- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2-2203-1185/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00268-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Atsakovas
- T. B., M. B., K. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transelus“ atstovui advokatui A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transelus“ ieškinį atsakovams T. B., M. B. ir K. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Transelus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams T. B., M. B. ir K. B. ir prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab initio) 2024 m. sausio 1 d. tarp ieškovės bankrutuojančios UAB „Transelus“ ir atsakovo K. B. sudarytą 23 300,00 Eur sumos įskaitymo sandorį, kuriuo atsakovų T. B. ir M. B. 23 300,00 Eur skola bendrovei (atitinkamai 12 300,00 Eur ir 11 000,00 Eur) buvo įskaityta į bendrovės 23 300,00 Eur skolą atsakovui K. B., priteisti ieškovei iš atsakovo T. B. 12 300,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės M. B. 11 000,00 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, pagrįsdama, kad ginčo sandoris pažeidė bendrovės kreditorių interesus, nurodė, kad egzistuojant bendrovės nemokumui bendrovė, kurios vadovo pareigas nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo T. B., ir atsakovas K. B. atliko piniginių reikalavimų įskaitymą, atsakovų T. B. ir M. B. skolą bendrovei apmokant tokia pat bendrovės skolos suma atsakovui K. B., taip pažeidžiant kitų bendrovės kreditorių interesus, kreditorių lygiateisiškumo principus, sumažinant bendrovės turtą ir atitinkamai sumažinant galimybę kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto. Ieškovė taip pat nurodė, kad nenustatyta jokių imperatyvių pagrindų, kurių pagrindu bendrovė privalėjo sudaryti ginčo sandorį, todėl akivaizdu, jog bendrovė jo sudaryti neprivalėjo. Ieškovės teigimu, kadangi ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas K. B. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, bendrovei vadovavo jo sūnus T. B., sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 2 ir 6 punktus, todėl sandorio šalys neabejotinai suprato ir žinojo, kad sudarius sandorį bus sumažintas bendrovės turtas, kiti kreditoriai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų ir sandoriu bus pažeisti kitų kreditorių interesai. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes bendrovei bankroto byla iškelta 2024 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovė, pasisakydama dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių, laikėsi pozicijos, kad sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios, iš atsakovų T. B. ir M. B. priteistina 23 300,00 Eur bendros sumos skola bendrovei (atitinkamai 12 300,00 Eur ir 11 000,00 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovės nuomone, ieškinio reikalavimai pateikti vien formaliai taikant actio Pauliana institutą, visiškai ignoruojant konkrečią situaciją ir susiklosčiusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė galėtų reikšti ieškinį tik pasibaigus bankroto procedūrai ir kreditorių interesai nebūtų pažeisti.
3. Atsakovas T. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovas nurodė, kad pritaria atsakovės M. B. atsiliepime į ieškinį nurodytiems nesutikimo motyvams, papildomai nurodydamas, kad jis sudarydamas ginčijamą sandorį nelabai susigaudė faktinėje (teisinėje) situacijoje.
4. Atsakovas K. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė galėtų reikšti ieškinį tik pasibaigus bankroto procedūrai.
5. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Transelus“ pateikė dubliką ir nurodė, kad atsakovų pateiktuose atsiliepimuose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, bei prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė, nurodžiusi, kad atsakovų atsiliepimai į ieškinį yra be motyvų ir deklaratyvūs, pabrėžė, kad atsakovai neįrodė, kodėl toks ieškinys galėtų būti reiškiamas tik po bendrovės bankroto bylos užbaigimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo atveju nėra įrodytų atsakovo T. B. atleidimo nuo atsakomybės sąlygų.
6. Atsakovai M. B., T. B. ir K. B. pateikė tripliką ir nurodė, kad ieškinys gali būti teikiamas tik tada, kai pasibaigs bendrovės bankroto byla ir bus nustatytos visos aplinkybės, įgalinančios nurašyti bendrovės skolas, bei tas skolas, kurių nurašyti nėra teisinės galimybės, t. y. bendrovę likviduojant.
