Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-976-462/2012

Teisėja Skaistė Valinskytė (Proceso Nr. 1-38-3-00002-2012-2)

2012 m. gruodžio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo L. U. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžio, kuriuo N. Š. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. N. Š. priteisė iš L. U. 4 000 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusysis L. U. kreipėsi privataus kaltinimo tvarka į teismą, prašydamas pripažinti N. Š. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. už tai, kad ji paskleidė apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria jį paniekino ir pažemino, tai yra 2010 m. liepos mėnesį ji kreipėsi į Skuodo r. PK su pareiškimu, nurodydama, kad 2010 m. birželio 25 d., apie 11 val., L. U. mamos S. U. bute, esančiame Mokyklos g. 2, Skuode, jis pastūmė ją (N. Š.), dėl to ji tariamai atsitrenkė į sieną, po smūgio ir atsitrenkimo jai atsiradusios kraujosruvos kairiosios rankos dilbyje, atsinaujinę stuburo, operuoto prieš dvejus metus, skausmai, vėliau kojų skausmai. 2010 m. rugpjūčio 4 d. ji gavusi iš Skuodo r. PK atsakymą dėl kreipimosi privataus kaltinimo tvarka, 2010 m. rugsėjo 14 d. N. Š. su skundu kreipėsi į teismą, kad L. U. būtų iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu jį išteisino, kadangi teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusysis nepadarė jokių sutrikdymų N. Š. sveikatai, ji turi atsakyti už tai, kad jį apšmeižė. Dėl šmeižto patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sutriko miegas, buvo paveikta nervinė sistema, vartojo vaistus, turėjo keletą kartų važiuoti į Skuodą iš Klaipėdos, atsiprašinėti iš darbo, jautėsi paniekintas ir pažemintas prieš savo pažįstamus ir kaimynus, dėl ilgo bylos nagrinėjimo ir paskirtos kardomosios priemonės negalėjo išvykti į numatytą kelionę į Egiptą, šmeižtas pakirto pasitikėjimą juo, patyrė nepatogumų darbe, todėl pašo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteisti iš N. Š. 5 000 Lt.

Apeliantas akcentuoja, kad 2011-09-15 nuosprendžiu, kurio N. Š. neskundė, nustatyta, kad jis N. Š. nepadarė jokių sužalojimų, kuriais buvo kaltintas. Privataus kaltinimo byloje Nr. 1-11-646/2011 yra komisijos ekspertizės aktas Nr. EKG 63/11(03), kuriame aiškiai pasakyta, jog nėra jokių objektyvių įrodymų, kad N. Š. būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai.

Šioje byloje yra liudytojų A. B. Š., S. U., J. R., I. V., G. V., gydytojos L. R. T. parodymai, jiems N. Š. skleidė melagingus prasimanymus, kad jis tariamai ją sužalojo. Tai įrodo, kad kaltinamoji paskleidė melagingas žinias tretiesiems asmenims, o ne tik policijos pareigūnams. Skuodas yra mažas miestelis ir N. Š. plačiai paskleidė šmeižikiškas žinias – apie tai ji pasakojo jo mamos kaimynams, gydytojams ir panašiai. Todėl teismo išvada, kad tretieji asmenys nebuvo informuoti apie tariamai jo padarytą nusikaltimą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Šioje byloje taip pat buvo apklausti I. V., kuri girdėjo, kaip jis buvo šmeižiamas, bei jo bendradarbiai T. P. ir A. Z., kurie papasakojo, kaip jį paveikė N. Š. šmeižtas. Be to, N. Š. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės ir vis tiek jį kaltino sveikatos sutrikdymu, o tai įrodo, kad ji veikė ir veikia tiesiogine tyčia.

Nukentėjusysis L. U. ir jo atstovas advokatas Egidijus Vilkas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintoji N. Š. ir jos gynėjas advokatas Rimvydas Kairys prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo L. U. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl N. Š. išteisinimo.

Išnagrinėjęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog išteisintosios N. Š. padarytoje veikoje nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. dispozicijoje numatytos veikos sudėties požymių, t. y. paskleidimo apie L. U. tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti L. U. arba pakirsti pasitikėjimą juo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad išteisintoji, kreipdamasi į teisėsaugos institucijas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, būtų piktnaudžiavusi teise, būtų melagingai nurodžiusi apie įvykį bei tariamus L. U. veiksmus.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje numatyta nusikaltimo dispozicija, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitą žmogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Pateiktas apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad N. Š. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką inicijuodama prieš jį privataus kaltinimo bylos Nr.1-11-646/2011 teisminį procesą, kurio metu jis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog aplinkybes, kurias nukentėjusysis įvardija kaip šmeižiančias jo asmenį, N. Š. išdėstė pareiškime policijai, po to apylinkės teismui pateiktame privačiame kaltinime – skunde, naudodamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų garantuojamomis savo teisėmis. Tokiu būdu N. Š. siekė apginti, jos manymu, pažeistas savo teises. Tai, kad teismo nuosprendžiu nepatvirtinta, jog L. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nesudaro pagrindo manyti, jog N. Š. siekė jį apšmeižti.

