finansinę būklę. Jis yra tik formalus šios bendrovės direktorius ir nėra atlikęs jokių veiksmų bendrovės vardu. Tapęs oficialiu bendrovės direktoriumi, iš esmės gavo tik bendrovės „Swedbank“ sąskaitos išrašus, kitų bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentų nepavyko gauti. Iš J. R. žinojo, kad bendrovės faktinių vadovu buvo T. S.. Kada bei esant kokioms aplinkybėms bendrovės veikloje atsirado J. R., jis nežino. Taip pat nežino, kada ir kaip ji tapo bendrovės akcininke bei jos vadove. Apie M. K. vadovavimą nieko nežino, šio asmens nepažįsta. Iš J. R. taip pat sužinojo, kad jai jokių bendrovės dokumentų perduota nebuvo, kad ji jokios informacijos ir ataskaitos apie bendrovės veiklą iš T. S. negavo. Iš jam žinomos informacijos apie bendrovės veiklą gali paaiškinti tik tiek, kad bendrovė vykdė veiklą panašią į finansinę, t. y. perskolindavo pasiskolintas lėšas tokioms bendrovėms ir asmenims kaip UAB „I.“, UAB „S.“, A. S. ir kt. Žino, kad bendrovės vardu iš KU „T.“ 2012-2013 metais buvo paimta virš 2000000 Lt paskola, kurios įvykdymas buvo užtikrintas su T. S. susijusios UAB „S.“ nekilnojamojo turto įkeitimu. Šios paskolintos lėšos buvo perpaskolinamos bei gryninamos. Jokių paskolos sutarčių jis neturi ir apie tai, kad lėšos buvo skolinamos matyti tik iš bendrovės „Swedbank“ sąskaitos išrašų. Kiek bendrovei buvo grąžinta paskolintų lėšų, nežino, nes neturi visų apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima tai nustatyti. Išanalizavęs bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitos išrašus taip pat nustatė, kad bendrovės lėšos buvo gryninamos T. S. asmeniškai, bendrovės lėšomis galimai buvo apmokamos asmeninio naudojimo prekės bei paslaugos, taip pat buvo apmokamos asmeninės išlaidos kelionių į kitas valstybes metu ir pan. Kas disponavo bendrovės vardu išduota mokėjimo kortele, nežino, nes tokios informacijos neturi. Taip pat negali nurodyti, kokia tiksliai dėl to turtinė žala buvo padaryta bendrovei. Ar bendrovė yra grąžinusi KU „T.“ paskolintas lėšas, ar turi įsiskolinimų kitiems juridiniams asmenims, nurodyti negali, nes nežino, jokių finansinių pretenzijų nėra gavęs. (t. 5, b. l. 181-182)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas H. Č. parodė, kad T. S. buvo KU „T.“ klientas, o jis atstovauja šiai kredito unijai. T. S. atstovavo UAB „I.“, vystė projektą Vilniuje, statė daugiabutį namą, prašė kredituoti. Kredito unija sutiko kredituoti. Tas projektas nelabai pavyko, todėl buvo perimtas turtas, o UAB „I.“ bankrutavo. Užtikrinant šio projekto vystymą, buvo įkeistas turtas už UAB „E.“. KU „T.“ finansavo šį projektą, buvo statomas daugiabutis namas, tačiau nelabai sėkmingai. Kredito unija šį projektą kontroliavo kaip ir kiekvieną projektą. Tais laikais buvo kontroliuojama galbūt silpniau nei derėtų ir kaip yra reikalaujama šiuo metu, bet liudytojas važiavo ne vieną kartą žiūrėti, nes buvo išmokami pinigai, už juos kažkas daroma, statoma. Į projekto pabaigą galimai net samdė specialistus, kurie vertino statybų baigtumą ir investicijų sumą į tą projektą. Viskas yra aprašyta bylose, kada, kas ir kaip vyko, kada buvo išmokami pinigai, statybų baigtumas. Projektas pradėjo strigti, pradėjo nesusitarti, nebuvo dengiama paskola. UAB „E.“ ir UAB „I.“ kartu vystė projektą, buvo dviejų dalių paskola, o už tai dar papildomai buvo įkeistas UAB „S.“ turtas. H. Č. negalėjo paaiškinti, kodėl paskola buvo suteikta UAB „E.“, o ne UAB „I.“. Galimai taip buvo padaryta dėl dydžio, jie buvo kaip du vystytojai, o kredito unija tuo metu negalėjo kredituoti tokios didelės sumos vienam klientui, todėl ji buvo skaidoma. T. S. partneris buvo A. D.. Jis dalyvaudavo derybose, apie statybas kalbėdavo su A. D. ir su T. S.. Jis kelis kartus buvo su T. S. atvažiavęs į kredito uniją. A. D. dalyvavo tame projekte. Iš UAB „E.“ kitų asmenų liudytojas nėra matęs ir bendravęs. J. R. vardas ir pavardė nieko nesako. Iš UAB „E.“ bendravo tik su T. S.. Vėliau, kai bankrutavo, buvo atvažiavę kažkokie latviai, jie aiškino, kad jie yra akcininkai, kad jie viskam vadovauja, jog jie perims statybas ir pabaigs. M. K. nepažįsta. Kredito unija susigrąžino paskolą, išieškojo iš turto. Turtas nepilnai padengė paskolą. Paskola UAB „I.“ nebuvo mažesnės vertės, ten viskas buvo užtikrinama pakankamai. Kažkokius nuostolius unija turėjo iš projekto. Dėl atliekamų darbų dokumentus kredito unijai teikė T. S.. Bendraujama buvo tik su T. S. ir A. D.. Paskola nebuvo sugrąžinta, nes neišvystytas projektas, neatlikti pardavimai, viskas pradėjo strigti, nebuvo mokamos palūkanos. Dėl paskolos grąžinimo bendravo su T. S., po to buvo atvažiavę kažkokie rusakalbiai žmonės, kurie sakė, jog yra įmonės akcininkai, jog yra aktualu baigti šį projektą, nes už jį yra įkeistas įmonės turtas. Tuomet buvo derinamas paskolos dydis, kiek reikia grąžinti, per kokį terminą, kaip ir viskas buvo sutarta. Atvykęs asmuo galimai prisistatė UAB „S.“ akcininku, nes buvo įkeistas šios įmonės turtas. Liudytojas negalėjo nurodyti, kas buvo UAB „E.“ direktoriai, bet įmonę atstovavo T. S.. Kai nebuvo grąžinama paskola, bendravo tik su T. S.. Tik vėliau atsirado rusakalbis asmuo, kuris sakė, kad pabaigs projektą. H. Č. teigė, kad jo valdomos įmonės galbūt ir turėjo UAB „I.“ akcijų dalį. UAB „Z.B.V.“ yra įmonė, kurios direktoriumi yra liudytojas. Kai žlugo UAB „E.“ ir UAB „I.“, kredito unija pardavė nebaigtą projektą. Dalį pardavė butais, o didžiąją dalį nupirko įmonė. Dalis parkavimo vietų dar galimai priklauso kredito unijai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas H. Č. parodė, kad dirba kredito unijoje „T.“ administracijos vadovu nuo 2006 metų. Kredito unija išduoda paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims, priima indėlius. Unija yra prižiūrima Lietuvos banko. Jis yra atsakingas už visą unijos veiklą. T. S. pažįsta nuo 2010 metų, jis yra KU „T.“ klientas. Šį asmenį pažįsta nuo to laiko, kai jis tapo kredito unijos nariu, tikslios datos pasakyti negali. Su T. S. teko bendrauti tik kaip su klientu. T. S. buvo UAB „I.“ vadovas ir UAB „E.“ vienas iš vadovų. Žino, kad KU „T.“ suteikė kreditą UAB „E.“, už kurį buvo įkeistas UAB „S.“ nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Kas konkrečiai kreipėsi dėl paskolos suteikimo nepamena ir nurodyti negali. UAB „E.“ užsiėmė statybų darbais. Paskolos lėšos buvo skirtos projekto įgyvendinimui – daugiabučio statybai (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Šį projektą UAB „E.“ vykdė kartu su UAB „I.“. Tikslių duomenų apie tai kada, kokio dydžio buvo suteikta paskola UAB „E.“ šiuo metu pasakyti negali, visi duomenys užfiksuoti dokumentuose, kurie saugomi KU „T.“. Kiek pamena, dalimi paskolos sumos buvo refinansuota kitos kredito unijos paskola (apie 600000 Lt), kuriai buvo įkeistas tas pats nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kita paskolos dalis buvo naudojama bendrame daugiabučio statybos projekte su UAB „I.“. Tuo metu, kai UAB „E.“ kreipėsi dėl paskolos suteikimo (konkretaus asmens nurodyti negali), jie pasiūlė įkeisti UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įkeistas kitai kredito unijai, o „T.“ refinansavus paskolą buvo pakeista šio turto hipoteka KU „T.“ vardu. Kokie konkrečiai įkaito davėjo dokumentai buvo pateikti kredito įstaigai pasakyti negali, dokumentus priima vadybininkai, jam tiesiogiai dokumentai pateikti nebuvo. Kas konkrečiai teikė dokumentus nurodyti negali. Asmuo G. Z. jam nežinomas, su šiuo žmogumi dėl paskolos suteikimo nebendravo, jo nepažįsta. Dėl atlikto turto vertinimo nieko konkrečiai nurodyti negali, visi duomenys yra byloje. UAB „E.“ savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Įmonė šiuo metu yra bankroto procedūroje, iki bankroto paskelbimo turėjo teisminius procesus dėl paskolos, dėl turto įkeitimo sandorių teisėtumo. UAB „S.“ ginčijo įkeisto turto hipotekos teisėtumą. Šiuo metu yra priimtas ir įsigaliojęs apeliacinio teismo sprendimas, kuriame nuspręsta jog hipoteka yra teisėta ir artimiausiu metu nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „E.“ bankroto administratoriaus pasiūlymu bus perduotas „T.“. Dėl projekto – daugiabučio namo statybos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, parodė, kad sklypas ir statybų leidimai priklausė UAB „I.“, kuriai vadovavo T. S.. Dalis paskolos paimtos UAB „E.“ buvo skirta šio projekto įgyvendinimui, o kita dalis, kaip ir minėjo anksčiau, buvo skirta refinansuoti kitai paskolai. Tuo metu, kai vyko derybos dėl paskolos abiejų įmonių vadovas – atstovas buvo tas pats T. S.. Asmeniškai neturėjo nieko bendro su apklausoje minimu statybos projektu. Kaip KU „T.“ atstovas sekė statybų eigą. Kadangi pinigai buvo išmokami dalimis buvo samdomi aktuotojai, kurie vertino atliktus darbus, jų kiekį, asmeniškai vykdavo prie objekto ir stebėdavo vykstantį procesą. Kaip buvo minėjęs, visi minėti duomenys ir dokumentai yra saugomi KU „T.“ archyve. Dėl šio sandorio buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, surinkta medžiaga ir tyrimas nutrauktas. (t. 6, b. l. 100-101)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Ž. parodė, kad ji buvo ir yra KU „T.“ įgaliotas asmuo bendrauti su klientais, atlikti hipotekos sandorius. Jos darbo vieta tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Ten ateidavo KU „T.“ klientai. Kiek atsimena, buvo paskola, buvo atsiųsti paskolos dokumentai ir buvo įkeitimas. Buvo su notaru sutarta ir padarytas įkeitimas. Liudytoja paaiškino, kad jos darbas būdavo toks, kad atstovaudavo KU „T.“ hipotekos sandoriuose, surinkdavo dokumentus. Visi sprendimai ir dokumentai buvo ruošiami Klaipėdoje, po to juos atsiųsdavo liudytojai į Vilnių. Liudytoja nežinojo, kas buvo UAB „I.“ atstovas, sandoriuose visą laiką dalyvaudavo direktorius arba įgaliotas asmuo. Šią įmonę visuomet atstovavo šios įmonės vadovai. Dokumentus pasirašyti galėdavo ir įgalioti asmenys, bet ji neatsiminė, kas atstovavo įmonę. T. S. yra matytas. Su juo bendraudavo dėl UAB „I.“ dokumentų rengimo. Liudytojai buvo siunčiami dokumentai iš Klaipėdoje esančios KU „T.“ būstinės, tada ji su visais dokumentais eidavo pas notarą, nunešdavo visus dokumentus ir dalyvaudavo sandoriuose atstovaudama KU „T.“. Ji pasirašydavo hipotekos sandorius. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar nagrinėjamu atveju ji iki ėjimo pas notarą buvo susitikusi su kitos sandorio šalies atstovais. Pas notarą reikėjo eiti skolininkui ir įkaito davėjui. Neprisimena, kas tuo atveju dalyvavo pasirašant sandorį pas notarą. T. S. atnešdavo dokumentus, jei kažko trūkdavo. Su UAB „I.“ atstovu iki ėjimo pas notarą buvo susitikusi tik dėl visų dokumentų surinkimo ir dėl procedūros. Ji neprisiminė, ar dar kas nors be T. S. pateikdavo dokumentus, susijusius su sandorio įforminimu. Su T. S. bendravo kaip su klientu. Pas notarą dalyvauja tos šalys, kurios pasirašo dokumentuose. KU „T.“ suteikė kreditą UAB „I.“. T. S. buvo įkaito davėjas, jis dalyvavo pas notarą. Jei reikėdavo, jis pateikdavo reikiamus dokumentus ir dalyvaudavo pas notarą. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. parodė, kad nuo pat KU „T.“ įsteigimo dirba paskolų vadybininke. KU „T.“ yra (duomenys neskelbtini). Kredito unija teikia paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Ji kaip minėtos kredito unijos darbuotoja dirba (duomenys neskelbtini). Pagal darbo sutartį su kredito unija jos darbo vieta yra nuotolinė ir yra Vilniuje. Ji dirba su fiziniais ir juridiniais asmenimis, t. y. su Vilniaus klientais. Ji 2012 m. vasario 23 d. elektroniniu paštu ar per siuntimų skyrių gavo paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo užpildyta, suformuota ir atspausdinta Klaipėdoje, kartu su minėta sutartimi gavo 2012 m. sausio 23 d. valdybos posėdžio protokolą bei paskolų komiteto protokolą, kuriame buvo nuspręsta bei pritarta 600000 Lt paskolai išduoti UAB „E.“. Kai buvo gauti visi reikiami dokumentai paskolai gauti kartu su klientu buvo nuvykta pas notarą į (duomenys neskelbtini) pas notarę O. Ž., kur buvo pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas dėl patalpų įkeitimo už suteiktą paskolą. Pagal pareikalavimą pas notarą įmonė turėjo pateikti visus įmonės registracijos dokumentus, akcininko sprendimus dėl paskolos ėmimo ir patalpų įkeitimo, valdybos ir paskolų komiteto posėdžių protokolus dėl paskolos suteikimo, paskolos sutartis, taip pat įkeičiamų patalpų draudimą, jos įgaliojimas, taip pat KU „T.“ visi įsteigimo dokumentai ir paskolos sutartys, taip pat klientai turi pateikti notarui įkeičiamų patalpų visus dokumentus. Kadangi visi būtini dokumentai notarui buvo patekti, todėl 2012 m. vasario 23 d. buvo pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas. Po ko minėtą hipotekos lakštą ji nunešė įregistruoti hipotekos įstaigai. Kai įkeitimas yra įregistruotas hipotekos įstaigoje, suteikiama paskola. Minėtu atveju paskola buvo suteikta Klaipėdoje. Liudytoja pažymėjo, kad tokiu pačiu būdu vykta ir paskolos sutarties sąlygų keitimas. Sudaromas valdybos posėdis, paskolų komiteto posėdis bei kartu su paskolos sąlygų keitimu dokumentai atsiunčiami jai iš Klaipėdos. Šiuo atveju 2012 m. rugpjūčio 29 d. buvo susitarimas dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, buvusi sąlyga – 600000 Lt, buvo keičiama į 1850000 Lt. Tokiu pačiu būdu kaip ir gaunat pirminę paskolą buvo sudarytas susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo ir buvo gauta papildoma paskola, bei pas notarę buvo pasirašytas sutartinės hipotekos lakštas dėl patalpų įkeitimo bei dėl paskolos, kurią turėjo išmokėti Klaipėdoje kredito unija. Dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir paskolos gavėjo kreipėsi jau kitas įmonės direktorius, kuris pasirašinėjo pas notarę kaip skolininkas, įkaito davėjas buvo T. S., kurio asmeniškai nepažįsta, jis dalyvavo kaip kreditoriaus atstovas. Tokiu būdu buvo suteikta papildoma paskolos dalis UAB „E.“. Apie UAB „E.“ sutarties sąlygų vykdymą ar nevykdymą, nieko pakomentuoti negali. (t. 6, b. l. 66-67)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Ž. taip pat parodė, kad dirba KU „T.“, esančioje (duomenys neskelbtini), tačiau dar papildomai dirba dviejuose darbovietėse. Ji 2012 metais dirbo dar UAB „P.“ direktore ir jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Dėl paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies paaiškino, kad ją gavo elektroniniu būdu ar per kurjerį. Sutartis buvo patvirtinta Klaipėdoje, KU „T.“ valdybos ir paskolų komiteto posėdžiuose. Paskola buvo suteikiama UAB „E.“ ir suma buvo 600000 Lt. Gavus paraišką paskolos sutarčiai sudaryti, dėl jos ir įkeitimo pasirašymo su paskolos gavėju sutarė patogų laiką ir vietą. Ar ši sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), t. y., jos papildomo darbo vietoje, ar buvo pasirašyta pas notarą, neprisimena. Pasirašant sutartį bei turto įkeitime pas notarę O. Ž. dalyvavo UAB „E.“ direktorė, įkeičiamo turto savininkas T. S. ir ji kaip KU „T.“ atstovas. Neprisimena, ar UAB „E.“ direktorė pati uždėjo įmonės antspaudą, ar tai padarė kitas asmuo. Po visų dokumentų pasirašymo, t. y. po paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, bei sutartinės hipotekos lakšto pas notarą, visus pasirašytus originalius dokumentus, bei gavus išrašą apie hipotekos lakšto įregistravimą, ji registruotu paštu išsiuntė KU „T.“ į Klaipėdą. Apie suteiktos paskolos išmokėjimą, nieko paaiškinti negali, nes pinigai buvo pervedami Klaipėdoje. Apie šios sutarties sąlygų vykdymą, ar nevykdymą nieko pasakyti negali. Po pusės metų buvo minėtos paskolos pakeitimas, kurio metu buvo gauti valdybos ir paskolų komiteto posėdžių protokolai dėl minėtos paskolos sąlygų pakeitimo. Paskola buvo didinama dar 1250000 Lt ir bendra jos suma buvo 1850000 Lt. Viskas buvo analogiškai pirmajam kartui. Paskola buvo padidinama tos pačios UAB „E.“, tačiau neprisimena, ar atkreipė dėmesį į tai, kad yra pasikeitęs UAB „E.“ direktorius. Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo buvo atsiųstas vėl elektroniniu paštu arba per kurjerį, bei pasirašytas galimai irgi pas notarą (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo pasirašyta susitarimo dėl sutartinės hipotekos lakšto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija, dalyvaujant UAB „E.“ direktoriui, KU „T.“ kreditoriui, bei UAB „S.“ įkaito davėjui T. S.. Kas antspaudavo sutartinės hipotekos lakštą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, neprisimena. Po dokumentų sutvarkymo bei pasirašymo jie buvo kaip ir pirmu atveju išsiųsti KU „T.“ į Klaipėdą, dėl paskolos suteikimo. Apie šios paskolos sąlygų vykdymą ar nevykdymą nieko nežino. (t. 6, b. l. 71-72)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. S. parodė, kad T. S. buvo KU „T.“ klientas, tačiau jis nebuvo liudytojos klientas. Paskolą kuravo kitas žmogus – L. K.. Vieną kartą L. K. atostogų metu bendravo su T. S. dėl dokumentų pateikimo. Kai nebūdavo L. K., visas operacijas atlikinėjo liudytoja arba kitas vadybininkas. I. S. negalėjo pasakyti, kokius dokumentus teko tvarkyti su T. S.. Kai yra suteikiama paskola, pinigai išmokami grynais arba į sąskaitą. Visų pirma tie pinigai pakliūva į kredito unijos sąskaitą, o tuomet iš kredito unijos sąskaitos išmokami atėjusiam asmeniui grynaisiais arba pervedami į jo nurodytą sąskaitą. Pradžioje sprendimą dėl paskolos priima komitetas, tuomet teikia tą sprendimą tvirtinti valdybai. Paskutinis žodis yra valdybos. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. S. parodė, kad asmuo norintis gauti paskolą, jei tai juridinis asmuo, užpildo paraišką paskolai gauti, pateikia įmonės dokumentus, t. y. pažymėjimą, akcininkų sprendimą imti paskolą ir kas įgaliotas paimti paskolą, balansą, pelno nuostolių ataskaitą už paskutinius dvejus metus arba už metus (jei nauja įmonė), o vėliau turi pateikti verslo planą, t. y., ką jie planuoja daryti su paskola, kur ją panaudoti. Tuomet ji dokumentus apdoroja, t. y. patikrina, ar pateikta informacija yra teisinga, peržiūri „Credit info“ duomenis apie juridinio asmens kreditingumą tą dieną. Vėliau, informaciją apdorojus, yra teikiama informacija paskolų komitetui, kuris nusprendžia. Paskolų komitetas susideda iš pirmininko ir jo narių. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokiu laikotarpiu ji buvo pirmininkė, galimai nuo 2008 metų. Vėliau buvo tik komiteto narė. Komiteto narių kartu su pirmininku yra trys. Kai ji buvo narė, kas buvo pirmininku, neprisiminė. Tiek nariai, tiek pirmininkai keisdavosi, todėl tikslių duomenų nurodyti negali. Visą informaciją suteikti gali kredito unija. Kai komitetas priima pasiūlymą ir patvirtina, perduoda tai tvirtinti valdybai. Valdybos pirmininkas buvo H. Č.. Valdyba, išnagrinėjusi visus surinktus duomenis, priima galutinį sprendimą, ar išduoti paskolą ar ne. Jei valdyba nusprendžia, kad išduoti paskolą, tuomet vadybininkui, kuris gavęs pirminius dokumentus pateikė duomenis paskolų komitetui, ir perduodami dokumentai dėl paskolos išdavimo po valdybos sprendimo. Vadybininkas, gavęs paruošia sutartį, pasikviečia tą žmogų, kuriam išduodama paskola, ir išmoka pinigus. Pinigus gali išmokėti dalimis. Liudytoja neatsiminė 2012 m. vasario 28 d. 14:44:20 val. grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos UAB „E.“ direktorei J. R., kuri pagal kasos operacijos kvitą gavo grynaisiais – 107900 Lt. UAB „E.“ vadybininkas dėl paskolos suteikimo šiai bendrovei buvo L. K.. Galimai ji atliko išmokėjimą, kadangi L. K. tuo metu negalėjo. Jei klientas ateina ir darbuotojas negali atlikti savo funkcijų, tai vadybininkas perduoda kitam kolegai tai padaryti. Šiuo atveju, todėl ir išmokėjo liudytoja, o ne paskolos gavėjo vadybininkė L. K.. Paties išmokėjimo ji neatsimena. Kai žmogus ateina atsiimti patvirtintos paskolos, pateikia asmens dokumentą, tuomet sutikrinami duomenys per registrus, t. y. patikrinama, ar toks žmogus yra įgaliotas akcininkų sprendimu ar notarine sutartimi (įgaliojimu) gauti paskolą. Ji nelabai prisiminė KU „T.“ klientų – UAB „S.“ direktoriaus T. S., UAB „E.“ direktorės J. R. bei direktoriaus M. K.. Jai girdėtas T. S., tačiau apie šį asmenį nieko neprisimena, nes nei su minėtomis įmonėmis nei su minėtais asmenimis, ji jokių darbinių reikalų neturėjo. Apie pateiktą kasos operacijų kvitą paaiškino, kad nežino, ar tą pačią dieną, ar anksčiau UAB „E.“ gavo paskolą iš KU „T.“ į paskolinę sąskaitą, kurios numerio dabar negali nurodyti, tas nurodyta sutartyje, viso 600000 Lt. Pagal šį kvitą 2012 m. vasario 28 d. UAB „E.“ išsigrynino iš KU „T.“ 107900 Lt. Balansas kliento sąskaitoje matosi likęs 492100 Lt. Tiesiog įmonė gavusi paskolą ją gali išsigryninti tik atėjusi į KU „T.“. Liudytoja neprisiminė to išmokėjimo fakto, nes apie tai galėtų daugiau papasakoti vadybininkė L. K., kuri dirbo su šita įmone. Ji pinigus išmokėjo, nes L. K. galimai nebuvo darbe. Moters vardu J. R. neatsimena, nes praėjo daug laiko. Jei kvite yra J. R. parašas vadinasi faktiškai tam asmeniui ir buvo išmokėtos piniginės lėšos, nes kitaip negalėjo būti. Asmuo atėjęs į uniją išsigryninti pinigus pateikia asmens dokumentą, jei turi – įgaliojimą. Asmens tapatybė sutikrinama pagal asmens dokumentą. Kredito unija turi daug klientų, todėl šio išmokėjimo ji neprisimena, tačiau pinigai visada yra išmokami pagal nustatytą tvarką, tikrinant asmens dokumentą. Jei parašas yra asmens, tai buvo išmokėti būtent tam asmeniui. (t. 6, b. l. 75-76)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Ž. parodė, kad, kai atėjo dirbti į kredito uniją, kai kurios T. S. valdomos įmonės jau turėjo paskolas, kai kurios paskolos buvo išduotos vėliau. Paskolas administravo ne ji. Kai kolegė 2014 metų pavasarį išėjo į dekretines atostogas, paskolų administravimą perėmė ji ir administravo iki tol, kol tos paskolos labai stipriai nepradėjo vėluoti. Po to jos buvo perduotos teisės skyriui ir teisininkai toliau administravo tas paskolas. Administravo UAB „I.“ ir UAB „E.“ paskolas. Jeigu gerai prisimena, T. S. žmona kredito unijoje turėjo asmeninę paskolą. Jei gerai pamena, UAB „S.“ neturėjo paskolos kredito unijoje. UAB „I.“ T. S. buvo direktorius, ar jis užėmė kokias nors pareigas UAB „E.“, neprisiminė, tačiau visą laiką dėl tos paskolos bendraudavo su juo. Liudytoja negalėjo nurodyti, kokią paskolą gavo UAB „E.“. Tuo metu, kai administravo paskolą, visą laiką dėl šios paskolos bendravo su T. S.. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo apie turto įkeitimą. Buvo susisiekta su T. S., kaip įkaito davėjo atstovu. T. S. turėjo kontaktų su pagrindiniais direktoriais. Jei gerai pamena, įkaito davėjo direktorius galbūt kažkuriuo metu buvo jis, todėl šie visi klausimai buvo derinami su T. S.. T. S. visada susisiekdavo su įmonės direktoriumi ir direktorius visą laiką pasirašydavo dokumentus, susijusius su paskola. T. S. buvo tos įmonės, kuri įkeičia turtą, atstovas. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl T. S. buvo aktyvesnis, labiau informuotas asmuo, nei įmonės, kuri ėmė paskolą, atstovas. Kai perėmė paskolos administravimą, jau buvo nustatyta tokia tvarka, kad dėl šio juridinio asmens pirmiausiai reikia kalbėti su T. S.. Visų pirma būdavo skambutis jam, o vėliau jis bendraudavo su direktoriais. Pagal Kredito unijų įstatymą tam, kad juridinis ar fizinis asmuo gautų paskolą, tuo metu buvo privaloma suformuoti bent 10 procentų pajinio kapitalo įnašą, dabar įstatymas šiek tiek pasikeitęs. Nevisi asmenys, norėdami paimti atitinkamą paskolą, iš karto turėdavo tokią pinigų sumą. Būdavo daroma taip, kad iš paskolos išimama ta pinigų suma ir įdedama į pajinio kapitalo sąskaitą, taip buvo daroma vien dėl to, kad asmuo neturėdavo reikiamos pinigų sumos. Tam juridiniam asmeniui būdavo atidaroma atskira pajinė sąskaita, kuri įsiskaito kaip unijos pajinis kapitalas. Matydavosi, kad tai to juridinio asmens sąskaita, bet iš tikrųjų tai buvo kaip pajinis kapitalas, kurio įnešimas buvo privalomas. Paskolų vadybininkės, sėdėdavo viename kabinete, todėl prieš tai buvusi paskolų vadybininkė L. K. visą laiką kalbėdavo tiek dėl vienos, tiek dėl kitos paskolos su T. S.. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad KU „T.“ dirbo nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. gruodžio mėnesio paskolų vadybininkės pareigose, o vėliau rizikos vertinimo specialistės pareigose. Kai į unijos vadybininką kreipiasi juridinio asmens direktorius arba juridinio asmens įgaliotas asmuo, jis pateikia asmens dokumentą ir tik tuomet yra išmokami pinigai. Jei juridinis asmuo jau yra įstojęs į uniją tuomet apie tą juridinį asmenį visi duomenys jau yra unijos kompiuterinėje sistemoje. Tuomet išmokėjimas pinigų vykdomas pateikus asmens dokumentą, vadybininkas tik turi sutikrinti duomenis, ar nėra pasikeitęs direktorius, įgaliotas asmuo. Jai pradėjus dirbti unijoje, UAB „E.“ jau buvo suteikta paskola. Ši įmonė buvo klientas iš Vilniaus. Jei į uniją kreipiasi juridinis asmuo iš Vilniaus, tuomet jie kreipiasi į atsakingą unijos darbuotoją Vilniuje, t. y. A. Ž.. A. Ž. sutikrina duomenis bei pateikia pasirašyti dokumentus ar operacijos lapelius, kuriuos atsiunčia jai elektroniniu būdu. Klaipėdoje unija suruošia dokumentus turto įkeitimui už gaunamą paskolą, nusiunčia juos A. Ž., kuri dokumentus pateikia notarui, taip pat A. Ž. suderina su notarų biuru ir klientu sandorio sudarymo laiką. Pamena, kad UAB „E.“ kvite nurodyti 225000 Lt išmokėti nebuvo. Kai ji elektroniniu paštu gauna pranešimą apie hipotekos įregistravimą, susisiekia su klientu. Taip buvo ir UAB „E.“ atvejais, ji susisiekdavo su įkaito davėjo kito juridinio asmens direktoriumi T. S., kuris susisiekdavo su UAB „E.“ direktoriumi, kurie jos žiniomis keisdavosi. Po ko jie turėdavo vykti pas unijos darbuotoją A. Ž. pasirašyti paskolos išmokėjimo dokumentų. Liudytoja manė, kad pagal šį kvitą, pinigai nebuvo išmokėti, nes neprisimena, kad būtų mokėjusi tokią didelę sumą. Jeigu tokia suma būtų išmokama, būtų turėjęs atvykti į Klaipėdą UAB „E.“ direktorius M. K., tačiau ji neprisimena, kad M. K. faktiškai būtų atvykęs į Klaipėdoje esančią uniją. Dėl pateikto apklausos metu kvito dėl 225000 Lt išmokėjimo paaiškino, kad prie šio kvito turėjo būti dar vienas kvitas, kuriuo pinigai (analogiška suma) buvo įnešti į pajaus sąskaitą. Unijoje yra tvarka, kad su vienu kvitu išimama pajaus suma, o su kitu įnešama į pajaus sąskaitą. Todėl faktiškai tokie pinigai neišmokami, o tiesiog pajus yra kliento įnašas į unijos kapitalą. Pajaus dydis būna nustatytas valdybos. Dažniausiai klientas tokių sumų neturi ir prašo, kad būtų suformuotas pajus iš suteiktos paskolos. Tokie pinigai faktiškai yra niekam neišmokami, tie pinigai lieka tos įmonės pajinėje sąskaitoje. M. K. ji nepažinojo, unijoje lankydavosi T. S. kaip kitos įmonės klientas, tiek pas vadovą H. Č., tiek pas paskolų vadybininkę L. K. bei pas ją. Kvite, kur nurodyta „balansas“, yra galimai neišmokėtos paskolos likutis 1025170,81 Lt tai dienai. Ant šio kvito esantis parašas yra jos. Ant kvito pasirašinėdavo, kai jame būdavo jau pasirašęs klientas, o kvito originalą parsiųsdavo registruotu paštu arba parveždavo unijos vadovas H. Č.. Kvitas būdavo segamas į bylą ir archyvuojamas kredito unijos patalpose. (t. 6, b. l. 88-89)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. K. parodė, kad su T. S. susipažino KU „T.“, su juo bendravo kreditų klausimais. Jei teisingai pamena, T. S. veikė, kaip įmonių atstovas, su juo bendraudavo dėl įmonėms suteiktų kreditų. Jei gerai pamena, tai buvo UAB „E.“, UAB „I.“ ir UAB „G.“. Nepamena, kokios buvo jo pareigos įmonėse, bet visais klausimais bendraudavo su juo. Nepamena, kas buvo tų įmonių vadovai. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar klausimus, susijusius su UAB „E.“, spręsdavo kiti asmenys, bendravo tik su T. S., kitų asmenų nelabai atsimena. Ji buvo paskolos vadybininkė ir kontroliavo paskolos įmokas. Šiuo metu ji nežino, kiek įmokų buvo sumokėta laiku, kiek vėlavo. Kai paskola nebemokama, tuomet informacija perduodama teisės skyriui ir teisininkai, jei reikia, vykdo išieškojimą, yra siunčiami įspėjimai dėl mokėjimų, yra skambinama dėl paskolos mokėjimo. Dėl negrąžintos paskolos nebendravo su įmonių atstovais, tokiais atvejais duomenys būna perduoti teisininkams ir jie bendrauja. Liudytoja su įmonių atstovais bendrauja, kai vėluoja įmokos. Dažniausiai skambindavo T. S., kad reikia mokėti paskolą. Liudytoja negalėjo nurodyti, ką jis sakydavo, tikriausiai standartiškai, jog sumokės vėliau. Būdavo, kad sumoka iš karto, būdavo, kad ir ne. Šiuo atveju bendraudavo su T. S., o jis tikriausiai perduodavo įmonės vadovams. A. D. buvo unijos klientas. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar dėl aptariamų paskolų su T. S. būdavo ir A. D.. Kas buvo UAB „G.“ akcininkė, neatsiminė. Negalėjo pasakyti, ar H. Č. dalyvavo projekte dėl (duomenys neskelbtini). H. Č. yra unijos vadovas, dėl šių paskolų daug bendraudavo, o ar jis dalyvavo veikloje, liudytoja pasakyti negalėjo, nes nežino. Jai nesusidarė įspūdis, kad jis šioms paskoloms skiria daugiau dėmesio nei kitoms analogiškoms paskoloms. Šios paskolos buvo prie didesnių paskolų, todėl galbūt apie jas buvo kalbama daugiau, bet apie visas paskolas bendravo tiesiogiai su vadovu. Liudytoja nepastebėjo asmeninio unijos vadovo suinteresuotumo dėl šių paskolų. Daug bendraudavo apie šias paskolas, bet kad būtų kažkoks asmeninis suinteresuotumas, nepastebėjo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. parodė, kad UAB „T.“ dirba nuo 2010 metų. Iš pradžių ji buvo klientų aptarnavimo specialistė, vėliau paskolų vadybininkė, o dar vėliau vidaus audito vadovė. Iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio buvo vidaus audito vadovė. Nuo kokio laikotarpio šias pareigas užėmė neatsimena. Kokiu laikotarpiu buvo paskolų vadybininkė taip pat nepamena. Kai buvo vidaus audito vadovė, į jos pareigas įėjo dokumentų, susijusių su paskolų suteikimu, pirkimo dokumentų bei kitos įmonės dokumentacijos tikrinimas. Teikiant klientams paskolas tikrindavo byloje esančius įkeitimo dokumentus, sąskaitų išrašus, kitą dokumentaciją, susijusią su kliento pateiktais dokumentais paskolai gauti. Juridinio asmens, norinčio gauti paskolą, vadovas ar įgaliotas atstovas pateikia paraišką paskolų vadybininkui. Tuomet vadybininkas paprašo visų įmonės dokumentų, balansų, dokumentų, susijusių su įmonės finansine atskaitomybe, registro pažymėjimo, įstatų, direktoriaus paskyrimo, akcininkų sprendimo, įgalioto asmens įgaliojimo, ką akcininkai įgalioja kreiptis dėl paskolos gavimo, bei įkeičiamo turto dokumentų. Tuomet vadybininkas atlieka skolininko būklės vertinimą, po ko pateikia paskolų komitetui ir valdybai. Nei valdyboje, nei komitete ji nare nebuvo. Kai valdyba nusprendžia suteikti paskolą įmonei, tuomet paskolų vadybininkui valdyba perduota dokumentus vykdyti. Vadybininkas gavęs vykdo dokumentaciją dėl turto įkeitimo. Jei trūksta dokumentų, surenka iš klientų ir siunčia notarui elektroniniu paštu. Notarui siunčiama pagal sąrašą tiems, su kuo bendradarbiauja kredito unija. Jei ne notarui, galima siųsti į Vilnių unijos darbuotojai A. Ž.. Ji gautus dokumentus pateikia notarui, kad užtvirtintų sandorį. Ar A. Ž. eina su klientu, ar viena, nežino. Žino, kad pasirašo pas notarą ir klientas, ir unijos atstovas. Kai įsiregistruoja nekilnojamo turto hipotekos registre, unijos darbuotojas gauna elektroniniu paštu pranešimą. Kai notaras pateikia duomenis hipotekai, toks pranešimas greitai ateina. Po šio pranešimo galima išmokėti paskolą. Jei klientas yra iš Vilniaus, faktiškai pačios operacijos atliekamos Klaipėdoje kredito unijos patalpose, o faktiškai dokumentai nuskenuojami ir siunčiami pasirašyti elektroniniu paštu unijos darbuotojai A. Ž.. Šiuo atveju pagal pateiktų kvitų kopijas galimai šis suformuotas kvitas, kadangi klientas buvo iš Vilniaus, galimai vadybininkas R. M., I. J. suformavo kvitą ir išsiuntė A. Ž. į Vilnių elektroniniu paštu. A. Ž., gavusi elektroniniu paštu kvitą, pateikia klientui pasirašyti ir registruotu paštu parsiunčia originalą arba perduoda per vadovą. Vadybininkas gavęs iš Vilniaus originalą, Klaipėdoje unijoje pasirašo tą kvitą. Šiuo atveju, jei tai pajaus pinigai, tai grynųjų niekas į rankas negavo, nes tie pinigai suvaikšto tarp sąskaitų. I. S. (J.) buvo jos kolegė – paskolų vadybininkė. Administracijos vadovu buvo H. Č.. Apie asmenį T. S. paaiškino, kad jo nepažįsta, tačiau jis dažnai lankydavosi unijoje pas vadovą H. Č.. Su T. S. bendraudavo tik klausimais, susijusiais su paskolomis (dėl sumų, paskolų laikotarpių ir įmokų, kitais bendrais klausimais). UAB „E.“ turi pasiėmusi iš unijos paskolą, kurios nėra grąžinusi. UAB „E.“ paskola suteikta valdybos, kurios pirmininkas yra H. Č., sprendimu. Kas išmokėjo šiai bendrovei paskolą, nežino. Ji buvo šios paskolos vadybininkė, taip pat kontroliuodavo paskolų įmokas, delspinigius. Paskolos šiai įmonei išmokėjimo aplinkybių, neprisimena. Prisimena, kad UAB „E.“ direktorius buvo „M.“ ir „J.“, kurių asmens duomenų – pavardžių neatsimena, tai galima nustatyti pagal Registrų centro išrašus. Šių asmenų unijoje nebuvo mačiusi, apskritai jų niekada nėra mačiusi. Dėl pateiktų kasos operacijos kvitų paaiškino, kad tai gali būti neišmokėti pinigai (ne atiduoti grynais klientui), o tiesiog papildomo pajaus pinigai. Išmokant paskolą, priklausomai nuo paskolos dydžio, klientas turi suformuoti papildomą pajų. Pagal tuo metu galiojusį valdybos sprendimą pajus turėjo sudaryti apie 18 procentų nuo paskolos sumos. Prieš išmokant paskolą klientui turi būti atidaroma papildomo pajaus sąskaita, į kurią įnešamas pajus. Tai ir atsispindi papildomo pajaus sąskaitos operaciniame lapelyje. (t. 6, b. l. 82-83)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. Ž. parodė, kad į ją kreipėsi kreditorius KU „T.“ ir dvi bendrovės, iš kurių viena buvo skolininkė, t. y. UAB „E.“, o kita buvo trečiasis asmuo, t. y. nekilnojamojo turto savininkas UAB „S.“. Siekiant įkeisti turtą, notarui turi būti pateikti visi reikiami dokumentai, t. y. kredito sutartis, pasirašyta su kredito įstaiga – kredito unija, bendrovių dokumentai, įrodantys, kad bendrovė yra registruota ir, jei yra reikalingi, akcininkų sprendimai tam, kad bendrovės vadovai galėtų joms atstovauti. Šiuo atveju hipotekos lakštas, kurį patvirtino 2012 m. vasario 23 d., t. y. turtas, kurį UAB „S.“ įkeitė KU „T.“ prieš tai buvo įkeistas KU „Nacionalinė kredito unija“. Tam, kad padaryti visą šią procedūrą ir įkeisti turtą KU „T.“, pradžioje reikėjo iš pirminio kreditoriaus KU „Nacionalinė kredito unija“ gauti sutikimą, jog jie neprieštarauja, kad įkeistas turtas būtų įkeistas kitai kredito įstaigai ir būtų perkredituotas. KU „Nacionalinė kredito unija“ 2012 m. vasario 1 d. davė sutikimą dėl antrinio turto įkeitimo. Kadangi bendrovė UAB „S.“ ruošėsi šiam sandoriui, tai liudytoja apsidrausdama paprašė, kad T. S., kaip bendrovės vadovas, pateiktų vienintelio akcininko sprendimą, jog jis neprieštarauja, kad turtas būtų įkeistas KU „T.“. Liudytoja paaiškino, kad pagal įstatus ji galėjo to ir neprašyti. Šį dokumentą prašė pateikti T. S.. T. S. prieš tai yra dirbęs „Danske Bank“ vadybininku ir jis žino, jei liudytoja sako, jog reikia, tai reiškia, kad reikia nešti. T. S. pateikė vienintelio akcininko sprendimo originalą. Kadangi buvo vienintelis originalas, jis buvo grąžintas T. S., nes bendrovė 10 metų turi saugoti archyvinius dokumentus. Liudytoja nurodė, kad nuorašą ji sau pasitvirtino supaprastinta tvarka. Pasidarė sau kopiją ir pasitvirtino nuorašą nuo originalo, kurį grąžino. Vienintelio akcininko sprendimas buvo pasirašytas 2012 m. sausio 3 d. KU „Nacionalinės kredito unija“ sprendimas buvo 2012 m. vasario 1 d. Hipotekos lakštas pasirašytas 2020 m. vasario 23 d. Viskas užtruko nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 23 d. T. S. atstovavo UAB „S.“. UAB „E.“ atstovavo bendrovės vadovė J. R., kuri buvo liudytojos kontoroje. Į liudytojos kontorą 2020 m. vasario 23 d. pasirašyti dokumentų atvyko KU „T.“ atstovė A. Ž., J. R. ir T. S.. Liudytoja negalėjo nurodyti, kad ji tikrai atsimena, jog T. S. atnešė akcininko sprendimą. Daugiau teko bendrauti su T. S., nei su J. R.. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar J. R. itin aktyviai rūpinosi sutartimis, tačiau ji kontoroje buvo tik vieną kartą, kai pasirašinėjo hipotekos lakštą, nes po to UAB „E.“ vadovas pasikeitė ir kitą kartą dalyvavo M. K.. Su J. R. bendravo vieną kartą – 2012 m. vasario 23 d., ar su šia moterimi bendravo daugiau, nurodyti negalėjo. Asmuo, kuriam buvo nurodyta pateikti dokumentus, kurių reikėjo sandoriui patvirtinti, buvo T. S.. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) notaro biure. Notare dirba nuo 2002 metų. Notaro biuras įsikūręs (duomenys neskelbtini). Su T. S. susipažino prieš maždaug dešimt metų, kai jis, būdamas AB „Š.“ paskolų vadybininku, jos biure sudarydavo sandorius dėl paskolų suteikimo. Vėliau T. S. pradėjo vykdyti verslą. Kokių bendrovių vadovu jis buvo, tiksliai neprisimena. Dėl 2012 m. rugpjūčio 27 d. Sutartinės hipotekos lakšto ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. Sutartinės hipotekos sutarties pakeisti pradinės sutartinės hipotekos sąlygas sudarymo, remiantis minėtais dokumentais, paaiškino, kad tiksliai neprisimena, kas konkrečiai kreipėsi dėl šių dviejų sutarčių sudarymo ir patvirtinimo. Tai galėjo būti tiek pats asmeniškai T. S., tiek KU „T.“ atstovė A. Ž.. Minėtos hipotekos sutartys buvo sudarytos UAB „E.“ 2012 m. vasario 23 d. paimant paskolą bei vėliau, t. y. 2012 m. rugpjūčio 29 d., ją padidinant iš KU „T.“, įkeičiant UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą. Nurodyti, kokia konkrečiai piniginių lėšų suma buvo skolinama bei vėliau padidinama negali, nes neprisimena, tai galima būtų nustatyti iš hipotekos dokumentų. Pagal pateiktą 2012 m. vasario 23 d. Paskolos sutartį UAB „E.“ iš KU „T.“ skolinosi lėšas, o UAB „S.“ pakartotinai įkeitė turtą, taip užtikrindama minėtos Paskolos sutarties vykdymą. UAB „S.“ nekilnojamasis turtas buvo įkeičiamas antrine hipoteka, siekiant atsiskaityti su KU „Nacionalinė kredito unija“ pagal ankstesnę paskolos sutartį. Tokiam pakartotiniam įkeitimui reikėjo minėtos KU „Nacionalinė kredito unija“ sutikimo, kuris buvo pateiktas tvirtinant 2012 m. vasario 27 d. Hipotekos lakštą. Sudarant 2012 m. vasario 27 d. Sutartinę hipoteką bei norėdama įsitikinti, kad sandoris bus sudaromas tinkamai, ji UAB „S.“ vadovo T. S. paprašė pateikti vienintelio šios bendrovės akcininko sprendimą dėl sutikimo įkeisti UAB „S.“ priklausanti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už UAB „E.“ paimamą paskolą. Tokį sprendimą T. S. jai pateikė prieš sudarant 2012 m. vasario 27 d. sandorį. Jai buvo pateiktas šio sprendimo originalas, kurį, pasidarius kopiją, grąžino T. S.. Turėdama visus hipotekos sandoriui sudaryti reikiamus dokumentus, 2012 m. vasario 27 d. biure dalyvaujant visoms šalims jos akivaizdoje buvo pasirašytas 2012 m. vasario 27 d. Sutarties hipotekos lakštas. Patvirtino, kad jį pasirašant dalyvavo UAB „E.“ direktorė J. R., UAB „S.“ direktorius T. S. ir KU „T.“ atstovė A. Ž.. Po šio sandorio tvirtinimo praėjus maždaug pusmečiui į ją vėl kreipėsi UAB „E.“, UAB „S.“ bei KU „T.“ atstovai siekdami pakeisti minėtą pirminę hipoteką, nes buvo didinama UAB „E.“ paimta paskola. Nurodyti, kad konkrečiai teikė šiam sandoriui dokumentus negali, nes neprisimena. Šiam sandoriui sudaryti jokių naujų dokumentų nereikėjo, tik buvo reikalingas paskolos šalių susitarimas dėl padidinamos paskolos dalies. Tokiu būdu jai buvo pateiktas 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2012 m. vasario 23 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Šia sutartimi šalys susitarė padidinti paskolos sumą. Remiantis kuriuo 2012 m. rugpjūčio 29 d., dalyvaujant UAB „E.“ naujam vadovui M. K., UAB „S.“ vadovui T. S. ir KU „T.“ atstovei A. Ž., jos akivaizdoje buvo pasirašyta 2012 m. rugpjūčio 29 d. Sutartinė hipoteka (Maksimalioji hipoteka). Liudytoja paaiškino, kad UAB „S.“ vadovas T. S. buvo pateikęs tik 2012 m. sausio 3 d. šios bendrovės akcininko sprendimą, jokio kito, t. y. 2012 m. rugpjūčio 23 d. akcininko sprendimo jai nei jis, nei kitas asmuo hipotekos sandoriui sudaryti neteikė, tokio nebuvo mačiusi. Hipotekos sutartyse nustatyta įkeičiamo turto vertė buvo nurodyta šalių susitarimu nustatyta vertė, atskiro vertinimo pateikta nebuvo. Paaiškino, kad T. S. hipotekos sandoriui sudaryti pateiktas 2012 m. sausio 3 d. UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. patvirtintas sutikimas įkeisti bendrovės turtą KU „T.“ už UAB „E.“ prisiimtus įsipareigojimus, nesukėlė jokio įtarimo, jis visiškai atitiko tokiems dokumentams keliamus reikalavimus. Šiame sprendime pasirašiusio akcininko parašas buvo originalus, o jo tapatumą neturėjo galimybių patikrinti, nes nebuvo jokių kitų jo pasirašytų dokumentų. Be to, vadovaujantis UAB „S.“ įstatais, bendrovės vadovas gali veikti vienasmeniškai ir tokiems sandoriams sudaryti nėra privalomas akcininkų sprendimas. Apie UAB „E.“ ir UAB „S.“ sąsajas nieko nežino, apie T. S. vykdomą veiklą nieko paaiškinti negali. Visus šių hipotekų sandoriams sudaryti pateiktus dokumentus galima išsireikalauti iš archyvo, t. y. AB „Archyvų sistemos“ Žirgų g. 3, Gineitiškės, Vilniaus rajonas, į kurį jie buvo perduoti saugojimui. (t. 6, b. l. 108-110)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. D. parodė, kad su T. S. yra pažįstamas nuo 2006 ar 2007 metų. Su juo 2011-2015 metais dirbo UAB „I.“. T. S. buvo šios įmonės direktorius, o liudytojas buvo atsakingas už statybas. Įmonė užsiėmė statybomis, statė daugiabutį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namą sekėsi statyti neblogai, namas stovi, o įmonė bankrutavo. T. S. yra susijęs su UAB „S.“ bei UAB „E.“. Šios įmonės kažkiek susijusios su UAB „I.“, nes buvo paskolinių santykių tarp įmonių. Pastatas (duomenys neskelbtini) buvo statomas iš įvairių piniginių lėšų. Liudytojas tvirtino, kad pradžioje iš dalies buvo statoma iš jo piniginių lėšų, vėliau buvo įkeičiamas turtas, dar vėliau T. S. sutuoktinė gavo paskolą, kurią paskolino įmonei. Didžioji dalis lėšų buvo gauta iš KU „T.“, t. y. kredito lėšos. Kilo problemų dėl paskolos grąžinimo KU „T.“. Buvo susitarta, kad kredito unija tuo metu finansuos statybas, todėl reikėjo užstato, vien tik žemės sklypą įkeisti neužteko. Buvo duotas dar vienas žemės sklypas ir buvo susitarta, kad, kai atsiras butai, tai įkeitimai papildomam turtui, kuris buvo duotas, pasinaikins. Siekiant gauti paskolą, buvo įkeisti žemės sklypai, ne tik tie, ant kurių buvo statomas namas. Iki šios dienos aiškinamasi, ar buvo įkeistas pats statybų objektas, nes įkeitimo neturėjo būti, todėl ta istorija su kredito unija yra nepasibaigusi. Kredito unija 2015 metais persiėmė turtą su visu papildomu turtu, kuris buvo įkeistas. Perėmė ir žemę, ir pastatą. Liudytojas teigė, kad sklypas iš pradžių priklausė jam, po to šis sklypas buvo parduotas UAB „I.“. Sklypas buvo parduotas tam, kad UAB „I.“ galėtų jį įkeisti ir gauti apyvartinių lėšų. Pokalbio su H. Č. metu buvo sutarta dėl finansavimo. Po to atsirado techniniai dalykai – paskolos sumos, sąlygos. Kredito unija praktiškai visada apmokėdavo sąskaitas rangovams bei medžiagų tiekėjams. Būdavo siunčiamos sąskaitos ir kredito unija iš UAB „I.“ sąskaitos atlikdavo mokėjimus. Visi pinigai buvo kredito unijos sąskaitoje, nebuvo taip, kad UAB „I.“ gavo visus kredito pinigus. Liudytojas paaiškino, kad, jei kažkas išrašydavo sąskaitą, ta sąskaita keliaudavo į kredito uniją ir kredito unija sumokėdavo pinigus. Kažkiek pinigų kažkokiems dalykams būdavo ir įmonės sąskaitoje, bet nebuvo taip, kad visa kredito suma būtų disponuojama. UAB „I.“ šiuo metu yra iškelta bankroto byla. A. D. teigė, kas jis žino UAB „E.“, tačiau nežino, kuo šioje įmonėje buvo T. S.. Kredito, paimto iš KU „T.“, galimai būtų šiek tiek pritrūkę užbaigti vykdomą projektą (duomenys neskelbtini) g. Trūko nedidelės dalies pinigų. Iš tų pačių lėšų buvo daromi darbai abiem pastato korpusams. UAB „S.“ T. S. buvo direktorius. Ši įmonė turėjo patalpas (duomenys neskelbtini) g., dalį turto nuomojo, dalį pardavinėjo. UAB „I.“ kreipėsi dėl bankroto bylos UAB „S.“ iškėlimo. Tuo metu UAB „S.“ atstovai atvažinėjo ir sakė, kad pinigai atseit buvo grąžinti. Bankroto byloje UAB „S.“ galimai liko skoloje apie 130000 Eur. Šios įmonės atstovų manymu, UAB „I.“ buvo paskolinusi pinigų. Atstovai prašė užskaityti pinigų sumą, kad ji nebefigūruotų kaip skola. Liudytojas nurodė, kad to buvo prašoma jo, nes T. S. tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Akcininkai paskyrė naują UAB „I.“ vadovą. Liudytojo buvo prašoma pakalbėti su nauju vadovu, kuris galbūt galėtų kilusį klausimą išspręsti. Naujas įmonės vadovas buvo S. A.. Buvo prašoma pakalbėti su S. A.. UAB „S.“ atstovai vertino, kad paskolos nėra ir jog kaip tik jie buvo paskolinę UAB „I.“ pinigų, bet buhalteriškai gavosi taip, kad skola vis tik buvo. Kalba su S. A. nutrūko, nes nebuvo jokių dokumentų, T. S. nepaliko jokių dokumentų. Buvo bandoma pasiimti išrašus iš banko ir skaičiuoti. Pagal išrašus daugmaž buvo suvesta, koks galėtų būti balansas. Tuometinio UAB „S.“ vadovo vertinimu jo vadovaujama įmonė buvo paskolinusi pinigų UAB „I.“ ir skolos nėra. A. D. teigė, kad jo indėlis į (duomenys neskelbtini) statomą pastatą buvo žemės sklypas, kuris buvo parduotas tai pačiai įmonei. Apie UAB „E.“ avansines sutartis jis nieko nežino, o UAB „I.“ veikloje dalyvavo. UAB „I.“ direktorius buvo T. S., o jis dirbo konsultantu, vadovaujančių pareigų neužėmė. Liudytojo sesuo buvo įmonės akcininkė, o jis buvo sesers atstovas. 2015-2016 metais pradėjo lįsti visokie dalykai, t. y. T. S. avansai, surinkti iš žmonių, kurie nėra apskaityti ir nėra tų pinigų. Aplinkybės, kad UAB „I.“ apskaitos duomenimis T. S. įmonei buvo skolingas 428000 Lt, išaiškėjo, kai buvo gauti išrašai, nes labai ilgai neteikė išrašų KU „T.“. Kai buvo pateikti išrašai, tapo aišku, kad T. S. sau persivedinėjo pinigines lėšas, buvo kažkokie neaiškūs mokėjimai. Pati pradžia – projektavimo drabai, sklypo detalaus plano rengimas vyko liudytojo vardu. Viskas iki statybos leidimo ir iki žemės sklypo pardavimo vyko jo vardu. Kai buvo įdarbintas UAB „I.“, rūpinosi statybomis, projektavimu. Rūpinosi tuo, kad pastatas atsirastų. Liudytojas patvirtino, kad UAB „I.“ vardu yra pirkęs medžiagas, žaliavas. Tikriausiai jis pirko ir langus. Iš sąskaitų būtų galima nustatyti, kaip buvo atsiskaitoma už langus. Yra gavęs iš UAB „I.“ grynųjų pinigų tam, jog būtų atsiskaityta už žaliavas, medžiagas, darbus, tačiau negali nurodyti, kiek yra gavęs pinigų. Buvo labai daug rangovų gal 10-20. Su pirmaisiais darbininkais, kurie darė monolitą, buvo atsiskaityta per kredito uniją, t. y. sąskaita buvo pateikiama kredito unijai, o kredito unija sumokėjo, bet vėliau buvo taip, kad įmonėms buvo mokama kas savaitę grynais ar iš dalies grynais. Grynuosius pinigus gaudavo iš T. S.. T. S. pinigus gaudavo iš banko. Dalis pinigų buvo kredito unijos sąskaitoje ir iš tų pinigų buvo apmokamos pateiktos sąskaitos, o dalis pinigų buvo banko sąskaitoje einamiesiems reikalams. Galėjo būti taip, kad pinigai galėjo būti sąskaitoje, o galėjo būti ir taip, kad buvo siunčiamas aktas į kredito uniją, o kredito unija pervesdavo pinigus į UAB „I.“ banko sąskaitą. Dingus T. S., išsiėmė išrašus iš kredito unijos ir žiūrėjo, kur iškeliavo visi pinigai iš įmonės sąskaitų. Šie pinigai iškeliavo į UAB „S.“. Tuo metu, kai UAB „I.“ vadovu buvo S. A., UAB „I.“ akcininku buvo K. R.. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar ji buvo vienintelė akcininkė. Ji ir šiuo metu yra akcininkė. Liudytojo sesuo akcininke tapo 2011 metais. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino.