7. Ieškovės bankrutuojančios UAB „Transelus“ atstovas advokatas A. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovas pažymėjo, kad ieškinys yra pagrįstas ir nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Atstovas pažymėjo, kad skolų sudengimas atliktas ieškovei esant nemokiai, o nagrinėjamu atveju, atsakovui K. B. neteisėtai suteikus pranašumą, buvo pažeisti kitų kreditorių interesai, nes bendrovė prarado teisę į 23 300,00 Eur skolos sumą iš atsakovų M. B. ir T. B.. Atstovas akcentavo, kad bankroto byloje buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurie susidarė iki ginčo sandorio sudarymo. Atstovas pažymėjo, kad ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovui K. B., nors ginčo sandorio neprivalėjo sudaryti. Atstovas pažymėjo, kad atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 2 ir 6 punktus, atsakovai prezumcijos neginčijo. Atstovas pažymėjo, kad atsakovas T. B. vadovavo bendrovei nuo 2020 m., įmonė vykdė veiklą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis nesuprato savo veiksmų esmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
8. Nagrinėjamu atveju iš UAB „Transelus“ bendrojo žurnalo operacijos įrašo nustatyta, kad 2024 m. sausio 1 d. tarp ieškovės bankrutuojančios UAB „Transelus“ ir atsakovo K. B. buvo sudarytas 23 300,00 Eur sumos įskaitymo sandoris, kuriuo atsakovų T. B. ir M. B. 23 300,00 Eur skola bendrovei (atitinkamai 12 300,00 Eur (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 11 000,00 Eur (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini))) buvo įskaityta į bendrovės 23 300,00 Eur skolą atsakovui K. B. (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo UAB „Transelus“ vadovo T. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta MB „Vaižganto trys“. Ieškovės nemokumo administratorė 2024 m. rugsėjo 11 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu gavo bendrovės dokumentus ir patikrino ieškovės sudarytus sandorius ir buhalterinius dokumentus. Nemokumo administratorė nustatė, kad ieškovė buvo skolinga atsakovui K. B., kuris nuo 2020 m. gruodžio 21 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, 23 300,00 Eur, o atsakovai T. B., kuris buvo bendrovės vadovu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki nemokumo bylos iškėlimo bei yra atsakovo K. B. sūnus, ir M. B., kuri yra atsakovo T. B. sutuoktinė, sudarė ginčo sandorį bendrovei būnant nemokiai ir turint 58 450,67 Eur pradelstų įsipareigojimų. Ieškovė įvertino, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditorių interesus ir turėtų būti pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, bei ieškovei priteista skola iš atsakovų T. B. ir M. B.. Atsakovai nesutiko, kad egzistuoja pagrindas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu. Todėl byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sąlygos dėl ginčo sandorio.
Dėl nustatytinų sąlygų taikant actio Pauliana institutą
9. Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie juridinio asmens sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina juridinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir kreipiasi į teismą dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o juridinis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasis bankroto administratorius turi galimybę nuginčyti iki bankroto bylos iškėlimo įmonės atliktus mokėjimus (atsiskaitymus), dėl kurių neteisėtai suteiktas prioritetas vienam iš kreditorių ir atitinkamai sumažinta galimybė kitiems kreditoriams gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-684/2020).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Pareiga įrodyti visas Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.
Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo
11. Bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, įrodinėdamas pirmosios actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016).
