Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-24 · Civilinė byla Nr. 2-414/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-24
Bylos Nr.
2-414/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
S. R., D. R., A. P.
Ieškovas
„Nordea Bank Finland Plc“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-414/2011Procesinio sprendimo kategorija:99.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo bei laikytas nepaduotu ir grąžintas atsakovui apeliacinis skundas, priimtos civilinėje byloje 2-59-585/2010 pagal ieškovo „Nordea Bank Finland Plc“ ieškinį atsakovams S. R., D. R., A. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybinių konstrukcijų gamykla“ dėl sutartinės prievolės tinkamo įvykdymo, tretysis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šilna“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas „Nordea Bank Finland Plc“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų S. R., D. R., A. P. ir UAB „Statybinių konstrukcijų gamykla“ solidariai 6 161 240,44 Lt skolą ir 170 651,96 Lt palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-10).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį, priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 6 161 240,44 Lt dydžio skolą, 130 211,33 Lt dydžio palūkanas, 7,2 procentų dydžio metines procesines palūkanas, taip pat lygiomis dalimis 46 730 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 161-165).

Šalies argumentai

Atsakovas S. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 1 622 766,44 Lt, ir atmesti šią ieškinio dalį (t. 2, b. l. 177-181). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos mokesčio dalies – 20 028 Lt – prašė atleisti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio (t. 3, b. l. 5-6). Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikino minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, nurodė, kad atsakovas atleistinas nuo mažesnės mokesčio dalies nei jis prašo, nusprendė, kad nagrinėjamu atveju protingas žyminio mokesčio dydis yra 5 000 Lt bei nustatė atsakovui S. R. terminą iki 2010 m. rugsėjo 24 d. sumokėti 4 800 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (t. 3, b. l. 41-43).

Šalies argumentai

Atsakovas S. R. prašymu (gautu apygardos teisme 2010 m. rugsėjo 27 d.) prašė atidėti dalies žyminio mokesčio, t. y. 4 800 Lt, sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo (t. 3, b. l. 47-50). Prašyme nurodė, kad sunki atsakovo finansinė padėtis, todėl jis neturi galimybės įvykdyti teismo įpareigojimo ir sumokėti 4 800 Lt žyminio mokesčio. Finansinę padėtį grindė kartu su prašymu pateiktais dokumentais: Nekilnojamojo turto registro išrašu dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto arešto, VĮ „Regitra“ pažymomis, patvirtinančiomis, jog atsakovas bei jo sutuoktinė neturi jų vardu registruotų transporto priemonių, taip pat atsakovo banko sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, kad atsakovas neturi piniginių lėšų savo sąskaitoje. Taip pat nurodė, kad visos atsakovo piniginės lėšos buvo pervestos antstoliui A. A., vykdančiam išieškojimą iš atsakovo; atsakovas nepajėgus sumokėti teismo nustatyto žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, atsakovas ateityje įgis lėšų ir turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad jis ir sutuoktinė turi nuolatinius darbus, gauna stabilias pajamas, neturi nepilnamečių vaikų, kuriuos reikėtų išlaikyti, BUAB „Šilna“ yra skolinga atsakovui 757 259,03 Lt (kreditorinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje bankroto byloje Nr. B2-465-343/2010), todėl ateityje jo padėtis pagerės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino S. R. prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo bei laikė nepaduotu apeliacinį skundą ir grąžino jį padavusiajam asmeniui (t. 3, b. l. 107-108). Nurodė, kad atsakovas prašyme dėl žyminio mokesčio mokėjimo termino atidėjimo nepateikė naujų duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie nebūtų buvę žinomi ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo, šiam teismui priimant 2010-08-30 nutartį, kuria buvo išspręstas klausimas dėl galimumo atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl nėra pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartimi nustatytą žyminio mokesčio sumokėjimo tvarką. Be to, nurodė, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą paduotas pasibaigus teismo nustatytam terminui sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti jį nuo 5 823 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (t. 3, b. l. 122-123). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-30 nutartyje nebuvo išnagrinėtos visos reikšmingos aplinkybės, būtinos tinkamai išspręsti apelianto prašymą, kadangi apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teismas, be prašymą pateikusio asmens turtinės padėties, privalo vertinti ir turtinės padėties keitimosi galimybes.

