- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- I1-4975-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01246-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, Alytaus PN), jam priteisti 1750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 2-4) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. jis buvo laikomas Alytaus PN uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 1, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, t.y. kalinamas nežmoniškomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigia, kad uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 1 yra 7 miegamosios vietos, tačiau porą dienų šioje kameroje buvo laikomi 8 nuteistieji, todėl teko miegoti ant grindų. Kameros lubose yra maždaug 70 cm ilgio ir 30 cm pločio skylės, iš kurių byra tinkas. Kamera apšviesta netinkamai, viena lemputė perdegusi, todėl skaitant ir rašant skauda akis. Kameros sienų dažai nusilupę, tinkas nubyrėjęs, skylės sienose. Į kamerą nepatenka šviesa ir oras, kadangi už lango nedideliu atstumu stovi mūrinė siena. Kameros langų vietos, kuriose nėra stiklo, užklijuotos laikraščiais. Kameroje nėra šildymo, todėl drėgna ir šalta. Sanitarinis mazgas neuždaras, klozetas tupimas, blogai nusileidžia vanduo, todėl kameroje tvyro blogas kvapas. Teigia, kad rytais 7 val. iš jo buvo paimamas čiužinys ir patalynė, kurie grąžinami tik 23 val., todėl teko gulėti metalinėje lovoje. Pažymi, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautė stresą, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo apribojimą, dėl patiriamo streso jis vartoja raminamuosius vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN uždaroje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kuri yra 28,77 kv. m. ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tenkantis kameros gyvenamasis plotas yra 4,11 kv. m. Sanitarinio mazgo, esančio kameroje, plotas yra 1,99 kv. m. Pažymi, kad duomenų, jog ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 1 buvo laikomi 8 asmenys, neturi.
Paaiškina, kad 2009, 2010 metais Alytaus PN kamerų tipo patalpose buvo atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Pažymi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų į Alytaus PN nesikreipė. Akcentuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 išvada patvirtina, kad kamerų tipo patalpose pažeidimų nenustatyta.
Teigia, jog užtikrina, kad gyvenamose patalpose oro temperatūra, drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiktų teisės aktų reikalavimus. Paaiškina, kad visose uždarosios zonos gyvenamosiose patalpose (kamerose) dėl saugumo įrengta tokia šių patalpų šildymo sistema, kad vietoje radiatorių per visą sieną (po langu) sumontuoti apvalūs 20 cm diametro metaliniai vamzdžiai, o uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas. Nurodo, kad uždarosios zonos kameros ventiliuojamos atidarius langus, kaip tą numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovo teigimu, pareigūnai, atsakingi už kamerų tipo patalpas, nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos yra kuo skubiau remontuojamos. Langai, sienos ir durys tvarkingi, kadangi pareigūnai atsakingi už uždarąją zoną nuolatos prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos.
Paaiškina, kad visi Alytaus PN sanitariniai mazgai, esantys pačiose gyvenamose patalpose (tame tarpe ir kamerų tipo patalpose) įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, uždarosios zonos kamerų tipo patalpose įrengti tiek sėdimi, tiek tupimi unitazai. Pažymi, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Visi sanitarinio mazgo įrenginiai yra nuolat prižiūrimi ir esant reikalui skubiai remontuojami.
Nurodo, kad čiužiniai ir visa patalynė iš nuteistųjų paimami, vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 bei Alytaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. įsakymu Nr.1-39 „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“, 1.1. punktu patvirtinta Neteistųjų, atliekančių bausmė kamerų tipo patalpose, dienotvarke, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą.
Pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pareiškėjui buvo suteiktos medicininės paslaugos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo Alytaus PN uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 1 sąlygų.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog skiriasi pareiškėjo skunde ir atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodytas pareiškėjo perkėlimo į Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpą Nr. 1 laikotarpis. Kadangi pareiškėjas prieštaravimų dėl atsakovės atstovo atsiliepime nurodytų aplinkybių nepateikė, sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jautė stresą, fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo apribojimą, dėl ko vartoja raminamuosius vaistus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo praktikoje (LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. LVAT yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013). Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimą, kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, būtinus sudėtinius tarpusavyje organiškai susijusius elementus, be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
Vertinant asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį, pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, LVAT priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniškai apie 3-6 Eur už vieną pažeidimo parą, nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniškai po 8-10 Eur už vieną pažeidimo parą, 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais), 2.1 papunktis nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m (2.2 papunktis).
Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą, tame tarpe sanitarinio mazgo plotą, turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi LVAT formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018).
Jau minėta, ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 1 kurios plotas yra 28,77 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos.
Nors pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN uždarojoje zonoje kamerų tipo patalpoje Nr. 1 dvi paras buvo laikomi 8 asmenys, tikslaus laiko, laikomų asmenų neįvardino. Įvertinus aplinkybę, kad skiriasi pareiškėjo skunde ir Alytaus PN nurodyti pareiškėjo laikymo kamerų tipo patalpoje Nr. 1 laikotarpiai, teismas vadovausis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, kurių objektyvumu abejoti neturi pagrindo.
