Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-562-290-2014

Teisėja Aurelija Naujokienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00387-2010-6

2014 m. rugpjūčio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, nuteistojo V. T. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajam R. B., nukentėjusiosios M. E. V. atstovui advokatui Jonui Skalskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d. (dėl R. B. turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal BK 183 str. 1 d. (dėl M. E. V. turto pasisavinimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams įpareigojant V. T. atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 75 str.).

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams su 12 MGL (1560 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams ir V. T. įpareigotas: atlyginti nukentėjusiajam R. B. turtinę žalą; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 67 str., 75 str.).

Civiliniai ieškiniai tenkinti dalinai, iš V. T. priteista: nukentėjusiajai M. E. V. 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų) proceso išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 str. 2 d.); nukentėjusiajam R. B. 25000 Lt (dvidešimt penki tūkstančiai litų) turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt (penki tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad V. T. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. už tai, kad jis nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2012 m. vasario 28 d., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), kasininku, būdamas atskaitingu asmeniu ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas, 2009-04-22 (duomenys neskelbtini), su R. B. sudarė Rangos sutartį Nr. 04-02, pasirašytą TŪB (duomenys neskelbtini) direktorės T. M., dėl aliuminio konstrukcijų šiltnamiui ir stogo montavimo, kurios pagrindu jis pagal pinigų priėmimo kvitą GTG Nr. 04-01 ir 2009-08-01 pinigų priėmimo kvitą GTG Nr. 08/01-01 paėmė iš R. B. 25000 Lt (atitinkamai 20000 Lt ir 5000 Lt) avansu jo gyvenamojoje vietoje, gautus pinigus iš fizinio asmens privalėjo įnešti į bendrovės kasą, tačiau iš R. B. bendrai paimtų 25 000 Lt grynųjų pinigų į TŪB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke ar kasą neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu jo žinioje buvusį svetimą turtą – pinigus pasisavino, tuo padarydamas nukentėjusiam R. B. 25 000 Lt turtinę žalą.

Be to, V. T. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. už tai, kas jis nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2012 m. vasario 28 d., dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)), reg. (duomenys neskelbtini), kasininku, būdamas atskaitingu asmeniu ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę priimti pinigines lėšas, 2009-10-21 (duomenys neskelbtini), su M. E. V. sudarė Rangos sutartį Nr. 10/21-02, pasirašytą UAB (duomenys neskelbtini) direktorės T. M., dėl balkono aliuminio konstrukcijų ir skardinimo, kurios pagrindu jis 2009-10-22, neišrašydamas patvirtinančių dokumentų, paėmė iš M. E. V. 1600 Lt avansą jos gyvenamojoje vietoje, gautus pinigus iš fizinio asmens privalėjo įnešti į bendrovės kasą, tačiau iš M. E. V. paimtų 1600 Lt grynųjų pinigų į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą banke ir kasą neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo ir tokiu būdu jo žinioje buvusį svetimą turtą – pinigus pasisavino, tuo padarydamas nukentėjusiai M. E. V. 1600 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu, nurodydamas jog jis turi būti panaikintas dėl netinkamai paskirtos bausmės, netinkamai parinktos baudžiamojo poveikio priemonės ir netinkamai išspręstų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Be to jis nesutinka su tuo, kad kartu su laisvės atėmimo bausme jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – neišvykti už gyvenamosios vietos ribų (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Nuteistasis dirbo ir toliau ketina dirbti su statybomis ir medžiagų tiekimu susijusia veikla. Dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) užmezgė ryšius su Lenkijos statybinių medžiagų gamintojais ir ketina su jais bendradarbiauti, tačiau paskirta laisvės atėmimo bausmė ir nustatytas įpareigojimas – baudžiamojo poveikio priemonė, trukdys vykti į Lenkiją. Dėl šios priežasties paskirtoji bausmė ir taikytos baudžiamojo poveikio priemonės yra nesuderinamos su greitu priteistos žalos atlyginimu, todėl pažeidžia BK 75 str. 2 d. nustatytą jų skyrimo tvarką, ir vienas iš įpareigojimų turi būti panaikintas. Kadangi įpareigojimas atlyginti žalą yra pagrįstas ir adekvatus, todėl turi būti naikinamas kitas. Baudžiamojo poveikio priemonė, trukdys nuteistajam vykti į komandiruotes Lenkijoje, o turtint tokį išsilavinimą ir kvalifikaciją, kaip apelianto bei dirbant Kaune ir negalint išvykti, greitai ir operatyviai atlyginti žalą nėra galimybių šio įpareigojimo panaikinimas yra būtinas siekiant gauti didesnių pajamų. Dėl šios priežasties teismo nuosprendžio dalis, kuria paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be bausmės vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, turi būti panaikinta.

