Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. A. atstovės advokatės K. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankui, A. J., atstovaujančiam neveiksniam asmeniui J. J., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą palikimui priimti po jo motinos J. A. mirties. Nurodė, kad 2014-05-20 mirė pareiškėjo motina J. A., jos paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), palikėja turėjo vienintelį sūnų (pareiškėją); po J. A. mirties liko šis turtas: 147/588 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat piniginės lėšos AB „Swedbank“. Teigė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: gyvena Jungtinėje Karalystėje; nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius; yra bedarbis ir negalėjo grįžti dėl finansinių sunkumų, tačiau su motina nuolat bendravo, buvo grįžęs jos aplankyti keletą mėnesių iki motinos mirties, jos mirtis pareiškėjui buvo netikėta, dėl to patyrė skaudžių išgyvenimų. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. A. palikimo perėjimą valstybei; nurodė, kad įvertinus, jog palikėjos turtą sudaro nekilnojamasis turtas, į bylą suinteresuotu asmeniu trauktina VĮ Turto bankas (b. l. 34–35).Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškėjo Ž. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjos J. A. palikimo perėjimą valstybei, nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jei teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą.Suinteresuoto asmens J. J. atstovas A. J. pateikė atsiliepimą, dėl pareiškimo paliko spręsti teismo nuožiūra.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-25 nutartimi pareiškimo netenkino. Teismas nustatė, kad pareiškimas teismui buvo paduotas mirusiosios sesers S. L. iniciatyva, prašymu ir lėšomis po daugiau nei pusantrų metų nuo palikėjos mirties. Konstatavo, kad pareiškėjas neatliko jokių savarankiškų aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreikštas pareiškėjo noras priimti palikimą. Sprendė, kad pareiškime teisingai nurodyta tik viena priežastis, dėl ko terminas palikimui priimti buvo teismui pateiktas tik po pusantrų metų pareiškėjo tetos iniciatyva, – tai pareiškėjo įstatymų nežinojimas. Visas kitas pareiškime nurodytas priežastis (pinigų stygių, sveikatos problemas, paso neturėjimą) pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą tenkinti. Teigia, kad teismas neteisingai interpretavo ir ištyrė byloje esančius įrodymus ir įvertino faktines aplinkybes, tai sąlygojo teismo neteisingų išvadų padarymą. Nurodo, kad teisminis procesas buvo pradėtos ne pareiškėjo tetos, bet paties pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia priimti palikimą: kreipėsi teisinės pagalbos, teikė įrodymus, paaiškinimus. Pažymi, kad pareiškėjas yra visiškai veiksnus, geba pasirūpinti savimi ir turtu. Nurodo, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeisti nei privatūs, nei viešieji interesai, nes pareiškėjas yra vienintelis teisėtas pirmos eilės įpėdinis, o į palikimą niekas jokių teisių nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe atnaujinti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Taigi, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina mirė 2014-05-20, po mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad mirusiosios vardu registruotas nekilnojamas turtas: 147/588 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų mirusiosios banko sąskaitoje nėra.Pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: jis gyvena užsienyje; nežinojo, kad dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis per tris mėnesius; yra bedarbis ir negalėjo grįžti dėl finansinių sunkumų; su motina nuolat bendravo, buvo grįžęs jos aplankyti keletą mėnesių iki jos mirties; motinos mirtis pareiškėjui buvo netikėta, dėl to patyrė skaudžių išgyvenimų. Anot pirmosios instancijos teismo, minėtos pareiškime nurodytos priežastys nėra svarbios, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą palikimui priimti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Kaip teisingai nurodo pareiškėjo atstovė, pareiškėjas pats kreipėsi teisinės pagalbos ir sudarė atitinkamas atstovavimo sutartis, pats pateikė pareiškime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (pvz., Hackey pašalpų centro 2015-06-04 raštą ir t. t.). Tai, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, nesudaro pagrindo teigti, kad minėtą terminą praleidęs pareiškėjas neatliko aktyvių veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo paneigta, kad pareiškėjas palaikė ryšį su savo motina, buvo ją parsivežęs gyventi į užsienį. Aplinkybė, kad pareiškėjas neatvyko į motinos laidotuves, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas ar nerūpestingas. Priešingai, byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad pareiškėjas yra bedarbis, gauna kas dvi savaites 146 svarų nedarbo išmoką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 110 svarų kas mėnesį išleidžia mokesčiams už dujas, elektrą bei tarybos mokesčiui, jam lieka 180 svarų. Anot pirmosios instancijos teismo, jam lieka pakankamai pinigų bilietui į Lietuvą įsigyti. Tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad likusi po mokesčių sumokėjimo suma skiriama kitoms pareiškėjo išlaidoms: maistui, aprangai ir pan. Minėtos išlaidos laikytinos protingomis, jų įrodinėjimas nėra reikalingas (CPK 178 str.). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, neįvertino, kad, turint omenyje pareiškėjo nustatytas ligas ir jų pobūdį (psichologinės), dėl motinos mirties pareiškėjo sveikatos problemos (ligos) galėjo paūmėti. Manytina, kad visuma nurodytų priežasčių galėjo turėti įtakos pareiškėjo pavėluotam kreipimuisi dėl palikimo priėmimo.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises ir pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų intereso balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-78-248/2016). Nagrinėjamu atveju palikėjos turtas atsirado po jos mirties, turtas nėra priimtas nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, suinteresuoti asmenys, kuriems toks turtas galėtų atitekti, neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, todėl darytina išvada, jog kitų asmenų interesai negali būti pažeisti.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs teismai neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, todėl skundžiamos teismo nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta, – ji naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.), pareiškėjui atnaujintinas terminas palikimui priimti (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo Ž. A. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Ž. A. terminą palikimui priimti po palikėjos J. A. mirties.