Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Arūno Taručio (toliau – ir gynėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. A. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį ir jam skirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. A. skirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. A. skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridedant šiuo nuosprendžiu skiriamos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (šešis mėnesius), ir V. A. skirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2025 m. gegužės 24 d. iki 2025 m. gegužės 26 d. (dvi dienos) išbūtas laikas, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendį atlikta bausmė ir šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas septynerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti iš V. A. automobilio „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę atitinkančią sumą – 3 580 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.1.1. Teigia, jog vien ankstesni asmens teistumai patys savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad asmens gailėjimasis yra nenuoširdus. Tokią teismo išvadą turėtų patvirtinti kiti byloje esantys duomenys, tačiau byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo nenuoširdumą, nėra.

3.1.2. Nurodo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis savarankiškai ėmėsi konkrečių veiksmų savo alkoholizmo problemai spręsti, t. y. į bylą yra pateikti duomenys, kad V. A. Pravieniškių 1-jame kalėjime 2025 m. lapkričio 5 d. baigė 12 susitikimų programą, skirtą asmenims, baustiems už vairavimą apsvaigus; 2025 m. lapkričio 14 d. baigė Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro užsiėmimų ciklą „Priklausomybės ligos – diagnozė, priežastys, pasekmės, gydymo galimybės“. Gynėjo įsitikinimu, šie duomenys patvirtina nuteistojo nuoširdumą, gailintis dėl savo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų tinkamai neįvertino.

3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai pridėjo per didelę skiriamos bausmės dalį, t. y. šešis mėnesius laisvės atėmimo iš skiriamos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teismas tokio sprendimo nemotyvavo. Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju, įvertinus V. A. pastangas, kurių jis imasi atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje (savanoriškas dalyvavimas užsiėmimuose sprendžiant alkoholizmo problemą), jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, taip palengvinant ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą, yra pakankamas pagrindas nuteistajam prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pridėti mažesnę skiriamos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato Arūno Taručio apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su paskirta bausme, prašo pripažinti jo ginamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skirti jo ginamajam trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tuo pačiu, sumažinti subendrintą laisvės atėmimo bausmę, be to, sušvelninti galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025).

8. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

9. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. A. pripažino kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų, davė parodymus, neprieštaravo, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, sutikus prokurorui ir gynėjui, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis savo kaltę visiškai pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 146; t. 3, b. l. 12–13). Tokiu būdu, vienas iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės aspektų – prisipažinimas – byloje nustatytas.

11. Vis tik, pakartotinai įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio išvadoms apie nuteistojo formalų ir deklaratyvų gailėjimąsi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrindo nenustato. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad V. A. už vairavimą esant neblaiviam iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo teistas net dešimt kartų, tačiau, nepaisant skiriamų bausmių ir poveikio priemonių, jis jokių išvadų nedarė ir toliau kėlė pavojų visuomenei vairuodamas neblaivus. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad vien ankstesni asmens teistumai patys savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad asmens gailėjimasis yra nenuoširdus, vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, analogiškų nusikalstamų veikų kartojimas leidžia spręsti, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Vien frazė, jog nuteistasis jaučia gėdą prieš šeimą, tikisi, jog jam pavyks įveikti alkoholizmo problemą, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog asmuo kritiškai vertina ankstesnį nusikalstamą elgesį ir dėl jo išgyvena. Tai, kad asmuo serga alkoholizmu, taip pat nelengvina asmens atsakomybės. Žinodamas, kad turi tokio pobūdžio problemą, nuteistasis privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, o ne pakartotinai sėsti prie vairo išgėręs, tokiu elgesiu keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Tai, kad V. A. dalyvavo tam tikrose programose, siekdamas spręsti alkoholizmo problemą, teisėjų kolegija vertina teigiamai, vis tik sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmieji žingsniai dalyvaujant mokymuose nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo atsakomybę, nes duomenų, jog nuteistasis savo gyvenimo būdą pakeitė pakankamai, baudžiamojoje byloje nepateikta. Tokiu būdu nuteistojo pozicijos, kai formaliai pripažįstami kaltinime nurodyti veiksmai ir deklaruojamas gailėjimasis, tačiau iš esmės apgailestaujama tik dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti nuoširdžiu gailesčiu.

12. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nepripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įstatymą taikė tinkamai.

