- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2-61-377/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00678-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Milda Laurinavičė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per ZOOM programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo M. K. ieškovo V. R. naudai 12060,00 Eur skolos atlyginimui, 5 proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas dalyvavo www.iaai.com aukcione, kuriame laimėjo užsienio kompanijos „M. M." automobilį ,,L. R. R. R.‘‘ EV 2016 m., automobilio kaina - 11100 JAV dolerių. Aukciono prisijungimo kodus ieškovui suteikė atsakovas. Iki šio aukciono ieškovas buvo įsigijęs dar du automobilius per tarpininką - atsakovą M. K., todėl ir 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsigijus minėtą automobilį ieškovas kreipėsi į atsakovą, kadangi jis spręsdavo klausimus dėl transporto priemonių pervežimo į Lietuvą ir užsiimdavo tokio pobūdžio procedūrų organizavimu. Ieškovui laimėjus aukcioną, jis apie tai pranešė atsakovui. Šalys sudarė žodinį susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų - ieškovas perduoda pinigų sumą už automobilį bei sumoka pervežimo mokestį, o atsakovas įsipareigoja sumokėti už aukcione įsigytą automobilį ir suteikus automobilio pervežimo paslaugą perduoti transporto priemonę ieškovui. Atsakovas per "Viber" programą parašė ieškovui, kad ieškovas po aukciono sekančią dieną turi jam grynaisiais pinigais sumokėti iš viso 12 060 Eur. Taip pat atsakovas nurodė ieškovui, kad grynieji pinigai turi būti perduodami atsakovo nurodytam pažįstamam asmeniui, kuris atvyks į Kauną, taip pat patvirtino šio susitikimo vietą bei laiką. Laiko, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl tarpininkavimo, t.y. kad ieškovas perduoda pinigus - 12060 Eur, kad atsakovas sumokėtų už aukcione įsigytą automobilį užsienio kompanijai "M. M.", o likusi suma nuo automobilio kainos yra pervežimo mokestis, skirtas atsakovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas susitiko su jam nepažįstamu atsakovo nurodytu asmeniu automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) . Ieškovas paprašė atsakovo pasirašyti paskolos sutartį arba pinigų priėmimo - perdavimo dokumentą, tačiau jis nesutiko, papildomai pasiūlė atsakovui pinigus pervesti į banko sąskaitą, bet jis atsisakė. Ieškovas, neturėdamas kitos išeities bei pasitikėdamas asmeniu, sumą perdavė grynaisiais pinigais. Vakare ieškovas paskambino atsakovui „Viber" programa pasiteirauti, ar gauti jo perduoti pinigai. Atsakovas nurodė ieškovui, kad 12 060 Eur grynieji pinigai gauti, reikia laukti, kol automobilis bus parvežtas. 2020 m. spalio mėn. ieškovas pagal gabenamo automobilio konteinerio sekimo numerį pamatė, kad įsigytas automobilis yra Klaipėdoje. Susisiekė su atsakovui. Tačiau atsakovas jam nurodė, kad Ž. O. įmonė, su kuria atsakovas bendradarbiavo pervežant automobilius, šiuo metu yra areštuota, reikia laukti. Tuomet ieškovas kiekvieną mėnesį skambindavo atsakovui bei teiravosi dėl situacijos, tačiau atsakovas nurodydavo, kad reikės laukti 1-2 metus, kol automobilis bus susigrąžintas. 2021 m. rudenį ieškovas pradėjo savarankiškai aiškintis, kur yra jo įsigytas automobilis. Iš (duomenys neskelbtini) darbuotojo ieškovas sužinojo, kad jo įsigyta transporto priemonė nėra areštuota, o atsakovas yra skolingas Ž. O., todėl automobilis nebus atiduotas, atsakovas negrąžins savo skolos. Tuomet ieškovas pastoviai telefonu skambindavo atsakovui, prašydamas grąžinti jo įsigytą automobilį. Galiausiai, 2022 m. rugsėjo 15 d. paskambino į (duomenys neskelbtini) kur jam buvo nurodyta, kad jo įsigyta transporto priemonė yra parduota. 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovas nuvyko pas atsakovą į namus kartu R. P. bei savo sūnumi R. R.. Atsakovas šio susitikimo metu patvirtino, kad gavo ieškovo sumokėtus 12 060 Eur, tačiau nurodė, jog neina vesti toliau derybų su Ž. O., kuriam jis perdavė gautus pinigus. Minėtą pokalbį patvirtina garso įrašai užfiksuoti telefone bei išmaniajame laikrodyje, esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas nuvyko pas Ž. O., kuris jam paaiškino, kad atsakovas jam yra skolingas apie 19000 Eur, todėl ieškovo įsigytas automobilis buvo parduotas. Taip pat susitikimo metu per "Viber" programą buvo susisiekta su atsakovu bendram pokalbiui, kurio metu atsakovas ir Ž. O. pradėjo konfliktuoti dėl negrąžintų pinigų. Atsakovas teisinosi, kad jis yra nekaltas, apie pinigų grąžinimą nekalbėjo. Šią situaciją jis sužinojo tik po grynųjų pinigų perdavimo momento. Ieškovui nei grynieji pinigai, nei automobilis grąžinti nebuvo, susitarimo sąlygos neįvykdytos. To pasėkoje, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - tarpininkavimo sutarties sąlygų nevykdymo, ieškovas prarado iš viso 12060 Eur.
