Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, gyvennatis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, jų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31, t. y. trejus metus, veikdamas bendrovės veiklos teritorijoje, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ir jų nepateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei R. V., nežinojusiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą. Būtent pažeidė 2001-11-06 BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos ūkinės operacijos, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jos nepateiktos vyr. buhalterei įtraukti į apskaitą dėl internetinių paslaugų teikimo ne mažiau kaip 210 gavėjų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31, kurie atsiskaitydavo už bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” suteiktas paslaugas į JAV įmonės „(duomenys neskelbtini)” (kodas (duomenys neskelbtini)) vardu E. R. atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose, nes jis per savo darbuotojus pateikdavo pasirašyti klientų sutartis su šia JAV įmone kaip neva paslaugų teikėja. Dėl to neužfiksavus ūkinių operacijų 2015-2017 metais, gautos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje – iš viso 128 571 Eur, iš jų nedeklaravus 106 257 Eur apmokestinamųjų pajamų, išvengta 22 314 Eur Pridėtinės vertės mokečio (toliau PVM) ir 4 514 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei. Pinigines lėšas vėliau E. R. išsigrynino iš „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos „Danske bank“ sąskaitos. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūrą už 2015-2017 metus.

Be to E. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, priimdamas sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuodamas jo veiklą, kaip vienintelis akcininkas, būdamas atsakingu už jos buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą bei dokumentų pateikimą buhalterei, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą bei jų pateikimą Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant LR Pelno mokesčio įstatymo (toliau-PMĮ) Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, minėtu laikotarpiu nefiksavęs dalies ūkinių operacijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, neišrašęs PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas internetines paslaugas ir jų nepateikęs buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei R. V., nežinojusiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, per ją organizavo žinomai neteisingų duomenų apie gautas apmokestinamąsias pajamas įrašymą į PVM deklaracijas (FR0600) ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai bei į metines Pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m., kai per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) vyr. buhalterė elektroniniu paštu 2016-03-31, 2017-03-31, 2018-03-30 jas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau-AVMI). Taip nedeklaravus dalies apmokestinamųjų pajamų jis tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė minėto dydžio mokėtinų mokesčių valstybei – iš viso 26828 Eur sumoje.

Jis kaltu neprisipažino, prašė išteisinti dėl kaltinimų ir teismui aiškino perskaitydamas parengtą tekstą, nesuprantąs kaltinimo turinio ir jo logikos, būtent to, kodėl jis turėjęs apskaityti JAV įmonės pajamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, kodėl kelerius metus vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas ir kodėl jis negalėjęs atstovauti tos įmonės. Esą JAV įmonė „(duomenys neskelbtini)”, kurios vardu turėdamas įgaliojimą atidarė sąskaitas keliuose bankuose, savarankiškai vykdė internetinių paslaugų veiklą užsienyje ne Europos Sąjungos ribose ir klientai su ja atsiskaitydavo tiesiogiai, pajamos nebuvo slepiamos ir mokami privalomi mokesčiai. Paslaugoms teikti ji nuomojosi reikiamą įrangą (serverius, maršrutizatorius), serveriuose buvo teikiamos su interneto tiekimu susijusias paslaugas, naudojamasi kitų įmonių ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis, už kurias pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įmonė atsiskaitė. Ši JAV įmonė jam pretenzijų nei dėl atstovavimo, nei dėl pinigų panaudojimo veiklai vykdyti neturi, tarp jų buvę tarpusavio komerciniai reikalai, kurių niekas negali įtakoti ir į juos kištis. Ją atstovaujant buvo nurodytas jo (bendrovės) telefono numeris, kad nereikėtų bendrauti angliškai, o su kuo bendravo atstovaudamas įmonę – neįvardijo. Pati VMI į jo, E. R., paklausimą jam išaiškinusi, kad jis turėdamas įgaliojimą veikęs kaip priklausomas agentas, o tai reikštų, jog ta įmonė sukūrė nuolatinę buveinę Lietuvoje ir pati yra mokesčių mokėtoja pagal PMĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o ne jos agentai, kokiu jis save laiko. JAV įmonės gaunamų pajamų ir ūkinių operacijų jis neturėjęs įtraukti į savo bendrovės apskaitą, apskritai apskaitos dokumentų tvarkyti ir deklaracijų pildyti nemokąs, jų ir neteikė, buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė. Teigė, kad jo ir gynėjo manymu dėl deklaracijų ir teisingų duomenų VMI pateikimo pareiga tenka JAV įmonei, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam kaip direktoriui, o ar dar vykdo veiklą su ta įmone – tai esą komercinė paslaptis. Teigė į apskaitos registrus įtraukęs visus duomenis apie realiai savo bendrovės vykdytas ūkines operacijas ir dokumentus pateikdavęs buhalterei. Kiek darbuotojų dirba „(duomenys neskelbtini)“ nenurodė. Į klausimą dėl jo poilsio namelių nuomos ir rezervacijos mokesčių pervedimo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą aiškino, kad tai elementari žmogiška klaida, neva ne tą sąskaitą nurodęs. Prašė nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, nes jis esą patyręs didelį jo atžvilgiu priešiškai nusiteikusio prokuroro spaudimą, buvęs šoko būsenos kai 5 valandą ryto „įvirto“ pareigūnai ir atliko kratą. Apskritai reiškė nepasitenkinimą ikiteisminiu tyrimu, jį kuravusiais prokurorais ir bylą nagrinėjančiu teismu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018-12-17 duodamas parodymus tyrėjai jis buvo paaiškinęs, kad kaip bendrovės direktorius sudarinėja sutartis su darbuotojais, klientais ir daro visa kita, kas susiję su įmonės, kurioje dirba 6 darbuotojai, veikla. Visi darbuotojai dirba iš namų gavę jo nurodymus arba patys išsidėlioję turimus atlikti darbus. Už sutarčių sudarymą su naujais klientais yra atsakingas jis. Klientai už suteiktas paslaugas atsiskaito banko pavedimais, per terminalus, kartais ir grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių su JAV įmone „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, buvo tik jos įgaliotas asmuo. Ar ji turėjo atsiskaitomųjų banko sąskaitų užsienyje, jis tokių žinių pateikti negalėjo. Ji Lietuvoje veiklos nevykdė, todėl ir nebuvo registruota mokesčių mokėtojų registre, jos veikla buvo vykdoma įvairiose užsienio šalyse ne Europos Sąjungos ribose, mokesčiai buvo mokami JAV. O Lietuvoje jos vardu jis buvo atidaręs ne daugiau nei 10 banko sąskaitų ir tvarkė finansus. Kaip jis tapo jos atstovu ir kas jam suteikė įgaliojimą ją atstovauti jis neprisiminė, įgaliojimą atstovauti įmonę gavo paštu. Piniginės operacijos šiose sąskaitose vykdavo, buvo gaunamos pinigų įplaukos iš įvairių klientų Lietuvoje, kad jiems būtų patogiau atsiskaityti. Nurodė nebesantis šios įmonės atstovu. Šių parodymų, duotų dalyvaujant gynėjui, teisingumą E. R. pats patvirtino savo prierašu ir parašu (t. 4, b. l. 34-35), todėl teismas jais vadovaujasi. 2019-06-17 apklaustas įtariamuoju dalyvaujant kitam gynėjui, irgi kaltės nepripažino, tvirtino, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma tinkamai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų, mokesčių išvengti jis nesiekęs, už JAV įmonės veiklą negali būti atsakingas (t. 4, b. l. 43).

