Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-364-560/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-03-26Vilniaus apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-11-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-02-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2A-364-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11775-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
A. J., R. J.
Atsakovas
I. Š., V. Š., D. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-364-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11775-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2.; 121.18.; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. J., R. J. ieškinį atsakovams I. Š., V. Š., D. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir dalies nuomos mokesčio priteisimo bei pagal atsakovų I. Š., V. Š., D. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ priešieškinį ieškovams A. J., R. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. J., R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) atidalyti ieškovams priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais I. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ ir priteisti ieškovams 30/100 dalis negyvenamųjų patalpų, iš kurių 14,51 kv. m koridorius – poilsio kambarys, pažymėtas 3-16, 3,52 kv. m sanitarinis mazgas, pažymėtas 3-17, 17,42 kv. m darbo kabinetas, pažymėtas 3-3, 8,96 kv. m darbo kabinetas, pažymėtas 3-4a, 2,38 kv. m pagalbinė patalpa, pažymėta 3-4b, iš viso 46,79 kv. m pastatas, kuriame yra patalpa – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 46,79 kv. m, o atsakovams I. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ jų turimą nekilnojamųjų patalpų dalies dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje – 70/100 dalių negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovams iš atsakovų I. Š., D. Š., V. Š. 5 610 Lt negyvenamų patalpų nuomos mokesčio bei visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2008-06-03 šalys Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure sudarė notarės A. K. patvirtintą nekilnojamojo daikto dalies pirkimo – pardavimo sutartį (registro Nr. AK-3106, 2008-06-09 priėmimo-perdavimo aktas), pagal kurią ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 30/100 dalių, atsakovė I. Š. asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 30/100 dalių, atsakovai D. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 30/100 dalių, Ž. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 10/100 dalių nekilnojamojo daikto dalies – 1094/10000 negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos nuo 1-1 iki 1-8, a1-1, a1-2, nuo 2-1 iki 2-22, nuo 3-1 iki 3-15, nuo 4-1 iki 4-18, nuo 5-1 iki 5-13, R-l, R-2, R-4, nuo R-15 iki R-26, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). 2008-06-03 Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure šalys taip pat sudarė notarės A. K. patvirtintą įgaliojimą (notarinio registro Nr. AK-3111), kuria šalys įgaliojo G. L. atstovauti ieškovus ir atsakovus visais klausimais, susijusiais su dalimi (1094/10000) jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų/gamybinių patalpų. Nurodė, kad 2008-07-01 šalys sudarė patalpų panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėjai I. Š., D. Š., V. Š., Ž. G., V. G., A. J. ir R. J. suteikė teisę panaudos gavėjui UAB „UTENOS PRAKTIKA“, tuomet atstovaujamai direktorės I. Š., laikinai neatlygintinai panaudos teise valdyti ir naudotis negyvenamosiomis – gamybinėmis 80,51 kv. m bendrojo naudojimo patalpomis iki 2018-07-01. Ieškovai nurodė, kad ilgainiui negyvenamųjų patalpų dalies naudojimas bendru bendraturčių sutarimu tapo neįmanomas, tarp ieškovų ir atsakovų Š. susiklostė konfliktiniai santykiai, dėl kurių tapo nebeįmanomas bendras nekilnojamojo daikto (negyvenamųjų – gamybinių patalpų) dalies valdymas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nebegali taikiu būdu valdyti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančios patalpų dalies (30/100) ir nėra tikimybės, kad ateityje bus galima įgyvendinti jų teises, susijusias su patalpų dalies valdymu, 2012-06-26 ieškovai išsiuntė UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pranešimą dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo nuo 2012-08-26. Tuo tarpu UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikė ieškovams 2012-06-28 akcininkų sprendimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo nuspręsta nuo 2012-07-01 nutraukti 2008-07-01 sudarytą patalpų panaudos sutartį ir sudaryti naują sutartį su naujais nuomotojais. Taipogi UAB „UTENOS PRAKTIKA“ 2012-07-17 įteikė ieškovams atsakymą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kuriame patvirtinta apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą. 2012-06-28 buvo gauta negyvenamų patalpos nuomos sutartis, kuria nuomotojai I. Š., D. Š. ir V. Š. išnuomojo nuomininkui UAB „UTENOS PRAKTIKA“, atstovaujamai direktoriaus G. L., nuomos teise naudotis negyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), patalpų plotas 80,51 kv. m, nuomotojams priklausančia nuosavybės teise. Minėtos patalpų nuomos sutarties trukmė nuo 2012-07-01 iki 2022-07-31. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovai vertintina kritiškai, kadangi šia sutartimi išnuomota nekilnojamųjų patalpų dalies savininkams (šalims) priklausanti negyvenamųjų patalpų dalis, kurios plotas yra 80,51 kv. m, nesant kitų bendraturčių sutikimo. Atsakovai I. Š., D. Š. ir V. Š. neperspėję ir nesusitarę su kitais patalpų dalies bendrasavininkais (bei atsakovais Ž. G. ir V. G.) kaip vieninteliai nuomotojai sudarė minėtą 2012-06-28 negyvenamų patalpos nuomos sutartį, pagal kurią kas mėnesį nuomininkas įsipareigojo nuomotojams mokėti po 2 000 Lt. Nepaisant to, kad negyvenamų patalpų nuomos sutartimi nuomotojai I. Š., D. Š. ir V. Š. įsipareigojo perduoti nuomininkui UAB „UTENOS PRAKTIKA“ nuomos teise naudotis tik 80,51 kv. m ploto patalpas, t. y. savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau de facto buvo perduotas ir šiuo metu yra naudojamas visas šalims bendrai priklausančių patalpų plotas. Nurodė, kad 2014-01-30 D. Š., V. Š. pardavė savo turėtas patalpų dalis bendroje dalinėje nuosavybėje atsakovui UAB „UTENOS PRAKTIKA“. Pažymėjo, kad ieškovai ne kartą bandė taikiu būdu susitarti su atsakovais I. Š., D. Š. ir V. Š., taip pat buvo kreiptasi ir į UAB „UTENOS PRAKTIKA“ vadovą G. L., tačiau taip ir nebuvo pasiektas bendras sutarimas dėl patalpų dalies naudojimo tvarkos. Į visus pasiūlymus atidalyti ieškovams priklausančią patalpų dalį natūra arba nupirkti iš ieškovų jiems priklausančią patalpų dalį buvo vilkinama pateikti konkretų atsakymą arba apskritai buvo vengiama bendrauti. Nurodė, kad ieškovų nuosavybės bendrumas su atsakovais varžo ieškovų kaip teisėtų patalpų dalies savininkų laisvę, įgyvendinant teises į patalpų dalį ir ieškovų autonomiją. Šioje situacijoje atsakovai I. Š., D. Š. ir V. Š. visus sprendimus, susijusius su nekilnojamųjų patalpų dalies valdymu priima vienasmeniškai ir nepasitarę su ieškovais, dėl ko yra pažeidžiamas interesų derinimo principas. Ieškovai teismui pateikė UAB „1001 projektas“ architektės J. J. projektą, kuriuo siūlomas ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų dalies atidalijimas laikantis proporcingumo principo bei bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros taisyklių. Pagal pateiktą projektą