Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-526-323/2024 pagal pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021, suinteresuotas asmuo G. V. projektavimo firma.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

2. Nurodė, kad 2021 m. balandžio 15 d. teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo 6 puslapio 14 punkte nurodyta, jog trečiojo asmens teigimu, pagal sutartį buvo parengti brėžiniai, todėl avansas nebuvo grąžintas. Civilinėje teisėje galioja kaltumo prezumpcija, todėl atsakovas savo teiginius turi pagrįsti įrodymais, tai yra pateikti į bylą tariamai parengtus brėžinius. 2023 m. rugpjūčio 17 d. paprašė teismo pateikti byloje esančius įrodymus (jam parengtus brėžinius) dėl darbų atlikimo. Nors ieškinys buvo atmestas, 2023 m. rugsėjo 5 d. teismas raštu atsakė, kad byloje jokių įrodymų nėra. Tai, kad byloje nėra jokių brėžinių dėl ko nebuvo grąžintas jam avansas ar kad iš bylos dingo įrodymai jam tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo 5 d. gavus teismo atsakymą, todėl 3 mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo šios datos.

3. Suinteresuotas asmuo G. V. projektavimo firma pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad pareiškėjas neįstengė atlikti tiksliųjų geodezinių matavimų, pagal kuriuos galutinai sutikslinamos topografinėje nuotraukoje sklypo ribų koordinatės ir sklypo plotas. Sklypo plotas pareiškėjo pateiktame NT registro pažymėjime neatitiko preliminarioje toponuotraukoje nužymėto sklypo ploto. Neatlikus minėtų darbų, detaliojo plano tęsimas, derinimas ir užbaigimas neįmanomas. Pasiaiškinus su topografinės nuotraukos rengėju, jis pasakė, kad pareiškėjas nesumokėjo už pirminę toponuotrauką ir jis darbų netęs. Pakartotinai prašant pareiškėjo atlikti šiuos darbus, atsakė, kad neturi pinigų ir paprašė už jo padarytą įmoką 3 000,00 Lt pabaigti rengti toponuotrauką, tiksliuosius matavimus ir detalųjį planą. Įvertinęs situaciją, sutartyje numatyto avanso nepriemoką, tęsti darbus atsisakė. Jo atlikti darbai sustojo toje stadijoje, kurią fiksavo pateikiamuose brėžiniuose. Detaliojo plano rengimo tęsimas, nusišalinus planavimo organizatoriui, pareiškėjui, nuo planavimo organizatoriaus pareigų ir nesilaikant detaliojo plano rengimo sutarties, tapo neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 atmetė. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į teismo sprendimo 14 punktą, kuriame teismas be kita ko rėmėsi trečiojo asmens paaiškinimais: „trečiasis asmuo nurodė, kad dalis darbų pagal Sutartį buvo atlikti – paruošti atitinkami projektiniai brėžiniai, jie buvo pateikti ieškovui, taip pat, iki bylos iškėlimo atlikti darbai buvo pateikti ir ieškovo atstovui“. Pabrėžė, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog į bylą nebuvo pateikti trečiojo asmens paminėti projektiniai brėžiniai, todėl tai laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe. Šios aplinkybės sužinojimą sieja su 2023 m. rugsėjo 5 d. gautu atsakymu iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, kuriame nurodoma, jog projektinių brėžinių byloje nėra.

4.2. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, išklausius 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 garso įrašą, nustatė, kad teismas, šalių sutikimu, rašytinius įrodymus byloje ištyrė supaprastinta tvarka – išvardinti byloje esantys šalių pateikti procesiniai dokumentai bei teismo dokumentai, tuo tarpu rašytiniai duomenys posėdžio metu neanalizuoti. Pareiškėjas, atsisakydamas susipažinti su rašytiniais įrodymais bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad su rašytine bylos medžiaga buvo susipažinęs dar iki posėdžio pradžios. Taigi ta aplinkybė, jog civilinėje byloje nėra trečiojo asmens paminėtų projektinių brėžinių, pareiškėjui buvo žinoma dar iki 2021 m. gegužės 26 d vykusio teismo posėdžio pradžios. Konstatavo, kad būtent nuo 2021 m. gegužės 26 d. turi būti skaičiuotinas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnis 1 dalis).

4.3. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytą, darė išvadą, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra suėjęs, bylos duomenimis pareiškėjas šį terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 atmetė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kad prašė atnaujinti procesą, kadangi 2021 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo 14 punkte nurodyta, kad trečiasis asmuo nurodė, jog pagal sutartį esą buvo parengti brėžiniai, todėl avansas nebuvo grąžintas.

5.2. Pažymi, kad teismo sprendimas turi būti grindžiamas įrodymais, todėl byloje turėtų būti įrodymai (sprendime minimi brėžiniai). Tiek 2021 metais, tiek 2023 metais teismas rėmėsi G. V. pasakojimais, o ne rašytiniais įrodymais, kurie turi būti byloje, tačiau 2023 metais gavo raštišką teismo atsakymą, kad byloje jokių įrodymų nebėra, todėl 2023 m. rugsėjo 5 d. šiai aplinkybei paaiškėjus procesas turi būti atnaujintas.

