Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Antano Jarašiaus kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties.

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti UAB „Utenos mėsa“ 17 796,90 Lt nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. Š. UAB „Utenos mėsa“ priteista 17 796,90 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, pagal darbo sutartį dirbdamas vairuotoju ekspeditoriumi UAB „Utenos mėsa“, esančioje Utenoje, Pramonės g. 4, įm. kodas 284268020, gyvulių supirkimo skyriuje ir pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas atsakingas už pinigų apskaitą, mokėdamas už perkamus gyvulius iš jam patikėtos banko mokėjimo kortelės „Visa Business Card“ Nr. 4402320002242350 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – sąskaitoje likusius 17 796,90 Lt.

2008 m. lapkričio 20 d. pirmiau minėtoje sąskaitoje buvo 15 709,90 Lt likutis. 2008 m. lapkričio 26 d. UAB „Utenos mėsa“ į sąskaitą pervedė 13 000 Lt sumą gyvulių pirkimui avansu, taip susidarė 28 709,90 Lt likutis. 2008 m. gruodžio 2 d. A. Š. sumokėjo už perkamus gyvulius iš šios sąskaitos 4105 Lt, 2008 m. gruodžio 4 d. – 6808 Lt grynųjų pinigų. Sąskaitoje likusių 17 796,90 Lt, skirtų atsiskaitymui už gyvulių supirkimą, jis tyčia įmonei negrąžino, taip pasisavindamas jam patikėtą svetimą turtą ir UAB „Utenos mėsa“ padarydamas 17 796,90 Lt turtinę žalą.

Kartu kasatorius tvirtina, kad teismas, skirdamas A. Š. bausmę, nesivadovavo BK 54 straipsnio reikalavimais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių pradmenis“, todėl neteisingai paskyrė bausmę. Nuosprendyje nurodytos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nedetalizuotos, neįvertintos, kai kurios yra nereikšmingos ir šališkos. Minėtame Senato nutarime nurodyta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Nors A. Š. teistumas ir išnykęs, šią aplinkybę teismas laikė pakankamai svarbia parenkant bausmės rūšį bei trukmę. UAB „Utenos mėsa“ išduota charakteristika neišsami ir šališka, bendrovė darbuotoją apibūdino išimtinai pagal susidariusių santykių pobūdį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, kasacinės instancijos teismas patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), taigi faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, įrodymų nerenka ir iš naujo nevertina. Dalis nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstytų argumentų orientuojami būtent į tokius klausimus. Neigdamas A. Š. kaltę, kasatorius savaip, nuteistajam palankia linkme, vertina atskirus bylos įrodymus, nesutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išvadomis, teigia, kad bylos duomenimis nėra įrodyta, jog A. Š. pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „Utenos mėsa“ priklausantį turtą. Tokio pobūdžio argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas ir turi būti palikti nenagrinėti.

Prokuroro teigimu, A. Š. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam patikėto svetimo turto pasisavinimo. Iš teismų sprendimų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes teismai nustatė išsamiai ir objektyviai įvertinę paties nuteistojo, liudytojų D. S., N. B., V. Č., A. G., D. K. ir kitų parodymus, specialistės, tyrusios finansinius ir kitus dokumentus parodymus, duotus abiejų instancijų teismuose, bankų išrašus bei kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Bylos įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Bylos duomenų analizė, jų vertinimo motyvai yra išsamiai išdėstyti teismų priimtuose sprendimuose, juose pateikti išsamūs motyvai, kodėl vienais įrodymais tikima, o kiti atmetami. Byloje teisėtai gautais įrodymais nustatyta, kad A. Š. iš bendrovės „Utenos mėsa“ kasos grynaisiais ir pervedant į banko sąskaitą, kuria naudojosi tik vienas nuteistasis, galvijams pirkti laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d., gavo 483 000 Lt, iš kurių panaudojo 465 203,10 Lt, taigi pas A. Š. liko 17 796,90 Lt likutis, kurio panaudojimą pateisinančių dokumentų jis bendrovei nepateikė, pinigų negrąžino, vengė bendrauti su bendrovei atstovaujančiais asmenimis. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad iki 2008 m. spalio 30 d. bendrovė A. Š. grąžino visas skolas, susidariusias nuteistajam galvijus perkant asmeninėmis lėšomis. Priešingai negu teigia kasatorius, ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintas visas su UAB „Utenos mėsa“ susijęs A. Š. darbo laikotarpis, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 12 d. (kai jis gavo pirmą pinigų sumą) iki 2008 m. gruodžio 4 d. (paskutinis galvijų pirkimas). Avansinių apskaitų bei jas pagrindžiančių gyvulių važtaraščių ir sąskaitų faktūrų duomenimis nustatyta, kad A. Š. 2008 m. lapkričio 19 d. avansinėje apskaitoje dienos pabaigos likutis buvo 1709 Lt. Su tokiu likučiu tuo metu sutiko ir pats A. Š., savo parašu patvirtinęs šiame dokumente nurodytos informacijos teisingumą. AB SEB banko išrašais ir kitais rašytiniais duomenimis neginčijamai įrodyta, kad 2008 m. lapkričio 20 ir 26 dienomis bendrovė nuteistajam pervedė dar 27 000 Lt, iš jų A. Š. galvijų pirkimui panaudojo tik 10 913 Lt. Neginčijamai nustatyta, kad visus likusius pinigus pasiėmė A. Š., nes, nuo 2008 m. lapkričio 20 d. iki gruodžio 2 d. nenupirkus nė vieno galvijo, iš AB SEB banko sąskaitos buvo paimti 27 000 Lt. Taigi nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes A. Š., būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą turtą, pasisavino, t. y. neatlygintinai pavertė savo turtu bendrovės „Utenos mėsa“ galvijų pirkimui jam duotus pinigus – 17 796,90 Lt.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai suvaržė nuteistojo A. Š. teises pateikti įrodymus ir taip įrodyti savo nekaltumą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti aiškūs motyvai, kodėl atmestas nuteistojo prašymas dėl buhalterinės ekspertizės paskyrimo. Teismas pagrįstai nurodė, kad skirti ekspertizę teismas privalo tada, kai nepakanka duomenų inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymiams pagrįsti ar paneigti. Kaip jau nurodyta, A. Š. kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų ir specialistės, tyrusios finansinius ir kitus dokumentus, susijusius su A. Š. veikla, parodymais teisme. Specialistė UAB „Utenos mėsa“ buhalterinės apskaitos dokumentus tyrė tik tiek, kiek jie buvo susiję su A. Š. pateiktu įtarimu ir kaltinimu. Tenkinti nuteistojo bei jo gynėjo prašymą ir tirti, kaip buvo tvarkoma visa UAB „Utenos mėsa“ buhalterinė apskaita, nebuvo pagrindo, nes kaltinimai pateikti ne bendrovei, o A. Š..

Teismas, skirdamas A. Š. bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nuosprendyje išdėstyti išsamūs motyvai, kodėl kaltinamajam skiriama BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis turto savininkui padarė pakankamai didelę žalą, nedirba. Nors A. Š. teistumas už anksčiau įvykdytą sukčiavimą yra išnykęs, tačiau pats teistumo faktas apibūdina nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į svetimą nuosavybę, todėl teismas, skirdamas bausmę, į tai pagrįstai atsižvelgė. Nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Bausmė tinkamai individualizuota ir nėra aiškiai per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes BK 183 straipsnio 1 dalis A. Š. pritaikyta tinkamai.

Byloje nustatyta, kad A. Š. pagal darbo sutartį dirbo vairuotoju ekspeditoriumi UAB „Utenos mėsa“ gyvulių supirkimo skyriuje, supirkinėjo galvijus. Pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį A. Š. buvo atsakingas už pinigų apskaitą. Pinigai sumokėti už perkamus gyvulius buvo pervedami į bendrovės banko sąskaitą, kuria naudojosi tik kaltinamasis ir jam vienam buvo išduota banko mokėjimo kortelė. Nustatyta, kad A. Š. negrąžino bendrovei priklausančių ir sąskaitoje likusių 17 796,90 Lt, skirtų atsiskaitymui už gyvulių supirkimą, nepateikė įmonei šių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų, taigi tyčia pasisavino šį jam patikėtą UAB „Utenos mėsa“ priklausantį turtą.