iš patalpos, pažymėtos 3-4, planuojama atidalinti dalį patalpos ir prijungti prie patalpų, pažymėtų 3-3, 3-16, 3-17, taip, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų bendras plotas sudarytų 45 kv. m. Prašoma suformuoti atskira nekilnojamųjų patalpų dalis yra netgi mažesnė už idealiąją bendraturčių (ieškovų) dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (46,797 kv. m). Ieškovų teigimu, jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, netgi priešingai, užtikrins tolesnį racionalų patalpų dalies naudojimą. Tiek ieškovams, tiek atsakovams projektu suformuotos atskiros dalys yra tinkamos naudoti pagal tikslinę negyvenamųjų patalpų paskirtį, suformuoti atskiri įėjimai į patalpas, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovai galės tinkamai naudotis atidalytomis patalpų dalimis. Be to, atidalijus bendrąją dalinę nuosavybę ieškovų siūlomu būdu, nebus apsunkintas ir 2012-06-28 negyvenamų patalpų nuomos sutarties vykdymas, kadangi I. Š., D. Š. ir V. Š. turės galimybę nuomoti, o UAB „UTENOS PRAKTIKA“ – nuomotis 80,51 kv. m ploto patalpas, priklausančias atsakovams, kaip numatyta sutartyje. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovai I. Š., D. Š. ir V. Š., sudarydami 2012-06-28 negyvenamų patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „UTENOS PRAKTIKA“, įsipareigojo perduoti nuomininkui 80,51 kv. m ploto patalpas, tačiau de facto perdavus visą bendrosios šalių dalinės nuosavybės objektą, negyvenamų patalpų nuomos mokestis, kaip viso bendro daikto duodamos pajamos, privalėjo būti paskirstomas visiems bendraturčiams proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Iš UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateiktos priskaitymų ir mokėjimų už patalpų nuomą pažymos matyti, kad 2012-06-28 negyvenamų patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovams I. Š., D. Š. ir V. Š. nuomininkas iš viso sumokėjo 18 700 Lt nuomos mokesčio (10 200 Lt už 2012 m. ir 8 500 Lt už 2013 m. pirmąjį pusmetį). Kadangi ieškovams į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 30/100 dalių faktiškai išnuomoto viso bendrosios dalinės nuosavybės objekto, vadovaujantis CK 4.76 str., ieškovai turi teisę į 30 proc. iš šio objekto gautų pajamų, t. y. 5 610 Lt išmokėto negyvenamų patalpų nuomos mokesčio (18 700 Lt/100x30). Be to, ieškovai pateikė teismui 2010-05-03 PVM sąskaitą-faktūrą dėl 37 480 Lt bei pinigų priėmimo kvitus, įrodančius, kad panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu į ginčo patalpų pagerinimą savo asmeninių lėšų investavo ir ieškovai, pvz., už UAB „UTENOS PRAKTIKA“ veikloje naudojamą smėliasrautę, hidraulinį presą, modeliavimo trimerį, distiliatorių, keramikos kepimo pečių, kurie laikomi patalpų įrengimo dalimi pagal UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateiktą ūkinės komercinės veiklos vertinimo pažymą.

Atsiliepimas

Atsakovai I. Š., V. Š., D. Š., Ž. G., V. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, priešingai nei teigia ieškovai, konkrečių derybų tarp šalių nevyko, buvo tik kalbama apie galimus padalinimo būdus, tačiau ieškovai, raštu net neperspėję atsakovų, iš karto kreipėsi į teismą. Pateikdami patalpų atidalinimo projektą, ieškovai klaidina teismą, nes realybėje antras įėjimas į patalpas nėra įrengtas ir teisiškai įformintas, ką patvirtina į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ išduotas patalpų planas. Dalyje, kurią sau nori priskirti ieškovai, UAB „UTENOS PRAKTIKA“ lėšomis yra atliktas remontas, o dalyje, kurią norima palikti atsakovams, remontas buvo daromas tik keliuose kambariuose, šio metu didesnė šių patalpų dalis nėra įrengta. Atsakovams iškvietus patalpų atidalinimo projektą atlikusią architektę į vietą, ji pripažino rengiant projektą faktiškai patalpų neapžiūrėjusi. Ieškovų pateikti planai visiškai prasilenkia su realybe, taigi ir parengtas projektas negali būti laikomas tiksliu ir tinkamu. Pažymėjo, kad norint tinkamai padalinti patalpas, reikėtų užsakyti projektą, atliekant kurį būtų apžiūrimos patalpos bei būtų atsižvelgta į visų bendraturčių interesus.

Šalies argumentai

Atsakovai I. Š., V. Š., D. Š., V. G., Ž. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė teismo atidalyti ieškovams priklausančią patalpų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, priteisiant ieškovams perplanuotą dalį patalpų pagal atsakovų užsakymu parengtą projektą, t. y. 44,97 kv. m patalpą, plane pažymėtą 3-20, o atsakovams priteisiant patalpas, pažymėtas 3-3, 3-4, 3-16, 3-17, 3-18, 3-19, 3-21 ir 3-22, tai pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų įsitikinimu, jų siūlomas patalpų atidalinimo variantas yra žymiai tinkamesnis visoms šalims ir priimtiniausias dėl tokių priežasčių:

- pagal atsakovų parengtą projektą ieškovams yra priskiriama šiuo metu egzistuojanti patalpa, plane pažymėta 3-20, kuri bus nežymiai keičiama paprastojo remonto būdu (neardant laikančiųjų sienos konstrukcijų ir pan.). Pažymėjo, kad daiktas, kurio prašo ieškovai pradiniame ieškinyje (patalpų dalis), šiuo metu neegzistuoja, nėra teisiškai suformuotas, taigi priteisti jo negalima;

- pagal atsakovų parengtą projektą ieškovai taip pat turės atskirą įėjimą į atidalintą patalpą, panaudojant (perdarant į laiptus) šiuo metu egzistuojančią laikinąją konstrukciją (gabaritinių krovinių keltuvą);

Šalies argumentai

- padalinus patalpas atsakovų siūlomu būdu nenukentės UAB „UTENOS PRAKTIKA“ šiuo metu patalpose vykdoma veikla. Toje patalpų dalyje, kurią pradiniame ieškinyje prašo priskirti sau ieškovai, UAB „UTENOS PRAKTIKA“ lėšomis yra atliktas remontas ir įrengta laboratorija, kurios natūroje padalinti negalima. Patvirtintus ieškovų siūlomą patalpų padalinimo būdą, tai pažeistų trečiojo asmens interesus, sutrukdytų jo veiklai bei galėtų sąlygoti trečiojo asmens išėjimą iš patalpų ir/ar jo reikalavimą atlyginti į patalpų įrengimą įdėtas investicijas;

- atlikus projektą paaiškėjo, kad ieškovams tenka šiek tiek mažesnė už idealiąją bendraturčių dalį patalpose (44,97 kv. m). Tačiau atkreipė dėmesį, kad ir patys ieškovai pradiniame ieškinyje prašo priteisti jiems patalpų dalį, kuri sudaro 45 kv. m. Taigi, pagal atsakovų projektą ieškovams atitenka artimiausia pagal idealiąsias dalis šiuo metu egzistuojanti patalpa, šis nežymus nukrypimas neturėtų būti priežastimi atmesti atsakovų siūlomą atidalinimo variantą. Nurodė, kad teigdami, jog UAB „UTENOS PRAKTIKA“ šiuo metu faktiškai naudoja visas ginčo patalpas, ieškovai pateikė į bylą 2013-06-19 antstolio surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau, atsakovų įsitikinimu, šis protokolas jokiais būdais neįrodo faktinio visų patalpų naudojimo, o tik parodo esamą patalpų būklę. Patalpų dalis, kuri tektų ieškovams pagal atsakovų priešieškinyje siūlomą atidalinimo variantą (praktiškai lygi ieškovų turimai idealiajai patalpų daliai, plane pažymėtą 3-20), šiuo metu nėra užimta ar naudojama, nes joje net nėra atliktas remontas. Dėl nesutarimų tarp bendrasavininkų šios patalpos nėra fiziškai atskirtos, į jas galima patekti pro neužrakintas durys, tačiau laikyti šias neįrengtas patalpas naudojamas UAB „UTENOS PRAKTIKA“ nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, kad už visus komunalinius patarnavimus patalpose (tame skaičiuje ir už ieškovams priklausančią patalpų dalį) moka UAB „UTENOS PRAKTIKA“, tokiu būdu ieškovai netgi gauna tam tikros turtinės naudos, išvengdami prievolės išlaikyti savo patalpų dalį.

Ieškovai pateikė teismui atsiliepimus į atsakovų priešieškinį, kuriuose su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų pateiktame atidalijimo projekte 3-16, 3-3, 3-17 pažymėtos patalpos šiuo metu jau egzistuoja, o 3-4b, 3-4a patalpų suformavimas yra nesudėtingas ir nereikalaujantis didelių kaštų, dėl to atsakovų argumentas, kad ieškovams negalima priteisti ieškiniu prašomo daikto, kadangi jis šiuo metu neegzistuoja, yra nepagrįstas, kadangi ieškovai savo pateiktame plane aiškiai įvardino, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pagrindė jo suformavimo būdą. Pažymėjo, kad atsakovai priešieškinyje nurodo, jog pagal jų parengtą projektą po atidalijimo ieškovai turės atskirą įėjimą į atidalintą patalpą, panaudojant (perdarant į laiptus) šiuo metu egzistuojančią laikinąją konstrukciją (gabaritinių krovinių keltuvą). Tačiau kadangi patys atsakovai 2013-09-20 patikslintu atsiliepimu į ieškinį patvirtino, jog aptariamas įėjimas į patalpas šiuo metu nėra įrengtas ir teisiškai įformintas, kartu su priešieškiniu jie privalėjo pateikti oficialius dokumentus, įrodančius, kad laikinoji konstrukcija (gabaritinių krovinių keltuvas) tiek teisiškai, tiek faktiškai gali būti pritaikyta laiptų funkcijai atlikti. Pažymėjo, kad tokių dokumentų atsakovai iki šiol nėra pateikę. Taip pat nurodė, kad kartu su patikslintu atsiliepimu į ieškinį atsakovai pateikė PVM sąskaitą–faktūrą (serija SĖS Nr. 0000005), įrodančią, kad laikinoji konstrukcija (gabaritinių krovinių keltuvas), prijungta prie įėjimo į patalpas, kurias atsakovai siūlo priteisti ieškovams (atsakovų projekte patalpos pažymėtos 3-20), nuosavybės teise priklauso atsakovei I. Š.. Taigi, ieškovai, siekdami patekti į jiems priteistas patalpas, turėtų naudotis atsakovei priklausančia laikinąja konstrukcija (pagrindinio daikto priklausiniu), kas ne tik suvaržytų ieškovų, kaip savininkų, teisių įgyvendinimą, bet ir būtų pagrindas naujiems ginčams ateityje kilti. Ieškovai su atsakove I. Š. nėra sudarę jokios sutarties dėl nurodyto daikto panaudojimo ir/ar valdymo. Tuo tarpu atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės objektą ieškovų siūlomu būdu, tokių konfliktinių situacijų būtų išvengta, kadangi priklausiniu – laikinąja konstrukcija naudotųsi jos savininkai, t. y. atsakovai, kaip ir patys siūlo. Nurodė, kad nei nuomos sutartį sudarę atsakovai, nei nuomininkas atliktiems remonto bei laboratorijos įrengimo darbams nebuvo gavę ieškovų, kaip bendraturčių, sutikimo, kuris vadovaujantis CK 4.75 str. l d. yra privalomas atliekant pagerinimus, kurie nėra susiję su bendro daikto išsaugojimu ar išlaikymu. Akivaizdu, kad patalpų pritaikymas savo komercinei veiklai nėra laikytinas pagerinimu, susijusiu su daikto išsaugojimu ar išlaikymu, todėl UAB „UTENOS PRAKTIKA“, be bendraturčių sutikimo investuodama į nuomojamas patalpas, veikė išimtinai savo rizika ir prisiėmė ateityje dėl to galėjusias kilti pasekmes. Patvirtinus ieškovų siūlomą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, jokie teisėti UAB „UTENOS PRAKTIKA“ interesai, susiję su atliktais pagerinimais, nebus pažeisti, kadangi dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tokie interesai apskritai negalėjo susiformuoti. Nepaisant to, ieškovai po atidalijimo suteiktų galimybę nuomininkui pasiimti atliktus pagerinimus, kuriuos įmanoma atskirti be neproporcingos žalos padarymo daiktui. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kokie konkrečiai pagerinimai buvo atlikti ir ar jie iš viso buvo atlikti bei kas už juos sumokėjo. Priešingai, nei nurodo atsakovai, dėl atimtos galimybės naudotis patalpomis būtent ieškovai patiria nepatogumus ir didelius turtinius nuostolius. Ieškovai neturi galimybės naudotis savo nuosavybe, nors taip pat turi įsteigę bendrovę, kuriai reikalingos patalpos ir dėl to ieškovai yra priversti ieškoti kitų patalpų. Nurodė, kad atsakovų pateiktu projektu siūloma užmūryti šiuo metu egzistuojantį įėjimą iš patalpų, pažymėtų 3-20, į greta esančias, kitam savininkui priklausančias patalpas bei padaryti naują įėjimą į tas pačias patalpas, iškertant angą siūlomose suformuoti patalpose, pažymėtose 3-20.5. Ieškovų duomenimis, šiuo metu egzistuojantis įėjimas yra vienintelis, kuriuo galima patekti į greta esančias, kitam asmeniui priklausančias patalpas, todėl atsakovai, pagrįsdami savo projekto įgyvendinamumą, privalo pateikti šių patalpų savininko sutikimą dėl įėjimo į patalpas perkėlimo. Be tokio sutikimo atsakovų projektas negali būti įgyvendintas, kadangi jis iš esmės pažeistų trečiojo asmens (gretimų patalpų savininko) nuosavybės teisę. Be to, atsakovai siūlo priteisti ieškovams neįrengtas patalpas, kurių 1 kv. m rinkos vertė yra ženkliai mažesnė už atsakovams siūlomų priteisti neįrengtų patalpų 1 kv. m vertę. Remiantis UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ atlikta gamybinių patalpų dalies (10940/100000 dalis (149,01 kv. m) gamybinių patalpų, kurių bendras plotas 1 361,76 kv. m, vertinimo ataskaita, projektu siūlomų ieškovams priteisti 1 kv. m rinkos vertė yra 785,19 Lt, o atsakovams – 1 456,97 Lt, t. y. 671,78 Lt didesnė. Dėl to, jei bus patenkintas priešieškinis pagal atsakovų pateiktą projektą priteisiant ieškovams 44,97 kv. m ploto neįrengtas patalpas, atsakovai turėtų sumokėti ieškovams 30 209,94 Lt (44,97 kv. m x 671,78 Lt) dydžio piniginę kompensaciją, įrengti sanitarinį mazgą, pritaikyti gabaritinių krovinių keltuvą laiptų funkcijai atlikti, atlikti papildomus darbus (užmūryti esamą praėjimą į greta esančias patalpas, įrengti naują praėjimą iš šių patalpų), kas pareikalautų papildomų išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei priešieškinį, kuriame su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį palaikė, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas panaudos sutarties, o vėliau – ir nuomos sutarties pagrindu naudodamas patalpas savo sąskaita jas pritaikė savo įmonės veiklai, todėl yra suinteresuotas ir toliau nuomoti esamo išplanavimo patalpas. Jei ieškinys būtų patenkintas, atsirastų naujos nefunkcionalios ir bendrovės veiklai nepritaikytos patalpos – patalpa, pažymėta indeksu 3-4, turėtų būti padalinta į tris patalpas (indeksai 3-4a, 3-4b, 3-4c). Neabejotinai tai apsunkintų UAB „UTENOS PRAKTIKA“ veiklą nuomojamose patalpose. 