Atsiliepimas
A. M. K. atstovė advokatė Milda Laurinavičė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad dalyvavo aukcione ir laimėjo užsienio kompanijos automobilį L. R. R. R. EV 2016 m. už 11 100 JAV dolerių. Ieškinyje nėra pateikta visiškai jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovas dalyvavo minimame aukcione ir, kad savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo automobilį už 11 100 JAV dolerių, dėl kurio ir pareiškė ieškinį. Ieškovas net neįvardina, ar aukcione dalyvavo kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo, ir, ar tariamai laimėjus aukcioną, buvo gautas koks nors pranešimas apie tai, kad ieškovas paskelbtas aukciono laimėtoju.
Atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė advokatė paaiškino, kad jis kategoriškai neigia, kad teikia kokias nors pervežimo ar tarpininkavimo paslaugas. Atsakovas savo vardu neturi sukūręs nei paskyros, nei kito prisijungimo būdo, kurio pagrindu būtų galima dalyvauti aukcione. Ieškovas tvirtina, kad tarp jo ir atsakovo susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Nurodė, jei ieškovas tvirtina, kad tarp bylos šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų, atitinkamai ieškovas turėtų teismui pateikti įrodymus apie tai, kaip buvo išreikšta abiejų bylos šalių tariama valia dėl tokio sandorio sudarymo. Vien tai, kad ieškovas civilinės bylos nagrinėjimo metu iškėlė versiją apie tariamo susitarimo sudarymą, nesudaro pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio susitarimas realiai buvo sudarytas. Ieškovas galimai suvokdamas, kad ši aplinkybė dėl susitarimo sudarymo yra išgalvota, teismui neteikia jokios informacijos apie tai, kaip buvo išreikšta atsakovo valia dėl tokio sandorio sudarymo. Paminėtina tai, kad atlygintinų paslaugų sutartis, kurią ieškovas įvardina, kaip tarpininkavimo sutartį, negali būti vienašaliu sandoriu, todėl kiekvienos tariamo sandorio šalies valia ir susitarimo apimtis turi būti įrodyta. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas pareigūnams duodamus parodymus nenurodė, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas ar atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Toks šios situacijos traktavimas atsirado tik ieškinyje. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė 2023 m. birželio 13 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad ieškovas buvo apklausiamas 2022 m. rugsėjo 21 d. ir savo apklausos metu neminėjo visiškai jokio susitarimo dėl tarpininkavimo ar atlygintinų paslaugų teikimo, nebuvo minimas ir tariamai sutartas užmokestis mokėtinas atsakovui. Tariamo susitarimo sąlygos įvardintos tik ieškinyje, todėl tokios aplinkybės, manytina, teismo turėtų būti vertinamos itin kritiškai, kaip išgalvotos, tikslu sulaukti palankaus teismo sprendimo. Ieškovas, tariamai sudaręs žodinį susitarimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams net negalėjo įvardinti atsakovo vardo ir pavardės. Atsakovo vardas ir pavardė buvo patikslinta tik po 2 mėnesių nuo ieškovo pirminės apklausos. 2022 m. lapkričio 28 d. ieškovas apklausos metu nurodė, kad atsakovo pavardę išsiaiškino tik faktiškai nuo tariamo automobilio įsigijimo praėjus 2 metams. Ieškovo minimas automobilis turėjo būti perkamas per Lietuvoje veikiančią įmonę, kuri per aukciono platformą turėjo sumokėti automobilio savininkui aukcione nurodytą sumą. Taigi, ieškovas nebuvo laikomas automobilio įgijėju. Kartu su ieškiniu taip pat nėra pateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad ieškovas minimą automobilį įgijo. Ieškovas nurodo, kad siūlė atsakovui pasirašyti paskolos sutartį ar pinigų priėmimo – perdavimo dokumentą, arba pinigus pervesti į banko sąskaitą, tačiau neva atsakovas to nesutiko padaryti. Ši aplinkybė yra nepagrįsta, atsakovas tokio pobūdžio pokalbio su ieškovu nėra turėjęs. Akivaizdu, kad šios aplinkybės negali pagrįsti ir pats ieškovas. Ieškovas pripažįsta, kad pinigus perdavė ne atsakovui, o nurodo, kad pinigai – 12060 Eur buvo perduoti automobilių stovėjimo aikštelėje, kažkokiam nepažįstamam vyrui. Ieškovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei ieškinyje nenurodė vyro, kuriam tariamai perdavė minėtą pinigų sumą nei vardo, nei pavardės, taip pat nenurodė, ar vyras, kuriam buvo perduoti pinigai yra kokios nors įmonės darbuotojas. Ieškovas daugiau nei vienerius metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima išsiaiškinti kur yra jo tariamai įgytas automobilis. Ieškovas tvirtina, jog 2021 metų rudenį sužinojo, kad jo tariamai įgyta transporto priemonė yra Lietuvoje ir priklauso UAB(duomenys neskelbtini), tačiau remiantis Ž. O. nurodymu, minėtas automobilis nebus atiduotas ieškovui tol, kol atsakovas tariamai negrąžins Ž. O. skolos. Be to, ieškovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. jam tapo žinoma, jog automobilis, kurį neva tariamai jis įgijo, yra parduotas, tuomet 2022 m. rugsėjo 19 d. nuvyko pas atsakovą, į jo gyvenamąją vietą su dviem savo artimaisiais, tikslu išgauti kokį nors prisipažinimą ar informaciją, kurios pagrindu galėtų inicijuoti tariamos skolos susigrąžinimą. Ieškovas nurodo, kad susisiekė su UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, kuris pareiškė, kad automobilis ieškovui nebus atiduotas tol, kol atsakovas negrąžins tariamos skolos Ž. O.. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nebuvo minėto automobilio įgijėjas. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 13 d. nutarimo, būtent D. K., o ne ieškovas, 2022 m. kovo 21 d. įsigijo automobilį L. R., pirkimo sąlygas tiesiogiai derinant su M. R., kuris yra „M. M. S.A. direktorius. Automobilio įsigijimas buvo forminamas per D. K. įmonę UAB (duomenys neskelbtini) . 2022 m. balandžio 11 d. į UAB(duomenys neskelbtini) muitinės sandėlį minėtas automobilis buvo pristatytas ir išmuitintas, ir galimai perduotas D. K., kuris ir disponavo minėtu automobiliu. Minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties data, kuri buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu yra 2022 m. kovo 21 d. Tuo tarpu ieškovas tvirtina, kad aukcione dalyvavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. ir įgijo ieškinyje minimą automobilį. Taigi, tarp ieškovo minimo automobilio įgijimo aplinkybių ir aplinkybių nustatytų ikiteisminio tyrimo metu, fiksuojamas dvejų metų skirtumas. Remiantis šia informacija, taip ir lieka neaišku ką konkrečiai ir kada ieškovas įsigijo.