Baigiamojoje kalboje, kurią jo gynėjas teismui pateikė raštu, akcentavo, jog dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų turėtų būti atsakinga ją tvarkiusi buhalterė R. V., nes E. R. jai pateikdavęs visus teisingus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Nepaisant neprisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis.

Liudytoja R. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buhaltere daugiau kaip 10 metų ir yra įforminta darbo sutartimi. Į darbą priėmė direktorius E. R., jos darbo vieta yra namuose (duomenys neskelbtini). Atlyginimas jai mokamas grynaisiais pinigais. Su direktoriumi juos sieja normalūs darbiniai santykiai, darbinius dokumentus derina tik su juo, apie ofisą nieko nežino. Yra buhalterinė programa dokumentams tvarkyti turi prisijungimus prie banko sąskaitų. Buvo daryta krata ir pas ją, išsinešti dokumentai. Dirbdama neatkreipė dėmesio, kad būtų kažkas negerai tvarkant buhalterinę apskaitą, finansiniuose dokumentuose nepastebėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, su direktoriumi apie ją nėra kalbėję, tokia įmonė apskaitoje nedominavo. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikla yra pelninga ir vykdoma keliose vietose, ne tik (duomenys neskelbtini). Pajamos buvo iš internetinės veiklos, poilsio namelių nuoma ji nesidomėjo, tokių sutarčių nematė. Visi dokumentai būdavo ir yra pas direktorių, pas ją būdavo tik einamųjų metų dokumentai. Ji turi sąskaitas faktūras, direktorius pateikdavo informaciją, tuo ji ir vadovavosi darbe. Pavedimų neatlikdavo, tik tikrindavo informaciją. Deklaracijas ji teikė iš dokumentų, kuriuos gavo iš direktoriaus. Su bendrovės klientais nėra bendravusi, vadybininkų nepažįsta, atlyginimus jiems mokėjo direktorius. Patvirtino, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas direktorius, jis ir sąskaitas faktūras išrašinėja. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ji iš esmės davė analogiškus parodymus, aiškino, kad direkorius E. R. bendrovėje kartu buvo ir kasininku. Ji buvo pastebėjusi esant sąskaitų pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, bet nesuprato ir nežinojo kam jos reikalingos, kokia tos įmonės veikla, prie jos sąskaitų nesijungė ir iš direktoriaus nurodymų jomis naudotis negavo (t. 2, b. l. 4-6).

Liudytoja I. V. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai tiekia interneto paslaugas ir jomis ji patenkinta, kada jį įsivedė – neprisimena, kai jį įvedinėjo, jos nebuvo namuose. „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą žino ir „(duomenys neskelbtini)“ taip pat, mokestį už internetą nuskaitydavo nuo sąskaitos tiesiogiai. Prisimena, kad jai buvo skambinta, atvažiavo moteris ir kažką pasikeitė, o ji, I. V. J., pasirašė ant kitos sutarties. Ta moteris iš interneto firmos jai sakė, kad viskas tas pats lieka, tik kitas įmonės pavadinimas. Jai sakė, kad tiekėjai iš (duomenys neskelbtini). Tada ėjo į banką su tuo lapu ir ten padarė, kad pinigus pervestų automatiškai. Iki šiol naudojasi internetu ir vaikai jai sakė, kad interneto įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. O kaip yra dokumentuose parašyta– ji nežino. Už paslaugas mokėjo į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

Liudytoja D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-11-13 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad internetą įsivedė 2009 metais vyro vardu, gyvendama (duomenys neskelbtini), mokėdavo po 33 litus. Vėliau, po poros metų, iš draugų sužinojusi, kad jie moka mažiau, skambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir prašė pakeisti mokestį. Pakeitė ir tada mokėjo po 20 litų, sąskaitas atsiųsdavo ir susimokėdavo banko pavedimu į tą sąskaitą, kuri buvo nurodyta. Kai keitė planą, tai pakeitė ir sutartį, kuri buvo užpildyta pas ją namuose, joje jau buvo kitas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, įmonės adresas nurodytas irgi (duomenys neskelbtini). Pasirašydama sutartį ją peržvelgė, seną sutartį nutraukė. Sutarties pasirašyti atvyko vaikinas, meistras, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Ji skambino sutartyje nurodytu numeriu su daug (duomenys neskelbtini). 2017 metais persikėlė į kitą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir sutartį sudarė savo vardu, nes vyro vardu neteikė informacijos, dėl to rašė skundą. Kai būdavo interneto sutrikimų, skambindavo tuo pačiu telefono numeriui ir atvažiuodavo bei sutvarkydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ši liudytoja buvo paaiškinusi iš esmės analogiškai: apie 2017 m. persikėlus gyventi kitu adresu (duomenys neskelbtini), atvyko darbuotojas iš „(duomenys neskelbtini)“, įvedė internetą ir pateikė naują sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo surašyti kiti atsiskaitomieji rekvizitai ir nebeliko senosios banko sąskaitos, į kurią pervesdavo pinigus. Nuo tada iki dabar pervedinėja pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodytą SEB banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ji pateikė interneto prieigos teikimo sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)", sudarytą 2017-01-01 (t. 2, b. l. 21-23).

Liudytojas A. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-11-28 teismui paaiškino, kad E. R. yra jo viršininkas, santykiai su juo geri, bet jį retai mato, paskutinį kartą iki teisiamojo posėdžio jį matė prieš mėnesį. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ interneto meistru (duomenys neskelbtini) apie 10 metų, turi tarnybinį automobilį, dirba ir dabartiniu metu. Užduotis jam paveda viršininkas, A. R. pažįsta kaip viršininko žmoną, kuri irgi telefonu atsiliepia. Jam būna pranešama, kad tam tikru adresu reikia įvesti internetą ir jis nuvažiavęs apžiūri, po to surašo sutartį ir klientas pasirašo, o jis pats jose nepasiršo. Į sutartį jis suveda žmogaus duomenis, kontaktus, skambina viršininkui, tuomet viskas suvedama į duomenų bazę ir pajungiamas internetas. Dažniausiai sutartis veždavo viršininkui, dėl jų nieko negali pasakyti, nes ne jo kompetencija ir jis nekreipdavęs dėmesio, jų neskaitinėjęs, nes jam neaktualu. Sutartys jau būdavo suantspauduotos, su numeriais, jam jokių abejonių nekildavo, sutarties forma keitėsi kelis kartus. Galėjo būti įrašyta ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“, antspaudas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jam gi aktualu buvo suvesti žmogaus duomenis. Žmonės jam skambindavo tik dėl gedimų, bet būdavo kai žmonės klausdavo ir dėl mokėjimo, tuomet jis skambindavo viršininkui. Už interneto įrengimą pats jis pinigų neimdavo, viršininkui duodavo ataskaitą už padarytus darbus. Reikalingas medžiagas pirkdavo parduotuvėje už įmonės pinigus. Nesąs tikras ar matė sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tyrėjas (iš tikrųjų tyrėja J. U. apklausinėjo) esą labai norėjo išpešti tokią informaciją ir kamantinėjo jį užduodant gudrius klausimus. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė prieš penketą metų klientams pateikiamose sutartyse matęs minėtos įmonės pavadinimą, bet neatkreipęs dėmesio kokios atsiskaitomosios sąskaitos klientams buvo nurodytos sutartyse ir nesidomėjęs, kodėl jas jiems teikia įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Manęs, kad tai dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė (t. 2, b.l. 174-175). Teismo posėdyje jis patvirtino šių savo parodymų teisingumą.

Liudytojas Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2019-11-28 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad E. R. buvo jo darbdavys gal dvejus ar trejus metus ir dirbo kompiuterinių sistemų administratoriumi (duomenys neskelbtini)-taisydavo kompiuterinius tinklus, o užduotis telefonu pavesdavo E. R.. Buvo ir dar vienas darbuotojas. Mobili darbo vieta būdavo namuose, automobilyje. Teigė, kad jokių dokumentų jis niekada nepildydavo ir klientams neduodavo, nes jo darbas nebuvo su klientais. Kas sutartis sudarinėjo jis nežinantis. Sutarčių iki galo neskaitė, matė tik logotipus. Nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma, o „(duomenys neskelbtini)“ gerai atsimena. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė duomenų, susijusių su įmone „(duomenys neskelbtini)“ netvarkęs ir nežinantis kaip ji susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš anksto užpildytas sutartis atsakingi meistrai veždavosi pas klientus jiems pasirašyti ir (duomenys neskelbtini) už tai buvo atsakingas A. V. (t. 2, b. l. 177-178).

Liudytoja D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad E. R. nepažįsta, nėra mačiusi. Sutartį dėl interneto ji sudarė 2006 metais savo vardu. 2012 metais, kai sūnus išvyko, sutartį nutraukė. 2013 metais įsigijo nešiojamą kompiuterį ir tada vėl sudarė naują sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ bendrove. 2017 metais buvo keičiamas pavadinimas ir reikėjo sudaryti naują sutartį. Kaip ta bendrovė vadinosi ji nežinanti, nes neatsimena. Naujas pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o kaip prieš tai vadinosi negalinti pasakyti. Dėl interneto buvo skambinusi kaip manė į „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo atstovas. Dar 2013 metais, gal spalio pabaigoje jai skambino atstovė ir sakė, kad keičiasi bendrovės pavadinimas, naują sutartį atvežė lapkričio mėnesį, sąskaita mokėjimui buvo ta pati. Paslaugomis naudojasi iki šiol, įranga nebuvo keičiama, kaina liko tokia pati. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ši liudytoja buvo paaiškinusi, kad ji nesidomėjo kodėl 2013 m. keistoje sutartyje ir jos pasirašytoje naujoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pavadinimas, nors internetą įvedė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju prisistatęs vyras. Pinigus už interneto paslaugas pervedinėjo į „Luminor“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), po 5,79 EUR kas mėnesį. 2017 m. jai paskambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) moteris ir pasakė, kad yra reikalinga nauja sutartis, kurią atveš pasirašyti jų darbuotojas, nes keičiasi įmonės pavadinimas. Tuomet ji pasirašė sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini) su naujais įmonės rekvizitais ir ją pridėjo prie apklausos protokolo. Pinigus už internetą pradėjo pervedinėti į sutartyje pateiktą „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ji tyrimui pateikė paslaugų užsakymo sutartį su "(duomenys neskelbtini)" ir interneto prieigos teikimo sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)" (t. 2, b. l. 13-14 ).

Liudytojas V. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-01-28 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir domėdamasis dėl interneto įvedimo, kainos priimtinumo, 2014 m. sužinojo apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo užsakymu atvažiavęs žmogus įrengė internetą, jis pasirašė sutartį, bet įmonės pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Apie 2016 metų pabaigą jis pasirašė naują tipinę sutartį ir joje buvo nurodyta kita sąskaita, kita įmonė. Apie tiekėją „(duomenys neskelbtini)“ daug nesidomėjo, už internetą mokėjo per banką.

Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas yra paaiškinęs, kad po maždaug 3 metų nuo pirmos sutarties pasirašymo, sutrikus interneto ryšiui, jo prašymu atvyko „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir keičiant anteną jam buvo duota pasirašyti nauja sutartis, kurios kopiją pridėjo prie apklausos protokolo. Jis suprato, kad nuo tada interneto ryšį jam tiesiogiai tieks „(duomenys neskelbtini)“, o ne tarpininkas „(duomenys neskelbtini)“, jam nebuvo paaiškinta, o jis ir nesidomėjo, kodėl turi pasirašyti naują sutartį, nes jam svarbiausia buvo turėti internetą. Tyrimui pateikė paslaugų užsakymo sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ ir duomenų perdavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 103 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( t. 1, b. l. 193-196).

Liudytojas L. T., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-02-10 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3 metus (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone. Dirbo su kitu kolega. Klientams įvesdavo internetą ir šalindavo gedimus, užduotis duodavo įmonės vadovas E. R., su kuriuo dažniausiai bendraudavo telefonu. Klientams sutartis pasirašyti duodavo jis, L. T., į jas įrašydavo klientų duomenis. Jam neužpildytas sutartis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais ir be parašų, su „(duomenys neskelbtini)“ kontaktais atsiųsdavo – siuntas įdėdavo į autobusą, kas tai per įmonė nesidomėjo, klientai irgi neklausdavo. Nežino, kiek tokių sutarčių buvo pasirašyta. Kai šalindavo gedimus, jokių dokumentų nepildė. Iš darbo išėjo dėl atlyginimo, kadangi kiekvieną mėnesį reikėjo jo reikalauti.

