Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijos atstovams B. S. ir advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijai dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė teigia, kad skundo 2 punkte nurodyti teiginiai, neva ji „Skambina į žmonių darbovietes ir šmeižia, kad jie neva vagia iš darbovietės maistą. Negana to grasina susidorojimu. Nuolatos rašo nepagrįstus skundus policijai, dėl jai neįtikusių gyventojų. Susitikus prie namo gyventojus juos iškeikia necenzūriniais žodžiais. Stebi jai nepatikusius gyventojus, seka jų grįžimo ir išėjimo laiką“ taip pat yra neteisingi ir žemina jos garbę ir orumą. Teismo vertinimu šie skunde paskelbti teiginiai iš esmės turi būti vertinami kaip žinia, o ne kaip nuomonė, nes jie yra pakankamai kategoriški ir suformuluoti kaip realius faktus atspindintys teiginiai. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad paskelbti teiginiai atitinka tikrovę. Ji paaiškino, kad į ją kreipėsi kaimynė J. P., kuri skundėsi, kad I. B. pranešė darbdaviams apie tai, kad ji iš darbovietės vagia maisto produktus. be to jai žinoma kad J. P. buvo grasinta- pastarajai buvo atsiųsta žinutė, kad „bus išplėštas liežuvis su gomuriu“. Kad ši skunde nurodyta informacija yra teisinga, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. J. ir V. S. B. S. taip pat nurodė, kad I. B. rašydavo skundus dėl buvusio pirmininko R. S. veiksmų, taip pat kreipėsi į prokuratūrą ir dėl jos, kaip pirmininkės veikos, tačiau I. B. skundas nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Be to, kad ieškovė taip pat kreipėsi ne tik į policiją, bet ir priešgaisrinę tarnybą, patvirtino R. J. Nors skunde ir nurodoma, kad skundai yra nepagrįsti, tačiau šis teiginys vertintinas kaip nuomonė, subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, kuriems kaip minėta pagal formuojamą teisminę praktiką netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nes nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Akivaizdu, kad gyvenamojo namo gyventojai, esant faktiniam pagrindui- ieškovei pastoviai kreipiantis į policiją, turėjo pakankamą pagrindą susidaryti savo nuomonę, kuri apibendrintai įvertinta kaip „nuolatinis nepagrįstų skundų rašymas“, ir toks nuomonės teisingumas neturi būti įrodinėjamas. Taip pat B. S. paaiškino, kad ji girdėjo, kaip ieškovė šlavusią R. J. išvadino necenzūriniais žodžiais, be to ir ji pati buvo išvadinta necenzūriniais žodžiais. Be to paaiškino, kad ieškovė jai skambindavo be priežasties, sakydama kur ji šiuo metu leidžia bendrijos pinigus (ji tuo metu buvo parduotuvėje), taip pat vedžioja šuniuką. Liudytoja V. S. patvirtino, kad ieškovė ją šmeižia per savivaldybę, taip pat kitas institucijas, nors atlikusi bendrijos auditą nieko blogo nebuvo nerasta. Liudytoja G. V. parodė, kad yra girdėjusi, kad I. B. viskas per susirinkimus negerai, viskas blogai apskaičiuota, buvęs pirmininkas R. S. vogė, dabar vagia B. S. Liudytoja R. J. teisme taip pat parodė, kad ieškovė ją stebi su vyru išeinant/sugrįžtant. Taigi byloje apklaustų liudytojų parodymais, B. S. paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės skunde nurodyti faktai iš esmės yra grįsti tikrais, nepramanytais įvykiais, t. y. ginčijamoms žinioms ir jų pagrindu susidarytai nuomonei paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Jokių tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas pakartotinai pažymi, kad skundo 1 punkte pavartoti žodžiai jokios menkinančios reikšmės neturi, jais nebuvo siekta ieškovės nei įskaudinti, nei sumenkinti, tiesiog bandyta spręsti susidariusias problemas, apie tai informuojant ieškovės dukrą. Atsižvelgiant į tai taip pat nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo.