Ieškinyje ieškovas tvirtina, kad jo tariamai įgytas automobilis tretiesiems asmenims buvo parduotas 2022 m. rugsėjo 15 d., tačiau iš 2023 m. birželio 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) automobilį pardavė 2022 m. spalio 31 d. M. M. S.A. Klaipėdos filialui. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais Sodros duomenimis matyti, kad ieškinyje minimas Ž. O. ir D. K. yra įvairių įmonių darbuotojai, todėl jų vykdoma veikla yra tarpusavyje glaudžiai susijusi. Ikiteisminio tyrimo metu joks susitarimas nebuvo pareigūnams nurodytas, o kartu su ieškiniu nėra pateikta įrodymų, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti tariamo susitarimo buvimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas tvirtina, jog aukcione buvo įgijęs ne vieną automobilį prieš tai, tačiau nedetalizuoja, kokia įmonė atliko išmuitinimo procedūras ir kokiu būdu ieškovo įsigyti automobiliai buvo jam perduodami. Ieškovas turi įrodyti tariamo susitarimo buvimą. Tačiau šis susitarimas nėra įrodytas, priešingai, ieškovas pripažįsta, kad pinigus (12 060 Eur) perdavė nepažįstamam asmeniui, kuris jam parodė žinutę su minėta pinigų suma, taigi, susitarimas galėjo būti sudarytas nebent su pinigų gavėju, t.y. asmeniu, kuriam ir buvo perduoti pinigai. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad neva ieškovo nurodyta pinigų suma buvo perduota atsakovui.
L. T. K teismo posėdžio metu parodė, kad M. K. asmeniškai nepažįsta. Žino iš telefoninių pokalbių. 2019 m. rugpjūčio mėn. pirko iš jo automobilį. Nupirkus automobilį buvo jam skambinta dėl apmokėjimo. M. V. R atsiuntė žinutę, kokią sumą reikės sumokėti atvažiavus vairuotojui. Grįžus automobiliui iš Amerikos jis buvo išmuitintas ir buvo pranešta, kam reikės sumokėti už išmuitinimą. Išmuitinus automobilis buvo atvežtas į Kauną. Viskas buvo daroma žinutėmis.
L. R. M teismo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai nepažįsta M. K.. P. V. užsakė mašiną, pirko BMV, 2017 m. per aukcioną. Pinigus perdavė V. V atėjo žinutė telefone. Parodė sumą, kokią turi sumokėti. V perdavė pinigus. Nesekė, kam pinigai nukeliavo. Suprato, kad pinigai nukeliaus M. Neprisimena, kas buvo automobilio pardavėjas pirkimo - pardavimo sutartyje įvardintas.
Liudytojas E. E. teismo posėdžio metu parodė, kad M. K. asmeniškai nepažįsta. Su M. K. telefonu vieną kartą yra skambinęs dėl mašinos pirkimo. Jis nežino, kuo jis užsiima. Turėjo automobilio pirkimo kodus. Tai buvo M. K. kodas. Išsikalbėjo su kaimynu V. R.. Pats V. R. perdavė pinigus. Nedalyvavo pinigų perdavimo sandoryje. Turėjo paduoti pinigus M. Jis davė tik telefoną M. Ji nežino, kas galutinis pinigų gavėjas.
L. R. R teismo posėdžio metu parodė, kad pinigai turėjo pasiekti M. K.. M. K. nurodė kontaktus tėvui, kam paduoti pinigus. Automobilio pirkimą organizavo M. K.. Pasiekė pinigai M. K.. Yra telefoniniai pokalbiai, žinutės. Tą faktą jis patvirtino, kai jie atvyko į M. K. namus. M. K. apie O nieko neminėjo.
R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad V yra jo žmonos brolis, kuris vežė žmogui iš Šilalės pinigus, 12000 Eur už automobilį L. R., kurį pirko iš Amerikos. Jis žino M. K., nes buvo pas jį. Pinigų perdavimo metu nedalyvavo. Jis važiavo į Klaipėdą aiškintis, kur dingo minimas automobilis. Tai galėjo būti apie 2022 m. Tais pačiais metais ir buvo pirktas automobilis. Tarpininkas pasakė, kad kažkas turi įmonę, kad įmonė bankrutuoja, kad viskas blogai, kad jis pinigus perdavė, kad gavęs pinigus. Žmogus iš Šilalės vardu M. Jis girdėjo, kad sakė, kad pinigus gavo, kad viską perdavė, viską apmokėjo. Po to jie nuvažiavo į Klaipėdą, M nurodė į kokią įmonę važiuoti. Anksčiau nežinojo, kad viskas buvo tvarkoma per šią įmonę. Nuvažiavus į įmonę, įmonėje pasakė, kad automobilis grįžęs. Muitinės tarpininkai patikrino ir nurodė, kad jokio arešto automobiliui nėra. Kodėl automobilis neatiduodamas, sakė, skambinti įmonės direktoriui. Paskambino įmonės direktoriui ir sužinojo, kad M iš Šilalės skolingas tai įmonei dar už kelis automobilius. Sakė, kad nežino už kurį automobilį jis jiems sumokėjo. Todėl jiems to automobilio neatidavė. Buvo visada minima 12000 Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.193 str., kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
Iš byloje ieškovo pateikto ieškinio, jo bei jo atstovės advokatės paaiškinimų teismo posėdžio metu, esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas V. R. dalyvavo www.iaai.com aukcione, kuriame laimėjo užsienio kompanijos „M. M." automobilį ,,L. R. R. R.‘‘ EV 2016 m., automobilio kaina - 11100 JAV dolerių. Kaip nurodo ieškovas, aukciono prisijungimo kodus ieškovui suteikė atsakovas. Kadangi šalys dažniausiai bendravo per ,,VIBERR“ paskyrą, todėl atsakovas parašė ieškovui, kad ieškovas po aukciono sekančią dieną turi jam grynaisiais pinigais sumokėti iš viso 12060 Eur bei nurodė ieškovui, kad grynieji pinigai turi būti perduodami atsakovo nurodytam pažįstamam asmeniui, kuris atvyks į Kauną, taip pat patvirtino šio susitikimo vietą bei laiką. Iš šių aplinkybių visumos ieškovas laiko jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl tarpininkavimo, t.y. kad ieškovas perduoda pinigus - 12060 Eur, kad atsakovas sumokėtų už aukcione įsigytą automobilį užsienio kompanijai "M. M.", o likusi suma nuo automobilio kainos yra pervežimo mokestis, skirtas atsakovui už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.
CK 6.253 str. 4 d. įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, jei nukentėjusiojo asmens veiksmai dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023 m. birželio 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokurorė konstatavo, kad V. R. sąmoningai prisiėmė sudaromų sandorių pasekmių riziką – perdavė pinigus nepažįstamam asmeniui, nepasirašė jokių dokumentų dėl pinigų perdavimo, naudojosi kitų asmenų paslaugomis neoficialiai dalyvaudamas aukcione. V. R. prieš perduodamas pinigus nepažįstamam asmeniui turėjo apsvarstyti galimas to veiksmo pasekmes, tačiau elgėsi neatsargiai, prisiėmė didelę riziką ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.
Teismas nustatė, kad automobilis L. R., pagal 2022 m. kovo 21 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, įgytas tiesiogiai 2022 metais įmonės UAB(duomenys neskelbtini) vardu, o ne aukciono būdu ir ne 2020 metais, kaip tvirtinama ieškovo ieškinyje. Ieškovas 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, kodėl tarp jo nurodomo automobilio įsigijimo ir teismui teikiamos pirkimo – pardavimo sutarties yra dviejų metų skirtumas.
Ieškovas kreipėsi su pareiškimu į Kauno apskrities policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, esant atsakovo veiksmuose sukčiavimo ir apgaulės požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, tačiau 2023 m. birželio 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Marijampolė) prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteismini styrimas M. K. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 d. Ieškovui išaiškinta, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Taigi, pasak ieškovo, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu, kadangi atsakovas savo prievolių, kylančių iš tarp šalių sudarytos žodinės sutarties iki šios dienos neįvykdė, tai yra ieškovui atlikus mokėjimą, automobilio L. R. atsakovas nepristatė, todėl jis turi pareigą ieškovui grąžinti 1260 Eur sumą.
Kaip matyti iš 2023 m. birželio 13 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00460-22), byloje nustatyta, jog ieškovas net nebuvo ginčo automobilio įgijėjas, nes įgijėju laikytina įmonė, kurios vardu buvo dalyvauta aukcione, per užsienio kompaniją ,,M. M.‘‘ Klaipėdos filialą, kurį įgijo UAB(duomenys neskelbtini). Iš bylos nustatyta, jog ieškovas nežinojo, kokia įmonė ir kieno vardu dalyvauta aukcione, kaip pats nurodo, tai jam nebuvo aktualu. Ieškovas nurodė, kad laimėjus aukcioną, pinigai neoficialiai būdavo perduodami įmonei per nepažįstamą asmenį, tuomet būdavo laukiama automobilio kartu su dokumentais.
