- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 1-984-718/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10998-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laivės atėmimo bausmę, teistas:
1) 2005-01-13 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 178 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausme 4 mėn. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
2) 2005-08-25 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimo bausme 4 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2005-01-13 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - 6 mėn. laisvės atėmimą. Taikytas BK 92 str. ir bausmės vykdymas atidėtas 3 m.
3) 2005-08-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. ir 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, paleistas atlikę bausmę 2006-04-21;
4) 2005-10-06 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., taikant BK 63 str. 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta 1m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
5) 2006-12-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
6) 2007-02-02 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
7) 2008-09-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, paleistas atlikęs bausmę 2009-03-03;
8) 2009-04-16 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė;
9) 2010-01-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta galutinė subendrinta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
10) 2010-08-31 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-01-07 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2012-10-31 paleistas atlikęs bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
11) 2015-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn.;
12) 2016-03-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d., paskirta galutinė subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 2017-08-17 paleistas atlikus bausmę;
13) 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 str. 1d., 302 str. 1d., 22 str. 1d., 214 str. 1 d., 182 str. 1d., 180 str. 1d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64 (1) str., paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, 2020-04-03 atliko arešto bausmę;
14) 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 294 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. ir 65 str. 1 d. 1 p. a papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 m. 7 mėn., į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal 2020-01-06 Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-12 iki 2019-08-14 ( 2 dienos), bei suėmime išbūtas laikas, nuo 2021-06-23 atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, neatlikta bausmės dalis 1 metai 11 mėn. 14 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: V. M. 2021-04-09, apie 11.02 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, A. Š. įspėjus dėl draudimo įvažiuoti į teritoriją, puolė A. Š. ir kumščiais ne mažiau kaip tris kartus smogė jam galvą, ne mažiau kaip tris kartus smogė į nugarą bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į pilvo sritį, taip sukeldamas A. Š. fizinį skausmą bei padarydamas galvos sumušimą su minkštųjų audinių sutinimu viršugalvio kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip V. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sukeldamas A. Š. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną atvažiavo į autoservisą, nes norėjo palikti draugės E. I. mašiną remontuoti. Jis būtų E. parvežęs namo ir pats važiavęs į darbą. Dirbo kurjeriu, išvežiodavo maistą. Jis su E. laukė kol ateis darbuotojai į garažą, nes norėjo palikti automobilio raktus. Kadangi nebuvo vietos, sustojo prie draudžiamojo ženklo, pagalvojo, kad niekas nevažiuos. E. vairuojamas automobilis sustojo už jo automobilio, ir E. atsisėdo pas jį į automobilį. Per veidrodėlį pamatė, kad atvažiavo tamsios spalvos automobilis „Škoda“. E. pasakė perstatyti mašiną. Nukentėjusysis šaukė, kad čia privati valda, kad jam (nukentėjusiajam) priklauso ir jis neturi teisės čia važiuoti. Jie su E. perstatė savo mašinas už garažų šono, nes nukentėjusysis grasino, kad iškvies policiją. Ten, kur jis su E. už kampo užvažiavo, išvažiuoti negalima, yra akligatvis. Pirmiausia nukentėjusysis sukonfliktavo su E., šaukė ant jos, E. patraukė mašiną. Jis jam nieko nesakė, net iš mašinos nebuvo išlipęs. Po to per automobilio veidrodėlį pamatė, kad ateina nukentėjusysis ir filmuoja. Jis jam pasakė: „nufotografavai ir pasitrauk, laukiam kol policija atvažiuos“. Nukentėjusysis toliau filmavo, rėkė. Tada jis, kaltinamasis, susinervinęs pribėgo prie nukentėjusiojo ir prasidėjo konfliktas. Prašo atkreipti dėmesį į tai, kas konfliktą pradėjo, o ne kas pirmas sudavė, o pradėjo konfliktą būtent nukentėjusysis. Pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet ne visus, kaip nurodyta kaltinime. Neprisimena kuris pirmas sudavė smūgius, tačiau pažymi, kad smūgiavo ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis spyrė jam į lytinius organus, buvo žaizda, kaklą nubraižė. Smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo dėl to, kad nukentėjusysis filmavo, barėsi. Teigia, kad jis nebuvo agresyvus, pats nukentėjusysis jam prie atvykusių pareigūnų sudavė. Kai jam pasakė, kad jis bus sulaikytas, jis susierzino, kodėl būtent jis, o ne abu sulaikyti, nors dėl konflikto kalti abu. Įvykio metu buvo blaivus. Su Ligonių kasos ir Sodros civiliniais ieškiniais sutinka, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų išlaidos galėjo atsirasti. Su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka. Jeigu kas būtų nukentėjusiajam nutikę, būtų paguldytas į ligoninę gydymui. Jis tuo metu vykdė individualią veiklą, dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu.
Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2021-04-09, apie 11 val., (duomenys neskelbtini), įvyko incidentas su nepažįstamais asmenimis. Jam grįžus iš miesto buvo užblokuota važiuojamoji kelio dalis, jis negalėjo įvažiuoti į garažą. Pravažiavimas buvo užblokuotas dviejų automobilių. Kelis kartus panaudojo garsinį signalą, bet automobilių vairuotojai nereagavo. Atsidaręs langą paklausė, kodėl nereaguoja, juk stovi po draudžiamais kelio ženklais. Iš vieno automobilio išlipęs nepažįstamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, grasino. Jis užsidarė automobilyje. Tuo metu moters vairuojamas automobilis pasitraukė, leido pravažiuoti ir sustojo. Kaltinamasis pavažiavo toliau. Pravažiavęs savo automobiliu iki parkavimo vietos, jis, nukentėjusysis, maždaug 15 metrų atstumu nuo automobilių pradėjo filmuoti, nes norėjo užfiksuoti automobilių valstybinius numerius, kadangi automobiliai stovėjo po draudžiamuoju ženklu, ir dėl to jis iškvietė kelių policiją. Pamatęs jo atliekamus veiksmus, kaltinamasis pradėjo pulti, grasinti, liepė ištrinti vaizdo įrašą, sakė bus blogai. Pasipylė smūgių lavina į galvos sritį, krūtinę. Kaltinamasis jį prispaudė į tokią vietą, kad negalėtų ištrūkti. Moteris laikė kaltinamąjį, o tas pasididžiuodamas talžė. Moteris visą laiką filmavo kaip jis mušamas. Kaltinamasis nubėgo iš mašinos pasiimti peilį, grasino, kad paims peilį ir paskers, bet tuo metu atvyko policijos pareigūnai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Įvykio metu rankomis kaltinamajam smūgių nesudavė, tik atsispyrė koja nuo savęs, kai pradėjo daužyti į galvą. Prie senų automobilių buvo įspraustas į tarpą, tada spyrė koja, norėdamas apsiginti. Kaltinamojo mergina buvo visą laiką šalia. Be kaltinamojo ir jo merginos, buvo dar du autoserviso darbuotojai ir dar vienas žmogus, kurie galėjo matyti įvykį- jie patys atėjo išgirdę triukšmą. Pateikė civilinį ieškinį 2 000 eurų sumai. Buvo 3 dienas nedarbingas, buvo mėlynės veide, blogai jautėsi, ligoninėje negulėjo, tik buvo apžiūrėtas, jokių operacijų atlikta nebuvo.
