Kauno apygardos teismo nutartis

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 27 d. I. B. kreipėsi į bendrijos pirmininkę B. S. su prašymu atsakyti į 6 jos suformuluotus klausimus. 2017 m. gruodžio 10 d. surašytas atsakymas, kurį I. B. patvirtino gavusi, kuriame be kita ko nurodoma, kad „Tu ir pati yra skolininkė, piktybiškai nemokanti mokesčių“. Atsakovė pašalinusi ieškinio trūkumus ir patikslinusi ieškinio reikalavimus, jokių reikalavimų dėl šiuose jai asmeniškai atsakovės atsiųstuose raštuose informacijos paneigimo nekėlė. Teismas vertino, jog bylos nagrinėjimo apimtis, atsižvelgus į patikslinto ieškinio reikalavimus – skundas, adresuotas (duomenys neskelbtini) savininkei, ieškovės I. B. dukrai (skundo 6 punktas) D. G.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl to, kad ieškovės dukrai D. G. buvo paskleistos žinios/nuomonė apie jos motiną, šioje byloje ieškovę I. B., nekilo. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar šios paskleistos žinios/nuomonė atitinka tikrovę.

7. Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, jų visumą, sprendė, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skunde nurodyti faktai apie ieškovę atitinka tikrovę. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad nors skundo ginčo žinias/nuomonę apie ieškovę vienasmeniškai surašė bendrijos pirmininkė B. S., tačiau šio skundo iniciatyva kilo iš namo gyventojų pusės (B. S. patvirtino, kad buvo nuspręsta kreiptis kolektyviškai, kai ji buvo išvadinta kvaile, durne, kad yra neblaivi; liudytojai G. V., I. B. ir B. I. parodė, kad skundas surašytas tam, kad ieškovės dukra imtųsi priemonių; R. J. parodė, kad skundą norėjo rašyti visi namo gyventojai). Surašydama skundą B. S. vadovavosi ne tik savo, tačiau didelės bendrijos gyventojų turima informacija apie I. B., kurią apibendrinus ir surašė skunde. Liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad jie, kiekvienas atskirai, prieš pasirašydami po skundu, susipažino su jo turiniu, t. y. jį buvo perskaitę, ir jį pasirašydami patvirtino, kad jame nurodyti faktai atitinka tikrovę.

8. Teismas nurodė, jog nors I. B. teigė, kad skundo 1 punkte nurodyti teiginiai yra neteisingi, t. y. kad nieko ji nuolatos nepersekioja, neįžeidinėja, nesikiša į privačių žmonių gyvenimą, tačiau jokių faktinių duomenų, pagal kuriuos teismas galėtų konstatuoti, jog skundo 1 punkte nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, nepateikė. Tačiau pareiga įrodyti, jog paskleista žinia (faktai ir duomenys) atitinka tikrovę, kaip minėta tenka šią žinią paskleidusiam asmeniui. B. S. paaiškino, kad buvo nuspręsta kreiptis pagalbos į ieškovės dukrą, kai ji buvo išvadinta kvaile, durne, kad yra neblaivi. Aplinkybes apie tai, kad skundo 1 punkte nurodyti teiginiai yra teisingi patvirtino ir teisme apklaustų liudytojų parodymai.

9. Teismas, įvertinęs liudytojų V. S., G. V., I. B., R. J., B. I. parodymus, sprendė, jog jų nurodomos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad I. B. elgesys neatitinka net minimalių daugiabučio gyvenamojo namo kaimyniško elgesio ir bendravimo standartų ir ne be pagrindo apibendrintai įvertintas kaip nuolatos persekiojantis, įžeidžiantis ir besikišiantis į privatų žmonių gyvenimą. Be to, teismo vertinimu, Skundo 1 punkte nurodyta aplinkybė „nuolatos“, turi būti vertinama ir kaip apibendrinanti nuomonė, subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nes nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Teismas pažymėjo, kad skundo 1 punkte pavartoti žodžiai jokios menkinančios reikšmės neturi, jais nesiekta ieškovės nei įskaudinti, nei sumenkinti, tiesiog tokiu būdu bandyta spręsti susidariusias problemas, apie tai informuojant atsakovės manymu tinkamą asmenį - ieškovės dukrą.

