Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-557/2017

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57021-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.2.; 1.1.4.2.;1.2.14.5.2.4.;1.1.8.1.1;2.4.6.1.; 2.4.7.

2017 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Š. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. (M. Š.) nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (2015-10-04 J. J. turto įgijimas) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 182 str. 2 d. (2015-10-13 S. P. turto įgijimas) laisvės atėmimu 4 metams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (2015-10-14 pasikėsinimas įgyti G. S. turtą) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. (2015-10-21 O. G. turto įgijimas) laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 182 str. 2 d. (2015-10-24 T. V. turto įgijimas) laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 182 str. 2 d. (2015-10-25 E. P. turto įgijimas) laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartimi subendrinta 5 metų bausme, kuria subendrintos to paties teismo 2015-11-06 ir 2015-10-07 nuosprendžiais paskirtos bausmės, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant iš dalies atliktą bausmę, paskirtą 2015-11-06 ir 2015-10-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintą 2016-04-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi.

R. M. (R. M.) nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. (2015-10-13 S. P. turto įgijimas) laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams, pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. (2015-10-14 pasikėsinimas įgyti G. S. turtą) laisvės atėmimu 3 metams ir 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams ir 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-10-14 iki 2016-01-15.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. V. (D. V.), tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo nenustatytos dienos iki 2015-10-04, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, subūrė organizuotą grupę, kurios nariais pasitelkė Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantį nenustatytą asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir laisvėje esančius R. M. bei D. V., turint tikslą nekonkretizuotą laikotarpį skambinti nepažįstamiems asmenims ir, prisistačius jų artimais giminaičiais ir gydytoju, klaidinti nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra sužaloję mažametį asmenį, kurio gydymui būtina perduoti sužaloto asmens giminaičiui nurodytas pinigų sumas ir taip organizuotos grupės narių naudai apgaule įgyti svetimą turtą – neapibrėžtos vertės nukentėjusiųjų pinigines lėšas. Šioje grupėje R. M. ir D. V. atliko jiems pavestas užduotis: prisistatę sužaloto vaiko artimais giminaičiais, paėmė iš nukentėjusiųjų dėl M. Š. panaudotos apgaulės perduodamas pinigų sumas. Tokiu būdu M. Š., veikdamas organizuota grupe su D. V., apgaule įgijo J. J. turtą: 2015-10-04, apie 10.40 val., M. Š., veikdamas organizuota grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu grupės nariu ir D. V., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino J. J. į jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju, pranešė, kad jos dukra krisdama sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Pinigus paprašė sumokėti tariamai sužalotos mergaitės atstovui. Tuo pačiu metu Marijampolės pataisos namuose esantis nenustatytas organizuotos grupės narys mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su D. V. jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė J. J. adresą bei duomenis, kuriais D. V. turi prisistatyti. D. V., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, apie 11.30 val. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur nukentėjusioji J. J., būdama apgauta, perdavė D. V. 1500 Eur.

M. Š. nuteistas ir už tai, kad veikdamas organizuota grupe su D. V., apgaule įgijo O. G. turtą, būtent 2015-10-21 15.30 val. M. Š., veikdamas organizuota grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu grupės nariu ir D. V., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino O. G. į jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju bei pranešė, jog jos dukra krisdama sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia sumokėti 5000 Eur. Pinigus paprašė sumokėti tariamai sužalotos mergaitės atstovui. Tuo pačiu metu Marijampolės pataisos namuose esantis nenustatytas organizuotos grupės narys mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su D. V. jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė nukentėjusiosios O. G. adresą bei duomenis, kuriais turi prisistatyti. D. V., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, apie 17.00 val. atvyko į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur O. G., būdama apgauta, perdavė 200 Eur.