2012-07-11 UAB „UTENOS PRAKTIKA“ yra sudariusi preliminarią sutartį su V. G. ir Ž. G. dėl jiems priklausančių patalpų įsigijimo ir šiuo metu yra beveik įvykdžiusi sutartį, t. y. sumokėjusi beveik visą pirkimo – pardavimo kainą. Tai reiškia, kad artimiausiu metu UAB „UTENOS PRAKTIKA“ taip pat taps patalpų bendrasavininkiu, todėl į atsakovo poziciją dėl patalpų padalinimo turėtų būti atsižvelgta ne tik kaip į nuomininko, bet ir kaip į artimiausiu metu tikėtino bendrasavininkio interesus. Mano, kad tam, jog būtų įgyvendintas ieškovų siūlomas patalpų atidalinimo projektas, turi būti papildomai investuojama, esamos patalpos turėtų būti perplanuojamos, statomos naujos pertvaros. Ieškovai nenurodo, kieno lėšomis ir jėgomis turėtų būti atlikti šie darbai. Patvirtinus atsakovų pateiktą atidalinimo projektą, jokių papildomų investicijų, susijusių su patalpų fiziniu atidalijimu nereikės atlikti, patalpos, pažymėtos indeksu 3-20, atitinka ieškovų valdomą dalį bendrojoje nuosavybėje, be to, yra užtikrinamas savarankiškas patekimas į šias patalpas esamu lauko keltuvu. Duomenų, kad šiuo keltuvu ieškovai negalėtų naudotis – nėra. Tikėtina, kad ateityje, esant ieškovų pageidavimui, keltuvas galėtų būti perleistas ir ieškovų nuosavybėn. UAB „UTENOS PRAKTIKA“ laiko nepagrįstu ir patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti 5 610 Lt negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sumą, nes ieškovai nėra 2012-06-28 nuomos sutarties šalis ir neturi nuomos mokesčio reikalavimo teisės, be to, išnuomotos ne visos šalims bendrąja nuosavybės teise priklausančios patalpos, o tik jų dalis, atitinkanti atsakovams priklausančią patalpų dalį bendrojoje nuosavybėje, ką patvirtina tarp šalių pasirašyta nuomos sutartis. Nurodė, kad ieškovų teisė išnuomoti jiems priklausančią patalpų dalį nebuvo jokia forma suvaržyta, ieškovai nepateikė įrodymų, kad turėjo potencialius nuomininkus. Pažymėjo, kad patys ieškovai netinkamai vykdo patalpų dalies išlaikymo pareigą – iki šiol nemoka jiems tenkančios patalpų dalies komunalinių mokesčių. Nurodė, kad ieškovas R. J. jokių asmeninių lėšų nėra investavęs, nes ieškovo pateikti mokėjimai atlikti R. J., kaip tuometinio UAB „UTENOS PRAKTIKA“ vadovo, įmonės lėšomis, kurios jam buvo išduotos atsiskaitymui su tiekėjais. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos 2010-05-03 UAB „Vilniaus medicinos servisas“ PVM sąskaitos–faktūros VMSDA Nr. 01944, pagal šią sąskaitą UAB „UTENOS PRAKTIKA“ įsigijo įrangą, o ne investavo į patalpas. Nurodė, kad UAB „UTENOS PRAKTIKA“ yra pasirengusi prisidėti prie laiptų pagal atsakovų pateiktą projektą įregistravimo piniginėmis lėšomis (ne daugiau kaip 10 000 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino visiškai – nutarė atidalyti ieškovams R. J., A. J. priklausančią patalpų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais, priteisiant perplanuotą dalį patalpų pagal atsakovų užsakymu parengtą UAB „MŽ PROJEKTAI“ 2013 m. projektą, t. y. 44,97 kv. m patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-20, o atsakovams I. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ naudai priteisiant patalpas, pažymėtas indeksais 3-3, 3-4, 3-16, 3-17, 3-18, 3-19, 3-21 ir 3-22, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad ieškovai teigė, jog panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu į ginčo patalpų pagerinimą savo asmeninių lėšų investavo ir ieškovas R. J., tačiau teismas pažymėjo, kad buhalteriniai dokumentai išrašyti ne fizinio asmens R. J., o UAB „UTENOS PRAKTIKA“ vardu, t. y. R. J. pasirašydavo pinigų priėmimo kvituose kaip UAB „UTENOS PRAKTIKA“ direktorius. Kita vertus, pagal 2010-05-03 UAB „Vilniaus medicinos servisas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą dėl 37 480 Lt UAB „UTENOS PRAKTIKA“ įsigijo medicininę įrangą, tačiau tai nepatvirtina ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 37 480 Lt buvo investuota į ginčo patalpas. Svarstydamas klausimą dėl šalių pateiktų neįrengtos negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos atidalijimo projektų variantų priimtinumo, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovų pateiktame UAB „MŽ projektai“ ginčo patalpų padalijimo projekte nurodyta, jog jo pagrindinis tikslas – padalinti gamybinę patalpą į naujus turtinius vienetus, o įgyvendinant projekte numatytus sprendinius, šių gamybinių patalpų esami išoriniai matmenys bei pastato tūris nekinta. Teismas nurodė, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog abiejų šalių ginčo patalpos padalijimo projektai būtų procedūriškai – techniškai nepriimtini (t. y. būtų fiziškai įmanomi įgyvendinti, neatitiktų bendraturčių dalių, darytų neproporcingą žalą daiktui), todėl, teismo vertinimu, yra galimi abu variantai, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Nurodė, kad keltuvai nuosavybės teise priklauso I. Š., kuri teisminio nagrinėjimo metu neprieštaravo, jog ieškovai juo naudotųsi, jei ginčo patalpos būtų atidalintos pagal atsakovų pateiktą projektą. Be to, atsakovai pateikė teismui rašytinį gretimų patalpų savininkų sutikimo dėl laiptinės (atskiro įėjimo) įrengimo kopiją, o UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikė teismui ir rašytinį sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad įėjimas į UAB „UTENOS