- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1366-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32633-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Pareiškėjas
- UAB „AC invest“
- Kategorijos
- 3.1.7.1Žyminis mokestis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutarties turtui – sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys.
2016 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.
2016 m. kovo 24 d. teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties bei prašymas pareiškėją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo turtinė padėtis šiuo metu riboja jo galimybes sumokėti visą privalomą žyminį mokestį. Pareiškėjas pasaulinės finansinės krizės metu patyrė didelius finansinius nuostolius, pareiškėjo finansinė padėtis nepagerėjo. Paaiškino, jog įmonės ilgalaikis turtas yra areštuotas. Pareiškėjas kitose bylose žyminius mokesčius mokėjo, todėl patyrė didelių bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai bei įrodymai neteikia pagrindo tenkinti prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjas pateikė banko sąskaitos išrašą, tačiau iš jo matomos tik iki 2015 m. rugsėjo 14 d. atliktos operacijos, balanso ir pelno (nuostolių) pažyma pateikta tik už 2013 m., o įrodymai apie kitą pareiškėjo turtą nepateikti, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai ir pridėti įrodymai nepatvirtina, kad jis neturi galimybių sumokėti 21 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį, pareiškėją iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme.
Nurodo, kad pareiškėjas pateikė teismui sąskaitos išrašą tik iki 2015 m. rusėjo 14 d., balanso, pelno (nuostolių) pažymą tik už 2013 metus, nes dėl besitęsiančių pareiškėjo ginčo bylų pareiškėjo veikla buvo apribota, o pareiškėjo situacija nuo 2013 metų ne tik nepagerėjo, bet dar labiau pablogėjo. Pareiškėjas pateikė registrų išrašą apie visą jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl priimta teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Pagal CPK 80 str. 2 d., už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 2 eurai (CPK 80 str. 7 d.). Nagrinėjamu atveju už pareiškėjo pareikštą atskirąjį skundą mokėtinas 21 Eur žyminis mokestis.
CPK 83 str. 3 d. numato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 84 str., teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taikant žyminio mokesčio sumokėjimo ir/ar atidėjimo institutus, svarbūs tokie kriterijai, kaip mokėtino žyminio mokesčio dydis, apelianto teisinis statusas, jo turtinė padėtis ir jos pagerėjimo perspektyvos. Kiekvienu atveju teismas, vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, kokių veiksmų yra būtina imtis tam, kad ieškovo (pareiškėjo) teisminės gynybos teisė nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota, ir kartu nebūtų paneigti žyminio mokesčio instituto tikslai. Pažymėtina, kad asmens turtinė padėtis ir išgalėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertintinas dalykas, todėl būtent teismas sprendžia ar pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka, kad galima būtų atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, nes jo finansinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, susiję su jo turtine padėtimi, nepagrindžia, kad apeliantas (juridinis asmuo) neturi galimybės sumokėti 21 Eur žyminio mokesčio ir tai jam yra per didelė finansinė našta. Pažymėtina ir tai, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti aktualūs įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Pateiktas pareiškėjo balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita neatspindi apelianto turtinės padėties ginčijamos nutarties priėmimo metu, tuo tarpu procesinė pareiga įrodyti byloje egzistuojant atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindą tenka apeliantui (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodomi argumentai bei pateikti įrodymai neteikia pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartimi nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatytinas papildomas 14 dienų terminas žyminiam mokesčiui sumokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį už pareikštą atskirąjį skundą.