Susipažinus su nagrinėjamoje byloje esančia privataus kaltinimo bylos Nr. 1-11-646/2011 medžiaga matyti, kad N. Š. kaltino L. U. tuo, jog jis 2010 m. birželio 25 d., apie 11 val., jos kaimynės S. U. bute, esančiame daugiabučiame name Skuodo mieste, Mokyklos g. 2, ranka ją pastūmė, dėl to ji atsitrenkė į sieną. Po smūgio ir atsitrenkimo jai atsirado kraujosruvos kairiosios rankos dilbyje, atsinaujino stuburo, operuoto prieš dvejus metus, skausmai, vėliau kojų skausmai. Ji turėjo gydytis, po to taisyti sveikatos būklę sanatorijoje. Jai L. U. veiksmai sukėlė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Skuodo rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą Nr. 1-11-646/2011 konstatavo, kad N. Š. 2010-06-25 dienos metu įvykusio konflikto metu L. U. tik paėmė už parankės ir liepė eiti lauk iš jo motinos buto, bet jis nesuspaudė jos rankos, nepastūmė ją į sieną, tokie L. U. veiksmai nesukėlė N. Š. fizinio skausmo ir jos nesužalojo (bylos Nr. 1-11-646/2011, l. 119–122).

Šiame nuosprendyje teismas taip pat nustatė, kad N. Š. sveikata iki 2010-06-25 buvo bloga, ji sirgo įvairiomis ligomis, jai 2008 metais buvo padaryta stuburo operacija, po kurios ji juto įvairius juosmens, kaklo, stuburo, kojų negalavimus. Netgi 2010-06-25 naktį jai pasidarė bloga nuo to, kad jos butas buvo apipiltas vandeniu, buvo iškviesta greitoji pagalba, suleisti vaistai (b. l. 119–122).

Taigi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad N. Š. privataus kaltinimo skunde (pateiktame Skuodo rajono apylinkės teismui) nurodytu metu fizinis kontaktas tarp jos ir apelianto L. U. vis dėlto buvo, nors jo metu L. U. ir nepadarė veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaip minėta, bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šis nustatytas fizinis kontaktas tarp N. Š. ir L. U. buvo esant konfliktinei situacijai, aiškinantis aplinkybes dėl buto apipylimo vandeniu. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar N. Š. gali būti pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., teisiškai reikšminga yra tai, kad ji 2010-08-03 su pareiškimu kreipdamasi į Klaipėdos apskrities VPK Skuodo policijos komisariatą dėl 2010-06-25 11 val. įvykusio konflikto S. U. bute, o vėliau su privataus kaltinimo skundu į Skuodo rajono apylinkės teismą, bendrąja prasme nenurodė neteisingų žinių (informacijos), t. y. byloje neginčijamai nustatyta, kad nurodytu metu tarp bylos šalių buvo aiškinamasi dėl buto užpylimo aplinkybių bei jog tarp N. Š. bei L. U. įvyko fizinis kontaktas. Todėl negalima teigti, kad šiuo atveju išteisintoji nurodė jai melagingas žinias, informaciją.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad N. Š. būtų melavusi apie tai, jog nurodytu metu ir vietoje konfliktavo su apeliantu bei tarp jų buvo fizinis kontaktas.

Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs privataus kaltinimo byloje Nr.1-11-646/2011 surinktus duomenis daro išvadą, kad N. Š. kreipdami į Klaipėdos apskrities VPK Skuodo policijos komisariatą dėl 2010-06-25 11 val. įvykusio konflikto S. U. bute, o vėliau su privataus kaltinimo skundu į Skuodo rajono apylinkės teismą, netinkamai suvokė S. U. bute įvykusias faktines aplinkybes, vertindama jas klydo, todėl išdėstė savo klaidingą požiūrį į minėtas faktines aplinkybes.

Atsižvelgiant į išvardytus motyvus konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog N. Š. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. sudėtį. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pamatuoto pagrindo pripažinti, jog N. Š. sąmoningai siekė paskleisti apeliantą šmeižiančias žinias, jį pažeminti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. Š. pagrįstai išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo L. U. apeliacinį skundą atmesti.