Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Prašymas grindžiamas tuo, kad Arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nes: 1) Rusijos Federacija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainos Respubliką; 2) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu Rusijos Federacijai bei joje veikiančioms finansinėms institucijoms pritaikytos sankcijos bei kiti veiklos apribojimai; 3) laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu artimai su Rusijos Federacija susijusiems fiziniams asmenims pritaikė sankcijas. Atkreipė dėmesį, kad nei Arbitražo sprendimu, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kuria buvo pripažintas Arbitražo sprendimas, visiškai nebuvo vertinamas pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ neteisėtos veiklos pobūdis ar daromas spaudimas suinteresuotam asmeniui V. K. Nurodyti JSC „ALFA-BANK“ veiksmai buvo daromi ir 2018 metais, nagrinėjant V. K. ir JSC „ALFA-BANK“ bylą Londono tarptautiniame arbitražo teisme bei JSC „ALFA-BANK“ prašymą dėl komercinio arbitražo sprendimo pripažinimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Taip pat, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Taryba papildė 2014 m. liepos 31 d. reglamentą Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje. Minėtu reglamentu Europos Sąjungos Taryba įtraukė didžiausią Rusijos Federacijos komercinį banką JSC „ALFA-BANK“ į nepatikimų bankų sąrašą, kuriems yra pritaikomos finansinės sankcijos bei kiti veiklos vykdymo apribojimai. Tuo pačiu reglamentu sankcijos buvo pritaikytos daugiau nei 900-iems fizinių asmenų, tarp jų ir JSC „ALFA-BANK“ pagrindiniams akcininkams. Europos Sąjungos Tarybos sprendimu nustatytų sankcijų tikslas – uždrausti su sankcijų sąraše esančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis vykdyti verslą, įšaldyti jų turtą Europos Sąjungoje bei uždrausti sąraše esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims teikti finansines paslaugas ar finansuoti jų veiklą. Taigi Europos Sąjungos Taryba sankcijos siekia užtikrinti, kad lėšos ir (arba) ekonominiai ištekliai tokiems asmenims būtų tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės apie sankcijų pritaikymą bei neteisėtą pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ veiklos modelį tarptautiniu mastu paaiškėjo tik po 2022 m. vasario 24 d. bei Europos Tarybos sankcijų paketo pritaikymo. Nepaisant to, nekyla abejonių, kad analogišką veiklos strategiją pareiškėjas JSC „ALFA-BANK“ ir su juo susiję asmenys vykdė ir 2015 metų pabaigoje, kada V. K. apgaulės ir spaudimo būdu buvo priverstas pasirašyti laidavimo sutartį.

3. Kita naujai paaiškėjusi faktinė aplinkybė, kuri patvirtina pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ neteisėtų veiksmų pobūdį bei vykdomą reideristinio tipo strategiją yra suinteresuoto asmens V. K. nepagrįstas ir neteisėtas persekiojimas. Suinteresuotam asmeniui V. K. išvykus poilsiauti, jis buvo nepagrįstai persekiojamas, kadangi: 1) 2020 m. liepos 15 d. suinteresuotas asmuo V. K. pirmą kartą buvo sulaikytas Slovėnijos Respublikoje; 2) 2022 m. vasario 15 d. antrąjį kartą suinteresuotas asmuo V. K. Austrijos Respublikoje. Suinteresuotas asmuo V. K. buvo sulaikytas dėl Rusijos Federacijos paskelbtos tarptautinės paieškos baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iki jo sulaikymo Slovėnijos Respublikoje V. K. niekada nebuvo informuotas apie 2019 m. kovo 22 d. iškeltą baudžiamąją bylą dėl kreditinio sukčiavimo stambiu mastu ir niekada nebuvo kviečiamas apklausai.