Dėl bausmės

13. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

14. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu V. A. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, skirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės buvo subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, ir nuteistajam skirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir V. A. skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė, paskirta skundžiamu nuosprendžiu, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, pridedant skundžiamu nuosprendžiu skiriamos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (šešis mėnesius), ir V. A. skirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. A., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo bei bendrinimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties. Pritarti skunde dėstomiems argumentams dėl per griežtos bausmės teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis baigtas baudžiamasis nusižengimas (numatytas BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis)) ir vienas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis)). Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas vertino ir V. A. asmenybę – teistas dvidešimt vieną kartą, iš jų dešimt kartų – už vairavimą esant neblaiviam (t. 2, b. l. 82–108), baustas administracine tvarka, tarp pat ir už vairavimą esant neblaiviam (ROIK 24229274709) (t. 2, b. l. 110 –121), nedirba (t. 2, b. l. 123), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas, tiek parinkdamas bausmių rūšis, tiek nustatydamas jų dydžius, atkreipė dėmesį ir į tai, kad V. A. ir anksčiau vairavo neblaivus, savo ydingo elgesio nekeičia, nesureikšmina padarytos veikos keliamo pavojaus visuomenei ir eismo saugumui, anksčiau už analogiškus pažeidimus skirtos švelnesnių rūšių bausmės nesulaikė nuo naujų vairavimo atvejų pavartojus alkoholį. Be kita ko, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pažymėjo ir tai, kad ne vieną kartą V. A. už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, skirti įpareigojimai ne tik nevartoti alkoholio, bet ir gydytis priklausomybės ligą (pastarasis įpareigojimas skirtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. bei 2024 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais), tačiau V. A. jam suteiktos galimybės pasitaisyti ir rimtai spręsti alkoholio vartojimo problemą nevertino ir jokių realių veiksmų atsisakyti alkoholio vartojimo nesiėmė, kas kartą vėl sėsdamas prie vairo neblaivus. Su tokiu argumentavimu teisėjų kolegija sutinka. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, pagrįstai parinko nuteistajam griežčiausias iš sankcijose numatytų bausmių rūšių – areštą (BK 243 straipsnis) bei laisvės atėmimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), bei jas teisingai paskyrė maksimalaus dydžio, nustatyto įstatymo. Bausmes bendrindamas apėmimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, bei vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepadarė.

17. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama aplinkybė, jog nuteistasis pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, Pravieniškių 1-jame kalėjime 2025 m. lapkričio 5 d. baigė 12 susitikimų programą, skirtą asmenims, baustiems už vairavimą apsvaigus; baigė mokymus apie alkoholio keliamą žalą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmosios instancijos teismui. Spręsdamas dėl bausmės nuteistajam, teismas pažymėjo, jog dalyvavimas tokio pobūdžio užsiėmimuose (mokymuose) vertintinas tik kaip pirmas žingsnis link realaus priklausomybės alkoholiui problemos sprendimo. Kitaip vertinti pateiktų duomenų apie dalyvavimą mokymuose ir jais remiantis švelninti paskirtą bausmę nuteistajam teisėjų kolegija pagrindo nenustato.

18. Skunde teigiama ir tai, kad teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausme su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nepagrįstai pasirinko pridėti šešis mėnesius laisvės atėmimo iš skiriamos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Gynėjas įsitikinęs, jog pakartotinai įvertinus aplinkybių visumą, nuteistojo norą ir pastangas keistis teigiama linkme, yra pakankamas pagrindas nuteistajam prie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pridėti mažesnę šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės dalį nei pridėjo pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisingumą, klaidų skiriant subendrintą bausmę nenustato.

19. Visų pirma pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išties išsamiai nepagrindė, kodėl prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta būtent šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti. Įvertinus bylos medžiagą ir visų jau aptartų reikšmingų aplinkybių visumą, matyti, kad nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padarė jau būdamas teistas bei būdamas pripažintu recidyvistu, ankstesnės bausmės tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio, todėl skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai parinkta didesnė negu minimali pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalis. Nors gynėjas akcentuoja nuteistojo pastangas keistis, šios aplinkybės, siekiant bausmės tikslų, nepaneigia būtinybės prie anksčiau paskirtos bausmės pridėti reikšmingą naujai paskirtos bausmės dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pridedama šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis leidžia užtikrinti teisingą galutinės bausmės dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad galutinė subendrinta bausmė nuteistajam nėra per griežta, todėl paliekama nepakeista.

20. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamo nuosprendžio keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. A. gynėjo advokato Arūno Taručio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.