Žemesnės instancijos teismas
12. Ieškovė pateikė Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 11 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. Sąraše nurodyta, kad iš viso pirmos eilės kreditorių reikalavimai sudaro 73 205,48 Eur, o antros eilės kreditorių reikalavimai sudaro 84 064,15 Eur. Nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kreipdamasis dėl kreditorinio reikalavimo, nurodė, kad 2023 m. gruodžio 31 d. duomenimis ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 1 023,67 Eur. Taip pat nustatyta, kad ieškovė buvo neapmokėjusi UTA Spolka z o.o. filialo Vilniuje išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių apmokėjimo terminas buvo suėjęs iki 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. buvo skolinga šiam kreditoriui 11 832,81 Eur. Ieškovė taip pat pateikė DKV E. S. GmbH+Co.KG 2023 m. rugsėjo 12 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė įsipareigojo iki 2023 m. spalio 30 d. sumokėti 2 265,39 Eur. Todėl laikytina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, UTA Spolka z o.o. filialo Vilniuje ir DKV E. S. GmbH+Co.KG kreditoriniai reikalavimai atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo – 2024 m. sausio 1 d. – ir ginčo sandorio sudarymo metu šie kreditoriai turėjo ieškovei neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises.
13. Kaip minėta, būtina, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) būtų atsiradęs iki ginčijamo sandorio sudarymo. Kadangi ieškovės kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, UTA Spolka z o.o. filialo Vilniuje ir DKV E. S. GmbH+Co.KG kreditoriniai reikalavimai jau egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, laikytina įrodyta pirmoji Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlyga.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
15. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, taip pat yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).
16. Ieškovė, įrodinėdama, kad ginčo sandoris pažeidžia kreditorių teises, nurodė, kad ginčijamu sandoriu buvo sudarytos galimybės vienam iš daugelio bendrovės kreditorių pasidengti savo reikalavimą, be to, bendrovė prarado reikalavimo teisę į atsakovus T. B. ir M. B. dėl 23 300,00 Eur sumos, kuria būtų galima patenkinti kitų kreditorių reikalavimus, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima pateisinti ginčijamo sandorio sudarymą, nenustatyta.
17. Iš ieškovės balanso už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. matyti, kad ieškovė ilgalaikio ir trumpalaikio turto turėjo už 123 948,94 Eur ir turėjo 174 746,91 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir kitų trumpalaikių įsipareigojimų. Iš ieškovės pelno nuostolių ataskaitos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. matyti, kad ieškovė nuostolis sudarė 33 445,76 Eur. Taigi šie duomenys sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki.
18. Nustatyta, kad atsakovai T. B. ir M. B. buvo skolingi bendrovei 23 300,00 Eur (atitinkamai 12 300,00 Eur (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 11 000,00 Eur (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), o bendrovė buvo skolinga atsakovui K. B. 23 300,00 Eur (sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi iki šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymo reikalavimo teisę turėjo tiek atsakovas K. B. į ieškovę (23 300,00 Eur sumos), tiek ir ieškovė į atsakovus T. B. ir M. B. (iš viso 23 300,00 Eur sumos). Atsakovai šių aplinkybių neginčijo, t. y. neginčijo, kad ieškovė turėjo prievolę atsisakyti su atsakovu K. B., o atsakovai T. B. ir M. B. turėjo prievolę atsisakyti su ieškove. Kaip teisingai nurodė ieškovė, tuo atveju, jei iškovė ir atsakovai nebūtų sudaręs ginčo sandorio ir atlikę prievolių sudengimo, atsakovas K. B. būtų traktuojamas kaip ieškovės kreditorius ir dalyvautų bankroto procese lygiomis teisėmis kaip ir visi kiti kreditoriai, o atsakovai T. B. ir M. B. turėtų sumokėti ieškovei iš viso 23 300,00 Eur skolos sumą ir gauti pinigai galėtų būti padalinti ieškovės kreditoriams proporcingai, laikantis įstatymo nuostatų. Todėl atsakovų argumentas, kad sudarant ginčo sandorį nebuvo pažeisti kreditorių interesai, pripažintinas nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismo vertinimu, iš esmės būdama nemoki ir turėdama pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, sudarydama ginčijamą sandorį, iš esmės 23 300,00 Eur sumos apimtimi panaikino ieškovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu pažeisdama savo kreditorių interesus gauti atsiskaitymą pagal jų turimus reikalavimus, t. y. ieškovei esant faktiškai nemokiai, sudarytas išimtinai vienam kreditoriui naudingas sandoris, pažeidžiantis visų kitų bendrovės kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo sandoriu buvo padarytas ieškovės kreditorių teisių pažeidimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme ir kad egzistuoja aptariama actio Pauliana taikymo sąlyga.