M. Š. nuteistas ir už tai, kad veikdamas organizuota grupe su D. V., apgaule įgijo T. V. turtą, o būtent 2015-10-24 21 val. M. Š., veikdamas organizuota grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu grupės nariu ir D. V., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino T. V. į jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju bei pranešė, jog jos dukra krisdama sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia sumokėti 7000 Eur. Pinigus paprašė sumokėti tariamai sužalotos mergaitės atstovui. Tuo pačiu metu Marijampolės pataisos namuose esantis nenustatytas organizuotos grupės narys mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su D. V. jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė T. V. adresą bei duomenis, kuriais turi prisistatyti. D. V., vykdydamas nenustatyto asmens nurodymus, apie 21.30 val. atvyko į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir T. V., būdama apgauta, perdavė jam 400 Eur.

M. Š. nuteistas ir už tai, kad veikdamas organizuota grupe su D. V., apgaule įgijo E. P. turtą, o būtent jis 2015-10-25 16 val., veikdamas organizuota grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu grupės nariu ir D. V., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino E. P. į jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju bei pranešė, jog jos dukra krisdama sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikalingi pinigai. Pinigus paprašė sumokėti tariamai sužalotos mergaitės atstovui. Tuo pačiu metu Marijampolės pataisos namuose esantis nenustatytas organizuotos grupės narys mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su D. V. jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė E. P. adresą bei duomenis, kuriais turi prisistatyti. D. V., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, apie 18.20 val. atvyko į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., kur E. P., būdama apgauta, perdavė jam 1800 Eur.

M. Š. ir R. M. nuteisti už tai, kad veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo S. P. turtą, o būtent 2015-10-13, apie 16 val., M. Š., veikdamas organizuota grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu grupės nariu ir R. M., iš mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskambino S. P. į bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju bei pranešė, jog jos dukra krisdama sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia sumokėti 7000 Eur. Pinigus paprašė sumokėti tariamai sužeistos mergaitės atstovui. Tuo pačiu metu Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantis nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su R. M. jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė S. P. adresą bei duomenis, kuriais turi prisistatyti. Vykdydamas nenustatyto grupės nario nurodymus R. M. 16.20 val. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur nukentėjusioji S. P., būdama apgauta, perdavė jam 1000 Eur.

M. Š. ir R. M. nuteisti ir už tai, kad veikdami organizuota grupe, pasikėsino apgaule įgyti G. S. turtą, o būtent 2015-10-14, apie 16.00 val., M. Š., veikdamas organizuota grupe su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu nenustatytu grupės nariu ir R. M., iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino G. S. į jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įrengtą fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatė gydytoju J. L., pranešė, kad jos draugė Olga krisdama sužalojo mergaitę, kurios gydymui reikia sumokėti 5000 Eur. Pinigus paprašė sumokėti tariamai sužalotos mergaitės atstovui. Po to M. Š. ir Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekantis nenustatytas asmuo mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su R. M. jo naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė G. S. adresą bei duomenis, kuriais turi prisistatyti. R. M., vykdydamas šiuos nurodymus, apie 16.20 val. atvyko į nukentėjusiosios butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur G. S., būdama apgauta, perdavė jam 1000 Eur. Organizuotos grupės nariai šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes R. M., išėjęs iš nukentėjusiosios G. S. buto, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi jo veika netinkamai, nesant nusikaltimo sudėties, kvalifikuota pagal BK 182 str. 2 d. ir dėl to paskirta per griežta bausmė.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašo perkvalifikuoti jo veiką iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teigia, jog visus argumentus dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo išdėstė Klaipėdos miesto apylinkės teisme, bet apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, ir bausmes paskyrė pagal netinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl M. Š. ir R. M. veikų kvalifikavimo

Iš nuteistųjų M. Š. ir R. M. apeliacinių skundų turinio matyti, kad jie nesutinka su jų veikų kvalifikavimu pagal BK 182 str. 2 d. ir nurodo, jog jų veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d., t. y. teigia, jog jų veikoje nebuvo kvalifikuojančio požymio – veikimo organizuota grupe. BK 182 str. 2 d. yra įtvirtinta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis su alternatyviais kvalifikuojančiais požymiais, vienas iš jų – nusikalstamos veikos padarymas dalyvaujant organizuotoje grupėje, neatsižvelgiant į užvaldyto turto vertę.

Pagal BK 25 str. 3 d. organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas, esant organizuotai grupei, nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Be to, kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius (BK 24 str. 6 d.), tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-96/2010). Nustatant organizuotos grupės buvimą, atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvieno užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų priklausąs tokiai grupei.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, jog organizuotos grupės egzistavimas įrodytas byloje surinktų, vienas kitą papildančių įrodymų visuma. Tai, jog asmenys derino savo veiksmus, buvo pasiskirstę vaidmenimis, patvirtina byloje esantys pačių nuteistųjų M. Š., R. M. ir D. V. parodymai. Analizuojant šių asmenų veikimo aplinkybes matyti, jog M. Š. iš Marijampolės pataisos namų skambino nukentėjusiosioms O. G., J. J., S. P., E. P., G. S., T. V. ir, panaudodamas apgaulę, viliojo iš jų pinigus. Nenustatytas grupės narys, taip pat esantis Marijampolės pataisos namuose, kitu telefonu nurodydavo vykti pasiimti pinigų laisvėje esantiems nuteistiesiems R. M. arba D. V., perduodavo jiems informaciją apie nukentėjusiųjų gyvenamųjų vietų adresus, duomenis, kuriais reikia prisistatyti, kad neišaiškėtų M. Š. apgaulė. Telekomunikacijų bendrovių pateiktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosioms skambino M. Š. ir nepertraukiamai kalbėjo su nukentėjusiomis, užlaikydamas jas prie telefono, liepdamas diktuoti pinigų kupiūrų numerius, rašyti žalos atlyginimo raštus, tokiu būdu išvengdamas nukentėjusiųjų susižinojimo su artimaisiais ir apgaulės išaiškinimo. Tuo pačiu metu (M. Š. kalbant su nukentėjusiosiomis) nenustatytas organizuotos grupės narys iš kitų telefonų numerių skambindavo D. V. ir R. M. ir koordinavo jų veiksmus paimant pinigus iš nukentėjusiųjų. Pažymėtina, jog tiek nenustatyto asmens, tiek ir M. Š. naudoti telefono numeriai nusikaltimo padarymo metu buvo bokštelio, kurio veikimo zona apima Marijampolės pataisos namus, zonoje. Nuteistųjų M. Š. ir D. V. pokalbių garso įrašuose užfiksuotas nuteistojo D. V. pokalbis telefonu su nenustatytu grupės nariu. Pokalbyje girdisi nukentėjusiosios G. S. pokalbio su nuteistuoju M. Š. fragmentai. Analizuojant veikos darymo ypatybes matyti, jog organizuota grupė veikė pagal tikslią, iš anksto suderintą schemą – nuteistasis M. Š. telefoninį ryšį su nukentėjusiosiomis nutraukdavo tik tuomet, kai nuteistieji R. M. ir D. V. telefonu nenustatytam organizuotos grupės nariui pranešdavo, kad pinigus paėmė. R. M. ir D. V., paėmus iš nukentėjusiųjų pinigus, dalį pinigų perduodavo trečiajam asmeniui, kuris juos pervesdavo į „(duomenys neskelbtini)“ kliento sąskaitą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad dalį pinigų D. V. ir R. M. pasilikdavo sau kaip atlygį.

