Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AC invest“ skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V. ir akcinė bendrovė SEB bankas.

Pareiškėjas prašė: 1) panaikinti arba sustabdyti antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą Nr. 0179/15/01041-P dėl įpareigojimo perduoti turtą iki bus išnagrinėti ir priimti sprendimai kitose bylose tarp ginčo šalių ir iki bus išnagrinėtas šis pareiškėjo skundas; 2) panaikinti antstolio 2015 m. rugsėjo 9 d. veiksmų padarinius, t. y. grąžinti sutarties turtą saugoti pareiškėjui iki ginčo šalių bylų išsprendimo; 3) priimti atskirąją nutartį dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuoti juos apie antstolio pažeidimus, apie tai pranešti prokurorui ir išnagrinėti civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdyti; 4) paskirti antstoliui baudą.

Pareiškėjo teigimu, jis 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavo antstolio procesinius dokumentus, kuriais pareiškėjas informuotas apie tai, kad antstolio kontoroje priimtas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2131-235/2013 dėl įpareigojimo grąžinti automobilį išieškotojui AB SEB bankui, taip pat pridėtas raginimas pareiškėjui įvykdyti nurodytą įpareigojimą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos. Anot pareiškėjo, 2015 m. rugsėjo 8 d. jam paskambino antstolis ir prašė susitikti bei apžiūrėti automobilį; 2015 m. rugsėjo 9 d. į nurodytą susitikimą antstolis atvyko su pareiškėjui nepažįstamu asmeniu, kuris prisistatė banko atstovu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo teigimu, nurodytas nepažįstamas asmuo, apgaulės ir prievartos būdu, įsėdo į automobilį ir išvažiavo pareiškėjui nežinoma kryptimi, t. y. neteisėtai atėmė nurodytą turtą. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. jis gavo antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą dėl įpareigojimo grąžinti automobilį išieškotojui, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nedelsiant, bet ne vėliau kaip tris dienas nuo nurodyto patvarkymo gavimo dienos, įvykdyti sprendimą. Anot pareiškėjo, teismų procesiniuose sprendimuose, kurių pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, nebuvo nurodyta vykdyti teismų sprendimus skubiai ir (arba) nedelsiant, todėl, pareiškėjo nuomone, antstolis pareiškėjui turėjo nustatyti protingą ir teisingą terminą nurodytų reikalavimų įvykdymui, tuo labiau, kad tarp šalių dar nėra išspręsti ginčai kitose bylose ir pareiškėjas visada bendradarbiavo su antstoliu. Anot pareiškėjo, jis siekia, kad būtų atnaujintas apeliacinio skundo padavimo terminas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, todėl vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta. Pareiškėjas paaiškino, kad išieškotojo reikalaujama grąžinti skolos ir turto vertės suma viršija suteiktos paskolos sumą beveik du kartus bei pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, be to, pareiškėjo likusi skola bankui yra gerokai mažesnė už lizingo sutarties turto vertę. Anot pareiškėjo, antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį raštą vykdyti, nes bankas (išieškotojas) neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė šalių sudarytą lizingo sutartį ir siekia perimti turtą bei nesąžiningai praturtėti. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, šiurkščiai pažeidžia įstatymus, siekia įtraukti pareiškėją į nesibaigiantį bylinėjimosi procesą ir teismų bei kitų institucijų nelogišką ir neracionalų gaišinimą, todėl nagrinėjamu atveju teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir informuoti atitinkamas institucijas dėl antstolio padarytų pažeidimų. Pareiškėjas prašė paskirti antstoliui iki 20 000 Lt baudą ir iki 50 procentų šios baudos skirti pareiškėjui kaip kompensaciją už padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. skundus (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme antstolis nurodė, kad skunduose keliamas klausimas dėl pareiškėjo ir išieškotojo sutarties nutraukimo teisėtumo nesusijęs su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl pareiškėjas tokio pobūdžio reikalavimus turi teisę reikšti bendra ginčo teisenos tvarka, o ne skųsdamas antstolio veiksmus. Anot antstolio, 2015 m. rugpjūčio 19 d. skolininkui įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą, tačiau skolininkas per raginime nurodytą 10 dienų terminą gera valia jo neįvykdė, todėl vykdomasis dokumentas pradėtas vykdyti priverstinai. Pradėjus priverstinį vykdymą, skolininkas neprivalo būti toliau raginamas geranoriškai vykdyti sprendimą, todėl pareiškėjo teiginys, kad antstolis turėjo nustatyti protingą ir teisingą terminą įvykdyti raginimo reikalavimus, yra nepagrįstas. 2015 m. rugsėjo 9 d. susitikimo metu A. C. (pareiškėjo atstovui) buvo pateiktas 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas dėl įpareigojimo perduoti turtą, taip pat pateiktas susipažinti išieškotojo išduotas įgaliojimas UAB „Turto rizikos valdymas“, kuriam atstovauja direktorius E. P., perimti išieškotojo turtą. Antstolio teigimu, apžiūrėjus automobilį, buvo surašytas transporto priemonės paėmimo-perdavimo aktas, tačiau A. C. jį pasirašyti atsisakė, nors jis pats atrakino automobilį ir išieškotojo atstovui perdavė raktus. Anot antstolio, automobilis faktiškai buvo perimtas ir perduotas AB SEB banko atstovui vadovaujantis CPK 765 straipsnio l dalimi; pareiškėjo skundo argumentai dėl apgaulės ir smurto naudojimo perimant automobilį yra nepagrįsti, tai patvirtina ir vykdomojoje byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos automobilio apžiūros ir perėmimo aplinkybės.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0179/15/01041 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad antstolis R. V. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2131-235/2013 (vykdomosios bylos l. 18; 23) dėl įpareigojimo grąžinti automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir 102,53 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojui AB SEB bankui (AB „SEB lizingas“ teisių ir pareigų perėmėjui) iš skolininko UAB „AC invest“. 2015 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui įteiktas raginimas, kuriuo antstolis ragino pareiškėją per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos grąžinti išieškotojui vykdomajame rašte nurodytą automobilį ir sumokėti bylinėjimosi bei vykdymo išlaidas (v. b. l. 31-32). Antstolio kontoroje 2015 m. rugpjūčio 26 d. gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, taip pat prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (v. b. l. 35-44). Antstolis 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui (v. b. l. 50-51). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-37086-994/2015, atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (v. b. l. 54-56). Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo veiksmai nebuvo sustabdyti, antstolis 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo perduoti turtą ir įpareigojo pareiškėją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, grąžinti AB SEB bankui automobilį, jo registracijos, techninės apžiūros ir kitus dokumentus, taip pat užvedimo raktus, signalizacijos pultelius bei kitas papildomas priemones. Nurodytas patvarkymas pareiškėjui įteiktas 2015 m. rugsėjo 9 d. (v. b. l. 64). 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolis surašė transporto priemonės paėmimo-perdavimo aktą (v. b. l. 65-66), kuriuo konstatavo, kad automobilis 2015 m. rugsėjo 9 d. paimtas iš A. C. ir perduotas E. P., kuris pagal 2015 m. birželio 10 d. įgaliojimą veikė išieškotojo vardu (v. b. l. 63). Pareiškėjo atstovas A. C. nurodytą aktą pasirašyti atsisakė.

Dėl vykdomojo rašto vykdymo

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. CPK 651 straipsnyje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Tai, kad įstatymas nustato antstoliui pareigą patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, turi patikrinti, ar vykdomojo rašto turinys atitinka CPK 648 straipsnio, 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. antstoliui nustatyta pareiga išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su galimybe priimti vykdomąjį raštą ir pradėti vykdymo veiksmus, tačiau antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2007).

Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2131-235/2013, kuris išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą (kuris įsiteisėjo 2015 m. balandžio 20 d.). Duomenų, kad antstolio vykdomas vykdomasis raštas būtų panaikintas, nėra. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesuteikia pareiškėjui teisės vengti vykdyti tokį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad skunduose keliami klausimai (dėl pareiškėjo ir išieškotojo sutarties nutraukimo teisėtumo) nesusiję su vykdomojoje byloje antstolio atliktais procesiniais veiksmais, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti (netgi teisiškai nereikšmingi) sprendžiant dėl skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eS2-2526-619/2015, konstatavo, jog civilinėse bylose Nr. 2-2131-235/2013 ir Nr. 2-9352-599/2012 jau yra įvertinti AB SEB banko veiksmai (dėl lizingo sutarties nutraukimo, netesybų skaičiavimo ir įpareigojimo perduoti turtą). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kuriais apeliuojama į vykdomojo rašto neteisėtumą ir antstolio pareigą atsisakyti vykdyti vykdomąjį raštą.

Dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymo

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas geranoriškai neįvykdė 2015 m. rugpjūčio 19 d. gauto antstolio raginimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vykdomasis raštas yra neteisėtas ir (ar) negaliojantis, į tai, kad pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, kodėl raginime nurodytas įpareigojimas negali būti įvykdytas per nustatytą terminą, teismas sprendžia, kad antstolis teisėtai ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir įpareigojo ginčijamu patvarkymu pareiškėją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos, grąžinti AB SEB bankui automobilį. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Remdamasis šiais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl antstolio pareigos nustatyti (dar kartą) pareiškėjui protingą ir teisingą terminą nurodytų reikalavimų įvykdymui, juolab kad pareiškėjas žinojo, jog teismo sprendimas, kuriuo pagrindu vykdomas išieškojimas, įsiteisėjo dar 2015 m. balandžio 20 d. Pareiškėjo alternatyvus reikalavimas dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymo sustabdymo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikė jokių šį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamo patvarkymo įpareigojimai jau įvykdyti, t. y. 2015 m. rugsėjo 9 d. automobilis perimtas ir perduotas išieškotojui (jo atstovui).

Dėl antstolio 2015 m. rugsėjo 9 d. veiksmų padarinių panaikinimo

Atsižvelgiant į tai, kad antstolio 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo reikalavimas dėl 2015 m. rugsėjo 9 d. antstolio veiksmų, t. y. iš esmės dėl 2015 m. rugsėjo 8 d. patvarkymo įvykdymo, padarinių panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo argumentas dėl to, kad ginčo turtą perėmė nepažįstamas asmuo, kuris, anot pareiškėjo, prisistatė išieškotojo atstovu, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, nes iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad automobilis perduotas E. P., kuris pagal 2015 m. birželio 10 d. įgaliojimą veikė išieškotojo vardu (v. b. l. 63). Antstolis nurodė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su nurodytu įgaliojimu, teismas neturi pagrindo abejoti tokiais antstolio teiginiais (CPK 185 straipsnis).

Įvertinęs vykdomosios bylos duomenis ir remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad antstolis nepažeidė CPK nuostatų, reglamentuojančių priverstinio vykdymo procedūras, todėl darytina išvada, kad skundai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

Pareiškėjas skunduose suformulavo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą. Baigtinis vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtintas CPK 626 ir 627 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vykdomoji byla turėtų būti sustabdyta. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kad bankas nepagrįstai siekia atgauti kelis kartus didesnės vertės sumą, nei likusi pareiškėjo skola bankui, ir reikalauja iš pareiškėjo jokiais įrodymais nepagrįstos ir nesąžiningai paskaičiuotos skolos sumos ir nepagrįstai paskaičiuotų delspinigių) nelaikytinos pagrindu sustabdyti vykdomąją bylą.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo ir baudos paskyrimo

Atmetus pareiškėjo skundus ir nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų ir (ar) jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pareiškėjo prašymai dėl atskirosios nutarties priėmimo ir baudos skyrimo antstoliui atmestini. Pažymėtina, kad įstatymai suteikia bet kuriam asmeniui galimybę pačiam kreiptis į institucijas, atliekančias ikiteisminį tyrimą (policiją, prokuratūrą), ir inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, jeigu jis turi pakankamą pagrindą tvirtinti, jog yra padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pareiškėjas savo skunduose taip pat suformulavo prašymus (abejuose skunduose prašymai identiški) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutarties turtui (automobiliui Toyota Corolla, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 3, 6, 10 ir 12 punktų nuostatas ir perduoti jį saugoti pareiškėjui, bei sustabdyti bet kokius tolesnius AB SEB banko veiksmus (uždrausti bankui sutarties turtu disponuoti ir sumažinti turto vertę, nuomoti ar parduoti turtą) iki bus išnagrinėtos kitos bylos tarp ginčo šalių ir pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. kai asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė šiuos prašymus teismui dar iki antstolis išnagrinėjo šioje byloje nagrinėjamus pareiškėjo skundus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad nurodyti pareiškėjo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. e2-39267-933/2015 ir Nr. e2-39266-934/2015, todėl pakartotinai spręsti klausimą dėl tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo (skolininko), skundžiančio antstolio veiksmus, ir suinteresuotų asmenų – ginčijamus veiksmus atlikusio antstolio bei AB SEB banko –suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir jų interesai yra priešingi. Dėl to, atmetant pareiškėjo skundus, suinteresuotiems asmenims, turintiems priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau suinteresuoti asmenys neprašė priteisti tokių išlaidų ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų.

Skundai dėl antstolių veiksmų neapmokestinami žyminiu mokesčiu (CPK 510 straipsnio 2 dalis), tačiau tai neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei – be kita ko, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Šia prasme atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo praktiką, kai išnagrinėjus tokio pobūdžio civilines bylas, sprendžiama dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; kt.). Valstybei iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos (kol kas) mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Skundus atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.