Ikiteisminio tyrimo metu A. D.parodė, kad jis T. S. pažįsta nuo senų laikų ir žino, kad jis bei jo vadovaujama UAB „I.“ 2011 metų pabaigoje pradėjo vykdyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektą. Šio statybos projekto iniciatorius buvo liudytojas, po ko jame atsirado T. S., kuris pažinojo KU „T.“ administracijos vadovą H. Č. bei turėjo ryšių kitose finansų įstaigose. Šis projektas buvo vykdomas A. D. priklausančiame žemės sklype, kurį 2011-2012 metais (tikslios datos neprisimena) pardavė UAB „I.“. Palaikydamas su T. S. kontaktus žinodavo, kaip vyksta šio projekto statybos procesas. Kiek žino, šiam projektui vystyti UAB „I.“ buvo paėmusi paskolą iš KU „T.“, taip pat žino, kad šias statybas finansavo T. S. žmona A. S., kuri taip pat buvo paėmusi paskolą iš minėtos kredito unijos. Ar šį projektą finansuodavo kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, nežino. Kaip buvo panaudojami finansiniai resursai vykdant šias statybas, nežino, bendrovės veikloje nedalyvavo, tačiau iki šiol UAB „I.“ jam yra skolinga už minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą. Nori pasakyti, kad asmeniškai minėto projekto nefinansavo, turėjo interesą tik atgauti pinigus už bendrovei parduotą sklypą. Dėl UAB „E.“ paskolos gavimo iš KU „T.“ nieko nežino, kadangi šios bendrovės veikloje nedalyvavo, tik prieš maždaug penkis metus buvo vienas atvejis, kai T. S. paskambinęs paprašė sumokėti 3000 Lt už UAB „E.“. Kaip paaiškino T. S., jis buvo išvykęs ir negalėjo laiku sumokėti palūkanų KU „T.“. Kadangi palaikydavo tuo metu draugiškus santykius, T. S. prašymą įvykdė, Šiaulių banke sumokėjo grynais už UAB „E.“. Šio pavedimo dokumentų nebeturi išsaugojęs, tačiau tai būtų galima nustatyti iš šios bendrovės kredito įmokų mokėjimo istorijos. Dar žino, kad T. S. savo pažįstamam statė namą, už kurį UAB „E.“ pavedimais gaudavo pinigus, kurių dalį T. S. išgrynindavo bei pirkdavo reikalingas medžiagas iš UAB „Z.“. Šias aplinkybes jam yra pasakojęs pats T. S.. Kokias UAB „E.“ paskolos sutartis buvo sudariusi bei kokios sumos buvo skolinamos, nežino, apie tai T. S. nepasakojo. Kiek žino, tik jis asmeniškai vadovavo minėtai bendrovei. Iš T. R. yra girdėjęs, kad T. S. yra suklastojęs jo žmonos parašus, dėl kažkokių tai paskolų, tačiau kokiuose dokumentuose ir kitų aplinkybių, nežino. Dėl UAB „E.“ paimtų paskolų iš KU „T.“ bei dėl šios paskolos užtikrinimo aplinkybių nieko paaiškinti negali, nes šiame procese nedalyvavo ir apie tai koks bei kam priklausantis turtas buvo įkeičiamas užtikrinant šios paskolos vykdymą, nežino. Asmeniškai neorganizuodavo jokio juridinio asmens turto vertinimo susijusio su minėtos bendrovės paimta paskola. Kada ir kokiems tikslams buvo panaudotos minėtos paskolos lėšos, nežino. Apie UAB „S.“ vykdytą veiklą taip pat nieko nežino, tik yra girdėjęs, kad T. S. buvo kažkaip susijęs su šia bendrove ir tvarkė jos reikalus. Kategoriškai pareiškia, kad jis nesirūpindavo jokiu UAB „S.“ turto vertinimu ir nedalyvavo šiame procese, daro prielaidą, jog galėjo tik T. S. parekomenduoti ar patarti dėl turto vertintojų pasirinkimo. 2015-2016 metais, dabar tiksliai neprisimena, tuo metu, kai buvo dingęs T. S., į Lietuvą atvyko UAB „S.“, kaip suprato akcininkai G. Z. ir E. Z. bei dar vienas vyras vardu „V.“, kurie susirado jį tikslu išsiaiškinti, kas vyksta su UAB „S.“ ir kur yra T. S.. Susitikimo su minėtais asmenimis E. Z. paaiškino, kad T. S. suklastojo akcininko sprendimus ir be leidimo įkeitė UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą ir pavogė jų pinigus. Kadangi apie jų minėtas aplinkybes nieko nežinojo, todėl negalėjo jiems padėti, T. S. jų bendravimo metu apie šios bendrovės finansinius reikalus nieko nepasakodavo. (t. 5, b. l. 202-204)

