- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-948-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32633-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6444-905/2016 pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ skundus antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateiktais skundais prašė: 1) panaikinti arba sustabdyti antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą Nr. 0179/15/01041-P dėl įpareigojimo perduoti turtą iki bus išnagrinėti ir priimti sprendimai kitose bylose tarp ginčo šalių ir iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjo skundas; 2) panaikinti antstolio 2015 m. rugsėjo 9 d. veiksmų padarinius, t. y. grąžinti sutarties turtą saugoti pareiškėjui iki ginčo šalių bylų išsprendimo; 3) priimti atskirąją nutartį dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuoti juos apie antstolio pažeidimus, apie tai pranešti prokurorui ir išnagrinėti civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdyti; 4) paskirti antstoliui baudą. Nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavo antstolio procesinius dokumentus, kuriais pareiškėjas informuotas apie tai, kad antstolio kontoroje priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2131-235/2013 dėl įpareigojimo grąžinti automobilį išieškotojui AB SEB bankui, taip pat pridėtas raginimas pareiškėjui įvykdyti nurodytą įpareigojimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. 2015 m. rugsėjo 8 d. jam paskambino antstolis ir prašė susitikti bei apžiūrėti automobilį. 2015 m. rugsėjo 9 d. į nurodytą susitikimą antstolis atvyko su pareiškėjui nepažįstamu asmeniu, kuris prisistatė banko atstovu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo teigimu, nurodytas nepažįstamas asmuo, apgaulės ir prievartos būdu, įsėdo į automobilį ir išvažiavo pareiškėjui nežinoma kryptimi, t. y. neteisėtai atėmė nurodytą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. jis gavo antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą dėl įpareigojimo grąžinti automobilį išieškotojui, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip 3 dienas nuo nurodyto patvarkymo gavimo dienos, įvykdyti sprendimą. Teismų procesiniuose sprendimuose, kurių pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, nebuvo nurodyta vykdyti teismų sprendimus skubiai ir (arba) nedelsiant, todėl, pareiškėjo nuomone, antstolis pareiškėjui turėjo nustatyti protingą ir teisingą terminą nurodytų reikalavimų įvykdymui, tuo labiau, kad tarp šalių dar nėra išspręsti ginčai kitose bylose ir pareiškėjas visada bendradarbiavo su antstoliu. Pareiškėjas siekia, kad būtų atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, todėl vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta. Paaiškino, kad išieškotojo reikalaujama grąžinti skolos ir turto vertės suma viršija suteiktos paskolos sumą beveik du kartus bei pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, be to, pareiškėjo likusi skola bankui yra gerokai mažesnė už lizingo sutarties turto vertę. Antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdyti, nes išieškotojas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė šalių sudarytą lizingo sutartį ir siekia perimti turtą bei nesąžiningai praturtėti. Antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, šiurkščiai pažeidžia įstatymus, siekia įtraukti pareiškėją į nesibaigiantį bylinėjimosi procesą ir teismų bei kitų institucijų gaišinimą, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir informuoti atitinkamas institucijas dėl antstolio padarytų pažeidimų. Prašė skirti antstoliui iki 20 000 Lt baudą ir iki 50 procentų šios baudos skirti pareiškėjui kaip kompensaciją už padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundus. Nurodė, kad skunduose keliamas klausimas dėl pareiškėjo ir išieškotojo sutarties nutraukimo teisėtumo nesusijęs su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl pareiškėjas tokio pobūdžio reikalavimus turi teisę reikšti bendra ginčo teisenos tvarka, o ne skųsdamas antstolio veiksmus. 2015 m. rugpjūčio 19 d. skolininkui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau skolininkas per raginime nurodytą 10 dienų terminą gera valia jo neįvykdė, todėl vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai. Pradėjus priverstinį vykdymą, skolininkas neprivalo būti toliau raginamas geranoriškai vykdyti sprendimą, todėl pareiškėjo teiginys, kad antstolis turėjo nustatyti protingą ir teisingą terminą įvykdyti raginimo reikalavimus, yra nepagrįstas. 2015 m. rugsėjo 9 d. susitikimo metu pareiškėjo atstovui A. C. pateiktas 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas dėl įpareigojimo perduoti turtą, taip pat pateiktas susipažinti išieškotojo išduotas įgaliojimas UAB „Turto rizikos valdymas“, kuriam atstovauja direktorius E. P., perimti išieškotojo turtą. Antstolio teigimu, apžiūrėjus automobilį, buvo surašytas transporto priemonės paėmimo – perdavimo aktas, tačiau A. C. jį pasirašyti atsisakė, nors jis pats atrakino automobilį ir išieškotojo atstovui perdavė raktus. Automobilis faktiškai perimtas ir perduotas AB SEB banko atstovui vadovaujantis CPK 765 straipsnio l dalimi; pareiškėjo skundo argumentai dėl apgaulės ir smurto naudojimo perimant automobilį yra nepagrįsti, tai patvirtina ir vykdomojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos automobilio apžiūros ir perėmimo aplinkybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2131-235/2013 dėl įpareigojimo grąžinti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 102,53 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojui AB SEB bankas (AB „SEB lizingas“ teisių ir pareigų perėmėjui) iš skolininko UAB „AC invest“.
2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui įteiktas raginimas, kuriuo antstolis ragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti išieškotojui vykdomajame rašte nurodytą automobilį ir sumokėti bylinėjimosi bei vykdymo išlaidas. Antstolio kontoroje 2015 m. rugpjūčio 26 d. gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, taip pat prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-37086-994/2015, atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo veiksmai nebuvo sustabdyti, antstolis 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo perduoti turtą ir įpareigojo pareiškėją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, grąžinti AB SEB bankui automobilį, jo registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, taip pat užvedimo raktus, signalizacijos pultelius bei kitas papildomas priemones. Šis patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2015 m. rugsėjo 9 d., taip pat šią dieną surašytas transporto priemonės paėmimo – perdavimo aktas, kuriuo antstolis konstatavo, kad automobilis 2015 m. rugsėjo 9 d. paimtas iš A. C. ir perduotas E. P., veikiančiam išieškotojo vardu. A. C. aktą pasirašyti atsisakė.
Teismas padarė išvadą, kad antstolis vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, vykdomasis raštas nėra panaikintas, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesuteikia pareiškėjui teisės vengti vykdyti tokį teismo sprendimą. Skunduose keliami klausimai dėl pareiškėjo ir išieškotojo sutarties nutraukimo teisėtumo nesusiję su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl yra nepagrįsti bei nereikšmingi. Teismas sprendė, kad antstolis teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir įpareigojo pareiškėją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, grąžinti automobilį išieškotojui. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Pareiškėjas buvo žinoma, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, įsiteisėjo dar 2015 m. balandžio 20 d., pareiškėjo alternatyvus reikalavimas dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymo sustabdymo atmestas kaip nepagrįstas, ginčijamo patvarkymo įpareigojimai jau įvykdyti.
Atsižvelgdamas į tai, kad antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo reikalavimą dėl šio patvarkymo įvykdymo, padarinių panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pasak antstolio, pareiškėjas buvo supažindintas su išieškotojo atstovo įgaliojimu, šiais antstolio teiginiais pagrindo netikėti teismas nenustatė.
Teismas taip pat nenustatė įstatyme numatytų aplinkybių vykdomajai bylai sustabdyti.
Teismui atmetus pareiškėjo skundus ir nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, taip pat piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pareiškėjo prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo ir baudos skyrimo antstoliui teismas atmetė.
Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas netenkino, nurodydamas, jog šis pareiškėjo prašymas jau yra išnagrinėtas kitose bylose.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „AC invest“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį, tenkinti pareiškėjo skundų ir prašyme išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2013 m. spalio 3 d. nutartimi, nes ji priimta neatsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teismas iš esmės nesprendė šalių ginčo dėl teisės. AB SEB banko atstovas E. P. neturėjo jokių sutartinių ir teisinių įgaliojimų veikti ir atimti automobilį, kuris pagal registravimo pažymėjimo duomenis vis dar priklauso AB SEB lizingas. Iš pareiškėjo automobilis buvo atimtas apgaulės ir melo būdu, nes antstolis siūlė pareiškėjui susitikus tik apžiūrėti turtą. Antstolis savo patvarkymu turėjo nustatyti pareiškėjui protingą terminą įvykdyti šio patvarkymo reikalavimus, tačiau antstolis ėmėsi prieš pareiškėją neteisėtų veiksmų. Procesiniuose teismų sprendimuose nebuvo nuspręsta vykdyti juos skubiai, todėl antstolio įpareigojimas perduoti turtą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas, yra nepagrįstas, antstolis, nustatydamas tokį trumpą terminą, nesuteikė pareiškėjui galimybės tinkamai ginti savo pažeistas teises. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis neturėjo teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo, nes buvo akivaizdu, kad bankas veikė neteisėtai ir nesąžiningai, antstolis privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Teismas priimdamas nutartį nepagrįstai ignoravo ginčo esmę, kad antstolis, priimdamas patvarkymus, turėjo atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad bankas, kaip finansuotojas tik nori atgauti pinigines lėšas, investuotas į pareiškėjo įsigytą turtą. Antstolis priimdamas patvarkymus turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas dar neišnaudojo visų galimų savo pažeistų teisių gynimo būdų. Antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 9 d., todėl pareiškėjas negalėjo jo įvykdyti geranoriškai, nes 2015 m. rugsėjo 9 d. nežinomo asmens antstolio akivaizdoje iš pareiškėjo buvo atimtas sutarties turtas. Teismas pareiškėjo pateiktus skundus turėjo nagrinėti atskirose bylose, nes nebuvo jokio šio ginčo šalių prašymo sujungti šių dviejų skirtingų skundų nagrinėjimą į vieną bylą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąją nutartį ir skirti antstoliui baudą, nes iš pareiškėjo pateiktų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad antstolis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes ankstesni pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateikti skirtingose bylose, šios teismų nutartys nėra įsiteisėjusios, o asmenys prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali teikti bet kurioje proceso stadijoje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu prašo netenkinti UAB „AC invest“ atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti UAB „AC invest“ baudą už piktnaudžiavimą procesu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pareiškėjas skundą grindžia tik deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Pareiškėjas, nurodydamas, kad antstolis negalėjo imtis skundžiamų vykdymo veiksmų, nepateikia jokių motyvų pagrįstų įrodymais, kurie paneigtų teismų sprendimų, kurių pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjimo aplinkybę ar įrodytų vykdomojo rašto išdavimo procedūrų pažeidimą. Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, vertinama, ar nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios antstolio veiklą, tuo tarpu atskirajame skunde didžiausias dėmesys skiriamas ne antstolio veiksmų teisėtumui, bet aplinkybėms, susijusioms su skolininko ir išieškotojo tarpusavio ginčais. Antstolis atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų motyvų ir įrodymų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, o tai sudaro pagrindą atmesti atskirąjį skundą. Teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes analogiškas prašymas jau buvo išspręstas teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo išvada, kad pagrindo taikyto laikinąsias apsaugos priemones nėra, taip pat konstatavo, kad pagrindo stabdyti bylą nėra. Teismai jau ne kartą pareiškėjo dėmesį atkreipė į tai, kad jo pareiga grąžinti lizinguotą transporto priemonę, lizingo sutarties teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau nepaisydamas pateiktų išaiškinimų, pareiškėjas UAB „AC invest“ ir toliau analogiškais motyvais skundžia visus antstolių atliekamus veiksmus, teikia pakartotinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise ir jam turi būti paskirta bauda.
Antstolis R. V. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde keliamas klausimas dėl sutarties tarp pareiškėjo ir išieškotojo nutraukimo nėra susijęs su vykdomojoje byloje antstolio atliktais veiksmais. Pareiškėjui raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2015 m. rugpjūčio 19 d., tačiau pareiškėjas per 10 dienų kaip numatyta patvarkyme sprendimo neįvykdė, todėl antstolis įgijo teisę imtis priverstinių vykdymo veiksmų, o tai reiškia, kad skolininkas neprivalo būti toliau raginamas geranoriškai vykdyti sprendimą, bet jo atžvilgiu pradedamos taikyti priverstinio vykdymo priemonės, todėl pareiškėjo teiginys, kad antstolis turėjo nustatyti protingą ir teisingą terminą įvykdyti sprendimą yra nepagrįstas. Pagal CPK 765 straipsnio 1 dalį, kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis tuos daiktus paima iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui. Susitikimo su pareiškėjo atstovu metu, jam buvo pateiktas 2015 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymas dėl įpareigojimo perduoti turtą bei išieškotojo išduotas įgaliojimas UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovaujamai direktoriaus E. P. perimti išieškotojo turtą. Apžiūrėjus automobilį surašytas priėmimo – perdavimo aktas, tačiau pareiškėjo atstovas A. C. jį pasirašyti atsisakė. A. C. atrakino automobilio dureles, pats išieškotojo atstovui perdavė automobilio raktus, tačiau atsisakė įteisinti automobilio priėmimo – perdavimą pasirašant aktą. Skunde nurodomi argumentai dėl apgaulės ir smurto naudojimo yra nepagrįsti, tai patvirtina ir vaizdo įrašas, saugomas vykdomojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolio veiksmų – 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymo panaikinimo, 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolio veiksmų padarinių panaikinimo, atskirosios nutarties priėmimo bei baudos antstoliui skyrimo.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).
Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2131-235/2013 dėl UAB „AC invest“ įpareigojimo grąžinti automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei skolos išieškojimo AB SEB bankas naudai. Skundžiamu 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu dėl įpareigojimo perduoti turtą antstolis įpareigojo pareiškėją nedelsiant bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos grąžinti AB SEB bankui automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos dokumentus, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, užvedimo raktus, signalizacijos pultelius bei kitas papildomas priemones, kurios atsižvelgiant į automobilio techninę įrangą ir komplektaciją būtinos automobiliui normaliai eksploatuoti. Pareiškėjas skunde nurodo, jog antstolis turėjo nustatyti protingą terminą įvykdyti šio patvarkymo reikalavimus, tačiau skundžiamu patvarkymu nustatytas 3 dienų terminas, o kadangi patvarkymas įteiktas 2015 m. rugsėjo 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai automobilis buvo paimtas, pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais. Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra tam tikrų teismo sprendime nurodytų daiktų paėmimas iš skolininko ir perdavimas išieškotojui. Teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta įpareigoti pareiškėją grąžinti išieškotojui minėtą automobilį priimtas 2013 m. lapkričio 15 d., apeliacinės instancijos nutartis, kuria sprendimas paliktas nepakeistas priimta ir įsiteisėjo 2015 m. balandžio 20 d. Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/15/01041 medžiagos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui buvo įteiktas raginimas, kuriuo antstolis ragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti išieškotojui vykdomajame rašte nurodytą automobilį ir sumokėti bylinėjimosi bei vykdymo išlaidas. Taigi, pareiškėjui aplinkybė, jog automobilį privalo grąžinti AB SEB bankui, buvo žinoma pakankamai ilgą laikotarpį, apie pradėtą vykdomąją bylą pareiškėjui taip pat buvo pranešta tinkamai, CPK nustatytais terminais, taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog antstolis nesuteikė pareiškėjui galimybės įvykdyti teismo sprendimą geruoju ir tokiu būdu pažeidė jo teises.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nebuvo priimta patvarkymo sprendimą vykdyti skubiai, todėl antstolis nepagrįstai susitikimo metu paėmė automobilį. Teismas atmeta šiuos apelianto argumentus, kadangi iš byloje bei vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad antstolis teismo sprendimą vykdė įstatymo nustatyta tvarka bei terminais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, antstolis vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas, vykdomasis raštas nėra panaikintas, o vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesuteikia pareiškėjui teisės vengti vykdyti tokį teismo sprendimą.
Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad dėl to, jog skundžiamas patvarkymas pareiškėjo atstovui buvo įteiktas tik 2015 m. rugsėjo 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai automobilis buvo perduotas išieškotojo atstovui, pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti įstatymo nustatytais teisių gynimo būdais. Iš vykdomojoje byloje esančios vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas raktus nuo automobilio perdavė pats, geruoju, tačiau atsisakė pasirašyti transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktą. Nagrinėjamu atveju automobilis iš pareiškėjo paimtas vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą bei perduotas išieškotojo atstovui, surašytas transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas, pareiškėjui įteiktas patvarkymas, kuriuo jis įpareigotas perduoti transporto priemonę išieškotojui, patvarkyme išaiškinta jo apskundimo tvarka bei terminai, todėl teismas daro išvadą, jog antstolis, atlikdamas minėtus priverstinio vykdymo veiksmus CPK reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjo atskirajame skunde keliamas klausimas dėl AB SEB bankas atstovo E. P. įgaliojimo. Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/15/01041 medžiagos nustatyta, kad UAB „Turto rizikos valdymas“, atstovaujamai direktoriaus E. P., išduotas AB SEB banko įgaliojimas priimti iš bet kurių juridinių ir fizinių asmenų įgaliotojui nuosavybės teise priklausantį bet kurį turtą, perduotą naudotis bet kuriems fiziniams ir juridiniams asmenims finansinio lizingo ar veiklos nuomos sutarčių pagrindu, taip pat įgaliotojo vardu priimti, pasirašyti turto priėmimo – perdavimo aktą, teikti raginimus / reikalavimus grąžinti turtą, vykdyti turto pargabenimą į įgaliotojo nurodytą vietą bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su aukščiau nurodytu pavedimu. Įgaliojimas UAB „Turto rizikos valdymas“, atstovaujamai direktoriaus E. P., AB SEB banko išduotas 2015 m birželio 10 d. ir galioja iki 2016 m. birželio 10 d., vykdymo veiksmai buvo atlikti 2015 m. rugsėjo 9 d., taigi automobilio paėmimo iš skolininko metu E. P., kaip UAB „Turto rizikos valdymas“ direktorius, veikė AB SEB banko naudai, buvo įgaliotas perimti transporto priemonę iš pareiškėjo, todėl veikė teisėtai.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl vykdomojo rašto vykdymo, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodomi argumentai dėl sutarties nutraukimo bei išieškotojo neteisėto veikimo, nesusiję su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl atsižvelgiant į tai, kad nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas atskirai dėl jų nepasisako, juolab, kad šie apelianto argumentai neturi jokios įtakos vertinant antstolio veiksmų teisėtumą.
Minėta, jog pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio patvarkymo dėl įpareigojimo perduoti turtą nepagrįstumo ir neteisėtumo bei skundą dėl antstolio procesinių veiksmų 2015 m. rugsėjo 9 d. nepagrįstumo ir neteisėtumo. Antstolis patvarkymu atsisakė šiuos skundus tenkinti bei bylą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti pareiškėjo skundai yra glaudžiai susiję, pareikšti dėl vienoje vykdomojoje byloje priimtų patvarkymų bei vykdant tą patį teismo sprendimą, taigi nagrinėjant minėtus skundus vienoje byloje buvo užtikrintas teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, ginčas tarp šalių išspręstas per įmanomai trumpiausią laiką, juolab, kad kompleksiškai spręsti vykdymo procese kylančius klausimus CPK nuostatos nedraudžia.
CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio veiksmų neteisėtumą ar piktnaudžiavimą procesu, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti papildomą nutartį ir kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl antstolio neteisėtų veiksmų, o taip pat ir skirti teisėtus vykdymo veiksmus atlikusiam antstoliui baudą.
Be to, atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog teismas pareiškėjo prašymu nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas, teikdamas 2015 m. rugsėjo 11 d. skundus dėl antstolio veiksmų, po vieną skundų egzempliorių pateikė teismui, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. e2-39267-933/2015 bei Nr. e2-39266-934/2015 pareiškėjo prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, o Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs šias nutartis apeliacine tvarka, minėtas pirmos instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliko nepakeistas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliacinės instancijos teismui, tačiau 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad jo prašymai reiškiami skirtingose proceso stadijose nesudaro pagrindo pakartotinai spręsti analogiškus, teismų jau ne kartą išspręstus prašymus, nes pagrindas spręsti klausimą dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų tik tuomet, jei paaiškėtų naujos ar pasikeistų esamos faktinės aplinkybės, tuo tarpu pareiškėjas jokių naujų aplinkybių ar motyvų, reikšdamas prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui nenurodė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
CPK 7 straipsnio 2 dalyje šalims numatyta pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ir kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą, kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių, teismas gali skirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 str.). Pagal CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalį dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, teismas gali paskirti iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas konstatavo, jog reikalavimo sąžiningai naudotis savo teisėmis pažeidimas yra piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatyta tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, reikšdamas skundus dėl antstolio veiksmų, naudojasi galimybe ginti savo pažeistas teises. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu. Teismo nuomone, pareiškėjo kreipimasis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjui netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.