Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barbamia kirgudu“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 69-5 ir Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. S-2023/87 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, įvertinęs tiek teismo posėdžio metu išsakytus šalių atstovų argumentus, tiek VMI ir MGK sprendimų išvadas, sutinka su Komisijos ir Inspekcijos vertinimu, kad mokesčių administratorius turėjo teisinį ir faktinį pagrindus vertinti, jog piniginės lėšos už pareiškėjos teiktas internetines paslaugas, pervestos į JAV bendrovės ,,Bennet Co” vardu atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose, o ne į pareiškėjos sąskaitą, pripažintinos pareiškėjos neapskaitytomis ir nedeklaruotomis 2015 – 2017 m. pajamomis ir mokesčių bazei apskaičiuoti taikytinas anksčiau minėtų MAĮ 70 straipsnio ir Taisyklių nuostatos. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad mokesčių administratorius, pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu pripažindamas 128 571,70 Eur įplaukų neapskaitytomis pareiškėjos pajamomis, vadovavosi aktualiomis ginčui aplinkybėmis, kurios, be kita ko, buvo nustatytos ir teismų procesiniais sprendimais.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-633-281/2021 nurodė, kad esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog E. R. 2011 m. sausio 12 d. paskirtas JAV bendrovės direktoriumi iki kito metinio akcininkų susirinkimo ir iki tol, kol bus išrinktas kitas kvalifikuotas direktorius. Prašymą atidaryti banko sąskaitą E. R. pateikė JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu kaip jos direktorius. Nors aplinkybę, kad E. R. nėra JAV bendrovės „Bennet Co“ atstovas pareiškėja nurodė 2019 m. gruodžio 27 d. rašytinėse pastabose, teiktose Panevėžio AVMI, tačiau mokesčių administratorius papildomų veiksmų šiai aplinkybei ištirti nesiėmė ir nenustatė ar ginčo mokestiniu laikotarpiu (2015–2017 m.) E. R. veikė kaip JAV bendrovės „Bennet Co“ atstovas ar kaip asmuo, kuris įgaliotas atlikti bendrovės vardu tik tam tikrus veiksmus.

Mokesčių administratorius, reaguodamas į nurodytą tyrimo trūkumą, kreipėsi į JAV mokesčių administratorių ir pagal 2022 m. balandžio 1 d. gautą atsakymą iš JAV mokesčių administratoriaus, konstatavo, kad JAV bendrovės ,,Bennet Co“ atsakingas asmuo yra E. R.. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-581/2022, ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad pareiškėja jokių sandorių su JAV bendrove neturėjo, o jis buvo tik įgaliotas asmuo; bendrovė ,,Bennet Co“ Lietuvoje veiklos nevykdė, todėl ir nebuvo registruota mokesčių mokėtojų registre, jos veikla buvo vykdoma įvairiose užsienio šalyse ne Europos Sąjungos ribose, mokesčiai buvo mokami JAV; Lietuvoje minėtos bendrovės vardu jis buvo atidaręs ne daugiau nei 10 banko sąskaitų ir tvarkė finansus, gautos lėšos buvo panaudojamos bendrovės poreikiams; kaip jis tapo bendrovės atstovu ir kas jam suteikė įgaliojimą ją atstovauti, neprisimena, įgaliojimą atstovauti bendrovę gavo paštu; nurodė nebesantis šios įmonės atstovu. Šių parodymų, duotų dalyvaujant jo gynėjui, teisingumą E. R. patvirtino savo parašu. Tačiau teisme apeliantas E. R. jau tvirtino, kad JAV bendrovė savarankiškai vykdė internetinių paslaugų veiklą užsienyje ne Europos Sąjungos ribose ir klientai su ja atsiskaitydavo tiesiogiai, pajamos nebuvo slepiamos ir mokami privalomi mokesčiai su kuo bendravo, atstovaudamas bendrovę ,,Bennet Co“, neįvardijo, teigė, jog turėjo įgaliojimą ir veikė pagal įgaliojimą kaip įgaliotas asmuo, buvo priklausomas agentas. Taigi, pareiškėjos argumentai, kad pareiškėja ir JAV bendrovė „Bennet Co“ neturi sąsajų, JAV bendrovė „Bennet Co“ yra veikiantis savarankiškas juridinis asmuo, E. R. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra JAV bendrovės „Bennet Co“ nei dalyvis, nei valdymo organas, vertintini kaip neatitinkantys tikrovės.

Be to, nustatyta, kad interneto paslaugų gavėjai už pareiškėjos suteiktas internetines paslaugas pervesdavo pinigus į JAV bendrovės ,,Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose. Pagal JAV bendrovės ,,Bennet Co“ vardu atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nustatyta, kad 2015 – 2017 m. laikotarpiu už suteiktas interneto paslaugas iš fizinių asmenų gauta 128 571,70 Eur (su PVM) įplaukų.

Pažymėtina, kad JAV įmonė ,,Bennet Co“ Inspekcijos viršininko 2005 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą / išregistruoti iš mokesčių mokėtojo registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, kaip užsienio juridinis asmuo, numatantis vykdyti ar vykdantis veiklą ir / ar turintis mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje, nebuvo įsiregistravusi. Pagal Vilniaus AVMI informaciją, JAV įmonė ,,Bennet Co“ MMR registre E. R. įregistruota tik 2021 m. vasario 18 d.

Svarbu pažymėti, jog, kaip ir teigia pareiškėja, kad neįsiregistravimas mokesčių mokėtojų registre pats savaime nesukelia mokestinių pasekmių, tačiau pareiškėjos apmokestinimas remiasi visuma patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. JAV bendrovės „Bennet Co“, kaip užsienio juridinio asmens, numatančio vykdyti ar vykdančio veiklą ir / ar turintis mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje, neįsiregistravimas MMR nagrinėjamu atveju laikytinas reikšminga aplinkybe, vertinant tikrąjį paslaugų teikėją ir pajamų už suteiktas paslaugas gavėją. Nors pareiškėja nurodo, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ pateikė metines pelno mokesčio deklaracijas už 2015 m., 2016 m., 2017 m. mokestinius laikotarpius, kuriose, atitinkamai, deklaravo 72 992 Eur, 51 240 Eur, 4 339 Eur gautas pajamas, iš bylos medžiagos matyti, kad E. R., kaip JAV įmonės „Bennet Co“ įgaliotam atstovui, pateikus pelno mokesčio deklaracijas už 2015, 2016 ir 2017 m., jos dėl senaties termino buvo atmestos. Komisijos posėdžio metu buvo patvirtinta, kad šiose deklaracijose buvo deklaruotas nuostolis.

Pagal 2019 m. balandžio 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) specialisto išvadą Nr. 04/14-2-18-4693, pareiškėja tiriamuoju laikotarpiu nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, į apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių. Piniginės lėšos už internetinių paslaugų teikimą apskaitoje nebuvo apskaitytos. Iš tokių pateiktų duomenų iš dalies negalima nustatyti pareiškėjos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. Tačiau pagal ikiteisminio tyrimo metu teiktus liudytojų parodymus, bendrovė teikė interneto ryšio paslaugas, tačiau sutartys (paslaugų užsakymas – sutartis nurodant kliento Nr.) su paslaugų gavėjais buvo sudaromos JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu ir piniginės lėšos už internetinių paslaugų teikimą patekdavo į sąskaitas, kurias atidarė E. R. JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu. Ikiteisminio tyrimo metu devyni liudytojai apklausos protokoluose nurodė, kad pasirašydavo internetinių paslaugų teikimo sutartis, kurias atveždavo darbuotojai, automobiliu, žymėtu „NNT“ raidėmis, arba prisistatydavo kaip UAB „NNT“ darbuotojai, mėnesinį mokestį pervesdavo į nurodytas sutartyje sąskaitas, manydami, kad paslaugos teikėjas yra UAB „NNT“. Informaciją apie interneto paslaugas gaudavo iš UAB „NNT“ darbuotojų. Pasirašytų sutarčių pakeitimas vykdavo UAB „NNT“ iniciatyva motyvuojant, kad vykstant tarp savininkų konfliktui, keičiasi savininkai ir tuo pačiu ir įmokų surinkimo sąskaita. Liudytojai parodymuose nenurodė, kad sutarčių keitimas būtų susijęs su teikiamų paslaugų pasikeitimu. Pasak liudytojų, pasikeitė tik įmokų surinkimo atsiskaitomosios sąskaitos numeris ar bankas.

