- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-457/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kiliminija“
- Atsakovas
- „If P&C Insurance AS“
- Kategorijos
- 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Gintaro Pečiulio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „If P&C Insurance AS“ veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4372-104/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kiliminija“ ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“ veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kiliminija“ kreipėsi į teimą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ filialo 271 277,20 Lt draudimo išmokos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-07-11 ieškovas pasirašė su UAB „Karpet Peles“ susitarimą dėl bendradarbiavimo sąlygų, pagal kurį UAB „Karpet Peles“ kaip tiekėjas įsipareigojo tiekti ieškovui prekes, o ieškovas įsipareigojo pateiktas prekes parduoti ir atskirų susitarimų pagrindu atsiskaityti su tiekėju. Pagal minėtą susitarimą UAB „Karpet Peles“ pateikė ieškovui kilimus bendrai 406 401,36 eurų sumai. Ieškovas 2010-05-19 apdraudė gautas prekių atsargas pas atsakovą „If P&C Insurance AS“ nuo ugnies, gamtinių jėgų, vagystės, vandens rizikų, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Prekių sandėliavimui ieškovas naudojo V. T. įmonei priklausantį sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), iš kuriuo 2010-06-30 buvo įvykdyta 725,66 m. kilimų už 271 777,20 Lt vagystė. Dėl šio įvykio 2010-07-01 Kauno rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovas informavo atsakovą apie draudiminį įvykį. Atsakovas pradėjo įvykio tyrimą, tačiau praėjus 30 d. po įvykio, jokio atsakymo apie draudimo išmokos mokėjimą atsakovui nepateikė, o 2010-11-14 ieškovas elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad atsakovas negali priimti sprendimo, kadangi dar negavo šiam sprendimui priimti būtinų dokumentų, vėlesniais pranešimais atsakovas informavo, kad dar nėra gavęs policijos atsakymo dėl įvykio aplinkybių. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai vilkina sprendimo priėmimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 271 277,20 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos 271 277,20 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 5 925,54 Lt žyminio mokesčio ir 20,20 Lt pašto išlaidų. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad bylos šalys UAB „Kiliminija“ ir „If P&C Insurance AS“ 2010-05-19 sudarė įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartį, kuria apdraustos ieškovui UAB ,,Kiliminija“ priklausančios atsargos (kilimai), esančios (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta taikant draudimo apsaugos sąlygas: nuo ugnies, nuo gamtinių jėgų, nuo vagystės, nuo vandens rizikų, dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. 2010-06-30 buvo įvykdyta UAB „Kiliminija“ kilimų vagystė - iš minėto sandėlio pagrobta 725,66 m. kilimų už 271 777,20 Lt. Atsakovas 2010-07-01 užregistravo ieškovo pranešimą apie 2010-06-30 įvykį, tą pačią dieną Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 65-1-00931-10 dėl vagystės iš UAB „Kiliminija“ nuomojamo sandėlio patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 38 p., draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes, pasekmes ir nuostolio dydį. Taisyklių 38.1 – 38.5 p., nustatyta, kokie būtent dokumentai turi būti pateikti draudikui, tame tarpe, turi būti pateikti dokumentai iš policijos, patvirtinantys turto praradimą, sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat objekto apsaugos sutartis, jei tokios buvo sudarytos. Teismo teigimu, ieškovas įvykdė taisyklių 38. 1 – 38.5 p. reikalavimus, nes atsakovui buvo pateiktas UAB „Kiliminija“ ir Carpet Palace GMBH tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktai 2008-01-01-2010-12-31, įrodantys ieškovo kilimų įsigijimo faktą, nuomos ir panaudos sutartys, kurių pagrindu ieškovas naudojosi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) kilimų sandėliui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pažyma dėl informacijos pateikimo apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, UAB „Kiliminija“ 2010 m. balansas, liudijantis įmonės turto vertę iki vagystės, 2010-07-03 ieškovo turto inventorizacijos aktas ir prašymas apmokėti už draudiminį įvykį, be to, atsakovas gavo saugos tarnybos, saugojusios patalpas adresu (duomenys