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. J. parodė, kad, jei neklysta, jo namo statybos vyko 2010-2011 metais. Jis su T. S. pradžioje surašė darbų sąmatą, kad būtų galima pateikti bankui ir gauti paskolą, ir sutarė dėl tam tikrų darbų. Tie darbai buvo atlikti, buvo pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktai, buvo apmokėtos sąskaitos, pagal turto vertinimą ir tam tikrus dokumentus, kuriuos reikėjo pateikti bankui, nes banko paskolos valdymo sąlygos buvo, kad kiekvieną kartą, nepaisant to, kokio dydžio kreditas yra išduodamas, turi būti priduodami darbai, turi būti priduodamos sąskaitos-faktūros. Liudytojas aiškino, kad reikia padaryti turto vertinimą, kuris pateikiamas bankui ir patvirtina, jog iš tikrųjų tie pinigai yra investuoti, padaryti darbai ir tuomet bankas didina paskolą. Bankas išmoka paskolą, perveda ją į sąskaitą ir tuomet liudytojas iš savo sąskaitos galėjo daryti apmokėjimus. Sutartį sudarė su T. S.. Liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti, ar su T. S. sudarė sutartį kaip su fiziniu asmeniu ar kaip su kažkokios įmonės atstovu. Sąmatos reikėjo tam, kad galėtų pagrįsti, kodėl reikia konkrečios paskolos, kiek kainuos darbai. Statybos darbus atliko ne pats T. S.. Už medžiagas buvo atsiskaitoma su statybinių medžiagų tiekimo įmone. Po to, kai jau vyko vidaus darbai, T. S. nedalyvavo, nes buvo samdomi darbuotojai su patentais ir jie darė tuos vidaus darbus, o dėl išorės darbų buvo darbų priėmimo-perdavimo aktai, todėl ir buvo tie pervedimai į kelias įmones. Liudytojas nežino, kiek darbų atlikinėjo asmenys, susiję su T. S.. Apdailininkai buvo parekomenduoti, vidaus santechnikos darbus darė taip pat parekomenduoti žmonės, bet tai nebuvo T. S. žmonės, tai buvo tų asmenų, kurie statė mūrą, rekomenduoti žmonės. Statyba buvo padrika, be techninių darbų prižiūrėjimo ir pan. Galimai su T. S. buvo susiję pamatų ir mūro dalies darbai. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis šiuos parodymus patvirtino. Nurodė, kad galimai T. S. UAB „E.“ buvo direktorius. Ar tokias pareigas nurodė pats T. S., neprisiminė. Neprisimena, kas pasirašė atliktų darbų aktus, kuriuos atliko UAB „E.“. Neatsimena, ar T. S. pasirašydavo šiuos aktus. Aktus pasirašydavo liudytojas, juos turėdavo nuskenuoti ir siųsti į banką. Taip pat liudytojas negalėjo nurodyti, kiek buvo sumokėta T. S. ar UAB „E.“ už darbus. Už didžiąją dalį darbų buvo atsiskaitoma pavedimu, už statybines medžiagas taip pat pavedimu. Dėl atsiskaitymo T. S. ir UAB „E.“, kiek atsimena, buvo daromi pavedimai iš banko, nebent buvo avansas už pamatų paruošimo darbus, o daugiau nepamena. Į T. S. sąskaitą pavedimų nebuvo, viskas buvo į UAB „E.“ arba UAB „I.“ sąskaitas. Liudytojas nurodė, kad jis pažįsta A. D.. T. S. paprašė A. D. padėti, nes liudytojas nuolatos dirbo ir negalėjo tinkamai prižiūrėti namo statybų. A. D. nebuvo mokamas atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. J. parodė, kad T. S. yra jo klasiokas. Jis 2010 metais klasiokų susitikimo metu pasipasakojo T. S. apie savo planus paimti paskolą namo statybai. T. S. pasisiūlė padėti ir atlikti tam tikrus statybos darbus. Tokiu būdu apie 2011 metų rudenį jis su sutuoktine iš banko pasiėmėme paskolą namo statybai ir jie kreipėsi į T. S. su prašymu padėti su statybomis. T. S. sutiko ir jie pasirašė tam tikrų darbų atlikimo rangos sutartį, tačiau šiandien, dėl kokių konkrečių darbų atlikimo buvo pasirašyta sutartis, neprisimena. Ši sutartis buvo pasirašyta su T. S. bendrove UAB „E.“. Ją pasirašė kaip jos vadovas T. S. asmeniškai. Atlikus tam tikrus statybos darbus, buvo pasirašomi darbų priėmimo-perdavimo aktai ir tik tuomet bankas pervesdavo pinigines lėšas minėtai bendrovei. Visos banko mokamos lėšos buvo mokamos per banką. UAB „E.“ statybos darbus atliko laiku ir kokybiškai, su ja buvo pilnai atsiskaityta. Nurodyti, ar UAB „E.“ savo pajėgomis atliko tam tikrus statybos darbus, negali, nes šio proceso nekontroliuodavo ir pas T. S. neklausdavo, kokios bendrovės pajėgomis atliekami darbai. Apie šios bendrovės veiklos apimtis ir galimybes neturi ką paaiškinti. Iš T. S. žino, kad jis bei jo sutuoktinė dar dalyvavo UAB „I.“ veikloje. Tačiau apie šios bendrovės veiklos pobūdį ir jos vykdytą veiklą nieko nežino. Prisimena, kad T. S. sutuoktinė padėjo pakoreguoti namo vidaus projekto dizainą, nes ji turėjo tame patirties. Už namo statybą su UAB „E.“ pilnai atsiskaityta ir jokių pretenzijų niekam nėra. (t. 6, b. l. 166-167)

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. P. parodė, kad santykių su T. S. jokių nėra, anksčiau buvo trumpalaikiai santykiai. Prieš 10 metų, o gal ir daugiau, T. S. dirbo banke, tuo metu liudytojas neišmanė piniginių reikalų, todėl T. S. padėjo sutvarkyti bankinę paskolą. Liudytojas nežino, ar T. S. susijęs su statybomis. Pats liudytojas yra susijęs su statybomis, turi įmonę. UAB „I.“ negirdėta. (duomenys neskelbtini) nieko nesako. Su T. S. kalbėdavo, kad galbūt kažką, kažkada galės padirbėti. Kai jis padėjo sutvarkyti banko paskolą, buvo kalba, kad liudytojas yra statybininkas, galbūt kažkada kažką padirbės. Konkrečiai T. S. nieko nesiūlė. Jokių darbų, susijusių su statybomis, kuriuos būtų prašęs atlikti T. S., neatliko. UAB „S.“ liudytojui nežinoma. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinomos. T. S. prašydavo ten šiokios tokios pagalbos. Liudytojas teigė, kad galbūt jis ten pasiūlydavo pagalbinių darbuotojų, ten nebuvo darbas už atlygį ar sutartis. Buvo kažkoks T. S. objektas, bet liudytojas ten nedirbo. Jis negalėtų patvirtinti atsiskaitymo 8000 Eur sumoje dėl atliktų darbų (duomenys neskelbtini) g. A. D. nepažįsta, žino, kad toks yra. (duomenys neskelbtini) buvo kažkokie statybiniai reikalai, tose statybose liudytojas nedalyvavo, bet rekomendavo savo draugus, pažįstamus ir ten buvo vykdomi darbai. Nežino, ar su jais buvo atsiskaitoma. (duomenys neskelbtini) dirbo jo rekomenduoti betonuotojai, jie liejo pamatą. Nežino, ar dirbo jo rekomenduoti žmonės (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, kad jam yra žinoma, jog UAB „I.“ direktoriumi buvo T. S., kurį pažįsta jau apie 10 metų. Tiksliai neprisimena, tai galėjo būti 2011-2012 metais, T. S. jam sakė, kad planuoja daugiabučių statybas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ateityje galėtų su juo bendradarbiauti, nes jis yra darbų vadovas. Tačiau tai vyko tik pokalbio metu, jokių konkrečių pasiūlymų iš jo nebuvo gavęs. Po kurio laiko jų bendravimas visai nutrūko, kadangi jis tiesiog pradingo. Apie daugiabučių statybą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nieko konkrečiai pasakyti negali, kadangi minėto projekto statyboje nedalyvavo. Daugiau neturi ką paaiškinti. ( t. 1, b. l. 194-195)

Teisiamojo posėdžio metu V. D. parodė, kad ji dirbo UAB „Ž.“, tuo metu tvarkė kelių įmonių buhalterinę apskaitą ir su T. S. teko bendrauti dėl buhalterinių dokumentų. Tikriausiai UAB „E.“ buvo įmonės klientas, kuriam lyg ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar UAB „E.“ yra susijusi su T. S.. Ji bendravo su T. S. dėl buhalterinių dokumentų pateikimo. Atsimena UAB „G.“, su kuria buvo susijęs T. S.. Buvo dar UAB „I.“, tik negali pasakyti, ar ji tuo metu buvo veikianti ar jos veikla buvo sustabdyta. Kitų įmonių atsimena. Atsimena tik tas įmones, su kuriomis pati dirbo. T. S. ateidavo, atnešdavo pluoštą dokumentų. Kiek jie buvo pilni, kiek nepilni, reikėtų žiūrėti archyvus. Galbūt ir nutrūko bendradarbiavimas dėl to, kad ne visi dokumentai buvo pateikti ir galbūt ne viskas efektyviai vyko. UAB „Ž.“ dirba su daug klientų, daug įmonių, mato daug vadovų, tai T. S. nepriskirtų prie pareigingų asmenų. Nebuvo taip, kad visi dokumentai būtų atnešti už visą mėnesį tvarkingai ir kad viskas būtų buvę pateikta laiku. Liudytoja negalėjo pasakyti, kad viskas buvo tvarkinga, laiku ir pilnai. Liudytoja teigė, kad ji negali pasakyti, ar UAB „E.“ pateikė paskolų sutartys, nes neatsimena, jei jos buvo pateiktos, jos turėjo atsispindėti apskaitoje. Liudytoja neatsiminė, ar buvo daromi pavedimai pagal šias sutartis. UAB „E.“ dokumentai turėjo būti sugrąžinti T. S., jeigu jis yra direktorius, nes pagal procedūras dokumentai grąžinami įmonės direktoriui ir jis pasirašo perėmimo aktą. Kitam asmeniui negalėjo grąžinti dokumentų, nebent yra direktoriaus įgaliojimas. Dažniausiai dokumentus pasiima direktorius. Dokumentus įprastai perduoda tas žmogus, kuris tvarko apskaitą, nes būna suruošti visi dokumentai. Dokumentai atiduodami po akto pasirašymo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino šių parodymų teisingumą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. D. parodė, kad nuo 2012 m, spalio mėnesio dirba UAB „Ž.“ vyriausiąja buhaltere bei maždaug nuo 2012 metų pabaigos iki 2013 metų pavasario tvarkė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. Šios bendrovės apskaitos tvarkymą perėmė iš savo kolegės A. S.. Tvarkant UAB „E.“ apskaitą pagal susitarimą jos apskaitos dokumentai buvo pateikiami į jos darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šios bendrovės dokumentus teikė tik jos vadovas T. S., kiti asmenys niekada nebuvo teikę. Su kitais asmenimis, t. y. šios bendrovės atstovais jai niekada neteko bendrauti, todėl nurodyti, kas dar dirbo šioje bendrovėje negali, nes nežino. Kokią veiklą vykdė bendrovė, neprisimena, bet, kiek atsimena, tai nebuvo didelė bendrovė turinti daug darbuotojų. Nurodyti bendrovės finansinių rodiklių negali, nes praėjus dideliam laiko tarpui tiesiog jų neprisimena, be to, jos darbovietėje neišlikę jokie šios bendrovės apskaitos dokumentai ar kita informacija apie jos veiklą, sandorius, apyvartas ir pan. Ar ši bendrovė buvo iš kredito įstaigų paėmusi kokias nors paskolas, nežino, tokių faktų neprisimena. Jos darbo laikotarpiu nei viena kredito įstaiga nereikalavo jokių šios bendrovės finansinių ataskaitų, kurios paprastai reikalingos paskoloms gauti. Galimai ją pasiekdavo nevisi šios bendrovės apskaitos dokumentai, nes labai dažnai, tvarkant apskaitą, tokių dokumentų tekdavo nuolat prašyti iš jos vadovo T. S.. Dėl šios priežasties ir buvo atsisakyta bendradarbiauti su T. S. vadovaujama bendrove. Maždaug 2013 metų pavasarį nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, UAB „E.“ buvo perduoti visi jai priklausantys apskaitos dokumentai. Dokumentų grąžinimas turėjo būti įformintas dokumentų priėmimo-perdavimo aktu (-ais), kurie turi būti saugomi jos darbovietėje. (t. 6, b. l. 143-144)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. G. atsisakė duoti parodymus prieš savo dukros sutuoktinį T. S..

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. parodė, kad UAB „E.“ pradėjo dirbti T. S. prašymu bei buvo įdarbinta jo sprendimu. Apie šios bendrovės veiklą nieko paaiškinti negali, nes praėjo jau daug metų ir praktiškai nieko neprisimena. Kas buvo šios bendrovės akcininkas ir direktorius, nežino, žino tik tai, kad T. S. dalyvavo šios bendrovės veikloje. Apie jo vykdomą veiklą neklausdavo, bet, kiek žino, jis vykdė verslą susijusį su daugiabučių namų statybomis. Konkrečios informacijos apie vykdytą statybos veiklą nežino, todėl neturi, ką paaiškinti. UAB „E.“ dirbo daugiau administracinio pobūdžio darbą, T. S. nurodymu nuveždavo ar nunešdavo dokumentus (kokie tai buvo dokumentai nežino, nes jie būdavo sudėti į vokus), tvarkydavo personalo dokumentaciją, atlikinėdavo labiau pagalbinio darbuotojo funkcijas. Iš pradžių dirbo visą etatą, tačiau vėliau dirbo tik keletą valandų. Nurodyti, kokiu konkrečiu laikotarpiu dirbo minėtoje bendrovėje, negali, nes neprisimena. Taip pat neprisimena, kokie dar darbuotojai dirbo bendrovėje. Kas valdė šios bendrovės finansus bei priimdavo sprendimus dėl jos veiklos, nurodyti negali, nes nežino, jai visus nurodymus duodavo T. S.. Asmenų vardu M. K. ar J. R. nepažįsta, dirbdavo namuose, ofise yra buvusi tik keletą kartų ir tų vizitų aplinkybių neprisimena. Apie UAB „E.“ ir UAB „I.“ tarpusavio santykius ir apie jų vardu paimtas paskolas nieko nežino. (t. 6, b. l. 61-62)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Š. parodė, kad 2011 metais ji dirbo UAB „Ž.“, kuri teikė buhalterines paslaugas. Toje įmonėje dirbo tik pusę metų, t. y. iki 2012 m. sausio mėnesio. Ji vedė apie dešimties įmonių buhalterinę apskaitą. T. S. buvo kelių įmonių vadovas, tačiau ji tiksliai įmonių pavadinimų negali nurodyti. Dalis T. S. įmonių galimai nevykdė veiklos. Su T. S. kontaktas būdavo toks, kad įmonės vadovas arba kitas atsakingas asmuo atnešdavo dokumentus ir liudytoja duomenis suvesdavo į buhalterinę programą. UAB „E.“ yra girdėta, tačiau nežino, ar T. S. yra susijęs su šia įmone. Įmonės dokumentus pateikdavo kartais UAB „Ž.“ vadovas, o kartais tos įmonės, kurios apskaitą tvarkė, direktorius ar atsakingas asmuo. Nebūdavo tokios tvarkos, kad būtent direktorius pateiktų. Kartais liudytojos įmonės vadovui tiesiog atnešdavo ir paduodavo dokumentus, nes galbūt tuo metu nebuvo buhalterio. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino šių parodymų teisingumą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Š. parodė, kad ji UAB „Ž.“ dirbo vyriausiąja finansininke – mokesčių specialiste nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2012 m. sausio 16 d. Minėtos bendrovės direktoriaus 2011 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta tvarkyti UAB „E.“ buhalterinę apskaitą. Apskaitą tvarkė iki 2012 m. sausio 16 d. Kas buvo tuometinis UAB „E.“ akcininkas, direktorius ir kokią veiklą vykdė bendrovė, nepamena. Kur buvo bendrovės ofisas nežino, kiek darbuotojų dirbo įmonėje taip pat nepamena. Žino, kad UAB „E.“ buvo registruota Neringos mieste. Už apskaitos tvarkymo organizavimą buvo atsakingas UAB „Ž.“ direktorius M. D., o ji tik suvesdavo M. D. arba T. S. pateiktus dokumentus į buhalterinės apskaitos programą. Jai buvo suteikta prieiga prie Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Sodros registrų. Kas turėjo bendrovės banko sąskaitų ir kitų registrų elektronines valdymo priemones, nežino. Jai nėra žinoma informacija apie UAB „E.“ 2012 metais paimtas paskolas, nes 2012 metais UAB „E.“ buhalterinės apskaitos nebetvarkė. Ar UAB „E.“ turėjo finansinių galimybių grąžinti paimtas paskolas ir kokie buvo įmonės finansiniai rodikliai, neprisimena. Ji UAB „E.“ finansinės atskaitomybės nei už 2011 metus, nei už 2012 metus nesudarinėjo. Ar UAB „E.“ iš savo turimų lėšų mokėdavo paskolos grąžinimo įmokas, nežino. UAB „S.“ bei UAB „I.“ nėra žinomos ir apie minėtas įmones jokių duomenų pateikti negali. T. S. galimai buvo UAB „E.“ direktorius. Ar T. S. buvo suteiktos teisės valdyti UAB „E.“ banko sąskaitas, liudytojai nėra žinoma. Su UAB „E.“ buhalterine apskaita dirbo tik du mėnesius. Daugiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos nežino. (t. 6, b. l. 126-127)