PRAKTIKA“ patalpas, kurios yra greta patalpų, pažymėtų UAB „MŽ projektai“ parengtame projekte kaip 3-20, būtų perkeltas pagal šio projekto sprendimą ir organizuoti laiptų (atskiro įėjimo) įteisinimą pagal UAB „MŽ projektai“ 2013 m. parengtą projektą (sumokant ne daugiau kaip 10 000 Lt) ir išpirkti patalpų dalį, priklausančią ieškovams už rinkos kainą – apie 30 000 Lt. Teismo vertinimu, pagal ieškovų pateiktą ginčo patalpų padalijimo projektą antras įėjimas į ginčo patalpas nėra įrengtas ir neįregistruotas, tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ duomenys (patalpų planas), o dalyje, kurią ieškovai ketina prisiteisti atidalijant, yra atliktas UAB „UTENOS PRAKTIKA“ lėšomis remontas, tuo tarpu dalyje, skirtinoje atsakovams pagal ieškovų projektą, remontas atliktas tik keliose kambariuose, o didesnė patalpų dalis nėra įrengta. Tokiu būdu, teismo vertinimu, pagal ieškovų siūlomą ginčo patalpų atidalijimo projektą ieškovams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, nes jie įgytų nuosavybėn UAB „UTENOS PRAKTIKA“ suremontuotą patalpų dalį su tiesioginiu įėjimu į patalpas, o atsakovams liktų nesuremontuota patalpų dalis, į kurią patekti galima per ieškovų pageidaujamas gauti patalpas. Tai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. bei A. J. investavo į ginčo patalpas, o, be to, šias patalpas išlaiko, moka komunalinius mokesčius. Šią naštą, kaip nustatyta byloje, yra prisiėmęs atsakovas UAB „UTENOS PRAKTIKA“. Ieškovų motyvą, kad nutraukus 2012-07-01 nuomos sutartį su UAB „UTENOS PRAKTIKA“, suremontuotos patalpos turėjo tuo metu atitekti visiems vienodai bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams remiantis 2008-07-01 panaudos sutarties 2.2.7 p., nes UAB „UTENOS PRAKTIKA“ nemokėjo jokio nuomos mokesčio, tačiau už tai turėjo rekonstruoti ir suremontuoti patalpas bei grąžinti su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti be žalos patalpoms, teismas vertino kritiškai. Nurodė, kad iš 2008-07-01 patalpų panaudos sutarties 1.3 p. matyti, jog šalys susitarė, kad panaudos gavėjo UAB „UTENOS PRAKTIKA“ lėšos, kurias pastarasis investavo į patalpas, pardavimo atveju bus užskaitytos. Taigi, teismo vertinimu, UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pagrįstai tikėjosi, kad jei šalių susitarimu patalpose, kuriose jo lėšomis buvo atliktas remontas ir tuo metu nuomininkas vykdė veiklą, bus nupirktos, investuotos lėšos bus įskaitytos ir atsakovas toliau vykdys veiklą, kas ir įvyko, kai 2014-01-30 UAB „UTENOS PRAKTIKA“ įgijo nuosavybės teises į dalį ginčo patalpų ir toliau vykdo veiklą ginčo patalpose, kurias pritaikė savo veiklai. Teismas nurodė, kad būtent ieškovų iniciatyva minėta panaudos sutartis buvo nutraukta, t. y. būtent ieškovai prisiėmė civilinę atsakomybę dėl galimų UAB „UTENOS PRAKTIKA“ nuostolių atsiradimo, tačiau UAB „UTENOS PRAKTIKA“, siekdama išvengti būsimų nuostolių, be ieškovų sutikimo sudarė kitą analogišką nuomos sutartį dėl tų pačių patalpų su kitais ginčo patalpos bendraturčiais, o vėliau dalį šių patalpų ir nusipirko. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad šiuo metu UAB „UTENOS PRAKTIKA“ faktiškai įrengta dantų technikų laboratorija, taigi, patenkinus ieškinį, faktiškai atsakovui teks iš naujo įrengti kitas patalpas, gauti leidimus, nes kiekviena patalpa turi tikslinę paskirtį, ir pastarojo veikla bus laikinai sustabdyta, o tai sudarys sąlygas naujų teisinių ginčų atsiradimui. Pagal ieškovų pateiktą projektą patalpa, pažymėta indeksu 3-4, turėtų būti padalinta į tris patalpas, kurių indeksai būtų 3-4a, 3-4b, 3-4c, kurios nepritaikytos įmonės veiklai ir nefunkcionalios, t. y. pažeis atsakovo UAB „UTENOS PRAKTIKA“ interesus, be to, jos šiuo metu ir neegzistuoja, todėl teks papildomai investuoti ne tik į atsakovams siūlomas paskirti patalpas (indeksas 3-20), bet ir į ieškovams priskirtinas patalpas, nes ieškovų dalis bendroje dalinėje nuosavybėje atitinka patalpą, pažymėtą indeksu 3-20. Teismo vertinimu, ieškovų pateiktame architekto R. B. patalpų apžiūros ir įvertinimo 2013-11-03 akte nurodytos pastabos dėl atsakovų pateikto ginčo patalpos atidalijimo projekto, t. y. dėl trumpesnio evakuacinio kelio, apšvietimo, vidinių sienų griovimo, sanitarinio mazgo įrengimo ir pan., iš esmės neįtakoja teismo sprendime išdėstytų motyvų. Atsakovų pateiktas UAB „MŽ projektai“ ginčo patalpų padalijimo projekte konkrečių dalių plotas proporcingai atitinka ieškovų bei atsakovų dalis, o dėl sprendime aptartų motyvų atsakovų atidalijimo negyvenamosios patalpos būdas yra priimtiniausias ir techniškai įmanomas, nepažeidžia kitų bendraturčių interesų ir nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino priešieškinį, o ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovai savo ieškinio reikalavimų dėl turto atidalijimo būdo neįrodė, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovams piniginės kompensacijos iš atsakovų, nes jie jokių lėšų į ginčo patalpas neinvestavo ir jų būklės nepagerino. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 5 610 Lt išmokėto negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio priteisimo. Nurodė, kad panaudos bei vėliau nuomos sutartimis atsakovui buvo išnuomojama patalpų dalis, atitinkanti atsakovams priklausančią patalpų dalį bendrojoje nuosavybėje (80,51 kv. m), o duomenų dėl visos naudojamos patalpos nepateikta. Ieškovai nėra negyvenamosios patalpos nuomos 2012-06-28 sutarties šalimis. Patalpa, pažymėta indeksu 3-20, yra neįrengta ir byloje nėra duomenų, kad UAB „UTENOS PRAKTIKA“ ja objektyviai naudojasi ir atsakovai iš šios patalpų dalies gauna pajamas. Be to, bylos duomenimis, ieškovai nepateikė duomenų, kad turėjo potencialius nuomininkus, nemoka komunalinių mokesčių. Teismas nurodė, kad antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo 2013-06-19 protokole konstatuota, jog ginčo patalpose vykdoma veikla ir buvo padarytos nuotraukos iš lauko ir iš vidaus, tačiau, teismo vertinimu, šis protokolas neįrodo faktinio visų patalpų naudojimo, o parodo tik esamą patalpų būklę, ieškovams priskirtinose patalpose remontas neatliktas, todėl šios patalpos dalis nėra užimta ir naudojama, šios patalpos nėra fiziškai atskirtos, į jas galima patekti pro neužrakintas duris.