Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolė B. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė B. T. išnagrinėjo skundą ir 2018-02-07 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino jo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad vertinant pareiškėjos teiginį, kad turto areštas buvo išviešintas praleidus CPK 5.63 straipsnio 1 dalį nustatytą trijų mėnesių terminą, būtina atsižvelgti į objektyvią aplinkybę - vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės kontoroje užvesta 2017-05-08, o turto areštas skolininkės turtui taikytas vos po septynių dienų nuo vykdomosios bylos užvedimo, todėl antstolė dėl objektyvių priežasčių anksčiau taikyti areštą skolininkės G. I. turtui neturėjo jokių realių galimybių. Pažymėjo, kad valstybei mirusiosios turtas perėjo 2017-12-13 surašius palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tuo tarpu valstybės interesus atstovaujančią VĮ „Turto bankas“ antstolė apie skolininkės turimas turtines prievolės kreditoriui AB „Klaipėdos energija“ informavo dar 2017-06-08 raštu, t. y. daugiau nei prieš šešis mėnesius iki areštuoto skolininkės turto perėjimo valstybei. Taip pat teigia, kad šiuo atveju yra būtina vertinti antstolės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus procesinius veiksmus, t. y. kad 2017-06-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo valstybės vardu pareiškėja VĮ „Turto bankas“ buvo tinkamai informuota apie mirusios skolininkės G. I. pareigą grąžinti teismo priteistą piniginių lėšų sumą išieškotojai AB „Klaipėdos energija“ dar iki pareiškėjai paveldinti mirusiosios turtą. Tikėtina, kad tik gavusi antstolės informaciją ir siūlymą spręsti klausimą dėl mirusiosios turto perdavimo valstybei, pareiškėjai VĮ „Turto bankas“ tapo žinoma aplinkybė, jog ji turi teisę ir pareigą paveldėti G. I. areštuotą nekilnojamąjį turtą. Vadinasi yra neginčytinas faktas, kad dar prieš paveldėdama turtą pareiškėja žinojo apie mirusiosios G. I. turimą skolą išieškotojai AB „Klaipėdos energija“, todėl pareiškėjos VĮ „Turto bankas“ 2018-02-02 skundas pareikštas nepagrįstai.

Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos energija“ atsiliepimo į skundą dėl antstolės veiksmų teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės B. T. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-05 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2203-838/2016 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. I., kreditorės AB „Klaipėdos energija“, naudai. Antstolė 2017-05-08 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos išsiuntė skolininkei. G. I. vardu įregistruotos 5/8 dalys buto su rūsiu, esančios (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas areštuotas 2017-05-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė 2017-05-23 patikrinusi Gyventojų registro tarnybos duomenis nustatė, jog skolininkė G. I. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolė 2017-06-08 kreipėsi į VĮ „Turto bankas“ informuodama, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. I., 2017-06-08 Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra įregistruota palikėjo (testatoriaus) testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl, prašė išspręsti klausimą dėl G. I. turto perdavimo valstybei. VĮ „Turto bankas“ 2018-01-31 informavo antstolę, kad vadovaujantis 2017-12-13 palikimo perėjimo valstybei liudijimu po G. I. mirties (duomenys neskelbtini), turtą - 5/8 dalis buto su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini) paveldėjo valstybė, 2017-12-20 Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Turto bankas“ priėmė ir įregistravo Nekilnojamojo turto registre patikėjimo teisę į šį valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Faktą, jog mirusiosios turtą paveldėjo valstybė patvirtina vykdomojoje byloje esantis Palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Antstolė 2018-01-31 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę G. I. pakeitė į valstybę atstovaujamą VĮ „Turto bankas“.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taip pat yra pažymėta, jog svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nurodytas reglamentavimas, nustatantis konkrečius kreditorių reikalavimų pateikimo terminus, sudaro prielaidas civilinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui, t. y. kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, apie kurias jiems buvo pareikšta per nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Taip pat yra pažymėta, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjant pareiškėjos skundą šiuo atveju yra nustatyta, kad vykdomasis dokumentas antstolei B. T. pateiktas vykdyti tik 2017-05-08. Antstolė mirusios skolininkės G. I. turtą, t. y. 5/8 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštavo 2017-05-12 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2017-06-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo valstybės vardu tinkamai informavo pareiškėją VĮ „Turto bankas“ apie teisę ir pareigą paveldėti G. I. areštuotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad mirusiosios kreditiniai įsipareigojimai buvo tinkamai išviešinti, o būsimoji mirusiosios teisių perėmėja VĮ „Turto bankas“ turėjo informaciją apie mirusiosios G. I. įsiskolinimą. Mirus skolininkei G. I. jos teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, 2017-12-13 Klaipėdos m. 11-ojo notarų biuro išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Taigi pareiškėja iki palikimo priėmimo momento buvo tinkamai informuota apie AB „Klaipėdos energija“ reikalavimą, antstolės B. T. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, kad antstolės 2018-01-31 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese yra neteisėtas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės B. T. veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443, 513, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybės įmonės „Turto bankas“ skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei B. T..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.