Nors atsakovės atstovas objektyvių duomenų apie ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje Nr. 1 buvusį nuteistųjų skaičių nėra, pareiškėjui neįrodžius, kad per šį laikotarpį dvi paras joje buvo laikomi 8 asmenys, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas kameros gyvenamąjį plotą padalinant iš joje esančio miegamųjų vietų skaičiaus.
Kadangi vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros gyvenamasis plotas sudaro 4,11 kv. m (28,77 kv. m/7), todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į vienam asmeniui turintį tekti minimalų kameros gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 “Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 punktas). Bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (34 punktas). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka (35 punktas).
Nors pareiškėjas teigia, kad kameros lubose yra maždaug 70 cm ilgio ir 30 cm pločio skylės, iš kurių byra tinkas, sienų dažai nusilupę, tinkas nubyrėjęs, sienose yra skylės, tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Įvertinus atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes apie 2009, 2010 metais Alytaus PN kamerų tipo patalpose atliktą kapitalinį remontą, į bylą pateiktą kamerų tipo patalpos Nr. 1 ir joje esančio tualeto fotonuotrauka (b. l. 26), pareiškėjo nurodyti argumentai laikytini nepagrįstais.
Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į tinkamai įrengtas patalpas buvo užtikrinta.
Pareiškėjas teigia, kad kameroje buvo šalta, kaupėsi drėgmė, kamera nebuvo tinkamai apšviesta.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės; su vėlesniais pakeitimais), nustato pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, kurių 3 punktas nustato, kad pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Higienos normą HN 134:2015. Pagal Taisyklių 16.7 papunktį, kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui šioje higienos normoje nėra nustatyti. Taisyklių 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad uždarojoje zonoje esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą higienos normas atitinkančią temperatūrą, iš į bylą pateiktos kamerų tipo patalpos Nr. 1 fotonuotraukos (b. l. 26) matyti, kad po langu per visą sieną sumontuoti apvalūs 20 cm diametro metaliniai vamzdžiai. Atsakovo atstovo teigimu, uždarosios zonos kameros vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą. Pareiškėjo teiginys, jog kameros langas buvo su plyšiais, tik deklaratyvus, nepagrįstas įrodymais.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punkte įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją.
Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas tarnybas ar Alytaus PN administraciją. Esant tokiai aplinkybei, atsakovui tenka neproporcinga pareiga paneigti deklaratyviais laikytinus pareiškėjo skunde nurodytus teiginius. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 1 buvo laikomas neilgą laiko tarpą, nepateikė duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalpos oro temperatūros, netinkamo apšvietimo, drėgmės atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad sanitarinis mazgas neuždaras, klozetas tupimas, vanduo blogai nusileidžia, todėl sklido blogas kvapas.
Higienos norma HN 134:2015 specialių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui nenumato. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 10.4 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ir kamerų tipo patalpoje turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė –1 komplektas.
Atsakovės atstovo pateikta fotonuotrauka (b. l. 26) patvirtina, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 1 įrengtas sanitarinis mazgas (tupiamas klozetas ir praustuvė), kuris atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, todėl vertintina, kad sanitarinis mazgas įrengtas, laikantis teisės aktų reikalavimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, visi sanitariniai mazgo įrenginiai yra nuolat prižiūrimi ir esant reikalui remontuojami. Byloje šią aplinkybę paneigiančių įrodymų nėra duomenų, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatavimui, kad atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus.atliko neteisėtus veiksmus.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 23 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus Taisyklių 20.2.1–20.2.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenų), tualetinį popierių, sauskelnes, akinius arba kontaktinius lęšius ir jiems skirtas dėtuves bei kontaktinių lęšių priežiūros priemones, pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) direktoriaus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją. Patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Kadangi Taisyklėse nenumatyta, kad patalyne, čiužiniu, pagalve ar antklode nuteistieji gali disponuoti dienos metu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad dienos metu jam tekdavo gulėti ant metalinės lovos nelaikytina pareiškėjo teisių pažeidimu.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Medicininiame pažymėjime (b. l. 24) nurodyta, kad po to, kai pareiškėjas kreipėsi į gydytoją psichiatrą dėl streso, nerimo ir depresijos bei corona viruso infekcijos, jam buvo skirtas medikamentinis gydymas nervų sistemą veikiančiais vaistais. Nėra duomenų, kad aukščiau nurodytus simptomus sukėlė netinkamos kalinimo Alytaus PN sąlygos, todėl nėra laikytina, kad neigiamos pasekmės pareiškėjo sveikatai yra Alytaus PN administracijos neteisėtų veiksmų pasekmė.
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.