Liudytoja E. I. parodė, kad kaltinamasis yra buvęs sugyventinis. Tą rytą jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes norėjo palikti mašiną remontuoti, o V. turėjo važiuoti į darbą. Ji įvažiavo į gatvelę, nors ten buvo ženklas, kad įvažiuoti draudžiama, ir atsistojo užtverdama kelią. Nepagalvojo, kad kažkas gali važiuoti. Tačiau iš galo privažiavo mašina, ir ji nubėgo patraukti savo mašiną. Lipant į mašiną vairuotojas ją apšaukė, sakė, kad tai privati teritorija. Ji atsiprašė vairuotojo, patraukė į šoną savo mašiną, kad jis galėtų pravažiuoti, bet paliko toje pačioje atkarpoje, po ženklu. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles. Vairuotojas toliau šaukė, kad čia yra privati teritorija ir liepė patraukti mašiną. V. M. sėdėjo kitoje mašinoje. Ji norėjo palikti mašiną remontui, bet dar nebuvo atėję darbuotojai į garažą. V., neapsikentęs vairuotojo šauksmų, išlipo iš mašinos ir pradėjo konfliktuoti su vairuotoju. Buvo abipusis konfliktas. Abu stipriai apsižodžiavo. Po to V. nuvažiavo kelis šimtus metrų už garažų, pastatė mašinas. Už 20 min. grįžo nukentėjusysis ir pradėjo filmuoti. V., neapsikentęs, išpuolė iš mašinos, klausė, kodėl jis filmuoja. Po to nukentėjusysis atėjo su dviem vyrais ir filmavo telefonu. Ką jis sakė, negirdėjo, buvo toli. Ji matė, kaip nukentėjusysis kėlė koją. Ar pataikė V., nežino. Ji tuo metu iš mašinos išlipinėjo, V. greičiau puolė link jo, ji iš paskos. Tada prasidėjo didesnis apsistumdymas. Nukentėjusysis su pilvuku, amžiuje, aukštai kojos neiškelia. Jai pasirodė, kad nukentėjusysis pirmas spyrė koja V. į tarpukojį, bet ar pataikė, nežino. V. skundėsi, kad buvo įbrėžimų ant lytinių organų. Matė, kaip V. stūmė nukentėjusįjį, bandė suduoti nukentėjusiajam. Kai jau konfliktas paaštrėjo, bandė įlysti į jų vidurį ir juos išskirti. Matė, kaip jie vienas kitam sudavė smūgius. V. puolė ant nukentėjusiojo, iš rankos smūgiavo į viršutinę kūno dalį. Kiek smūgių jie sudavė vienas kitam, nežino. Kėlė ranką, bet ar sutrenkė, nežino. Buvo lyg stūmimas, lyg bandymas trenkti. Kiek smūgių buvo iš vieno ir iš kito, nežino. Viskas baigėsi tuo, kad atvyko policija. Atrodo, kad pareigūnams atvykus jau buvo pasibaigęs apsistumdymas. Kai atvyko pareigūnai, jie jau nebuvo susikibę. Policijos pareigūnai išsivežė V.. Matė, kad jam buvo paraudimai ant kojos, šlaunies. Sakė V. važiuoti pasidaryti ekspertizę, bet jis nevažiavo, nes dirbo. Mėlynių nebuvo, ant veido nematė sužalojimų. Nukentėjusiojo kūne sužalojimų nematė. Kai atvažiavo pareigūnai, nukentėjusysis lyg minėjo, kad jam galvą skauda, ar sudavė į galvą, bet kad suduotų į galvą, ji nematė. Lyg į petį kažkur buvo susistumdymas. Incidentą išprovokavo nukentėjusysis. Su V. M. ji gyveno kelis mėnesius. V. M. yra problemiškas, nes greitai „užsiveda“. Žodinį konfliktą pradėjo nukentėjusysis, sakydamas negražius žodžius ant jos. Matė, kad trys vyrai stovi iš už kampo išlindę. Nukentėjusysis stovėjo priekyje su telefonu, kiti du stovėjo jam už nugaros. V. M. išlipo, paklausė, kodėl filmuoja. Kas pirmas pradėjo stumdymąsi ir smūgius, ji nematė. Lipdama iš automobilio pamatė, kad tas vyras kėlė koją lyg spirtų V.. Susistumdymas, smūgiai vyko jau kitoje vietoje. Čia ta pati teritorija, bet pasukus už kampo. Nukentėjusysis nebėgo nuo V. M.. Nukentėjusysis atėjo su dviem vyrais, ir buvo provokacinis momentas, nes V. M. buvo įviliotas į vietą, kur yra filmuojama. Nukentėjusysis suvaidino, kad krenta ant mašinos, nors nebuvo stipraus smūgio. Nukentėjusysis iškvietė policiją, nubėgo pas kaimynus, pasakė, kad jį dviese užpuolė. Tikrai buvo jos automobilis paliktas viduryje kelio, nukentėjusysis negalėjo pravažiuoti, bet ji, eidama, atsiprašė, ir patraukė mašiną, o jis vis šaukė, kad tai yra privati teritorija. Nukentėjusysis negalėjo pravažiuoti kol ji nepatraukė savo automobilio. Bandė ir jį filmuoti, bet jai neįsijungė kamera. Buvo apieškoti automobiliai, bet jokio peilio ar kitokio ginklo policija nerado.
Liudytoja I. M. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK. Atvykus su kolega Ž. į įvykio vietą, kiti jų kolegos jau buvo atvykę. Pirmi atvažiavo pareigūnai U. ir L.. Atsimena, kad nukentėjusiajam buvo iškviesta greitoji, nes jis blogai jautėsi, ir jį išsivežė greitoji. Apklausė kažkurį iš liudytojų, kuris viską matė, dirbantį garaže. Buvo mergina tamsiaplaukė, vaikinas, kuris buvo sulaikytas ir išvežtas į komisariatą. Pasiliko įvykio vietoje aprašyti įvykio vietą ir apklausti liudytoją. Jiems buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad jaunuolis puolė mušti vyresnį vyrą, t.y. nukentėjusįjį. Autoserviso kamera filmuoja teritoriją, šį įrašą jie išėmė, surašė tarnybinį pranešimą. Kiek pamena, iš įrašo buvo matyti, kad jaunuolis pirmas trenkė nukentėjusiajam. Nukentėjusysis sakė, kad jam galva skauda ir svaigsta, dėl to buvo iškviesti medikai, kažkur buvo kraujo- kur tiksliai, negali pasakyti. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, įpykęs, labai neramiai elgėsi, bet nusiskundimų dėl sužalojimų nepareiškė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi.