Dėl sandorio sudarymo (ne)privalomumo
20. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti iki sutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).
21. Kaip minėta, ieškovė pateikė duomenis, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo nemoki, tačiau ieškovei ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo iškelta bankroto byla ir šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovė buvo skolinga atsakovui K. B., o atsakovai T. B. ir M. B. buvo skolingi ieškovei. Tačiau, kaip teisingai nurodė ieškovė, būtinybės sudaryti sandorį, kaip tai suprantama pagal kasacinio teismo praktiką, akivaizdžiai nebuvo. Prievolės netinkamas įvykdymas galėjo būti sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ieškovei ar atsakovams T. B. ir M. B. pagrindas, bet ne prievolės sudaryti dvišalį įskaitymą pagrindas. Be to, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad pagal ginčo sandorio sudarymo metu buvusią ieškovės verslo situaciją ieškovė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, nes sudariusi ginčijamą sandorį savo finansinės padėties nepagerino, ūkinės veiklos dėl to negalėjo tęsti. Ieškovės pateikti įrodymai – ieškovės buhalteriniai duomenys – labiau pagrindžia, kad ginčo sandorio sudarymo aplinkybės neatitiko protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standarto, nes buvo aišku, kad 23 300,00 Eur reikalavimo teisė į atsakovus T. B. ir M. B. bus pasibaigusi įskaitymo pagrindu, nors šia suma, jei ji būtų išieškota iš atsakovės, galėtų būti padengti kitų kreditorių reikalavimai. Taigi spręstina, kad ieškovė įrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytą trečią actio Pauliana taikymo sąlygą – sandorio neprivalomumą.
Dėl šalių nesąžiningumo
22. Sprendžiant dėl sandorio šalių nesąžiningumo pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnio 2 ir 6 punktus preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), arba jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.). Tokiu atveju sandorį sudariusiai šaliai tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti preziumuojamą jos nesąžiningumą.
23. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad K. B. nuo 2020 m. gruodžio 21 d. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, o atsakovas T. B. buvo bendrovės vadovu nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki nemokumo bylos iškėlimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas T. B. yra atsakovo K. B. sūnus, o atsakovė M. B. yra atsakovo T. B. sutuoktinė. Kadangi atsakovai šių aplinkybių neginčijo, atsakovų nesąžiningumo prezumpcija nepaneigta ir jie laikytini nesąžiningais. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas T. B., kaip ieškovės vadovas, atsakingas už bendrovės finansinės apskaitos organizavimą, nežinojo apie blogą finansinę bendrovės padėtį, pradelstus mokėjimus ir įsipareigojimus kreditoriams, tačiau priėmė sprendimą sudaryti ginčo sandorį. Todėl, teismo nuomone, ieškovė, veikdama per savo vienasmenį valdymo organą – direktorių atsakovą T. B., akivaizdžiai žinojo, kad sumažindama bendrovės turtą, t. y. ginčo sandoriu sudengdama reikalavimo teisę į atsakovus, pažeidė kitų bendrovės kreditorių, kuriems bendrovė turėjo pradelstų įsipareigojimų, interesus, suteikdama pirmenybę pasirinktam kreditoriui. Taigi galima padaryti išvadą, kad ginčo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo prasme.
Dėl ieškinio senaties termino pareikšti actio Pauliana
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana reikalavimams pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017).