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad ji dirbo apskaitos įmonėje, kurioje buvo tvarkoma T. S. įmonės apskaita. Toje pradėjo dirbti 2006 ar 2007 metais, dirbo iki 2018 ar 2019 metų. Liudytoja negalėjo nurodyti, kada ir kiek klaiko ji tvarkė T. S. įmonės buhalterinę apskaitą, bet, kiek prisimena, galimai buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2010 metų iki 2012 metų. T. S. siejasi tik su UAB „E.“. Kokias funkcijas T. S. atliko toje įmonėje, neprisiminė. T. S. įmonė galimai užsiėmė remontu. Įmonės veiklos masto liudytoja negalėjo nurodyti. Veiklos mastas nebuvo didelis, tačiau buvo ir pirkimo, ir pardavimo sąskaitų. Liudytoja teigė, kad, kiek ji prisimena, įmonės dokumentus teikė T. S.. Ar dokumentus galėjo pateikti kokie nors kiti asmenys, nurodyti negalėjo. UAB „I.“ galbūt girdėta, tačiau liudytoja šios įmonės apskaitos netvarkė. T. S. galimai vėluodavo liudytojai pateikti dokumentus, bet nebuvo taip, kad jų visiškai nepateiktų. T. S. galėjo būti įmonės vadovas ar įgaliotas asmuo. Išvadą, kad jis yra įmonės vadovas, darė, nes jis atnešdavo dokumentus. A. S. patvirtino, kad ji dirbo su UAB „E.“ sąskaitomis faktūromis, banko išrašais. Kas UAB „E.“ šiuos dokumentus pasirašydavo, negalėjo nurodyti. PVM sąskaitos faktūros gali būti ir be parašų, galbūt todėl ir nekreipė dėmesio, kas pasirašydavo, žiūrėjo, kad būtų įmonės rekvizitai. Jai buvo aktualūs įmonės rekvizitai, o tai, kas pasirašė, ne tiek aktualu. Kas pasirašydavo UAB „E.“ dokumentus 2012 m. ir 2013 m. gegužės mėnesį, neprisiminė. Asmeniškai nematė, kaip dokumentai buvo perduoti UAB „E.“. Kai buvo nutraukta sutartis, liudytoja suruošė UAB „E.“ dokumentus perdavimui. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad jos parodymai užfiksuoti teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad nuo maždaug 2006-2007 metų dirbo buhaltere UAB „Ž.“. Ši bendrovė pagal sutartį teikia finansų apskaitos paslaugas. Dirbant minėtoje bendrovėje 2010-2011 metais sutartis dėl apskaitos tvarkymo buvo pasirašyta su UAB „E.“. Minėtą bendrovę atstovaudavo šios bendrovės direktorius T. S.. UAB „E.“ apskaitą buvo pavesta tvarkyti jai, tačiau tam tikrais laikotarpiais ją padėdavo tvarkyti ir kitos bendrovės buhalterės. Liudytoja negalėjo nurodyti, kas dar tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, nes neprisimena. Ji neprisimena visų su šios bendrovės apskaitos tvarkymu susijusių aplinkybių, nes tai buvo labai seniai. UAB „E.“ vykdė veiklą, susijusią su pastatų remontu. Šiandien nurodyti, kiek joje buvo darbuotojų bei kokiu adresu buvo bendrovės administracijos patalpos, negali, nes neprisimena. Šios bendrovės metinė apyvarta buvo nedidelė (jos konkretizuoti negali). Bendrovėje nebuvo apskaitomo didelio mokėtino PVM mokesčio. Jai buvo suteikta prieiga tik prie bendrovės ataskaitai teikti būtinų registrų, t. y. VMI, „Sodra“, VĮ „Registrų centras“, kam buvo suteikta prieiga prie bendrovės bankuose esančių sąskaitų, nežino, banko išrašus jai kaip ir visus kitus bendrovės apskaitos dokumentus pateikdavo T. S., kurį pažįsta kaip vienintelį bendrovės vadovą. Kadangi bendradarbiavimas su T. S. 2013 metais tapo komplikuotas dėl bendrovės apskaitos dokumentų pateikimo bei atsiskaitymo už paslaugas, todėl minėtų metų pavasarį, tikslios datos neprisimena, sutartis su UAB „E.“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų buvo nutraukta ir visi darbovietėje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) buvę šios bendrovės apskaitos dokumentai buvo grąžinti T. S. pagal aktą. Šiandien nurodyti UAB „E.“ veiklos rodiklių negali, nes nieko neprisimena, taip pat neprisimena jokių faktų dėl kokių nors bendrovės vardu paimtų paskolų ir jų grąžinimų. Nurodyti, ar tarp UAB „E.“, UAB „I.“ ir UAB “S.“ buvo sudaryti kokie nors sandoriai, ar buvo atlikti kokie nors mokėjimai, negali, nes nieko neprisimena. Paminėtų bendrovių pavadinimai jai yra girdėti. Ar buvo kaip nors su minėtomis bendrovėmis susijęs T. S., nežino. Ar iš UAB „E.“ sąskaitų buvo apmokamos asmeninės T. S. išlaidos, ar visas išlaidas dokumentais buvo pateisinęs T. S., nurodyti negali, nes neprisimena (t. 6, b. l. 158-159).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. A. parodė, kad jis T. S. pažinojo dar iki to, kai tapo UAB „I.“ direktoriumi. A. D. 2016 metais liudytojo paprašė paslaugos, sakė, kad yra UAB „I.“, kuri tuo metu statė daugiabutį (duomenys neskelbtini) g. Sakė, kad buvęs bendrovės direktorius T. S. kažkur dingo be žinios. Bendrovės reikalus reikėjo kažkam tvarkyti. Liudytojas neprisiminė priežasties, kodėl A. D. pats negalėjo tapti bendrovės vadovu. S. A. aiškino, kad tuo metu jis turėjo savo bendrovę, kuri prekiavo medicinine įranga, bet toje bendrovėje visaip sekėsi, todėl buvo mintis kažkada keisti veiklą. Liudytojui A. D. pasiūlymas pasirodė įdomus, buvo įdomu susipažinti, kaip vykdomas tas verslas, todėl sutiko. Bendrai su A. D. bandė žiūrėti, kas toje bendrovėje vyksta. T. S. buvo dingęs, po to sužinojo, kad jis dingęs labai toli, todėl buvo būtina tvarkyti dokumentaciją. A. D. paruošė dokumentus, kartu pridavė VĮ „Registrų centras“, liudytojas tapo direktoriumi, buvo gautas naujas antspaudas. Su tuo antspaudu buvo bandoma pasižiūrėti, kas vyksta UAB „I.“ sąskaitose. Bendrovės sąskaitos buvo tuščios. Bendrovės dokumentų kažkiek buvo pas A. D., bet jų buvo minimaliai. Buhalterijos valdyti nepavyko, todėl buvo sudėtinga kažką daryti ir toliau vystyti veiklą. Nebuvo, už ko užsikabinti, nebuvo nei pajamų, nei išlaidų, nei sutarčių. Vėliau liudytojas sužinojo, kad UAB „I.“ buvo paimtas kreditas iš KU „T.“. Kreditorius iškėlė bankroto bylą, buvo varžytinės ir turtas buvo išvaržytas, o įmonės valdymą perėmė bankroto administratorius. Iš pradžių pokalbis su pasiūlymu tapti įmonės direktoriumi buvo su A. D.. A. D. visus tuos dalykus reguliavo, o vėliau buvo susitikta su bendrovės akcininke. Tapti bendrovės direktoriumi buvo pasiūlyta, nes kažkam reikėjo būti direktoriumi. Bendrovės akcininkė ir A. D. buvo susirūpinę, reikėjo kažką daryti. Kažkokių iškeltų tikslų bendrovėje nebuvo, buvo tikslas susitvarkyti su esama situacija. Tvarkant kažkokius reikalus turi būti oficialus atstovas, bet tuo metu jokio atstovo nebuvo. Liudytojas turėjo vadovauti bendrovei, kuri turėjo tęsti savo veiklą. Jam nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, jie tiesiog neegzistavo. Po šių įvykių neteko bendrauti su T. S.. Nepaaiškėjo, kur yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Vienas, kitas dokumentas buvo pas A. D., bet jie buvo neesminiai. Bendros buhalterijos niekur nebuvo. A. D. dirbo kartu su T. S., tikriausiai žinojo, kur ofisas, žinojo, kur laikomi dokumentai, bet tose vietose jų tiesiog nebuvo, nes A. D. galėjo prie jų prieiti. S. A. teigė, kad su juo jokie asmenys iš užsienio, kurie būtų klausę, apie kokias nors skolas ir jų nurašymą, nebuvo susisiekę. Su jokiai asmenimis iš Latvijos nebendravo. Liudytojui nėra žinoma paskolos sutartis tarp UAB „I.“ ir UAB „E.“. Patikrinus banko sąskaitą, pamatė, jog ji yra tuščia. Buvo paimti sąskaitos išrašai, bet apie UAB „I.“ niekas neužsifiksavo. Nepamena, ar tarp tų dokumentų, kuriuos turėjo A. D., buvo paskolos sutartis tarp UAB „I.“ ir UAB „E.“. Liudytojas nėra gavęs prašymo, kad būtų sugrąžintos pervestos piniginės lėšos į UAB „E.“. Tuo metu daug kalbėjo su A. D.. Konkrečiai neužfiksavo pokalbių apie tai, kad kažkas nori, jog būtų grąžinti pinigai. Gal kažkokie pokalbiai ir buvo, bet liudytojas jų neprisimena. Kai tapo įmonės vadovu, pradėjo eiti žmonės, kurie buvo pasirašę preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, bet nė vienam žmogui negalėjo atsakyti į jokį klausimą. Žmonėms negalėjo nieko komentuoti, nes neturėjo dokumentų. UAB „E.“ pavadinimas liudytojui nežinomas. T. S. buvo ieškoma visomis įmanomomis priemonėmis, t. y. ir telefonu, ir internetu, ir per trečius asmenis. Nelabai pasisekė surasti T. S., tačiau kažkuriuo momentu pasiekė informacija, kad T. S. yra Pietų Amerikoje. Ši informacija buvo gauta po mėnesio ar pusantro nuo paieškų pradžios. Kai tapo įmonės direktoriumi, toje situacijoje įmonė negalėjo funkcionuoti. Liudytojas nurodė, kad šiuo metu jis turi verslo santykių su A. D.. Dokumentus, kurie buvo perduoti Juridinių asmenų registrui, surašė A. D.. Dokumentus perdavė liudytojas. Bankroto bylą UAB „I.“ iškėlė KU „T.“. Liudytojui teko porą kartų bendrauti su K. R.. Su ja buvo susitikęs Lietuvoje. Tuo metu, kai tapo UAB „I.“ direktoriumi, bendravo su K. R., kas buvo prieš tai šios įmonės akcininkai, nelabai žino. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad jo parodymai užfiksuot teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad 2015 m. birželio 19 d. pradėjo dirbti UAB ,,I.“ direktoriaus pareigose. Į jį 2015 m. pradžioje kreipėsi UAB ,,I.“ akcininkė K. R., pranešdama apie tai, kad dingo įmonės direktorius T. S., kadangi susisiekti su juo neįmanoma, kažkas turi atstovauti įmonę. Kreipdamasi į jį, paprašė pagelbėti ir pasiūlė tapti UAB ,,I.“ direktoriumi. Jis sutiko pagelbėti ir nuo 2015 m. birželio 19 d. tapo UAB ,,I.“ direktoriumi. Kiek tuo metu įmonėje dirbo darbuotojų jis nežino, įmonė patalpų neturėjo. Tapdamas direktoriumi jokio turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperėmė. Iki jam tampant direktoriumi įmonės apskaitą tvarkė buhalterinių paslaugų įmonė, kokia – neatsimena. Jis 2015 m. birželio mėnesį kreipėsi į ENTV dėl buhalterinių dokumentų dingimo. (t. 1, b. l. 184-185)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad jis su T. S. yra pažįstami nuo 2004 metų. Jie buvo bendradarbiai, kai dirbo banke. Palaikė draugiškus santykius. Kiek pamena, 2012-2013 metais T. S. jau buvo išėjęs iš banko. Jis vystė nekilnojamojo turto projektus. Liudytojas teigė, kad 2012 metais jis buvo UAB „V.“ generaliniu direktoriumi. Tuo metu jo vadovaujama įmonė turėjo santykių su T. S.. Jis per kažkokias įmones buvo UAB „V.“ užsakovas, taip pat T. S. atstovaujamoms įmonėms buvo skolinami pinigai. Buvo verslo santykiai. Liudytojas neprisiminė, kokiai įmonei jo įmonė skolino pinigus. Pinigai buvo skolinami ne T. S., o jo atstovaujamoms įmonėms. Problemų dėl paskolinių santykių nebuvo, buvo sutartys, pavedimai. Dėl PVM sąskaitos faktūros, esančios bylos 9 tomo 24 lape, liudytojas paaiškino, kad pinigai buvo sumokėti už tarpininkavimo paslaugas, ekskavatoriaus bendrovė nepirko. Tikėtina, kad sandoris buvo ne vieno šimto tūkstančių vertės. Jei yra tokia tarpininkavimo mokesčio suma, vadinasi, turėjo būti atitinkamas sandoris. Liudytojas neprisiminė, kokios tuo metu buvo T. S. oficialios pareigos UAB „E.“. Jis T. S. identifikavo kaip įmonės vadovą. T. S. atstovavo kaip įmonės vadovas, jokių darbo pažymėjimų ar kažkokių įrodymų netikrino. Paskolos piniginės lėšos buvo mokamos bankiniais pavedimais, grynų pinigų nebuvo. Kokiu tikslu buvo skolinamos lėšos UAB „E.“, liudytojas negalėjo nurodyti. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad parodymai užfiksuot teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad UAB „V.“ vadovu buvo maždaug nuo 2011 metų iki 2015 metų, jo vadovaujamos bendrovės būstinė buvo (duomenys neskelbtini). Bendrovė vykdė veiklą susijusią su transporto paslaugomis. T. S. jis pažįsta nuo senų laikų, su juo kartu dirbo banke bei palaikydavo ryšį. Tokiu būdu 2012 metais, tikslios datos neprisimena, jo vadovaujamai bendrovei kilo poreikis realizuoti ekskavatorių. Apie tai, kad nori parduoti minėtą techniką buvo informuotas T. S., kuris pasisiūlė padėti ją realizuoti. Tokiu būdu jis susirado pirkėją bei įformino pardavimo sandorį. Už šią paslaugą UAB „V.“ su T. S. susijusiai bendrovei UAB „E.“ pavedimu sumokėjo 30000 Lt. Šiai operacijai patvirtinti UAB „E.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą. Tuomet 2013 metais sausio mėnesį į liudytoją kreipėsi T. S. su prašymu paskolinti UAB „E.“ 81000 Lt. Kokiam tikslui jam reikėjo pinigų, pasakyti negali, nes neprisimena. Kadangi jo vadovaujama bendrovė turėjo galimybę paskolinti T. S. prašomą sumą, be to, ši paskola buvo trumpalaikė, todėl jis sutiko ir 2013 m. sausio 14 d. pasirašė paskolos sutartį. Šios paskolos sutarties projektą pateikė T. S. asmeniškai, po ko T. S., atvykęs pas liudytoją, atvežė pasirašymui UAB „E.“ vardu jau pasirašytą sutartį. Pasirašydamas minėtą sutartį liudytojas nelabai kreipė dėmesį, kad joje buvo pasirašęs ne T. S., o kitas jam nepažįstamas UAB „E.“ atstovas – direktorius M. K.. Minėta paskola bendrovei buvo grąžinta labai greitai per vieną dieną bankiniais pavedimais. Apie tai, kokias pareigas UAB „E.“ faktiškai užėmė T. S., paaiškinti negali, jokių oficialių šios bendrovės dokumentų nematė. Dėl minėtų sandorių bendravo tik su T. S.. Nei anksčiau minėto M. K. nei asmens vardu J. R. nepažįsta. (t. 6, b. l. 174-175)

Iš UAB „S.“ atstovo pareiškimo matyti, kad UAB „S.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienintelio akcininko 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu bendrovės vadovu buvo paskirtas T. S., kuris kartu buvo ir kasininkas. Bendrovės akcininkas G. Z. 2015 metų viduryje sužinojo apie ženkliai suprastėjusią bendrovės finansinę situaciją, atliekamus išieškojimus iš bendrovės, nors pagal bendrovės vykdomą veiklą, piniginių lėšų srautus bendrovė negalėjo turėti finansinių problemų. Nuo 2015 m. gegužės mėnesio pabaigos su bendrovės vadovu T. S. tapo neįmanoma susisiekti. Bendrovės akcininkui atvykus į Lietuvos Respubliką aiškintis susidariusios situacijos, su T. S. susisiekti nepavyko. Bendrovės buhalterė F. U. 2015 m. birželio 30 d. akcininkui pateikė paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio nebegali susisiekti su bendrovės vadovu, šio asmens nurodytu gyvenamuoju adresu rasti nepavyksta, o dėl piniginių lėšų – 132725,06 Eur trūkumo kasoje nurodė, jog šis trūkumas susidarė dėl to, jog šią sumą nuo 2011 m. iki 2015 m. banke išgrynino T. S., kuris lėšų išleidimo bendrovės interesais nepagrindė. Pagal F. U. pateiktą sąskaitų likučio išrašą matyti, kad 130555,81 Eur suma yra gautina iš T. S. kaip materialiai atskaitingo asmens. UAB „S.“ vienintelio akcininko 2015 m. birželio 30 d. sprendimu T. S. buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų. Po T. S. atšaukimo su bendrove pastarasis neatsiskaitė, turimų bendrovės lėšų negrąžino. Naujam bendrovės vadovui kreipusis į „Swedbank“, buvo gauti bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 23 d., kurie patvirtino F. U. nurodytas aplinkybes, kad bendrovės vadovas grynino bendrovės lėšas iš sąskaitos didelėmis sumomis, jos buvo tiesiog nuimamos bankomatuose, neretai arti T. S. gyvenamosios vietos. Išrašų pateikimo dieną bendrovės sąskaitoje lėšų nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, kad T. S. išgrynintas iš bendrovės sąskaitos ir jam patikėtas lėšas pasisavino. Taip pat bendrovės akcininkui ir naujai paskirtam vadovui domintis bendrovės veikla, vykdyta vadovaujant T. S., tapo žinoma, kad T. S. ėmė iš bendrovei priklausančių patalpų nuomininkų nuomos mokestį, tačiau šios gautos lėšos bendrovei nebuvo perduotos, taip pat nebuvo perduoti buhalterijai ir pinigų priėmimo kvitai, kurių kopijos buvo gautos iš nuomininkų. Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad T. S. bendrai iš UAB „M.“ direktoriaus A. P. gavo 12777 Eur už patalpų nuomą bei elektrą. Lėšos neperduotos bendrovei, todėl laikytina, kad T. S. jas pasisavino. Taip pat bendrovės akcininkui ir naujai paskirtam vadovui tapo žinoma, kad T. S. nesant bendrovės akcininko sprendimo KU „T.“ naudai įkeitė bendrovės nekilnojamąjį turtą užtikrinant UAB „E.“ kredito suteikimą, kredito suma yra apie 700000 Eur. Su šiuo paskolos gavėju UAB „S.“ niekaip nėra susijusi, jokios kredito dalies įkeitus turtą bendrovė negavo, taip pat negavo jokios naudos iš šio įkeitimo, įkeitimas niekaip nesusijęs su bendrovės vykdoma veikla, neatitinka jokios verslo logikos, be to, bendrovės turto įkeitimas nebuvo derintas su bendrovės akcininku ir nebuvo gautas akcininko sprendimas įkeisti turtą. Tikėtina, kad, pasirašant sutartinės hipotekos sandorį, notarui buvo pateiktas suklastotas akcininko sprendimas įkeisti turtą, kadangi įprastai yra reikalaujama pateikti tokį akcininko sprendimą. Bendrovės vadovo žiniomis, UAB „E.“ nėra grąžinusi kredito ir išieškojimas kredito unijos naudai yra atliekamas per antstolius. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, UAB „S.“ atstovas prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi T. S. veiksmuose galimai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183, 184, 182, 300 straipsniuose, požymių. (t. 4, b. l. 12-14)

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „S.“ direktoriumi nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas T. S., o akcininku nuo 2007 m. balandžio 11 d. registruotas G. Z.. (t. 4, b. l. 20-22)

Iš UAB „S.“ vienintelio akcininko 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo matyti, kad vienintelio akcininko G. Z. sprendimu įmonės direktoriumi nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas T. S.. (t. 4, b. l. 23)

Iš UAB „S.“ vienintelio akcininko 2015 m. birželio 30 d. sprendimo matyti, kad vienintelio akcininko G. Z. sprendimu T. S. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų nuo 2015 m. liepos 1 d. (t. 4, b. l. 24)

Iš UAB „S.“ buhalterės F. U. aiškinamojo rašto matyti, kad su UAB „S.“ direktoriumi T. S. paskutinį kartą bendravo 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Iki šiol su juo susisiekti negali, gyvenamosios vietos adresu jo nėra. Dėl kasos trūkumo, t. y. 132725,06 Eur, paaiškina, kad šią sumą grynaisiais iš banko gavo T. S. nuo 2011 metų iki 2015 metų. T. S. finansinių ataskaitų buhalterijai nepateikė. (t. 4, b. l. 34)

Iš sąskaitų likučių matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. T. S. UAB „S.“ buvo skolingas 130555,81 Eur. (t. 4, b. l. 60)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. P. tyrėjai savanoriškai pateikė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalinį patalpų priėmimo perdavimo aktą 2011 m. balandžio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 5, b. l. 9)

Iš 2010 m. rugpjūčio 18 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus G. Z., ir UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus A. P., matyti, kad buvo susitarts, jog UAB „M.“ iš UAB „S.“ nuomosis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokant pirmus ir antrus nuomos metus kas mėnesį po 4612 Lt plius PVM. Mokestis gali kisti atsižvelgiant į priėmimo-perdavimo akte nurodytą bendrą remonto darbų sumą. Trečius, ketvirtus ir penktus nuomos metus bus mokama kas mėnesį po 4000 Lt plius PVM. Patalpos išnuomojamos 60 mėnesių laikotarpiui su nuomininko teise pratęsti nuomos sutartį. (t. 5, b. l. 11-15)

Iš 2011 m. balandžio 8 d. priedo prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus A. P., iš UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus G. Z., perėmė dalį patalpų, t. y., 444,87 m² iš 564,87 m², esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsipareigojant kas mėnesį mokėti po 3826 Lt plius PVM. (t. 5, b. l. 16)

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad UAB „S.“ nuosavybės teise priklausančioms gamybos patalpoms įregistruota 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuomos sutartis, pagal kurią turtas išnuomojamas UAB „M.“ 60 mėnesių. (t. 4, b. l. 29-30)

Iš 2014 m. rugpjūčio 4 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už nuomą UAB „S.“ atliko dalinį apmokėjimą ir sumokėjo 144,81 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 5, b. l. 21)

Iš 2014 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą UAB „S.“ sumokėjo 967,33 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 5, b. l. 22)

Iš 2015 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „S.“ buvo sumokėta dalis pinigų – 600 Eur pagal sąskaitą faktūrą SIR Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 4, b. l. 36)

Iš 2015 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą UAB „S.“ sumokėjo 1000 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 4, b. l. 35)

Iš 2015 m. balandžio 3 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą UAB „S.“ sumokėjo 400 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 4, b. l. 46)

Iš 2015 m. balandžio 30 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą UAB „S.“ sumokėjo 1401,76 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 4, b. l. 45)

Iš 2015 m. gegužės 11 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą UAB „S.“ sumokėjo 1401,76 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 4, b. l. 43)

Iš 2015 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą UAB „S.“ sumokėjo 1401,76 Eur. T. S. pasirašė, kad pinigus gavo. (t. 4, b. l. 42)

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/82 matyti, kad tyrimui pateiktos UAB „S.“ banke turėtos sąskaitos išrašo duomenimis tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d.) iš „Swedbank“ AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais buvo išimti 139959,26 Eur (483251,36 Lt), iš jų mokėjimo kortele – 93970,50 Eur (324461,36 Lt) (banko sąskaita ta pati Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal kasos knygą ir įrašus patvirtinančius dokumentus (kasos išlaidų orderius, toliau – KIO) per tiriamąjį laikotarpį įvairiems atsiskaitymams ir mokėjimams (banko sąskaitos papildymui) T. S. buvo įformintas išmokėti 168780,10 Eur (582763,93 Lt) (140313,66 Eur + 28466,57 Eur) mokėjimas. Tiriant nustatyta, kad į bendrovės kasą iš banko sąskaitos (2012-2014 metais) buvo išimti ir įnešti 139959,26 Eur (483251,36 Lt) (2012 m. – 25776,18 Eur (89000,00 Lt), 2013 m. – 58403,46 Eur (201655,48 Lt), 2014 m. – 53173,04 Eur (183595,88 Lt)). Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir įrašus apskaitos registruose (T. S. avansines apyskaitas ir įrašus patvirtinančius dokumentus, kasos knygas, kasos pajamų orderius, KIO, apskaitos registrą „Gautinos iš atskaitingų asmenų sumos (T.)“), T. S. per tiriamąjį laikotarpį įvairiems atsiskaitymams ir mokėjimams gavo 168780,10 Eur (582763,93 Lt), iš jų: banko sąskaitos papildymui įnešė 28466,57 Eur ir 140313,66 Eur gavo atsiskaitytinai, atsiskaitė 4725,67 Eur kortele už įvairius pirkinius, grąžino į kasą 1928,68 Eur, apmokėjo tiekėjams 12554,77 Eur bei 2015 m. birželio 30 d. bendrovei liko skolingas 130555,86 Eur. Nustatyta, kad už patalpų nuomą pagal 8 pinigų priėmimo kvitus kasos kvitus UAB „M.“ (2014 rugpjūčio mėnesį – rugsėjo mėnesį, 2015 m. vasario mėnesį – birželio mėnesį) sumokėti 7317,42 Eur UAB „S.“ kasoje, BAĮ IX-574 6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „<...>Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas<..>“, neužpajamuoti. UAB „E.“ pagal 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš KU „T.“ gavo 1850000,00 Lt. Gavusi paskolą 2012 m. vasario 28 d. UAB „E.“ grąžino KU „Nacionalinė kredito unija“ 489085,95 Lt paskolą pagal 2010 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo iš viso 2564,00 Lt banko mokesčių bei 107900,00 Lt išėmė grynais. Be to, 2012 m. balandžio 2 d. grąžino 450,25 Lt paskolos KU „T.“. UAB „E.“ gavus 2012 m. rugpjūčio 29 d. 1250000,00 Lt paskolą, tą pačią dieną pervedė 1025000,00 Lt UAB „I.“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei iš sąskaitos išėmė 225000,00 Lt grynais pinigais. Tyrimui nebuvo pateikti UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (tarp jų: 2012 m. rugpjūčio 28 d. sutartis, PVM sąskaitos faktūros ir kt.) bei apskaitos registrai, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kaip buvo panaudota 332900,00 Lt (107900,00 Lt (2012 m. vasario 28 d.) ir 225000,00 Lt (2012 m. rugpjūčio 29 d.)) suma, iš UAB „E.“ sąskaitos paimta grynais pinigais, bei negalima nustatyti, ar pagrįstai UAB „I.“ buvo pervestos 1025000,00 Lt piniginės lėšos. UAB „E.“ buvusio direktoriaus T. S. teigimu, kaip nurodyta tyrimui pateiktame 2016 m. rugsėjo 19 d. apklausos protokole, jokių buhalterinių dokumentų pateikti negalės, nes jų neturi. T. S. apklausoje įrašyta, kad jis 2011 m. įsigijo UAB „E.“ tikslu vykdyti nekilnojamo turto veiklą, kur yra buhalterinės apskaitos dokumentai, jis paaiškinti negali. Neišsaugojus UAB „E.“ dokumentų, pažeisti BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 punktų reikalavimai. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ 2012 m. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (t. 10, b. l. 132-138)

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/89 matyti, kad tyrimo metu nustatyta, kad už patalpų nuomą pagal 8 pinigų priėmimo kvitus UAB „M.“ (2014 rugpjūčio mėnesį – rugsėjo mėnesį, 2015 m. vasario mėnesį – birželio mėnesį) sumokėjo bendrovei 7317,42 Eur. Tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „M.“ gauti 7317,42 Eur UAB „S.“ neužpajamuoti, pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 16 straipsnio 1 dalį „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad „<...>Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio kvitas<...>. Dėl tyrimo metu nustatytų BAĮ pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d. (t. 10, b. l. 178-180)

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė paaiškino, kad UAB „S.“ direktorius T. S. nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. birželio 16 d. kaip atskaitingas asmuo gavo iš viso 145039,33 Eur, iš kurių panaudojo bendrovės veikloje bei pateisino – 14483,45 Eur, bei 2015 m. birželio 30 d. bendrovei liko skolingas iš viso – 130555,86 Eur. Šio likučio suma atitinka bendrovės apskaitos registruose nurodytą direktoriaus T. S. skolą. Direktorius T. S. 2015 m. birželio 30 d. negrąžinęs minėtos sumos pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punkto reikalavimus, nes nebuvo nustatęs bei patvirtinęs tvarkos bei terminų dėl atskaitingo asmens atsiskaitymo su buhalterija. Direktorius T. S. nepanaudotas jam kaip atskaitingam asmeniui suteiktas bendrovės lėšas turėjo grąžinti į bendrovės kasą įforminant kasos pajamų orderiu. Šis pažeidimas neįtakojo bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiui nustatyti, dėl jo galima visiškai bei iš dalies nustatyti bendrovės veiklos rodiklius. Į klausimą, ar UAB „S.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti 19 kasos dokumentų pagrindžiančių UAB „M.“ direktoriaus A. P. grynųjų pinigų mokėjimus už nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/82 atsakydama į 3 klausimą nurodė, jog aštuoni kasos dokumentai, kuriais UAB „M.“ mokėjo už nuomojamas patalpas UAB „S.“ nėra apskaityti UAB „S.“ kasoje bei apskaitoje neužpajamuotos lėšos sudaro 7317,42 Eur. Likusieji vienuolika kasos dokumentų dėl patalpų nuomos buvo tinkamai apskaityti bei tinkamai užpajamuotos juose nurodytos grynųjų pinigų sumos buhalterinėje apskaitoje. (t. 10, b. l. 186-187)

Iš pranešimo dėl papildomos medžiagos ir informacijos pateikimo matyti, kad visas UAB „S.“ turtas yra areštuotas ir iš šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pradedami išieškojimai kreditoriui KU „T.“ kaip hipotekiniam kreditoriui, su kuria UAB „S.“ neturėjo jokių paskolinių ar verslo santykių. KU „T.“ naudai išieškojimas vykdomas vykdomojo įrašo pagrindu: suma 674 443,27 Eur (238717,43 Lt). 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo paskelbtos trys UAB „S.“ priklausančio turto varžytinės. Apie tai, kad UAB „S.“ turtas buvo įkeistas kredito unijai UAB „S.“ akcininkui nebuvo ne tik žinoma, bet su juo nebuvo derinama bei nebuvo gautas akcininko sutikimas tam. (duomenys neskelbtini) notarų biuras, vykdydamas UAB „S.“ atstovo užklausimą, pateikė 2012 m. vasario 23 d. sutartinės hipotekos lakšto (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo dėl sutartinės hipotekos lakšto, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija nuorašą bei lydinčiuosius dokumentus, t. y. hipotekos dokumentus, kurių pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai. Iš jų turinio tapo aišku, kad bendrovė, atstovaujama T. S., UAB „S.“ patalpas įkeitė KU „T.“ naudai užtikrinant UAB „E.“ naudai suteiktą 600000 Lt (173772,01 Eur) dydžio paskolą pagal 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), prievolės įvykdymo terminas – 2014 m. kovo 1 d. Pagal 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą dėl sutartinės hipotekos lakšto pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija buvo nustatyta maksimalioji hipoteka, kurios suma 2800000 Lt (810936,05 Eur), prievolės įvykdymo terminas – 2014 m. kovo 1 d. UAB „S.“ akcininkas, susipažinęs su jam pateiktu UAB „S.“ 2012 m. sausio 3 d. vienintelio akcininko sprendimu dėl bendrovės patalpų įkeitimo užtikrinant 600000 Lt (173772,01 Eur) paskolos suteikimą UAB „E.“ bei 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimu įkeisti bendrovės patalpas už papildomai UAB „E.“ išduodamą paskolą, 2015 m. rugpjūčio 11 d. pareiškimu patvirtino, kad tokių dokumentų nepasirašinėjo ir jokie kredito sutarčių užtikrinimo UAB „S.“ patalpomis klausimai 2012 m. su juo nebuvo derinami, todėl akcininko vertinimu 2012 m. sausio 3 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. vienintelio akcininko sprendimai, kaip pagrindas įkeisti UAB „S.“ patalpas, yra suklastoti. Pažymėtina, kad UAB „S.“ buvo susiklosčiusi praktika, jog sandoriai, susiję su turto perleidimu ar įsigijimu yra patvirtinami bendrovės vienintelio akcininko sprendimu, be to, ir tvirtinant nurodytus hipotekos sandorius 2012 m. notarė O. Ž. pareikalavo pateikti akcininko sprendimą, kas reiškia, kad tokie akcininko sprendimai buvo teisinis pagrindas hipotekos sandorių sudarymui, o tuo pačiu, kad nesant tokių sprendimų, įkeitimas nebūtų įmanomas. (t. 4, b. l. 61-63)

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „E.“ direktoriumi nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. liepos 29 d. buvo M. K., nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. gegužės 3 d. – J. R., nuo 2010 m. kovo 24 d. iki 2011 m. lapkričio 9 d. – A. S., nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. kovo 24 d. – T. S.. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad nuo 2010 m. kovo 17 d. iki 2010 m. gegužės 5 d. įmonės akcininku buvo registruotas T. S., nuo 2010 m. gegužės 5 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. – A. S.. (t. 4, b. l. 64-70)

Iš „Sodra“ išrašo matyti, kad T. S. UAB „S.“ dirbo nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. birželio 3 d., UAB „E.“ – nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. gruodžio 16 d. (t. 12, b. l. 122-123)

Iš vienintelio UAB „E.“ akcininko T. S. 2010 m. vasario 10 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta iš direktoriaus pareigų atleisti G. L. ir nuo 2010 m. vasario 10 d. direktoriumi paskirti T. S.. (t. 8, b. l. 191)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės A. S. 2010 m. kovo 24 d. sprendimo matyti, kad nuspręsta nuo 2010 m. kovo 24 d. bendrovės vadovu išrinkti A. S. ir atleisti dabartinį vadovą T. S.. (t. 9, b. l. 109)

Iš 2010 m. kovo 10 d. UAB „E.“ akcininkų sąrašo matyti, kad vienintelis įmonės akcininkas yra T. S., kuris akcijas įsigijo 2010 m. vasario 10 d. (t. 9, b. l. 110)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimo matyti, kad A. S. iš įmonės direktoriaus pareigų buvo atšaukta nuo 2011 m. lapkričio 9 d., nuo 2011 m. lapkričio 9 d. direktoriaus pareigas pradeda vykdyti J. R.. (t. 9, b. l. 111)

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad UAB „S.“ nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtam turtui 2012 m. vasario 27 d. buvo įregistruota hipoteka. Notaras 2014 m. gegužės 15 d. atliko vykdomąjį įrašą hipotekos registre. (t. 4, b. l. 27-28)

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad UAB „S.“ nuosavybės teise priklauso gamybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtam turtui 2012 m. vasario 27 d. buvo įregistruota hipoteka. Notaras 2014 m. gegužės 15 d. atliko vykdomąjį įrašą hipotekos registre. (t. 4, b. l. 29-30)

Iš KU „T.“ paskolų komiteto posėdžio 2011 m. sausio 13 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pasiūlyta išduoti UAB „E.“ 600000 Lt dydžio paskolą 24 mėnesių laikotarpiui su negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniais įkeitimais. (t. 4, b. l. 141)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2011 m. spalio 28 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta iš įmonės direktoriaus pareigų nuo 2011 m. spalio 28 d. atšaukti A. S., o į direktoriaus pareigas paskirti J. R., kuri pareigas pradeda eiti nuo 2011 m. lapkričio 2 d. (t. 4, b. l. 134)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta iš UAB „E.“ pareigų atleisti J. R. ir nuo 2012 m. gegužės 4 d. vadovu paskirti M. K.. (t. 9, b. l. 132)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta paimti iš KU „T.“ 600000 Lt dydžio paskolą 24 mėnesių laikotarpiui. (t. 4, b. l. 135)

Iš UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. 2012 m. sausio 3 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta įkeisti įmonei priklausantį turtą – gamybines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už UAB „E.“ paskolą KU „T.“, kuri turi būti nedidesnė nei 600000 Lt. Sprendimas pasirašytas G. Z. vardu. (t. 4, b. l. 138)

Iš KU „T.“ valdybos posėdžio 2012 m. sausio 23 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pritarta išduoti UAB „E.“ 600000 Lt dydžio paskolą 24 mėnesių laikotarpiui su negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniais įkeitimais. (t. 4, b. l. 140)

Iš 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kredito unija „T.“ suteikė UAB „E.“, atstovaujamai direktorės J. R., 600000 Lt paskolą, suteiktą paskolą užtikrinant negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniu įkeitimu. (t. 4, b.l. 142-145)

Iš 2012 m. vasario 23 d. hipotekos lakšto matyti, kad UAB „S.“ įkeitė KU „T.“ naudai negyvenamąją patalpą – gamybos patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 820000 Lt vertės, negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 320000 Lt vertės, negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 271000 Lt vertės, esančias, (duomenys neskelbtini), Vilnius, užtikrinant UAB „E.“ 600000 Lt dydžio prievolę pagal 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais. Hipotekos lakštu UAB „S.“ vadovas T. S. pareiškė, kad sandoris neprieštarauja bendrovės tikslams ir vykdomai veiklai, atitinka bendrovės akcininko tikslus, yra gautas bendrovės akcininko sprendimas šio sandorio sudarymui. Hipotekos lakštas buvo pasirašytas UAB „E.“ direktorės J. R., UAB „S.“ vadovo T. S. ir KU „T.“ atstovės A. Ž., patvirtintas juridinių asmenų antspaudais. Hipotekos lakštas buvo patvirtintas notarės O. Ž.. (t. 4, b. l. 80-82)

Iš pažymėjimo matyti, kad hipotekos registre hipoteka UAB „S.“ priklausančioms gamybinėms patalpoms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracinėms patalpoms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracinėms patalpoms, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančioms (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartį tarp UAB „E.“ ir KU „T.“ buvo įregistruota 2012 m. vasario 27 d. (t. 7, b. l. 101-103)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2012 m. birželio 1 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2012 m. birželio 1 d. J. R. atšaukti iš direktoriaus pareigų, į direktoriaus pareigas paskiriant M. K.. (t. 7, b. l. 12)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta padidinti turimą kreditą KU „T.“ iki 1850000 Lt dydžio 19 mėnesių laikotarpiui. (t. 4, b. l. 136)

Iš UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta įkeisti įmonei priklausantį turtą – gamybines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už UAB „E.“ didinamą paskolos limitą KU „T.“, kuris negali viršyti 1850000 Lt. Sprendimas pasirašytas G. Z. vardu. (t. 4, b. l. 139)

Iš KU „T.“ paskolų komiteto posėdžio 2012 m. rugpjūčio 27 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pasiūlyta patenkinti UAB „E.“ prašymą padidinti išduotą 600000 Lt dydžio paskolą iki 1850000 Lt, t. y., papildomai išduoti 1250000 Lt su negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniais įkeitimais. (t. 4, b. l. 150)

Iš KU „T.“ valdybos posėdžio 2012 m. rugpjūčio 28 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo pritarta patenkinti UAB „E.“ prašymą ir padidinti išduotą 600000 Lt dydžio paskolą iki 1850000 Lt, t. y., papildomai išduoti 1250000 Lt. (t. 4, b. l. 149)

Iš UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. 2013 m. sausio 2 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta palikti galioti įkeistą įmonei priklausantį turtą – gamybines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už pakeistą UAB „E.“ 2012 m. vasario 23 d. paskolą, pratęsiant paskolos galutinį grąžinimo terminą iki 2015 m. kovo 1 d. Maksimaliosios sutartinės hipotekos dydis nustatytas 2800000 Lt. Sprendimas pasirašytas G. Z. vardu. (t. 7, b. l. 91)

Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, atstovaujamai direktoriaus M. K., matyti, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 1850000 Lt paskolą, suteiktą paskolą užtikrinant negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniu įkeitimu. (t. 4, b. l. 151)

Iš 2012 m. rugpjūčio 29 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos, sudarytos tarp skolininko UAB „E.“, atstovaujamos direktoriaus M. K., kreditoriaus KU „T.“ ir įkaito davėjos UAB „S.“, atstovaujamos T. S., matyti, kad buvo susitarta, užtikrinant UAB „E.“ prievolę kredito unijai, įkeisti UAB „S.“ priklausantį turtą – negyvenamąsias patalpas – gamybos patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 14700000 Lt vertės, negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 645700 Lt vertės, negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 684300 Lt vertės, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Maksimaliosios hipotekos suma – 2800000 Lt. Įkaito davėjos atstovas, sudarydamas sutartį, pareiškė ir patvirtino, jog visi kompetentingų organų sprendimai, sutikimai ir/ar kiti dokumentai, reikalingi sudaryti sutartinės hipotekos sutartį, pagal įkaito davėjos steigimo ir/ar veiklos dokumentus yra priimti, gauti ir sudaryti ir sutarties pasirašymo metu yra galiojantys ir nepakeisti. (t. 4, b. l. 154-158)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2013 m. sausio 3 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta kreiptis į KU „T.“ dėl 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) padidinimo iki 2200000 Lt, tai yra papildomai suteikti 350000 Lt, nustatant maksimaliosios sutartinės hipotekos dydį 2800000 Lt. (t. 7, b. l. 94)

Iš UAB „E.“ direktoriaus M. K. 2013 m. sausio 3 d. prašymo matyti, kad KU „T.“ buvo paprašyta 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties sumą padidinti iki 2200000 Lt, papildomai suteikiant 350000 Lt paskolą. Paskolos užtikrinimui paliekant galioti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeitimą. (t. 7, b. l. 92)

Iš 2013 m. sausio 14 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, atstovaujamai direktoriaus M. K., matyti, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 2200000 Lt paskolą, suteiktą paskolą užtikrinant negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniu įkeitimu. (t. 5, b. l. 122)

Iš UAB „E.“ direktoriaus M. K. 2013 m. spalio 21 d. prašymo matyti, kad KU „T.“ buvo paprašyta, atsižvelgiant į stipriai vėluojančius atsiskaitymus iš debitorių, dėl ko kredito unijai yra vėluojama mokėti palūkanas už kreditą, susidarius nemažai vėlavimų sumai, kapitalizuoti pradelstas mokėti palūkanas už kreditą, pridedant jas prie esamos kredito sumos. (t. 7, b. l. 93)

Iš 2013 m. spalio 31 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, atstovaujamai direktoriaus M. K., matyti, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 2292956,51 Lt paskolą. (t. 5, b. l. 124)

Iš Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro 2014 m. gegužės 15 d. vykdomo įrašo matyti, kad siūloma pagal vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, delspinigiais, nuostoliais iš skolininkės UAB „E.“ ir įkaito davėjos UAB „S.“, kuri atsako su skolininke subsidiariai, kreditorės KU „T.“ naudai pagal 2012 m. vasario 23 d. sutartinę hipoteką. Skolinio įsipareigojimo suma yra 2328717,43 Lt, kurią sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 2292956,51 Lt, palūkanos – 10553,88 Lt, delspinigiai – 24076,04 Lt, nuostoliai – 1131 Lt. A. N. Šiugždaitės ir D. Stakeliūno kontoroje vykdomasis įrašas gautas 2015 m. vasario 17 d. (t. 7, b. l. 185)

Iš UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2014 m. birželio 2 d. sprendimo matyti, kad buvo nuspręsta kreiptis į KU „T.“ dėl 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos galutinio pratęsimo iki 2015 m. kovo 1 d., paliekant galioti maksimaliosios sutartinės hipotekos dydį 2800000 Lt. (t. 7, b. l. 95)

Iš 2014 m. birželio 26 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, atstovaujamai direktoriaus M. K., matyti, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 2292457,96 Lt paskolą. (t. 5, b. l. 126)

Iš UAB „E.“ sąskaitos KU „T.“ išrašų matyti, kad UAB „E.“ 2012 m. vasario 28 d. buvo išmokėta 600000 Lt paskola, 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 1250000 Lt, 2013 m. sausio 14 d. – 350000 Lt, 2013 m. spalio 31 d. 92956,51 Lt priskaičiuotomis palūkanomis paskola padidinta iki 2292956,51 Lt (t. 7, b. l. 177, 178, 179, 180)

Iš UAB „E.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios KU „T.“, matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. 15.09.38 val. M. K. buvo išmokėta 225000 Lt. (t. 7, b. l. 43)

Iš KU „T.“ atstovo reikalavimo dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo matyti, kad 2018 m. vasario 21 d. UAB „E.“ skola KU „T.“ sudarė 698483,53 Eur, iš kurių 663941,72 Eur likusi negrąžinta paskolos dalis ir 29541,81 Eur priskaičiuotos ir nesumokėtos palūkanos. (t. 5, b. l. 113)

Iš G. Z. pareiškimo matyti, kad UAB „S.“ vienintelio akcininko 2014 m. birželio 2 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimus mato pirmą kartą, niekuomet nebuvo jų pasirašęs (parašas suklastotas), klausimų dėl kreditų ar finansinių garantijų suteikimo UAB „S.“ su direktoriumi T. S. nėra svarstęs ir nedavė tam leidimo. (t. 4, b. l. 187)

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti G. Z. rašysenos parašų pavyzdžiai. (t. 10, b. l. 18)

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti J. R. rašysenos parašų pavyzdžiai. (t. 10, b. l. 10)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. K. pateikė eksperimentinius rašysenos pavyzdžius. (t. 10, b. l. 29)

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti M. K. rašysenos parašų pavyzdžiai. (t. 10, b. l. 31)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad T. S. pateikė lyginamuosius rašysenos pavyzdžius. (t. 10, b. l. 42)

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad buvo paimti T. S. rašysenos parašų pavyzdžiai. (t. 10, b. l. 49,59)

Iš specialisto išvados Nr. 140-(23)-IS1-612 matyti, kad atsakyti į klausimą, ar parašą, esantį KU „T.“ ir UAB „E.“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo apatinėje dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“ Direktorius M. K.“, pasirašė M. K. ar kitas asmuo, nėra galimybės. Atsakyti į klausimą, ar parašą, esantį priedo Nr. 1 prie 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutarties tarp KU „T.“ ir UAB „E.“ apatinėje dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“, pasirašė M. K. ar kitas asmuo, nėra galimybės. Rankraštinį įrašą - „M.K.“, esantį sutartinės hipotekos lakšto (identifikavimo kodas: Nr. (duomenys neskelbtini)) priedo Nr. 1 lape Nr. 4 (mėlynos spalvos dažikliu parašytas puslapio Nr. 57) eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“, tikriausiai, parašė ir dešiniau esantį parašą, tikriausiai, pasirašė pats M. K.. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, kadangi tiriamasis įrašas ir parašas yra trumpi, mažo grafinio informatyvumo (spausdintinis šriftas), didelis M. K. parašų variantiškumas, nėra pateikti laisvieji M. K. rašysenos ir parašų pavyzdžiai. Parašus, esančius KU „T.“ ir UAB „E.“ 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios dalies 1-ojo puslapio apatinėje dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“ Direktorė J. R.“ ir 4-ojo puslapio apatinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“ Direktorė J. R.“, pasirašė J. R.. Parašą, esantį 1-ojo priedo prie 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas) pirmojo lapo apatinėje dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“ Direktorė J. R.“, pasirašė J. R.. Parašą, esantį 1-ojo priedo prie 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas) antrojo lapo dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“ Direktorė J. R.“, pasirašė J. R.. Parašą, esantį UAB „E.“ 2011 m. gruodžio 22 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą J. R. vardu, pasirašė ne J. R., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas J. R. parašą. Atsakyti į klausimą, ar tiriamąjį parą pasirašė T. S. ar kitas asmuo, nėra galimybės. Parašą, esantį UAB „E.“ 2012 m. rugsėjo 23 d. vienintelio akcininko sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą J. R. vardu, pasirašė ne J. R., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas J. R. parašą. Atsakyti į klausimą ar tiriamąjį parą pasirašė T. S. ar kitas asmuo, nėra galimybės. (t. 10, b. l. 79-86)

Iš specialisto išvados Nr. 140-(887)-IS1-1617 matyti, kad parašą, esantį KU „T.“ ir UAB „E.“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo apatinėje dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“ Direktorius M. K.“, pasirašė M. K.. Atsakyti į klausimą, ar parašą, esantį priedo Nr. 1 prie 2012 m. rugpjūčio 23 d. paskolos sutarties tarp KU „T.“ ir UAB „E.“ apatinėje dešinėje grafoje „Paskolos gavėjas ... UAB „E.“, pasirašė M. K. ar T. S., ar kitas asmuo, nėra galimybės. Rankraštinį įrašą – „M.K.“, esantį sutartinės hipotekos lakšto (identifikavimo kodas: Nr. (duomenys neskelbtini)) priedo Nr. 1 lape Nr. 4 (mėlynos spalvos dažikliu parašytas puslapio Nr. 57) eilutėje „(vardas, pavardė, parašas)“, parašė ir dešiniau esantį parašą pasirašė M. K.. Rankraštinį įrašą - „M. K.“, esantį KU „T.“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „KLIENTO PARAŠAS (-AI)“, parašė M. K.. Parašą, esantį KU „T.“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „KLIENTO PARAŠAS (-AI)“, pasirašytą M. K. vardu, tikriausiai, pasirašė M. K.. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, kadangi tiriamasis ir lyginamieji parašai yra trumpi, mažo grafinio informatyvumo, didelis M. K. parašų variantiškumas. Rankraštinį įrašą – „M. K.“, esantį KU „T.“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. pinigų išmokėjimo kvito (225000,00 LT sumai, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (02 IŠĖM)) eilutėje „Kliento parašas:“, parašė M. K.. Parašą, esantį KU „T.“ 2012 m. rugpjūčio 29 d. pinigų išmokėjimo kvito (225000,00 LTL sumai, operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) (02 IŠĖM)) eilutėje „Kliento parašas:“, pasirašytą M. K. vardu, tikriausiai, pasirašė M. K.. Išvada pateikiama tikėtinoje formoje, kadangi tiriamasis ir lyginamieji parašai yra trumpi, mažo grafinio informatyvumo, didelis M. K. parašų variantiškumas. Rankraštinį įrašą - „Direktorius M. K.“, esantį 2011 m. gruodžio 22 d. prašymo dėl priėmimo į KU „T.“ asocijuotais nariais apatinėje eilutėje »Pareigos, vardas, pavardė ir parašų pavyzdžiai 2.“, parašė M. K.. Atsakyti į klausimą, ar parašą, esantį 2011 m. gruodžio 22 d. prašymo dėl priėmimo į KU „T.“ asocijuotais nariais apatinėje eilutėje „Pareigos, vardas, pavardė ir parašų pavyzdžiai 2.“, pasirašytą M. K. vardu, pasirašė M. K. ar T. S., ar kitas asmuo, nėra galimybės. (t. 10, b. l. 91-97)

Iš UAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad:

2011 m. gruodžio 13 d. 11.59 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 800 Lt;

2011 m. gruodžio 15 d. 14.17 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2011 m. gruodžio 15 d. 14.18 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2011 m. gruodžio 15 d. 14.19 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2011 m. gruodžio 19 d. 16.04 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 200 Lt

2011 m. gruodžio 20 d. 15.23 val. bankomate, esančiame Savanorių pr. 16, Vilnius, buvo nuimta 140 ir 400 Lt;

2011 m. gruodžio 21 d. 11.15 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 1100 Lt;

2011 m. gruodžio 28 d. 15.49 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 300 Lt;

2011 m. gruodžio 29 d. 12.48 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2011 m. gruodžio 29 d. 12.49 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2011 m. gruodžio 31 d. 12.24 val. bankomate, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. sausio 7 d. 20.08 val. bankomate, esančiame Ozo g. 18, Vilnius, buvo nuimta 900 Lt ir 4000 Lt

2012 m. sausio 10 d. 18.15 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 200 Lt;

2012 m. sausio 16 d. 11.38 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt

2012 m. sausio 18 d. 15.28 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 600 Lt;

2012 m. sausio 20 d. 16.15 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. sausio 20 d. 16.16 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. sausio 23 d. 10.42 val. bankomate, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, buvo nuimta 160 Lt;

2012 m. sausio 26 d. 13.51 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 64, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. sausio 26 d. 13.52 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 64, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. balandžio 12 d. 17.09 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. balandžio 12 d. 17.10 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt

2012 m. balandžio 13 d. 12.11 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2500 Lt;

2012 m. balandžio 16 d. 14.47 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2012 m. balandžio 14 d. Molėtų pl. 47B iš banko sąskaitos buvo išgryninti 500 Lt;

2012 m. balandžio 17 d. 12.46 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt

2012 m. balandžio 18 d. 12.26 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. balandžio 18 d. 12.27 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. balandžio 18 d. 12.28 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. balandžio 20 d. 10.44 val. bankomate, esančiame Jeruzalės g. 17, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. balandžio 20 d. 10.45 val. bankomate, esančiame Jeruzalės g. 17, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. balandžio 20 d. 10.46 val. bankomate, esančiame Jeruzalės g. 17, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. balandžio 21 d. 18.04 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 1200 Lt;

2012 m. balandžio 24 d. 13.47 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2012 m. balandžio 26 d. iš banko sąskaitos Ozo g. 25, Vilnius, buvo išgryninta 1200 Lt;

2012 m. balandžio 26 d. 13.13 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. balandžio 26 d. 14.34 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2012 m. gegužės 3 d. 09.33 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. gegužės 4 d. 13.42 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. gegužės 4 d. 13.43 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 3000 Lt;

2012 m. gegužės 9 d. 15.35 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. gegužės 9 d. 15.36 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 500 Lt;

2012 m. gegužės 30 d. 10.56 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2012 m. gegužės 30 d. 10.57 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. birželio 1 d. Haarlemmer street buvo nuimti grynieji pinigai – 2076,60 Lt;

2012 m. birželio 2 d. Amsterdame buvo nuimti grynieji pinigai – 3461,00 Lt;

2012 m. birželio 6 d. 10.51 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2012 m. birželio 6 d. 10.52 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. birželio 11 d. 10.08 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 200 Lt ir 4000 Lt;

2012 m. birželio 11 d. 11.53 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2012 m. birželio 11 d. 11.54 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 1800 Lt;

2012 m. birželio 12 d. 19.33 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. birželio 15 d. Saltoniškių g. 9, Vilnius, buvo išgryninta 1200 Lt;

2012 m. birželio 20 d. 09.17 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 1000 Lt;

2012 m. birželio 22 d. 10.12 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 1500 Lt;

2012 m. birželio 28 d. 10.47 val. bankomate, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilnius, buvo nuimta 700 Lt;

2012 m. birželio 29 d. 16.12 val. bankomate, esančiame Taikos pr. 12A, Klaipėda, buvo nuimta 2000 Lt;

2012 m. liepos 2 d. 20.44 val. bankomate, esančiame Mindaugo pr. 49, Kaunas, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. liepos 2 d. 20.45 val. bankomate, esančiame Mindaugo pr. 49, Kaunas, buvo nuimta 1400 Lt;

2012 m. liepos 3 d. Molėtų g. 13, Didžioji Riešė, buvo išgryninta 1000 Lt ir 600 Lt;

2012 m. liepos 9 d. 19.40 val. bankomate, esančiame Sausio 13-iosios g. 2, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. liepos 10 d. 14.55 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. liepos 10 d. 14.56 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 4000 Lt ir 2000 Lt;

2012 m. liepos 9 d. Gedimino pr. 2, Vilnius, buvo išgryninta 1000 Lt;

2012 m. liepos 6 d. Nidoje buvo išgryninta 100 Lt;

2012 m. liepos 16 d. 18.16 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 1000 Lt;

2012 m. liepos 16 d. 20.04 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. liepos 26 d. 15.24 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 2500 Lt;

2012 m. rugpjūčio 20 d. 15.53 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 990 Lt;

2012 m. rugpjūčio 21 d. 16.38 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2012 m. rugpjūčio 21 d. 16.39 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 1500 Lt;

2012 m. rugsėjo 5 d. 19.32 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 2800 Lt;

2012 m. rugsėjo 11 d. 19.04 val. bankomate, esančiame Lukšio g. 23, Vilnius, buvo nuimta 950 Lt;

2012 m. rugsėjo 8 d. Londone buvo išgryninta 878,54 Lt;

2012 m. rugsėjo 13 d. 17.57 val. bankomate, esančiame Ozo g. 18, Vilnius, buvo nuimta 1150 Lt;

2012 m. rugsėjo 25 d. 13.35 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 300 Lt;

2012 m. rugsėjo 27 d. 14.58 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt;

2012 m. rugsėjo 26 d. Ozo g. 25, Vilnius, buvo išgrynintas 400 Lt;

2012 m. spa1io d. 1 10.08 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 200 Lt;

2012 m. spalio 1 d. 13.12 val. bankomate, esančiame Vilniaus g. 16, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt;

2012 m. spalio 10 d. 19.24 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt;

2012 m. spalio 11 d. 18.07 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 20 Lt;

2012 m. spalio 11 d. 18.08 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 200 Lt;

2012 m. spalio 24 d. 16.11 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 600 Lt;

2012 m. spalio 25 d. Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo išgryninta 300 Lt;

2012 m. lapkričio 15 d. Madride buvo išgryninta 3461 Lt;

2012 m. lapkričio 16 d. Barselonoje buvo išgryninta 692,20 Lt;

2012 m. lapkričio 17 d. Barselonoje buvo išgryninta 2422,70 Lt;

2012 m. lapkričio 24 d. 09.34 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 400 Lt;

2012 m. lapkričio 24 d. 20.14 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt;

2012 m. lapkričio 26 d. 12.25 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 40 Lt;

2012 m. lapkričio 27 d. 09.54 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt;

2012 m. lapkričio 22 d. Rigoje buvo išgryninta 252,51 Lt, 2020,25 Lt ir 505,06 Lt;

2012 m. lapkričio 28 d. 16.26 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 550 Lt;

2012 m. gruodžio 20 d. 13.08 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2013 m. sausio 1 d. 18.21 val. bankomate, esančiame Jeruzalės g. 17, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2013 m. sausio 5 d. 12.30 val. bankomate, esančiame Gedimino pr. 56, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2013 m. sausio 9 d. 15.41 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2013 m. sausio 15 d. 09.38 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. sausio 15 d. 09.39 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 2000 Lt;

2013 m. sausio 16 d. 12.11 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2013 m. sausio 16 d. 12.12 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2013 m. sausio 17 d. 12.36 val. bankomate, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. sausio 17 d. 12.37 val. bankomate, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. sausio 17 d. 12.38 val. bankomate, esančiame Viršuliškių g. 40, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2013 m. sausio 21 d. 18.20 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2013 m. sausio 22 d. 09.18 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. sausio 22 d. 09.19 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 2500 Lt;

2013 m. vasario 7 d. 13.16 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. vasario 7 d. 13.17 val. bankomate, esančiame Žirmūnų g. 2, Vilnius, buvo nuimta 1500 Lt;

2013 m. vasario 18 d. 13.07 val. bankomate, esančiame Ukmergės g. 369, Vilnius, buvo nuimta 380 Lt;

2013 m. vasario 14 d. buvo išgryninta 1871,81 Lt, 1871,81 Lt, 374,36 Lt, 1871,81 Lt, 1871,81 Lt.

2013 m. kovo 12 d. 11.39 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 1980 Lt;

2013 m. kovo 18 d. 10.03 val. bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, buvo nuimta 3280 Lt;

2013 m. kovo 22 d. 10.37 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. kovo 22 d. 10.38 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 1400 Lt;

2013 m. kovo 25 d. 10.55 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. kovo 25 d. 10.56 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. kovo 25 d. 10.57 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, buvo nuimta 1980 Lt;

2013 m. kovo 28 d. 14.19 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2013 m. kovo 29 d. 11.50 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt;

2013 m. kovo 29 d. 11.51 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 1000 Lt;

2013 m. balandžio 5 d. 12.33 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 1500 Lt;

2013 m. balandžio 12 d. 15.45 val. bankomate, esančiame Ukmergės g. 369, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2013 m. balandžio 16 d. 13.10 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 4000 Lt ir 4000 Lt;

2013 m. balandžio 16 d. 13.11 val. bankomate, esančiame Vokiečių g. 26, Vilnius, buvo nuimta 2000 Lt;

2013 m. balandžio d. 17.09 val. bankomate, esančiame Ozo g. 18, Vilnius, buvo nuimta 1000 Lt;

2013 m. balandžio 24 d. 17.57 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 2000 Lt;

2013 m. balandžio 25 d. 18.50 val. bankomate, esančiame Molėtų pl. 13, Didžioji Riešė, buvo nuimta 1320 Lt;

2013 m. gegužės 2 d. 14.57 val. bankomate, esančiame Konstitucijos pr. 7, Vilnius, buvo nuimta 400 Lt;

2013 m. gegužės 7 d. Antalijoje buvo išgryninta 2422,70 Lt;

2013 m. gegužės 10 d. Antalijoje buvo išgryninta 1038,30 Lt;

2012 m. sausio 31 d. banko skyriuje buvo išgryninta 10000 Lt;

2012 m. vasario 2 d. banko skyriuje buvo išgryninta 16000 Lt;

2012 m. kovo 30 d. banko skyriuje buvo išgryninta 6000 Lt;

2012 m. balandžio 3 d. banko skyriuje buvo išgryninta 3000 Lt;

2012 m. balandžio 4 d. banko skyriuje buvo išgryninta 3000 Lt;

2012 m. balandžio 6 d. banko skyriuje buvo išgryninta 4000 Lt;

2012m. birželio 11 d. banko skyriuje buvo išgryninta 15000 Lt;

2013 m. balandžio 16 d. banko skyriuje buvo išgryninta 40000 Lt ir 27000 Lt (t. 8, b. l. 125-134)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. sausio 31 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 10000 Lt. (t. 8, b. l. 192)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. vasario 2 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 16000 Lt. (t. 8, b. l. 193)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. kovo 30 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 6000 Lt. (t. 8, b. l. 194)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. balandžio 3 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 3000 Lt. (t.8, b. l. 195)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. balandžio 4 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 3000 Lt. (t. 8, b. l. 196)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. balandžio 6 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 4000 Lt. (t. 8, b. l. 197)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2012 m. birželio 11 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 15000 Lt. (t. 8, b. l. 199)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2013 m. balandžio 16 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 40000 Lt. (t. 8, b. l. 200)

Iš grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad 2013 m. balandžio 16 d. T. S. „Swedbank“ banko skyriuje iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 27000 Lt. (t. 8, b. l. 201)

Iš UAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad:

2011 m. gruodžio 9 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Užubalių g. 118, Vilniaus rajonas buvo sumokėta 132,74 Lt;

2011 m. gruodžio 14 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 102,04 Lt;

2011 m. gruodžio 23 d. restorane, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 14,85 Lt;

2011 m. gruodžio 30 d. parduotuvėje „Iki“, esančioje Didžioji Riešė, buvo sumokėta 83,79 Lt;

2012 m. sausio 7 d. parduotuvėje „Prisma“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 145,14 Lt;

2012 m. sausio 7 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 349,19 Lt;

2012 m. sausio 18 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Užubalių 118, Vilniaus rajonas, buvo sumokėta 144,11 Lt;

2012 m. sausio 22 d. restorane „McDonald‘s“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 5 Lt;

2012 m. balandžio 19 d. degalinėje, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 290,52 Lt;

2012 m. balandžio 19 d. „Čili picerija“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 41,80 Lt;

2012 m. balandžio 21 d. viešbutyje „Villon“, esančiame Vilniaus rajone, buvo sumokėta 985,19 Lt suma;

2012 m. balandžio 21 d. parduotuvėje „Iki“, esančioje Didžioji Riešė, buvo sumokėta 21,90 Lt;

2012 m. balandžio 24 d. „Čili picerija“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 18,60 Lt;

2012 m. balandžio 24 d. kavinėje „Senso“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 36 Lt;

2012 m. balandžio 24 d. UAB „Ledo kavinė“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 81,66 Lt;

2012 m. balandžio 24 d. „Eurovaistinė“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 37,57 Lt;

2012 m. balandžio 25 d. degalinėje „Statoil“, esančioje Utenoje, buvo sumokėta 256,44 Lt;

2012 m. balandžio 26 d. degalinėje „Statoil“, esančioje Šeškinėje, Vilnius, buvo sumokėta 22,46 Lt;

2012 m. birželio 1 d. „Citizen hotel“, Amsterdame, buvo sumokėta 1530,38 Lt;

2012 m. birželio 1 d. NS-Schiphol 113 Luchthaven buvo sumokėta 49,49 Lt;

2012 m. birželio 5 d. „Radisson blue hotel Vilnius“ buvo sumokėta 1066,88 Lt;

2012 m. birželio 3 d. Word of delights schiphol airp buvo sumokėta 315,33 Lt;

2012 m. birželio 2 d. NS-Schiphol 113 Luchthaven buvo sumokėta 49,49 Lt;

2012 m. birželio 3 d. AS 008 Luchthaven buvo sumokėta 207,66 Lt;

2012 m. birželio 3 d. Estonian air buvo sumokėta 150,55 Lt;

2012 m. birželio 4 d. „Skybar“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 85 Lt;

2012 m. birželio 3 d. Take off one kohvik Tallinn buvo sumokėta 9 Lt;

2012 m. birželio 3 d. De kaaskelder Amsterdam buvo sumokėta 222,72 Lt;

2012 m. birželio 3 d. Hms host schiphol airp buvo sumokėta 176,16 Lt;

2012 m. birželio 3 d. profuomo Amsterdam buvo sumokėta 1521,70 Lt;

2012 m. birželio 9 d. „Gero vyno“ parduotuvėje, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 453,60 Lt;

2012 m. birželio 7 d. degalinėje „Statoil“, esančioje Šeškinėje, Vilniuje, buvo sumokėta 133,14 Lt;

2012 m. birželio 18 d. degalinėje „Statoil“, esančioje Šeškinėje, Vilniuje, buvo sumokėta 79,22 Lt;

2012 m. birželio 26 d. parduotuvėje „Elektromarkt“, esančioje Vilniaus „Akropolis“, buvo sumokėta 1148,99 Lt;

2012 m. birželio 27 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Vievyje, buvo sumokėta 329,31 Lt suma;

2012 m. liepos 1 d. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šilutėje, buvo sumokėta 221,22 Lt;

2012 m. birželio 29 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Vievyje, buvo sumokėta 16,68 Lt;

2012 m. birželio 29 d. degalinėje „Ventus-nafta“, esančioje Raseinių rajone, buvo sumokėta 288,42 Lt;

2012 m. birželio 29 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Užubalių 118, Vilniaus rajonas, buvo sumokėta 56,53 Lt;

2012 m. birželio 29 d. restorane „Friedricho“, esančiame Klaipėdoje, buvo sumokėta 114,06 Lt;

2012 m. liepos 2 d. kavinėje „Don vito“, esančioje Neringoje, buvo sumokėta 119 Lt;

2012 m. liepos 11 d. viešbutyje „Nidus“, esančiame Neringoje, buvo sumokėta 420 Lt;

2012 m. liepos 11 d. degalinėje „Statoil“, esančioje Marijampolėje, buvo sumokėta 393,06 Lt;

2012 m. liepos 15 d. degalinėje „Naftrus“, esančioje Raseinių rajone, buvo sumokėta 245,21 Lt;

2012 m. rugsėjo 3 d. „Gero vyno“ parduotuvėje, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 162 Lt;

2012 m. rugsėjo 4 d. „Grill house“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 134 Lt;

2012 m. rugsėjo 4 d. restorane „Balzac“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 130 Lt;

2012 m. rugsėjo 2 d. Wizz air buvo sumokėta 1691,43 Lt;

2012 m. rugsėjo 4 d. restorane „Pomodor“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 15 Lt;

2012 m. rugsėjo 7 d. „Montcalm hotel“, Londone, buvo sumokėta 927,76 Lt;

2012 m. rugsėjo 8 d. ctfm London buvo sumokėta 746,95 Lt;

2012 m. rugsėjo 8 d. „Montcalm hotel“, Londone, buvo sumokėta 476,61 Lt;

2012 m. rugsėjo 9 d. The cavendish London buvo sumokėta 83,48 Lt;

2012 m. rugsėjo 11 d. restorane „Markus ir ko“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 219 Lt;

2012 m. rugsėjo 18 d. Ryanair buvo sumokėta 523,90 Lt;

2012 m. spalio 14 d. į UAB „Baltic Clipper“ banko sąskaitą LT877300010098867957 buvo pervesta 1784 Lt;

2012 m. spalio 10 d. restorane „Žuvinė“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 216 Lt;

2012 m. spalio 11 d. UAB „Restik Park“, esančiai Vilnius, buvo sumokėta 25,60 Lt;

2012 m. spalio 14 d. už bilietus į Barseloną buvo sumokėta 2291,18 Lt;

2012 m. spalio 19 d. Travel Retail Vilnius buvo sumokėta 309,02 Lt;

2012 m. spalio 17 d. Ryanair buvo sumokėta 306,49 Lt;

2012 m. spalio 18 d. Ryanair buvo sumokėta 2001,49 Lt;

2012 m. spalio 18 d. Ryanair buvo sumokėta 76 Lt;

2012 m. spalio 18 d. Ryanair buvo sumokėta 19 Lt;

2012 m. spalio 20 d. Lul ticket machine Liverpool street buvbo sumokėta 33,23 Lt;

2012 m. spalio 20 d. Greater Anglia ND park buvo sumokėta 15,96 Lt;

2012 m. spalio 21 d. Westfield cine mafoodml London buvo išgryninta 685,16 Lt;

2012 m. spalio 21 d. Stansted zone buvo išgryninta 86,21 Lt;

2012 m. spalio 26 d. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 174,61 Lt;

2012 m. spalio 26 d. V. Bukino prekybos firmoje, esančioje Vilniaus rajone, buvo sumokėta 21,28 Lt;

2012 m. spalio 24 d. Ryanair buvo sumokėta 95 Lt;

2012 m. spalio 30 d. Airbnb.com buvo sumokėta 775,26 Lt;

2012 m. lapkričio 7 d. MVCI holidays bailly romain buvo sumokėta 2400,55 Lt;

2012 m. lapkričio 8 d. MVCI holidays bailly romain buvo sumokėta 823,72 Lt;

2012 m. lapkričio 9 d. Ryanair buvo sumokėta 1421,54 Lt;

2012 m. lapkričio 10 d. Carrefourmarket bailly romain buvo sumokėta 106,15 Lt;

2012 m. lapkričio 10 d. Les 2 palais Paris buvo sumokėta 229,12 Lt;

2012 m. lapkričio 10 d. Castel Cafe Paris buvo sumokėta 204,89 Lt;

2012 m. lapkričio 10 d. Pharmacie bader Paris buvo sumokėta 43,61 Lt;

2012 m. lapkričio 10 d. Crca brie bailly romain buvo išgryninta 69,22 Lt;

2012 m. lapkričio 12 d. Hippopotamus valdeur buvo sumokėta 182,05 Lt;

2012 m. lapkričio 11 d. Carrefourmarket bailly romain buvo sumokėta 81,30 Lt;

2012 m. lapkričio 11 d. Wds Boutiques montevrain buvo sumokėta 401,27 Lt;

2012 m. lapkričio 11 d. Holidays France bailly romain buvo sumokėta 823,72 Lt;

2012 m. lapkričio 12 d. Saer Beauvais buvo sumokėta 1011,30 Lt;

2012 m. lapkričio 12 d. Holidays France bailly romain buvo sumokėta 843,10 Lt;

2012 m. lapkričio 12 d. Marseille buvo sumokėta 167,14 Lt;

2012 m. lapkričio 13 d. restorane „Miramar Marseille“ buvo sumokėta 712,97 Lt;

2012 m. lapkričio 14 d. L Arago Perpignan buvo sumokėta 214,24 Lt;

2012 m. lapkričio 13 d. Suite hotel perpignan buvo sumokėta 706,16 Lt;

2012 m. lapkričio 14 d. Societe generale agip aire de buvo išgryninta 692,20 Lt;

2012 m. lapkričio 15 d. Suite hotel perpignan buvo sumokėta 25,61 Lt;

2012 m. lapkričio 15 d. E.S.La Europea la jonquera buvo sumokėta 178,28 Lt;

2012 m. lapkričio 15 d. A.C.E.S.A fronter-llo ret Barcelona buvo sumokėta 32,01 Lt;

2012 m. lapkričio 16 d. Invicat B.sta.susan na s Barcelona buvo sumokėta 3,74 Lt;

2012 m. lapkričio 16 d. Invicat B.arenys mar s. Barcelona buvo sumokėta 7,62 Lt;

2012 m. lapkričio 18 d. Cedopsa 15596-1 sola nas l‘hospitalet buvo sumokėta 96,46 Lt;

2012 m. lapkričio 18 d. Europcar montigny le b buvo sumokėta 2510,51 Lt;

2012 m. lapkričio 18 d. Ryanair buvo sumokėta 62,12 Lt;

2012 m. lapkričio 26 d. kavinėje kepyklėlėje „Pinavija“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 35,75 Lt;

2012 m. lapkričio 26 d. „Gero vyno“ parduotuvėje, Vilniuje, buvo sumokėta 108,79 Lt;

2012 m. lapkričio 23 d. Radissonblu hotel Riga buvo sumokėta 582,83 Lt;

2012 m. lapkričio 27 d. degalinėje „Lukoil“, esančioje Užubalių g. 128, Vilniaus rajonas, buvo sumokėta 203,20 Lt;

2012 m. lapkričio 29 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 40,39 Lt;

2012 m. gruodžio 6 d. bare „Bix“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 17,80 Lt;

2012 m. gruodžio 14 d. Ryanair buvo sumokėta 2145,47 Lt;

2012 m. gruodžio 22 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 110,75 Lt;

2012 m. gruodžio 26 d. Ai ro catering Tallinn buvo sumokėta 34,61 Lt;

2012 m. gruodžio 28 d. UAB „Stova parkingas“, esančiai Vilnius, buvo sumokėta 90 Lt;

2012 m. gruodžio 28 d. Shop south l1 schiphol airp buvo sumokėta 306,14 Lt;

2012 m. gruodžio 28 d. Doubletree Amsterdam buvo sumokėta 724,70 Lt;

2012 m. gruodžio 27 d. Swissotel Tallinn buvo sumokėta 846,21 Lt;

2012 m. gruodžio 28 d. Take off one kohvik Tallinn buvo sumokėta 48,11 Lt;

2013 m. sausio 7 d. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, buvo sumokėta 429,13 Lt;

2013 m. sausio 8 d. parduotuvėje „Prisma“, esančioje Vilnius, buvo sumokėta 283,86 Lt;

2013 m. sausio 12 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 6,20 Lt;

2013 m. sausio 15 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 3,09 Lt;

2013 m. sausio 18 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 82,99 Lt;

2013 m. sausio 18 d. Comfort Hotel Vilnius buvo sumokėta 258 Lt;

2013 m. sausio 22 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 34,58 Lt;

2013 m. sausio 28 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 73,23 Lt;

2013 m. sausio 27 d. Ryanair buvo sumokėta 346,80 Lt;

2013 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai buvo sumokėtas konsulinis mokestis – 35 Lt;

2013 m. vasario 3 d. google.com buvo sumokėta 9,73 Lt;

2013 m. vasario 5 d. google.com buvo sumokėta 5,09 Lt;

2013 m. vasario 5 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 58,04 Lt;

2013 m. vasario 7 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 15,54 Lt;

2013 m. vasario 9 d. google.com buvo sumokėta 2,57 Lt;

2013 m. vasario 12 d. google.com buvo sumokėta 5,14 Lt;

2013 m. vasario 13 d. google.com buvo sumokėta 5,16 Lt;

2013 m. vasario 24 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 6,20 Lt;

2013 m. kovo 16 d. google.com buvo sumokėta 17,96 Lt;

2013 m. kovo 20 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 3,09 Lt;

2013 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai buvo sumokėtas konsulinis mokestis – 35 Lt;

2013 m. kovo 24 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 99,12 Lt;

2013 m. kovo 27 d. bare „Bix“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 4,50 Lt;

2013 m. kovo 27 d. restorane „Pomodoro“, esančiame Vilniuje, buvo sumokėta 5 Eur;

2013 m. kovo 27 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 103,21 Lt;

2013 m. kovo 29 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 15,47 Lt;

2013 m. balandžio 3 d. Odminų g. 3, Vilnius, buvo išleista 207 Lt;

2013 m. balandžio 3 d. bare „Bix“, esančiame Viliuje, buvo sumokėta 35,10 Lt;

2013 m. balandžio 6 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 111,20 Lt

2013 m. balandžio 7 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 141 Lt

2013 m. balandžio 12 d. parduotuvėje „Sexodromas“, Vilniuje, buvo išleista 400 Lt;

2013 m. balandžio 17 d. „Delano“, Vilniuje, buvo sumokėta 7,49 Lt;

2013 m. balandžio 21 d. „Radisson blu hotel Vilnius“ buvo išleista 48 Lt;

2013 m. balandžio 21 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 31,11 Lt;

2013 m. balandžio 24 d. Kelių policijai buvo sumokėta 50 Lt, už mokėjimo pervedimą nuskaičiuota 2 Lt;

2013 m. balandžio 22 d. Apple itunes store-e ur itunes.com buvo sumokėta 74,27 Lt;

2012 m. balandžio 19 d. KU „Amber“ į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta už T. S. pagal avansinę apyskaitą – 40000 Lt. (t. 8, b. l. 125-134)

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2012 m. balandžio 19 d. iš UAB „E.“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į KU „Amber“ buvo pervesta 40000 Lt už T. S. pagal avansinę apyskaitą. Mokėjimo nurodymas pasirašytas T. S.. (t. 8, b. l. 198)

Iš „Swedbank“ atsakymo matyti, kad UAB „E.“ banko sąskaita (duomenys neskelbtini) buvo susieta su debetine mokėjimo kortele Visa electron business Nr. (duomenys neskelbtini) ir verslo mokėjimo kortele Visa Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 8, b. l. 173)

Iš debetinės mokėjimo kortelės Visa electron business Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad ji buvo pasirašyta T. S.. (t. 8, b. l. 175-178)

Iš verslo mokėjimo kortelės Visa Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad ji buvo pasirašyta T. S.. (t. 8, b. l. 179-182)

Iš 2010 m. kovo 18 d. parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelės matyti, kad T. S. pasirašė kaip asmuo, galintis disponuoti UAB „E.“ banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, turintis parašo teisę atliekant mokėjimo pavedimus. (t. 8, b. l. 185-186)

Šalies argumentai

Civiliniu ieškiniu UAB „S.“ atstovas prašo priteisti iš T. S. 145502,06 Eur padarytos žalos, kurią sudaro piniginių lėšų – 132725,06 Eur trūkumas kasoje ir už įmonės patalpų nuomą pasisavinti pinigai – 12777 Eur. (t. 4, b. l. 197-198)

Patikslintu civiliniu ieškiniu BUAB „S.“ atstovė prašo iš T. S. priteisti 948809,33 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 810936,05 Eur išsvaistytas turtas ir 137873,28 Eur dydžio pasisavinti pinigai. (t. 4, b.l. 205-206)

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „S.“, padarymo.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Visų pirma pažymėtina, kad BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų nusikaltimų subjektas yra specialus, t. y. pagal minėtas normas atsakomybė kyla asmeniui, kuriam buvo patikėtas svetimas turtas arba toks turtas buvo jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Kaltininko žinioje esantis turtas – tai turtas, kuris yra patikėtas asmenims, kuriems kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi tiesę duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad T. S. yra vertintinas kaip asmuo, atitinkantis BK 183 ir 184 straipsniuose numatytų subjektų požymius. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išraše, taip pat UAB „S.“ vienintelio akcininko G. Z. 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendime užfiksuotų duomenų matyti, kad UAB „S.“ direktoriumi nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas T. S. (t. 4, b. l. 20-23). Iš UAB „S.“ vienintelio akcininko 2015 m. birželio 30 d. sprendimo matyti, kad G. Z. sprendimu T. S. buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų nuo 2015 m. liepos 1 d. (t. 4, b. l. 24) Taigi akivaizdu, kad T. S. buvo UAB „S.“ direktorius nuo 2015 m. rugėsjo 12 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Pagal UAB „S.“ įstatus bendrovės vadovas – direktorius – yra vienasmenis valdymo organas. Vadovo kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei įstatai. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (t. 4, b. l. 18).

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nekilo jokių ginčų, kad T. S. kaip įmonės vadovas – direktorius, siekdamas jos įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimo, turėjo teisę disponuoti įmonės turtu, t. y., tiek piniginėmis lėšomis, tiek nekilnojamuoju turtu.

Iš sąskaitų likučių matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. T. S. UAB „S.“ buvo skolingas 130555,81 Eur (t. 4, b. l. 60). Specialisto išvadoje Nr. 5-1/82 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pagal UAB „S.“ kasos knygą ir įrašus patvirtinančius dokumentus (KIO) įvairiems atsiskaitymams ir mokėjimams (banko sąskaitos papildymui) T. S. buvo įformintas viso 168780,10 Eur (582763,93 Lt) mokėjimas. Į bendrovės kasą iš banko sąskaitos (2012-2014 metais) buvo išimti ir įnešti 139959,26 Eur (483251,36 Lt). Remiantis tyrimui pateiktais dokumentais ir įrašais apskaitos registruose buvo nustatyta, kad T. S., gavęs 168780,10 Eur (582763,93 Lt), dalies piniginių lėšų panaudojimą pagrindė, tačiau 2015 m. birželio 30 d. bendrovei liko skolingas 130555,86 Eur (t. 10, b. l. 132-138).

Žemesnės instancijos teismas

Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugpjūčio 18 d. sudarytoje tarp UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus G. Z., ir UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus A. P., užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „M.“ iš UAB „S.“ nuomosis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmus ir antrus nuomos metus kas mėnesį bus mokama po 4612 Lt plius PVM (mokestis gali kisti atsižvelgiant į priėmimo-perdavimo akte nurodytą bendrą remonto darbų sumą), o trečius, ketvirtus ir penktus nuomos metus bus mokama kas mėnesį po 4000 Lt plius PVM (t. 5, b. l. 11-15). Priede prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus A. P., iš UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus G. Z., perėmė dalį patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 3826 Lt plius PVM (t. 5, b. l. 16). Iš 2014 m. rugpjūčio 4 d., 2014 m. rugsėjo 28 d., 2015 m. vasario 2 d., 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 11 d., 2015 m. birželio 3 d. pinigų priėmimo kvitų serijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. P. už nuomą UAB „S.“ atliko apmokėjimus ir sumokėjo atitinkamai 144,81 Eur, 967,33 Eur, 600 Eur, 1000 Eur, 400 Eur, 1401,76 Eur, 1401,76 Eur ir 1401,76 Eur. T. S. septyniais atvejais pasirašė, kad pinigus gavo, o vieną kartą pinigus gavo T. S. sutuoktinė A. S. (t. 5, b. l. 21, 22, t. 4, b. l. 36, 35, 46, 45, 43, 42).

Liudytojas A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino pinigų mokėjimo faktą. Pingų mokėjimo bei gavimo faktų iš A. P. T. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo, kaltinamasis taip pat neginčijo fakto, kad jis disponavo ir kitomis bendrovės piniginėmis lėšomis, kurių panaudojimas bendrovės reikėms pagal specialisto išvadą Nr. 5-1/82 nebuvo pagrįstas jokiais dokumentais.

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis UAB „S.“ piniginių lėšų nesisavino. Visas UAB „S.“ pinigines lėšas, kuriomis disponavo, panaudojo šios bendrovės reikmėms, piniginių lėšų panaudojimą derino su tikruoju bendrovės savininku, t. y. E. Z., kuris jam 2011 metais ir pasiūlė tapti bendrovės vadovu. Būtent E. Z. pasiūlė parduoti dalį bendrovės patalpų, kitą dalį patalpų suremontuoti ir išnuomoti. Kaltinamasis nurodė, kad taip ir buvo padaryta, t. y. dalis bendrovės nekilnojamojo turto buvo parduota, o kita dalis suremontuota ir išnuomota. Didžioji dalis bendrovės patalpų remonto darbų buvo padaryta neoficialiai, remonto darbai įmonės dokumentuose neatsispindi. Vien tik už atliktus darbus buvo sumokėti 8000 Eur. Taip pat T. S. tvirtino, kad bendrovėje jam buvo mokamas neoficialus 1000 Eur atlyginimas, tokiu būdu jam buvo sumokėta viso 45000 Eur. Bendrovės piniginės lėšos buvo leidžiamos ir dviejų sublokuotų namų, esančių (duomenys neskelbtini), statybai, kurių dokumentai nėra sutvarkyti, nes kyla problemų su registracija. Šių namų statybai buvo išleista apie 40000 Eur. Kaltinamasis tvirtino, kad 70000 Eur dalimis E. Z. nurodymu pervedė vienai iš jo įmonių. Minėta pinigų suma buvo pervesta E. Z. įmonei nurodant, kad pinigus perveda UAB „B.“. Taip buvo pasielgta, nes E. Z. prašė, kad pinigai būtų perversti bendrovės, kuri nebūtų su juo susijusi, vardu. Už bendrovės patalpų remontą buvo mokama iš bendrovės piniginių lėšų, tuo pačiu kaltinamas kėlė ir versiją, jog už remonto darbus jis mokėjo iš asmeninių piniginių lėšų, kurias vėliau pasiėmė iš bendrovės. D. P. už darbus buvo sumokėti 8000 Eur grynaisiais. D. P. buvo darbų vadovas. Sublokuotų namų statybai 40000 Eur nuo 2012 metų iki 2013 metų grynaisiais buvo perduoti A. D.. Statybos (duomenys neskelbtini) vyko be dokumentų, nes taip buvo sutarta. Čia pažymėtina, kad kaltinamasis teigė ir tai, jog E. Z., esant poreikiui, suteikdavo bendrovei piniginių lėšų, bendrovė turėjo daugiau piniginių lėšų, nei jis yra kaltinamas pasisavinęs. Sąskaitų išrašai su E. Z. padarytais žymėjimais, kam pinigai buvo skirti, kaip jie buvo naudojami, yra pas J. G..

Vien tik kaltininko aiškinimas apie tai, kad neva jis jokių piniginių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-150-628/2018, 2K-322-1073/2019 ir kt.). Taigi kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Pažymėtina, kad tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-151-697/2020 ir kt.). Šiuo atveju baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. S. teiginių dėl UAB „S.“ piniginių lėšų panaudojimo šios bendrovės reikmėms ir interesais nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Priešingai, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys paneigia T. S. nurodomas pinginių lėšų panaudojimo versijas. Be to, kaltinamojo parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie yra prieštaringi, todėl jais vadovautis galima tik tiek, kiek juos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Teismas neturi pagrindo vadovautis T. S. teiginiu, kad tikrasis UAB „S.“ akcininkas (savininkas) buvo E. Z., kuris realiai ir priimdavo visus sprendimus dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, būtent su E. Z. buvo derinami sprendimai dėl piniginių lėšų panaudojimo. Tokios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Pastebėtina, kad versija, jog tikrasis UAB „S.“ savininkas neva buvo E. Z., buvo iškelta tik po šio asmens mirties. Iki tol pats T. S. teigė, kad UAB „S.“ akcininkas buvo G. Z., kartu su juo bendrovės valdyme dalyvavo ir E. Z.. Kaltinamasis kiekvieną mėnesį kartu su abiem broliais atlikdavo sąskaitų išrašų analizę bei derindavo visas leidžiamas įmonės pinigines lėšas tiek grynais pinigais, tiek pavedimais. Teisiškai reikšmingi veiksmai su UAB „S.“ turtu buvo atliekami su G. Z. žinia ir sutikimu (t. 12, b. l. 10-12). Kaip jau minėta, T. S. parodymus dėl asmens, kuris realiai galėjo priimti sprendimus dėl bendrovės valdymo, pakeitė tik po to, kai E. Z. mirė.

T. S. parodymus apie tai, kad realus bendrovės savininkas buvo E. Z., o G. Z. buvo tik formalus bendrovės akcininkas, kuris vykdė E. Z. nurodymus, paneigia liudytojų G. Z., F. U. ir J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu.

Iš liudytojo G. Z. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad iš tikrųjų jis klausydavo brolio patarimų, susijusių su verslo sprendimais. Būtent brolis pasiūlė bendrovės vadovu paskirti T. S., kai pats G. Z. nebeturėjo pakankamai galimybių vadovauti bendrovei, kurioje nebuvo intensyviai vykdoma veikla. Tuo pačiu šis liudytojas teigė ir tai, kad jis savo broliui nebuvo suteikęs jokių įgaliojimų veikti UAB „S.“ vardu. T. S. kaip UAB „S.“ direktoriaus funkcijos buvo – darbas su nuomininkais, sutarčių pratęsimai, sąskaitų išrašymas, apmokėjimų gavimas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Z. aiškino, kad įsigydamas UAB „S.“ jis ketino užsiimti statybų veikla, nes ši bendrovė turėjo statybos licenciją. Jam tapus bendrovės akcininku ir vadovu, bendrovė užsiėmė nekilnojamojo turto nuoma. Verslo reikalais į Lietuvą atvykdavo vieną kartą į mėnesį. Su laiku dėl gyvenimiškų aplinkybių kiekvieną mėnesį vykti į Lietuvą tapo nepatogu, todėl pasiūlė T. S. tapti UAB „S.“ direktoriumi. T. S. kiekvieną mėnesį atvykdavo į Latviją ir atsiskaitydavo už atliktus darbus, gautą pelną, pranešdavo, kaip sekasi (t. 5, b. l. 2-3). Iš liudytojos F. U. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad iki T. S. UAB „S.“ vadovavu buvo G. Z., kuris vėliau atleido T. S. bei vadovu paskyrė J. G.. Ji su G. Z., kai šis buvo bendrovės vadovu, bendraudavo telefonu. Esant reikalui, G. Z. atvažiuodavo pasirašyti dokumentus pats, taip pat dokumentus, turėdamas įgaliojimą, atvažiuodavo paimti A. M.. Tuo metu, kai bendrovės vadovu buvo T. S., su G. Z. ryšį palaikė per bendrovės vadovą. Ši liudytoja jokių aplinkybių, kuriuos leistų daryti išvadą, kad realus bendrovės akcininkas buvo ne G. Z., nenurodė nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas J. G. teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad UAB „S.“ vadovu jam pasiūlė tapti G. Z.. Kitų asmenų, susijusių su įmonės valdymu, nebuvo. G. Z. pats paaiškino UAB „S.“ situaciją. Liudytojas E. Z. yra matęs vieną kartą, su juo jokių santykių neturėjo, nevykdė jokių projektų, bendrų verslų neturėjo. Su E. Z. dėl klausimų, susijusių su UAB „S.“, nebendravo. Kalbėjo tik su G. Z.. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad UAB „S.“ akcininkas būtų kitas asmuo, o ne G. Z.. Apibendrindamas aptartus duomenis, teismas daro išvadą, kad tvirtinti, jog UAB „S.“ realiai kontroliavo E. Z., o ne G. Z., nėra pagrindo. Šiuo atveju galima tik daryti išvadą, kad E. Z. galėjo daryti poveikį G. Z. priimamiems sprendimams, susijusiems su verslu, G. Z. pasitikėjo savo broliu bei jo turimomis kompetencijomis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, jog iš T. S. jam yra žinoma, kad tikrasis UAB „S.“ savininkas yra E. Z.. Būtent su šiuo asmeniu jis bendravo dėl bendrovės nekilnojamojo turto įsigijimo. Kaltinamasis jam nurodė, jog dėl turto kainos reikia kalbėti su E. Z.. Vis tik tokių aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nenurodė. Taip pat jis nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad tikrasis G. Z. buvo tik formalus bendrovės akcininkas. Priešingai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. yra paaiškinęs, kad kelis kartus matė G. Z. ir E. Z., tačiau su jais jokių riekalų neturėjo. Apie T. S. ir G. Z. bei šio brolio santykius nieko nežino (t. 5, b. l. 45-46). Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu A. P. iš tikrųjų dėl UAB „S.“ turto įsigijimo bendravo su E. Z., įvertinus anksčiau aptartus liudytojų G. Z., F. U. bei J. G. parodymus, taip pat paties kaltinamojo parodymus, duotus pirmosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, vis tiek nebūtų pagrindo tvirtinti, kad E. Z. turėjo teisę priimti kokius nors sprendimus G. Z. vardu. Pasitvirtinus A. P. parodymams apie jo ir E. Z. pokalbį dėl turto įsigijimo būtų tik patvirtinta išvada, kad G. Z. pasitikėjo E. Z., o šis turėjo įtakos jo priimamiems sprendimams. Kita vertus, aplinkybė, kas buvo realus bendrovės akcininkas, neturi esminės reikšmės kaltinamojo veiksmų vertinimui, nes jis, disponuodamas bendrovės turtu, privalėjo laikytis teisės aktuose nustatytų taisyklių, kurių nesilaikymas negali būti pateisinamas net ir vienintelio bendrovės akcininko (realaus ar tariamo), kuriam bendrovės turtas yra svetimas (akcinės bendrovės akcijų turėtojai turi nuosavybės teisę tik į akcinės bendrovės akcijas), pageidavimais.

Šalies argumentai

T. S. nurodė, kad dalis UAB „S.“ piniginių lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais, jis gavo kaip atlyginimą už darbą bendrovėje, t. y. kiekvieną mėnesį jis turėjo už darbinę veiklą gauti 1000 Eur, viso kaip atlyginimą jis gavo apie 45000 Eur. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo teiginiai nėra pagrįsti jokiais dokumentais, tokių jo teiginių nepatvirtino jokie kiti byloje užfiksuoti duomenys, o liudytojų G. Z. ir F. U. parodymai iš esmės ir paneigia. Liudytojas G. Z. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su T. S. nebuvo tartasi, jog jis atlyginimą gaus neoficialiai, taip pat pastebėtina ir tai, kad su juo nebuvo tartasi, jog UAB „S.“ lėšomis būtų apmokama už namo, kuris priklausė broliui ir kuriuo naudojosi T. S., komunalines paslaugas. Liudytoja F. U. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jai nėra žinoma apie tai, jog egzistuotų koks nors susitarimas apie tai, kad T. S. būtų mokamas didesnis atlyginimas, nei numatytas sudarytoje darbo sutartyje.

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad UAB „S.“ išnuomojo UAB „M.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš kaltinamojo T. S. ir liudytojo A. P. parodymų matyti, kad patalpos, kurias UAB „S.“ išnuomojo UAB „M.“, buvo remontuojamos ir tvarkomos pagal A. P. pageidavimus. Patalpų nuomos klausimai buvo derinami su T. S.. Iš liudytojo A. P. parodymų matyti, kad jo vadovaujama bendrovė patalpose veikla pradėjo užsiimti 2011 m. rugsėjo mėnesį, t. y., kai patalpos buvo pritaikytos bendrovės veiklai. Vertinant aptartus duomenis galima teigti, kad iš tikrųjų T. S. sprendė UAB „S.“ priklausančių patalpų nuomos bei remonto klausimus tuo metu, kai jis dar nebuvo UAB „S.“ vadovas – direktorius. Vis tik šis faktas niekaip nepaneigia T. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis T. S. buvo iškėlęs versiją, kad jis už bendrovei priklausančių patalpų remontą mokėjo iš asmeninių lėšų. Vis tik tokios jo versijos nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Kita vertus, tokia versija prieštarauja ir paties T. S. parodymams, duotiems teisiamjame posėdyje, iš kurių matyti, kad jis tvirtino, jog už bendrovės patalpų remontą buvo mokama bendrovės lėšomis, kurios buvo gautos pardavus dalį patalpų. Čia pažymėtina, kad iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog patalpų remonto darbai buvo atlikti iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, t. y. iš esmės iki T. S. tampant UAB „S.“ vadovu, iki bylai aktualaus laikotarpio. Duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad UAB „S.“ buvo skolinga T. S., nėra.

T. S. aiškino, kad už patalpų remonto darbus buvo sumokėta apie 8000 Eur. Ši pinigų suma buvo perduota darbų vadovui, t. y. D. P., kuris atsiskaitė su meistrais/statybininkais, atlikusiais patalpų remonto darbus. Vis tik tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo D. P. parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad liudytojas jokių darbų, už kuriuos būtų mokėjęs T. S. neatliko, tokiems darbams nevadovavo, jis galėjo T. S. rekomenduoti meistrus/statybininkus, kurie gali atlikti pageidaujamus darbus.

Jokiais objektyviais duomenimis nėra pagrįsti ir T. S. teiginiai, kad jis 40000 Eur panaudojo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai, nefiksuojant atliktų mokėjimų statybininkams faktų dokumentuose. Pastebėtina, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja F. U. aiškino, kad už pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g., statybas darbininkams mokėjo T. S.. T. S. darbininkams mokėjo per banką. Tos finansinės operacijos buvo įtrauktos į apskaitą. Darbai, kuriuos atliko asmenys pagal verslo liudijimą, buvo įtraukti į UAB „S.“ apskaitą. Iš esmės tokias pačias aplinkybes ši liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 60-63). Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, tiriant UAB „S.“ dokumentus, buvo nustatyta, jog galimai bendrovė (duomenys neskelbtini) statė kotedžą, kurio statybai, jos vertinimu, buvo panaudota panaudota 174987,07 Eur. Taigi aptarti liudytojų parodymai leidžia teigti, kad, priešingai nei aiškino T. S., UAB „S.“ išleistos piniginės lėšos vykdytoms statyboms buvo fiksuojamos šios bendrovės dokumentuose.

Aplinkybė, kad T. S. dalį bendrovės piniginių lėšų galimai panaudojo taip, kaip jam neva nurodė E. Z., t. y. įnešė į savo sąskaitą, esančią kredito unijoje, ir per kelis kartus pervedė E. Z. įmonei, nepaneigia kaltinamojo veiksmų neteisėtumo bei nusikalstamo jų pobūdžio. Kita vertus, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad T. S. iš tikrųjų veikė pagal E. Z. nurodymus, nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad T. S. iš tikrųjų pasisavino UAB „S.“ priklausančias pinigines lėšas, t. y. iš viso 137873,28 Eur. Tokie T. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje pripažįstama, jog apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-696/2018, 2K-71-976/2017 ir kt.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl aptariamoje normoje nurodytų veiksmų padarymo atsiranda bent vienas iš joje numatytų alternatyvių padarinių, t. y. negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra blanketinė. Taigi baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tuomet, jei yra nustatoma, jog asmuo sąmoningai nesilaikė įstatymuose nustatytų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui ir dėl to kilo jau anksčiau minėtas bent vienas iš normoje nurodytų padarinių.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, esant įmonėje buhalteriui, už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteris. Vis tik tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-696/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad T. S., būdamas UAB „S.“ vadovu, iš UAB „M.“ atstovo direktoriaus A. P. pagal pinigų priėmimo kvitus gavo 7317,42 Eur, kurie buvo sumokėti už patalpų nuomomą, tačiau pinigų gavimą patvirtinančių dokumentų nepateikė UAB „S.“ buhalterei. Akivaizdu, kad dėl tokių T. S. veiksmų į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukta dalis ūkinių įvykių, susijusių su bendrovės turto pasikeitimu, o tuo pačiu pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo įmanoma nustatyti šių turto pasikeitimų. Iš specialisto išvados Nr. 5-1/82 matyti, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog už patalpų nuomą pagal 8 pinigų priėmimo kvitus kasos kvitus UAB „M.“ (2014 rugpjūčio mėnesį – rugsėjo mėnesį, 2015 m. vasario mėnesį – birželio mėnesį) sumokėti 7317,42 Eur UAB „S.“ kasoje, laikantis teisės aktų nuostatų, nebuvo užpajamuoti. Tokia pati išvada, atlikus tyrimą, buvo padaryta ir specialisto išvadoje Nr. 5-1/89 bei nurodyta, kad dėl nustatytų BAĮ pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. liepos 16 d. Pažymėtina, kad faktą, jog dėl T. S. veiksmų kilo įstatyme nurodytos pasekmės, patvirtina tai, kad F. U. kreipėsi į UAB „M.“ dėl skolos už patalpų nuomą sumokėjimo, nes pagal dokumentus nebuvo galimybės nustatyti, kad UAB „M.“ buvo atsiskaičiusi su UAB „S.“ atstovu, t. y. nuomos mokečio mokėjimas niekaip neatsispindėjo UAB „S.“ dokumentuose. Taigi teismas konstatuoja, kad T. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

T. S. aiškino, kad dokumentai, patvirtinantys pinigų sumokėjimo faktus, galimai pasimetė netyčia, juos galėjo paimti vaikai. Vis tik tokie nuteistojo teiginiai yra vertintini tik kaip niekuo nepagrįsta jo gynybinė versija, kuria galbūt būtų galima vadovautis tuo atveju, jeigu dokumentų nepateikimo apskaitai atvejai būtų pavieniai, kaltinamojo veiksmuose nebūtų galima įžvelgti sistemiškumo. Šiuo gi atveju per vienuolika mėnesių nebuvo išsaugoti ir buhalterei pateikti net aštuoni piniginių lėšų sumokėjimo faktus patvirtinantys dokumentai (šeši iš jų nuo 2015 metų pradžios iki 2015 metų vidurio), po ko su T. S. tapo sudėtinga susisiekti, nes jis išvyko į Braziliją. Be to, teisiamajame posėdyje T. S. aiškino ir tai, kad dalies pinigų, gautų iš UAB „M.“, nepateikė apskaitai, nes E. Z. leido dalį pinigų paimti kaip atlyginimą arba nurodydavo kaip kitaip tuos pinigus reikia panaudoti. Kaltinamasis aiškino, kad visi čekiai iš UAB „M.“ nebuvo pateikti F. U. dėl aplaidumo, tačiau tuo pačiu teigė, kad dalis kvitų buvo išmesta, nes ir taip jau „kabėjo ant avansinės apyskaitos“ 130000 Eur. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad aptartuose kaltinamojo veiksmuose buvo veikiama aplaidžiai, o ne tyčia.

Paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2012 m. vasario 23 d., užfiksuoti duomenys patvirtina, kad KU „T.“ UAB „E.“, kurią atstovavo J. R., suteikė 600000 Lt paskolą, kuri buvo užtikrinta negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos – gamybos patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniu įkeitimu (t. 4, b.l. 142-145), t. y. UAB „S.“ nekilnojamuoju turtu. Iš 2012 m. vasario 23 d. hipotekos lakšto matyti, kad UAB „S.“ įkeitė KU „T.“ naudai negyvenamąją patalpą – gamybos patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užtikrinant UAB „E.“ 600000 Lt dydžio prievolę pagal 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais. Hipotekos lakštu UAB „S.“ vadovas T. S. pareiškė, kad sandoris neprieštarauja bendrovės tikslams ir vykdomai veiklai, atitinka bendrovės akcininko tikslus, yra gautas bendrovės akcininko sprendimas sandorio sudarymui. Hipotekos lakštas buvo pasirašytas UAB „E.“ direktorės J. R., UAB „S.“ vadovo T. S. ir KU „T.“ atstovės A. Ž., patvirtintas juridinių asmenų antspaudais. Hipotekos lakštas buvo patvirtintas notarės O. Ž. (t. 4, b. l. 80-82). Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto 2012 m. rugpjūčio 29 d. tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, kurią atstovavo M. K., turinys patvirtina, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 1850000 Lt paskolą, suteikta paskola užtikrinama negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei negyvenamosios patalpos – gamybos patalpos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniu įkeitimu (t. 4, b. l. 151). Sutartinė maksimalioji hipoteka, sudaryta 2012 m. rugpjūčio 29 d. tarp UAB „E.“ (skolininkas), kurią atstovavo direktorius M. K., KU „T.“ (kreditorius) ir UAB „S.“ (įkaito davėjas), kurią atstovavo T. S., patvirtina, kad, užtikrinant UAB „E.“ prievolę kredito unijai, buvo susitarta įkeisti UAB „S.“ anksčiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, t. y. tris negyvenamąsias patalpas (vienas gamybos ir dvejas administracines patalpas), esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Maksimaliosios hipotekos suma – 2800000 Lt. Įkaito davėjos atstovas, sudarydamas sutartį, pareiškė ir patvirtino, jog visi kompetentingų organų sprendimai, sutikimai ir/ar kiti dokumentai, reikalingi sudaryti sutartinės hipotekos sutartį, pagal įkaito davėjos steigimo ir/ar veiklos dokumentus yra priimti, gauti ir sudaryti ir sutarties pasirašymo metu yra galiojantys ir nepakeisti (t. 4, b. l. 154-158). Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudarytas 2013 m. sausio 14 d. tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, kurią atstovavo direktorius M. K., patvirtina, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 2200000 Lt paskolą, suteikta paskola užtikrinama trijų negyvenamųjų patalpų, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, antriniu įkeitimu (t. 5, b. l. 122). UAB „E.“ vienintelės akcininkės J. R. 2014 m. birželio 2 d. sprendimo turinys patvirtina, kad buvo nuspręsta kreiptis į KU „T.“ dėl 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskolos galutinio pratęsimo iki 2015 m. kovo 1 d., paliekant galioti maksimaliosios sutartinės hipotekos dydį 2800000 Lt (t. 7, b. l. 95). Iš 2014 m. birželio 26 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolos sutarties pakeitimo, sudaryto tarp KU „T.“ ir UAB „E.“, kurią atstovavo direktorius M. K., matyti, kad KU „T.“ pasižadėjo UAB „E.“ suteikti 2292457,96 Lt paskolą (t. 5, b. l. 126). Iš UAB „E.“ sąskaitos KU „T.“ išrašų matyti, kad UAB „E.“ 2012 m. vasario 28 d. buvo išmokėta 600000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 1250000 Lt, 2013 m. sausio 14 d. – 350000 Lt, 2013 m. spalio 31 d. 92956,51 Lt priskaičiuotomis palūkanomis paskola padidinta iki 2292956,51 Lt (t. 7, b. l. 177, 178, 179, 180).

Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad KU „T.“ suteikė UAB „E.“ paskolą (refinansavo ankstesnę paskolą), kuri vėliau buvo du kartus didinama. Šios paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „S.“, kurios vadovu buvo T. S., nekilnojamuoju turtu. Paskola UAB „E.“ ir jos didinimai buvo daromi tuo metu, kai šios bendrovės vadovais buvo J. R. arba M. K.. Dėl aptartų faktų egzistavimo jokių ginčų nekyla, juos patvirtina baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie detaliau analizuojami nebus.

Kaltinamasis T. S. teisiamajame posėdyje aiškino, kad apie tai, jog UAB „E.“ paskola bus užtikrinta UAB „S.“ nekilnojamuoju turtu, žinojo tiek E. Z., tiek G. Z.. UAB „S.“ turtas buvo įkeistas sutikus tikrajam šios bendrovės akcininkui, t. y. E. Z.. Gautos piniginės lėšos turėjo būti naudojamos UAB „I.“ vystytam projektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame projekte taip pat dalyvavo A. D. bei H. Č.. UAB „E.“ buvo skirta tam, kad gautų paskolą, įkeisdama UAB „S.“ turtą ir perskolintų pinigus UAB „I.“. Kaltinamasis pripažino, kad ne visi dokumentai buvo su originaliais J. R., M. K. ir G. Z. parašais, tačiau jis už nurodytus asmenis nepasirašinėjo. Akcininko sprendimą, kuriame buvo G. Z. leidimai įkeisti patalpas, kaltinamajam perdavė E. Z.. E. Z. buvo pasakyta, kad tokio dokumento reikia, ir jis tokį dokumentą pateikė. G. Z., J. R. ir M. K. su aptariamais verslais nieko bendro neturėjo. Tuo pačiu kaltinamasis aiškino, kad J. R. padarė kelis valdymo sprendimus bendrovėje. UAB „E.“ akcininke ir direktore įkalbėjo tapti J. R., nes kaltinamojo vadovaujamai įmonei paskola nebūtų suteikta. UAB „E.“ direktorius buvo pakeistas po to, kai J. R. nebenorėjo būti vadove. Tuomet UAB „E.“ direktoriumi tapo M. K.. G. Z. neigia, kad pasirašė tris dokumentus, nes galimai nori kaltinamajam sukelti didelių nemalonumų. Tuo pačiu T. S. teigė, kad jis, dirbdamas UAB „E.“, realiai vykdė visų darbuotojų funkcijas – ir direktoriaus, ir projekto vadovo. Faktiškai vykdė pareigas, kurias priklausytų vykdyti direktoriui. Jis ruošė reikiamus dokumentus gauti paskolai, teikė ataskaitas, prašymus, rinko sąskaitas. Dokumentus už G. Z. galėjo pasirašyti E. Z., nes jis iš tikrųjų ir priimdavo sprendimus dėl įmonės. Tuo pačiu kaltinamasis tvirtino, kad jis neatsimena, jog už G. Z. būtų pasirašęs E. Z., bet buvo daug dokumentų, kuriuos E. Z. pasirašydavo už G. Z.. Visus akcininkų sprendimus gavo iš E. Z.. Kas pasirašė akcininkų sprendimus, nežino. Vieną kartą akcininkų sprendimas buvo pasirašytas matant kaltinamajam. Galbūt paskutinį sprendimą pasirašė E. Z.. E. Z. yra pasirašęs už G. Z.. Matė tokį faktą, tačiau žinojo, kad sprendimai yra priimami dėl E. Z. pinigų, o G. Z. šie reikalai nerūpėjo. E. Z. yra pasirašęs ant akcininkų sprendimų, nes G. Z. buvo Londone.Tuo metu tai neatrodė svarbu, nes pinigai nebuvo G. Z.. Taip pat kaltinamasis aiškino, kad jis neatsimena, ant kokių dokumentų pasirašė E. Z., nes jam tai nebuvo svarbus dalykas. Ant daugumos sprendimų pasirašė pats G. Z.. Yra vienas ar du popieriai, kuriuos pasirašė E. Z., o visus kitus pasirašinėjo G. Z..

