Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, išieškotojai V. L., ERGO Insurance SE Lietuvis filialas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Palavinskienė pateikė patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad 2021-01-06 priimti ir Vilniaus Pataisos namams išsiųstas patvarkymai dėl skolų išieškojimo vykdomosiose bylose Nr. 0171/12/01871/D, Nr. 0171/19/02926/D ir Nr. 0171/20/01517/D, kuriais vadovaujantis LR CPK 611, 733-743 str. reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, davimų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies/iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies/iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA. Pažymėjo, kad LR CPK 739 str. yra išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas nėra galimas. Svarbu pažymėti, jog iš artimųjų gaunamos, piniginės lėšos nepatenka į minėtoje teisės normoje išvardintų pinigų sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad LR CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo LR CPK L1 skyriaus normos nereglamentuoja. Atkreipė dėmesį, jog skolininkas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad į areštuotą sąskaitą patenka ir lėšos iš kurių negalima išieškoti ir kitais pagrindais.

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d., 510-513 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš civilinėje ir vykdomosiose bylose esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/12/01871 pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. NI-324-626/2011 dėl 451,81 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. T. trečios eilės išieškotojo naudai; vykdomąją bylą Nr. 0171/19/02926 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-l 1244-1012/2019 dėl 1757 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko T. D. trečios eilės išieškotojo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo naudai; vykdomąją bylą Nr. 0171/20/01517 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2867-936/2020 dėl 1013,96 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko T. D. trečios eilės išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Antstolė minėtose vykdomosiose bylose 2021 m. sausio 6 d. priėmė patvarkymus, kuriais vadovaujantis LR CPK 611, 733-743 str. reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, davimų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies/iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies/iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, neviršijančios 1 MMA. Antstolė taip pat nustatė skolininkui vienkartinę 1 MMA (437,23,- Eur, atskaičius mokesčius) sumą, kurią skolininkas turi teisę pasinaudoti vieną kartą per visą išieškojimo procesą.

Pareiškėjas apskundė nurodytus patvarkymus, kadangi, jo manymu, antstolės priimti patvarkymi neatitinka CPK įtvirtintų ribojimų dėl skolos išieškojimo iš fizinio asmens lėšų.

Sutinkamai su LR Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nuostatomis, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, kurias tretieji asmenys perveda į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo vietos įstaigoje.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas nurodo, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017).

Be to, taisyklę dėl išieškojimo iš skolininko sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Šio draudimo antstolis privalo laikytis pradėdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose. Tuo atveju, jei iš turto, pritaikius CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimo nepakanka (išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma), antstolis gali nukreipti jį į skolininko ateityje gautinas pajamas, laikydamasis išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuojančių CPK nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų kategorijai (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018).

Tai reiškia, kad sprendžiant ar skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančios lėšos yra priskirtinos prie skolininko darbo užmokesčio, yra aktualu, ar antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko jau turimo turto, ar iš ateityje gautinų sumų. Išieškojimas iš sumų, kurias į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą bus pervestos ateityje, yra vykdomas CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Tokios lėšos, skolininko gaunamos iš trečiųjų asmenų, laikytinos darbo užmokesčiui prilygintoms pajamoms. Ir priešingai, vykdant išieškojimą iš skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančių lėšų, kurios jau yra sąskaitoje, kai antstolis priima patvarkymą dėl skolos išieškojimo, taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas išieškoti iš pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Tai reiškia, kad jei konkrečiu metu laisvės atėmimo bausmę atliekančio skolininko sąskaitoje yra suma, neviršijanti 1 MMA, priimdamas patvarkymą išieškoti skolą iš skolininko turto, antstolis negali atlikti išieškojimo iš šios sumos.

Skundžiamu patvarkymu antstolė įpareigojo laisvės atėmimo vietos įstaigą daryti iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų išskaitas, laikantis CPK 733-746 straipsniuose nustatytų apribojimų, o taip pat nustatė skolininkui vienkartinę laisvai disponuojamų lėšų sumą, kurios dydis – 1 MMA. Teismo vertinimu, priimdama skundžiamą patvarkymą, antstolė laikėsi CPK reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausios Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-313/2018, pateiktų išaiškinimų, t. y. nustatė vienkartinę lėšų sumą, kuria skolininkas gali disponuoti laisva valia (CPK 668 straipsnio 1 dalis), o iš kitų skolininko gaunamų lėšų nurodė vykdyti išieškojimą laikantis CPK 733-746 straipsniuose nurodytų dydžių, t. y. 50 procentų nuo sumos, viršijančios 1 MMA, ir 20 procentų nuo sumos, neviršijančios 1 MMA.

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, antstolė, nepažeisdama jokių CPK nuostatų, tinkamai bei laiku atliko visus vykdymo veiksmus, priskirtinus antstolio kompetencijai, todėl pareiškėjo argumentai dėl antstolės 2021 m. sausio 6 d. patvarkymų Nr. S-452722, vykdomojoje byloje Nr. 0171/12/01871; Nr. S-452723, vykdomojoje byloje Nr. 0171/19/02926; Nr. S-452725, vykdomojoje byloje Nr. 0171/20/01517, neteisėtumo yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176-179 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Brigitai Palavinskienei vykdomąsias bylas Nr. 0171/12/01871, 0171/19/02926 ir 0171/20/01517.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.