25. Nagrinėjamu atveju ginčo sandoris sudarytas 2024 m. sausio 1 d., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu 2024 m. sausio 17 d. Ieškovė nurodė, kad apie tai, kad ginčo sandoris galimai pažeidžia kreditorių interesus, sužinojo po bankroto bylos iškėlimo, kai 2024 m. rugsėjo 11 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktu gavo bendrovės dokumentus. Todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir byloje dėl to ginčo nėra.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumą, o ieškinio senaties terminas nepraleistas, ieškovės reikalavimas pripažinti 2024 m. sausio 1 d. tarp ieškovės bankrutuojančios UAB „Transelus“ ir atsakovo K. B. sudarytą 23 300,00 Eur sumos įskaitymo sandorį, kuriuo atsakovų T. B. ir M. B. 23 300,00 Eur skola bendrovei (atitinkamai 12 300,00 Eur ir 11 000,00 Eur) buvo įskaityta į bendrovės 23 300,00 Eur skolą atsakovui K. B. negaliojančiu nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu tenkintinas.
Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, minėtame įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020).
29. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorį – dvišalį įskaitymą – nei viena iš šalių negavo realaus turto, ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija – sandorio šalys atstatytinos į pradinę padėtį ir pripažintina, kad atsakovai T. B. ir M. B. yra ieškovės skolininkai, o ieškovė yra atsakovo K. B. skolininkė.
30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo T. B. 12 300,00 Eur skolą ir priteisti iš atsakovės M. B. 11 000,00 Eur skolą, bendrojo žurnalo operacijos įrašai patvirtina atsakovų skolą bendrovei, o atsakovai nepateikė duomenų, kad su ieškove tinkamai atsiskaitė, ieškovė taip pat nėra atleidusi skolininkų nuo prievolės įvykdymo, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai.
31. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2025 m. sausio 30 d. Todėl nuo šios dienos ieškovei iš atsakovo T. B. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 12 300,00 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir iš atsakovės M. B. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 11 000,00 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
33. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 634,00 Eur dydžio žyminis mokestis (23 300,00 Eur × 3 procentai × 75 procentai + 100,00 Eur × 146,50 vartotojų kainų indekso (galiojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) × 75 procentai). Kadangi, kaip minėta, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, ieškinį tenkinus visiškai, 634,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei, t. y. iš atsakovo K. B. – 211,33 Eur, iš atsakovės M. B. – 211,33 Eur ir iš atsakovo T. B. – 211,34 Eur.
34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 39,65 Eur ir jas padalijus lygiomis dalimis atsakovams, kiekvienam atsakovui tenkanti dalis yra didesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiamos valstybei, t. y. iš atsakovo K. B. – 13,21 Eur, iš atsakovės M. B. – 13,22 Eur ir iš atsakovo T. B. – 13,22 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2024 m. sausio 1 d. tarp ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transelus“ ir atsakovo K. B. sudarytą 23 300,00 Eur sumos įskaitymo sandorį, kuriuo atsakovų T. B. ir M. B. 23 300,00 Eur skola bendrovei (atitinkamai 12 300,00 Eur ir 11 000,00 Eur) buvo įskaityta į bendrovės 23 300,00 Eur skolą atsakovui K. B., ir taikyti restituciją – sandorio šalis atstatyti į pradinę padėtį ir pripažinti, kad atsakovai T. B. ir M. B. yra ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transelus“ skolininkai, o ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Transelus“ yra atsakovo K. B. skolininkė.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transelus“, kodas 305627255, iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 300,00 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 300,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transelus“, kodas 305627255, iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 000,00 Eur (vienuolikos tūkstančių eurų 00 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 000,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 211,34 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų 34 ct) žyminį mokestį ir 13,22 Eur (trylikos eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 211,33 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų 33 ct) žyminį mokestį ir 13,22 Eur (trylikos eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 211,33 Eur (dviejų šimtų vienuolikos eurų 33 ct) žyminį mokestį ir 13,21 Eur (trylikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.