Liudytojas M. L. parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK. Buvo gautas pranešimas, kad yra muštynės (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir kolegos buvo išsiųsti į įvykio vietą, bet jie pirmi atvažiavo. Buvo grupė asmenų. Kaltinamasis buvo agresyvus, reikėjo jį pastoviai raminti, jis keikėsi, perspėjus nusiramindavo. Pranešėjas sakė, kad jį užpuolė ir sužalojo, jis turėjo pretenzijų. Kolegos pasiliko forminti įvykį, o jie įtariamąjį išsivežė į komisariatą. Įtariamasis kaltę neigė, sakė, kad tai jį užpuolė. Įtariamojo kūne sužalojimų nematė. Nukentėjusiojo kūne sužalojimų, ar buvo, nepamena. Dar kažkas buvo paminėta dėl peilio, todėl apžiūrėjo įtariamąjį, jo draugę, abu automobilius, bet peilio nerado. Toje vietoje, kur stovėjo automobiliai, draudžiančio ženklo nebuvo, ten bendro naudojimo teritorija. Gal toliau ir buvo ženklas. Kažkas minėjo, kad įtariamasis norėjo automobiliu pravažiuoti ženklą, pranešėjas jam neleido ir dėl to kilo konfliktas. Jei neklysta, pranešime buvo nurodyta, kad su peiliu puolė, dėl to ir ieškojo peilio. Agresyviausias buvo kaltinamasis. Nukentėjusysis replikavo kaltinamajam, bet buvo ramesnis. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Nukentėjusysis A. Š. sakė, kad V. M. jam su rankomis sudavė keletą smūgių į galvos sritį ir spyrė kelis kartus į pilvo sritį bei grasino panaudoti peilį. Matėsi sužalojimai nukentėjusiojo kūne, todėl iškvietė greitąją med. pagalbą. Įtariamasis neturėjo pretenzijų nukentėjusiajam.
Liudytojas A. P. parodė, kad tą dieną atėjo nukentėjusysis A. Š. ir pasakė, kad įvyko konfliktas ir jie su V. K. nuėjo pasižiūrėti. Jie su V. K. dirba autoservise, šalia įvykio vietos yra jų autoservisas. Netoliese buvo kaltinamasis pasistatęs mašiną. Kas vyko prie garažų, už jų garažo ribų, nematė. A. Š. pažįsta, nes jis dirba šalia esančioje mokykloje vairuotoju. Atėjęs A. Š. sakė, kad ant jo puola, tada nuėjo į tą vietą, kur tas įvykis vyko. A. Š. juos į pagalbą pasikvietė, todėl nuėjo pažiūrėti. A. Š. nebuvo sužalotas. Eidamas nukentėjusysis pradėjo filmuoti, o kaltinamasis tuo momentu pribėgo ir jie apsižodžiavo. Kas sudavė pirmą smūgį, jis nematė, nes tuo metu jam paskambino, jis nusisuko, o kai atsisuko, pamatė, kad vyksta muštynės. Jis lindo į tarpą, norėjo juos išskirti ir išsiaiškinti, kodėl viskas vyko, bet nepavyko jų išskirti. Prieš atvykstant policijai jau kaip ir buvo pasibaigusios muštynės. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiam buvo kažkur pradrėksta. Prie kaltinamojo priėję nebuvo, nežino, ar jis buvo sužalotas. Kaltinamasis V. M. buvo su mergina. Kai jis juos skyrė, girdėjo, kaip V. M. sakė, jog atsineš peilį ir papjaus. Tuos žodžius išgirdęs, jis, liudytojas, apsisuko, nuėjo į šoną ir iškvietė policiją. Nežino, kodėl nukentėjusysis filmavo, gal automobilio numerius norėjo nufilmuoti. Kuris pirmas sudavė, nematė. Jie spardėsi, nukentėjusysis kaltinamajam įspyrė į tarpukojį. Kur mašinos stovėjo prieš muštynes, nežino, jų nematė. Per muštynes automobiliai stovėjo už garažų, jos niekam netrukdė. O prieš tai kur buvo pasistatę automobilius kaltinamasis su drauge, jis nematė. Yra dar ir kitas autoservisas šalia. Jis pirmą kartą matė tuos žmones. A. Š. sakė, kad iškvietė policiją, bet jis dar kartą iškvietė. Kaltinamasis įvykio metu buvo piktas.
L. V. K. parodė, kad dirba autoservise. A. Š. pažįsta iš matymo, jis dirba šalia jų autoserviso. Jis su kolega A. P. gėrė kavą, rūkė, kai užėjo A. Š. ir pasakė, kad įvyko konfliktas. Jis pasakė: „einam, pažiūrėsim, kas ten tokie yra“, pagalvojo, gal pas jį klientai atvažiavo ir neranda jo. Kas įvyko prieš tai, kol pas jį atėjo A. Š., jis nematė. Kaltinamasis su mergina stovėjo su mašina toliau, prie bokso. Jis, A. Š. ir A. P. stovėjo per atstumą. A. Š. išsitraukė telefoną, nufotografavo automobilį, kuris stovėjo po ženklu. Kaltinamasis pamatė, kad juos fotografuoja, pribėgo prie A. Š., užsipuolė jį, keikėsi, savo veidą kišo, šaukė. Keiksmažodžiai liejosi iš abiejų pusių. Kas pirmas pradėjo muštynes, nesuprato. Kolega A. P. lindo į tarpą skirti kaltinamąjį ir A. Š.. Mergina į konfliktą nesikišo. Ant žemės, kad būtų kuris nukritęs, nepastebėjo. Pastebėjo, kad kraujas bėgo nukentėjusiajam. Peilio nematė. Iš kaltinamojo kažkokie žodžiai lyg buvo, kad pasiims peilį iš mašinos, bet peilio nematė, nieko jis nepasiėmė ir neatsinešė. Nenorėjo problemų, dėl to nesikišo į konfliktą. Nežino, kodėl jie sustojo toje vietoje, daug kas ten atvažiuoja, ten yra kareivinės, Žemaičių batalionas. Jis nekreipia dėmesio į važiuojančius, jei pastato prie jo autoserviso, prašo, kad nestatytų, nes patiems serviso darbuotojams neužtenka statymo vietų. Ten labai mažai vietos, todėl yra draudžiamieji ženklai pastatyti. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Būtinosios pagalbos skyriaus paciento terapinės būklės apžiūros lapo matyti, kad 2021-04-09, 15.00 val., V. M. atvežtas Klaipėdos AVPK toksikologiniam šlapimo tyrimui atlikti, agresyvus, atsisakė atlikti tyrimą, skundėsi galvos, rankų skausmu, narkotikų vartojimą neigė. Nurodyta, kad galimai apsvaigęs, kad nevartojo narkotikų mažai tikėtina (2 t., b. l. 23).
Iš pranešimų apie įvykius registro (BIRT ataskaitų žiūryklės) matyti, kad 2021-04-09, 11.00 val., Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas asmens pranešimas, jog į privačią teritoriją atvyko asmenys automobiliais "BMW" ir "Mitsubishi", agresyvūs, grasina pranešėją sumušti (1 t., b. l. 11).
Iš 2021-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), matosi garažų masyvas, kur įsikūręs "Autoservisas". Virš įėjimo į "Autoservisas" įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 20-21, 23-25).