4. Dar viena esminę reikšmę turinti aplinkybė, egzistavusi priimant tiek Arbitražo sprendimą, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartį dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, ir paaiškėjusi tik po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusijos Federacija pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainos Respubliką, yra Rusijos Federacijos bei pareiškėjo JSC „ALFA BANK“ nuolatinis itin šiurkštus žmogaus teisių nepaisymas, žmogaus teisių bei laisvių pažeidinėjimas tarptautiniu mastu. Pareiškėją JSC „ALFA-BANK“ valdantys Rusijos Federacijos oligarchai P. O. A., M. M. F. ir G. B. K., kaip ir pati Rusijos Federacija ar pareiškėjas JSC „ALFA-BANK“ yra tiesiogiai susiję su įvairaus ir nuolatinio pobūdžio žmogaus teisių ir laisvių pažeidimais. Rusijos Federacijos Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos narystės sustabdymas bei sankcijų pritaikymas JSC „ALFA BANK“ ir jo pagrindiniams akcininkams, patvirtina pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ tęstinio pobūdžio neteisėtus veiksmus, kurie buvo vykdomi dėsningai, ilgą laiką ir suinteresuoto asmens V. K. atžvilgiu. 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus Rusijos Federacijos karui prieš Ukrainos Respubliką, Rusijos Federacija 2022 m. balandį buvo pašalinta net iš keleto pagrindinių tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, JT žmogaus teisių tarybos, „Human Rights Watch“, ginančių žmogaus laisves ir teises. Būtent dėl tokio netoleruotino elgesio ir pagarbos žmogaus teisėms nepaisymo Rusijos Federacijos ir JSC „ALFA-BANK“ taikomi veiklos metodai negali būti laikomi teisėtais. Akivaizdu, kad analogiškus veiksmus JSC „ALFA-BANK“ atliko ir 2015 metais, kada pareiškėjas JSC „ALFA-BANK“, pasitelkęs grasinimus ir spaudimą, privertė V. K. pasirašyti Laidavimo sutartį.

5. Sankcijų tikslas yra uždrausti su sąraše esančiais fiziniais ir juridiniais asmenimis vykdyti verslą, įšaldyti jų turtą Europos Sąjungoje bei uždrausti sąraše esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims teikti finansines paslaugas ar kitaip finansuoti jų veiklą. Taigi, visi Lietuvos Respublikos piliečiai bei joje veikiantys juridiniai asmenys privalo laikytis visų Europos Sąjungos Tarybos nustatytų sankcijų pilna apimtimi. Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai, vykdydami Europos Sąjungos Tarybos 2014 m. liepos 31 d. reglamentą Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje bei 2014 m. kovo 17 d. reglamentą Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, nustojo vykdyti pavedimus su pareiškėju JSC „ALFA-BANK“ . Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad Europos Sąjungos Tarybai nustačius sankcijas pareiškėjui JSC „ALFA-BANK, Arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje nėra objektyviai įmanomas. Akivaizdu, kad suinteresuotam asmeniui V. K., vykdant Arbitražo sprendimą ne tik tiesiogiai būtų finansuojamas pareiškėjas JSC „ALFA-BANK“, bet ir nepagrįstai suteikiami itin didelės apimties ekonominiai ištekliai tolimesnei neteisėtai pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ veiklai vykdyti. Nekyla abejonių, kad Arbitražo sprendimo vykdymas prieštarautų Europos Sąjungos Tarybos pritaikytų tarptautinių sankcijų esmei ir nustatytų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkai Lietuvos Respublikoje.

6. Apibendrindamas, pareiškėjas teigia, kad yra visos sąlygos procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 atnaujinti. Visos aukščiau išvardintos V. K. naujai paaiškėjusios aplinkybės buvo aktualios dar 2015 metais, kai V. K. buvo prievarta priverstas pasirašyti Laidavimo sutartį. Nepaisant to, aplinkybės apie JSC „ALFA-BANK“ neteisėtą veiklą ir jos mastą tapo žinomomis tik po 2022 m. vasario 24 d. bei įvairaus pobūdžio sankcijų pritaikymo pareiškėjui JSC „ALFA-BANK“ bei su juo susijusiems fiziniams asmenims. Naujai paaiškėjusių aplinkybių aktualumą išnagrinėtai civilinei bylai bei JSC „ALFABANK“ dar 2015 metais vykdomus neteisėtus veiksmus, patvirtina: 1) 2015 m. pareiškėjui JSC „ALFA-BANK“ keliant įvairaus pobūdžio neteisėtus vienašalius reikalavimus, įskaitant prašymus pateikti įmonės ARVI NPK komercinę paslaptį sudarančią informaciją, paskolos gavėja ARVI NPK kreipėsi į kitą banką dėl paskolos refinansavimo; 2) informavus JSC „ALFA-BANK“ apie sprendimą refinansuoti visą suteiktą kredito liniją, pavėlavus padengti kredito įmoką vos 20 dienų pareiškėjas JSC „ALFABANK“ ėmė reikalauti kredito užtikrinimo priemonių. 3) dėl nurodytų aplinkybių, V. K., grasinamas susidorojimu 2015 m. lapkričio 27 d. priverstinai pasirašė Laidavimo sutartį. O visiškai netrukus pareiškėjas ARVI NPK vis vien vienašališkai nutraukė kredito sutartį su ARVI NPK ir ėmėsi vykdyti visus įmanomus veiksmus, siekiant sužlugdyti V. K.. Nei Arbitražo sprendimu, nei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ lupikavimas, grasinimas susidoroti bei vykdomi neteisėti užgrobimo, persekiojimo metodai nebuvo vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas. V. K. aukščiau išdėstė naujai paaiškėjusios faktines aplinkybes, kurios pagrindžia ne tik teisinį pagrindą atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2T-72-381/2018 procesą, bet ir faktą, jog Arbitražo sprendimas bei Laidavimo sutarties sudarymo aplinkybės pažeidžia viešąją tvarką. Esminis JSC „ALFA-BANK“ veiksmų tikslas visada buvo perimti ARVI NPK verslą žymiai žemiau verslo rinkos vertės, o likusią iš ARVI NPK turto neišieškotą kredito išmokų dalį išieškoti asmeniškai iš V. K. Tai patvirtina: 1) nesąžiningos atsakomosios priemonės, kurių JSC „ALFA-BANK“ ėmėsi, vienašališkai nutraukdamas kredito sutartis su ARVI NPK, iškart po to, kai ARVI NPK ėmė dalį JSC „ALFA-BANK“ paskolų refinansuoti kitame komerciniame banke; 2) atviri, šiurkštūs ir tiesioginiai aukštas pareigas einančių JSC „ALFA-BANK“ atstovų pareiškimai (grasinimai) apie ketinimus perimti ARVI NPK verslą „už nulį“.

7. Teismui atsisakius atnaujinti išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2T-72-381/2018 procesą, nepagrįstai būtų ribojama suinteresuoto asmens V. K. teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir toleruojamas pagarbos žmogaus teisėms nepaisymas tarptautiniu mastu. Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakius atnaujinti išnagrinėtos bylos procesą bei leidžiant vykdyti viešajai tvarkai prieštaraujantį Arbitražo sprendimą, be jokio teisinio pagrindo būtų pateisinami tiek pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“, tiek jo akcininkų, t. y. itin glaudžiai su Rusijos Federacijos politiniais lyderiais susijusių Rusijos oligarchų, neteisėtas (nusikalstamas) elgesys. Akivaizdu, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“, kuriam taikomis itin griežtos tarptautinės sankcijos, siekiant apriboti neteisėtą jo veiklą, neteisėtos, žmogaus teises ir laisves pažeidžiančios veiklos yra itin reikšmingos nagrinėjamus atveju ir yra neabejotinas pagrindas atnaujinti procesą. Be kita ko, palikus nepakeistą nutartį, kuria leista vykdyti Arbitražo sprendimą, būtų sukuriamas precedentas, ginantis neteisėtus Rusijos Federacijos ir JSC „ALFA-BANK“ veiksmus bei pateisinantis itin grubius žmogaus teisių, laisvių pažeidimus, vykdomus nusikalstamas veikas žmogiškumui.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. K. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

9. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

10. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentais sprendžia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kaip patvirtina pats pareiškėjas, egzistavo dar 2015 metais ir buvo jam žinomos priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018, kuria pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono arbitražo teismo 2018 m. vasario 7 d. dalinis sprendimas arbitražo byloje Nr. 163435.

13. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-415/2017). Taigi, siekiant nustatyti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

14. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos ir reikalavimų, kad aplinkybės būtų pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog Rusija pradėjo karinius veiksmus Ukrainoje, nors ir galėjo sustiprinti pareiškėjo nuomonę apie jo galimai pažeidžiamas teises, tačiau nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos iki karinių veiksmų pradėjimo pareiškėjui nebuvo žinomos ir tapo žinomos po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria pripažintas vykdytinu Lietuvos Respublikoje Arbitražo sprendimas, įsiteisėjimo.

17. Pasisakant dėl pateiktų aplinkybių esmingumo požymio pažymėtina, kad jis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius galėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo gali būti pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2018 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018). Proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

18. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo nurodomi argumentai atitinka aplinkybių esmingumo požymį. Vien pats faktas, kad JSC „ALFA-BANK“ akcininkams yra taikomos sankcijos, nepašalina apelianto pareigos atsiskaityti su JSC „ALFA-BANK“ pagal priimtą Arbitražo sprendimą, todėl net ir nagrinėjant bylą iš naujo iš esmės skirtingas teismo procesinis sprendimas sprendžiant klausimą dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo negalėtų būti priimtas.

19. Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį ir į tai, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

21. Kaip jau aukščiau buvo nurodyta, pareiškėjas apie galimai jo pažeistas teises sužinojo ne tada kai Rusijos Federacija pradėjo karinius veiksmus Ukrainos Respublikos, o jo prašyme dėstomas aplinkybes jis jau žinojo tiek sprendžiant klausimą dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, tiek dar 2015 metais.

22. Net jei teisėjų kolegija turėtų pagrindą pripažinti pareiškėjo argumentus apie jo nepagrįstą ir neteisėtą persekiojimą kai: 1) 2020 m. liepos 15 d. suinteresuotas asmuo V. K. pirmą kartą buvo sulaikytas Slovėnijos Respublikoje; 2) 2022 m. vasario 15 d. antrąjį kartą suinteresuotas asmuo V. K. Austrijos Respublikoje, o apie jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltą 2019 m. kovo 22 d. (dėl kreditinio sukčiavimo stambiu mastu), pagrįstais, nėra aišku kaip šie argumentai yra susiję su Arbitražo sprendimo vykdymu. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjo sulaikymas bent iš dalies gali būti susijęs su JSC „ALFA-BANK“ vykdomais galimai neteisėtais veiksmais pareiškėjo atžvilgiu. Baudžiamosios bylos pareiškėjui iškėlimas labiau patvirtina priešingas aplinkybes, apie paties V. K. galimai atliktus neteisėtus veiksmus.

23. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o tai yra savarankiškas atsisakymo atnaujinti procesą pagrindas.

24. Kiti pareiškėjo nurodomi argumentai taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atnaujinus procesą Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje, galėtų būti nustatytas pagrindas atmesti JSC „ALFA-BANK“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono arbitražo teismo 2018 m. vasario 7 d. dalinį sprendimą arbitražo byloje Nr. 163435.

Motyvuojamoji dalis

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašymui atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį šioje byloje ir pareiškėjo JSC „ALFA-BANK“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Londono arbitražo teismo 2018 m. vasario 7 d. dalinį sprendimą arbitražo byloje Nr. 163435, nėra teisinio pagrindo, todėl jo prašymą atmeta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti procesą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2T-72-381/2018 netenkinti.