Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-633-281/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-25
Bylos Nr.: eI3-633-281/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01739-2020-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Mefodija Povilaitienė (pirm.)
Atsakovas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: UAB „NNT“
Trečiasis asmuo: Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Ramūnas Mikulskas, Justina Antanaitė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-633-281/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01739-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.10.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NNT“ atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui, advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Danelui Sabukevičiui (Danel Sabukevič),

viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NNT“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „NNT“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2020-04-23 sprendimą Nr. 69-45 ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2020-01-29 sprendimą Nr. (42.59)FR0682-70.

Paaiškina, kad Panevėžio AVMI atliktas pareiškėjos mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31. Panevėžio AVMI 2019-11-29 patikrinimo aktu (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatyta, kad pareiškėja: 1) apskaitoje neužfiksavo dalies ūkinių operacijų ir dėl to neapskaičiavo pardavimo PVM; 2) nuo vadovo E. R. išsiimtų ir asmeniniams tikslams panaudotų piniginių lėšų neapskaičiavo GPM; 3) asocijuotam asmeniui E. R. pardavė butą už kainą, kuri neatitiko tikrosios rinkos kainos. Pareiškėja nesutinka su 2020-04-23 VMI sprendimu ir, atitinkamai, su šiuo spendimu patvirtintu 2020-01-29 Panevėžio AVMI sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo.

Mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjai mokesčius taikant įvertinimą, tačiau, taikydamas šį metodą, neįvykdė pareigos pagrįsti jo apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas. Mokesčių administratorius nenurodė argumentų, patvirtinančių, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiškėja UAB „NNT“ ir šios bendrovės direktorius E. R.. Mokesčių administratorius pareiškėjai priskyrė ginčo pajamas (128 571,70 Eur), kurias į savo sąskaitas sutarčių pagrindu gavo kitas juridinis asmuo – JAV bendrovė „Bennet Co“, tačiau, šios bendrovės į patį ginčą niekaip neįtraukė, kontrolės veiksmų šios bendrovės atžvilgiu neatliko, ir net jokių duomenų iš jos nereikalavo. Mokesčių administratorius tik vienpusiškai vadovavosi ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo nepatikrintų bei neištirtų duomenų dalimi (kurių turinys bei įrodomoji reikšmė bylą nagrinėjant teisme pakito), tačiau visapusiškai neatliko mokestinio patikrinimo, jokios informacijos tiesiogiai ir savarankiškai nerinko.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad piniginės lėšos už UAB „NNT“ teiktas internetines paslaugas patekdavo į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose, o ne į pareiškėjos sąskaitą. Mokesčių administratorius nepagrįstai JAV bendrovės „Bennet Co“ gautų įplaukų 128 571,70 Eur sumą pripažino pareiškėjos pajamomis, kurių ji buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo. JAV bendrovė „Bennet Co“ – veikiantis ir savarankišką ūkinę- komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris mokestinio patikrinimo laikotarpiu teikė interneto paslaugas Lietuvoje. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ neteikė interneto ryšio paslaugų, o baudžiamoji byla dėl UAB „NNT“ vadovui pareikšto kaltinimo, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ vardu paslaugas teikė UAB „NNT, dar nėra pasibaigusi.

Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ neteikė interneto ryšio paslaugų. Patikrinimo metu jokių duomenų apie JAV bendrovės „Bennet Co“ veiklą net nebuvo renkama. Nors bendradarbiavimo santykių su JAV bendrove „Bennet Co“ metu pareiškėja atliko kai kuriuos su klientų (interneto ryšio vartotojų) aptarnavimu susijusius veiksmus, tačiau tai nesudaro jokio pagrindo iš interneto paslaugų teikimo JAV bendrovės „Bennet Co“ gautas įplaukas tiesiog priskirti prie UAB „NNT“ pajamų.

Mokesčių administratorius nepaaiškino, kodėl apmokestino ne faktinę pajamų gavėją JAV bendrovę „Bennet Co“, o UAB „NNT“. Pareiškėjos vadovui E. R., kaip verslo partneriui, JAV bendrovė „Bennet Co“ suteikė įgaliojimą atidaryti banko sąskaitas Lietuvos bankuose, į kurias JAV bendrovė „Bennet Co“ gaudavo pajamas už savo vykdomą veiklą. Visos JAV bendrovės „Bennet Co“ gautos piniginės lėšos buvo panaudotos išimtinai šios bendrovės veiklos tikslams. Pareiškėjos vadovas neturėjo prievolės JAV bendrovės „Bennet Co“ registruoti Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre. Aplinkybė, kad E. R. buvo išduotas įgaliojimas JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atlikti tam tikrus veiksmus, nereiškia, kad E. R. yra šios bendrovės atstovas (agentas), ar kad turi platesnius įgalinimus.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu Lietuvoje atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą E. R. naudojo ne tik piniginėms lėšoms gauti iš kitų JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytų sąskaitų, bet ir asmeniniams atsiskaitymams vykdyti, o pareiškėja nuo E. R. ir asmeniniams tikslams panaudotų piniginių lėšų turėjo sumokėti GPM.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad nėra pagrindo stabdyti pareiškėjos mokestinio ginčo, nes specialisto išvadoje yra nustatyta pakankamai juridinę reikšmę turinčių aplinkybių pareiškėjos mokesčių sumokėjimo teisingumui nustatyti (pvz., buhalterinės apskaitos tvarkymas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, uždirbtų pajamų nefiksavimas apskaitoje). Panevėžio AVMI, nagrinėdama pareiškėjos pastabas dėl patikrinimo akto, buvo kompetentinga įvertinti visus patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, kuriais buvo grindžiamos pareiškėjai apskaičiuotos mokesčio ir su juo susijusios sumos. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Mokestiniais aspektais reikšmingi ikiteisminio tyrimo duomenys mokestinio patikrinimo metu bei nagrinėjant mokestinį ginčą yra naudojami ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui, bet mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingų aplinkybių nustatymui.

Atsakovo turimais duomenimis, baudžiamoji byla Nr. 1-18-335/2020 yra iškelta pareiškėjos vadovui E. R.. Pačiai pareiškėjai nėra iškelta baudžiamųjų bylų, t. y. ji nėra kaltinama padarius nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad iškelta baudžiamoji byla, ir mokesčių įstatymų pažeidimo atvejis nagrinėjami skirtingų subjektų atžvilgiu, analizuojamu atveju nėra pažeidžiami dvigubo nubaudimo negalimumo ar proporcingumo principai.

Pareiškėja 2015–2017 m. apskaitoje neužfiksavo dalies ūkinių operacijų, dėl to sumažino apmokestinamąsias pajamas, neapskaičiavo ir nesumokėjo pardavimo PVM ir PM. Pareiškėjos direktorius E. R. 2011 m., būdamas JAV bendrovės „Bennet Co“ atstovas, Lietuvos bankuose JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarė banko sąskaitas. Paslaugų gavėjams pareiškėja už suteiktas paslaugas apmokėti nurodė JAV bendrovės „Bennet Co“ sąskaitų duomenis. Paslaugų gavėjai už interneto paslaugas, kurias suteikė pareiškėja, apmokėdavo pervesdami pinigus į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose. Į JAV bendrovės „Bennet Co“ atsiskaitomąsias sąskaitas už teikiamas interneto paslaugas (banko išrašuose dažniausiai įvardijamos „už interneto paslaugas“) iš fizinių asmenų gauta 128 571,70 Eur įplaukų. Pareiškėja teikė interneto ryšio paslaugas, tačiau sutartys su paslaugų gavėjais buvo sudaromos JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu ir piniginės lėšos už internetinių paslaugų teikimą patekdavo į sąskaitas, kurias atidarė E. R. JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu. Taigi piniginės lėšos už internetines paslaugas patekdavo į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas Lietuvos bankuose, o pareiškėjos apskaitoje nebuvo apskaitytos JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu gautos įplaukos.

Pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, todėl mokesčių administratorius mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Todėl mokesčiai pareiškėjai buvo apskaičiuoti taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą. Pagal šį metodą patikrinimo metu apskaičiuotos pareiškėjos neapskaitytos pajamos naudojant JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytose sąskaitose piniginių lėšų judėjimą, nuo kurių buvo apskaičiuotas PM ir PVM. Į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas gautos pajamos (įplaukos) už internetines paslaugas 106 257,44 Eur be PVM, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, pripažintos Pareiškėjos PM ir PVM mokesčių baze.

Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ interneto paslaugų Lietuvoje neteikė, taip pat jokie patikrinimo metu surinkti duomenys nepatvirtino, kad JAV bendrovė vykdė Lietuvos Respublikoje kokią nors veiklą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti 9 interneto paslaugų gavėjai patvirtino, kad interneto paslaugas jiems teikė pareiškėja, o ne JAV Bendrovė. E. R., sudarydamas įvairias sutartis pats nurodė, kad buvo ar yra JAV bendrovės „Bennet Co“ direktorius, be to turėjo šios bendrovės antspaudą, veikė jos vardu, todėl mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos ginčo pajamos, faktiniai dalyviai buvo pareiškėja ir jos direktorius E. R.. Dokumentais nepagrįsti, bei prieštaraujantys patikrinimo metu surinktiems įrodymams yra pareiškėjos teiginiai, kad JAV bendrovė „Bennet Co“, E. R., kaip verslo partneriui suteikė įgaliojimą atidaryti banko sąskaitas Lietuvos bankuose. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei mokestinio patikrinimo metu, įgaliojimas atstovauti JAV bendrovės „Bennet Co“ nebuvo pateiktas, E. R. nenurodė su kokiais JAV bendrovės atsakingais asmenimis bendravo. Nors JAV bendrovės „Bennet Co“ atžvilgiu Panevėžio AVMI kontrolės veiksmų nesiėmė, patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, kad į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas gauta 128 571,70 Eur suma būtų pripažinta Pareiškėjos pajamomis, kurių pareiškėja buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 2015-2017 m.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos direktorius E. R. 2015–2016 m. iš „Luminor“ banke JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos mokėjimo kortele išgrynino 121 525 Eur. E. R. minėtą JAV bendrovės „Bennet Co“ atsiskaitomąją sąskaitą taip pat naudojo asmeniniais tikslais, gauti atlygį už poilsio namelių nuomą. Iš viso gauta 1 647 Eur įplaukų iš 34 fizinių asmenų. Laikotarpiu nuo 2015-03-16 iki 2016-08-11 E. R. šia mokėjimo kortele vykdė įvairius atsiskaitymus už pirkinius ir paslaugas su Lietuvos ir užsienio įmonėmis. Taigi JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu Lietuvoje atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą E. R. naudojo ne tik piniginėms lėšoms gauti iš kitų JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytų sąskaitų, bet ir asmeniniams atsiskaitymams vykdyti.

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundu VMI pateikė kasos kvitus, kuriuose nurodyta, kad E. R., sumokėjo Anglijos įmonei IT FINANCE SOLUTION LTD 129 200 Eur, tačiau šie kasos kvitai išrašyti dar laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-12-31, o pareiškėjos ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018-11-05, mokestinis patikrinimas pradėtas 2019-09-25, kvitai pateikti tik su 2020-02-14 skundu VMI. Iš kvitų turinio matyti, kad JAV bendrovė galimai mokėjo Anglijos įmonei už interneto paslaugas, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad JAV bendrovė jokių interneto paslaugų Lietuvoje neteikė. Už pareiškėjos teiktas interneto paslaugas, įmokos buvo pervedamos į JAV bendrovės sąskaitas, iš kurių pareiškėjos vadovas jas išsigrynindavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos vadovas E. R. buvo susijęs su abejomis įmonėmis. Nors pareiškėjos vadovas E. R. įvardija save tik kaip įgaliotą JAV bendrovės asmenį, tačiau įgaliojimo nėra pateikęs, taip pat nėra pateikęs jokios papildomos informacijos iš kurios galima būtų nustatyti tikruosius jo ryšius su JAV bendrove. Įvertinus šiuos prieštaringus duomenis, taip pat kvitų pateikimo laiką (po ikiteisminio tyrimo ir mokesčių kontrolės veiksmų) spręstina, kad pateikdama minėtų kasos kvitų kopijas pareiškėja nori sukelti regimybę, kad išgryninti iš JAV bendrovės sąskaitos pinigai buvo panaudoti JAV bendrovės veikloje. Pareiškėjos pateikti kvitai nepagrindžia, jog E. R., JAV bedrovės vardu, Anglijos įmonei laikotarpiu nuo 2015-12-31 iki 2017-12-31 grynais pinigais sumokėjo 129 200 Eur.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja pagal 2015-11-20 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2015-11-20 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. NNT000074568 E. R. pardavė 129,11 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą ir sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini) už 50 000 Eur. Pareiškėja 2015-11-20 sudengė įsiskolinimą atskaitingam asmeniui E. R. su jo, kaip pirkėjo, skola pareiškėjai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto vidutinė rinkos vertė 2015-11-17 buvo 130 000 Eur, t. y. 85 000 Eur didesnė nei pardavimo kaina. Patikrinimo metu nustatyta, kad šio turto tikroji rinkos kaina yra 173 782 Eur, o E. R. įsigijo turtą 128 782 Eur mažesne kaina nei tikroji rinkos kaina. Patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėja ir pirkėjas E. R. yra tiesiogiai susiję asmenys, vadovaujantis GPMĮ 9 straipsnio nuostatomis, E. R. gauta nauda 128 782 Eur pripažinta pajamomis, gautomis natūra. Kadangi pajamas natūra suteikė pareiškėja, tai prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM tenka pareiškėjai.