Už vaizdo įrašus atsakingas asmuo pateikė įvykio vietoje 2021-04-09 fiksuotus du vaizdo įrašus bei septynias nuotraukas (1 t., b. l. 32- 34). Iš 2021-05-03 objektų apžiūros protokolo matyti, kad įrašo "IMG_4305" data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 10.48.25 val., įrašas be garso. Įraše matoma garažų teritorija, pagal kelią dešinėje pusėje sustatyti su ikiteisminiu tyrimu nesusiję automobiliai. Matyti trys į priekį einantys vyrai, kaip nustatyta tai yra A. Š., V. K. ir A. P., kurie 10.48.42 val. sustojo prie pastato kampo, t. y. prie posūkio už kampo. Sustoję visi žiūri į kairę, A. Š. ranka parodo į tą pusę, iš kur jie grįžo ir iš striukės kišenės išsitraukęs galimai mobiliojo ryšio telefoną, paėjęs kiek arčiau pastato kampo ir rankoje laikydamas telefoną, galimai filmuoja ar fotografuoja. Su juo priėję V. K. ir A. P. stovi, žiūri. A. Š. filmuojant 10.49.42 val. prie jo iš už kampo parbėgo asmuo, pagal bylos duomenis - V. M.. Šiam pribėgus A. Š. žengia žingsnį atgal. V. M. dešine ranka kumščiu vieną kartą smogia A. Š. į veidą, A. Š. atsitraukia. V. M. žengia link A. Š. ir antrą kartą dešine ranka jam smogia į veidą, tada A. Š. dešine ranka jam smogia atgal, pataiko į petį. V. M. puola A. Š., užsimoja dešine ranka, bet nesuduoda, o visu savo kūno stumia A. Š. į priekį. A. Š., traukdamasis atgal, sulenkęs per alkūnę dešinę ranką, su ja prilaiko puolantį V. M., neleidžia jam prisiartinti, bet V. M. jam vieną kartą ranka suduoda smūgį. Matyti, kaip tuo metu link jų iš už kampo su telefonu rankoje ateina moteris, kaip nustatyta - E. I.. Ji galimai filmuoja telefonu. A. Š. nustūmus V. M. nuo savęs, šis, atšokęs atgal, vėl žengia link A. Š. ir dešine koja spiria jam į pilvą. A. Š. susilenkęs spiria atgal, tada V. M. vėl prie jo prisiartinęs ir užsimojęs dešine ranka su kaire ranka stumia A. Š. link automobilių. A. Š., nustumtas atgal ir neišlaikęs lygsvaros, vos neužgriūva ant automobilio, bet išsilaiko. Įstūmęs A. Š. į tarpą tarp stovėjusių automobilių, V. M. spiria jam ir pasitraukia atgal. Tada A. Š., išbėgęs iš už automobilio, spiria V. M., bet nepataiko, nes šis atsitraukia. Abiem vyrams stovint vienas priešais kitą, V. M. dešinę ranką sulenkus, lyg kovinėje padėtyje, tarp jų atsistoja E. I.. Tuomet V. M. pastūmus A. Š., šis vieną kartą spiria V. M. į tarpukojį. V. M. susilenkia ir atsitiesęs puola prie A. Š. iš nugaros ir suduoda A. Š. dešinės rankos kumščiu tris smūgius į nugarą. Po šių smūgių 10.50.45 val. V. M. nueina už pastato kampo, iš vaizdo stebėjimo zonos. Tuo metu, E. I., stovėdama prie A. Š., prilaiko atstumdama jį ranka. 10.50.51 val. V. M. grįžus, E. I. atsistoja tarp V. M. ir A. Š.. V. M. gestikuliuoja rankomis, ranka parodo į vietą už kampo, A. Š. irgi kažką aiškina. E. I., V. K. ir A. P. stovi su jais. 10.50.20 val. atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis. Įrašo "IMG_4306" data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 10.40.01 val. Vaizdas filmuojamas nuo garažo stogo. Filmuojama teritorija nuo garažų pusės, kur matyti kelias pagal garažus, pagal kelią sustatyti su tyrimu nesusiję automobiliai. Įraše matosi pravažiuojantys automobiliai. 10.40.32 val. matyti įrašo dešiniajam kampe privažiavusio sidabrinės spalvos automobilio "Nissan" priekis. 10.40.41 val. iš automobilio priekio išlipa keleivė, pagal bylos duomenis - E. I., ir nueina į dešinę pusę. 10.41.22 val. E. I. grįžta ir atsisėda į automobilio "Nissan" priekinę keleivio vietą. 10.43.59 val. E. I. išlipa iš automobilio "Nissan" ir nueina į dešinę. 10.44.12 val. automobilis "Nissan", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pradeda važiuoti. Jį vairuoja vyras. Paskui jį važiuoja kitas sidabrinės spalvos automobilis "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.36-38).
Iš Bendrojo pagalbos centro 2021-04-09, 11 val., fiksuoto pranešimo apie įvykį (1 t., b.l.42), kuris aprašytas 2021-06-02 apžiūros protokole (1 t., b.l.43-44), matyti, kad garso įraše fiksuotas A. Š. vardu prisistačiusio asmens pokalbis su Bendrojo pagalbos centro operatore. Įrašo pradžia – 11.00.45 val. A. Š. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra privati teritorija, joje sustojo mašinos, už kampo užvažiavo, nesupranta ką jie čia daro. Į operatorės klausimą, ką jie tvirtina, A. Š. atsako: "tave sumušim, į barzdą duosim, tu čia erelis, nesilinksmink". Į operatorės klausimą, su kokiu automobiliu atvažiavę, A. Š. nurodo, kad dviese, su "BMW" ir "Mitsubishi". Į klausimą, ar valstybinių numerių nemato, A. Š. atsako, kad ne, ir nurodo, kad dabar jie už kampo pasislėpė, tokie agresyvūs, stovi jie čia prie garažo. Į operatorės klausimą prie kelinto jis yra, A. Š. nurodo, kad prie ketvirto dabar atvažiuotų, jis lauks čia (1 t., b.l.43-44).
Iš 2021-09-20 - 2021-09-21 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai vaizdo įrašu užfiksavo asmenų paaiškinimus bei automobilių apžiūras. Įrašo "2021_0409_110722_008 (protokole nurodytas įrašas Nr. 1) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.07.20 val. Matoma kaip lauke, prie sidabrinės spalvos automobilio stovi trys vyrai, vienas iš jų, pagal bylos duomenis A. Š., šaukia, kad jį užpuolė, garsiai kalba su asmeniu, pagal bylos duomenis, V. M.. A. Š. šaukia V. M., kad šis tylėtų. V. M. pareigūnams aiškina, kad jis paprašė tik ištrinti nuotraukas. Toliau, naudodamas keiksmažodžius, pasakojo, kad, kaip suprantama, A. Š., paprašė pasitraukti, jis pasitraukė, ten stovėjo, pasitraukė čia, stovi su drauge. Į policijos pareigūno klausimą, su kokia mašina yra, V. M. atsako, kad čia su drauge stovi. A. Š. nurodo, kad yra įrašas. Su V. M. buvusi moteris, pagal bylos duomenis E. I., teigia, kad jis (V. M.) stovėjo ir nieko nedarė. V. M. teigia, kad jis tik paprašė, kad A. Š. ištrintų nuotraukas, nes šis negalėjo jo paveiksluoti. Pareigūnas atsako, kad gali. Tuomet V. M. aiškina, kad jam pareigūnas prieš tris savaites sakė, kad jis negali paveiksluoti privataus žmogaus. Kiti du asmenys, pagal bylos duomenis V. K. ir A. P., teigia, kad jis (A. Š.) atėjo pas juos, jie dirba netoli garažuose. Pareigūnas V. M. aiškina, kad paveiksluoti jį galėjo, bet viešinti negalėjo. A. Š. pasakoja, kad V. M. užvažiavo į privačią teritoriją, kad yra ženklas. Tada policijos pareigūnas jam sako, kad privati teritorija yra uždara kelio užtvaru teritorija. V. M. draugė teigia, kad kai tik jų paprašė pasitraukti, jie pasitraukė. Pareigūnas, paėjęs į šoną su V. M., liepia jam nusiraminti, nesikeikti viešoje vietoje, klausia jo duomenų. V. M. toliau pasakoja, kad jis patraukė mašiną, o šis (A. Š.) atėjo su dviem draugais. Pareigūnui paprašius nuo pradžių papasakoti kas buvo, V. M. teigia, kad atvažiavo su drauge čia, sustojo ten, kur tas ženklas. Stovi šitoje gatvelėje, nes čia turėjo susitikti su draugu. Ten stovėjo ir tas (A. Š.), paprašė pasitraukti, pradėjo pypinti, išlipo iš mašinos. Pareigūnas sako: "o tai ten ženklas stovi", į tai V. M. atsako, kad nežino, nematė, nes jie ne iš tos pusės atvažiavo. Pareigūnas klausia, ko jis tiek karščiuojasi, jeigu nematė. Į tai V. M. atsako, kad jie pasitraukė ir dabar čia viskas vyko. Į pareigūno klausimą, kur konfliktas kilo, V. M. atsako, kad konfliktas jau kilo čia, nes jie trise atėjo, kai jie čia stovėjo. Į pareigūno klausimą, kurioje vietoje jį fotografavo, V. M. atsako, kad čia ir dabar, ir dar du draugus atsivedė, jie su drauge išvis nuvažiavo, nieko nedarė, jis (A. Š.) papypino ir jie nuvažiavo, ir viskas, jis dabar čia atėjo su draugais. Į pareigūno klausimą, ar jam ten sakė ką nors, V. M. atsako, kad ne, nes jie čia stovėjo. Į pareigūno klausimą, o kuri mašina jo, V. M. atsako, kad yra draugės. Toliau V. M. pasakoja, kad jis kažką buvo padaręs prieš dvi savaitės ir jam pareigūnai sakė, kad jis negali paveiksluoti viešoje vietoje ir jis jam (A. Š.) pasakė, kad šis neturi teisės paveiksluoti. Pareigūnas paaiškina, kad viešoje vietoje galima paveiksluoti, bet negalima viešinti privačių asmenų, į ką V. M. sako: "nu tai taip, o jisai ką darytų, viešintų". Pareigūnas atsako: "o iš kur jis žino, gal pažeidimą užfiksavo", į ką V. M. klausia: "kokį pažeidimą, kad čia mašinos jau buvo". Pareigūnas teigia, kad jis (V. M.) ten buvo, į tai V. M. atsako, kad gerai, bet ką tik pareigūnas sakė, kad ten kelio užtvaro nėra, tai reiškia, tai ne jo teritorija. Pareigūnas atsako, kad jis ne apie privačią erdvę kalba, jog asmuo (A. Š.) sakė, kad jie pažeidė kelių eismo taisykles. Į ką V. M. atsako, kad jis (A. Š.) pats važiavo per ten. Į pareigūno klausimą, ar jis žino, ką reiškia tas ženklas, V. M. atsako, kad žino, bet jis (A. Š.) irgi pro ten važiavo. Pareigūnas paaiškina, kad važiuoti gali aptarnaujantis transportas, įmonės darbuotojai, gyventojai, pašaliniai asmenys negali važiuoti. V. M. teigia, kad jo draugas čia gyvena, kad per čia pravažiuoti tik norėjo, visi čia važiuoja, dabar sustojo su drauge pakalbėti. Į pareigūno klausimą, ar dėl incidento jis turi pretenzijų, V. M. atsako, kad neturi. Įrašo "2021_0409_110736_001 (protokole nurodytas įrašas Nr. 2) data - 2021-04-09, pradžia – 11.07.28. Įrašas yra be garso. Įrašo vaizdas yra identiškas įrašui Nr. 1, filmuotas kito pareigūno kamera. Įrašo "2021_0409_110829_007 (protokole nurodytas įrašas Nr. 3) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.08.29 val. Filmuoja pareigūnė, kuri išlipusi iš automobilio nueina prie pareigūnų ir kitų besiaiškinančių asmenų. V. M. paeina su pareigūnu kiek toliau nuo visų, o E. I. stovi su A. Š., V. K., A. P.ir kitu policijos pareigūnu, kuris klausia, kas čia per grasinimai buvo, kokie peiliai. E. I., parodydama į A. Š., teigia, kad jis spardyti pradėjo, tikrai, pradėjo jis, prisiekia savo dukra. Į ką sureaguodamas A. Š. klausia, ar jis, jam 57 metai, ir jį pertraukdama E. I. teigia, kad jis pradėjo. V. K. ir A. P. nurodė, kad pirmas pradėjo V. M.. E. I. toliau teigia, kad pradėjo A. Š., turi įrašus, ieško telefone. V. K. ir A. P. teigia, kad pats pirmasis pradėjo V. M., jis pirmas parbėgo. Pareigūnui paprašius A. Š. parodyti kur kas buvo, jie nuėjo. E. I. pareigūnė paprašo pabūti, pateikti asmens dokumentą. E. I. nueina iki automobilio. V. K. su A. P. nurodo, kad yra vaizdo įrašas, kuriame viskas yra užfiksuota, teigia, kad V. M. įžūliai buvo sakęs, kai priėjo, kad tuoj pasiims peilį ir prieis, čia dar kol policininkai nebuvo atvažiavę. E. I. grįžus su dokumentu policijos pareigūnė klausia jos dėl ko vyko konfliktas. E. I. pasakoja, kad jie atsistojo ten, parodydama į takelį, ir tikrai buvo užstatę, nes jų mašinos stovėjo čia ir jis (A. Š.) išlipo, priėjo ir jie išlipo, jis sakė, kad patrauks be problemų, bet jis (A. Š.) tada jau pradėjo žodžiais kivirčytis, paskui jie čia sėdi ir jisai atbėgęs pradėjo paveiksluoti, jis (V. M.) sakė ištrink tas nuotraukas, ko tu čia paveikslavai, tada jis (A. Š.) pradėjo su tais savo pasakymais, pradėjo spardyti. Į pareigūnės klausimą, ką spardyti, E. I. atsako, kad tas vyras (A. Š.) šitą (V. M.), tas atgal ir prasidėjo konfliktas ir ji įjungė kamerą filmuoti. Į pareigūnės klausimą, kas policiją kvietė, E. I. atsako, kad jis (A. Š.) pats iškvietė, tas vyras (A. Š.) sakė, kad jūs privačioje teritorijoje, dabar tau bus blogai ir taip toliau. Pareigūnei nurodžius, kad pas juos viskas yra filmuojama, E. I. atsako, kad gerai, ji tik pasakė kaip yra, ten tikrai buvo, bet iš karto patraukė. Toliau pareigūnė užsirašo duomenis. E. I. nurodo, kad jai priklauso abu automobiliai, V. M. yra jos sugyventinis. Tuo pat metu eidamas V. M. teigė, kad draugė turi pafilmavusi ir priėjus jam prie E. I. ši teigė, kad dabar žiūri į tai ką nufilmavo. V. M. teigia, kad atėjo trise. E. I. sako, kad dėl to juk nieko kriminalinio, o pareigūnė sako, kad jai girdėtos jų pavardės. Po ko E. I. sako, kad vaizdo įrašo neturi. V. M. toliau teigia, kad jis negalėjo paveiksluoti, į ką pareigūnė atsakė, kad jis (A. Š.) gal ne jį filmavo. V. M. teigia, kad tarp jų nevyko joks konfliktas, jis nenori nieko. Įrašo "2021_0409_111222_009 (protokole nurodytas įrašas Nr. 4) data - 2021-04-09, pradžia – 11.12.21 val. Toliau fiksuojama, kaip į pareigūno teiginį, kad jis (V. M.) neturi pretenzijų, V. M. atsakė, kad ne, neturi pretenzijų, nieko jis nerašys, pareiškimo nerašys, jis iš viso nieko nenorėjo, jie čia atsistojo, ir atėjo trise. Į pareigūno repliką, kad nieko nenorėjo, o stumdosi, V. M. atsako, kad čia tik kai pamatė, kad paveiksluoja, kokią teisę turi paveiksluoti, jam (A. Š.) iš viso nieko nepasakė, nieko nepadarė. Pareigūnai tarpusavyje kalba, kad jis (V. M.) buvo grasinęs peilį atsinešti, žmonės girdėjo, jis ten abi mašinas susistatę, o tas darbuotojas norėjo apvažiuoti aplink garažą, sakė patraukti mašinas ir tas pradėjo, dėl ko tas žmogus paskui su draugais atėjo, o tas sakė peiliais pradėjo grasinti. Pareigūnas su E. I. nueina prie automobilio "BMW", jį apžiūri, bet peilio nerado. V. M. priėjęs klausė, ko jie ieško, į ką pareigūnas atsakė, kad peilio. V. M. nurodė, kad nėra čia jokių peilių. Į pareigūno klausimą, kam reikėjo šnekėti, kad atsineši peilį, V. M. atsako, kad jis nieko nesakė, jam atrodo, kad jis (A. Š.) iškvietė jau tada, kai jis (A. Š.) pravažiavo, kai jie jį praleido. Pareigūnas paprašo atidaryti antrą automobilį, jį apžiūrėjęs peilio neranda. Įrašo "2021_0409_111236_00 (protokole nurodytas įrašas Nr. 5) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.12.35 val. Įrašas yra be garso. Jame matomi įvykio dalyvius, pareigūnai, pagal įrašo vaizdą jis yra identiškas įrašui Nr. 5. Įrašo "2021_0409_111329_008 (protokole nurodytas įrašas Nr. 6) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.13.28 val. Įraše matoma, kaip prie pareigūnės priėjęs A. Š. sako, kad jam bloga, prašo iškviesti medikus. Pareigūnė liepia kitam pareigūnui iškviesti medikus. Į pareigūnės klausimą, kas būtent jam yra, A. Š. atsakė, kad svaigsta galva. Pareigūnė, nuėjusi iki automobilio, iškviečia greitąją pagalbą. Įrašo "2021_0409_111638_001 (protokole nurodytas įrašas Nr. 7) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.16.36 val. Įraše matoma kaip pareigūnai apžiūri automobilį, draudžiamų daiktų neranda. Įrašo "2021_0409_111721_010 (protokole nurodytas įrašas Nr. 8) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.17.20 val. Įraše matomas V. M., E. I. ir pareigūnai. V. M. teigia pareigūnams, kad jis (A. Š.) pats važiuoja per tą ženklą. Pareigūnas atsako, kad šis darbuotojas yra, dėl to ir važiuoja, o jis (V. M.) važiuojate po ženklu ir dar kelią užstatė. E. I. teigia, kad jie iš karto pasitraukė, be jokių pykčių. V. M. antrina, kad jie iš karto pasitraukė, atsiprašė, o jis čia atėjo, pradėjo paveiksluoti. Pareigūnas jam sako, gerai, kad atsiprašė, bet kaip jie kalba su žmonėmis. E. I. sako, kad jie nesikeikia, bet pareigūnas jai atsako, kad jis jau mato kaip jie gražiai galėjo kalbėti, juk žmonės girdėjo kaip jos vyras keikiasi. E. I. replikuoja, kad tas žmogus irgi neteisus buvo. V. M. pradeda garsiai aiškinti, kad jis nieko blogo nedarė, į ką pareigūnai atsako, kad ji jau pažįsta, jis kaip užsiveda, tai užsiveda. V. M. patvirtina, kad užsiveda, bet šiaip sau neužsiveda. Pareigūnai nueina prie A. Š.. V. M. ir E. I. lieka prie savo mašinų. Pareigūnas klausia, ar rašys pareiškimą, į ką A. Š. atsako, kad rašys. Šalia buvęs vyras sako, kad jis matė, kaip V. M. jam (A. Š.) sudavė į galvą, nurodo, kad yra vaizdo kamera, kurios vaizdo įrašą bus galima pateikti. Įrašo "2021_0409_111735_003 (protokole nurodytas įrašas Nr. 9) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.17.33 val. Įrašas yra be garso, turinys identiškas įrašui Nr. 8. Įrašo "2021_0409_112234_004 (protokole nurodytas įrašas Nr. 10) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.22.33 val., reikšmingos informacijos nėra. Įrašo "2021_0409_112413_011 (protokole nurodytas įrašas Nr. 11) data - 2021-04-09, įrašo pradžia – 11.23.43 val. Įraše matoma kaip pareigūnai tarpusavyje kalbasi ką daryti toliau, nusprendžia V. M. sulaikyti (1 t., b. l. 46-50).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. Š. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių sutinimu viršugalvio kairėje pusėje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis, kuri ne mažiau kaip vieną kartą kontaktavo kietu buku daiktu ar daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 60-61).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).
Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė, jog su nukentėjusiuoju įvyko susistumdymas, jis, kaltinamasis, sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau mažiau, nei nurodyta kaltinime, teigė, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą, spyrė jam į tarpukojį, kaklą nubraižė. Kuris iš jų pirmas sudavė smūgius, neprisimena.
Nukentėjusysis A. Š. nurodė, kad negalėjo įvažiuoti į garažą, nes dviem automobiliais buvo užblokuotas pravažiavimas, du automobiliai sustojo ties draudžiamuoju ženklu. Panaudojus garsinį signalą, iš automobilio išlipęs kaltinamasis vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, tačiau abu automobiliai buvo patraukti nuo važiuojamosios kelios dalies ir pastatyti šiek tiek toliau. Po to, norėdamas užfiksuoti administracinį nusižengimą padariusių asmenų automobilių valstybinius numerius, maždaug 15 metrų atstumu, mobiliuoju telefonu, pradėjo filmuoti. Kaltinamasis pamatęs, kad jis filmuoja, pradėjo grasinti, liepė ištrinti vaizdo įrašą. Po to, smūgiavo į galvos sritį, krūtinę. Kaltinamasis jį prispaudė tarp automobilių, kad negalėtų ištrūkti. Konfliktui tęsiantis, kaltinamasis nubėgo prie automobilio ir grasino, kad paims peilį ir panaudos prieš jį. Liudytojai A. P. ir V. K. nurodė, kad konflikto pradžios nematė, matė, kaip nukentėjusysis pradėjo filmuoti kaltinamąjį su E. I., o kaltinamasis pribėgo ir užsipuolė nukentėjusįjį, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė. Prasidėjo muštynės. Kas pirmas sudavė smūgį, nematė. A. P. girdėjo, kaip kaltinamasis sakė, jog atsineš peilį ir papjaus. Tuos žodžius išgirdęs išvietė policijos pareigūnus. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. nurodė, kad pribėgęs kaltinamasis rankomis smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį ir kelis kartus spyrė kojomis į pilvo sritį. Nukentėjusysis, gindamasis, spyrė kaltinamajam į tarpukojį, po ko kaltinamasis pasakė, kad tuoj paims peilį ir nuėjo link automobilio (1 t., b. l. 108-109). Šiuos parodymus teisme liudytojas patvirtino. Liudytoja E. I. nurodė, kad įvažiavo į gatvelę, į kurią kelio ženklu buvo uždrausta įvažiuoti ir užtvėrė kelią. Privažiavęs nukentėjusysis ją apšaukė, ji patraukė savo automobilį, leido pravažiuoti, bet liko toje pačioje kelio atkarpoje. Nukentėjusysis toliau šaukė, teigė, kad tai privati teritorija ir liepė patraukti automobilį, sakė negražius žodžius apie ją. Jos sugyventinis V. M., neapsikentęs nukentėjusiojo replikų, išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju. Už 20 minučių, grįžo nukentėjusysis su A. P. ir V. K., nukentėjusysis pradėjo juos filmuoti. Tada kaltinamasis puolė prie nukentėjusiojo, klausė kodėl filmuoja. Matė, kaip nukentėjusysis kėlė koją prieš kaltinamąjį. Kaltinamasis stūmė, bandė suduoti nukentėjusiajam. Kaltinamasis puolė nukentėjusįjį, ranka smūgiavo į viršutinę kūno dalį. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vienas kitam sudavė smūgius. Kas pirmas smūgiavo, nematė. Jai pasirodė, kad pirmas nukentėjusysis spyrė kaltinamajam. Su V. M. ji gyveno kelis mėnesius, jis yra problemiškas, greitai įniršta. Iš įvykio vietoje įrengtos vaizdo kameros įrašų, aprašytų 2021-05-03 objektų apžiūros protokole ir peržiūrėtų teisiamajame posėdyje, matyti, kad nukentėjusysis mobiliuoju telefonu filmuoja ar fotografuoja. Iš už kampo prie nukentėjusiojo pribėga kaltinamasis, nukentėjusysis išsigandęs atsitraukia. Kaltinamasis pirmas dešinės rankos kumščiu smūgiuoja nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis atsitraukia. Kaltinamasis žengia link nukentėjusiojo ir antrą kartą dešine ranka jam smūgiuoja į veidą, tada nukentėjusysis dešine ranka kaltinamajam smogia atgal ir pataiko į petį. Kaltinamasis puola nukentėjusįjį, užsimoja dešine ranka, bet nesuduoda, o visu kūno svoriu stumia nukentėjusįjį į priekį. Nukentėjusysis, traukdamasis atgal, sulenkęs per alkūnę dešinę ranką, su ja prilaiko puolantį kaltinamąjį, neleidžia jam prisiartinti, bet kaltinamasis jam vieną kartą ranka suduoda smūgį. Nukentėjusiajam nustūmus kaltinamąjį nuo savęs, šis atšokęs atgal, vėl žengia link nukentėjusiojo ir dešine koja spiria jam į pilvą. Susilenkęs nukentėjusysis spiria atgal, tada kaltinamasis, vėl prisiartinęs prie nukentėjusiojo ir užsimojęs dešine ranka su kaire ranka stumia nukentėjusįjį link automobilių. Įstūmęs nukentėjusįjį į tarpą tarp stovėjusių automobilių, kaltinamasis spiria jam ir pasitraukia atgal. Tada nukentėjusysis, išbėgęs iš už automobilių, spiria kaltinamajam, bet nepataiko. Kaltinamajam pastūmus nukentėjusįjį, pastarasis vieną kartą spiria kaltinamajam į tarpukojį. Kaltinamasis susilenkia ir atsitiesęs puola prie nukentėjusiojo iš nugaros ir suduoda nukentėjusiajam dešinės rankos kumščiu tris smūgius į nugarą. Po šių smūgių kaltinamasis nueina už pastato kampo, iš vaizdo stebėjimo zonos ir po kiek laiko grįžta. Atvyksta policijos automobilis. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. Š. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių sutinimu viršugalvio kairėje pusėje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Policijos pareigūnai M. L. ir I. M. apklausti teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis buvo agresyvus, įpykęs, susijaudinęs, keikėsi, neramiai elgėsi, reikėjo jį raminti. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad paskambinus Bendrajam pagalbos centrui A. Š. pranešė, jog į privačią teritoriją atvyko asmenys automobiliais "BMW" ir "Mitsubishi", agresyvūs, grasina pranešėją sumušti (1 t., b. l. 11). Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau nurodytus kriterijus, daroma išvada, kad besitęsiant žodiniam konfliktui kaltinamasis V. M. pirmas panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Š., būtent kaltinamasis buvo grumtynių iniciatorius, o nukentėjusysis A. Š. tik gynėsi nuo kaltinamojo. V. M. ir E. I. pripažino, kad jie pažeidė Kelių eismo taisykles, nes iš pradžių pastatė automobilius prie draudžiančio automobiliui stovėti kelio ženklo ir nukentėjusysis negalėjo pravažiuoti, po to automobilius perstatė į kitą vietą. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo konfliktą, filmavo juos, po to spyrė jam į lytinius organus, kaklą nubraižė, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teisme peržiūrėto vaizdo įrašo, nukentėjusysis gynėsi nuo kaltinamojo smūgių. Be to, kaltinamajam buvo siūloma kreiptis pas teismo medicinos ekspertus, 2021-04-12 buvo surašyta užduotis atlikti objektų tyrimą, tačiau kaltinamasis nenuvyko pas teismo medicinos ekspertą, taigi jokie kūno sužalojimai jam nenustatyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nurodyta įvykio versija neįrodyta ir vertina ją kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nėra pagrindo konstatuoti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsakomoji reakcija į nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus, todėl teismas kaltinamojo nurodytą versiją vertina kaip gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį. Paneigta kaltinamojo versija, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą, spyrė jam. Nebuvo būtinosios ginties situacijos, priešingai- kaltinamasis atliko puolamuosius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas, įvertinęs visas šios bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis, supykęs ant nukentėjusiojo už tai, kad jis įspėjo kaltinamąjį ir jo draugę E. I., kad jų automobiliai stovi neleistoje vietoje, kur stovėti draudžiama, dėl ko nukentėjusysis negali pravažiuoti, tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgius kumščiais ir kojomis, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusiojo A. Š., liudytojų A. P. ir V. K. parodymai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu yra nuoseklūs, vienas kitą papildo, neprieštarauja įvykio vietoje įrengtų vaizdo kamerų įrašams. Kaltinamojo parodymai neatitinka įvykio vietoje vaizdo kameromis užfiksuotų įvykio aplinkybių. Teismas rezervuotai vertina ir liudytojos E. I. parodymus. Ši liudytoja nurodė, kad jai pasirodė, kad nukentėjusysis pirmas spyrė kaltinamajam, nors iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis pirmas nukentėjusįjį užpuolė, sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis. Liudytoja E. I. yra buvusi kaltinamojo sugyventinė, todėl ji gali būti suinteresuota duoti parodymus, kurie atitiktų kaltinamojo pateikiamą įvykių versiją.
Kaip matyti, kaltinamojo V. M. veiksmai pirmiausia buvo atlikti viešoje vietoje, ką kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, svarbu nustatyti. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, Klaipėdos m., kur bet kuriuo metu galėjo būti ir buvo pašaliniai asmenys, kiti asmenys atliekamus neteisėtus veiksmus galėjo matyti ir matė, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.
Kaltinamojo veiksmais neginčytinai buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamasis viešąją rimtį sutrikdė savo įžūliu elgesiu dėl menkavertės priežasties. Asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju (dienos metu, šalia garažų), kur buvo daugiau žmonių, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl kaltinamojo veiksmų buvo šokiruoti ir išsigandę šalia buvę asmenys. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo sukelta sumaištis, sutrikdyta ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojų V. K. ir A. P. ramybė, nutrauktas darbas. Todėl nekelia abejonių, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas buvo realus.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).
Kaip minėta, viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės padarymo motyvai; jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Atsižvelgiant į formuojamą teisminę praktiką asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (LAT nutartys Nr. 2K-34/2008, 2K-159/2009, 2K-445/2013, 2K-7-489/2015).
Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl to, kad nukentėjusysis įspėjo kaltinamąjį ir jo sugyventinę I. dėl draudžiamoje vietoje pastatytų automobilių, po to fotografavo jų automobilius. Kaltinamojo S. M. veiksmai, kaip atsakas į šiuos veiksmus, buvo jo įžūlus elgesys, suduoti smūgiai.
Net jeigu kaltinamasis savo veiksmais vėliau ir siekė išsiaiškinti santykius dėl ne vietoje pastatytų automobilių ir filmavimo, tačiau, teismo nuomone, tam buvo pasirinktas netinkamas būdas ir netinkama vieta aiškintis santykius. Kaltinamojo reakcija nagrinėjamoje situacijoje buvo neadekvati. Teismui nekyla abejonių, kad dėl V. M. pasirinkto santykių aiškinimosi su nukentėjusiuoju būdo ir vietos, buvo sutrikdyta viešoji tvarka.
Siekdamas pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį bei kitus aplinkui buvusius asmenis, kaltinamasis S. M. viešoje vietoje nukentėjusįjį užpuolė, sudavė smūgius, sužalojo jį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nustatyta, kad įvykio metu kilo sumaištis, įvykį matė šalia dirbę meistrai, kaltinamojo sugyventinė, dėl šių veiksmų nepatogumų patyrė pašaliniai asmenys ir buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio vienas kito nepažinojo, matė pirmą kartą.
Smurtas prieš nukentėjusįjį naudotas dėl mažareikšmės dingsties (nukentėjusiajam įspėjus, kad įvažiuoti į teritoriją toje vietoje draudžiama ir pradėjus filmuoti automobilius), kaltinamasis išprovokavo šį incidentą, sumušė A. Š., kas rodo, kad jo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą. Kaltinamojo veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, nes šiems santykiams aiškintis jis pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.
Bausmės skyrimas.
Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 dalis)
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Kaltinamasis V. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau teistas daug kartų, teistumai neišnykę, nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, baustas administracine tvarka daug kartų, paskirtų baudų nesumokėjęs. Iki bausmės atlikimo kaltinamasis dirbo. Kaltinamasis yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimų, nesilaikyti nustatytų elgesio normų ir daryti nusikaltimus, todėl jo poelgis vertintinas kaip sisteminio pobūdžio elgesys. Įvertinus aptartas nusikaltimo padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, V. M. už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis. Ši bausmės rūšis, teismo nuomone, yra teisinga, ja bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu.
Naują nusikalstamą veiką V. M. padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu (2021-06-28 Pravieniškių pataisos namų – atviros kolonijos pažyma, duomenys iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO ( 3 t., b.l. 11). Įvertinus šią aplinkybę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. M. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi - prie didesnės 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalies ( 1 m. 11 mėn. 14 d.) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį (4 mėn.). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-04-09, 11.15 val., iki 2021-04-10, 11.35 val., tai yra dvi dienos.
V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – keistina į suėmimą. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 76,95 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl A. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 97-102). Nukentėjusysis A. Š. dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jam suteiktų gydymo paslaugų kaina – 76,95 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis V. M., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo
V. M. priteisiama 76,95 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 85,48 Eur civilinis ieškinys (1 t., b. l. 83- 94), kuriuo prašoma iš kaltinamojo priteisti už nukentėjusiojo A. Š. 2021-04-09 – 2021-04-12 laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėtą ligos išmoką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, išlaidų dydis patvirtintas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padarę žalą sveikatai, privalo atlyginti šias išlaidas Valstybinio socialinio draudimo fondui.
Be to, nukentėjusysis A. Š. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (1 t., b. l.78-79), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus ir išgyvenimus dėl sužaloto veido, mėlynių veide, skausmą, stresą, pažeminimą, dvasinį bei emocinį sukrėtimą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo ir žmogaus sveikatai, nukentėjusiojo A. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š. padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių sutinimu viršugalvio kairėje pusėje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis, kuri ne mažiau kaip vieną kartą kontaktavo kietu buku daiktu ar daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 60-61). Nukentėjusysis nuo 2021-04-09 iki 2021-04-12 buvo nedarbingas (1 t., b. l. 89). ?
Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
Teismas pripažįsta, kad V. M. nusikalstamais veiksmais padarė A. Š. neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusiojo A. Š. sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių jis ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Medicininiais dokumentais nėra nustatyta, kad dėl analizuojamų įvykių nukentėjusiajam būtų susilpnėjusi sveikata, jam nereikėjo ilgą laiką gydytis, vartoti vaistus ir pan.
Teismų praktikoje dėl BK 284 straipsnio bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2021, 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jis patyrė fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, po įvykio tris dienas buvo nedarbingas, jautė pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir nepagrįstai didelis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam, todėl, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką bei į kaltinamojo turtinę padėtį ( šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę), neturtinės žalos dydis mažinamas, priteisiant 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo nuomone, būtent tokia suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus bei leidžia pagrįstai tikėti, kad bus realiai sumokėta nukentėjusiajam A. Š.. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymu Nr. (12.34Mr) PT-8626, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo prašo iš kaltinamojo V. M. išieškoti valstybės naudai 345,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą (3 t., b. l. 13-15).
BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, šioje byloje baudžiamojo proceso įstatymo buvo pripažintas būtinu, todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs V. M. antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Kaip matyti, kaltinamasis nedirba, neturi jokių pajamų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Kiti klausimai.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su įvykio vietos vaizdo įrašu bei nuotraukomis, CD laikmena su įvykio vietoje policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, CD laikmena su Bendrojo pagalbos centro pateiktu pranešimo įrašu, saugomos byloje voke prie 1 tomo viršelio, bei dvi CD laikmenos su procesinių veiksmų atlikimo eigos įrašais, saugomos byloje voke prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais:
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, V. M. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalimi - prie 2020-10-23 Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nuosprendžiu, pakeistu 2021-04-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams 14 dienų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-04-09, 11.15 val., iki 2021-04-10, 11.35 val., tai yra dvi dienas. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021-12-16. Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeisti į suėmimą.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą 76,95 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. M. 76,95 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 85,48 Eur civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš kaltinamojo V. M. 85,48 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo V. M. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. Š.. Kitą A. Š. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą išieškoti iš V. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su įvykio vietos vaizdo įrašu bei nuotraukomis, CD laikmeną su įvykio vietoje policijos pareigūnų darytais vaizdo įrašais, CD laikmeną su Bendrojo pagalbos centro pateiktu pranešimo įrašu, saugomas byloje voke prie 1 tomo viršelio, bei dvi CD laikmenas su procesinių veiksmų atlikimo eigos įrašais, saugomas byloje voke prie 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.