2. Nuo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pateikimo teismui, t. y. 2010-03-25, apelianto turtinė padėtis dar labiau pablogėjo: iš apelianto AB „SEB bankas“ ir AB „DnB NORD bankas“ naudai buvo priteista 2 797 153,60 Lt skolos. Vykdant šiuos teismo sprendimus, buvo areštuotos apelianto turtas ir piniginės lėšos. Šie duomenys nebuvo žinomi ir pateikti, teismui nagrinėjant apelianto prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, apeliantas nebuvo pateikęs teismui duomenų, patvirtinančių, kad greitu metu apelianto turtinė padėtis pagerės, kadangi Kauno apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas BUAB „Šilna“.

3. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo pateiktas laiku, nepraleidus teismo nustatyto termino sumokėti dalį žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas, netenkinęs prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turėjo nustatyti apeliantui naują terminą sumokėti žyminio mokesčio dalį. Apygardos teismas, grąžinęs apeliacinį skundą apeliantui ir laikęs jį nepaduotu, pažeidė jo teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas „Nordea Bank Finland Plc“ prašo atmesti S. R. atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d., skirti S. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. 3, b. l. 123-127). Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, išsprendė ginčą dėl atsakovui mokėtino žyminio mokesčio dydžio ir sumokėjimo tvarkos, todėl atsakovo prašymas, kuriuo siekiama iš naujo išspręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi išnagrinėtą klausimą, yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str.). Be to, faktas, kad iš atsakovo buvo priteista 2 797 153,60 Lt, atsakovo turtinei padėčiai įtakos neturi, kadangi atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo buvo prisiėmęs atitinkamus įsipareigojimus, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti ir atsakovas įpareigotas juos vykdyti. Apelianto skola jau iki nurodytų sprendimų priėmimo buvo labai didelė (6 291 451,77 Lt), todėl skolos padidėjimas 2 797 153,60 Lt iš esmės nereiškia apelianto turtinės padėties pablogėjimo. Taip pat nurodė, kad vien nutarties, kuria patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas, priėmimo faktas nepatvirtina, kad artimiausiu metu S. R. turtinė padėtis pagerės. Juolab kad apelianto kreditorinis reikalavimas (26 993,36 Lt), palyginus su jo skoliniais įsipareigojimais, yra žymiai mažesnis. Apeliantas piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, ir tai jau padarė, užvilkino bylos nagrinėjimą 8 mėnesiais, todėl ieškovas prašo skirti S. R. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią būtina sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos imperatyviai įtvirtintos CPK. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet nėra duomenų apie ateityje galimą iš esmės pagerėsiančią jo turtinę padėtį (CPK 83 str. 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009). Tačiau atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) nagrinėjimą teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu (CPK 84 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2011; 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-996/2010; 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-212/2009; 2008 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2008).

Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, išnagrinėjęs apelianto prašymą dėl prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, konstatavo, kad apelianto pateikti duomenys iš dalies patvirtina, kad jis neturi pakankamai turto visam žyminiam mokesčiui už paduotą apeliacinį skundą sumokėti, tačiau teisėjų kolegija nutarė atleisti apeliantą nuo mažesnės mokesčio dalies nei jis prašė ir nustatė, kad šiuo atveju protingas žyminio mokesčio dydis yra 5 000 Lt. Taigi Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje yra konstatavęs, kad apelianto turtinė padėtis yra sunki, tačiau apeliantas turi glimybę sumokėti 5 000 Lt dydžio žyminį mokestį, todėl, sprendžiant klausimą dėl nustatytos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, nagrinėtinas klausimas dėl to, ar apelianto turtinės padėties sunkumas yra laikinas bei ar jo turtinė padėtis iš esmės gali pagerėti artimiausiu metu.