10. Teismo vertinimu, skundo 2 punkte nurodyti teiginiai, kad „Skambina į žmonių darbovietes ir šmeižia, kad jie neva vagia iš darbovietės maistą. Negana to grasina susidorojimu. Nuolatos rašo nepagrįstus skundus policijai, dėl jai neįtikusių gyventojų. Susitikus prie namo gyventojus juos iškeikia necenzūriniais žodžiais. Stebi jai nepatikusius gyventojus, seka jų grįžimo ir išėjimo laiką“ iš esmės turi būti vertinami kaip žinia, o ne kaip nuomonė, nes jie yra pakankamai kategoriški ir suformuluoti kaip realius faktus atspindintys teiginiai. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad paskelbti teiginiai atitinka tikrovę. Ji paaiškino, kad į ją kreipėsi kaimynė J. P., kuri skundėsi, kad I. B. pranešė darbdaviams apie tai, kad ji iš darbovietės vagia maisto produktus. Be to jai žinoma kad J. P. buvo grasinta - pastarajai buvo atsiųsta žinutė, kad „bus išplėštas liežuvis su gomuriu“. Kad ši skunde nurodyta informacija yra teisinga, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos R. J. ir V. S. B. S. taip pat nurodė, kad I. B. rašydavo skundus dėl buvusio pirmininko R. S. veiksmų, taip pat kreipėsi į prokuratūrą ir dėl jos, kaip pirmininkės veikos, tačiau I. B. skundas nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Be to, kad ieškovė taip pat kreipėsi ne tik į policiją, bet ir priešgaisrinę tarnybą, patvirtino R. J.

11. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad gyvenamojo namo gyventojai, esant faktiniam pagrindui - ieškovei pastoviai kreipiantis į policiją, turėjo pakankamą pagrindą susidaryti savo nuomonę, kuri apibendrintai įvertinta kaip „nuolatinis nepagrįstų skundų rašymas“, ir toks nuomonės teisingumas neturi būti įrodinėjamas. Byloje apklaustų liudytojų parodymais, B. S. paaiškinimais teismas taip pat nustatė, kad atsakovės skunde nurodyti faktai iš esmės yra grįsti tikrais, nepramanytais įvykiais, t. y. ginčijamoms žinioms ir jų pagrindu susidarytai nuomonei paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Jokių tai paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas pažymi, kad skundo 2 punkte pavartoti žodžiai jokios menkinančios reikšmės neturi, jais nebuvo siekta ieškovės nei įskaudinti, nei sumenkinti, tiesiog bandyta spręsti susidariusias problemas, apie tai informuojant ieškovės dukrą.

12. Vertindamas skundo 3 punkte nurodytus, prašomus paneigti teiginius, t. y. kad „Neseniai įvyko incidentas, kai remontavome bendrus koridorius, ji apkaltino darbuotojus ir pirmininkę neva iš jos „pavogė pinigus”. Pradėjo vyti juos lauk iš bendro naudojimo koridoriaus, trukdė vykdyti remonto darbus. Visus kaimynus skatino neplauti grindų, nes pasak jos turėtų išplauti pirmininkė“, teismas nurodė, kad jokio ginčo dėl to, kad gyvenamojo namo bendrijos koridoriuose vyko remontas, nekilo. Atsakovės atstovė B. S. paaiškino, kad vykstant koridorių remontui, ieškovė reikalavo juos remontavusių UAB „Rastus“ darbuotojų jų duomenų, o jai, atėjusiai apžiūrėti darbų, pradėjo rėkti „vagys, pavogėte mano pinigus“, dėl ko buvo parašytas pareiškimas policijai. Kad dėl šio įvykio B. S. kreipėsi su prašymu atlikti tyrimą, patvirtina ir byloje esantys 2016 m. kovo 22 d. prašymas (b. l. 28) ir 2016 m. balandžio 4 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 30). B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu I. B. rėkė „eikite lauk“, „neleisiu dirbti“. Be to paaiškino, kad I. B. savo kaimynus iš 4 aukšto skatino neplauti grindų, dėl to net skambino ir į savivaldybę. Grindis vėliau, po asmens iš savivaldybės skambučio, kuris atsakingas už socialinį būstą, išplovė ji, B. S. su kitais namo gyventojais. Skunde nurodytus faktus apie tai, kad remontuojant koridorius buvo kilusi konfliktinė situacija, patvirtino ir liudytojais apklausti G. V. (parodė, kad ji girdėjo apie tai, kad I. B. iškoliojo namą remontavusius darbininkus), I. B. (girdėjo, kad I. B. kabinėjosi prie darbininkų, tą šnekėjo patys darbininkai), liudytojas B. I. (parodė, kad darant remontą ieškovė puldinėjo darbininkus, jam jie sakė, kad I. B. prašė nedaryti remonto). Šių faktinių duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad skundo 3 punkte nurodyti teiginiai yra grįsti tikrais, nepramanytais įvykiais, t. y. ginčijamiems teiginiams paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Be to, teismo vertinimu, tokio pobūdžio informacija neturi jokio žeminančio pobūdžio.