Be to, aplinkybes, kad visi trys nuteistieji pažinojo vienas kitą, tarpusavyje kontaktuodavo, skirstydavosi vaidmenimis ir derindavo savo veiksmus, patvirtina ir tai, kad 2015-10-04 nuteistajam R. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, M. Š. apgaule išviliojus nukentėjusiosios J. J. turtą, pinigų paimti pas nukentėjusiąją nenustatyto grupės nario pavedimu vyko D. V., o R. M. iš pataisos namų davė jam nurodymus dėl apgaule įgytų pinigų perdavimo. Liudytoja L. M., nuteistojo R. M. motina, patvirtino, kad 2015 m. rudenį jai skambino sūnus, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, ir nurodė paimti pinigus iš D. V.. Po šio skambučio nuteistasis D. V. jai atnešė 200–300 Eur. Byloje esantys nuteistųjų pokalbių garso įrašai patvirtina jų tarpusavio kontaktus, tarimąsi, nurodymų davimą ir vykdymą, šių asmenų bendrą veikimą siekiant atlikti sukčiavimą ir išvilioti svetimą turtą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą. Kratos, atliktos Marijampolės pataisos namuose nuteistojo M. Š. gyvenamojoje vietoje, metu rasti ir paimti lažybų punkto „(duomenys neskelbtini)“ kvitai, užrašų knygutė su nuteistųjų D. V. ir R. M. bei nukentėjusiųjų O. G., E. P. ir S. P. telefonų numeriais, taip pat patvirtina glaudų nuteistųjų bendradarbiavimą ir bendrą jų veiksmų koordinaciją.

Šioje byloje M. Š. nuteistas už dalyvavimą organizuota grupe padarant 5 nusikaltimus ir pasikėsinęs padaryti 1 nusikaltimą, R. M. organizuota grupe padarė 1 nusikaltimą ir pasikėsino padaryti 1 nusikaltimą, kurių metu apgaule įgytas ar pasikėsinta įgyti svetimą turtą. Visi nusikaltimai vienas nuo kito laiko atžvilgiu yra nenutolę: 2015-10-04 nuteistieji, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo J. J. turtą, 2015-10-13 apgaule įgijo S. P. turtą, 2015-10-14 pasikėsino apgaule įgyti G. S. turtą, 2015-10-21 apgaule įgijo T. V. turtą ir 2015-10-25 apgaule įgijo E. P. turtą. 2015-10-14 sulaikius R. M. su išviliotu iš nukentėjusiosios G. S. turtu, organizuota grupė persiformavo, R. M. vaidmenį perėmė vykdė laisvėje esantis nuteistasis D. V.. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji buvo susitarę daryti ne vieną, o neapibrėžtą skaičių analogiškų nusikaltimų, jog jie veikė pasidaliję užduotimis, kiekvienas atlikdavo tam tikrą svarbų vaidmenį (M. Š. susisiekdavo su potencialiais nukentėjusiaisiais ir pokalbių metu iš jų viliodavo pinigus, tuo tarpu R. M., gavęs aukos adresą, bei duomenis, kuriais turi prisistatyti, nuvykdavo paimti pinigus), be kurio nusikalstamos veikos padarymas nebūtų įmanomas ar itin pasunkėtų. Kaip minėta, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai vienam organizuotos grupės nariui nėra iki galo aišku ir žinoma, kokiais būdais jiems paskirtus vaidmenis atlieka kiti organizuotos grupės dalyviai, taip pat kai ne visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuoja nusikaltimo sudėtį, tačiau jiems žinoma ir jie supranta, kokia veika vykdoma (šiuo atveju tiek M. Š., tiek ir R. M. suprato, jog sukčiaujama siekiant apgaule pasisavinti kitų asmenų turtą), tokie asmenys atsako pagal vykdytojo atliktas nusikalstamas veikas. Aptarti duomenys, kurių pagrindu nustatyta, jog prie nusikalstamų veikų savo aktyviais veiksmais siekdami bendro tikslo prisidėjo tiek M. Š., tiek ir R. M., patvirtina, kad šie nuteistieji suprato, kad jie dalyvauja neteisėtose veikose, jog jie turi atlikti tam tikras užduotis kartu su kitais asmenimis, jog jų veiksmai yra suderinti su kitais asmenimis, t. y. jie suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai, ir žinojo savo vaidmenis grupėje, numatė, kad bendrais veiksmais daro žalą nukentėjusiosioms ir tokių pasekmių siekė. Pažymėtina, jog ir patys apeliantai (nei M. Š., nei R. M.) savo skunduose nepateikia jokių argumentų, kodėl jų veika nelaikytina padaryta organizuota grupe, apsiribodami deklaratyvaus pobūdžio pasvarstymais, jog jų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 182 str. 1 d. Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek M. Š., tiek ir R. M. buvo organizuotos grupės nariai, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d.

Dėl M. Š. ir R. M. paskirtų bausmių

Apeliaciniais skundais nuteistieji M. Š. ir R. M. taip pat nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, nurodo, jog jos yra per griežtos, ir prašo jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmės sušvelninti.

BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

BK 182 str. 2 d. numato, kad tas, kas sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas konstatavo, kad M. Š. padarė šešis sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 2 d., vienas nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, tačiau atlikus didžiąją dalį nusikalstamo ketinimo: M. Š. suklaidino nukentėjusiąją G. S. dėl jos draugę ištikusios nelaimės, o R. M. paėmė iš nukentėjusiosios pinigus. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į tai, kad M. Š. anksčiau teistas 7 kartus, iš jų net 5 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Naujus tyčinius nusikaltimus padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). M. Š. iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimus, nurodė esmines veikų aplinkybes, tačiau nesigailėjo dėl savo nusikalstamų veiksmų pasekmių, nusikaltimais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesiekdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Teismas pažymėjo ir tai, jog M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, o apklausiamas teisme tvirtino, kad R. M. nedalyvavo 2015-10-13 nusikaltimo padaryme (apgaule įgyjant S. P. turtą), taip pat neigė nenustatyto organizuotos grupės nario dalyvavimą, taip kliudydamas nustatyti tiesą byloje. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog M. Š. anksčiau teistas už svetimo turto įgijimą apgaule (pagal BK 182 str. 1 d.), naujus nusikaltimus padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, o šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. Š. kritiškai savo elgesio nevertina, nesiekia įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Be to, M. Š. vaidmuo organizuotoje grupėje buvo didžiausias: jis subūrė organizuotą grupę ir paskirstė vaidmenis kiekvienam jos nariui, klaidino nukentėjusiąsias. Apylinkės teismas nustatė, jog M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad visas šešias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) ir už BK 182 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą skyrė po 4 metus laisvės atėmimo, už BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. skyrė savo dydžiu sankcijos vidurkiui artimas laisvės atėmimo bausmes.

Nuteistojo M. Š. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, padarytos M. Š. subūrus organizuotą grupę nusikalstamų veikų darymui ir paskirsčius vaidmenis kitiems grupės nariams. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie M. Š. nusikalstamas veikas (t. 6, b. l. 103–125) matyti, jog jis yra daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. plėšimus, sukčiavimus. Pažymėtina, jog minėtas išrašas atskleidžia, jog M. Š. yra ne pirmą kartą teisiamas už veikimą analogišku būdu – sukčiavimą telefonu bendrininkaujant su kitais asmenimis, tokiu būdu išviliojant pinigus iš nukentėjusiųjų. Aplinkybę, jog nuteistasis ieško būdų užsidirbti įvairiais nelegaliais būdais, rodo ir tai, jog jis yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Be to, iš išrašo iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už vagystę iš prekybos vietos (t. 1, b. l. 116–123). Byloje nėra duomenų apie tai, jog M. Š. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis M. Š. pragyvenimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu – sukčiaudamas. M. Š. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 13 p.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. Š. tyčinius nusikaltimus daro nuolat. Nuteistojo M. Š. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis daug kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus (plėšimus, sukčiavimus), šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nei nuteistajam M. Š. rodytas teismo pasitikėjimas (jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), nei paskirtos pačios griežčiausios bausmės jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, nusikalstamas veikas padarė atklikdamas laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas šiam nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam M. Š. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, pažymėtina ir tai, kad bausmės už M. Š. padarytus nusikaltimus buvo subendrintos nuteistajam palankesniu būdu – jas sudedant tik iš dalies, prie griežčiausios bausmės pridedant tik po nedidelę dalį švelnesnių bausmių, ir už atliktas 5 nusikalstamas veikas paskyrus po 4 metus laisvės atėmimo, o už pasikėsinimą atlikti nusikaltimą – 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 6 metams. Be to, ši bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirta ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-04-13 nutartimi subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme taip pat subendrinta nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie didesnės 6 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant tik dalį 5 metų laisvės atėmimo bausmės, galutine bausme paskiriant laisvės atėmimą 8 metams. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme nesutinka ir R. M.. Apylinkės teismas konstatavo, kad R. M. padarė du sunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d. bei 182 str. 2 d., vienas nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, tačiau atlikus didžiąją dalį nusikalstamo ketinimo: atvykus pas nukentėjusiąją, pateikus jai išgalvoto asmens duomenis ir taip patvirtinus organizuotos grupės nario M. Š. naudotos apgaulės elementus, paėmus iš nukentėjusiosios G. S. pinigus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog anksčiau R. M. teistas 11 kartų, iš jų net 9 kartus už nusikaltimus nuosavybei, naujus tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Jis nusikaltimų padarymo metu nedirbo, nors iš dalies prisipažino padaręs vieną nusikaltimą (pasikėsinimą apgaule įgyti G. S. turtą), tačiau nesigailėjo dėl savo nusikalstamų veiksmų pasekmių, nusikaltimais padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesiekdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinių. Be to, R. M. anksčiau teistas už svetimo turto įgijimą apgaule (pagal BK 182 str. 1 d.), naujus nusikaltimus padarė praėjus vos penkioms dienoms nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl to apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina, nesiekia įsisavinti ir įtvirtinti socialinius įgūdžius, integruotis į visuomenės gyvenimą, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų. Apylinkės teismas nustatė, jog R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.) ir už BK 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo, už BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, t. y. skyrė savo dydžiu sankcijos vidurkiui artimas laisvės atėmimo bausmes.

Nuteistojo R. M. padarytos veikos yra tyčinės ir savanaudiškos, padarytos nuteistajam dalyvaujant organizuotoje grupėje ir padarytos nepraėjus nė savaitei laiko po to, kai R. M. atlikęs laisvės atėmimo bausmę išėjo į laisvę. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie R. M. nusikalstamas veikas (t. 5, b. l. 65–92) matyti, jog jis yra daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, t. y. vagystes. Be to, iš išrašo iš Administracinių nusižengimų registro (t. 5, b. l. 93–100) matyti, kad jis praeityje taip pat ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus, tarp jų ir už vagystes iš prekybos vietų, taip pat ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog R. M. dirbtų ar turėtų kitą legalų pragyvenimo šaltinį, o šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis R. M. pragyvenimui ir narkotinių medžiagų vartojimui lėšų gaudavo nusikalstamu būdu kėsindamasis į privačią nuosavybę – vogdamas. R. M. tyčinius nusikaltimus padarė, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, todėl apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 13 p.). BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad R. M. tyčinius nusikaltimus daro nuolat ir nusikalto vos atlikęs bausmę už analogišką nusikaltimą. Nuteistojo R. M. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimą būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis daug kartų buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šie nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė, tokio pobūdžio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau. Anksčiau nuteistajam R. M. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, praeityje jis buvo atleistas nuo bausmės vykdymo, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau R. M. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Pažymėtina, jog pats nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios rodytų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo jam skiriamas bausmes ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Remdamasi tuo, kas išvardyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. M. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, už kiekvieną nusikaltimą paskirtos bausmės nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Be to, paskirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik nedidelę dalį švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir tokiu būdu nustatė ir taip pakankamai švelnią galutinę laisvės atėmimo bausmę – 4 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis neperžengiant apeliacinių skundų ribų yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų M. Š. (M. Š.) ir R. M. (R. M.) apeliacinius skundus atmesti.