Nustatyta, kad 2008 – 2015 m. laikotarpiu pareiškėja dirbo nuostolingai. Pareiškėjos skola E. R. kaip atskaitingam asmeniui 2015 m. sausio 1 d. sudarė 203 313,71 Eur. 2015 m. pareiškėja atliko finansinių nuostolių dengimą, sumažindama pareiškėjos skolą atskaitingam asmeniui E. R. 165 355,62 Eur.

Nustatyta, kad siekiant gauti informaciją apie JAV bendrovės „Bennet Co“ vykdomą veiklą, ją atstovaujančius asmenis, 2021 m. rugpjūčio 26 d. buvo išsiųstas paklausimas JAV mokesčių administratoriui. 2022 m. balandžio 1 d. gautame atsakyme JAV mokesčių administratorius nurodė, kad „Bennet Co“ yra nežinoma JAV mokesčių administratoriui, įregistruota korporacija Delavero valstijoje. Remiantis agento įrašais, atsakingas asmuo yra E. R., korporacijos sekretorius yra 21 A. R. (E. R. sutuoktinė iki 2010 m.). JAV mokesčių administratorius nerado įrodymų, kad „Bennet Co“ vykdytų kokią nors ekonominę veiklą ir turėtų nuolatinę buveinę JAV. JAV mokesčių administratorius pateikė susirašinėjimo el. laiškais tarp Delavere įregistruoto agento ir E. R. kopijas bei Delaware Registry, Ltd. išrašytų sąskaitų faktūrų už patvirtintą „Bennet Co“ steigimo liudijimą, steigimo mokestį, sertifikatą ir dokumentų siuntimo į užsienį (Lietuvą) mokestį, kopijas. Šias PVM sąskaitas faktūras, JAV mokesčių administratoriaus duomenimis, apmokėjo E. R..

Pažymėtina, kad Utenos apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-335/2021, ištyręs FNTT pateiktus įrodymus, be kita ko, konstatavo, kad turi pakankamą pagrindą spręsti, kad E. R. daug metų vystydamas verslą, tokią schemą buvo sumanęs tam, kad galėtų gaudamas pajamas, įskaitant ir už savo turto nuomą, išvengti mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą. Taip neteisėtai minimu laikotarpiu veikiant po JAV įmonės „Bennet Co“ priedanga, naudojant ją pinigų išgryninimo tikslu savo reikmėms, nebuvo fiksuota žymi dalis ūkinių operacijų bendrovės apskaitoje ir išvengta mokesčių sumokėjimo. Šiuo nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. birželio 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-581/2022 E. R. apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio E. R. buvo atmestas. Panevėžio apygardos nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad įvertinus bylos įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog bendrovė „Bennet Co“ užsakinėjo paslaugas ir už jas apmokėjo UAB ,,NNT” (t. y. pareiškėjai), nes tokių duomenų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Apeliacinis teismas nepaisant apelianto pateiktų duomenų apie bendrovės „Bennet Co“ registravimą mokesčių mokėtojų registre ir pajamų deklaravimą Lietuvoje, pripažįsta, jog, remdamasis įrodymų visetu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB ,,NNT” (t. y. pareiškėjos) neapskaitytas pajamas, pervedamas į užsienio juridinio asmens banko sąskaitą, o pateikti dokumentai niekaip nepaneigia E. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Utenos apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-335/2021 yra įsiteisėjęs.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kompetentinga valstybės institucija, t. y. FNTT, pateikė mokesčių administratoriui medžiagą, kurioje užfiksuoti reikšmingi duomenys, reikalingi pareiškėjos mokestinei bazei nustatyti, todėl mokesčių administratorius turėjo teisę remtis jos surinkta medžiaga (liudytojų apklausos protokolai, JAV bendrovės ,,Bennet Co“ atsiskaitomųjų sąskaitų banke išrašai ir kt.), surašydamas Patikrinimo aktą (MAĮ 72 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjos argumentai, kad mokesčių administratorius negalėjo remtis ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriuos surinko kompetentinga valstybės institucija, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip ir nėra jokio pagrindo teigti, jog mokesčio administratorius neatliko tikrinimo veiksmų. Kaip matyti iš ginčo bylos, priešingai nei teigia pareiškėja, mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinti pareiškėjos pateikti dokumentai ir paaiškinimai, deklaracijos, iš trečiųjų asmenų gauta informacija, JAV mokesčių administratoriaus pateikta informacija, Inspekcijos informacinių duomenų bazių informacija, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija ir pareiškėjos mokesčių bazė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiuotą, remiantis JAV bendrovės ,,Bennet Co“ banko sąskaitų duomenimis. Taigi, nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo vienintelė įrodinėjimo priemonė, kurios pagrindu pareiškėjai nustatyta mokesčių bazė.

Apibendrint šioje visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutiktina su Komisijos vertinimu, kad mokesčių administratorius tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, leidžiančias konstatuoti, kad mokestinės prievolės kyla būtent pareiškėjai. Inspekcija visiškai pagrįstai į JAV bendrovės ,,Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas gautas pajamas (įplaukas) už internetines paslaugas, kvalifikavo kaip pareiškėjos neapskaitytas pajamas. Pareiškėja 2015 – 2017 m. nedeklaravo 106 257,44 Eur apmokestinamųjų pajamų ir 22 314 Eur mokėtino į biudžetą PVM. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrindė, kokiais kriterijais rėmėsi, taikydamas mokesčio skaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjos skundo argumentai aptariamu klausimu nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų ir nesuteikia pagrindo šioje skundo dalyje pakeisti ar panaikinti Inspekcijos ar Komisijos sprendimus.

Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Be to, esant įformintoms operacijoms grynaisiais pinigais, įrodinėjimo našta dėl operacijų realumo, kaip ne kartą išaiškino LVAT, tenka mokesčių mokėtojui. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai mokėtojas pasirenka lėšų suteikimo ar gavimo grynaisiais pinigais būdą, būtent jam tenka įrodinėjimo našta realų lėšų perdavimą pagrįsti leistinais ir tinkamais įrodymais (pavyzdžiui, 2011-04-14 sprendime adm. byloje Nr. A-442-1111/2011; (LVAT 2013-04-15 nutartis adm. byloje Nr. A-602-27/2013; 2015-12-28 nutartis adm. byloje Nr. A-1305-602/2015; 2016-02-08 nutartis adm. byloje Nr. A-145-602/2016).

Byloje jokiais įrodymais nėra paneigtos Inspekcijos padarytos išvados apie tai, jog faktiškai JAV bendrovės „Bennet Co“ veiklos tikslams išlaidos nebuvo patirtos. Tai pagrindžia ne tik aplinkybės, parodančios, jog ūkinės operacijos įformintos būtent grynaisiais pinigais bei kasos kvitų pateikimo laikas (kasos kvitų kopijos nebuvo pateiktos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu, o tik pasibaigus patikrinimui skundžiant pirminio patikrinimo rezultatus Inspekcijai), bet ir E. R. baudžiamojoje byloje atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog išrašytų kvitų nebuvo rasta pas pareiškėją, jokių atsiskaitymų nevyko. Utenos apylinkės teismas 2021 m. spalio 8 d. nuosprendyje, priimtame E. R. atžvilgiu, įvertinęs kvitus konstatavo, kad gynybinei pozicijai pagrįsti bandyta dirbtinai sukurti tariamai jį teisinančius įrodymus, priderinant juos pagal inkriminuojamų veikų padarymo laiką (2015 – 2017 m.), Utenos apylinkės teismas nurodė, kad „2020 m. vasario 11 d. teismui pateikti trys kasos kvitai apie grynųjų piniginių sumų – pervedimą 2015 – 2017 m. Jungtinės Karalystės įmonei kaip, neva, už trečiojo asmens JAV įmonei suteiktas interneto paslaugas, kuriuose gavėju nurodytas G. P., irgi nepaneigia jo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose tokių išrašytų kvitų nebuvo rasta, nes jokių atsiskaitymų tarp šios bendrovės ir „(duomenys neskelbtini)“ ištirtais bylos duomenimis nevyko. Teismo teigimu, tai tik patvirtina, kad bendrovės uždirbtos pajamos buvo slepiamos, nedeklaruojamos ir E. R. išsigryninamos.“

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei tokių sąlygų nebūtų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Vadinasi, šios normos taikymas yra galimas tik tokiu atveju, kai tarp asocijuotų asmenų sudaryto sandorio (kontroliuojamos transakcijos) sąlygos yra kitokios, nei būtų sudaromos tarp nepriklausomų asmenų, siekiant maksimalios ekonominės naudos. Šios dalies įgyvendinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. lK-123 „Dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės). Šios taisyklės skirtos sandorio ar ūkinės operacijos tikrajai rinkos kainai apskaičiuoti, taikant jose nustatytus kainodaros metodus. Kontroliuojamų transakcijų kainos neturi skirtis nuo tikrosios rinkos kainos, t. y. taikytinas ištiestosios rankos principas. Ištiestosios rankos principas grindžiamas kontroliuojamosios transakcijos sąlygų palyginimu su palyginamąja transakcija ar transakcijomis.

Inspekcija, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėmis, sandorių palyginimui parinko tris nekontroliuojamas transakcijas ir atliko tų transakcijų įvertinimą transakcijos dalyko charakteristikos, transakcijos sąlygų, ekonominių aplinkybių požiūriu. Turint kontroliuojamos ir nekontroliuojamų transakcijų įvertinimus, taikytas palyginamosios kainos metodas ir ištiestosios rankos principas, atitinkanti kaina nustatyta palyginant kontroliuojamosios transakcijos dalyko kainą su nekontroliuojamosios transakcijos dalyko kaina. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būkle, t. y. dėl teiginio, kad butas visiškai neįrengtas, teismas vertina, jog šis teiginys nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, kadangi, kaip jau minėta, ginčo buto 100 proc. baigtumas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr.44/329876 fiksuotas jau 2004 m., kai buvo užbaigta statyba. Pareiškėjos nurodyti faktų fiksavimo dokumentai yra surašyti žymiai vėliau, nei įvyko kontroliuojamas sandoris. Antstolio I. G. 2022 m. gruodžio 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-22-3140 surašytas dar vėliau, nei fiksavimo pažyma, tik po patikrinimo, todėl taip pat didesnės teisinės reikšmės neturi.

Pažymėtina, kad pajamos natūra – neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn turtas (GPMĮ 2 straipsnio 15 dalis). Įvertinus tai, kad iš asocijuoto asmens turtas buvo įsigytas mažesne, nei rinkos kaina, atsiranda pagrindas pripažinti pajamas natūra. Kaip ir vertino Komisija, šio pripažinimo negali keisti tai, kad pardavėjo pajamos buvo perskaičiuotos pagal rinkos kainą, taikant ištiestosios rankos principą, nes pirkėjui dėl to neatsirado prievolė sumokėti rinkos kainą už įsigytą būstą. Nauda būtų pripažinta ir tuo atveju, jei pardavėjas parduotų už rinkos kainą, o pirkėjas būtų atleistas nuo dalies įsigijimo kainos mokėjimo. Be to, galiojantys teisės aktai nenustato jokių išlygų dėl pajamų natūra apmokestinimo, kai sandorio kaina koreguojama taikant ištiestosios rankos principą

Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio AVMI, VMI ir MGK padarytos išvados yra grindžiamos visapusiškai surinktais ir ištirtais dokumentais, todėl teismas vertina, jog mokesčių administratorius įvykdė jam MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą pagrįsti apskaičiuotas mokesčių sumas. Be kita ko, šiuo atveju pareiškėjai, nesutinkančiai su mokesčių administratoriaus pozicija, tenka pareiga pateikti priešingus duomenis bei pagrįsti tai abejonių nekeliančiais įrodymais (MAĮ 41 straipsnis), tačiau, kaip nustatyta byloje, pareiškėja to nepadarė, įrodymų, galinčių paneigti atsakovės išvadas, nepateikė.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tiek teritorinis mokesčių administratorius, tiek centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, įvertinę patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus kartu su kitais mokestiniame ginče surinktais įrodymais, surinko ir ištyrė pakankamai faktinių duomenų, kuriais pagrindė priimtų sprendimų išvadas, o pareiškėja byloje nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė.

Teismo įsitikinimu, ginčijami Sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės susietos su aiškiai išdėstytu ir cituojamu teisiniu reglamentavimu. Darytina išvada, kad skundžiamuose sprendimuose išsamiai išanalizuotos visos nagrinėjamu atveju reikšmingos aplinkybės, detaliai atsakyta į pareiškėjos argumentus, atskleista ginčo esmė, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimų dėl Inspekcijos 2023 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 69-5 ir Komisijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. S-2023/87 panaikinimo nėra pagrindo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Barbamia kirgudu“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.