Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021, suinteresuotas asmuo G. V. projektavimo firma.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas (ieškovas) D. G. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Nurodo, kad 2021 m. balandžio 15 d. teismo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimo 6 psl. 14 punkte nurodyta, jog trečiojo asmens teigimu, pagal sutartį buvo parengti brėžiniai, todėl avansas nebuvo grąžintas. Civilinėje teisėje galioja kaltumo prezumpcija, todėl atsakovas savo teiginius turi pagrįsti įrodymais, tai yra pateikti į bylą tariamai parengtus brėžinius. 2023-08-27 paprašė teismo pateikti byloje esančius įrodymus (jam parengtus brėžinius), kad darbai buvo atlikti. Nors ieškinys buvo atmestas, 2023-09-05 teismas raštu atsakė, kad byloje jokių įrodymų nėra. Tai, kad byloje nėra jokių brėžinių dėl ko nebuvo grąžintas jam avansas ar kad iš bylos dingo įrodymai jam tapo žinoma tik 2023 m. rugsėjo 5 d. gavus teismo atsakymą, todėl 3 mėnesių terminas dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo šios datos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 atmetė ieškovo D. G. ieškinį (patikslintą) atsakovei G. V. projektavimo firmai, trečiajam asmeniui G. V., dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. spalio 21 d. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 26 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-303/2007).

Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, šio straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Įstatymo nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių po bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į teismo sprendimo 14 punktą, kuriame teismas be kita ko remiasi trečiojo asmens paaiškinimais: „trečiasis asmuo nurodė, kad dalis darbų pagal Sutartį buvo atlikti - paruošti atitinkami projektiniai brėžiniai, jie buvo pateikti ieškovui, taip pat, iki bylos iškėlimo atlikti darbai buvo pateikti ir ieškovo atstovui“. Pabrėžiama, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog į bylą nebuvo pateikti trečiojo asmens paminėti projektiniai brėžiniai, todėl tai laiko naujai paaiškėjusia aplinkybe. Šios aplinkybės sužinojimą sieja su 2023 m. rugsėjo 5 d. gautu atsakymu iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, kuriame nurodoma, jog projektinių brėžinių byloje nėra.

Pažymėtina, kad šalių procesines teises ir pareigas nustato CPK 42 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal straipsnio 5 dalį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Be to, šalys turi ir kitas šiame Kodekse ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.

Tuo tarpu CPK 200 straipsnis įtvirtina rašytinų įrodymų tyrimo tvarką. Rašytiniai įrodymai balsu perskaitomi teismo posėdyje ir pateikiami susipažinti dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai jie su šiais įrodymais susipažino iki teismo posėdžio pradžios, o reikiamais atvejais – taip pat ekspertams ir liudytojams (1 dalis). Apžiūrėti teismo posėdyje rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali būti grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tuo atveju byloje turi būti paliekamos teisėjo patvirtintos rašytinių įrodymų kopijos (2 dalis). Rašytinius įrodymus balsu perskaičius ir su jais susipažinus, dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti paaiškinimus (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išklausius 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 garso įrašą, nustatyta, kad teismas, šalių sutikimu, rašytinius įrodymus byloje ištyrė supaprastinta tvarka – išvardinti byloje esantys šalių pateikti procesiniai dokumentai bei teismo dokumentai, tuo tarpu rašytiniai duomenys posėdžio metu neanalizuoti. Pareiškėjas, atsisakydamas susipažinti su rašytiniais įrodymais bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad su rašytine bylos medžiaga buvo susipažinęs dar iki posėdžio pradžios. Taigi ta aplinkybė, jog civilinėje byloje nėra trečiojo asmens paminėtų projektinių brėžinių, pareiškėjui buvo žinoma dar iki 2021 m. gegužės 26 d vykusio teismo posėdžio pradžios. Konstatuotina, kad būtent nuo 2021 m. gegužės 26 d. turi būti skaičiuotinas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti (CPK 368 straipsnis 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytą, darytina išvada, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo yra suėjęs, bylos duomenimis pareiškėjas šį terminą praleido ne dėl objektyvių priežasčių, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1670-793/2021 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.