Sprendžiant, ar apelianto turtinė padėtis ateityje gali pagerėti tiek, kad jis bus pajėgus sumokėti bylinėjimosi išlaidas bylos pralaimėjimo atveju, turi būti nagrinėjami apelianto pateikti bei kiti bylos duomenys, pagrindžiantys jo turtinę padėtį ir finansines galimybes. Tai gali būti bet kokie dokumentai, pagrindžiantys asmens galimybę netolimoje ateityje gauti ženkliai didesnes pajamas ar didesnės vertės turtą (pareiškimas dėl palikimo priėmimo, darbo sutartys, autorinės sutartys, preliminarios sutartys, kreditorių ir debitorių sąrašai, vykdomos veiklos planai, duomenys iš kredito įstaigų).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus, kurie, jo teigimu, sudaro pagrindą atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo grindžia kartu su prašymu į bylą pateiktais duomenimis: teismų sprendimais dėl skolos iš apelianto priteisimo bei teismo nutartimi, kuria patvirtintas jo kreditorinis reikalavimas. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad prašyme nurodomi Kauno apygardos teismo sprendimai, kuriais iš apelianto priteista 2 797 153,60 Lt skola, nelaikytini naujais duomenimis, kadangi šie sprendimai buvo priimti 2010 m. balandžio 1 d. bei 2010 m. gegužės 3 d., t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kurioje įvertinta apelianto turtinė padėtis.

Nesutiktina ir su apelianto atskirajame skunde nurodoma aplinkybe, kad turtinė apelianto padėtis pagerės dėl Kauno apygardos teismo 2010-04-13 nutartimi patvirtinto jo kreditorinio reikalavimo BUAB „Šilna“. Nors šia nutartimi yra patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas nurodytoje bankroto byloje, tačiau iš šios nutarties bei kitų BUAB „Šilna“ civilinėje bankroto byloje priimtų nutarčių, kuriomis patvirtinti kreditorių reikalavimai, matyti, kad bendra BUAB „Šilna“ kreditorinių reikalavimų suma yra didelė, ir nėra aišku, ar įmonės turto pakaks visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Juolab kad iš Liteko duomenų matyti, kad iki šiol vykdoma įmonės bankroto procedūros, bet nėra duomenų apie pradėtus atsiskaitymus su kreditoriais.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu apelianto apeliacinį skundą, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo pateiktas, nepraleidus teismo nustatyto termino, o teismas, netenkinęs prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, turėjo nustatyti apeliantui naują terminą sumokėti nustatytą žyminio mokesčio dalį.

Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo; apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, jog proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2008).

Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-30 nutartimi apeliantui buvo nustatytas terminas iki 2010-09-24 sumokėti 4 800 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas išsiuntė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo 2010-09-24, t. y. paskutiniąją apeliacinės instancijos teismo nustatyto termino dieną, šio termino nepraleisdamas. Todėl apygardos teismas, netenkinęs apelianto prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, privalėjo nustatyti apeliantui naują teminą sumokėti žyminio mokesčio daliai, tokiu būdu užtikrindamas apelianto teisę į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str., CPK 5 str., 80 str., 84 str.).

Dėl pasakyto pakeistina apygardos teismo nutartis (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Beje, neturi teisinio pagrindo ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantas, prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, jog atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Naudojimasis įstatyme numatytomis galimybėmis, kuriomis byloje dalyvaujančiam asmeniui suteikiama teisė reikšti prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d., 84 str., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartį.

Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria laikytas nepaduotu ir grąžintas S. R. apeliacinis skundas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo priėmimo klausimui.

Nustatyti S. R. terminą iki 2011 m. balandžio 24 d. sumokėti 4 800 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Palikti nepakeistą kitą teismo nutarties dalį.

Teisėjai Algirdas GailiūnasAudronė JarackaitėVigintas Višinskis