2023 m. rugsėjo 27 d. prašyme ieškovas pats konstatavo faktą, kad būtent Ž. O. gavo ieškovo pinigus, o ir pats Ž. O., kaip matyti iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jo , pripažįsta, kad pinigus tikrai gavo, bet toliau pradeda kalbėti apie kažkokias tariamas atsakovo skolas, ir neaiškų pinigų užskaitymą.
Visos šios aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas dalyvaudamas aukcione įmonės vardu, ir kaip tapo žinoma posėdžio metu turėdamas didelę patirtį dalyvaujant aukcionuose, nes prieš tai buvo jau įsigijęs 8-9 automobilius, žinojo ir suprato, kokios įmonės vardu bus sudaromi sandoriai, suvokė, kad pinigų gavėjas turi būti įmonė ir, kad automobilio dokumentai bei pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma su įmone, taip pat suvokė galimas pasekmes dėl neoficialių pinigų perdavimo įmonei.
Ieškovas tvirtino, kad sudarė žodinį susitarimą dėl atlygintinų paslaugų teikimo su atsakovu, tačiau šios aplinkybės atsirado tik kreipiantis ieškiniu į teismą. Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad jokio susitarimo ieškovas pareigūnams neminėjo, net atsakovo pavardės negalėjo nurodyti. Atsakovo pavardę ieškovas pareigūnams patikslino tik po 2 mėnesių.
Ieškinyje buvo detaliai aprašytos tariamo ieškovo ir atsakovo susitarimo sąlygos, tvirtinant, kad susitarimas dėl tarpininkavimo paslaugų buvo sudarytas būtent ginčo automobilio įsigijimui, ir pagal susitarimą atsakovas turėjo nupirkti automobilį, jį pargabenti į Lietuvą ir perduoti ieškovui. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas netinkamai įvykdė tarpininko paslaugas, nes automobilis taip ir nepasiekė ieškovo. Tačiau 2023 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad automobilio L. R. įsigijimo metu joks susitarimas sudarytas nebuvo. Ieškovas nurodė, kad 2016 metais gavo atsakovo numerį iš savo kaimyno ir neva paskambinus atsakovui, buvo sutarta dėl pagalbos įsigyjant vieną automobilį. Tačiau, net jei laikyti, kad tariamas žodinis susitarimas sudarytas 2016 metais turėjo galioti neterminuotai, tokiu atveju ieškovas turėjo paaiškinti, dėl kokių konkrečiai sąlygų jis susitarė su atsakovu, tačiau tokių sąlygų ieškovas posėdžio metu negalėjo įvardinti. Apie tai, kaip galėjo būti išreikšta atsakovo valia dėl tariamo sandorio sudarymo, ieškovas visiškai nepasisakė, nors sandoriui sudaryti būtina abiejų šalių valia. 2023 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovo klausiant, kokius veiksmus atsakovas turėjo atlikti, ieškovas aiškiai nurodė, kad nelaiko atsakovo tarpininku, o jį laiko automobilio pardavėju, kuris ir turėjo automobilį pargabenti į Lietuvą, nors pats aiškiai teismui išdėstė, kad fizinis asmuo aukcione dalyvauti ir pargabenti automobilio į Lietuvą negali, tai gali padaryti tik įmonė.