13. Vertindamas ieškovės prašomus pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginius, kad „Žemiau pasirašiusiems gyventojams nusibodo I. B., Jūsų mamos nuolatiniai persekiojimai, įžeidinėjimai, skundai policijai, savivaldybei, žiniasklaidai“, teismas nurodė, kad šiuo teiginiu dėstomas bendro pobūdžio gyventojų požiūris ir supratimas apie ieškovės veiklą bendrijos ir jos gyventojų atžvilgiu, daromas apibendrintas vertinimas ir išvada (nurodoma, kad tokie veiksmai gyventojams atsibodo). Teismo vertinimu, toks analizuojamo teksto turinys suponuoja išvadą, kad tai yra subjektyvus skundą pasirašiusių asmenų požiūris ir supratimas, t. y. nuomonė, grįsta jau anksčiau aptartų, skunde nurodytų faktų analize.

14. Teismas pažymėjo, kad ginčo skundas buvo surašytas dėl to, kad 2016 metų pavasarį, remontuojant laiptines, ieškovės elgesys peržengė leistinas ribas (B. S. parodymai). Skundu ir buvo siekiama apie tai pranešti ieškovės dukrai, manant, kad tai galimai padės išspręsti įsisenėjusį konfliktą dėl ieškovės nemokamų mokesčių, nurodant, kad gyventojams nusibodo ieškovės skundai policijai, savivaldybei, žiniasklaidai. Pats skundas surašytas etiškai, adresuojamas tik ieškovės dukrai, skundą pasirašiusių asmenų nuomone išnaudojus visas galimybes, toliau nebežinant kaip elgtis, bandant per tarpininką - ieškovės dukrą rasti pagalbą. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovė, šiuo skundu nebuvo siekta ieškovės nei pažeminti, nei pažeisti jos garbę ir orumą. Todėl teismas sprendė, jog tokia skundo 4 punkte nurodoma nuomonė negali būti pripažintina žeminančia garbę ir orumą (įžeidžiančia), nes objektyvus pagrindas jai susiformuoti ir pareikšti buvo pakankamas.

15. Teismas konstatavo, kad išnagrinėjus bylą nepasitvirtino, jog atsakovės skunde nurodyti faktai būtų grįsti netikrais, pramanytais įvykiais, t. y. ginčijamoms žinioms ir jų pagrindu susidarytai nuomonei paskelbti buvo pakankamas faktinis pagrindas. Skundo teiginiai jokios menkinančios reikšmės neturi, jais nebuvo siekta ieškovės nei įskaudinti, nei sumenkinti, tiesiog buvo bandyta išspręsti kylančias problemas, apie tai atsakovės manymu informuojant tinkamą asmenį - ieškovės dukrą. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo neatitinkančiais tikrovės teiginių ir įpareigojimo juos paneigti atmetė.

16. Teismas, atmetęs ieškinį dalyje dėl garbės ir orumo gynimo, sprendė, jog iš to kylantis išvestinis reikalavimas priteisti 4 300 Eur neturtinę žalą, taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.