5.3. Manė, kad byloje nėra jokių įrodymų (brėžinių), todėl nebuvo grąžintas avansas, kad iš bylos dingo įrodymai tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo 5 d. gavus teismo atsakymą, jog jokių įrodymų nebėra, todėl 3 mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2023 m. rugsėjo 5 d., kai sužinojo minėtą esminę aplinkybę, kurios negalėjo žinoti bylos nagrinėjimo metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

9. Apeliantas pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013). Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

10. Vienas iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.).

12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-31/2014).

13. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

14. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame pašyme ir atskirajame skunde nurodo, kad naujai paaiškėjo aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui civilinės bylos Nr. e2-1670-793/2021 nagrinėjimo metu. Nurodė, kad po Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021, paaiškėjo nauja aplinkybė kai pareiškėjas iš teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. gavo pranešimą ir sužinojo, kad byloje nėra įrodymų (parengtų brėžinių), kad darbai buvo atlikti.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje nėra trečiojo asmens paminėtų projektinių brėžinių, pareiškėjui buvo žinoma dar iki 2021 m. gegužės 26 d vykusio teismo posėdžio pradžios, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių sutikimu, teismas rašytinius įrodymus byloje ištyrė supaprastinta tvarka – išvardino byloje esančius šalių pateiktus procesinius dokumentus, o pareiškėjas, atsisakydamas susipažinti su rašytiniais įrodymais bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad su rašytine bylos medžiaga buvo susipažinęs dar iki posėdžio pradžios.

16. Pažymėtina, kad procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais. Civilinės bylos Nr. e2-1670-793/2021 nagrinėjimo dalykas – nuostolių atlyginimo ieškovui klausimas. Pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių teisinė reikšmė, atsižvelgus į šio instituto paskirtį, negali būti vertinama atsietai nuo bylos, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, nagrinėjimo dalyko. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje nėra trečiojo asmens paminėtų projektinių brėžinių, pareiškėjui buvo žinoma dar iki 2021 m. gegužės 26 d vykusio teismo posėdžio pradžios, todėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis reikšmės įsiteisėjusio 2021 m. birželio 15 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 teisingumui bei teisėtumui. Akcentuotina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. sprendimas palikti nepakeistas, kuriame be kita ko buvo konstatuota, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.

17. Pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje egzistuoja tuomet, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju konkretūs faktiniai duomenys, kuriuos nustačius atsirastų pagrindas pakeisti priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą, pateikti nebuvo, o pareiškėjo nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti kaip naujai paaiškėjusias.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad vien tai, jog aukščiau nurodytos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjui jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat neatmeta apelianto argumentų, kad apie nurodytas aplinkybes jis galėjo sužinoti įsiteisėjus teismo sprendimui. Kita vertus, šioje nutartyje nurodytoje teismų praktikoje yra pažymėta, kad vien naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, nurodymas savaime nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Minėta, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis galima laikyti tik tokias aplinkybes, kurios, be kita ko, turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011, kt.). Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia apeliantas, naujai nurodomos aplinkybės turi atitikti ne tik naujumo, bet ir esmingumo kriterijus.

19. Pareiškėjas nenurodė, kokios yra teisinės galimybės pakeisti nurodytus teisinius santykius ir galiojančio teismo sprendimo res judicata galią, t. y. nepateikė argumentų ir įrodymų, jog, atnaujinus procesą ir išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų pasiektas kitoks ginčo šalių materialiąsias teises ir pareigas nustatantis teisinis rezultatas. Išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimas vien tuo pagrindu, kad atnaujinus procesą pareiškėjas nori išsiaiškinti tai, ar nurodomos aplinkybės naujos ar ne, kiek jos turėtų įtakos priimtam teismo sprendimui, kad jas reikia išnagrinėti, neatitiktų civilinio proceso tikslų bei principų, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta teismo nutartis pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino skaičiavimo

20. Atskirajame skunde tvirtinama, kad pareiškėjas nepraleido 3 mėnesių termino dėl proceso atnaujinimo, kadangi 2023 m. rugsėjo 5 d. gavus iš teismo atsakymą, kad jokių įrodymų byloje nebėra, nuo to momento (2023 m. rugsėjo 5 d.) prasidėjo skaičiuotinas terminas.

21. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama ir tai, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009).

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. Nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje šalių pateiktus įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, byloje taikė per aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus. Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas teisme pradėtas nagrinėti 2021 metais. Sprendimas dėl ginčo priimtas 2021 m. birželio 15 d. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 21 d. Pareiškėjo pateikti dokumentai ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminėmis ir turinčiomis reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 teisingumui bei teisėtumui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui buvo išaiškinta teisė susipažinti su byloje esančiais įrodymais, tačiau pareiškėjui atsisakius susipažinti su rašytiniais įrodymais jis patvirtino, kad su rašytine bylos medžiaga buvo susipažinęs. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra suėjęs. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog pareiškėjo bylą nagrinėjusiam teismui pateikti duomenys neabejotinai sąlygoja priešingo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1670-793/2021 priėmimą, pareiškėjas šios sąlygos neįrodė (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog procesas, pagal pareiškėjo prašymą, negali būti atnaujintas. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

25. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.