Taigi, visų šių aukščiau išdėstytų faktų visete akivaizdu, kad susitarimas dėl tarpininkavimo su atsakovu negalėjo būti sudarytas, nes aukcione dalyvauti gali tik įmonė, ir tik įmonė gali inicijuoti automobilio pargabenimą į Lietuvą, atsakovas jokių tarpininko paslaugų neteikia, neturi pervežimo įmonės, be to, ieškovas aukcione dalyvavo įmonės vardu, todėl ieškovui laimėjus aukcioną, turėjo būti aiškiai žinoma, kokios įmonės vardu automobilis yra įgytas. Todėl laikytina, jog dėl automobilio L. R. joks susitarimas dėl tarpininkavimo nebuvo sudarytas ir tą patvirtino pats ieškovas 2023 m. lapkričio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu. Susitarimo sąlygos atitinkamai nebuvo aptartos, nesusitarta dėl atsakomybės klausimų, daikto žuvimo rizikos, užmokesčio, galiausiai ieškovas ilgą laiką net negalėjo įvardinti su kokiu konkrečiu asmeniu sudarė tariamą susitarimą. Be to, nors ieškiniu ir tvirtinama, kad sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, bet byloje nėra pateiktas nei vienas tiesioginis įrodymas dėl tariamo susitarimo sudarymo, o ir pats ieškovas atsakovą laiko ne tarpininku, bet automobilio pardavėju.
Laikytina, kad šios aplinkybės patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudarytas joks susitarimas, kurio pagrindu atsakovui turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė. Apklausiant liudytojus, ieškovo tikslas buvo, kad minimi asmenys patvirtintų vieną ir tą patį atsakymą, kad neva tai pinigų gavėjas ir pagrindinis asmuo įsigyjant automobilius aukciono būdu buvo M. K.. Iš 2023 m. lapkričio 13 d. posėdžio matyti, kad ieškovo pusė užduodant klausimą jau pateikdavo ir atsakymą. Liudytoju apklaustas E aiškiai prašė ieškovo pusės jo neprovokuoti, nes jis negali pasakyti, kas buvo galutinis pinigų gavėjas. Tuo tarpu liudytojui R. R. nurodžius, kad pinigai turėjo būti perduoti įmonės savininkui, per kurį ieškovas, jo tėvas, pirko automobilį, buvo pateiti tikslinamieji klausimai tam, kad liudytojas, pasakytų, jog pinigų gavėjas vis tik atsakovas.
L. K., M, E, B 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiesiogiai su atsakovu nėra bendravę, nėra jo matę, taip pat nėra matę ir tariamų pinigų perdavimo fakto. Apie tai, kad egzistuoja toks M. K., jiems tapo žinoma ir iš paties ieškovo. Šioje dalyje pastebėtina, kad ieškovas, siekdamas paaiškinti, kodėl jis savo namuose pirkdavo automobilius kitiems asmenims ir teikdavo pinigų paėmimo ir perdavimo paslaugas, aiškino, kad tokie jo veiksmai nėra laikyti tarpininkavimu, o tik pagalba, tačiau analogiški veiksmai atsakovo atžvilgiu vertintini tik kaip tarpininkavimas.
Pastebėtina ir tai, kad liudytojai K, M, B teismui tvirtino, kad ieškovas jiems parodydavo žinutę, neva tai gautą iš atsakovo apie reikiamą perduoti pinigų sumą ir tuos pinigus paduodavo būtent ieškovui. Minėti liudytojai negalėjo įvardinti sumos, kurią gaudavo, taip pat negalėjo įvardinti ir įmonės, su kuria buvo sudaroma automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau visi liudytojai, atsakydami į ieškovo pusės užduodamus klausimą, galiausiai nurodydavo, kad galutinis pinigų gavėjas turėjo būti atsakovas. L. E. aiškiai nurodė, kad atsakovas duodavo tik kodus. L. B., 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu turėjo teismui patvirtinti, kad jis matė, kaip ieškovas įsigijo ginčo automobilį, tačiau tokių aplinkybių liudytojas nepatvirtino. L. R. R, teismui tvirtino, kad susitarimas dėl ginčo automobilio įsigijimo buvo sudarytas prieš automobilio pirkimą, tačiau pats ieškovas aiškiai nurodė, kad susitarimas buvo tik 2016 metais. L. P. apskritai teismui tvirtino, kad ieškovas pinigus už ginčo automobilį vežė tiesiogiai į Šilalę atsakovui.