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovai A. J. ir R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą ir ieškovų ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2008-07-01 panaudos sutartį UAB „UTENOS PRAKTIKA“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją pagal projektą, o pasibaigus sutarties terminui, perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti be žalos šioms patalpoms. Tai reiškia, kad panaudos sutartimi investavimas į patalpų pagerinimą buvo pasirinktas kaip alternatyva nuomos sutarčiai, pagal kurią nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad atsakovo investicijos nesuteikė pastarajam jokių papildomų teisių. Mano, kad priteisus atsakovams patalpas pagal jų nurodytą projektą, nebūtų pažeistos atsakovų teisės. Pažymėjo, kad atidalijus patalpas ieškovų siūlomu būdu, atsakovams būtų priskirtas atskiras įėjimas, ieškovų projekte pažymėtas indeksu 3-20, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad teismas neįvertino UAB „UTENOS PRAKTIKA“ atliktų investicijų į ginčo patalpas. Tai, kad atsakovas iki šiol nėra suremontavęs visų ginčo patalpų, įrodo, jog jo atliktos investicijos turėjo atsipirkti žymiai anksčiau nei iki 2018-07-01, o patalpų panaudos sutartis nenumatė jokių apribojimų ieškovams nutraukti sutartį prieš jos pasibaigimo terminą. Be to, šios bylos nagrinėjimo dalyku nebuvo nuostolių priteisimo klausimas, taigi, mano, kad teismas išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų. Pažymėjo, kad padalinus patalpas ieškovų nurodytu būdu, tiek ieškovams, tiek atsakovams tektų po dalį patalpų, kuriose atliktas remontas, kas atitiktų bendraturčių interesus. Tuo tarpu atsakovų siūlomas padalijimo būdas pranašumą suteikia tik atsakovams, nes būtent jiems tenka suremontuota patalpų dalis, o ieškovams – nesuremontuota. Pažymėjo, kad UAB „UTENOS PRAKTIKA“ yra užėmęs visas ginčo patalpas, be to, jis nėra įgijęs jokios realios dalies patalpose. Nurodo, kad tenkinant ieškovų ieškinį, atsakovas turėtų išsikelti tik iš 3-3 ir dalies 3-4 patalpų, kas nėra sudėtinga, nes tai yra holas ir tualetas. Pagal atsakovų siūlomą projektą nėra tinkamai parengtas evakuacinis kelias, yra sumažintas apšvietimas, reikės iškirsti naują angą, užmūrijant esamą, būtų reikalingos didelės investicijos įrengiant naują sanitarinį mazgą, pakeliant grindis, įrengiant laiptus ir pan., ko nėra ieškovų siūlomame projekte. Teismas nepagrindė, kodėl į bylą pateiktas 2013-11-03 apžiūros ir įvertinimo aktas neįtakoja teismo sprendime nurodytų motyvų. Mano, kad kadangi teismo sprendimu atsakovams priskirtos suremontuotos patalpos, ieškovams turi būti sumokėta piniginė kompensacija už tai. Pažymėjo, kad į ginčo patalpas lėšų investavo ieškovas R. J. asmeniškai, tai įrodo pateiktos sąskaitos, į ką pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Tai, kad 2010-05-03 sąskaita investuotos lėšos buvo panaudotos ginčo patalpoms, įrodo atsakovo UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikta ūkinės – komercinės veikslo vykdymo sąlygų vertinimo pažyma. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl nuomos mokesčio dalies priteisimo, nes UAB „UTENOS PRAKTIKA“ buvo išnuomotos ir ieškovams tenkančios patalpos, už ką jiems turi būti atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovai I. Š., V. Š., D. Š., Ž. G., V. G., UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal panaudos sutartį atsakovui UAB „UTENOS PRAKTIKA“ investicijos į patalpas turėjo atsipirkti panaudos būdu šias patalpas valdant ne trumpiau nei 10 metų. Kadangi panaudos sutartis buvo nutraukta prieš laiką ir patalpos išnuomotos nuomos sutarties pagrindu, atsakovo investicijos neatsipirko, todėl jis turi teisę reikalauti, kad ginčo patalpos būtų paskirtos būtent atsakovui. Pažymėjo, kad nei panaudos, nei nuomos sutartis nenumatė, kad turi būti suremontuotos visos patalpos, dėl to nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentų, kad atsakovo investicijos nesuremontavus visų patalpų jau turėjo atsipirkti. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas nevertino atsakovo investicijų į patalpas dydžio nepagrįstas, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, toks reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas. Nurodo, kad visos ieškovo tariamos asmeninės investicijos buvo atliktos jam einant bendrovės vadovo pareigas, tad R. J. prisidėjimas prie patalpų pagerinimo nėra įrodytas. Pažymėjo, kad medicininės įrangos įsigijimas nėra patalpų įrengimas. Mano, kad padalijus patalpas ieškovų nurodytu būdu, jiems atitektų kitų asmenų suremontuotos patalpos. Atsakovų siūlomas padalijimo būdas atitinka daugumos bendrasavininkų interesus bei šiuo metu faktinį patalpų naudojimą, ieškovams užtikrinamas atskiras įėjimas. Pažymėjo, kad atsakovų siūlomu padalijimo būdu nereikės įrenginėti naujų patalpų, investuoti lėšų, priešingai nei ieškovų siūlomu būdu. Tokiu būdu bus užtikrintas UAB „UTENOS PRAKTIKA“ veiklos tęstinumas. Nurodo, kad nei vienu iš nurodytų padalijimo būdų nebūtų įrenginėjami nauji langai. Ieškovai nėra nuomos sutarties šalis, dėl to jų reikalavimas priteisti dalį nuomos mokesčio yra nepagrįstas, be to, atsakovui išnuomota tik dalis patalpų, priešingai nei teigia ieškovai. Pažymėjo, kad ieškovų teisė nuomoti jiems priklausančią patalpų dalį nebuvo suvaržyta.