Vertinant skundo 3 punkte nurodytus, prašomus paneigti teiginius, t. y. kad „Neseniai įvyko incidentas, kai remontavome bendrus koridorius, ji apkaltino darbuotojus ir pirmininkę neva iš jos „pavogė pinigus”. Pradėjo vyti juos lauk iš bendro naudojimo koridoriaus, trukdė vykdyti remonto darbus. Visus kaimynus skatino neplauti grindų, nes pasak jos turėtų išplauti pirmininkė“, jokio ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo bendrijos koridoriuose vyko remontas, nekilo. Atsakovės atstovė B. S. paaiškino, kad vykstant koridorių remontui, ieškovė reikalavo juos remontavusių UAB „Rastus“ darbuotojų jų duomenų, o jai, atėjusiai apžiūrėti darbų, pradėjo rėkti „vagys, pavogėte mano pinigus“, dėl ko buvo parašytas pareiškimas policijai. Kad dėl šio įvykio B. S. kreipėsi su prašymu atlikti tyrimą, patvirtina ir byloje esantys 2016 m. kovo 22 d. prašymas (b. l. 28) ir 2016 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 30). Kaip matyti iš šio nutarimo turinio, UAB „Rastus“ darbuotojai apklausiami apie įvykio aplinkybes nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d., apie 10 val. jiems dirbant P. Lukšio g. 2 namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ketvirtame aukšte ir dažant koridoriaus sienas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) išėjo garbingo amžiaus moteris bei pareikalavo jų pasakyti anketinius duomenis, darbovietę, o pastariesiems atsisakius, išvadino juos bepročiais. Atliekant tyrimą I. B. taip pat pripažino, kad ji I. B. išvadino „vagilka“ (b. l. 30). B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu I. B. rėkė „eikite lauk“, „neleisiu dirbti“. Be to paaiškino, kad I. B. savo kaimynus iš 4 aukšto skatino neplauti grindų, dėl to net skambino ir į savivaldybę. Grindis vėliau, po asmens iš savivaldybės skambučio, kuris atsakingas už socialinį būstą, išplovė ji, B. S. su kitais namo gyventojais. Skunde nurodytu faktus apie tai, kad remontuojant koridorius buvo kilusi konfliktinė situacija, patvirtino ir liudytojais apklausti G. V. (parodė, kad ji girdėjo apie tai, kad I. B. iškoliojo namą remontavusius darbininkus), I. B. (girdėjo, kad I. B. kabinėjosi prie darbininkų, tą šnekėjo patys darbininkai), liudytojas B. I. (parodė, kad darant remontą ieškovė puldinėjo darbininkus, jam jie sakė, kad I. B. prašė nedaryti remonto). Taigi šių faktinių duomenų pagrindų taip pat konstatuotina, kad skundo 3 punkte nurodyti teiginiai yra grįsti tikrais, nepramanytais įvykiais, t. y. ginčijamiems teiginiams paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Be to tokio pobūdžio informacija neturi žeminančio jokio žeminančio pobūdžio. Jokių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, ieškovė nepateikė.

Ieškovė prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginius, kad „Žemiau pasirašiusiems gyventojams nusibodo I. B., Jūsų mamos nuolatiniai persekiojimai, įžeidinėjimai, skundai policijai, savivaldybei, žiniasklaidai“. Šiuo teiginiu dėstomas bendro pobūdžio gyventojų požiūris ir supratimas apie ieškovės veiklą bendrijos ir jos gyventojų atžvilgiu, daromas apibendrintas vertinimas ir išvada (nurodoma, kad tokie veiksmai gyventojams atsibodo). Taigi toks analizuojamo teksto turinys suponuoja išvadą, kad tai yra subjektyvus skundą pasirašiusių asmenų požiūris ir supratimas, t. y. nuomonė, grįsta jau anksčiau aptartų, skunde nurodytų faktų analize. Kaip minėta anksčiau, skundo 2, 3 punktuose punkte nurodyti teiginiai apie ieškovę yra teisingi, todėl skundą pasirašiusių asmenų apibendrinta nuomonė apie I. B., yra grįsta realiai egzistuojančiais duomenimis, sudariusiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad I. B. rašydavo skundus dėl buvusio pirmininko S. veiksmų, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė skundžiasi dėl jos neva vedamos dvigubos buhalterijos, ji pastoviai rašo atsakymus savivaldybei dėl I. B. skundų. Liudytoja V. S., bendrijos buhalterė taip pat nurodė, kad ją ieškovė šmeižia ir per savivaldybę, ir kitas institucijas, tačiau atlikus bendrijos auditą, nieko bloga nebuvo rasta. Liudytoja R. J. nurodė, kad jai buvo iškviesta gaisrinė, taip pat kreiptasi ir į policiją. Ieškovė patvirtino, kad dėl renkamų mokesčių pagal jos prašymą specialų tyrimą atliko net visuomeninis transliuotojas LRT. Pažymėtina, kad ginčo skundas buvo surašytas dėl to, kad 2016 metų pavasarį, remontuojant laiptines, ieškovės elgesys peržengė leistinas ribas (B. S. parodymai). Skundu ir buvo siekiama apie tai pranešti ieškovės dukrai, manant, kad tai galimai padės išspręsti įsisenėjusį konfliktą dėl ieškovės nemokamų mokesčių, nurodant kad gyventojams nusibodo ieškovės skundai policijai, savivaldybei, žiniasklaidai. Pats skundas surašytas etiškai, adresuojamas tik ieškovės dukrai, skundą pasirašiusių asmenų nuomone išnaudojus visas galimybes, toliau nebežinant kaip elgtis, bandant per tarpininką- ieškovės dukrą rasti pagalbą. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo skundu nebuvo siekta ieškovės nei pažeminti, nei pažeisti jos garbę ir orumą. Todėl tokia skundo 4 punkte nurodoma nuomonė negali būti pripažintina žeminančia garbę ir orumą (įžeidžiančia), nes objektyvus faktinis pagrindas jai susiformuoti ir pareikšti buvo pakankamas, todėl jokio pagrindo šioje dalyje tenkinti ieškovės reikalavimo dėl garbės ir orumo gynimo, nėra.

Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės pirmasis reikalavimas, konkrečiai „Pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginius ir per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos jai atsiųstame rašte paneigti šiuos paskleistus neatitinkančios tikrovės ir žeminančius mano garbę ir orumą duomenis“ yra neaiškus, nes nėra nurodyta kokius konkrečiai tikrovės neatitinkančius teiginius prašoma paneigti. Atsakydama į tai ieškovės atstovė paaiškino, kad patikslinus ieškinį nebeliko reikalavimo paneigti pirminio ieškinio 1 p. nurodytus teiginius, kad „ji yra piktybinė skolininkė, nemokanti mokesčių“, t. y. ieškinio 1 p. nurodytų reikalavimų buvo atsisakyta ir jokie reikalavimai šioje apimtyje nekeliami. Kaip matyti iš pradinio ieškinio reikalavimų (b. l. 1- 4) , ieškovė kėlė reikalavimus dėl 2017 m. spalio 10 d. ir 2016 m. birželio 6 d. raštuose nurodytų teiginių paneigimo (rezoliucinės dalies 1.1., 1.2 punktai), tuo tarpu patikslintame ieškinyje (b. l. 18- 22) jų, pašalinus ieškinio trūkumus, jau nebeliko. Patikslintu ieškiniu (rezoliucinės dalies antras sakinys) prašoma paneigti jai bei jos dukrai D. G. atsiųstuose raštuose paskleistus duomenis, t. y. šis reikalavimas visiškai apima patikslinto ieškinio 1 punktą (prašoma paneigti tik jai atsiųstame rašte paskleistus duomenis). Atsižvelgus į tai sutiktina su ieškovės atstove, kad šios bylos nagrinėjimo apimtis- tik 2016 m. balandžio 13 d. skundas, adresuotas D. G., o ieškinio rezoliucinės dalies dubliuojantis tekstas vertinamas kaip rašymo apsirikimas, nekliudantis gintis nuo pareikšto patikslinto reikalavimo, kurio apimtis, kaip minėta, tik 2016 m. balandžio 13 d. skundas ieškovės dukrai.

Apibendrinant konstatuotina, kad išnagrinėjus bylą nepasitvirtino kad atsakovės skunde nurodyti faktai iš būtų grįsti netikrais, pramanytais įvykiais, t. y. ginčijamoms žinioms ir jų pagrindu susidarytai nuomonei paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Skundo teiginiai jokios menkinančios reikšmės neturi, jais nebuvo siekta ieškovės nei įskaudinti, nei sumenkinti, tiesiog buvo bandyta išspręsti kylančias problemas, apie tai atsakovės manymu informuojant tinkamą asmenį- ieškovės dukrą. Atsižvelgus į tai ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo neatitinkančiais tikrovės teiginių ir įpareigojimo juos paneigti atmestinas, kaip nepagrįstas- CPK 177, 178, 183, 185 straipsniai.

Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo- pripažinti atsakovės teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl skunde išdėstytų tikrovės neatitinkančių jos garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, todėl neturtinei žalai atlyginti prašo priteisti 4300 eurų, t. y. už kiekvieną parašą po 100 Eur neturtinės žalos. Atsakomybė už asmens garbės ir orumo pažeidimus yra deliktinė, todėl neturtinė žala priteistina tik tuomet, kai nustatomi atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp tų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atmestus ieškinį dalyje dėl garbės ir orumo gynimo, iš to kylantis išvestinis reikalavimas priteisti iš 4300 Eur žalą, tai pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Išnagrinėjus bylą spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-4807-20514 teikiama teisinė pagalba, ją 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi ir kitų išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 444,34 Eur. Kadangi ieškovė nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra atleista, todėl ieškinį atmetus iš ieškovės šios išlaidos nepriteisiamos- CPK 96 straipsnio 1 dalis. Atsakovė šioje byloje patyrė 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios susijusios su susipažinimu su pateikta medžiaga, konsultavimu, atsiliepimo parengimu, pasirengimu bylai ir atstovavimu teisme. Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, net jai esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžeto- CPK 93 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys atmestas visiškai, atsakovės prašomoms priteisti išlaidoms esant pagrįstoms dokumentais, joms neviršijant Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85, 2015 m. kovo 19 d. redakcija ir CPK 98 straipsnio 2 dalis), iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą- CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje sudaro 1,39 Eur. Kadangi jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos negali būti priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei P. Lukšio 2 namo savininkų bendrijai, į. k. 302810326, iš ieškovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.