Liudytoja R. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2020-09-17 teisiamajame posėdyje parodė, kad nesidomėjo iš kur ateina interneto ryšys, kokie tarpusavio santykiai buvo tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta ji paaiškino, kad apie „(duomenys neskelbtini)“ internetą sužinojo iš pažįstamų apie 2013 m. Sudarė sutartį, tačiau joje buvo nurodytas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, kodėl toks-ji nesidomėjo. Įvesti interneto buvo atvažiavę 2 darbuotojai, ant automobilio buvo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, jie taip ir prisistatė, pajungė ir davė pasirašyti sutartį, kurioje buvo „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. Už internetą atsiskaitydavo banko pavedimais į „DNB“ (dabartinį „Luminor“) banką, kuris priklausė „(duomenys neskelbtini)“, taip atsiskaitinėjo apie 3 metus, po to interneto ji atsisakė, nebesinaudojo juo apie 2 metus. Maždaug 2018 m. nusprendė vėl įvesti „(duomenys neskelbtini)“ internetą ir tuomet pas ją atvažiavo vienas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, iš naujo įvedė internetą ir davė pasirašyti naują jau kitokią sutartį ir joje nebebuvo „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo, o buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodytos kitokios banko sąskaitos atsiskaitymui. Pinigus už internetą t. y. apie 6 EUR per mėnesį pradėjo mokėti į „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą tame pačiame „DNB“ (dabartiniame „Luminor“) banke. Žino, kad jos tikrai skyrėsi nuo tų, į kurias atsiskaitydavo 2013 m. ir skyrėsi įmonių pavadinimai ( t. 2, b. l. 18-19).

Liudytoja L. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2021-08-09 teismo posėdyje parodė, kad E. R. nepažįsta, keliolika metų naudojosi jo bendrovės įvestu internetu, į sutarties sąlygas ar iš kur ateina ryšys nesigilino, be to nieko konkrečiau nebeprisimena, ar mokėdavo į „(duomenys neskelbtini)“, ar į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, žino tik kad dvi PVM sąskaitas faktūras yra pateikusi tyrėjai. Dėl interneto skambindavo telefono numeriu su daug (duomenys neskelbtini), atsiliepusi moteris jai neprisistatydavo. Bendradarbiavimą (sutartį) yra nutraukusi, bet neprisimena kada. Patvirtino savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Tuomet 2019-02-07 apklausta yra paaiškinusi, kad maždaug 2006 m. pradėjo naudotis „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ir atvažiavęs darbuotojas pajungė internetą, davė pasirašyti sutartį, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), šį sutarties numerį ji pamatė savo „gmail“ paskyroje, į kurią „(duomenys neskelbtini)“ jai siunčia apmokėjimo sąskaitas už interneto paslaugas. Vėlesnės sąskaitos faktūros kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) pridėjo prie apklausos protokolo ir nurodė atsiskaitinėjusi už interneto paslaugas AB „DNB“ banke (dabartinis Luminor) (duomenys neskelbtini). Į būtent šią banko sąskaitą norėjusi pervedinėti pinigus pagal tiesioginio debeto sutartį, bet banko darbuotoja pasakė, kad taip negalima, nes įmonė neperdavusi kažkokių savo dokumentų. Kodėl ant šios sąskaitos faktūros nurodytas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ ji nesidomėjo, visuomet manė, kad tai yra „(duomenys neskelbtini)“, nes ir ant automobilio, kuriuo darbuotojas pas ją atvyko įvesti interneto bei davė pasirašyti sutartį, buvo pažymėta „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai neatsimena kodėl kažkurį laiko tarpą buvo atsisakiusi jos paslaugų, o vėliau vėl jas atnaujino ir tuomet pas ją atvykęs „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas vėl pajungė internetą, o ar jai davė pasirašyti naują sutartį ji neprisimena. Nuo tada savo „gmail“ paskyroje gaudavo PVM sąskaitas-faktūras, kuriose buvo nurodoma mokėtina suma ir atsiskaitomosios banko sąskaitos. Gali nurodyti, kad atsiskaitinėdavo už paslaugas į šioje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) „Luminor“ banke. Kadangi interneto ryšys labai dažnai strigdavo, maždaug 2017 m. pradžioje ji parašė registruotą laišką į „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę su prašymu nutraukti jai teikiamas interneto paslaugas. 2015-10-31 „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu išrašytą sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-31 „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) pridėjo prie apklausos protokolo ( t. 1, b. l. 183-185).

Teismas pažymi, kad daug laiko praėjus, teisme apklausti liudytojai nors ne viską detaliai įstengė prisiminti, o kai kurie E. R. ypač lojalūs darbuotojai, iš kurių paminėtinas A. V., tebedirbantis kaltinamojo bendrovėje, teisme aiškiai stengėsi duoti jam naudingus, bet neobjektyvius parodymus sakydamas neva nieko neprisimenąs dėl „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pacitavus ankstesnius, visgi pripažino juos davęs teisingus. Todėl sulyginęs ir objektyviai įvertinęs visų jų teisminio bylos naginėjimo metu bei ikiteisminime tyrime duotus parodymus, teismas juos laiko patikimais ir atitinkančiais kitą bylos medžiagą.

Iš 2019-07-02 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta Paslaugų užsakymo sutartis sutartis, kliento Nr. (duomenys neskelbtini)“, D. Ž. sudaryta 2013-11-20 kaip su „(duomenys neskelbtini)“, bet joje teismo pastebėjimu nei paslaugų teikėjo įmonės atstovo ar direktoriaus pavardės ir parašo nėra, Sutarties 7 punkte nurodyta, jog „konsultacijos ir informacija teikiama tel. +(duomenys neskelbtini), el. paštu: (duomenys neskelbtini) tinklalapyje (duomenys neskelbtini)“, 8 punkte nurodyti rekvizitai apmokėjimui : gavėjo pavadinimas “ (duomenys neskelbtini)“, dvi sąskaitos skirtinguose bankuose. Į tinklalapį Google.lt paieškos langelyje įvedus adresatą (duomenys neskelbtini) rezultatų 4 parinktyje matomas nukreipiamasis puslapis (duomenys neskelbtini) Atsidarius šį puslapį ir pasirinkus skiltį „kontaktai“, matoma kontaktinė „(duomenys neskelbtini)“ informacija, telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), t. y. kaip ir liudytojų D. S., L. V. bei kitų minėtas „su daug (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 15, 175-179 ).

Iš 2018-03-20 informacinėje laikmenoje (CD diske) esančios informacijos apžiūros, 2018-10-17 Daiktų apžiūros protokolų matyti, kad išnagrinėjus gautą „Luminor Bank“ AB informaciją buvo atlikta dokumentų analizė su „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašais. Atidarius „Luminor“ banko pateiktą CD laikmeną, jose esančius failus, t. y. suformavus dokumentus už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-10-12, nuo 2015-01-01 iki 2015-08-31 matyti, jog E. R. iš „Luminor“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavedimais iš trijų sąskaitų, į kurias klientai mokėdavo už interneto paslaugas, pervedė 110 967,28 Eur į „Danske bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), jo atidarytą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir iš bankomatų grynųjų pinigų nuėmė 121 525 Eur (t. 3, b.l. 1-4, 8-10 ).

Iš 2019-06-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2015-01-01 iki 2016-10-12 ir jame matomos pastovios piniginės operacijos, t. y. įplaukos iš fizinių asmenų, pavyzdžiui, 2015-06-01 įeinantis mokėjimas 20 Eur iš R. P. už „akmeninio namelio“ nuomą birželio 19-21 d.; 2015-06-30 30 Eur iš D. R. avansas už 6 vietų namelio nuomą liepos 10-12 d.; 2015-05-13 100 Eur iš L. P. už rezervaciją liepos 9-12 d.; 2015-06-30 100 Eur iš K. M., mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų. Tokių piniginių mokėjimų iš viso gauta iš 34 fizinių asmenų ( t. 2, b. l. 191-196 ).

2019-06-21 daiktų apžiūros protokolu užfiksuota E. R. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo apžiūra pagal bendrovės „Paysera LT“ 2018-10-27 pateiktą atsakymą. Šios jo sąskaitos (2011-01-01 - 2018-10-01 laikotarpis) išraše matomas 2018-10-01 S. M. pavedimas 42 Eur ir nurodyta mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini) Užsakymas nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) projekte (Pardavėjas E. R.)“. Kitas pavedimas 2018-09-26 nuo R. R. 42 Eur sumoje su analogiška paskirtimi ir tokių pavedimų iš įvairių fizinių žmonių yra ir daugiau ( t. 2, b. l. 197-200).

2019-07-02 protokolu apžiūrėta kompaktiniame diske iš AB „Swedbank“ AB gauta informacija. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad E. R. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše (laikotarpiu nuo 2011-01-11 iki 2018-09-27) matomos piniginės įplaukos: 2016-10-05 75,48 Eur ir 2016-10-12 182,63 Eur sumomis, taip pat gauti dar 2 mokėjimai iš „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos minėtos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), o būtent 2016-10-19 403,9 Eur ir 2016-11-21 319,29 Eur (įmokų pavadinimas Swedbank G. C.). Kaltinamojo šios sąskaitos išraše matomos įplaukos iš V. K., D. K., S. S. ir kitų fizinių asmenų 30 Eur sumoms, nurodant, jog tai yra avansas rezervacijos patvirtinimui už poilsio namelius.

O UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše (laikotarpis nuo 2011-01-31 iki 2018-10-01) yra dar virš 3 000 piniginių įplaukų iš įvairių fizinių asmenų ir kai kurių įmokų pavadinime yra nurodytas sutarties numeris, prasidedantis simboliais „(duomenys neskelbtini) ...“, pavyzdžiui, 2016-03-10 iš P. S. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 10,14 Eur, suma, nurodant paskirtį „(duomenys neskelbtini)“, matomi dar 4 analogiški jo mokėjimai po 10,14 Eur: 2016-04-10, 2016-05-10, 2016-06-10, 2016-07-10 ( t. 2, b.l. 180-190 ). Tokiu pačiu prasidedančiu simboliu sudarytos sutartys ir įmokų mokėjimai yra ir su procese liudijusiais D. Ž., V. P., I. V. J. bei kitais.

2018-11-27 kratos metu (teismo nutartis kaltinamajam paskelbta 2018-11-27 8.20 val.) pas E. R. buvo paimtos dvi dėžės dokumentų, kurios užplombuotos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei SEB banko kodų generatorius Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 24-30). 2018-12-03 ir 2018-12-06 apžiūros protokolais, dalyvaujant E. R., buvo apžiūrėtos šios dėžės, kurių vienoje rasta 8, kitoje 21 segtuvas nenumeruotų dokumentų ir jie sunumeruoti apžiūroje dalyvavusių asmenų (t. 3, b. l. 5-7, 11-13).

Taip pat 2018-11-27 kratos metu pas vyr. buhalterę R. V. buvo paimta 11 segtuvų su dokumentais (t. 3, b. l. 34-37). O Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM (toliau FNTT) Panevėžio apygardos valdybos tyrimo skyriaus viršininko 2019-03-14 reikalavimu E. R. pats pateikė apskaitos ir kitų dokumentų segtuvus (t. 2, b.l. 37-38). Visi jie buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę-finansinę veiklą pagal tyrėjos pavedimą tyrusiai specialistei – ją atliko FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė A. L., tikrinamasis laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2018-09-30 (t. 3, b.l. 85-88). Tyrimą vyriausioji specialistė atliko būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, vadovaudamasi FNTT specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatais, patvirtintais FNTT direktoriaus 2010-08-12 įsakymu Nr. V-73, taip pat metodais, patvirtintais 2013-07-11 direktoriaus įsakymu ir aktualiais norminiais aktais, būtent 2001-11-06 BAĮ, 2001-12-20 Pelno mokesčio, 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymais.

2020-02-10 teisiamojo posėdžio metu A. L. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, pagal pavedimą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos tyrimą. Nustatė, kad jos buhalterinė apskaita buvo nedetali, vienu skaičiumi buvo visi abonementai, todėl nebuvo galima nustatyti kiekvieno kliento įsiskolinimo, įsipareigojimo, ar viskas yra sumokėta, nebuvo pateikta išsamaus sutarčių su klientais registro. Įmonė gaudavo kitų pajamų - parduotas automobilis, sudaryti keli sandoriai. 2014-2015 m. bendrovė dirbo nuostolingai, bet šiaip pelningai. Iš ištirtų „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ir visos jai pateiktos medžiagos nustatė ir davė išvadą bei ją patvirtino, kad pajamos, kurios buvo apskaitomos kaip „(duomenys neskelbtini)“, iš tikrųjų buvo „(duomenys neskelbtini)“ pajamos, nes jas uždirbo ši bendrovė, jos darbuotojai, juo labiau, kad „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo registruota Lietuvoje kaip pajamų gavėja. Pagal mokesčių administratoriaus išaiškinimus dėl pelno mokesčio reikia registruotis dėl pajamų deklaravimo, nors įmonė ir užsienyje registruota, jei jos veikla ne trumpesnė nei 6 mėn. ir komercinis ciklas baigtas. Tikrindama išfiltravo sąrašus, kadangi nedidelės sumos buvo – po 5,70 Eur per mėn. ir tai, kiek žmonės sumokėjo už interneto paslaugas. Pagal kasos pajamų orderį buvo parašomas sutarties numeris ir žmogaus (abonento) pavardė). Grynųjų pinigų įnešimai irgi buvo, bet ji nėra išdetalizavusi kiek, nes nebuvo pateikta tokio klausimo. Pagal bankinius išrašus nustatė, kad dvi sąskaitos yra „(duomenys neskelbtini)“ ir iš vienos vidiniu pavedimu pinigai pervesti į kitą bei išgryninti kortele, tokių įrašų yra virš 100. Kai pinigai buvo išgryninti tai negalima teigti, kad ta sąskaita užsidarė, nes nebuvo išimti visi pinigai, apyvarta vyko. Pažymėjo, kad tarp buhalterinių dokumentų nematė „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“, bet pastarosios įmonės sąskaitoje (sąskaitos numerio pabaiga (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) buvo ir mokėjimai už poilsio namelius, priklausančius vadovui E. R., turinčiam verslo liudijimą užsiiminėti šiuo verslu. Ir už namelių nuomos išankstinę rezervaciją buvo pervesti pinigai į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kas matėsi iš bankinių išrašų, o po to pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo ir išgryninta pinigų, ir gana daug būta E. R. pirkimų internetu, užsienio šalyse, prekybos centruose „Akropolis“, „Ikea“ ir pan. Kas dėl „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų, jos buvo darbo užmokesčiui, kurui, prekėms, t. y. ūkinei veiklai, o „(duomenys neskelbtini)“ tokių išlaidų, bent ūkinei veiklai, nematė. Mokėtini mokesčiai yra apskaičiuoti nuo pajamų. Pagal tai, kas jai buvo pateikta ir padarė tokias išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas turėjo apsimokestinti, mokesčių administratorius priima savo sprendimus dėl pajamų apmokestinimo, bet pirmiausia yra prievolė deklaruoti pajamas. Pagal įstatymus ir išaiškinimus įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens turėjo būti užregistruota mokesčių mokėtojų registre ir jeigu užsiregistruos, tuomet jai atsirastų prievolė mokėti mokesčius. Ši specialistė patvirtino savo išvadas, pažymėjusi, kad atsakymus į pateiktus klausimus grindė jai pateiktos tyrimui medžiagos ir liudytojų parodymų tikėtinumu, o teismas, minėta, juos įvertino kaip patikimus.