Liudytoju apklaustas Ž. O. teismo posėdžio metu pateikė kardinaliai priešingus parodymus, nei juos teikė ikiteisminio tyrimo metu. Būtent ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinta, kad Ž. O. pinigus gavo ir jis sprendė dėl automobilio grąžinimo ieškovui, tačiau posėdžio metu nusprendė visas aplinkybes traktuoti kitaip. Galiausiai virtino, kad jis tik muitinės tarpininkas, tačiau patys ieškovai pateikė teismui straipsnį, kuriame kalba apie realią padėtį, o tai patvirtina, kad O ne tik tarpininkas. Šio bylos metu O pripažino svarbią aplinkybę kad jo įmonėje dirba minimas R, todėl šie parodymai sutampa su liudytojų L. K. ir V. P. teiktais parodymais.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad liudytojų parodymai yra itin nenuoseklūs ir neatitinkantys civilinės bylos medžiagos, todėl vertinami itin kritiškai.
Reikšminga byloje ir tai, kad CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Nors šiame straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė, o ne pareiga, kiekvienas asmuo, taip pat ir vartotojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą.
Nepaisant visų aukščiau aptartų aplinkybių, jei būtų prieinama išvados, kad ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą dėl tarpininkavimo, nors atsakovas tokias aplinkybes kategoriškai neigia, tokiu atveju būtina vadovautis CK 6.253 str. 5 d. Šioje dalyje įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2023-06-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokurorė konstatavo, kad V. R. sąmoningai prisiėmė sudaromų sandorių pasekmių riziką – perdavė pinigus nepažįstamam asmeniui, nepasirašė jokių dokumentų dėl pinigų perdavimo, naudojosi kitų asmenų paslaugomis neoficialiai dalyvaudamas aukcione. V. R. prieš perduodamas pinigus nepažįstamam asmeniui turėjo apsvarstyti galimas to veiksmo pasekmes, tačiau elgėsi neatsargiai, prisiėmė didelę riziką ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę; ii) vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; iii) vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visetas, taip pat vadovaujamasi logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Ieškovas naudojosi įmonės prisijungimais, tam neturėdamas įmonės sutikimo, pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui automobilių stovėjimo aikštelėje, nors realiai galėjo juos nuvežti į įmonę pats, arba atlikti pavedimą. 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu ieškovas labai aiškiai pasakė, „nejauku paduoti pinigus, bet visi taip pirkdavo“, taigi ieškovui buvo žinomos visos galimos rizikos susijusios su neoficialiu automobilio įsigijimu.
Galiausiai, pats ieškovas savo 2023-09-27 prašyme nurodo, kad jo pinigai buvo perduoti Ž. O., pastarasis savo apklausos metu, kaip nurodyta nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat pripažino, kad pinigus gavo. Taigi šių aplinkybių visetas patvirtina, kad ieškinyje nėra nurodyti atsakovo neteisėti veiksmai, kurių pagrindu jam turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.
Ieškinio 13 punkte nurodoma, kad šios bylos atveju gali būti taikomas ir nepagrįsto praturtėjimo institutas. Su tokiais motyvais sutikti taip pat negalima. Ieškovas ieškiniu pripažįsta, kad pinigus perdavė jam nepažįstamam asmeniui ir nesudarė su minėtu asmeniu jokio rašytinio sandorio. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas apskritai turėjo 12060 Eur ir, kad juos kažkam perdavė. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė tokios pinigų sumos turėjimo fakto. Tačiau faktą, kad pinigai buvo perduoti nepažįstamam asmeniui pripažįsta pats ieškovas. Nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas kadangi, kaip ir nurodo ieškovas, pinigus perdavė nepažįstamam asmeniui. Koks tai asmuo ir kaip jis susijęs su atsakovu, ieškinyje nedetalizuojama. Atsakovas, nežinodamas kokiam asmeniui ieškovas galėjo perduoti pinigus ir nežinodamas apskritai ar ieškinyje nurodomos aplinkybės yra realios, dėl nurodytų faktinių aplinkybių net negali pasisakyti.
Teismas visų šių aukščiau išdėstytų aplinkybių visete laiko, kad šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas galėtų būti taikomas tik tam asmeniui, kuriam ieškovas galimai perdavė pinigus. Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo yra neįrodytas/nepagrįstas. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog būtent su atsakovu buvo sudaryta žodinė sutartis dėl automobilio pirkimo iš Amerikos, ir kad pinigus gavo konkrečiai atsakovas, todėl ieškinys atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovės ieškinį atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
Atsakovas patyrė iš viso 1555 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovo ieškinį atmetus, iš jo atsakovui priteistinas 1555 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (24,56 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1555 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.