Kaip jau buvo minėta anksčiau, kaltinamojo T. S. teiginių, jog tikrasis UAB „S.“ akcininkas (savininkas), kuris ir priimdavo sprendimus dėl bendrovės valdymo, buvo E. Z. nepatvirtina jokie patikimi baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia G. Z. parodymai, duoti tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jis nedavė sutikimo UAB „E.“ paskolą užtikrinti UAB „S.“ turtu. UAB „S.“ vienintelio akcininko 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. sausio 2 d. sprendimų nepasirašė. Pastebėtina, kad G. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis 2010 metais sutiko garantuoti UAB „S.“ turtu UAB „E.“ paimtą paskolą. Davė tokį sutikimą, nes to paprašė E. Z.. Klausimas dėl turto įkeitimo panaikinimo turėjo būti išspręstas per trejus metus. T. S. šio klausimo per nurodytą terminą neišsprendė, žadėjo viską sutvarkyti, vėliau vengė bendravimo ir apskritai dingo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė tokias pačias aplinkybes bei paaiškino, kad iš savo brolio žinojo, jog T. S. bendrovė turėjo užbaigti kažkokį statybų projektą, todėl šiai bendrovei reikėjo piniginių lėšų. Tokie G. Z. teiginiai dar kartą patvirtina, kad liudytojo sprendimams, susijusiems su bendrove, poveikį turėjo jo brolio pozicija. Tuo pačiu aptarti G. Z. parodymai paneigia versiją, kad jis buvo tik formalus bendrovės akcijų savininkas, nes jie leidžia daryti išvadą, kad liudytojas sprendimus priimdavo E. Z., kuriuo pasitikėjo, prašymu, o ne jo nurodymu (paliepimu). E. Z. prašymas jam nebuvo įpareigojantis, t. y. sprendimą dėl konkretaus veikimo jis priimdavo laisva valia. Iš liudytojo A. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumą jis patvirtino teisiamajame posėdyje, matyti, kad tuo metu, kai T. S. buvo dingęs, į Lietuvą atvyko UAB „S.“, kaip suprato, akcininkai G. Z. ir E. Z. bei dar vienas vyras, kurie susirado jį, nes norėjo išsiaiškinti, kas vyksta su UAB „S.“ ir kur yra T. S.. Susitikimo su minėtais asmenimis metu E. Z. paaiškino, kad T. S. suklastojo akcininko sprendimus ir be leidimo įkeitė UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą, pavogė jų pinigus (t. 5, b. l. 202-204). Šie liudytojo parodymai patvirtina G. Z. parodymus bei paneigia T. S. versiją apie tikrąjį UAB „S.“ akcininką. Aplinkybė, kad liudytojui buvo nurodyta, jog buvo pagrobti tiek G. Z., tiek E. Z. pinigai, nekeičia situacijos vertinimo, nes pats T. S. yra pripažinęs, kad tuo metu buvo skolingas ir E. Z.. Teigtina, kad faktas, jog G. Z. domėjosi bendrovei priklausančio turto likimu, rodo, kad priešingai, nei tvirtino T. S., G. Z. rūpėjo bendrovės veikla, jam buvo aktualu, kur dingo bendrovės turtas, kuris jam nepriklausė, tačiau siejosi su jo kaip akcininko turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog T. S. suklastojo UAB „S.“ vienintelio akcininko 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. sausio 2 d. sprendimus. Kaltinimo, kad būtent T. S. suklastojo paminėtus vienintelio akcininko sprendims, paprasčiausiai nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Šiuo atveju galima tik manyti, kad T. S. galėjo suklastoti vienintelio akcininko sprendimus, nes jis buvo suinteresuotas tokių dokumentų atsiradimu ir jų panaudojimu taip, kad būtų gautos piniginės lėšos, kurias jis galėtų naudoti pagal savo valią. Vis tik yra akivaizdu, kad T. S. žinojo, jog šie sprendimai yra suklastoti, kad iš tikrųjų G. Z. nėra davęs sutikimo įkeisti UAB „S.“ nekilnojamojo turto ir, žinodamas tokią aplinkybę, šiuos dokumentus jis panaudojo tam, kad būtų refinansuota UAB „E.“ gauta paskola bei būtų didinamas suteiktos paskolos dydis. Čia pažymėtina, kad pagal BK 300 straipsnį atsakomybė kyla ne tik tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, bet ir tam, kas žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Faktą, kad UAB „S.“ nekilnojamojo turto įkeitimo klausimas nebuvo derinamas su šios bendrovės akcininku, t. y. G. Z., ir jis negalėjo priimti 2012 m. sausio 3 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. sausio 2 d. sprendimų, patvirtina ir paties T. S. parodymai. T. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad su G. Z. jis paminėtų klausimų nesprendė ir nederino, juos tariamai jis derino bei sprendė su E. Z.. Akivaizdu, kad tokie kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadą, jog, nesitardamas su G. Z. dėl bendrovės turto įkeitimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, jis negalėjo gauti ir jo sutikimo ar priešingo sprendimo dėl turto įkeitimo.

Pats kaltinamasis T. S. nurodė, kad UAB „E.“ iš esmės buvo naudojama tik tam, jog būtų gauta paskola, kuri būtų naudojama UAB „I.“ statybos projektui vystyti. Pažymėtina, kad duokmenų, apie kokią nors kitą aptariamos bendrovės veiklą baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu, nėra. Taigi iš tikrųjų nekyla abejonių, kad UAB „E.“ buvo naudojama tik kaip bendrovė, per kurią buvo gauta paskola, kurios grąžinimas buvo užtikrintas UAB „S.“ nekilnojamuoju turtu, ir per kurią (šią bendrovę kontroliuojančio asmens) buvo skirstoma gauta paskola („perdalinama gauta paskola“). Tuo pačiu konstatuotina, kad UAB „E.“ galimybės grąžinti gautą paskolą priklausė ne nuo jos realaus valdymo, veiklos efektyvumo ir t. t., o nuo UAB „I.“ valdymo, galimybių realiai įgyvendinti vykdomą daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą. Baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad gauta paskola buvo naudojama tiek įgyvendinti UAB „I.“ projektą, tiek T. S. poreikiams bei interesams tenkinti, t. y. savinantis bei švaistant UAB „E.“ gautas pinigines lėšas, o tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai, be jokios abejonės, apsunkino UAB „I.“ vystomo projekto įgyvendinimą, taip pat ir UAB „E.“ galimybes grąžinti paskolą kredito unijai, kas galiausiai nulėmė UAB „S.“ nekilnojamojo turto netekimą. Akivaizdu, kad T. S. buvo žinoma, jog UAB „E.“, UAB „I.“ tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, neturės finansinių galimybių grąžinti paimtą paskolą ir jos prisiimtų įsipareigojimų vykdymas bus nukreiptas į UAB „S.“ nekilnojamąjį turtą.

Kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip ir nesugebėjo aiškiai apsispręsti, ar J. R. buvo formali UAB „E.“ akcininkė ir vadovė, ar M. K. buvo formalus bendrovės vadovas, vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys tokias kaltinamojo dvejones pašalina. Pats T. S. tvirtino, kad nei J. R., nei M. K. su vykdomais verslais nebuvo susiję. Jis ruošė reikiamus dokumentus gauti paskolai, teikė ataskaitas, prašymus, rinko sąskaitas, iš esmės atliko bendrovės vadovo funkcijas. J. R. net nesutiko gryninti pinigų, tai teko daryti pačiam kaltinamajam. Pinigų negrynino ir M. K.. J. R. ir M. K., būdami bendrovės direktoriais, neatliko savo funkcijų, nes bijojo, jog projektas žlugs ir jie bus atsakingi už pinigus. Nei J. R., nei M. K. nevykdė atsiskaitymų. Jie nusprendė nedaryti pavedimų, todėl juos darė kaltinamasis. Taip pat T. S. aiškino, kad tuo atveju, jeigu jis būtų bendrovės vadovas, KU „T.“ nebūtų galėjusi suteikti pageidaujamos paskolos norimam projektui vykdyti. Taigi iš kaltinamojo parodymų matyti, kad realiai jis kontroliavo UAB „E.“, būtent jis ėmėsi veiksmų tam, jog būtų gauta paskola, kurios bendrovė nebūtų galėjusi gauti, jeigu oficialiai bendrovės vadovu būtų buvęs jis pats. Tuo pačiu konstatuotina, kad J. R. ir M. K. paskyrimu UAB „E.“ vadovais buvo siekiama nuslėpti tai, kas iš tikrųjų vadovavo šiai bendrovei, akivaizdu, kad tokiu būdu buvo vengiama ir galinčios kilti teisinės atsakomybės.

Faktą, kad UAB „E.“ realiai vadovavo T. S., patvirtina ir liudytojų T. R., J. R., M. K. parodymai, iš kurių matyti, jog aptariamos bendrovės vadovais J. R. ir M. K. tapo T. S. iniciatyva, jokių savarankiškų sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu, jie nepriiminėjo, o vykdė kaltinamojo nurodymus. Iš T. R. parodymų matyti, kad T. S. jam pasiūlė laikinai tapti UAB „E.“ direktoriumi, kol bendrovei bus perkelta paskola. Jis negalėjo tapti bendrovės direktoriumi, nes turėjo skolų, todėl laikinai vadovauti bendrovei buvo pasiūlyta jo sutuoktinei. Jo sutuoktinė pasirašė reikiamus dokumentus, J. R. po poros savaičių turėjo būti atleista iš bendrovės vadovės pareigų. Su T. S. nebuvo tartasi dėl realių funkcijų bendrovėje vykdymo. J. R. turėjo priimti paskolą naujai bendrovei ir viskas, paskola buvo perkeliama iš vienos bendrovės į kitą. Liudytojui ir jo sutuoktinei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai, jie neturėjo nei antspaudų, nei prisijungimų prie banko. Kaip J. R. tapo bendrovės akcininke, liudytojas paaiškinti negalėjo. Iš liudytojos J. R. parodymų matyti, kad ji savo sutuoktinio prašymu sutiko pagelbėti T. S. ir porą savaičių pabūti bendrovės direktore. Ji pasirašė jai pateiktus dokumentus. Dokumentai jai nebuvo perduoti, ji nepriiminėjo sprendimų, nežinojo, kokios įmonės vadove tapo, neįsigijo tos įmonės akcijų, negavo atlygio už darbą. Nežino, kokius dokumentus pasirašė, jų neskaitė. Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad UAB „E.“ realiai jokių veiksmų neatliko. Šioje bendrovėje buvo įdarbintas T. S. iniciatyva. Su T. S. buvo susitikę Vilniuje, kur kaltinamojo prašymu reikėjo pasirašyti kažkokius dokumentus. Tuomet ir sužinojo, kad yra įmonės direktorius. Pasirašė kažkokius dokumentus dėl namo statybų.

Liudytojų H. Č., R. Ž., L. K. ir O. Ž. parodymai, kiek jie susiję su paskolos gavimo aplinkybėmis ir UAB „E.“, taip pat leidžia daryti išvadą, kad aptariamą bendrovę realiai kontroliavo ir valdė T. S.. Pažymėtina, kad paminėtų liudytojų parodymai iš esmės vieni kitiems neprieštarauja, taip pat neprieštarauja ir T. S. teiginiams. H. Č. yra nurodęs, kad iš UAB „E.“ bendravo tik su T. S., su juo buvo bendraujama ir dėl paskolos grąžinimo. Kas buvo bendrovės direktoriai, liudytojas negalėjo nurodyti, tačiau tvirtino, kad bendrovę atstovavo T. S., kurio partneris buvo A. D.. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad T. S. buvo UAB „I.“ vadovas ir UAB „E.“ vienas iš vadovų. Liudytoja R. Ž. nurodė, kad dėl paskolos UAB „E.“ visą laiką bendravo su T. S., kuris susisiekdavo su bendrovės vadovais. Faktą, kad dėl paskolos UAB „E.“ bendravo su T. S., nurodė ir liudytoja L. K.. Dėl paskolos grąžinimo dažniausiai skambindavo T. S., kuris tikriausiai informuodavo bendrovės vadovus. Iš liudytojos O. Ž. parodymų matyti, kad T. S. buvo informuotas, kokius dokumentus reikia pateikti notarui tam, kad būtų galima atlikti teisiškai reikšmingus veiksmus. Būtent T. S. pateikė vienintelio akcininko sprendimo originalą. Atliekant notarinius veiksmus jai daugiau teko bendrauti su T. S., nei su UAB „E.“ vadove, kuri kontoroje buvo tik vieną kartą, kai pasirašinėjo hipotekos lakštą.

Teismas įvertinęs visą, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad kaltinimas dėl didelės vertės UAB „S.“ turto iššvaistymo pasitvirtino, o kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino iš dalies, t. y. nepasitvirtino kaltinimo dalis dėl to, kad T. S. suklastojo dokumentą, tačiau pasitvirtino tai, kad kaltinamasis suklastotą dokumentą panaudojo.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „E.“, padarymo.

UAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše (t. 8, b. l. 125-134), taip pat grynųjų pinigų išmokėjimo kvituose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad T. S. buvo išmokėti iš viso 436673,05 Lt (126469,26 Eur). Iš UAB „E.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo taip pat matyti, kad bendrovės piniginėmis lėšomis buvo atsiskaitoma prekybos centruose, viešojo maitinimo įstaigose, degalinėse ir t. t., taip pat bendrovės lėšomis buvo apmokėta asmeninė T. S. prievolė, t. y. buvo apmokėtos išlaidos, nesusijusios su bendrovės veikla, už 87398,61 Lt (25312,39 Eur).

Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad iš tikrųjų bylai reikšmingu laikotarpiu UAB „E.“ faktinis vadovas buvo T. S., t. y. būtent kaltinamasis realiai valdė bendrovę, disponavo šios bendrovės pinginėmis lėšomis, o J. R. bei M. K. buvo tik formalūs bendrovės direktoriai, kurie vykdė T. S. nurodymus. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad būtent T. S. ir atsako už savo veiksmus, atliktus su UAB „E.“ turtu, kaip realus šios bendrovės vadovas.

T. S. tvirtino, kad UAB „E.“ gauta paskola buvo naudojama vystyti UAB „I.“ statybos projektui. Grynieji pinigai buvo perduodami A. D., kuris šiuos pinigus panaudojo statybos darbams vykdyti. Kaip jau minėta, T. S. iš esmės pripažino, kad nei J. R., nei M. K. UAB „E.“ piniginių lėšų negrynino, pavedimų nedarė. UAB „E.“ piniginėmis lėšomis disponavo jis. Dalis pinigų iš UAB „E.“ buvo gryninami kaltinamojo ir naudojami UAB „I.“ projektui vykdyti, t. y. buvo perkami langai, taip pat atsiskaityta su architektu. Jis grynino pinigus iš UAB „E.“ ir naudojo juos UAB „I.“ vystomam projektui, nors teisinio pagrindo tam nebuvo. T. S. teigė, kad dalis pinigų buvo pervesta bankiniais pavedimais UAB „I.“, o likusios lėšos buvo naudojamos jo atlyginimui, kuris buvo 1500 Eur per mėnesį. Iš viso direktoriumi buvo 18 mėnesių, todėl 27000 Eur buvo panaudoti kaip atlyginimas, kuris buhalteriškai apskaitoje neatspindėjo. Likę pinigai, kurie buvo gryninami bankomatuose ir imami iš banko, buvo naudojami UAB „I.“ projektui. Už 380000 Lt buvo supirkti langai visiems 48 butams, buvo sumokėta architektei. Projektui buvo išleisti ir 325000 Lt. Pinigus, t. y. 40000 Lt, kuriuos pervedė į sąskaitą „Amber kredito unija“ ir padengė savo turimą asmeninę paskolą, vertino kaip atlyginimą už darbą UAB „E.“. Banko kortelė buvo išduota jo vardu. Konkretus atlyginimas nebuvo nustatytas, pinigus naudojo pagal poreikį savo asmeninėms reikmėms. Atlyginimo dydį nusistatė pats, taip pat jį nustatė A. D. ir H. Č.. Ne kiekvieną mėnesį vedė apskaitą, kiek paėmė kaip atlyginimą. Kaltinamasis dar papildomai įtraukė E. Z. pinigus – 150000 Eur, kurių byloje nematyti, nes visiems buvo mokama grynais. Taip pat su juo visur kartu važinėjo V. B. ir viską derino. Paminėti 150000 Eur buvo investuoti, kai jau visos šios paskolos buvo pasibaigusios, kredito unija nebegalėjo toliau finansuoti. Nuo to momento, kai buvo paimtas kreditas, įkeičiant UAB „S.“ turtą, pinigų panaudojimas turėjo būti derinamas su E. Z., kiekviena mintis ir projektas turėjo būti daroma su E. Z.. Be to, T. S. aiškino, kad E. Z. per V. B. investavo po 200000 Eur į UAB „I.“ projektą (duomenys neskelbtini).

Kaip jau buvo minėta, kaltininko aiškinimas apie tai, kad neva jis piniginių lėšų nepasisavino, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai tinkamą lėšų ir turto panaudojimą, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, kaltinimo nepaneigia. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptarti T. S. teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, t. y. byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis išgrynintus pinigus naudojo nurodytu būdu. Be jokios abejonės, baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad daugiabučiai gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo statomi ir šie namai iš esmės buvo pastatyti. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dalis paskolos (daugiau nei trečdalis), gautos iš kredito unijos, iš tikrųjų buvo panaudota daugiabučių namų statybai. Vis tik byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų T. S. teiginius, kad būtent kaltinime nurodytos išgrynintos pinigų sumos, kurių panaudojimas nėra patvirtintais jokiais dokumentais, iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės interesais, t. y. minėto statybos projekto įgyvendinimui. Čia būtina pažymėti tai, kad dalis piniginių lėšų buvo išgryninta užsienio valstybėse (Nyderlandų Karalystėje, Ispanijos Karalsytėje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje ar Latvijoje). Teismui nekyla jokių abejonių, kad šios pinigų sumos nebuvo naudojamos tuo metu Lietuvoje vykdytiems statybos darbams ar medžiagoms apmokėti.

Iš specialisto išvados Nr. 5-1/82 matyti UAB „E.“ pagal 2012 m. vasario 23 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. susitarimą į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš KU „T.“ gavo 1850000,00 Lt. Gavusi paskolą 2012 m. vasario 28 d. UAB „E.“ grąžino KU „Nacionalinė kredito unija“ 489085,95 Lt paskolą pagal 2010 m. balandžio 29 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo iš viso 2564,00 Lt banko mokesčių bei 107900,00 Lt išėmė grynais. Be to, 2012 m. balandžio 2 d. grąžino 450,25 Lt paskolos KU „T.“. UAB „E.“ gavus 2012 m. rugpjūčio 29 d. 1250000,00 Lt paskolą, tą pačią dieną pervedė 1025000,00 Lt UAB „I.“ į sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei iš sąskaitos išėmė 225000,00 Lt grynais pinigais. Tyrimui nebuvo pateikti UAB „E.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (taip pat ir 2012 m. rugpjūčio 28 d. sutartis, PVM sąskaitos faktūros ir kt.) bei apskaitos registrai, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, kaip buvo panaudota 332900,00 Lt (107900,00 Lt (2012 m. vasario 28 d.) ir 225000,00 Lt (2012 m. rugpjūčio 29 d.)) suma, iš UAB „E.“ sąskaitos paimta grynais pinigais, bei negalima nustatyti, ar pagrįstai UAB „I.“ buvo pervestos 1025000,00 Lt piniginės lėšos (t. 10, b. l. 132-138). Taigi specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad UAB „E.“ ir UAB „I.“ disponavo piniginėmis lėšomis, kurios galėjo būti naudojamos ir buvo naudojamos statybų projektui įgyvendinti. Tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad statybos darbai nebūtų galėję vykti, jeigu T. S. pinginių lėšų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas jokiais dokumentais, nebūtų naudojęs taip, kaip jis pats nurodė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. nurodė, jog pastatas (duomenys neskelbtini) buvo statomas iš įvairių piniginių lėšų, tačiau didžioji dalis lėšų buvo gauta iš KU „T.“. Liudytojas patvirtino, kad jis yra gavęs grynųjų pinigų iš T. S., tačiau negalėjo nurodyti, kiek pinigų yra gavęs. Vis tik net ir tokie liudytojo parodymai neleidžia daryti išvados, kad T. S. inkriminuojama kaip pasisavinta pinigų suma iš tikrųjų buvo panaudota pastatų statybai.

T. S. teiginiai, kad dalį bendrovės pinigų jis panaudojo kaip atlyginimą už darbą bendrovėje, tik patvirtina faktą, jog kaltinamasis su bendrovės lėšomis elgėsi kaip su savomis, šias lėšas savinosi bei švaistė pagal savo valią ir kylančius poreikius. Be to, kaltinamojo teiginiai, susiję su jam turėtu mokėti atlyginimu UAB „E.“, yra nelogiški ir prieštaringi. T. S. teigė, kad atlyginimo dydį jam nustatė asmenys, t. y. H. Č. ir A. D., jokiais teisiniais ryšiais nesusiję su bendrove, kita vertus, jis tvirtino ir tai, kad dėl konkretaus dydžio atlyginimo nebuvo susitarta, kas dar kartą patvirtina, kad pinigines lėšas savo poreikiams tenkinti ir nenustatytiems tikslams jis naudojo pagal savo valią. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad H. Č. ir (ar) A. D. būtų turėję galimybes priimti kokius nors sprendimus dėl UAB „E.“ piniginių lėšų panaudojimo.

Teismas konstatuoja, kad visos piniginės lėšos, kurias T. S. išgrynino ir nepagrindė jų panaudojimo jokiais apskaitos dokumentais, t. y. viso 436673,05 Lt (126469,26 Eur), yra vertintinos kaip pasisavintas didelės vertės turtas, o iš bendrovės banko sąskaitos pervestos piniginės lėšos, t. y. viso 87398,61 Lt (25312,39 Eur), kurios buvo panaudotos asmeniniams T. S. interesams tenkinti, yra vertintininos kaip išvaistytas turtas. T. S. veiksmai, pasisavinus UAB „E.“ pinigines lėšas, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje požymius, o veiksmai iššvaisčius minėtos bendrovės pinigines lėšas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Teismo motyvai dėl bausmių kaltinamajam skyrimo ir kitų klausimų.

Teismas nenustatė T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje. Taip pat teismas nenustatė T. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje.

Skirdamas T. S. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių keturios priskiriamos sunkių nusikaltimų nuosavybei, viena apysunkių nusikaltimų finansų sistemai, o viena nesunkių nusikaltimų teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui kategorijoms. Pažymėtina, kad nusikaltimais nuosavybei juridiniams asmenims buvo padaryta žala, kuri visais atvejais ženkliai viršijo BK 190 straipsnyje numatytą didelės vertės turto minimalią ribą. Nusikalstamos veikos yra baigtos, visos nusikalstamos veikos, išskyrus UAB „S.“ turto išvaistymą, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Teismas įvertina ir tai, kad T. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas nusikaltęs, t. y. padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (T. S. buvo teistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, o šio nuosprendžio dalis buvo panaikinta bei pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi), o 2021 m. liepos 8 d. jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už ką Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas. Iš baudžiamojoje byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotų duomenų matyti, kad T. S. nuo 2013 metų iki 2022 metų buvo ne kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už teisės pažeidimų, susijusių su jo vadovaujamų bendrovių veikla padarymu (kaltinamasis yra padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 192 straipsnio 1 dalyje, 193 straipsnio 3 dalyje, 120 straipsnio 1 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje, 41³ straipsnio 1 dalyje). Teismas taip pat įvertina, kad T. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, šeimoje auga du vaikai, iš kurių vienas yra nepilnametis (gimęs 2006 metais), o kitas mažametis (gimęs 2010 metais), jis dirba. Skiriant bausmes atsižvelgtina ir į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo byloje priėmimo praėjo pakankamai daug laiko ir nėra pagrindo tvirtinti, jog jo trukmę lėmė išskirtinai kaltinamojno veiksmai. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad T. S. už jo padarytus sunkius nusikaltimus yra skirtinos atitinkamų normų sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, o už padarytus apysunkį bei nesunkų nusikaltimus yra skirtinos arešto bausmės. Skiriamų bausmių dydžiai nustatyti artimesni minimaliai baudžiamajame įstatyme numatytai laisvės atėmimo bausmės ribai, o arešto bausmių dydžiai nustatytini artimi baudžiamajame įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

T. S. skiriamos bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, tarpusavyje bei su bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam paskirta bausme už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „S.“ turto iššvaistymas), padarymą apimtinos baumės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir bausmė, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „S.“ turto pasisavinimas), 183 straipsnio 2 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „E.“ turto pasisavinimas ir išvaistymas). Į bausmės laiką įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikas nuo 2021 m. liepos 8 d. 17.38 val. iki 2021 m. liepos 9 d. 15.08 val. (viena diena), kurį T. S. išbuvo laikiname sulaikyme.

Teismas pažymi, kad šiuo metu BK 75 straipsnio nuostatos nebenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Vis tik įvertinus tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojo baudžiamojo įstatymo nuostatos, kurios leido bausmės vykdymą atidėti ir tais atvejais, kai yra padaryti sunkūs nusikaltimai, todėl teismas vertina galimybę kaltinamajam taikyti palankesnio, jo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo nuostatas.

BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmių skyrimui, visumą, gali būti pasiekti paskirtos subendrintos bausmės vykdymą jam atidedant. Teigtina, kad, paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę ar taikant jam dalinį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą (eliminuojant kaltinamąjį trumpesniam laikui iš visuomeninio gyvenimo), prioritetas būtų suteiktas jo nubaudimui ir būtų nepagrįstai ignoruojami kiti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmių tikslai. Teismas konstatuoja, kad T. S. bausmės vykdymas turi būti atidėtas trejiems metams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų jo paties, civilinio ieškovo, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą. Čia būtina pabrėžti, kad tuo atveju, jeigu T. S. netinkamai vykdys jam nustatytus įpareigojimus, nesilaikys teisės aktų reikalavimų, jis privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas mano, kad, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimų padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, T. S. yra būtina įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (šis įpareigojimas drausmins kaltinamąjį ir bus papildoma paskata dirbti bei gauti pajamų), tęsti darbą (šis įpareigojimas užtikrins, kad kaltinamasis turės pajamų, galės išlaikyti save bei vaikus, sudarys sąlygas atlyginti nusikaltimais padarytą žalą bei vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, jį drausmins) bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (šis įpareigojimas drausmins kaltinamąjį ir leis probacijos tarnybai efektyviai kontroliuoti, kaip yra vykdomos kitos pareigos).

BUAB „S.“ atstovė baudžiamojoje byloje yra pateikusi 948809,33 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Anksčiau aptartais įrodymais byloje yra nustatyta, kad UAB „S.“ dėl nusikalstamų T. S. veiksmų patyrė 948809,33 Eur žalą (pasisavintos piniginės lėšos – 137873,28 Eur, iššvaistyto turto vertė – 810936,05 Eur). Šią žalą privalo atlyginti kaltas dėl jos atsiradimo asmuo, t. y. kaltinamasis T. S.. Taigi baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas ir iš T. S. BUAB „S.“ priteistini 948809,33 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

BK 72 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai konfiskuotino turto neįmanoma paimti dėl objektyvių priežasčių (jis yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir pan.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymima, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad T. S. pasisavino 126469,26 Eur bei išvaistė 25312,39 Eur, kurie priklausė UAB „E.“. Civilinis ieškinys dėl minėtų pinigų sumų T. S. nebuvo ir nėra pareikštas. UAB „E.“ yra išregistruota, likviduota bankrutavus. Taigi, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš T. S. valstybės naudai išieškotini 151781,65 Eur kaip jo padarytų nusikalstamų veikų rezultatas.

Ikiteisminio tyrimo metu T. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas, rašytinį pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės naikintinos pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „S.“ turto pasisavinimas), ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „S.“ turto iššvaistymas), ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalye, ir paskirti areštą keturiasdešimt penkioms paroms;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „E.“ turto pasisavinimas), ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir septyniems mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalį (UAB „E.“ turto iššvaistymas), ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis bei 5 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „S.“ turto iššvaistymas), padarymą, apimti baumes, paskirtas už nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (UAB „S.“ turto pasisavinimas), 183 straiosnio 2 dalyje bei 184 straipsnio 2 dalyje (UAB „E.“ turto pasisavinimas ir išvaistymas), padarymą ir T. S. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką nuo 2021 m. liepos 8 d. 17.38 val. iki 2021 m. liepos 9 d. 15.08 val. (viena diena), kurį T. S. išbuvo laikiname sulaikyme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5 bei 8 punktais, T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams ir per šį terminą įpareigoti:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš T. S. priteisti BUAB ,,S.“ naudai 948809,33 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš T. S. valstybės naudai, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, išieškoti 151781,65 Eur.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimas neišvykti T. S. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis