- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 1A-13-581/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00028-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- E. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,
nuteistojo E. R. gynėjui advokatui R. M. (gynėjo dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. buvo nuteistas pagal:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda;
Žemesnės instancijos teismas
BK 220 straipsnio 1 dalį (2017-11-29 įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1.1. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalis atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, jų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31, t. y. trejus metus, veikdamas bendrovės veiklos teritorijoje, nefiksuodamas dalies ūkinių operacijų UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir jų nepateikdamas buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei R. V., nežinojusiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, siekdamas išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą. Būtent, pažeidė 2001-11-06 BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos ūkinės operacijos, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jos nepateiktos vyr. buhalterei įtraukti į apskaitą dėl internetinių paslaugų teikimo ne mažiau kaip 210 gavėjų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31, kurie atsiskaitydavo už bendrovės (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas į JAV įmonės (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini) vardu E. R. atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose, nes jis per savo darbuotojus pateikdavo pasirašyti klientų sutartis su šia JAV įmone kaip neva paslaugų teikėja. Dėl to neužfiksavus ūkinių operacijų 2015-2017 metais, gautos piniginės lėšos nebuvo apskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje – iš viso 128 571 Eur, iš jų nedeklaravus 106 257 Eur apmokestinamųjų pajamų, išvengta 22 314 Eur Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) ir 4 514 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei. Pinigines lėšas vėliau E. R. išsigrynino iš (duomenys neskelbtini) vardu atidarytos „Danske bank“ sąskaitos. Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūrą už 2015-2017 metus;
1.2. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, priimdamas sprendimus šio juridinio asmens vardu ir kontroliuodamas jo veiklą, kaip vienintelis akcininkas, būdamas atsakingu už jos buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą bei dokumentų pateikimą buhalterei, šių apskaitos dokumentų išsaugojimą, teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą bei jų pateikimą Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnyje nustatyta tvarka, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, minėtu laikotarpiu nefiksavęs dalies ūkinių operacijų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, neišrašęs PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas internetines paslaugas ir jų nepateikęs buhalterinę apskaitą tvarkiusiai vyr. buhalterei R. V., nežinojusiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, per ją organizavo žinomai neteisingų duomenų apie gautas apmokestinamąsias pajamas įrašymą į PVM deklaracijas (FR0600) ir jų pateikimą valstybės įgaliotai institucijai bei į metines Pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m., kai per elektroninę deklaravimo sistemą (EDS) vyr. buhalterė elektroniniu paštu 2016-03-31, 2017-03-31, 2018-03-30 jas pateikė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - AVMI). Taip nedeklaravus dalies apmokestinamųjų pajamų, jis tyčia UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė minėto dydžio mokėtinų mokesčių valstybei – iš viso 26 828 Eur sumoje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti dėl jam inkriminuotų veikų. Skunde nuteistasis nurodo:
2.1. Mokestinės apgaulės objektyvieji požymiai tiek kaltinamajame akte, tiek ir apkaltinamajame nuosprendyje buvo grindžiami tuo, kad į JAV (duomenys neskelbtini) atidarytas banko sąskaitas Lietuvoje gautos piniginės įplaukos ir jų pagrindu įvykusios operacijos, siekiant neteisėtai sumažinti mokestinę naštą, nebuvo apskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, dėl ko buvo pažeista BAĮ 6 straipsnio 2 dalis. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ūkio subjektas ne tik neprivalo, tačiau net ir neturi teisės savo buhalterinėje apskaitoje fiksuoti kito ūkio subjekto vardu įvykusių ūkinių operacijų, kadangi pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalį ūkinius įvykius ir ūkines operacijas apskaityti turi tas juridinis asmuo, su kuriuo nuosavo kapitalo dydžio arba struktūros pakeitimai yra susiję. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes visos pajamos už interneto teikimo paslaugas oficialiai buvo gautos JAV bendrovės banko sąskaitose ir pagal pastarosios bendrovės pasirašytas sutartis su paslaugų gavėjais bei jiems išrašytas sąskaitas. Byloje apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas iš esmės yra grindžiamas vienintele ir BPK įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis bei principais byloje nenustatyta aplinkybe – apsimestine ūkine – komercine veikla, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) veikimu prisidengiant JAV bendrovės vardu. Nuosprendyje teisiškai klaidingai yra aiškinamas apgaulės elementas apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo veikoje. Byloje nebuvo atskleistas objektyviojo nusikalstamos veikos pažymio turinys, t. y. nebuvo atsakyta – kokios tikrosios aplinkybės buvo nuslėptos nuo mokesčių administratoriaus, nuo kurių priklausė teisingas apmokestinimas. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 222 straipsnio 1 dalį.
2.2. Inkriminuojant apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo požymį, byloje nenustatyta ir neįrodyta, kad JAV bendrovė (duomenys neskelbtini) vardu veikė UAB (duomenys neskelbtini), t. y. nebuvo įrodyta, jog buvo iškreipiamos apmokestinimo pagrindu esančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas pamatines baudžiamojo proceso taisykles, nenustatė, o preziumavo JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)ir UAB (duomenys neskelbtini)veiklos tapatumą, ir tuo pagrindu padarė jokio faktinio pagrindimo neturinčias išvadas dėl apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinės apskaitos vedimo, t. y. nepagrįstai JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)į banko sąskaitą gautas pajamas vertino kaip UAB (duomenys neskelbtini)neapskaitytas pajamas. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama JAV bendrovės veikla, t. y. pirmiausia, nebuvo kreiptasi nei į pačią bendrovę, taip pat nebuvo tirta ir nustatinėjama aplinkybių dėl pačios bendrovės apskaitos vedimo ir veiklos teisėtumo, nors visos šios aplinkybės buvo akcentuojamos bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose.
2.3. Šioje byloje tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB (duomenys neskelbtini) skundė mokesčių administratoriaus 2020-04-23 sprendimą Nr. 69-45 ir 2020-01-29 spendimą Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuriais visas JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)pajamas mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, priskyrė UAB (duomenys neskelbtini) neapskaitytoms pajamoms ir juo jų apskaičiavo mokėtinus mokesčius valstybei. Tačiau bylą išnagrinėjęs teismas 2021-05-25 priėmė sprendimą (kuris yra neįsiteisėjęs), kuriuo panaikino mokesčių administratoriaus sprendimus, bylą grąžino centriniam mokesčių administratoriui naujam objektyviam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui iš naujo. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas kitoje administracinėje byloje teismo konstatuotų esminių mokestinio tyrimo trūkumų dėl JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklos visapusio neištyrimo, ignoruodamas gynybos argumentus, formaliai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo, nesant byloje objektyvių įrodymų, pripažino JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklos apsimestinumą.
2.4. Teismas konstatuotą JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklos fiktyvumą ir šios bendrovės pajamų priskirtinumą UAB (duomenys neskelbtini)pajamoms grindė iš esmės vieninteliu įrodymų šaltiniu – 2019-04-26 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) ir ją surašiusios specialistės A. L. paaiškinimais. Teismas ignoravo reikšmingą aplinkybę, jog specialistės išvada yra sąlyginė. 2020-02-10 vykusio teisiamojo posėdžio metu specialistė paaiškino, jog savo išvados, kad pajamos, kurios buvo apskaitomos kaip (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo UAB (duomenys neskelbtini)pajamos, ji priėjo, vertindama ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus, o jos išvados yra teisingos tik su sąlyga „jeigu tikėti liudytojų parodymais“. Specialistei nepagrįstai buvo pavesta vertinti ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus. Patikimai nenustačius būtinos sąlygos, nurodytos sąlyginėje Specialisto išvadoje, neleistina remtis ta išvados dalimi, kuri buvo siejama su sąlygos nustatymu.
2.5. Byloje nė vienas liudytojas nepatvirtino jokių aplinkybių, susijusių su JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)veikla. Liudytojai I. V. J., D. S., D. Ž., V. P., R. A., L. V. patvirtino tik mažareikšmes aplinkybes, jog yra (buvo) interneto paslaugų vartotojai bei kad dėl šių paslaugų tam tikru laikotarpiu keitėsi paslaugų teikėjo pavadinimas ir banko sąskaita. Remiantis kaltinimu bei apkaltinamuoju nuosprendžiu, į UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos ūkinės operacijos, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl internetinių paslaugų ne mažiau kaip 210 gavėjų (interneto ryšio vartotojų), tačiau ikiteisminio tyrimo ir teisme metu buvo apklausti vos šeši paslaugų gavėjai. Likę kiti 204 interneto ryšio paslaugų gavėjai, kurie pervesdavo pinigus į JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą tyrimo metu nenustatyti ir neapklausti. Nebuvo nustatyti visų paslaugų gavėjų santykiai su paslaugų teikėja, kurios veiklą teismas be jokių įrodymų byloje pripažino fiktyvia. Jokių reikšmingų aplinkybių susijusių su kaltinimu nepatvirtino ir liudytojai, kurie dirba ar dirbo UAB (duomenys neskelbtini), t. y. R. V., A. V., L. T., Ž. J..
2.6. Teismas nepagrįstai kriminalizavo patį faktą, kad E. R. JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)vardu Lietuvoje atidarė banko sąskaitas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad interneto ryšio tiekimo sutartys buvo sudaromos būtent su JAV bendrove (duomenys neskelbtini), šios sutartys yra tikros, nenuginčytos. Be to, teismui buvo pateikta 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartis, patvirtinanti, kad bendroves siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini)teikė techninio pobūdžio (virtualaus privataus tinklo, tunelio) paslaugas JAV bendrovei (duomenys neskelbtini)bei už šių paslaugų teikimą UAB (duomenys neskelbtini)išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Taip pat pateikė tris kasos kvitų originalus apie E. R. grynųjų pinigų sumų, kurios buvo išgrynintos iš JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos, sumokėjimą 2015-2017 m. Vien, tai, kad E. R. jį teisinančius įrodymus pateikė bylos nagrinėjimo teisme metu, nesudaro teismui pagrindo jais nesivadovauti.
2.7. Nuosprendyje nėra nustatytas ir kito esminio apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiui kvalifikuoti reikšmingo elemento – kokios mokestinės naudos buvo siekiama, kokie kiekybiniai parametrai buvo iškreipti ar kokie mokesčiai nuo mokesčių administratoriaus buvo nuslėpti. Byloje nebuvo ištirta ir nustatyta jokių duomenų, susijusių su JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)buhalterine apskaita, t. y. nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta, ar minėtos apmokestinamosios pajamos nebuvo deklaruotos JAV bendrovės buhalterinėje apskaitoje kilmės valstybėje. Taip pat byloje nėra duomenų, kokie mokesčių apskaičiavimui reikšmingi kiekybiniai parametrai buvo iškreipti. Visos JAV bendrovės pajamos, kurios nuosprendžiu pripažintos UAB (duomenys neskelbtini)neapskaitytomis pajamomis, buvo gautos į JAV bendrovės banko sąskaitas. Nepriklausomai nuo to, kurioje bendrovėje buvo gautos pajamos, apmokestinimo esmė visiškai nesikeičia. Keičiasi tik subjektas, kuriam kyla prievolė deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius. Todėl teisiškai nepagrįsta teismo išvada, jog apeliantas, neva veikdamas JAV bendrovės, o ne UAB (duomenys neskelbtini)vardu išvengė mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą.
2.8. Specialistė byloje iš esmės patvirtino, kad JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)pajamos buvo pripažintos UAB (duomenys neskelbtini)pajamomis vien tik dėl aplinkybės, kad užsienio juridinis asmuo, vykdęs veiklą Lietuvoje, neužsiregistravo mokesčių mokėtojų registre. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareigos registruoti juridinį asmenį mokesčių mokėtojų registre pažeidimas, yra ne baudžiamosios, o mokesčių (administracinės) teisės klausimas, kuris šiuo atveju nepagrįstai dirbtinai kriminalizuotas. Teismas dirbtinai kriminalizavo mokestinius teisinius santykius.
2.9. Į bylą pateiktas reikšmingas rašytinis įrodymas – VMI atsakymas į 2020–10–29 apelianto paklausimą, kuriame yra pateikta mokesčių administratorius individuali konsultacija dėl UAB (duomenys neskelbtini)veiklos pagal nurodytas aplinkybes. Apeliantas pateikė VMI išduotą mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašą, patvirtinantį, jog JAV bendrovė yra registruota mokesčių mokėtojų registre kaip užsienio juridinis asmuo, vykdantis veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje nuo 2015–01–01. Apeliantas byloje pateikė JAV bendrovės metines pelno mokesčio deklaracijas už 2015–2017 m. laikotarpį, kuriose atitinkamai deklaravo gautas pajamas. Teismas nepaisant apelianto pateiktų duomenų apie JAV bendrovės registravimą mokesčių mokėtojų registre ir pajamų deklaravimą Lietuvoje, nepagrįstai jas kvalifikavo kaip UAB (duomenys neskelbtini)neapskaitytas pajamas, pervedamas į užsienio juridinio asmens banko sąskaitą. Nurodo, kad nenustačius apgaulingos apskaitos tvarkymo požymių apelianto veikoje, nėra pagrindo juos kvalifikuoti ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.
2.10. Byloje buvo pažeista kaltinamojo teisė į nešališką teismą. Teisėja viso proceso metu su apeliantu bendravo arogantiškai, iš anksto išreikšdama nusistatymą dėl apelianto kaltumo, nuolat užduodavo menamus klausimus liudytojams, patikslindavo ir perfomuluodavo klausimus, jei liudytojai duodavo gynybai palankius parodymus; užuot pagarsindama liudytojams jų parodymus, teisėja perskaitydavo iš apklausų protokolų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu išsakytus parodymus ir prašydavo juos patvirtinti; toleravo prokuroro pasakinėjimą liudytojams duodant parodymus ir specialistei; sarkastiškai reaguodavo į gynėjo pastabas dėl teismo posėdžio tvarkos, nesitvardė procese, konkliudentiniais veiksmais demonstravo nepagarbą kaltinamajam ir jo gynėjui, o specialistei davus gynybai palankius atsakymus, teisėja demonstratyviai susinervino ir padarė byloje pertrauką. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo šiurkščiai pažeidinėjamas rungimosi principo įgyvendinimas, iš esmės suvaržant apeliantui galimybes tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas neiškvietė byloje gynybos prašomų liudytojų, kurie reikšmingi sprendžiant E. R. kaltės klausimą. Teisėja viso proceso metu akivaizdžiai demonstravo palaikanti valstybinį kaltinimą. Teisėja nepagrįstai nenusišalino du kartus. Taip buvo pažeista teisė į nešališką teismą.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su UAB (duomenys neskelbtini)veikla, nesant byloje jokių įrodymų pripažino, kad bendrovės (duomenys neskelbtini)gautos pajamos yra UAB (duomenys neskelbtini)pajamos, preziumavo bendrovių tapatumą; nepagrįstai savo išvadas grindė išimtinai tik Specialisto išvada, kuri yra sąlyginė; byloje nebuvo nustatyti visų paslaugų gavėjų santykiai su paslaugų teikėja JAV bendrove (duomenys neskelbtini), kurios veiklą teismas be jokių įrodymų pripažino fiktyvia; taip pat teismas nenustatė, kokios mokestinės naudos buvo siekiama, kokie kokybiniai parametrai buvo iškreipti ar kokie mokesčiai buvo nuslėpti; ignoravo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas esmines mokestinio tyrimo trūkumų dėl bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklos neištyrimo aplinkybes, dėl to padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą dėl E. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Taip pat skunde nurodoma, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, išanalizavusi bylos įrodymus, taip pat papildomai atlikusi įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklaususi specialistę A. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė visas bylos aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl nuteistojo E. R. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama skunde, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie turėtų esminės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Iš bylos bei apeliacinio skundo matyti, kad E. R. ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nurodydamas, kad jis neturėjo jokio pagrindo savo įmonės UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje fiksuoti kito ūkio subjekto vardu – JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)įvykusių ūkinių operacijų (ši bendrovė veiklą vykdė savarankiškai, visos pajamos už interneto teikimo paslaugas buvo gautos į jos banko sąskaitas ir pagal jos pasirašytas sutartis su paslaugų gavėjais bei jiems išrašytas sąskaitas). Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)vardu veikė (teikė interneto paslaugas) UAB (duomenys neskelbtini), kad į JAV bendrovės vardu atidarytas banko sąskaitas gautos pajamos yra UAB (duomenys neskelbtini)pajamos už vartotojams suteiktas interneto paslaugas ir kurios nebuvo apskaitytos jo įmonės buhalterinėje apskaitoje.
9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė apelianto E. R. teisme duotais parodymais. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini)jokių sandorių su JAV bendrove (duomenys neskelbtini)neturėjo, jis (E. R.) buvo tik jos įgaliotas asmuo; bendrovė (duomenys neskelbtini)Lietuvoje veiklos nevykdė, todėl ir nebuvo registruota mokesčių mokėtojų registre, jos veikla buvo vykdoma įvairiose užsienio šalyse ne Europos Sąjungos ribose, mokesčiai buvo mokami JAV; Lietuvoje minėtos bendrovės vardu jis buvo atidaręs ne daugiau nei 10 banko sąskaitų ir tvarkė finansus, gautos lėšos buvo panaudojamos bendrovės poreikiams; kaip jis tapo bendrovės atstovu ir kas jam suteikė įgaliojimą ją atstovauti, neprisimina, įgaliojimą atstovauti bendrovę gavo paštu; nurodė nebesantis šios įmonės atstovu. Šių parodymų, duotų dalyvaujant jo gynėjui, teisingumą E. R. patvirtino savo parašu (4 t., b. l. 34-35). Tačiau teisme apeliantas E. R. (6 t., b. l. 73-78) jau tvirtino, kad JAV bendrovė savarankiškai vykdė internetinių paslaugų veiklą užsienyje ne Europos Sąjungos ribose ir klientai su ja atsiskaitydavo tiesiogiai, pajamos nebuvo slepiamos ir mokami privalomi mokesčiai; paslaugoms teikti bendrovė nuomojosi reikiamą įrangą (serverius, maršrutizatorius), serveriuose buvo teikiamos su interneto tiekimu susijusios paslaugos, buvo naudojamasi kitų įmonių, tuo pačiu ir UAB (duomenys neskelbtini)paslaugomis, už kurias pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras įmonė atsiskaitė; atstovaujant bendrovę buvo nurodytas UAB (duomenys neskelbtini)telefono numeris, kad nereikėtų bendrauti anglų kalba; su kuo bendravo, atstovaudamas bendrovę (duomenys neskelbtini), neįvardijo, teigė, jog turėjo įgaliojimą ir veikė pagal įgaliojimą kaip įgaliotas asmuo, buvo priklausomas agentas; JAV įmonės gaunamų pajamų ir ūkinių operacijų jis neturėjo įtraukti į savo bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)apskaitą; dėl deklaracijų ir teisingų duomenų VMI pateikimo pareiga tenka JAV bendrovei, o ne UAB (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad pagrindo vadovautis apelianto E. R. parodymais nėra, kadangi jie buvo nenuoseklūs, prieštaringi, nelogiški, juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Parodymų nenuoseklumo argumentus apie ikiteisminio tyrimo metu apeliantui darytą spaudimą (6 t., b. l. 75) teismas pripažįsta deklaratyviais, kadangi iš ikiteisminio tyrimo metu surašyto apklausos protokolo matyti, jog E. R. buvo išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės, dalyvavo jo gynėjas, po apklausos protokolu jokių prierašų ar pastabų apie daromą spaudimą ar pan. nei apeliantas, nei jo gynėjas neatliko. Duomenų apie pareigūnų šališkumą, asmeninį suinteresuotumą byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl pripažinti, kad tyrimo metu E. R. buvo daromas spaudimas teismas neturi objektyvaus pagrindo.
10. Priešingai nei skunde teigia E. R., aplinkybes, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytos ūkinės operacijos, neišrašytos PVM sąskaitos faktūros ir jos neįtrauktos į apskaitą dėl internetinių paslaugų teikimo, tuo pačiu ir tai, kad, siekiant išvengti mokesčių, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini)pajamas, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojų I. V. J., D. S., D. Ž., V. P., L. T., R. A., L. V., iš dalies liudytojų A. V., Ž. J. parodymais, kuriuos tvirtina rašytiniai bylos duomenys – Paslaugų užsakymo sutartys, bankų pateikta informacija ir dokumentais, bendrovių (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)bankuose esančių sąskaitų išrašais, apžiūrų protokolais, Specialisto išvada ir teisme duotais specialistės A. L. paaiškinimais, nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)fiziniams asmenims teikė interneto paslaugas, tik sutartys dėl šių paslaugų teikimo su fiziniais asmenimis buvo sudaromos ne UAB (duomenys neskelbtini), o kitos bendrovės – (duomenys neskelbtini) vardu ir atsiskaitymai už paslaugas buvo pervedami į pastarosios banko sąskaitas. O būtent: iš bylos matyti, kad E. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi, Lietuvos bankuose JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)vardu atidarė sąskaitas; E. R. per jam pavaldžius UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojus (A. V., L. T.) fiziniams asmenims pateikdavo pasirašyti Paslaugų teikimo sutartis, kuriose kaip paslaugų teikėja buvo nurodoma ne realiai jas teikianti jo vadovaujama įmonė UAB (duomenys neskelbtini), o JAV bendrovė (duomenys neskelbtini), buvo nurodytos banko sąskaitos, kurias, kaip minėta, bendrovės (duomenys neskelbtini)vardu bankuose atidarė E. R. ir į kurias patekdavo fizinių asmenų atsiskaitymai už jiems suteiktas interneto paslaugas, gauti pinigai po to buvo nuimti E. R.. UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojai liudytojai A. V., L. T. parodė, kad sutartis dėl interneto Paslaugų teikimo gaudavo iš E. R., jas pateikdavo klientams; kad buvo sutarčių, kuriose nurodytas ne UAB (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)pavadinimas (4 t., b. l. 149-150, 1 t., b. l. 174-175). Iš byloje apklaustų liudytojų V. J., D. S., D. Ž., V. P., L. V., R. A. parodymų matyti, kad liudytojai naudojosi UAB (duomenys neskelbtini)teikiamomis interneto paslaugomis; paslaugų teikimo metu buvo perrašomos/keičiamos sutartys – vietoje UAB (duomenys neskelbtini)buvo nurodoma įmonė (duomenys neskelbtini)ir atvirkščiai, buvo keičiamos atsiskaitomosios banko sąskaitos; sutartis atveždavo pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojai, jie atvažiuodavo šios bendrovės raidėmis pažymėtu automobiliu, prisistatydavo kaip UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojai; manė, kad naudojosi UAB (duomenys neskelbtini)paslaugomis; informaciją apie interneto paslaugas gaudavo iš UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojų, kilus klausimams, gedimams ir pan., skambindavo UAB (duomenys neskelbtini)telefono numeriu, atvažiuodavo šios įmonės darbuotojai ir pan. (4 t., b. l. 136-138, 161-162, 5 t., b. l. 118, 6 t., b. l. 44-46, ). Liudytoja V. J. parodė, kad už paslaugas mokėjo į bendrovės (duomenys neskelbtini)sąskaitą (4 t., b. l. 136); liudytoja L. V. tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 183), iš kurių matyti, kad nesidomėjo, kodėl ant sąskaitos faktūros nurodytas pavadinimas (duomenys neskelbtini), visuomet manė, kad tai yra (duomenys neskelbtini), nes ant atvykusio darbuotojo automobilio buvo parašyta (duomenys neskelbtini). Liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir į bylą pateiktos Paslaugų užsakymo sutartys, iš kurių matyti, kad jos sudarytos kaip su bendrove (duomenys neskelbtini); nurodyta, jog „konsultacijos ir informacija teikiama tel. (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini)telefono numeris), el. paštu: (duomenys neskelbtini) tinklalapyje (duomenys neskelbtini); nurodyti rekvizitai apmokėjimui: gavėjo pavadinimas (duomenys neskelbtini), sąskaitos; iš 2019-07-02 (duomenys neskelbtini)paslaugų užsakymo sutarties apžiūros protokolo matyti, kad į tinklalapį Google.lt paieškos langelyje įvedus adresatą benet.co rezultatų 4 parinktyje matomas nukreipiamasis puslapis www.nnt.lt; atsidarius šį puslapį ir pasirinkus skiltį „kontaktai“, matoma kontaktinė (duomenys neskelbtini)informacija, telefono Nr (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 195; 2 t., b. l. 10, 15, 175-179).
11. Minėtas aplinkybes patvirtina Specialisto išvada, specialistės A. L. paaiškinimai teisme, t. y. išanalizavus duomenis buvo padarytos išvados, kad: pajamos, kurios buvo apskaitomos kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų buvo bendrovės (duomenys neskelbtini)pajamos, nes jas uždirbo būtent (duomenys neskelbtini)bendrovė, jos darbuotojai; E. R. Lietuvos bankuose JAV įmonės (duomenys neskelbtini)vardu atidarė sąskaitas, į kurias interneto paslaugų gavėjai pervesdavo piniginius atsiskaitymus už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, nes sutartys su jais buvo sudaromos (duomenys neskelbtini)vardu; būtent į šios užsienio įmonės atsiskaitomąsias sąskaitas už (duomenys neskelbtini) teiktas interneto paslaugas iš fizinių asmenų gauta 128 571,70 Eur įplaukų iš jų: į Luminor banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-12-29 paslaugų gavėjai pervedė 118 066,80 Eur; į „Danske bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-03-21 – 10 504,90 Eur. Šiuo laikotarpiu E. R. iš minėtos Luminor banko sąskaitos pervedė 110 967,28 Eur į „Danske bank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą (duomenys neskelbtini)vardu, iš kurios grynųjų pinigų nurašymo kortele nuėmė 121 525 Eur (t. 3, b. l. 142-145). Taip, E. R., nesivadovaudamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalimi, nefiksavo bendrovės uždirbtų pajamų ir nedeklaravo 106 257 Eur apmokestinamųjų pajamų (2015 m. turėjo deklaruoti 59 585 Eur didesnį pelną, 2016 m. - 43 086 Eur, 2017 m. - 3 586 Eur). Pažeidžiant PMĮ 4 straipsnio 1 dalį, Pridėtinės vertės įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, 2015-2017 m. PVM deklaracijose (t. 3, b. l. 157-192), siekdamas išvengti mokesčių, E. R. pateikė aiškiai neteisingus duomenis apie bendrovės (duomenys neskelbtini)veiklos rezultatą ir mokėtiną pelno mokestį: 2015 m. sausio – gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 12 513 Eur PVM; 2016 m. sausio – gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 9 048 Eur PVM; 2017 m. sausio – gruodžio mėnesių PVM deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 753 Eur PVM, taigi nesumokėjo į valstybės biudžetą 22 314 Eur PVM bei 4514 Eur pelno mokesčio – iš viso 26 828 Eur nuo UAB (duomenys neskelbtini)gautų pajamų, patekusių į (duomenys neskelbtini)vardu atidarytas sąskaitas (t. 3, b.l. 193-195). Nors apeliantas tvirtina, jog Specialisto išvada yra sąlyginė, byloje nebuvo nustatyti visų paslaugų gavėjų santykiai su paslaugų teikėja JAV bendrove (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariama Specialisto išvada yra parengta nepažeidžiant jos rengimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų; specialistė išvadas grindė oficialiais iš VĮ Registrų centras gautais dokumentais, taip pat bendrovės (duomenys neskelbtini)pateiktais bei kratų metu paimtas dokumentais, liudytojų parodymais. Specialistė teismo posėdžio metu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje tvirtino išvadų teisingumą. Nėra pagrindo abejoti atlikto specialaus tyrimo rezultatu, kadangi duomenų, kuriais grindžiama Specialisto išvada, patikimumas patvirtintas bylos teisminio nagrinėjimo metu ir apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių. Apelianto vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini)gautos ir neapskaitytos pajamos ir nesumokėti mokesčiai buvo nustatyti ne tik besąlygiškai vadovaujantis Specialisto išvada, bet ir kitais bylos duomenimis (šios nutarties 10 punktas).
12. Be to, pirmiau minėtą išvadą, t. y. apgaulingai tvarkius apskaitą ir siekimą išvengti mokesčių, pateikiant neteisingus duomenis apie bendrovės (duomenys neskelbtini)pajamas, sustiprina bei tuo pačiu paneigia E. R. parodymus, jog (duomenys neskelbtini)Lietuvoje vykdė veiklą, teikė interneto paslaugas ir pan., šie bylos duomenys: o būtent, kaip matyti, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)faktiškai vykdyta ūkinė veikla: kompiuteriai ir su tuo susijusi veikla, kompiuterių ir kitos informacijos apdorojimo įrangos gamyba, nuotoliniai ryšiai; Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba 2017-02-22 informavo, jog UAB (duomenys neskelbtini)nuo 2004 m. antrojo ketvirčio teikia informaciją apie vykdomą interneto prieigos paslaugų teikimo veiklą, o (duomenys neskelbtini)jokių internetinių paslaugų neteikia; iš 2017-02-15, 2016-11-08, 2018-10-05 VMI pateiktos informacijos matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini)mokesčių mokėtojų registre neregistruota (2 t., b. l. 40, 47, 74; 3 t., b. l. 147; 5 t., b. l. 41-42). Be to, iš Vilniaus apskrities VMI pateiktos informacijos matyti, kad bendrovė (duomenys neskelbtini), kuriai suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris – 9002083134, mokesčių mokėtojų registre E. R., kaip valdymo organo įgalioto asmens, įregistruota tik 2021-02-18 (t. 6, b. l. 33-34). Paminėti bylos įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą dalį ūkinių operacijų ir paneigia apeliacinio skundo argumentus apie tai, jog nepagrįstai į JAV bendrovės sąskaitą gautos pajamos buvo vertintos kaip UAB (duomenys neskelbtini)neapskaitytos pajamos. Atskirai pažymėtina, jog pats apeliantas byloje nenurodė su kokiu asmeniu, kuris jį įgaliojo atstovauti JAV bendrovę (duomenys neskelbtini), palaikė kontaktus, bendravo ir kt.
13. E. R. nurodo, kad nebuvo tirta bendrovės (duomenys neskelbtini) veikla, nesiaiškinta, ar ji nemokėjo mokesčių JAV ir pan., tačiau pažymėtina, kad bylos teisme nagrinėjimo ribas apibrėžia kaltinimas (BPK 255 straipsnis). Šioje byloje kaltinimas pareikštas E. R., kad už jo vadovaujamos bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)teiktas interneto paslaugas gautos pajamos nebuvo užfiksuotos bendrovės buhalteriniuose dokumentuose, pateikti neteisingi duomenys. Kaip aptarta pirmiau, šias aplinkybes patvirtina bylos įrodymų visetas. Apelianto skundo argumentų šioje dalyje taip pat nepatvirtina ir tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus 2020-04-23 ir 2020-01-29 sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021-06-18 sprendimu Nr. 69-37 pavedė Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikti UAB (duomenys neskelbtini) pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju administracinės bylos nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumu, nėra pagrindas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus vertinti kitaip nei tai nurodo BPK 20 straipsnis. Todėl apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Juolab, kaip ir nurodo pats apeliantas, mokesčių administratorių galutinių sprendimų nėra priimta.
14. Apelianto kaltės nešalina ir apelianto akcentuojamas VMI atsakymas į 2020–10–29 apelianto paklausimą, kuriame yra pateikta mokesčių administratorius individuali konsultacija dėl UAB (duomenys neskelbtini)veiklos pagal nurodytas aplinkybes; taip pat bendrovės (duomenys neskelbtini)metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2015–2017 m. laikotarpį, 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartis (6 t., b. l. 20-21) bei už techninio pobūdžio (virtualaus privataus tinklo, tunelio) paslaugų JAV bendrovei (duomenys neskelbtini)teikimą UAB (duomenys neskelbtini)išrašytas PVM sąskaitas faktūras (6 t., b. l. 22-26). Taip pat apeliantas teisminio bylos nagrinėjimo metu 2020-02-11 teikė tris kasos kvitų originalus apie E. R. grynųjų pinigų sumų, kurios buvo išgrynintos iš JAV bendrovės (duomenys neskelbtini)banko sąskaitos, sumokėjimą 2015-2017 m. (2020-02-11 teismui pateikti trys kasos kvitai apie E. R. grynųjų piniginių sumų – 73000, 52000 ir 4200 Eur pervedimą 2015-2017 m. J. K. įmonei kaip už trečiojo asmens JAV įmonei (duomenys neskelbtini)suteiktas interneto paslaugas, kuriuose gavėju nurodytas G. P. (t. 4, b. l. 166-168, 186-191)). Iš Specialisto išvados, specialistės paaiškinimų teisme, matyti, kad apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini)apskaitos ir kitus kratų metu paimtus, taip pat E. R. pateiktus dokumentus, nebuvo jokių rasta sutarčių, užsakymų, PVM sąskaitų faktūrų ar pan., sudarytų tarp UAB (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), todėl pritariama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog visi šie dokumentai buvo pateikti tik teismo posėdyje, tačiau tyrimo metu pareigūnams nebuvo nepateikti nei paties apelianto, nei kratos metu pareigūnų surasti; taip pat ūkinės operacijos neįtrauktos į UAB (duomenys neskelbtini)2015-2017 m. pardavimų registrą, kurio duomenys sutampa su Didžiosios knygos (balanso) duomenimis be teisme pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Apeliacinės instancijos teisme specialistė nurodė, jog jeigu į bendrovės (duomenys neskelbtini)apskaitą būtų įtraukiamos naujai pateiktos sąskaitos faktūros (6 t., b. l. 20-26), tokiu atveju duomenys neatitiktų su finansine atskaitomybe, taip pat neatitiktų ir pajamų deklaracijos, nes pateiktose sąskaitose nurodoma, jog bendrovė (duomenys neskelbtini)teikia paslaugas į užsienį; taip pat specialistė nurodė, kad atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą jokių mokėjimų, gavimo įplaukų į bendrovės (duomenys neskelbtini)sąskaitas iš bendrovės (duomenys neskelbtini)nebuvo; o jeigu buvo, tada turėjo būti nurodytas įsiskolinimas, kurio tiriamu laikotarpiu taip pat nebuvo fiksuota dokumentuose (6 t., b. l. 145). Įvertinius šiuos bylos įrodymus, nėra pagrindo teigti, jog bendrovė (duomenys neskelbtini)užsakinėjo paslaugas ir už jas apmokėjo (duomenys neskelbtini), nes tokių duomenų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai. Apeliacinis teismas nepaisant apelianto pateiktų duomenų apie bendrovės (duomenys neskelbtini)registravimą mokesčių mokėtojų registre ir pajamų deklaravimą Lietuvoje, pripažįsta, jog, remdamasis įrodymų visetu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė UAB (duomenys neskelbtini)neapskaitytas pajamas, pervedamas į užsienio juridinio asmens banko sąskaitą, o pateikti dokumentai niekaip nepaneigia E. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini)apskaitos dokumentuose tokių išrašytų kvitų nebuvo rasta, nes jokių atsiskaitymų tarp šios bendrovės ir (duomenys neskelbtini)ištirtais bylos duomenimis nevyko. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog paslaugų teikimo sutartyje nėra užsakovo antspaudo. Aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad E. R. yra kaltas dėl abiejų jam inkriminuotų nusikaltimų, kvalifikuojamų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį padarymo ir nėra pagrindo jį išteisinti.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje nebuvo užtikrinta jo teisė į nešališką teismą (nutarties 2.10 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikros apelianto nurodomos bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos posėdžio metu apklausiant asmenis pavartotos klausimų ar pastabų proceso dalyviams formuluotės buvo parinktos nevisiškai tinkamai. Susipažinus baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija pripažįsta, jog teismas, apklausdamas asmenis, turėtų rinktis kiek įmanomą neutralią ir dalykišką kalbą, kad būtų išvengta bet kokių abejonių teismo nešališkumu. Tačiau konkrečiomis nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis tam tikras nukrypimas nuo šios taisyklės, vertinant pirmosios instancijos teisme vykusį procesą kaip visumą, savaime neleidžia suabejoti teismo nešališkumu. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, jog liudytojų parodymų pagarsinimas prieštaravo BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kadangi iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai davė parodymus, kurie skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (liudytojas A. V. 4 t., b. l. 149-150), neprisiminė anksčiau duotų parodymų (liudytoja V. J. 4 t., b. l. 136,), taip pat esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti liudytojų L. V., Ž. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (6 t., b. l. 45, 4 t., b. l. 151). Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas aiškinosi prieštaravimų liudytojų parodymuose priežastis ir ištyrė jų pateiktus parodymus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog teisėjos užduodami klausimai ir pastabos šiuo atveju reiškė teismo siekį išsamiai apklausti asmenis, o ne išankstinį nusistatymą prieš apklausiamus asmenis ar išankstinę nuomonę dėl parodymų vertinimo ar tuo labiau dėl bylos baigties.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodomas rungimosi principo pažeidimas yra grindžiamas deklaratyviais argumentais. Tokia išvada daroma todėl, jog iš bylos dokumentų matyti, kad apeliantas, jo gynėjas turėjo teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, teikti prašymus, reikšti savo nuomonę byloje kylančiais klausimais, užduoti klausimus apklausiamiems asmenims ir šiomis teisėmis naudojosi aktyviai. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos tyrimo metu nebuvo apklausti gynybos prašomi apklausti liudytojai, nerodo, nei teismo šališkumo, nei rungimosi principo pažeidimo. Juolab, kad apeliacinės instancijos metu apelianto gynėjas atlikti įrodymų tyrimo neprašė, o įrodymų tyrimas buvo atliekamas apeliacinio teismo iniciatyva. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teisminio bylos nagrinėjimo metu apeliantas ir jo gynėjas naudojosi teise reikšti nušalinimą pirmosios instancijos teismo teisėjai (4 t., b. l. 161, 5 t., b. l. 54-55), tik patvirtina, jog apeliantui ir jo gynėjui buvo suteiktos visos galimybės baudžiamojo proceso įstatyme numatytas teises realizuoti, tačiau nenurodo, kad teismas buvo šališkas ir buvo pagrindai numatyti BPK 58 straipsnyje teismui nusišalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista E. R. teisė į nešališką teismą.
17. Nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, o apelianto reiškiamas nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis, nenustačius esminių BPK pažeidimų, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas E. R. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. spalio 8 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.
18. 2022 m. kovo 22 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas advokato R. M. prašymas išspręsti proceso išlaidų (1 210 Eur) už advokato teisinę pagalbą atlyginimo klausimą, jeigu E. R. atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis (t. 6, b. l. 138-139). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė E. R., jo apeliacinis skundas atmetamas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos E. R. nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.