Kasatorius skunde ginčija teismo nustatytas aplinkybes teigdamas, kad jokio nusikaltimo nepadarė ir kad jo kaltumas neįrodytas. Kitaip tariant, ginčijamas įrodymų pakankamumas, teigiama, kad teismo išvadų nepatvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tačiau tokie teiginiai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių aplinkybių ir A. Š. kaltumo nustatytos remiantis avansinių apyskaitų bei jas pagrindžiančių gyvulių važtaraščių ir sąskaitų faktūrų, kasos išlaidų orderių, sąskaitų išrašų, bandovežio kelionės lapų duomenimis, A. Š. darbinės veiklos dokumentų patikrinimo aktu, specialistės, atlikusios UAB ‚,Utenos mėsa“ dokumentų apžiūrą, paaiškinimais, daugybės liudytojų (bendrovės darbuotojų) parodymais, iš dalies paties nuteistojo parodymais. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo skundą. Šios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir dar kartą juos įvertinęs, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, kad teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai ir kad šių įrodymų pakanka A. Š. kaltumui pagrįsti. Kartu apeliacinės instancijos teismas kruopščiai išnagrinėjo ir motyvuotai atmetė nuteistojo teiginius, kad jis galvijų nupirko daugiau, nei jų buvo užfiksuota bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir kad pati bendrovė jam liko skolinga už jo asmeninėmis lėšomis nupirktus galvijus. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo keliamos versijos nelogiškumą ir prieštaringumą, į tai, kad, bendrovei pareikalavus grąžinti pinigus, nuteistasis pradėjo vengi ryšių su bendrove, su juo niekas negalėjo susisiekti, patys darbuotojai rūpinosi, kaip atsiimti iš jo bendrovės jam duotus dokumentus, automobilį bei kitus daiktus.

Kasatoriaus teiginiai, kad byla išnagrinėta neišsamiai, netirtos visos svarbios aplinkybės ir įrodymai, kad nemotyvuotai atsisakyta skirti buhalterinę ekspertizę, nepagrįsti. Iš apeliacinės nutarties turinio matyti, kad į esminius skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Pagrįstai buvo atmestas ir prašymas skirti ekspertizę.

Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios. Pagal BPK 286 straipsnio 1 dalį teismas pats sprendžia, ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Vadinasi, baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui spręsti, ar reikia ir kada skirti ekspertizę. Kartu pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla (kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2009).

Apeliacinės instancijos teismas atsisakė skirti ekspertizę dėl to, kad į dalį klausimų atsakė šios instancijos teisme dar kartą apklausta specialistė, kai kurių klausimų vertinimas yra teisinis, o ne ekonominis, be to, dalis gynėjo pateiktų klausimų nesusiję su A. Š. inkriminuotos veikos apimtimi bei jos vertinimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria šiems argumentams. Konstatuotina, kad ekspertizės skyrimas nagrinėjamojoje byloje reikštų tik proceso vilkinimą.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, vadovavosi BK VIII skyriaus 54, 61 straipsnių nuostatomis, įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (tarp jų ir tas, kurios nurodytos kasaciniame skunde) ir paskyrė jam BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui. Konstatavęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teismas paskirtos bausmės vykdymą atidėjo dvejiems metams.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagrindo keisti A. Š. paskirtos bausmės nėra. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Paskirta bausmė pakankamai motyvuota ir individualizuota. Teismo argumentai, pagrindžiantys laisvės atėmimo bausmės skyrimą ir jos vykdymo atidėjimą, logiški ir atitinkantys padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę. Argumentai, kad teismas pernelyg sureikšmino nuteistojo išnykusį teistumą ir charakteristiką iš darbovietės, šališkai vertino nuteistojo asmenybę, deklaratyvūs ir neatitinkantys bylos duomenų.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Antano Jarašiaus kasacinį skundą atmesti.