Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. T-246-1254/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-02
Bylos Nr.
T-246-1254/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martyna Verbiejė
Pareiškėjas
N. M.
Advokatai
Lorena Paškūnaitės-Lickan, Lorena Paškūnaitės-Lickanp
Kategorijos
Teikimas Nr. T-246-1154/2025
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19; 2.5.21 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Martyna Verbiejė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan pareiškimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas Šiaulių miesto teismo 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 6-1 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 225 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. N. M. nuteistas už tai, kad:

1.1. 1990 m. gruodžio 15 d., apie 18.30 val., būdamas girtas autobusų stotyje ties spaudos kiosku, tyčia šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai pasipriešino valdžios atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, tai yra, policijos pareigūnui R. M. perspėjus grupę jaunuolių nevartoti necenzūrinių žodžių, N. M. koja spyrė nukentėjusiajam į pilvą ir petį. Taip padarė nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

1.2. 1991 m. vasario 10 d., 12.30 val., krautuvėje „Tiesa“, Aušros a. 64, girtas prie kasos langelio, turėdamas tikslą užvaldyti asmeninį piliečio turtą, užpuolė E. J. ir reikalaudamas pinigų smogė jam peiliu į kairės kojos šlaunį, padarydamas jam lengvą kūno sužalojimą, nesukeliant sveikatos sutrikdymo. Taip padarė nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalyje, už kurį jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Teisme 2025 m. kovo 5 d. gautas N. M. atstovės advokatės Lorenos Paškūnaitės-Lickan pareiškimas dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo, kuriuo ji prašo N. M. veiką iš 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės; N. M. veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnio 1 dalį, nekeičiant paskirtos bausmės.

2.1. Pareiškime advokatė pažymi, jog pagal 1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalį, šio kodekso 225 straipsnio 2 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos buvo laikomos sunkiais nusikaltimais. Pagal nuo 1995 m. liepos 5 d. galiojančią 1961 m. BK redakciją, 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nebebuvo laikomas sunkiu nusikaltimu.

2.2. Atstovė taip pat cituoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose ir organizacijose. Asmenys, dirbdami su vaikais privalo turėti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų pagrindu suformuotą galiojantį teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Nauji reikalavimai turėti QR kodą darbui su vaikais, kaip pažymima pareiškime, įsigaliojo nuo 2025 m. sausio 1 d. Dėl naujo reguliavimo N. M. kreipėsi dėl QR kodo suteikimo, tačiau jam jis išduotas nebuvo, motyvuojant tuo, kad jis 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu teistas už sunkų nusikaltimą.

2.3. Pareiškime pažymima, kad susiklosčiusi situacija turi itin didelės reikšmės N. M. teisinei padėčiai. Nuo 2023 m. vasario 1 d. jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kiemsargio pareigose. Naujas teisinis reguliavimas gali visiškai panaikinti jo galimybę dirbti mylimą kiemsargio darbą, kurį N. M. atlieka nepriekaištingai ir yra puikiai vertinamas. Tokia situacija pažeistų N. M. konstitucinę teisę pasirinkti profesinę veiklą (darbą).

2.4. Atstovė pareiškime taip pat cituoja BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismų praktiką, pagal kurią teistumas, nors ir išnykęs, yra vienu iš faktorių, apibūdinančių asmenybę. Todėl faktinė aplinkybė, jog praeityje asmuo yra baustas už sunkaus nusikaltimo padarymą, nėra neįtakojanti asmens teisinės padėties (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. 1S-332-397/2017). Praktikos, jog dėl QR kodo gavimo galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir kiti teismai (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. T-110-1131/2025).

Motyvuojamoji dalis

2.5. Pareiškime pažymima, jog 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta veika atitinka nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje (kuris laikomas apysunkiu). Jog 1961 m. 148 straipsnio 1 dalyje numatyta veika turėtų būti perkvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pažymėta ir kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514/2003). Tai, kad nusikaltimas buvo padarytas panaudojant peilį, negali lemti veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi ši aplinkybė nebuvo veiką kvalifikuojantis požymis pagal 1961 m. BK 148 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2003).

2.6. Atstovės teigimu, N. M. veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį, atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (kuri laikoma nesunkiu nusikaltimu).

2.7. Galiausiai pareiškime pažymima, jog N. M. yra atlikęs jam 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl prašymas dėl bausmių pakeitimo šiuo atveju neteikiamas.

3. Teisme taip pat gautas N. M. atstovės prašymas prijungti prie bylos N. M. neįgalumo pažymėjimą, kuris patvirtina, jog asmeniui nustatytas prarastas darbingumo lygis, kas stipriai riboja galimybes susirasti kitą darbą.

4. Atsiliepimų į pareiškimą negauta.

Pareiškimas tenkinamas

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

6. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. N. M. yra atlikęs 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, teistumas išnykęs. Tačiau nagrinėjamu atveju jo veiksmų perkvalifikavimas susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų teisę pareiškėjui toliau dirbti kiemsargio darbą, į kurį, kaip nurodyta jo atstovės pareiškime, nepriimami asmenys teisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, nors teistumas ir yra išnykęs ar panaikintas (ši nuostata įtvirtinta VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalyje). Praktikos, kad tam tikrais atvejais galima svarstyti prašymus dėl veikos perkvalifikavimo, net ir esant išnykusiam teistumui, laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-2242-478/2014, 1S-332-397/2017).

8. Kaip minėta, BK 3 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Tai bendros taisyklės, kad asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

9. N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, aprašytas šios nutarties 1.1., 1.2. pastraipose, atsakomybė už kurias buvo atitinkamai numatyta 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje (piktybinis chuliganizmas) ir 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalyje (plėšimas).

9.1. 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies sankcija numatė laisvės atėmimą nuo vienerių iki penkerių metų. Šis nusikaltimas buvo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalis). 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbai, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų, taigi nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, N. M. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį, paliekant jam 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

9.2. 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalies sankcija numatė laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Šis nusikaltimas taip pat priskirtas prie sunkių nusikaltimų (1961 m. BK 8¹ straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai pažymėta pareiškime, aplinkybė, jog nusikaltimas buvo padarytas panaudojant peilį, negali lemti veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kadangi tokia aplinkybė nebuvo veiką kvalifikuojantis požymis veiksmų atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2003). Taigi N. M. padarytas nusikaltimas, numatytas 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalyje, atitinka sudėtį nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, už kurį asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai). Atsižvelgiant į tai, N. M. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paliekant jam 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

10. Šiuo konkrečiu atveju N. M. veikų perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, net atsižvelgiant į tai, kad N. M. bausmę yra atlikęs, teistumas yra išnykęs, lengvina jo teisinę padėtį, kadangi perkvalifikavus nusikalstamas veikas, sumažėja jų pavojingumas ir asmuo laikomas įvykdęs ne sunkių, o nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir tai, kad neperkvalifikavus N. M. veikų, jam būtų apribota teisė toliau dirbti kiemsargio darbą švietimo įstaigoje, kadangi VTAPĮ 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nurodyta, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovės advokatės prašymas tenkinamas ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, N. M. veiksmai perkvalifikuojami pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.

12. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, šiame straipsnyje numatytos bausmių pakeitimo ir suderinimo taisyklės taikomos tik tuo atveju, jeigu paskirtos bausmės nėra įvykdytos. Nagrinėjamu atveju N. M. bausmę yra atlikęs, teistumas išnykęs, todėl bausmės jam nekeičiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

N. M. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Šiaulių miesto teismo 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį, nekeičiant jam paskirtos bausmės.

N. M. nusikalstamą veiką, dėl kurios jis buvo nuteistas Šiaulių miesto teismo 1992 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, iš 1961 m. BK 148 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį, nekeičiant jam paskirtos bausmės.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Martyna Verbiejė