2019-04-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 70-81) nurodyta ir teismas tuo įsitikino, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vykdyta ūkinė veikla: kompiuteriai ir su tuo susijusi veikla, kompiuterių ir kitos informacijos apdorojimo įrangos gamyba, nuotoliniai ryšiai. Bendrovės direktoriaus pareigas ėjo E. R. ir akcinis kapitalas priklausė jam kaip vieninteliam akcininkui. O apskaitą buhalterine programa tvarkė vyr. buhalterė R. V., jo priimta į darbą pagal 2005-10-28 darbo sutartį.

Kaltinamojo vadovaujama bendrovė laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2018-09-30 uždirbo 580 865,53 Eur pajamų (be PVM), tame tarpe už teikiamas interneto prieigos paslaugas 485865,53 Eur (be PVM). Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, jis 2011 m. Lietuvos bankuose JAV įmonės „(duomenys neskelbtini)” (kodas (duomenys neskelbtini)) vardu atidarė sąskaitas, į kurias interneto paslaugų gavėjai pervesdavo piniginius atsiskaitymus už „(duomenys neskelbtini)” suteiktas paslaugas, nes sutartys su jais buvo sudaromos „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Būtent į šios užsienio įmonės atsiskaitomąsias sąskaitas už „(duomenys neskelbtini)” teiktas interneto paslaugas iš fizinių asmenų gauta 128 571,70 Eur įplaukų iš jų: į Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-29 paslaugų gavėjai pervedė 118 066,80 Eur; į „Danske bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-21 –10 504,90 Eur. Šiuo laikotarpiu E. R. iš minėtos Luminor banko sąskaitos pervedė 110 967,28 Eur į „Danske bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą „(duomenys neskelbtini)“ vardu, iš kurios grynųjų pinigų nurašymo kortele nuėmė 121 525 Eur (t. 3, b. l. 142-145). Tokiu būdu nesivadovaudamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalimi, sąmoningai nefiksavo bendrovės uždirbtų pajamų ir nedeklaravo 106 257 Eur apmokestinamųjų pajamų (2015 m. turėjo deklaruoti 59 585 Eur didesnį pelną, 2016 m. - 43 086 Eur, 2017 m. - 3 586 Eur). Pažeidžiant PMĮ 4 straipsnio 1 dalį, Pridėtinės vertės įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 2015-2017 m. PVM deklaracijose (t. 3, b. l. 157-192), siekiant išvengti mokesčių, pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie bendrovės veiklos rezultatą ir mokėtiną pelno mokestį: 2015 m. sausio-gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 12 513 Eur PVM; 2016 m. sausio-gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 9 048 Eur PVM; 2017 m. sausio-gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 753 Eur PVM, taigi nesumokėjo į valstybės biudžetą 22 314 Eur PVM (2015 m. 12513 Eur, 2016 m. 9048 Eur, 2017 m. 753 Eur) bei 4514 Eur pelno mokesčio – iš viso 26828 Eur nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų, patekusių į „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytas sąskaitas ir šios sumos detaliai matomos specialistės pridėtoje prie išvados lentelėje, kurią teismas analizavo ( t. 3, b.l.193-195).

Todėl, remdamasis specialisto išvadomis, kurias laiko patikimomis ir byloje ištirtais visais duomenimis, liudytojų parodymais, nustatė, kad E. R. būdamas bendrovės direktoriumi, sugalvojo schemą, pagal kurią sutartis su paslaugų gavėjais sudarydavo JAV įmonės „(duomenys neskelbtini)” vardu ir Lietuvos bankuose atidaręs sąskaitas, kas matyti iš pateiktų banko Luminor banko AS ir Danske banko dokumentų, papildomai Luminor banke atidarytų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 65, b. l. 125-126), sutartyse nurodydavo interneto paslaugų gavėjams į jas mokėti už faktiškai savo bendrovės suteiktas paslaugas ir dėl to piniginės lėšos patekdavo į tas sąskaitas ir tuomet jas išsigrynindavo. Būtent, nurodydavo savo pavaldiems darbuotojams prieš teikiant paslaugas klientams pateikti jiems jo duotas standartines interneto prieigos paslaugų teikimo sutartis (iki 2016 m. - duomenų perdavimo paslaugų teikimo sutartis), kuriose fiksuodavo klientų pavardes, adresus, telefono numerius, užsakytą paslaugą, sutarties numerį, nurodant abonementinio mokesčio surinkimo sąskaitas. Apmokant už paslaugas į banko sąskaitas buvo nurodomas sutarties-užsakymo numeris, pagal kurį buvo identifikuojami mokėtojai. Kompiuterine programa buvo suformuojamos kiekvieno mėnesio PVM sąskaitos faktūros, nurodant, kad tai už teikiamas interneto paslaugas einamąjį mėnesį ir įrašant vieną apmokėjimui skirtą sumą. Tokiu būdu išrašant vieną sąskaitą visiems pirkėjams bendroje sumoje, nebuvo galima nustatyti, ar teisingai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros kiekvienam pirkėjui atskirai ir ar teisingai priskiriami apmokėjimai bei pirkėjų skolos.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamuosiuose posėdžiuose apklausti liudytojai patvirtino, kad sutartis jiems pasirašyti atveždavo darbuotojai automobiliu, žymėtu „(duomenys neskelbtini)“ raidėmis arba tiesiog prisistatydavo nuo šios bendrovės ir mėnesinį mokestį už internetą jie pervesdavo į sutartyse nurodytas sąskaitas, suprasdami, jog paslaugas gauna iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba į tai nesigilindami. Ankstesnių sutarčių pakeitimas, kaip nustatyta, vykdavo būtent kaltinamojo iniciatyva, nes 2015-04-17 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 179 straipsnio 1 dalį, susijęs su jo vadovaujamos bendrovės veikla (duomenys neskelbtini)mieste (t. 1, b.l. 1-3, 10). Ir tuomet, kaip galima spręsti, E. R. suvokus, jog bus atliekamas išsamesnis bendrovės veiklos tikrinimas, jis ir iniciavo sutarčių bei įmokų surinkimo atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose keitimą, klientams per sau pavaldžius darbuotojus aiškinant, jog neva keičiasi įmonės savininkai ir tarp jų vyksta konfliktai.

Teismas turi pakankamą pagrindą spręsti, kad daug metų vystydamas verslą tokią schemą buvo sumanęs tam, kad galėtų gaudamas pajamas, įskaitant ir už savo turto nuomą, išvengti mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą. Taip neteisėtai minimu laikotarpiu veikiant po JAV įmonės „(duomenys neskelbtini)“ priedanga, naudojant ją pinigų išgryninimo tikslu savo reikmėms, nebuvo fiksuota žymi dalis ūkinių operacijų bendrovės apskaitoje ir išvengta mokesčių sumokėjimo Teismas pažymi ir tai, kad kaip atstovas atidarydamas sąskaitą šios įmonės vardu 2011-02-11 pildydamas “Danske“ bankui anketą (dėl pinigų plovimo prevencijos) 5-je skiltyje „Informacija apie tikrąjį naudos gavėją“ juo nurodė save, E. R., o pasirašydamas patvirtino informacijos teisingumą (t. 2, b. l. 132-170). Byloje ištirti įrodymai neabejotinai tą ir patvirtina, priešingu atveju jis būtų informavęs mokesčių administratorių apie tos įmonės vykdomą veiklą Lietuvoje, t. y. ją registravęs kaip mokesčių mokėtoją.

Kaip buvo minėta, pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu yra paaiškinęs ir ištirti įrodymai tai patvirtina, kad jos veikla Lietuvoje nebuvo vykdoma, jis nežino kaip tapo ir ar tebėra jos atstovu, kas ir kokiomis aplinkybėmis jam suteikė įgaliojimą ją atstovauti, to neatskleidė ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi šioje byloje akcentuotinas kaltinamojo teisinės padėties veikiant „(duomenys neskelbtini)“ vardu kaip jos direktoriui, neužtikrintumas ir nepatikimumas. Teismas įvertino kaltinamojo gynėjo teisiamajame posėdyje pateiktos 2015-01-02 Paslaugų teikimo sutarties kopiją (t. 6, b.l. 20-21), pagal kurią užsakovu įvardinta „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. R., tariamai susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip vykdytoja atstovaujama jo paties, kad ši teiks Virtualaus privataus tinklo (angl. Virtual Private Network-VPN) paslaugas ir kartą per metus pateiks už šias paslaugas sąskaitas faktūras, o užsakovas jas apmokės; pridėjo ir penkių tokių sąskaitų kopijas (t. 6, b.l. 22-26). Ištyręs šias kopijas, kaip pasak gynėjo kaltinamąjį teisinančius įrodymus, teismas juos atmeta dėl visiško jų nepatikimumo ir pažymi, jog jų originalai nei buvo surasti ir paimti kratų metu ar pačio perduoti pagal anksčiau minėto pareigūno pareikalavimą su kitais dokumentų segtuvais, nei jų buvo prašoma prijungti užbaigiant ikiteisminį tyrimą ar per dvejus bylos nagrinėjimo teisme metus, bet advokato spaudu ir parašu patvirtintos kopijos (nesant originalų) pateiktos tik 2021-08-09 posėdyje, nepaaiškinus iš kur jos atsirado. Be to, jos neįtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-2017 m. pardavimų registrą, kurio duomenys sutampa su Didžiosios knygos (balanso) duomenimis be šių sąskaitų. Kita vertus, sutartyje nėra užsakovo antspaudo ir iš viso to akivaizdu, kad ji kaltinamojo sudaryta su pačiu savimi tik dėl akių, vien siekiant sudaryti regimybę, jog tariamai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo paslaugas ir už jas apmokėjo „(duomenys neskelbtini)“, nors tokių duomenų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, įskaitant specialistės A. L. paaiškinimus. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo gynybinei pozicijai pagrįsti bandyta dirbtinai sukurti tariamai jį teisinančius įrodymus, priderinant juos pagal inkriminuojamų veikų padarymo laiką – 2015-2017 m. O kaltinamojo gynėjo 2020-02-11 teismui pateikti trys kasos kvitai apie E. R. grynųjų piniginių sumų – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Eur pervedimą 2015-2017 m. Jungtinės Karalystės įmonei kaip neva už trečiojo asmens JAV įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas interneto paslaugas, kuriuose gavėju nurodytas G. P. (t. 4, b. l. 165, 186-191), irgi nepaneigia jo kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentuose tokių išrašytų kvitų nebuvo rasta, nes jokių atsiskaitymų tarp šios bendrovės ir „(duomenys neskelbtini)“ ištirtais bylos duomenimis nevyko. Tai tik patvirtina, kad bendrovės uždirbtos pajamos buvo slepiamos, nedeklaruojamos ir E. R. išsigryninamos, beje kratos metu paimtas slaptažodžių generatorius priklausė jo tėvui S. R. (t. 2, b.l. 72).

Iš LR Ryšių reguliavimo tarnybos 2017-02-22 rašto irgi matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2004 m. antrojo ketvirčio teikia informaciją apie vykdomą interneto prieigos paslaugų teikimo veiklą, o „(duomenys neskelbtini)“ jokių internetinių paslaugų neteikia. Pažymėtina, kad ir į 2020-06-16 E. R. paklausimą, išaiškinus jam apie virtualaus privataus tinklo (VPN) teisinį reglamentavimą, nepaneigta pirmesnė informacija, t. y. tai, jog minėta įmonė internetinių paslaugų neteikė, nes išaiškinta, jog VPN nėra elektroninių ryšių paslauga, bet laikoma virštinkline paslauga, o jų teikėjai (pagal paklausimą-iš užsienio įmonės), taigi teismo vertinimu ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra laikoma viešųjų elektroninių ryšių paslaugų ir (ar) viešųjų ryšių tinklų teikėja (t. 6, b.l. 17-19).

VMI viršininko 2005-06-14 įsakymu Nr. VA-52 patvirtintų Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos užpildymo ir teikimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir/arba turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje. Tačiau iš 2017-02-15 VMI pateiktos informacijos nustatyta, kad įmonė "(duomenys neskelbtini)" mokesčių mokėtojų registre neregistruota; VMI žinoma tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos vykdymo vieta nėra nurodyta, bet nurodyti jos kontaktai, telefono numeriai, tarp kurių teismo pastebėjimu nėra liudytojų minėto ir sutartyse su klientais nurodyto kontaktinio telefono Nr. +(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 40, t. 5, b. l. 41-42). Vėlesnis 2018-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini) VMI raštas irgi tai patvirtina ( t. 2, b. l. 74 ). O Vilniaus apskrities VMI yra pateikusi informaciją, kad „(duomenys neskelbtini)“, kuriai suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris – (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojų registre E. R. įregistruota 2021-02-18 (t. 6, b. l. 33-34), vadinasi, jau bylos nagrinėjimo metu ir toks ilgą laiką trukusios ydingos situacijos, kai nedeklaravus apmokestinamųjų pajamų jis vengė mokesčių sumokėjimo valstybei, nutraukimas ir jos pakeitimas nepateisina jo veiksmų ir nepaneigia kaltės dėl prievolės deklaruoti visas realiai gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas nevykdymo. Konstatuotina, kad nuo užregistravimo registre mokesčių mokėjimo pareiga tenka šiai užsienio įmonei. Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" pelno mokesčio ir PVM deklaracijų daroma išvada, kad nedeklaruotos pajamos pervestos į "(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas Lietuvoje ( t. 3, b.l. 148-192). Į 2020-10-29 E. R. paklausimą VMI išaiškino apie užsienio vieneto ir jo įgalioto amens mokestines prievoles (t. 6, b.l. 27-32), kas turės reikšmės tebenagrinėjamam mokestiniam ginčui, o šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Šiame kontekste paminėtina, kad 2021-05-25 Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimu, iš dalies tenkinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, buvo panaikintas Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimas ir mokestinė byla grąžinta centriniam mokesčių administratoriui naujam mokestinio ginčo nagrinėjimui (t. 6, b. l. 11). Šią baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo manymu tai nereiškia, jog VMI būtų įpareigota privalomai kreiptis į įmonę „(duomenys neskelbtini)” tikslu atlikti tam tikrus kontrolės veiksmus, priešpriešinį informacijos surinkimą, siekiant išsiaiškinti, ar ši įmonė vykdė veiklą ir teikė interneto paslaugas Lietuvoje ir ar E. R. privalėjo ją užregistruoti mokesčių mokėtojų registre (analogiškai prašymas kreiptis į „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo gynėjo buvo teiktas ir byloje užbaigiant ikiteisminį tyrimą). VAAT sprendimo motyvuose tik pasisakyta, kad norint įsitikinti, ar tikrinamasis mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokėtoju ir esant kitų nepakankamai aiškių klausimų, tai gali būti atliekama ir su tuo visiškai sutiktina. Apskritai neužbaigtas mokestinis ginčas nedaro įtakos šiai nagrinėjamai bylai, bet priešingai, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės turės reikšmės mokestiniam ginčui išspręsti.

Nors pagal 2018-11-07 VMI pateiktus duomenis privalomos teikti deklaracijos buvo pateiktos laiku, kontrolės veiksmai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu per paskutinių penkerių metų laikotarpį nebuvo atliekami (t. 2, b. l. 45), bet kaip minėta, E. R. nesuteikiant reikšmingos informacijos vyr. buhalterei, jam organizuojant jose, siekiant išvengti mokečių mokėjimo, kurių suma viršija 100 MGL (iki 2018-01-01 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur, nuo 2018-01-01 –50 Eur), buvo pateikti žinomai neteisingi duomenys už 2015-2017 m. ir nesumokėta 5% tarifu nuo 90298 Eur sumos (2015 m. 23 207 Eur, 2016 m. 54 985 Eur ir 2017 m. 12 106 Eur) apmokestinamojo pelno – 4514 Eur pelno mokesčio (atitinkamai 2015 m. 1160 Eur, 2016 m. 2749 Eur, 2017 m. 605 Eur). Pagal 2021-08-12 Vilniaus AVMI pateiktą informaciją E. R. kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo pateikė pelno mokesčio deklaracijas už 2015, 2016 ir 2017 metus, bet jos dėl senaties termino buvo atmestos, o PVM deklaracijų įmonė neteikė (t. 6, b. l. 66).

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, organizuojant ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, Nr. 2K-71-976/2017).

Nagrinėjamoje byloje būtent po atlikto išsamaus ikiteisminio tyrimo teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis, priešingai jo ir gynėjo teiginiams, o ne buhalterė, pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusio aktualaus teisės akto – BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, sąmoningai tyčia pažeidė šio įstatymo 6, 14 straipsnio 2 dalis, reglamentuojančias teisingos buhalterinės apskaitos tvarkymo aspektus, jam organizuojant buvo pateiktos mokesčių deklaracijos už 2015-2017 metus, aiškiai neatitinkančios bendrovės tikrosios finansinės ir ūkinės būklės ir jo padaryti reikšmingi pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję mokesčių slėpimu.

Aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad E. R. yra kaltas dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų, kvalikuojamų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį padarymo ir nėra pagrindo jį išteisinti.

Kaltinamasis UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus pareigas eina nuo 2001 m., taigi ilgą laiką (t. 3, b.l. 48-50) ir pagal einamas vadovo pareigas, patyrimą verslo srityje jis privalėjo išmanyti BAĮ, Pelno mokesčio, 2001-11-06 Įmonių finansinės atsakaitomybės įstatymo nuostatas ir juose keliamų reikalavimų laikytis, numatyti dėl jų sąmoningo pažeidinėjimo kylančias pasekmes, bet pats sau prieštaraudamas teigė, jog nors apskaitos neišmano, ji „kažkaip vyko“ ir jis neva laikėsi visų teisės aktų reikalavimų. Taigi, savo nusikalstamo elgesio jis kritiškai nevertino ir neapgailestavo, bet ypač atkakliai ir nepagrįstai save teisino. Jo atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti apysunkiai tyčiniai nusikaltimai, jis baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 10, t. 6, b. l. 99-102), neteistas. Dėl to jam skirtina bauda ir už abi nusikalstamas veikas paskyrus baudas, jos bendrintinos jų apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1-2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 200 MGL baudą –7532 Eur.

E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2017-11-29 įst. (duomenys neskelbtini) redakcija) ir paskirti 100 MGL baudą –3766 Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, E. R. galutinai paskirti 200 MGL baudą –7532 Eur.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, byla apeliacinės instancijos teisme, remiantis BPK 325¹ straipsniu, paprastai nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis.