- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- e2S-1249-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09482-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- J. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. atskirąjį skundą Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovei J. V. dėl civilinės metrikacijos biuro įrašo panaikinimo ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas teismo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytą šalių santuoką, kuri apskaityta Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktiniu kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui ikisantuokinę pavardę V., atsakovei pagal jos pageidavimą; nepilnamečių vaikų E. V. ir E. V. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; nustatyti, kad ieškovas nepilnamečių vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės moka po 160 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai, skiriant atsakovę nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzurfrukto teise; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: vaikai kas antrą savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio tris dienas gyvena su ieškovu; poriniais metais (2020, 2022 ir pan.) Kūčių šventes praleidžia su atsakove, tais pačiais metais Velykų šventę su ieškovu, ir atvirkščiai (neporiniais metais 2021,2023 ir pan.) Kūčių šventes praleidžia su ieškovu, Velykų šventes su atsakove; priteisti atsakovei transporto priemonę automobilį (duomenys neskelbtini), rinkos kaina 8000 Eur, o ieškovui priteisti 4000 Eur kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad ieškinį teismui per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemį pateikė advokatas M. M.. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 2 punktą, advokatas M. M., prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir pateikęs ieškinį, yra laikomas asmeniu, pasirašiusiu šį procesinį dokumentą. Pagal teismui kartu su ieškiniu pateiktą sutarties išrašą advokatui buvo suteikta tiktai teisė atstovauti ieškovą teisme jau iškeltoje civilinėje byloje, taip pat teisė pateikti ieškovo ieškinį, o teisė ieškovo vardu pasirašyti ir už ieškovą pareikšti teisme ieškinį, t. y. ieškovo vardu inicijuoti visiškai naują procesą, į advokato teisių mastą nebuvo įtraukta. Pateiktame išraše taip pat daroma abstrakti nuoroda į kitas CPK numatytas ieškovo teises, tačiau CPK nenumatyta ieškovo teisė ne raštu, o žodžiu įgalioti kitą asmenį už ieškovą pasirašyti ieškinį.
4. Taip pat atkreiptas ieškovo atstovo dėmesys, kad ieškinys turi atitikti CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų bei 2 dalies reikalavimus: jame turi būti suformuluotas konkretus faktinis kiekvieno ieškinio reikalavimo pagrindas, turi būti nurodyti ir kartu su ieškiniu pateikti kiekvieną reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo teismo savo sprendimu patvirtinti, kad sutuoktiniai neturi kito dalintino turto, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), šį reikalavimą grindžia aplinkybe, kad kito dalintino turto nėra, tačiau ieškinyje nebuvo nurodyti ir nepateikti tokias aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai (išrašai iš Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro apie ieškovo ir atsakovės nuosavybės teise valdomą registruotiną turtą). Be to, su ieškiniu pateikti neįskaitomi paminėto automobilio dokumentai, o pateikti banko sąskaitų išrašai nebuvo patvirtinti banko.
5. Dėl šios nutarties ieškovas pateikė atskirąjį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties priėmė ir skundžiamą teismo nutartį panaikino. Paskyrė ieškovui septynių dienų terminą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Išaiškino ieškovui, kad nagrinėdamas civilinę bylą teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, arba atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuriuo keičiamas ieškinio faktinis pagrindas ar dalykas, CPK 141 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą ir šis galėjo remtis pareiškime arba patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Teismas netenkino ieškovo prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir pripažino, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Įpareigojo ieškovą per septynias dienas sumokėti kitą žyminio mokesčio dalį ir į civilinę bylą pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieškiniu reiškiami reikalavimai yra apmokėti CPK nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Nustatė ieškovui septynių dienų terminą nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimui.
7. Teismas nurodė, kad susipažinęs su pateiktu atskiruoju skundu ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovas siekia, jog ieškovo ieškinio reikalavimai būtų nagrinėjami būtent šioje byloje, sutiko su ta atskirojo skundo argumentų dalimi, kurioje nurodoma, kad dalį ieškinio trūkumų, dėl kurių buvo atsisakyta priimti ieškinį, yra įmanoma pašalinti vėlesnėje proceso stadijoje, kadangi bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes bei tinkamai įvykdyti teismui CPK 159, 160 ir 376 straipsniais suponuotas procesines pareigas, ieškovo ir atsakovės asmeninis dalyvavimas teismo posėdžiuose bus pripažintas būtinu. Kiti ieškinio trūkumai, teismo vertinimu, gali būti pašalinti per ieškinio trūkumų šalinimo teisinį institutą, todėl skundžiama nutartis yra naikinama. Ją panaikinus, civilinėje byloje turi būti iš naujo sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas. Reikšdamas prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo dienos ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad jo turtinė padėtis ateityje pagerės ir nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl teismas netenkino ieškovo prašymo. Ieškovas, prašydamas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, teismui nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kurie atskleistų jo tikrąją turtinę padėtį. Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi turto, kuris būtų likvidus rinkoje, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, jog jis šiuo metu neturi rinkoje likvidaus turto.
8. Teismas taip pat nustatė, kad reiškiamas ieškinys jau šioje civilinio proceso stadijoje (ieškinio priėmimo proceso stadijoje) neatitinka teisiškai reikšmingų CPK reikalavimų. Jis pareikštas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (LITEKO VEPP), tačiau dalis pateiktų jo priedų yra iš dalies neįskaitomi, o juose esantys vaizdai iš dalies nematomi (ieškinio priedo, įvardinto „IMG.pdf“, 9-12 lapai). Nurodytas ieškinio trūkumas yra teisiškai reikšmingas jau sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kadangi teismas ieškinio priėmimo klausimą gali spręsti tiktai prieš tai susipažinęs su ieškiniu, kurio sudėtinę dalį sudaro jo priedai. Ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Jis grindžiamas aplinkybe, kad sutuoktiniai neturi jokio dalintino turto, išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje nenurodyti įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai santuokos metu neįgijo jokio dalintino nekilnojamojo turto. Įvertinus tai, kad teismas, nutraukdamas santuoką arba panaikindamas civilinės metrikacijos biuro įrašą, sprendimu turi padalinti visą sutuoktinių bendrą turtą, nesant aukščiau nurodytų duomenų teismas negali pagrįstai spręsti, kokio dydžio žyminiu mokesčiu turi būti apmokėtas reiškiamas ieškinys. Priėmus nagrinėti ieškinį su aukščiau nurodytu jo trūkumu, atsakovė iš jai įteiktos ieškinio kopijos neturėtų galimybės spręsti, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovas grindžia aukščiau nurodytą aplinkybę, sudarančią faktinį ieškinio pagrindą.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinys neatitinka ir kitų esminių CPK reikalavimų, tame tarpe CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo suformuluoti aiškų ir nuoseklų ieškinio dalyko (kiekvieno reiškiamo ieškinio reikalavimo) faktinį pagrindą. Tačiau konkrečioje situacijoje sprendė, kad ieškinio neatitikimus šiame nutarties punkte nurodytiems CPK reikalavimams visų pirma turi būti bandoma pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovo ir atsakovės asmeninį dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažinus būtinu.
10. Priimama teismo nutartimi CPK 141 straipsnio pagrindu ieškovui taip pat paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, išaiškinant ieškovui, kad nagrinėdamas civilinę bylą teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, arba atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuriuo keičiamas ieškinio faktinis pagrindas ar dalykas, CPK 141 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą (pavyzdžiui, byloje reikėtų tirti naujas aplinkybes), o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime arba patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir įpareigoti teismą ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kai, ieškovui pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus to paties ieškinio trūkumus, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties ieškinio trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2012 m. spalio 25 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga; Teismų praktika 36).
11.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatydamas, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškovas, nepagrįstai konstatavo, kad per nustatytą terminą teismo nurodymas dėl žyminio mokesčio primokėjimo nebuvo įvykdytas (Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1479-254/2010).
11.3. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl vadovautis ieškinio trukumo šalinimo institutu dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Galima tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą ir pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo reikalavimas neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas ir tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių neaiškumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Ieškovo pateiktame ieškinyje buvo ne tik nurodytas ieškinio pagrindas bet ir nurodytas juo teisinis pagrindas. Ieškinys yra aiškus, reikalavimo dalyko esmė, pagrindas ir ribos suprantami.
11.4. Teismas nepagristai kaip ieškinio trūkumus nurodė, kad ieškovas privalėjo teismui kartu su ieškiniu pateikti tam tikrus įrodymu (patvirtintus banko išrašus, automobilio dokumentus ir pan.). Ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1; Teismų praktika 2012, 36, p. 347-393,) ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas jau paduodamas ieškinį pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigojo ieškovą sumokėti kitą žyminio mokesčio dalį, nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, lėšų pervedimo nurodymą, patvirtinantį, kad ieškovas 2020 m. birželio 22 d. sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį.
6. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į apeliacijos dalyką bei tai, kad ieškovo naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių procesinių aplinkybių atskleidimo, šie įrodymai priimtini.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
7. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
8. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas advokato M. M., teismui pateikė ieškinį dėl civilinės metrikacijos biuro akto įrašo, kuriuo į apskaitą buvo įtraukta bažnyčioje sudaryta santuoka panaikinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo bei prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, išaiškino ieškinį reiškusiam ieškovės atstovui, kad ši teismo nutartis neužkerta jam kelio bendra tvarka pareikšti teisme naują ieškinį ieškovo vardu, kartu su ieškiniu pateikiant dokumentus, suteikiančius jam teisę ieškovo vardu ieškinį ne tiktai pateikti, bet ir pasirašyti, t. y. savarankiškai inicijuoti ieškovo vardu visiškai naują procesą, o ne tiktai atstovauti ieškovą jau pradėtame procese (kai civilinė byla jau yra iškelta), taip pat neužkerta kelio bendra tvarka pareikšti ieškinį pačiam ieškovui. Ieškovo atstovui pateikus atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties, Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties priėmė ir 2020 m. birželio 17 d. teismo nutartį panaikino. Paskyrė ieškovui terminą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą. Išaiškino ieškovui, kad nagrinėdamas civilinę bylą teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo, arba atsisakyti priimti patikslintą ieškinį, kuriuo keičiamas ieškinio faktinis pagrindas ar dalykas, CPK 141 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, ir šis galėjo remtis pareiškime arba patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Netenkino ieškovo prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir pripažino, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Įpareigojo ieškovą per 7 dienas sumokėti kitą žyminio mokesčio dalį ir pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieškiniu reiškiami reikalavimai yra apmokėti. Nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimui. Ieškovas 2020 m. birželio 22 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2020 m. birželio 30 d., kuris teisėjo rezoliucija 2020 m. birželio 23 d. rezoliucija buvo patenkintas. Ieškovas 2020 m. birželio 26 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė išaiškinti, kokie iš šešių punktų ieškinio dalykai ir ieškinio pagrindai prieduose nesuformuluoti taip, kad juos galima būtų įvardinti visiškai suformuluotais, ir kokia žyminio mokesčio dalis (pinigine išraišką) neapmokėta. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi išaiškino ieškovui, kad jis pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį privalo papildomai sumokėti 75 Eur žyminio mokesčio tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai nebus didinami. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad „ieškinio trūkumai, kuriuos ieškovas buvo įpareigotas pašalinti Kauno apylinkės teismo 2020-06-19 nutartimi, yra išvardinti šios nutarties aprašomosios dalies 13 ir 15 punktuose. Jokių kitų ieškinio trūkumų, išskyrus nurodytus teismo 2020-06-19 nutarties 13 ir 15 punktuose, ieškovas nurodyta nutartimi nėra įpareigotas pašalinti. Ieškovas teismo 2020-06-19 nutartimi nėra įpareigotas tikslinti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo ir priimtoje nutartyje yra netgi atskirai pažymėta, kad šia teismo nutartimi ir šioje civilinio proceso stadijoje ieškovas nėra įpareigojamas pašalinti ieškinio neatitikimus CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams (nutarties 20 punktas)“. Ieškovas 2020 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismui pateikė mokėjimo nurodymą Nr. 5, patvirtinantį, kad ieškovo advokatas sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį.
10. Nesutiktina su ieškovu, kad, pirmą kartą jam pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priėmė nutartį, nurodydamas naujus to paties ieškinio trūkumus. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, vertindamas, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šioje proceso stadijoje nebuvo nustatinėjami ieškinio turinio ir formos atitikimai įstatymo reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas tik atkreipė ieškovo atstovo dėmesį į tai, kad ieškinys turi atitikti CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-3 punktų bei 2 dalies reikalavimus: jame turi būti suformuluotas konkretus faktinis kiekvieno ieškinio reikalavimo pagrindas, turi būti nurodyti ir kartu su ieškiniu pateikti kiekvieną reikalavimą patvirtinantys įrodymai. Ieškinio trūkumai buvo nustatyti tik teismui priėmus 2020 m. birželio 19 d. nutartį.
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo prašymo dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigojęs jį sumokėti kitą žymini mokesčio dalį, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nenurodė, kokio dydžio žyminį mokestį šioje byloje turi sumokėti ieškovas. Tačiau, ieškovui 2020 m. birželio 26 d. prašymu kreipusis į teismą prašant išaiškinti skundžiamą nutartį ir nurodyti, kokią žyminio mokesčio dalį ieškovas šiuo atveju turi sumokėti, teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas pagal teikiamus ieškinio reikalavimus iš viso turi sumokėti 165 Eur žyminį mokestį. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad 2020 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 yra sumokėjęs 90 Eur žyminį mokestį, 2020 m. birželio 22 d. nurodymu Nr. 266 45 Eur žyminį mokestį ir 2020 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5 30 Eur žyminį mokestį, taigi šiuo metu pagal reiškiamus reikalavimus ieškovas yra sumokėjęs visą žyminį mokestį. Aptartas skundžiamos nutarties reikalavimas yra įvykdytas, todėl nėra aktualus vertinant jos teisėtumą ir pagrįstumą žyminio mokesčio trūkumo aspektu.
12. Sutiktina su ieškovu, kad įstatymo jam keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Tačiau kartu atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas ir nenustatė tokio ieškinio trūkumo (visiškai suformuoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą), kadangi taisytini trūkumai buvo nurodyti skundžiamos nutarties 13 ir 15 punktuose. Pirmosios instancijos teismas ieškovui nurodė, kad jis skundžiama nutartimi nėra įpareigotas tikslinti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (skundžiamos nutarties 20 punktas). Be to, teismas nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai dėl teismo paskirto termino visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą nevertintini.
13. Skundžiamos nutarties 15 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje nenurodyti jokie įrodymai, kurie patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai santuokos metu neįgijo jokio dalintino nekilnojamojo turto, kad, nesant aukščiau nurodytų duomenų, teismas negali pagrįstai spręsti, kokio dydžio žyminiu mokesčiu turi būti apmokėtas reiškiamas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais teismo motyvais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.59 straipsnis numato, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šio teismo nustatyto trūkumo ieškovas neištaisė, nors 2020 m. birželio 22 d. prašė teismo pratęsti terminą trūkumams pašalinti ir teismo rezoliucija terminas trūkumams pašalinti pratęstas iki 2020 m. birželio 30 d. Ieškovas tik su atskiruoju skundu pateikė Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašus apie sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą, t.y. nutarties 15-jo punkto reikalavimą įvykdė.
14. Kaip minėta, skundžiamos nutarties 13 punkte teismas kaip ieškinio trūkumą nurodė, kad dalis kartu su ieškiniu pateiktų ieškovo priedų (priedo, įvardinto „IMG.pdf“ 9-12 lapai) yra iš dalies neįskaitomi, o juose esantys vaizdai iš dalies nematomi. Apeliacinės instancijos teismas iš ieškinio turinio sprendžia, kad šiais įrodymais ieškovas įrodinės šalių santuokos metu įgytos transporto priemonės vertę. Nors ieškovo pateikti priedai ir nėra geros kokybės, juose esantys vaizdai iš dalies nematomi, kai kuris tekstas sunkiai įskaitomas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje (ieškinio priėmimo) ieškovo reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, kad nurodyto netikslumo pašalinimas iš esmės nieko nekeistų, neapribotų atsakovės teisių ginčyti ar sutikti su ieškovo nurodoma daikto kaina ar pateikti dėl kainos kitus įrodymus (ieškovo pateiktuose autoplius.lt skelbimuose nurodytos transporto priemonės modelis ir markė bei kaina įskaitomi, matyti, kad tai nėra šalims priklausančio automobilio įvertinimas), iš skundžiamos nutarties eliminuotinas įpareigojimas ieškovui pašalinti nutarties 13 punkte nurodytą ieškinio trūkumą.
15. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė, kad ieškovas teismui pateikė ieškinį su trūkumais, tačiau esminiai ieškinio trūkumai buvo pašalinti teismui 2020 m. birželio 19 d. nutartį išaiškinus 2020 m. birželio 29 d. nutartimi, o neesminiai ieškinio trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimą nagrinėti bylą teisme (CPK 3 straipsnio 7 dalis, CPK 115 straipsnio 4 dalis). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos nutartis pakeistina, panaikinant jos dalį, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti nutarties 13-me punkte įvardintus trūkumus, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti nutarties 13-me punkte įvardintus trūkumus. Ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.