Nukentėjusiosios M. E. V. atstovas advokatas Jonas Skalskas atsikirtimu į apeliacinį skundą prašė atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą ir priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiojo R. B. ir nukentėjusiosios M. E. V. atstovo advokato prašymus apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes ir įvertinusi visus įrodymus, padarė išvadą, kad V. T. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. T. paskirta laisvės atėmimo bausmė už aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, savo trukme nėra aiškiai per griežta, už nusikalstamos veikos numatytos BK 183 str. 1 d. (M. E. V. turto pasisavinimas) skirta bausmė žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, už BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo (R. B. turto pasisavinimas) skirta bausmė artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė taip pat artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Be to, įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Todėl vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas nuteistajam buvo atidėtas dviem metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka tiek BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tiek ir formuojamą teismų praktiką (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-247/2011), todėl dar kartą atsižvelgti į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurios buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir bausmę švelninti nuteistojo V. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Iš bylos duomenų matyti, jog V. T. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu oficialiai nedirbo, su apeliaciniu skundu duomenų įrodančių būtinybę darbo reikalais vykti į Lenkiją taip pat nepateikė, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog baudžiamojo poveikio priemonė trukdys dirbti ir apsunkins žalos atlyginimą, atmetami kaip nepagrįsti. Pažymima, jog Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo VII skyriuje yra numatytos sąlygos, kurioms esant auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemonės nuteistiesiems gali būti pakeičiamos kitomis BK IX skyriuje numatytomis auklėjamojo, baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė nėra absoliučiai uždraudžianti nuteistajam išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tokia galimybė išvykti galima nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskirtos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, yra tarpusavyje suderintos, o apelianto skunde dėstomi motyvai baudžiamojo poveikio priemonės (įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo) taikymo pagrįstumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo ją panaikinti.

Nuteistojo nuomone atsižvelgiant į padarytos turtinės žalos dydį, nusikaltimo pobūdį ir padarinius – neturtinė žala M. E. V. naudai neturėtų būti priteisiama, o R. B. priteistos neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas iki 2000 litų.

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas patirtą neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai M. E. V. priteisė 2500 litų, o R. B. 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, V. T. nusikalstamais veiksmais, pasisavinus nukentėjusiųjų jam patikėtą turtą, buvo padaryta 1600 Lt dydžio turtinė žala M. E. V. ir 25 000 Lt turtinė žala R. B., kadangi pastarasis, nukentėjusiesiems pažadėtų darbų pagal pasirašytas rangos sutartis neatliko, pinigų į bendrovės, kurioje dirbo kasą neįnešė, bendrovės veikloje nepanaudojo, nukentėjusiesiems jų taip pat negrąžino. Dėl šių V. T. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, darbai atlikti nebuvo, turtinė žala M. E. V. atlyginta tik 2014 metais, R. B. vis dar neatlyginta. Pažymima ir tai, jog V. T. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutiko, jog M. E. V. yra padaryta neturtinė žala ir sutiko atlyginti trečdalį šios žalos, skaičiuojant nuo nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nurodyto neturtinės žalos įvertinimo t.y. nuo 10 000 Lt.

Kolegijos manymu, įvertinus nusikaltimo pobūdį bei pirmiau aptartas aplinkybes, apylinkės teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes ir neprieštarauja šiuo klausimu susiklosčiusiai teismų praktikai, todėl mažinti ar iš viso nepriteisti neturtinės žalos, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog V. T. įvykdė nusikaltimą, pasisavino R. B. priklausančius pinigus, kurių nei į bendrovės kasą, nei į sąskaitą banke neįnešė, taip pat nepanaudojo bendrovės veikloje t.y. V. T. jam patikėtą svetimą turtą pavertė savu turtu. Taigi, šiais nusikalstamais veiksmais nuteistasis V. T. nukentėjusiajam R. B. padarė tiesioginę turtinę žalą. Šios aplinkybės nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) , nebuvo žinomos, šiuo metu įmonė yra likviduota dėl bankroto, pinigai nukentėjusiajam negražinti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant ginti nukentėjusiojo teises, nusikaltimu padaryta turtinė žala iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteista pagrįstai.

Kolegija įvertino visas aptartas aplinkybes ir padarė išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais nėra jokio pagrindo.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios E. M. V. advokatas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, tačiau pažymima, jog byloje nėra pateiktų dokumentų patvirtinančių nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. T. apeliacinį skundą.

Kauno apylinkės teismo 2014-04-23 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašybos apsirikimą nurodant priteistos neturtinės žalos dydį – „2000 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų)“ ištaisyti į teisingą neturtinės žalos dydį – „2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų)“. Laikyti, kad Kauno apylinkės teismo 2014-04-23 nuosprendžiu iš V. T. nukentėjusiosios M. E. V. naudai priteista 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti.