Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M., jo įstatyminei atstovei J. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui D. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7368-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-7368-2024 M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. liepos 1 d. 23.30 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jos vairuoti (neįgijęs), nepasirinko saugaus greičio, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino ir apie tai nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126, 127, 222 punktų reikalavimus. Jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 12 mėnesių.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. teismo posėdyje pateiktą skundą palaikė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nesutiko su paskirtos baudos dydžiu. Nurodė, kad kai padarė avariją, susitrenkė galvą, pasimetė ir pabėgo iš įvykio vietos. Kitą dieną pamatė skelbimą socialiniame tinkle „facebook“ apie padarytą avariją ir prašymą susisiekti. Iš karto susisiekė su nukentėjusiuoju ir nuvyko su juo susitikti, bet nukentėjusysis dėl žalos nesitarė ir jau buvo pranešęs policijos pareigūnams. Žalą nukentėjusiam beveik atlygino, liko viena įmoka. Jis kiek galėjo dirbo – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. (duomenys neskelbtini), tam, kad galėtų atlyginti kuo daugiau žalos, kad nereikėtų mokėti tėvams. Jis grynaisiais duodavo mamai, kad ji padarytų pavedimu apmokėtų dalį žalos. Stengėsi kiek galėjo prisidėdamas prie žalos atlyginimo. Šiuo metu, nuo rugsėjo mėnesio mokosi. Prašo sumažinti paskirtą baudą.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atstovė pagal įstatymą J. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad skundą teikė norėdami, kad būtų sumažinta bauda. Vaikas prisiima atsakomybę, kad padengtų padarytą žalą, padarė jaunystės klaidą. Dabar paskirta bauda baudžia ją, o ne sūnų, nes jos darbo užmokestis minimalus ir tokio dydžio baudos ji negali sumokėti. Ji viena išlaiko sūnų, taip pat turi kitą pilnametį vaiką, kuris vis dar mokosi. Padarytą žalą beveik atlygino, liko paskutinė įmoka, kurią turi sumokėti iki spalio 1 d. Žalos atlyginimas buvo išdėstytas dalimis trims mėnesiams. Viena mėnesinė įmoka yra 355,00 Eur. Prašo kiek galima sumažinti baudą. Nusižengimą sūnus padarė atsitiktinai, iki tol nebuvo baustas administracine tvarka, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai. Prašo kiek įmanoma sumažinti paskirtą baudą, nes tai didelė našta jai.

6. Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis girdėjo vakare smūgį, bet nepagalvojo, kad kas atsitrėkė į jo mašiną. Ryte kaimynas pranešė, kad matė, jog į jo mašiną įpuolė jaunuoliai važiavę motociklu. Apie įvykį pranešė policijai. Po to, jis įdėjo skelbimą socialiniame tinkle „facebook“, kad žalą padarę asmenys, prisipažintų. Tada vaikai ir prisipažino. Dėl žalos nesitarė ir nekalbėjo, nes draudimas sutvarkė automobilį ir pretenzijų jis M. M. neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

8. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

9. ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje padarymo fakto, faktinių įvykio aplinkybių, nėra. M. M. pripažino, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (neįgijęs), 2024 m. liepos 1 d. 23.30 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairavo draugui priklausančią transporto priemonę – motociklą „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusią transporto priemonę, ko pasėkoje ją apgadino ir apie tai nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. Be jo prisipažinimo, šias nusižengimų aplinkybes įrodo administracinio nusižengimo protokolas, nukentėjusiojo 2024 m. liepos 2 d. rašytiniai paaiškinimai, pateiktos eismo įvykio nuotraukos (Foto lentelė ROIK0124000400997, 2024 m. liepos 1 d. Eismo įvykio vietos schema, policijos vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas. Skunde keliamas tik Institucijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – baudos, jos dydžio individualizavimo klausimas. Pateiktu skundu prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirt nuobaudos (baudos) arba skirti kuo mažesnę baudą. Pareiškėjo prašymas iš esmės motyvuojamas teigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo M. M. charakteristika, jo jaunu amžiumi ir sunkia šeimos finansine padėtimi.

11. Iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad M. M. iki įvykio nebuvo baustas administracine tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Darbovietės pateiktoje charakteristikoje M. M. charakterizuojamas kaip tvarkingas, paslaugus, atsakingai atliekantis pavestas užduotis. Taip pat, pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad M. M. sąžiningai ėjo į darbą ir nepraleido nė vienos dienos. Kolektyve draugiškai laisvai bendrauja, drausminių nuobaudų neturi. Nuo 2024 m. rugsėjo mėn. M. M. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal (duomenys neskelbtini) modulinę profesinio mokymo programą (2024 m. rugpjūčio14 d. Profesinio mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Bylos duomenimis M. M. įstatyminės atstovės – mamos J. M., darbo užmokestis siekia apie 700,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad viena išlaiko nepilnametį sūnų M. M. bei teigė, jog sūnus šiuo metu mokosi, santaupų neturi, dėl ko, paskirta bauda, tai nuobauda jai, o ne nepilnamečiui sūnui M. M..

13. Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

14. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

16. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

17. ANK 423 straipsnio 1 dalis numato vairuotojui sankciją – baudą nuo 300 iki 560 eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato vairuotojui sankciją – baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 2 000 iki 2 600 šimtų eurų. Pagal ANK 44 straipsnio nuostatas administraciniu nurodymu ar nutarimu skiriama bauda nepilnamečiui lygi pusei baudos, nustatytinos vadovaujantis šio kodekso taisyklėmis už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų. Vadinasi nepilnamečiui asmeniui skirtinos baudos dydis parenkamas nuo 150 iki 280 Eur už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir nuo 550 Eur iki 900 arba 900 Eur už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nes teisės vairuoti transporto priemones iki pilnametystės jis įgyti negali, o ANK 44 straipsnis numato, kad nepilnamečiui negali būti skiriama didesnė negu devynių šimtų eurų bauda. ANK 423 straipsnio 4 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų. ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų.

18. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog M. M. atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. M. M. už padarytus nusižengimus pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį buvo paskirtos nuobaudos ir nustatyti minimalūs specialiosios teisės atėmimo terminai (pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį bei 426 straipsnio 7 dalį).

19. ANK 43 straipsnio 2 dalis nustato, jog skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat gali būti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį ir nepilnamečio asmenybę ir siekdami veiksmingiau įgyvendinti šio kodekso 42 straipsnyje nustatytą nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtį, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros taikymo.

20. Pažymėtina, kad šiuo atveju M. M. padarė pakankamai pavojingą veiką – neturėdamas įgūdžių vairuoti transporto priemonę – motociklą, bei neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka teisės vairuoti transporto priemonę, kuri ir taip yra padidinto pavojaus šaltinis, o nepatyrusio ir tinkamai neapmokyto asmens rankose kelianti realų pavojų, tiek pačiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir kitiems asmenims. Be to, įvertintina ir tai, kad M. M., neturėdamas teisės vairuoti ir tu pačiu neturėdamas vairavimo praktikos ir galimai tinkamų įgūdžių, sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į kitą, aikštelėje stovėjusią transporto priemonę, ja apgadino, ir po įvykio pasirinko neleistiną veikimo būdą – iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai tik laimingas atsitiktinumas, kad nebuvo sužalotas kitas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas nepilnametis M. M. nesusižalojo pats. Jau pačios administracinių nusižengimų padarymo aplinkybės rodo, kad šiuo atveju nuobaudos skyrimo tikslai negali būti pasiekti neskiriant ar itin ženkliai švelninant paskirtą bausmę – baudą.

21. Pagal teismų praktiką, taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017). Kaip teismo posėdžio metu paminėjo ir Institucijos atstovas, pažymėtina, kad neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015).

22. Įvertinęs tai, kas nurodyta ankščiau, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu M. M. pagrįstai paskirtos bausmės – baudos bei administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas. Vis dėlto, vertinant M. M. paskirtos baudos proporcingumą, pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-34-507-2015, Nr. 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

23. Be to, šiuo atveju turėtų būti taikomi ir ANK 42 straipsnio 1-2 dalyse numatyti nepilnamečio administracinės atsakomybės principai: užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu.

24. Atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę – M. M. yra nepilnametis, labai jauno amžiaus. Taip pat įvertintinos ir jau aptartos M. M. charakterizuojančios aplinkybės, t. y., kad M. M. neteistas, iki įvykio nebuvo baustas administracine tvarka, vasaros laikotarpiu – nuo 2024 m. liepos 4 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. dirbo, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip tvarkingas, atsakingai atliekantis pavestas užduotis, sąžiningas, darbovietėje nepraleido nė vienos dienos, o nuo 2024 m. rugsėjo mėn. M. M. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Vertinant M. M. paskirtos nuobaudos – baudos, proporcingumą, atsižvelgtina ir į tai, kad sekančią dieną po eismo įvykio, M. M. socialiniame tinkle pamatęs pranešimą apie apgadintą transporto priemonę, prisipažino sukėlęs eismo įvykį, dėl to gailėjosi. Taip pat, byloje pateiktais duomenimis, su apgadintai transporto priemonei žalą atlyginusia draudimo bendrove – ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, susitarė dėl žalos atlyginimo bei atlygino didžiąją dalį žalos, 2024 m. rugpjūčio 14 d. draudimo bendrovei sumokėjo 344,61 Eur ir 2024 m. rugsėjo 8 d. – 355,00 Eur, iš viso draudimo bendrovei atlygino 699,61 Eur žalą iš padarytos 1 054,61 Eur ir kaip nurodė teismo posėdžio metu, paskutinę įmoką žalai atlyginti turi sumokėti iki spalio 1 d. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam M. M., jo sprendimams ir veiksmams teigiamą įtaką daro ir jo įstatyminė atstovė – mama J. M., kuri prisiima atsakomybę už sūnaus veiksmus, koreguoja jo nuostatas tinkama linkme.

25. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui bei aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismo vertinimu ir mažesnis nei numato ANK 426 straipsnio 2 dalis, baudos dydis, padės įgyvendinti ANK 22 ir 42 straipsniuose nustatytus tikslus – sulaikyti asmenį nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių visuma pripažintina pakankamu pagrindu spręsti, kad institucijos paskirta, nors ir minimali bauda nėra proporcinga administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumui, todėl yra tikslinga administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skiriant mažesnę baudą nei ANK 426 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali, nekeičiant paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo M. M., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą J. M., skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7368-2024 dalį, kuria M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 900 Eur bauda ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti M. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą – 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. liepos 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7368-2024 dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, M. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda 900 Eur bauda ir nustatyti, kad galutinė administracinė nuobauda – 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų) bauda.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.