Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei D.V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

21. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės materialinio reikalavimo, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista ir apeliantei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 137 EUR.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

26. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 256,03 EUR negrąžinto kredito, 38,92 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 13,95 EUR dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 52,80 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (256,03 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.), 39 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (256,03 EUR) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas - 15 EUR žyminio mokesčio ir 121 EUR išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 256,03 EUR negrąžinto kredito, 38,92 EUR palūkanų, 13,95 EUR administravimo mokesčio, 42,08 EUR negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 113,33 EUR bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (350,98 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) 2019 m. birželio 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal specialiosiose sąlygose numatytą 39 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

28. Ieškovė, nesutikdama su sprendimo už akių dalimi, kuria pilnai netenkinti jos reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir sumažintos bylinėjimosi išlaidos, paduotu apeliaciniu skundu šiose dalyse prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškovės reikalavimai nebuvo patenkinti, tuo tarpu kitoje dalyje (neapskųstoje) pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 320 straipsnis).

29. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

32. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

33. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą iš atsakovės priteisti 52,80 EUR negautas pajamas, paskaičiuotas nuo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. gegužės 21 iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.). Pirmos instancijos teismas aptartą reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 42,08 EUR negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 22 d.). Ieškovė su aptarta pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

35. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Aptariamu atveju tai reiškia, kad jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi kredito sutartį, tai ieškovė (arba pradinė kreditorė) būtų gavusi iš viso 284,36 EUR palūkanų. Visgi, bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė nevykdė kredito sutartimi prisiimtų piniginių prievolių (nemokėjo kasmėnesinių įmokų), dėl ko pradinė kreditorė kredito sutartį nutraukė 2020 m. gegužės 21 d. Byloje nustatytos aplinkybės (kredito sutarties nevykdymas dėl atsakovės kaltės) ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės negautas pajamas pelno palūkanų forma, t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė negautų pajamų sumą apskaičiavo viso už 193 dienų nuo negrąžintos kredito dalies (256,03 EUR negrąžinta kredito dalis x (39 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 193 dienų nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Tačiau, atsakovei tinkamai vykdant sutartį, palūkanos atsakovei nebūtų skaičiuojamos nuo visos 256,03 EUR kredito sumos, o būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Todėl, sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų priteisimo, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, atsižvelgiama į kredito gavėjui nustatytą (nurodytą) paskolos mokėjimo grafiką nustatymo (skaičiavimo). Tokia yra ir Vilniaus apygardos teismo formuojama teismų praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-685-934/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-669-577/2021; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-364-340/2021). Pažymėtina, kad iki sutarties nutraukimo dienos atsakovė turėjo sumokėti viso 237,07 EUR palūkanų. Iš atsakovės ieškovei yra priteista 38,92 EUR palūkanų iki kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.).

37. Laikantis horizontaliosios apygardos teismo praktikos analogiško pobūdžio nagrinėjamam ginčui bylose, ieškovės negautos pajamos palūkanų forma už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo (terminą skaičiuojant nuo kitos kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 22 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.), vadovaujantis atsakovei kredito sutartyje nustatytu (nurodytu) kredito mokėjimo grafiku, sudarytų 34,47 EUR sumą (5,61 EUR (6,47 EUR/30 d. x 26 d.) + 6,06 EUR + 5,64 EUR + 5,2 EUR + 4,75 EUR + 4,29 EUR + 2,92 EUR (3,81 EUR/30 x 23 d.)). Tik tokią sumą už aptariamą laikotarpį (nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.) ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

38. Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 22 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) nuo pagal kredito sutartį atitinkamą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, t. y. 34,47 EUR sumą.

39. Kitas ieškovės reikalavimas - priteisti iš atsakovės 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 256,03 EUR vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.). Pirmosios instancijos teismas aptartą reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė 39 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2021 m. vasario 23 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai apylinkės teismo pozicijai iš esmės pritaria, tačiau atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skaičiavo terminą nuo 2021 m. vasario 23 d. (kita diena nuo sprendimo už akių priėmimo).

40. Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, atsakovei tinkamai vykdant kredito sutartį, palūkanos atsakovei būtų skaičiuojamos nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Ieškovė, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi kredito sutartį, būtų gavusi (uždirbusi) pajamų pelno palūkanų forma. Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinyje formulavo reikalavimą priteisti negautas pajamas nuo ieškinio parengimo (2020 m. lapkričio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.), o ne nuo sprendimo už akių priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pozicijos, kodėl negautos pajamos turi būti skaičiuojamos nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos neargumentavo. Kasacinio teismo akcentuota (CPK 4 straipsnis), kad ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) formulavimas – ieškovo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, negautas pajamas skaičiuoti imant kitokį laikotarpį, nei nurodė ieškovė ieškinyje, teisinio pagrindo nebuvo. Laikantis jau cituotos horizontaliosios apygardos teismo praktikos panašaus pobūdžio nagrinėjamam ginčui bylose, ieškovės negautos pajamos palūkanų forma už laikotarpį nuo ieškinio parengimo 2020 m. lapkričio 30 d. iki sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.), vadovaujantis atsakovei kredito sutartyje nustatytu (nurodytu) kredito mokėjimo grafiku, sudarytų 12,82 EUR sumą (0,89 EUR + 3,81 EUR + 3,32 EUR + 2,81 EUR + 2,28 EUR + 1,74 EUR + 1,18 EUR + 0,6 EUR). Tokią sumą už aptariamą laikotarpį ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu kredito sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš kredito sutarties specialiojoje dalyje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, jog vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos pelno palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio surašymo iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei kredito sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos 256,03 EUR kredito sumos sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos gautųsi didesnė suma, nei ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo sutartinį lūkestį gauti. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kad ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė teismas, ieškovė nepateikė, o vien subjektyvaus pobūdžio samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio. Pastebėtina, kad kredito sutarties 8.9 papunktyje įtvirtinta vartotojo (atsakovės) teisė grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kas reiškia, jog jeigu atsakovė būtų grąžinusi visą kreditą ar jo dalį anksčiau kredito sutartyje nustatyto termino, būtų galėjusi pasinaudoti teise sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą.

42. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, nors ir teisingai nurodė, kad ieškovės negautas pajamas reikia susieti su kredito sutartyje nurodytu mokėjimo grafiku, tačiau nepagrįstai negautų pajamų skaičiavimą atliko imdamas sprendimo už akių priėmimo momentą, o ne ieškovės ieškinyje nurodytus terminus (įvykius). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo aptariamą ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies, t. y. nurodyti, kad turi būti priteisiamos 39 proc. negautos pajamos, skaičiuojamos nuo ieškinio parengimo dienos 2020 m. gruodžio 1 d. (terminas skaičiuojamas nuo kitos dienos) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.), nuo pagal kredito sutarties mokėjimo grafike atitinkamą mėnesį mokėtinos pelno palūkanų sumos, nurodytos prie atitinkamo mėnesio vartojimo kredito likučio sumos, neviršijant 12,82 EUR sumos.

43. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė iš atsakovės priteisti 39 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 256,03 EUR vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos 2021 m. birželio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino ir teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

44. Ieškovės reikalavimo dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria ji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

45. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėjo, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį ir visą paskolos sumą grąžinusi sulygtu terminu, t. y. iki 2021 m. birželio 17 d., ieškovė būtų turėjusi realią galimybę perskolinti šią paskolos sumą kitam paskolos gavėjui būtent už 39 proc. metinę palūkanų normą, be to, neaišku, kokiam laikotarpiui (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovei tokių aplinkybių neįrodžius, nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ir po sutarties, sudarytos su atsakove, termino pabaigos ieškovės negautos pajamos nustatytinos pagal sutartyje sulygtą 39 proc. dydžio metinę pelno palūkanų normą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 39 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, tačiau ne pagal vyraujančią teismų praktiką ir ieškovės suformuluotus reikalavimus išdėstė sprendimo už akių rezoliucinę dalį. Aptariamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš esmės keisti skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių, todėl skundžiamo teismo sprendimo už akių rezultatas paliekamas nepakeistas, tačiau tikslinama rezoliucinė sprendimo už akių dalis (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lyginant apylinkės teismo materialųjį sprendimo rezultatą su apeliacinės instancijos teismo materialiuoju rezultatu matyti, kad pats negautų pajamų rezultatas tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo susietas su kredito sutartyje nurodytu mokėjimo grafiku ir jame nurodytais fiksuotais pelno palūkanų dydžiais; skiriasi tik imami laikotarpiai už kuriuos priteisiamos tam tikros sumos; negautos pajamos skaičiuojamos nuo tų laikotarpių (datų), būtent kurias nurodė ieškovė ieškinyje.

47. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas ir ieškovė neįgijo teisės nei į priteistų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme peržiūrėjimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys), nei į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo už akių rezoliucinės dalies trečią pastraipą, nurodant:

„Priteisti iš atsakovės D.V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, 256,03 EUR (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 3 ct) skolos (negrąžinto kredito), 38,92 EUR (trisdešimt aštuonis eurus 92 ct) palūkanų, 13,95 EUR (trylika eurų 95 ct) sutarties administravimo mokesčio, 34,47 EUR (trisdešimt keturis eurus 47) negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 30 d.), 39 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2020 m. gruodžio 1 d. - 117,33 EUR; 2021 m. sausio 17 d. - 102,13 EUR; 2021 m. vasario 17 d. – 86,44 EUR; 2021 m. kovo 17 d. – 70,24 EUR; 2021 m. balandžio 17 d. – 53,51 EUR; 2021 m. gegužės 17 d. – 36,24 EUR; 2021 m. birželio 17 d. – 18,41 EUR), 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (343,37 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 113,33 EUR (vieną šimtą trylika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.“