Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apeliacinį skundą dėl 2016 m. birželio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos granitas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Metalsta“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Regofra“).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė:

Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Žemaitijos granitas“ 1 518,01 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė su atsakove susitarė dėl prancūziško balkono pagaminimo. Šalių pasirašytas 2008 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 09/12 patvirtina, kad susitarimas buvo įvykdytas, t. y. buvo pagamintas prancūziškas balkonas, 5 241,38 Lt (1 518,01 Eur) vertės. Atsakovė su ieškove už atliktus darbus iki šiol neatsiskaitė. Bankroto administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, reiškia reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.Nurodė, kad ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas, kuriuo grindžiamas reikalavimas, patvirtina, jog ji atliko akte nurodytus darbus, tačiau nepagrindžia aplinkybės, kad darbus perdavė, o atsakovė juos priėmė. Taip pat nėra duomenų, kad atsiskaitymui buvo išrašyta ir atsakovei pateikta PVM sąskaita faktūra. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas padaryti išvadą, kad tarp šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu ieškovė atsakovei pagamino ir pristatė gaminius, tačiau atsakovė (užsakovė) dėl darbų esminių darbų trūkumų vienašališkai nutraukė sutartį, dėl ko pagaminta produkcija buvo grąžinta rangovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei nekyla pareiga sumokėti ieškovei už atliktus darbus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės, t. y. tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimus.Nurodė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai juridinio asmens buhalterijoje turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus. Įmonės buhalterijoje rastas rašytinis įrodymas, t. y. 2008 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų aktas Nr. 09/12, patvirtina apie darbų atlikimą ir neatsiskaitymą. Jis pasirašytas ieškovės ir atsakovės. Užsakovė yra juridinis asmuo, todėl privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir nepasirašyti atliktų darbų akto, jei darbai buvo atlikti netinkamai ar pagamintas daiktas atsakovei netiko. Liudytojų parodymai, kuriais vadovavosi teismas, negali paneigti pasirašyto juridinę galią turinčio dokumento. Prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės netgi tuo atveju, jei nebus tenkinamas apeliacinis skundas. Paaiškino, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų kalta pati atsakovė, nes pasirašė darbų priėmimo aktą. Administratorius, priėmęs bankrutuojančios įmonės dokumentus ir radęs minėtą dokumentą, turėjo pareigą kreiptis į teismą gindamas kreditorių interesus. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.Nurodė, kad šalys sudarė žodinę sutartį dėl prancūziško balkono pagaminimo. 2008 m. rugsėjo 12 d. pasirašytas aktas patvirtina, kad ieškovė gaminį pristatė. Tačiau iš pateiktų faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų matyti, kad gaminys dėl broko nebuvo sumontuotas ir tą pačią dieną išvežtas. Ieškovė nereiškė pretenzijų, nepateikė PVM sąskaitos faktūros, todėl ir faktiškai nėra jokios skolos. Paaiškino, kad nors bankroto administratorius pareiškė ieškinį teisme, gindamas kitų kreditorių interesus, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje. Dėl ieškovės veiksmų ji buvo įtraukta į teisminį procesą ir patyrė išlaidų, kurias privalo atlyginti ieškovė, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Šioje nagrinėjamoje byloje ieškinys grindžiamas argumentais, kad pagal žodinį susitarimą ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsakovės UAB „Žemaitijos granitas“ užsakymu įsipareigojo pagaminti balkono turėklus ir vidinių laiptų turėklus, buvo aptartos techninės detalės, konstrukcija ir pan. Atsakovė šios aplinkybės neneigia. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai žodinės sutarties pagrindu, todėl teismas vadovaujasi bendrosiomis CK įtvirtintomis nuostatomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 179 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).Byloje ginčas iškilo dėl to, ar ieškovė perdavė atsakovei, o atsakovė turi sumokėti ieškovei už pagamintus balkono ir vidinių laiptų turėklus. Ieškovė atsakovės pareigą sumokėti grindžia atsakovės pasirašytu 2008 m. rugsėjo 12 d. atliktų darbų aktu Nr. 09/12.Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad buvęs šiuo metu bankrutuojančios UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovas direktorius S. K. ir UAB „Žemaitijos granitas“ atstovas generalinis direktorius R. L. 2008 m. rugsėjo 12 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 09/12, kuriame nurodyta, jog ieškovė perdavė atsakovei prancūzišką balkoną, turėklus, statramsčius – vamzdžius, tvirtinimus iš šono, užpildus su 2 strypeliais, kurių kaina – 5 241,38 Eur. Fakto, kad ieškovė pristatė pagamintus balkono turėklus ir vidinių laiptų turėklus, neginčija ir pati atsakovė. Tačiau paaiškino, kad atliktų darbų aktas buvo pasirašytas anksčiau, nei apžiūrėta ir įvertinta pristatytų daiktų kokybė. Tai patvirtino ir kaip liudytojas apklaustas S. K.. Jis pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo matyti nekokybiški darbai – kreivi turėklai ir kt., šiuos darbų trūkumus taisė UAB „Regofra“, jų įmonė dėl to jokių išlaidų nepatyrė. Šias nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas S. L. (S. L.), kuris tuo metu dirbo UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ komercijos direktoriumi. Liudytojas V. P. taip pat patvirtinto, jog atvežta produkcija nebuvo iškelta iš transporto priemonės, ji buvo apžiūrėta transporto priemonėje, buvo matyti, kad metalo gaminiai nekokybiški, nes metalas buvo banguotas, jo pataisyti nebuvo įmanoma. Šiais liudytojų parodymais netikėti pagrindo teismui nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį dar į tai, kad atvežti balkono turėklai ir vidinių laiptų turėklai net nebuvo pradėti montuoti pas atsakovę, juos pagamino UAB „Regofra“, tačiau atsakovė atsisakė juos priimti, todėl juos išsivežė pristatę asmenys. Išdėstytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad darbų rezultatas dėl netinkamos kokybės nebuvo priimtas ir juo nebuvo naudojamasi.Rangovui perdavus darbus užsakovas privalo sumokėti kainą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. PVM sąskaita faktūra yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių nustatant tikrąjį šalių susitarimo dalyko turinį. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą ieškovė PVM sąskaitą faktūrą turėjo teisę išrašyti po to, kai darbai buvo perduoti. Iš civilinės bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ nebuvo išrašiusi UAB „Žemaitijos granitas“ PVM sąskaitos faktūros. Ieškovė darbus atliko 2008 m. rugsėjo 12 d., į teismą dėl skolos priteisimo kreiptasi tik 2015 m. kovo 12 d. Šie faktiniai duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovė dėl esminių darbų trūkumų vienašališkai nutraukė sutartį, dėl ko pagaminta produkcija buvo grąžinta rangovui. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pagal žodinį susitarimą ir 2008 m. rugsėjo 12 d. pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 09/12 yra skolinga ieškovei (CPK 179 str.).Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskleidė bylos esmę, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą prašė netenkinus apeliacinio skundo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad jei atsakovė nebūtų pasirašiusį darbų atlikimo akto, ji, gindama bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, nebūtų kreipusis į teismą ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šiuo atveju teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nesąžiningai atliko procesines pareigas, todėl pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93, 98 straipsniai).Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 350 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei UAB „Žemaitijos granitas“ iš ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, išieškant iš administravimui skirtų išlaidų.