Šalies argumentai

Ieškovai A. J. ir R. J. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tuo atveju, jei ginčo patalpos atsakovui būtų perduotos ne panaudos sutarties, o nuomos pagrindais, per faktinį laikotarpį atsakovas būtų išleidęs 96 000 Lt, t. y. beveik 3 kartus didesnę sumą, nei investuota. Be to, byloje nėra konkrečiai numatyta, kiek atsakovas investavo į ginčo patalpas. Panaudos sutartyje nebuvo numatytas apribojimas nutraukti sutartį prieš terminą, o atsakovas turėjo prisiimti visą riziką pasirašydamas sutartį. Nurodo, kad teismas priėmė ieškovų reikalavimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir jį vertino, dėl to atmestini atsakovų argumentai dėl netinkamo reikalavimo pateikimo. Pažymėjo, kad ieškovams priteistos patalpų dalies vertė yra mažesnė, nei priteista atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą sprendimą atidalinti ginčo patalpas pagal atsakovų pateiktą patalpų padalijimo projektą, o ieškovų siūlomą patalpų atidalijimo būdą atmesti. Apeliaciniame skunde ieškovų išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad pagal 2008-06-03 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure notarės A. K. bei priėmimo-perdavimo 2008-06-09 aktą atsakovė I. Š. asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 30/100 dalių, atsakovai D. Š. ir V. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 30/100 dalių, Ž. G. ir V. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje nusipirko ir priėmė 10/100 dalių nekilnojamojo daikto dalies: 1094/10000 negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos nuo 1-1 iki 1-8, a1-1, a1-2, nuo 2-1 iki 2-22, nuo 3-1 iki 3-15, nuo 4-1 iki 4-18, nuo 5-1 iki 5-13, R-l, R-2, R-4, nuo R-15 iki R-26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kas sudaro 148,97 kv. m nuo 1 361,76 kv. m. Tą pačią dieną Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure šalys sudarė notarės A. K. patvirtintą įgaliojimą, kuriuo įgaliojo G. L. (UAB „UTENOS PRAKTIKA“ direktorių) atstovauti šalims visais klausimais, susijusiais su dalimi (1094/10000) jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų/gamybinių patalpų. Pagal 2008-07-01 patalpų panaudos sutartį panaudos davėjai I. Š., D. Š., V. Š., Ž. G., V. G., A. J. ir R. J. suteikė teisę panaudos gavėjui UAB „UTENOS PRAKTIKA“ (atstovaujamo direktorės I. Š.) laikinai neatlygintinai panaudos teise valdyti ir naudotis negyvenamosiomis – gamybinėmis 80,51 kv. m bendrojo naudojimo patalpomis iki 2018-07-01 tikslu įrengti dantų technikų laboratoriją ir automobilių stovėjimo aikštelę (sutarties 1.2 p.), o tuo atveju, jei patalpos bus jam parduotos, panaudos gavėjo (UAB „UTENOS PRAKTIKA“) investuotos į patalpas lėšos bus užskaitytos (sutarties 1.3 p.). Pagal panaudos sutarties 2.2.2 p. UAB „UTENOS PRAKTIKA“ įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų rekonstrukciją pagal projektą gavus reikalingus leidimus, suderintus su visomis institucijomis, o pasibaigus sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, turi perduoti pagal aktą tvarkingas patalpas su visais padarytais pertvarkymais, kurių negalima atskirti be žalos šioms patalpoms (sutarties 2.2.2.7 p.). UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pagal odontologinės priežiūros (pagalbos) 2009-10-14 licenciją Nr. 1732 turi teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijos priede nurodytas odontologinės priežiūros (pagalbos) ir/ar burnos priežiūros paslaugas, jam išduotas 2010-10-20 leidimas-higienos pasas bei ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo 2010-10-19 pažyma, kurioje nurodytos būtent ginčo patalpos, kurių indeksai 2-3-1, 2-3-3, 2-3-4, 2-3-9, 2-3-14, 2-3-15, kuriose įrengta dantų technikų laboratorija gamybinio pastato antro aukšto dalyje, gamybinės paskirties patalpose. Įėjimas iš bendro koridoriaus, bendras patalpų plotas – 80,51 kv. m, t. y. UAB „UTENOS PRAKTIKA“, vykdydama 2008-07-01 patalpų panaudos sutartį, pritaikė ginčo patalpas savo veiklai – jose įrengė savo lėšomis dantų technikų laboratoriją ir iki šiol jose veikia. UAB „UTENOS PRAKTIKA“ duomenimis, į patalpas buvo investuota 53 272,68 Lt, kai iki 2012 m. rugpjūčio mėn. šios bendrovės direktoriumi buvo ieškovas R. J.. Ieškovai nurodo, kad UAB „UTENOS PRAKTIKA“ investavo tik apie 32 208,25 Lt. 2012-06-26 ieškovai A. J., R. J. išsiuntė UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pranešimą dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo nuo 2012-08-26, pasinaudodami 2008-07-01 patalpų panaudos sutarties 4.3 p., t. y. savo iniciatyva nesuėjus jos pasibaigimo terminui, įspėjus apie jos nutraukimą prieš du mėnesius. Bylos duomenimis, UAB „UTENOS PRAKTIKA“ akcininkų 2012-06-28 sprendimu nuo 2012-07-01 nuspręsta nutraukti 2008-07-01 sudarytą patalpų panaudos sutartį ir sudaryti naują sutartį su naujais nuomotojais, t. y. 2012-06-28 sudaryta negyvenamų patalpos nuomos sutartis, kuria nuomotojai I. Š., D. Š. ir V. Š. išnuomojo nuomininkui UAB „UTENOS PRAKTIKA“, atstovaujamai direktoriaus G. L., nuomos teise naudotis negyvenamąja patalpa, esančia (duomenys neskelbtini), patalpų plotas 80,51 kv. m nuomotojams priklausančia nuosavybės teise nuo 2012-07-01 iki 2022-07-31. Nustatyta, kad 2014-01-30 pirkimo–pardavimo sutartimi D. Š., V. Š. pardavė UAB „UTENOS PRAKTIKA“ 3282/100000 dalis negyvenamosios patalpos –gamybinių patalpų, nuo 1-1 iki 1-8, al-1, al-2, nuo 2-1 iki 2-22, nuo 3-1 iki 3-15, nuo 4-1 iki 4-18, nuo 5-1 iki 5-13, R-1, R-2, R-4, nuo R-15 iki R-26, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių 1 361,76 kv. m bendro ploto, už 15 0000 Lt. Bendrasavininkai Ž. G., V. G. nuo pirmumo teisės pirkti atsisakė, kaip ir D. Š., V. Š. Ž. G., V. G. parduodant jiems priklausančią patalpų dalį. Sandoris įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir įrašas galioja nuo 2014-02-03.

Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. CK 4.80 str. 2 d. nurodyta, kad, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, kad tais atvejais, kai įmanoma atidalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks atidalijimas neatitinka bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat galimas atidalijimas natūra, teisingai kompensuojant pinigais už atidalijamam ar kitam bendraturčiui natūra tenkančią didesnę daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra pažymėta, kad bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti įgyvendinama laikantis proporcingumo ir bendraturčių interesų derinimo bei pusiausvyros principų. Atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai byloje yra pateikę patalpų atidalijimo planus, jų teigimu, labiausiai atitinkančius bendraturčių interesus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai atidalijo šalims priklausantį turtą, teismo nurodytas atidalijimas nepadarys neproporcingai didelės žalos kiekvieno iš bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, kadangi atsakovo pasiūlytas atidalijimo būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, pareikalaus mažesnių investicijų bei nepažeis atsakovo UAB „UTENOS PRAKTIKA“ teisių ir atitiks susiformavusį patalpų naudojimo būdą šiuo metu. Pažymėtina, kad iš atsakovo pateikto projekto matyti, jog padalijus patalpas nurodytu būdu iš dalies būtų keičiamas tik esamas gabaritinių krovinių keltuvas, kuris panaudojant esamas konstrukcijas būtų perdarytas į laiptus, o kiti fasado sprendiniai liks nepakitę. Be to, pagal minėtą projektą, iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 3-20, planuojama atskirti dalį patalpos 120 mm pločio pertvara ir prijungti prie patalpų, pažymėtų indeksais 3-19, 3-21, tačiau esamo pastato konstruktyvinis karkasas išlieka nepakitęs, sienų konstrukcijos bei perdangos nebūtų ardomos, vidaus inžineriniai tinklai taip pat nebūtų keičiami, išskyrus tai, jog planuojamas vandens ir kanalizacijos atvedimas į projektuojamą sanitarinį mazgą. Tuo tarpu padalinant patalpas ieškovų siūlomu būdu, iš patalpos, pažymėtos indeksu 3-4, planuojama atidalinti dalį patalpos ir prijungti prie patalpų, pažymėtų 3-3, 3-16, 3-17. Projektuojama 170 mm storio pertvara padalina patalpą, pažymėtą indeksu 3-4 (23,12 kv. m darbo kabinetas), į tris atskiras patalpas, pažymėtas 3-4a (8,96 kv. m darbo kabinetas), 3-4b (2,38 kv. m pagalbinė patalpa), 3-4 c (10,86 kv. m ploto darbo kabinetas), tarpusavyje neturinčias ryšio su atskirais įėjimais. Patalpos, pažymėtos indeksais 3-4a (8,96 kv. m darbo kabinetas) ir 3-4b (2,38 kv. m pagalbinė patalpa) jungiamos prie patalpų, pažymėtų indeksais 3-3 (17,42 kv. m darbo kabinetas), 3-16 (14,51 kv. m koridorius-poilsio kambarys), 3-17 (3,52 kv. m san. mazgas), kurios sudaro atskirą, izoliuotą nuo kito antro aukšto patalpų su atskiru įėjimu iš laiptinės, patalpų grupę. Be to, esamos grindys dalinamoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 3-4 (23,12 kv. m darbo kabinetas), ties naujai mūrijama pertvara išardomos, o pabaigus mūro darbus – užtaisomos. Naujai mūrijamos pertvaros paviršius tinkuojamas, glaistomas, dažomas, taip pat užtaisomas sienų ir lubų paviršius ties mūrijamomis pertvaromis. Iš šių nurodytų darbų matyti, jog atsakovų siūlomas patalpų padalijimo būdas yra racionalesnis, reikalaujantis mažiau laiko bei finansinių sąnaudų. Nors apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad pagal atsakovų siūlomą projektą nėra tinkamai parengtas evakuacinis kelias, yra sumažintas apšvietimas, reikės iškirsti naują angą, užmūrijant esamą, būtų reikalingos didelės investicijos įrengiant naują sanitarinį mazgą, pakeliant grindis, įrengiant laiptus ir pan., ko nėra ieškovų siūlomame projekte, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, palyginus ieškovų siūlomą projektą, minėti pertvarkymai laikytini mažesniais ir labiau pagrįstais. Nors ieškovų argumentai yra susiję ir su minėtos laikinosios konstrukcijos (gabaritinių krovinių keltuvo), kurią atsakovų prašoma priskirti ieškovams, nuosavybės teisės priklausymu atsakovei I. Š., o pastaroji nėra sudariusi jokios sutarties dėl nurodyto daikto panaudojimo ir /ar valdymo, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė I. Š. neprieštaravo, kad ieškovai keltuvu naudotųsi, be to, atsakovai pateikė teismui rašytinį gretimų patalpų savininkų sutikimo dėl laiptinės (atskiro įėjimo) įrengimo kopiją, o UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pateikė teismui ir rašytinį sutikimą, kuriame nurodė, jog sutinka organizuoti laiptų (atskiro įėjimo) įteisinimą pagal UAB „MŽ projektai“ 2013 m. parengtą projektą (sumokant ne daugiau kaip 10 000 Lt) ir išpirkti patalpų dalį, priklausančią ieškovams už rinkos kainą – apie 30 000 Lt. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia atsakovų nurodytų patalpų atidalijimo būdo priimtinumą.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą patalpų atidalijimo būdo pagrįstumą patvirtina ir tos aplinkybės, jog patalpose, teismo priskirtose atsakovams, jau ilgą laiką vykdo veiklą atsakovas UAB „UTENOS PRAKTIKA“, kuris į patalpų įrengimą investavo lėšas. Nors apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog panaudos sutartimi investavimas į patalpų pagerinimą buvo pasirinktas kaip alternatyva nuomos sutarčiai, pagal kurią nuomininkas privalėtų mokėti nuomos mokestį, tačiau vertintina, jog ši aplinkybė negali būti pagrindu paneigti atsakovo UAB „UTENOS PRAKTIKA“ pagrįstą tikėjimąsi atgauti investuotas lėšas, kadangi panaudos sutartis savo esme yra neatlygintinė sutartis ir ją savo valia be atsakovų buvo pasirašę ir patys ieškovai. Tai reiškia, kad ieškovai, pasirašydami minėtą sutartį, sutiko su panaudos sutarties sąlygomis ir jos esme. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo panaudos sutarties lyginti su atlygintine patalpų nuomos sutartimi. Be to, ieškovų argumentai, kad atsakovo investuotos lėšos jiems nesuremontavus visų ginčo patalpų, jau turėjo atsipirkti, nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad nei panaudos, nei nuomos sutartis nenumatė, kad turi būti suremontuotos visos patalpos, o iš panaudos sutarties nuostatų matyti, jog UAB „UTENOS PRAKTIKA“ investicijos į patalpas turėjo atsipirkti panaudos būdu šias patalpas valdant ne trumpiau nei 10 metų. Nustatyta, kad patalpose, kurias ieškovai prašo skirti jų nuosavybėn, UAB „UTENOS PRAKTIKA“ nepertraukiamai vykdo veiklą, įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo 2010-10-19 pažymoje nurodytos būtent ginčo patalpos, tai reiškia, kad tenkinant ieškovų reikalavimą, būtų iš esmės pažeistos atsakovo teisės ir interesai, o ieškovams būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas gaunant atsakovo suremontuotas patalpas. Teisėjų kolegija, be kita ko, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad R. J. bei A. J. investavo į ginčo patalpas, nes ieškovas R. J., darydamas atitinkamas investicijas, veikė UAB „UTENOS PRAKTIKA“ vardu kaip įmonės vadovas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog panaudotos lėšos buvo asmeninės. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir ieškovų reikalavimai dėl piniginės kompensacijos iš atsakovų priteisimo už ginčo patalpų būklės pagerinimą.

Byloje taip pat nustatytas ir tas faktas, jog ieškovai nemoka komunalinių mokesčių už jiems atitenkančią patalpų dalį, tai reiškia, jog ieškovai, be kita ko, gauna tam tikrą naudą iš tarp atsakovų pasirašytos nuomos sutarties. Ieškovai ieškinyje išdėstė reikalavimą priteisti jiems dalį nuomos mokesčio pagal tarp atsakovų pasirašytą nuomos sutartį, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „UTENOS PRAKTIKA“ būtų išnuomota ir ieškovams atitenkanti ginčo patalpų dalis. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad panaudos bei vėliau nuomos sutartimis atsakovui buvo išnuomojama patalpų dalis, atitinkanti atsakovams priklausančią patalpų dalį bendrojoje nuosavybėje (80,51 kv. m), o duomenų dėl visos naudojamos patalpos byloje nepateikta. Taigi, kadangi ieškovai nėra negyvenamosios patalpos nuomos 2012-06-28 sutarties šalimis bei dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių vertintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai atmestas ieškovų reikalavimas dėl nuomos mokesčio dalies priteisimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovų pasirinktas turto atidalijimo būdas yra racionalesnis ir optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principus bei nepažeidžia CK 4.80 str. 2 d. nustatyto reglamentavimo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovų nurodytas turto atidalijimo būdas neprieštarauja ir proporcingumo principui. Taigi, remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ir vertino bylos medžiagą bei byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra įstatyme numatytų pagrindų. Todėl apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis atsakovų prašymas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Ieškovų A. J. ir R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius