Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Č. ieškinį atsakovui M. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašų su vertimu į lietuvių kalbą kopijas (b.l. 78-80, t.2), teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 15-814 kopiją (b.l. 81-82, t.2), UAB “Factum Vilnius” įstatų lapo kopiją (b.l. 83, t.2), vietinio mokėjimo nurodymo kopiją (b.l. 84, t.2).

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo M. Č. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš dalies sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimo ir bylos išnagrinėjimo atsakovui nedalyvaujant.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui apie paskirtus posėdžius byloje pranešė viešo paskelbimo būdu, todėl atsakovas apie juos nežinojo ir byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Taip buvo pažeisti atsakovo interesai, nes byloje buvo reiškiami reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, reikalaujama priteisti didelę turtinę ir neturtinę žalą, todėl buvo būtina įvertinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovo poziciją dėl ieškinio dalyko. Be to šeimos bylose teismas turi pareigą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, dėl ko atsakovo dalyvavimas byloje buvo būtinas. Apelianto teigimu, teismas neišnaudojo visų priemonių, kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti asmeniškai (per antstolį) arba paskiriant kuratorių. Todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti 2013 m. spalio 4 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovės nurodytu darbovietės adresu, tačiau informuota, kad atsakovas nebedirba (b.l. 115-128; 132-172, t.1). Ieškovė pateikė informaciją, kad atsakovas nurodė visą korespondenciją siųsti adresu (duomenys neskelbtini), arba jo advokatui V. K., adresu (duomenys neskelbtini), kur dokumentai ir buvo išsiųsti (b.l. 182-185, t.1). Tačiau teisme buvo gautas advokato V. K. pranešimas, kad jis nėra įgaliotas atstovauti atsakovo šioje byloje (b.l. 186-187, t.1). Pats atsakovas M. Č. 2014 m. kovo 14 d. elektroniniu paštu informavo teismą dokumentus siųsti į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 189, t.1), tačiau dokumentai keletą kartų nebuvo atsiimti iš pašto įstaigos (b.l. 2, 10, t.2), vėliau įteikti E. Č. (b.l. 12, t.2). 2014 m. spalio 6 d. teisme gautas atsakovo M. Č. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodyta korespondenciją siųsti advokatui R. Ž., tačiau advokato kontoros adresas nenurodytas, atstovavimo sutartis nepateikta (b.l. 13-14, t.2). Pakartotinai teismo dokumentai siųsti atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti teismui su nuoroda „neatsiėmė pašte“ (b.l. 16A, 21-22, t.2), teismo posėdis atidėtas (b.l. 23, t.2), apie tai atsakovas informuotas ieškovės elektroniniu paštu (b.l. 26, t.2). Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 10, 18, t.2). Atsakovui neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šiuos faktinius duomenis, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad teismas, atsakovui apie paskirtus posėdžius pranešęs viešo paskelbimo būdu ir bylą išnagrinėjęs jam nedalyvaujant, pažeidė jo - atsakovo interesus. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog pats atsakovas nebuvo suinteresuotas greitu bylos išnagrinėjimu bei savo nuomonės pateikimu, nes apie vykstantį procesą jam neginčijamai buvo žinoma, apie ką byloja jo laiškai teismui. Taigi pats atsakovas nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, nepasirūpino tinkamu atstovavimu ir pan. (CPK 42 str. 5 d.), todėl negalima teigti, kad teismas neišnaudojo visų priemonių, kad procesiniai dokumentai atsakovui būtų įteikti asmeniškai ir dėl to jo procesinės teisės buvo pažeistos. Pripažinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, nebuvo įstatyme nustatyto pagrindo, o ir tokio prašymo nei ieškovė, nei atsakovas nebuvo pareiškę.

Tai, kad atsakovas pasinaudojo teise į apeliaciją ir apskundė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą, negali būti pripažinta piktnaudžiavimu procesine teise ir už tai skiriama bauda, kaip to atsiliepime prašo ieškovė, nes apeliacijos teisė ir nustatyta įstatyme (CPK 305 str.) ir tik pats byloje dalyvaujantis asmuo sprendžia, ar ja pasinaudoti ar ne.

Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija nesprendžia atsakovo apeliacinio skundo prašymo dėl šalių sudarytos santuokos pripažinimo negaliojančia klausimo, kadangi toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).

Dėl kaltės, nutraukiant šalių santuoką, nustatymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovo, kaip sutuoktinio, netinkamą elgesį - jo artimą bendravimą su kitomis moterimis, šalims esant santuokoje, ir pripažino, jog atsakovo elgesys yra priešingas gerai moralei, šeimos santykiams, sutuoktinio pagarbai šeimai, sutuoktinei, šeimos gerovės kūrimui, dėl ko padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija teismo išvadą dėl atsakovo kaltės, nutraukiant santuoką, nustatymo. Atsakovas tvirtina, kad teismo sprendimas motyvuotas tik ieškovės paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, bet atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes iš tikrųjų santuokos iširimą nulėmė ieškovės slepiamas negalėjimas susilaukti vaikų. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai praktiškai kartu nebegyvena nuo 2011 m. pabaigos, kada, ieškovės teigimu, sutuoktinio elgesys labai pasikeitė, jis pradėjo vengti ieškovės, vėliau ieškovė išvažiavo į Lietuvą gydytis ir paaiškėjo, jog atsakovas turi kitą moterį. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Ieškovė ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo netinkamą elgesį su ieškove. Tokiais įrodymais pripažintini socialiniuose tinkluose Facebook ir Skype atsakovo profiliuose esantys susirašinėjimai (pokalbiai) ir draugystė su V. B., nuotraukos, iš kurių akivaizdžiai matyti jų artimas tarpusavio ryšys ir santykiai. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir tvirtina, kad šie duomenys ieškovės gauti neteisėtai, o jo santykiai su minėta moterimi, yra tik draugiški, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas ir pirmosios instancijos teismo konstatuotas faktines aplinkybes nepateikia. Taip pat ieškovė įrodė (UAB „Kardiolita“ duomenys, lėktuvo bilietas), kad bendru sutarimu, tikslu išsiaiškinti, ar šalys gali susilaukti vaikų, ieškovė išvyko į Lietuvą atlikti operaciją, o po jos (2012-01-15) atsakovas SMS žinute informavo, kad ieškovė į Angliją gali nebegrįžti, kad nuomojamą namą reikės priduoti ir, kad ieškovė susirastų kur gyventi. Tuo tarpu atsakovas teismui iš esmės nepateikė jokių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo pagrindžiančių įrodymų, neištikimybės fakto prezumpcijos nepaneigė. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent atsakovo veiksmai lėmė santuokos iširimą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstojo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliantas nepagrįstai kelia klausimą dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo ir atitikties pirmiau nurodytoms įrodymų vertinimo taisyklėms. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrindė teismo sprendimą ieškovės paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, kadangi atsakovas neįrodinėjo ir neįrodė priešingai. Apelianto teiginys, kad ieškovė iki santuokos sudarymo nuslėpė nuo jo faktą dėl negalėjimo turėti vaikų, byloje taip pat neįrodytas, o ieškovei šią aplinkybę neigia. Ieškovė ieškinyje akcentavo atsakovo neištikimybės faktą ir jį įrodė, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir kaltu dėl santuokos iširimo pripažino tik atsakovą, nes nurodyta prezumpcija atsakovo nebuvo nuginčyta. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti atsakovo susirašinėjimai ir draugystė su V. B. socialiniuose tinkluose patvirtina atsakovo neištikimybės faktą, nenutraukus šalių bendro gyvenimo, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu tie duomenys buvo gauti. Todėl taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir kaltu dėl santuokos iširimo pripažinti tik atsakovą buvo pakankamas ir pagrįstas pagrindas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad šalių santuoka nutrūko išskirtinai dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo ieškovei priteisė 15 000 Lt (4 337,77 EUR) neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nurodyta suma neatitinka teismų praktikoje priteisimų sumų neturtinei žalai atlyginti, be to ieškovė neįrodė, kad tokią žalą apskritai patyrė. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais (dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio) iš dalies sutinka.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė argumentais, jog po to, kai atsakovas 2012 m. sausio 15 d. trumpąja žinute informavo ieškovę, kad ji gali nebegrįžti į Angliją, nuomojamą namą reikia atlaisvinti, o ieškovė turi susirasti kitą gyvenamąją vietą, nes atsakovas nutarė gyventi atskirai, ji patyrė šoką, negalėjo išskristi į Didžiąją Britaniją. Ji jautė gėdą, kad buvo palikta tokiu lemiamu momentu - po ginekologinės operacijos, kurią ryžosi daryti tam, kad susilaukti su atsakovu vaikų. Po to ji sužinojo, jog jau 2011 m. pavasarį atsakovas viešai susirašinėjo su meiluže kompiuteriu, komentavo jos nuotraukas, lankydavosi pas ją, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus praleido su drauge. Toks atsakovo elgesys menkino ieškovės, kaip asmenybės, orumą. Ieškovė jautėsi prislėgta ir nevertinama kaip moteris ir kaip asmenybė, ko pasėkoje jai buvo padaryta neturtinė žala, jos subjektyviu vertinimu lygi 30 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas neturtinę žalą įvertino 15 000 Lt (4 337,77 EUR). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir apelianto argumentus, sprendžia, jog ieškovės realiai patirta žala negalėtų būti įvertinta nurodyta pinigų suma, nes ieškovė iš tikrųjų nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jos fizinės ar psichinės sveikatos pablogėjimą, dėl to turėtus papildomus rūpesčius. Tačiau, pažymėtina, kad faktas, jog šalys santuokoje pragyveno palyginus neilgą laikotarpį (šalių santuoka sudaryta 2008 m. pabaigoje) ir atsakovas jau po keleto santuokos metų tapo neištikimas sutuoktinei, akivaizdu, neigiamai paveikė ieškovės būseną, sumenkino jos, kaip žmonos ir moters, asmenį bei savivertinimą. Taigi, kita vertus, negalima atmesti akivaizdžių faktų ir įrodymų, jog atsakovas sutuoktinei buvo neištikimas, t.y. aiškus nepagarbos rodymas bei ieškovės asmenybės menkinimas sukėlė ieškovei dvasinį skausmą bei išgyvenimus, kurie, teisėjų kolegijos nuomone ir atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, gali būti įvertinti 600 EUR suma. Ši suma konkrečiu atveju atitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus bei užtikrintų pakankamą moralinę satisfakciją ieškovei. Todėl iš atsakovo ieškovei nurodyto dydžio neturtinė žala ir priteistina.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo.

Pagal CK 3.69 straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo teismo palikti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę. Tokį prašymą grindžia tuo, kad santuoka turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), todėl santuokinės pavardės palikimas ieškovei prieštarautų atsakovo interesams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, jog tenkinti šį apelianto prašymą nėra pagrįsto ir pakankamo pagrindo, kadangi, kaip jau buvo minėta, šalių sudarytos santuokos pripažinimo negaliojančia klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas, o juo labiau nėra tenkinamas. Be to konkrečiu atveju dėl santuokos nutraukimo kaltu yra pripažintas atsakovas, o ne ieškovė, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo taikyti CK 3.69 straipsnio 2 dalį ir uždrausti ieškovei pasilikti santuokinę pavardę.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės ir būtent dėl atsakovo atsiųstos SMS žinutės ieškovė nepasinaudojo lėktuvo bilietu, priteisė iš atsakovo ieškovei 3 734,18 Lt (1 081,49 EUR) turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 3 583,60 Lt gydymo išlaidos ir 150,58 Lt kelionės išlaidų. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, savo nesutikimą apeliaciniame skunde grįsdamas tuo, kad gydymo išlaidas dėl savo sveikatos problemų turėtų prisiimti išimtinai ieškovė, kuri nuslėpė sveikatos problemas iki santuokos sudarymo. Be to atsakovas jau prisidėjo prie ieškovės sveikatos problemų gydymo, pervesdamas į jos sąskaitą 1 000 svarų sterlingų. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais sutinka iš dalies.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad ieškovė patyrė teismo priteistą 1 081,49 EUR turtinę žalą (b.l. 36-37, 79-82, t.1). Šios išlaidos, nutraukiant santuoką dėl atsakovo kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš atsakovo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad, prieš ieškovei išvykstant į Lietuvą, jis į ieškovės asmeninę sąskaitą pervedė (2012-12-06 pervedimas kodu 0064) 1 000 svarų sterlingų (pagal oficialų kursą 4 609,49 Lt arba 1 335 EUR), konstatuotina, kad ši suma pilnai padengia ieškovės operacijos ir kelionės išlaidas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 1 081,49 EUR turtinę žalą, todėl šioje dalyje teismo sprendimą panaikina (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir ieškinį atmeta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau ne visiškai tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl teismo sprendimas aukščiau aptartose dalyse keistinas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad, nagrinėjant bylą, jis patyrė 350 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Tačiau teisėjų kolegija tokį atsakovo prašymą atmeta, kadangi ši suma, nutraukiant santuoką dėl atsakovo kaltės, remiantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės negali būti priteista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą pakeisti:

Priteistą iš atsakovo M. Č. ieškovei L. Č. 15 000 Lt (arba 4 337,77 EUR) neturtinę žalą sumažinti iki 600 EUR (šešių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti sprendimo dalį, kurioje iš atsakovo M. Č. ieškovei L. Č. priteista 3 734,18 Lt (arba 1 081,49 EUR) turtinė žala ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.