neskelbtini) pranešimą ir UAB „Samperna“, kurios apsaugos įranga buvo įrengta ieškovo nuomotose patalpose, atsakymą. Pagal taisyklių 38 p., draudikas turi teisę pareikalauti kitų dokumentų, nenurodytų 38 p., jei tai reikalinga įvykio aplinkybėms ar nuostolio dydžiui nustatyti. Teismas nurodė, kad duomenų, jog ieškovas pagal atsakovo reikalavimą atsisakė perduoti kokią nors egzistuojančią informaciją, byloje nėra. Atsakovo argumentas, kad jis nepriėmė sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo dėl to, kad nėra policijos patvirtinimo, jog ieškovas neprisidėjo prie jam priklausančių kilimų vagystės, teismo manymu, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui ir negali būti pagrindu nepriimti sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo, nes tokios informacijos dabartiniu metu nėra, o jeigu įstatymo nustatyta tvarka bus patvirtintas faktas, jog ieškovo darbuotojas prisidėjo prie jam priklausančių kilimų vagystės, t.y. įvykdė nusikaltimą, tai atsakovas galėtų kaltam asmeniui reikšti regresinį ieškinį. Dėl to teismas sprendė, kad nėra procesinio pagrindo ir stabdyti bylos nagrinėjimą. Be to, teismas nurodė, kad civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo prezumpcija, jeigu atsakovas daro prielaidą, kad galimai ieškovas yra nesąžiningas ir prisidėjo prie vagystės, todėl savo prielaidai patvirtinti privalėjo pateikti įrodymus, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pagal minėtų draudimo taisyklių 54 p., draudimo išmoka yra nuostolio, apskaičiuoto šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje nurodyta tvarka, suma. Bylos duomenimis, viso buvo pavogta apdrausto turto (kilimų) už 271 277,20 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas disponuoja visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybės ir pasekmes bei nuostolio dydį, todėl Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 59 p., Draudimo įstatymo 82 str. pagrindu privalo išmokėti ieškovui draudiminę išmoką – 271 277,20 Lt, bei sumokėti 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (271 277,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes atsakovas neįvykdė piniginės prievolės ieškovo atžvilgiu (CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas „If P&C Insurance AS“ filialas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą draudikas privalo tirti įvykį dėdamas reikiamas pastangas, patikrinti visas jam prieinamas aplinkybes tam, kad galėtų priimti sprendimą mokėti draudimo išmoką ar jos nemokėti ir informuoti asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą tuo atveju, jeigu sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo nepavyksta priimti per 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo apie įvykį (Draudimo įstatymo 82 str. 2, 3, 8 d.). Iki šiol nėra gauta visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, todėl atsakovas neturi galimybių priimti sprendimo dėl draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas turi pagrįstų abejonių dėl 2010-06-30 įvykio aplinkybių, dėl kurių sprendimas išmokėti draudimo išmoką ar jos nemokėti kol kas nėra priimtas, ir kurias būtina patvirtinti arba paneigti remiantis konkrečia rašytine informacija. Gavęs aiškų atsakymą iš policijos, kad yra atmesta ieškovo prisidėjimo prie kilimų vagystės versija, atsakovas spręs draudimo išmokos mokėjimo klausimą. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad šiuo metu jau yra gauti visi draudimo išmokos išmokėjimui būtini dokumentai.
2. Teismas pažeidė CPK 163 straipsnio 10 punkto nuostatą atmesdamas atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 65-1-00931-10. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punktas draudžia draudikui išmokėti draudimo išmoką neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu. Ikiteisminio tyrimo baigtis turi didelę reikšmę šios bylos teisingam išsprendimui ir tinkamam Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų vykdymui.
3. Ieškovo kilimų būklės ir vertės ekspertizė šiuo ginčo atveju turėtų esminės reikšmės civilinės bylos išsprendimui, todėl teismas, atsisakęs paskirti byloje ekspertizę, visiškai neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir pažeidė CPK 164 straipsnio 2 punkto normas. Nustačius būklę ir vertę tų kilimų, kurie liko sandėlyje, būtų galima nustatyti, ar tai tie patys kilimai, kurie išvardinti sąskaitose, ar jie neprarado savo vertės dėl netinkamų laikymo sąlygų.
4. Teismas, nurodydamas, kad buvo pagrobta kilimų už 271 777,20 Lt dydžio sumą, visiškai neargumentavo, kokias įrodymais vadovaudamasis nustatė ieškovo galimai patirtos žalos dydį.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Kiliminija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo turto vagystė yra draudiminis įvykis, todėl pirmosios instancijos teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovo draudimo išmoką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos dydžio.
Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju
CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vitulas“ v. UAB DB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, Nr. 3K-3-257/2009; kt.).
Draudimo įstatymo 82 straipsnio (2009-12-17 įstatymo Nr. XI-582 redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas; 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB ,,Lietuvos draudimas”, bylos Nr. 3K-3-213/2006).
Atsižvelgiant į tai, byloje sprendžiant dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, turi būti nustatinėjama, ar įvyko draudžiamasis įvykis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-19 ieškovas UAB „Kiliminija“ ir atsakovas „If P&C Insurance AS“ pasirašė turto draudimo sutartį (t. 1, b. l. 45), kuria buvo apdraustos ieškovui priklausančios atsargos (kilimai), esančios (duomenys neskelbtini), draudimo suma nustatyta 1 365 871 Lt. Draudimo sutartis sudaryta taikant draudimo apsaugos sąlygas: nuo ugnies, nuo gamtinių jėgų, nuo vagystės, nuo vandens rizikų, dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos. Draudimo sutartis sudaryta Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 ir prašymo draudimo sutarčiai sudaryti pagrindu (t. 1, b. l. 170, 171-184). Ieškovas 2010-07-01 pateikė atsakovui pranešimą apie 2010-06-30 įvykį, kurio metu buvo pavogti ieškovui priklausantys kilimai, esantys (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate 2010-07-01 pradėtas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 65-1-00931-10 dėl vagystės iš UAB „Kiliminija“ nuomojamo sandėlio patalpų (t. 1, b. l. 43, 102, 104).
Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokią įrodinėjimo tvarką, nurodydamos, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Pažymėtina, kad įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatomos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2006; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „HUAN YU“ v. UADB „Seesam Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-225/2010).
Apeliantas skunde nurodo, kad kol nėra gauta visa informacija iš policijos (prokuratūros), reikšminga nustatant įvykio aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį, ir kol nėra atmesta ieškovo prisidėjimo prie kilimų vagystės versija, atsakovas negali priimti sprendimo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo. Teisėjų kolegijos nuomone, toks draudimo taisyklių nuostatų aiškinimas prieštarauja CK 6.193 straipsnyje suformuluotoms sutarčių aiškinimo taisyklėms.
Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, esančių šalių draudimo sutarties dalimi, 204.1 punkte numatyta, kad draudžiamasis įvykis yra apdrausto turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl šių atsitikimų, staiga ir netikėtai įvykusių draudimo apsaugos galiojimo metu: vagystės įsilaužus – turto pagrobimas įsilaužus į užrakintą patalpą, saugyklą, talpą, seifą ar saugomą aptvertą teritoriją panaudojus padirbtą raktą, kuris pagrobtas vagystės įsilaužus arba plėšimo metu ir tik tais atvejais, kai dėl šio fakto pranešta policijai. Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sudarydamos draudimo sutartį, jos šalys susitarė būtent taip, kaip nurodo apeliantas, aiškinti draudiminio įvykio (vagystės) patvirtinimo faktą ir šio įvykio pripažinimo draudiminiu, t. y. kai šis įvykis bus patvirtintas policijos (prokuratūros) ir atmesta ieškovo prisidėjimo prie įvykio versija. Ieškovas nesutinka su tokiu sutarties aiškinimu. Sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, ir visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Dėl pasakyto, sutikti su apelianto argumentais aiškinant Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisykles ir pripažinti, kad vagystės, kaip draudimo įvykio, faktas turi būti nustatytas tik gavus aiškų atsakymą iš policijos (prokuratūros) apie tai, ar ieškovas yra prisidėjęs prie kilimų vagystės, pagrindo nėra. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 65-1-00931-10.
Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 59 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos mokėjimą: kol draudėjas pagrįs nuostolio dydį; kol draudėjas pateiks draudžiamąjį įvykį pagrindžiančius dokumentus, nurodytus bendrosios dalies 38 punkte; jei draudėjui dėl draudžiamojo įvykio keliama baudžiamoji byla ar pradėtas teismo procesas – iki proceso pabaigos, jeigu sprendimas procese turi reikšmę nustatant, ar įvykis yra draudžiamasis ar (ir) nustatant nuostolių dydį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas atsakovui pateikė minėtų taisyklių 38 punkte nurodytus draudžiamąjį įvykį pagrindžiančius dokumentus. Kaip matyti iš atsakovo skunde nurodytų argumentų, atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindu yra ieškovui priklausiusių atsargų (kilimų) galimas vagystės inscenizavimas. Tačiau vagystės inscenizavimas siekiant gauti draudimo išmoką sudaro baudžiamąją atsakomybę užtraukiančią veiklą – sukčiavimą. Nagrinėjant šią bylą įrodymai, patvirtinantys ieškovo sukčiavimą, pateikti nebuvo. Nėra duomenų, kad šis faktas buvo konstatuotas ir vykdant ikiteisminį tyrimą.
Apelianto argumentai, kad ieškovas kilimų nesistengė parduoti, kilimai dvejus metus buvo nedrausti, ieškovas kilimus pirko už didelę sumą ir nėra pilnai už juos atsikaitęs, nustatant, ar įvykis (šiuo atveju vagystė) yra draudžiamasis, nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl draudimo išmokos dydžio
Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį, reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo sutarties tikslas – apsaugoti asmens turtinius interesus žalos atsiradimo atveju. Turto draudimo sutartis savo prigimtimi yra kompensacinio pobūdžio – už vieną draudimo įvykį draudėjas negali gauti didesnės draudimo išmokos negu faktiškai jo patirti nuostoliai.
Šioje byloje nustatyta, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi ieškovo atsargos (kilimai) buvo apdrausti nauja atkuriamąja verte, draudimo suma nustatyta 1 365 871 Lt. Pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, kurios yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis (CK 6.185, 6.992 str.), 47.2 punktą, kai turtas apdraustas nauja atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio sunaikintas ar prarastas, nuostoliu laikoma analogiško turto įsigijimo, pagaminimo kaina. Ieškovo UAB ,,Kiliminija“ sudaryta komisija, atlikusi kilimų, saugomų adresu (duomenys neskelbtini), inventorizaciją, nustatė, kad iš viso kilimų suskaičiuota 5237,44 kv. m. už 1 074 094,32 Lt, o trūksta kilimų – 725,66 kv. m. už 271 777,20 Lt (t. 1, b. l. 38). Apeliantas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, kaip atsisakymo pagrindą taip pat nurodo kilimų būklės ir vertės pakitimą, dėl neva netinkamų jų laikymo sąlygų. Tačiau pagal Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 16-18 punktus draudikas, gavęs draudėjo prašymą draudimo sutarčiai sudaryti, pasiūlo draudimo sąlygas, remdamasis draudėjo pateikta ir turto apžiūros metu gauta informacija bei dokumentais. Apeliantas, teigdamas, kad ieškovo kilimai buvo laikomi netinkamomis sąlygomis, neteigia, kad ieškovas trukdė jam įvykdyti minėtų taisyklių nuostatas, bei apžiūrėti atsargų laikymo sąlygas bei jas įvertinti sudarant turto draudimo sutartį. Kaip patvirtino ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovas prieš sudarydamas draudimo sutartį su ieškovu, tikrino kilimų sandėliavimo sąlygas bei jas pripažino tinkamomis, taip pat atsakovas patikrino kilimų kiekį ir kokybę. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys turto draudimo sutartį pasirašė 2010-05-19, įvykis, kurio metu buvo pavogti ieškovui priklausantys kilimai, įvyko 2010-06-30, t. y. po daugiau kaip mėnesio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad per tokį trumpą laiko tarpą kilimų kokybė dėl jų laikymo sąlygų galėjo žymiai pakisti, dėl ko sumažėjo ir jų vertė.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė įvykdyti tarp šalių sudaryta draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo 271 277,20 Lt draudimo išmoką ieškovui priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.