Panevėžio AVMI, siekdama nustatyti tikrąją buto pardavimo kainą, įvertino 3 tais pačiais požymiais pasižyminčių butų kainas, išvedė vidurkį bei nustatė galimą pardavimo 2015-11-20 datai rinkos 180 883 Eur kainą. Tuo tarpu pareiškėja grįsdama 2015-11-20 buto pardavimo kainą – 50 000 Eur, nepateikė jokių objektyvių duomenų ar skaičiavimų, kurie paneigtų Inspekcijos nustatytą pardavimo metu buvusią 180 883 Eur kainą. Panevėžio AVMI nustatė, jog laikotarpiu 2016-04-11 iki 2018-09-26 pareiškėjos direktorius E. R. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, todėl padarė išvadą, kad butas, kurį pareiškėja pardavė E. R. buvo įrengtas, jame buvo gyvenama.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, jos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2020-04-23 sprendimo Nr. 69-45 ir Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimo Nr. (42.59)FR0682-70 teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimu Nr. (42.59) FR0682-70 patvirtino Panevėžio AVMI 2019-11-29 patikrinimo aktą Nr. (42.59) FR0680-471, taikant pagal mokesčio įvertinimą apskaičiuotus 8 576 Eur PM, 3 279,32 Eur PM delspinigius, 4 288 Eur PM baudą, 22 314 Eur PVM, 9 393,90 Eur PVM delspinigius, 11 157 Eur PVM baudą, 18 414 Eur GPM, 7 780,01 Eur GPM delspinigius, 9 207 Eur GPM baudą, taip pat patvirtinti patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotus 19 317 Eur GPM, 8 518,80 Eur GOM delspinigius ir 9 658 Eur GPM baudą.

Pareiškėja dėl Panevėžio AVMI sprendimo kreipėsi į VMI, prašydama minėtą sprendimą panaikinti ir sustabdyti mokestinį patikrinimą iki bus gauti duomenys apie įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą E. R. atžvilgiu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. VMI 2020-04-23 sprendimu Nr. 69-45 patvirtino Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimą Nr. (42.59) FR0682-70.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).

MAĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1) mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir (arba) nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Centrinis mokesčių administratorius. Pagal VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2004-05-29) 4 punktą, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 papunktis). Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Taisyklių 28 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokius informacijos šaltinius, kurie leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėdamas duomenis apie mokesčių mokėtojo pajamas bankų ar kitų finansinių institucijų sąskaitoje, turėjo teisę taikyti lėšų bankų sąskaitose metodą ir apskaičiuoti galimai pareiškėjos neapskaitytas pajamas, nuo kurių skaičiuotini papildomai mokėtini mokesčiai.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad E. R., būdamas JAV bendrovės „Bennet Co“ atstovas, Lietuvos bankuose JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarė banko sąskaitas. Mokesčių administratorius į JAV bendrovės „Bennet Co“ vardu atidarytas sąskaitas gautas pajamas (įplaukas) 106 257,44 Eur be PVM, taikant mokesčių administratoriaus įvertinimą, pripažino pareiškėjos PM ir PVM mokesčių baze, padarė išvadą, kad pareiškėja neapskaitė 106 257,44 Eur apmokestinamųjų pajamų, nuo šios sumos apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtinas PM ir PVM mokesčio sumas. Pareiškėjos neapskaitytą 106 257,44 Eur sumą mokesčių administratorius pripažino remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, kad į JAV bendrovės „Bennet Co“ banko sąskaitas 2015-2017 m. laikotarpiu buvo pervedamos piniginės lėšos už pačios pareiškėjos UAB „NNT“ teiktas interneto paslaugas, todėl šią sumą pripažino pareiškėjos neapskaitytomis pajamomis.

Vadovaujantis MAĮ 114 straipsniu, mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrinamus mokesčių mokėtojus, tikrinimo mastą ir laiką, tačiau, teismo vertinimu, tokia mokesčių administratoriaus teisė nepaneigia jo pareigos atlikti mokestinį patikrinimą išsamiai ir pagrįsti jį objektyviais, neprieštaringais duomenimis.

Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Vadovaujantis VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 57 punktu, kai mokesčių administratoriaus pareigūnas nori įsitikinti, ar tikrinamasis mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokėtoju, arba, jei tikrinant mokėtoją paaiškėja, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali būti išspręstas negavus informacijos iš kito mokėtojo, su tikrinamuoju susijusiu ūkiniais-finansiniais ryšiais, gali būti atliekamas priešpriešinis informacijos surinkimas, t. y. vadovaujantis MAĮ paprašoma mokėtojo pateikti reikiamą informaciją (patvirtintas dokumentų kopijas) arba duodamas mokesčių administratoriaus nurodymas tai padaryti. Jeigu mokesčių administratoriui reikalinga patikrinti, kaip vykdyta ūkinė operacija yra atvaizduota su tikrinamuoju mokėtoju susijusio kito asmens buhalterinėje apskaitoje, gali būti atliekamas operatyvus patikrinimas.

Teismas pažymi, kad vienas iš pagrindų, kuriuo remdamasis mokesčių administratorius 106 257,44 Eur apmokestinamųjų pajamų priskyrė pareiškėjai, o ne JAV bendrovei „Bennet Co“ buvo mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ veiklos nevykdė ir interneto paslaugų Lietuvoje neteikė, o tokias paslaugas teikė būtent pareiškėja. Iš mokesčių administratoriaus pateiktos mokestinės bylos medžiagos matyti, kad atliekant mokestinį patikrinimą į JAV bendrovę „Bennet Co“ nebuvo kreiptasi. VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą pati nurodė, kad Panevėžio AVMI kontrolės veiksmų JAV bendrovės „Bennet Co“ atžvilgiu nesiėmė, o minėta suma pareiškėjos pajamomis pripažinta įvertinus įrodymų visumą.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja dar 2019-12-27 teiktose rašytinėse pastabose Panevėžio AVMI nurodė aplinkybę, kad JAV bendrovė „Bennet ir Co“ yra veikiantis ir savarankišką ūkinę-komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, turintis savininkus ir valdymo organus, kuris teikia interneto paslaugas Lietuvoje, o UAB „NNT“ neginčija aplinkybės, kad kai kuriuos bendradarbiavimo veiksmus, teikiant klientams paslaugas, atliko su šia bendrove. Tačiau Panevėžio AVMI, priimdama patikrinimo aktą, jį tvirtindama ir VMI, priimdama ginčijamą sprendimą iš esmės šios aplinkybės, tiesiogiai kreipdamasi į JAV bendrovę „Bennet ir Co“, netyrė, t. y. nesikreipė į JAV bendrovės „Bennet ir Co“ valdymo organus, siekiant išsiaiškinti jos veiklos vykdymo (ar nevykdymo) aplinkybes, pajamų kilmę, šaltinius, E. R. panaudotų piniginių lėšų (išgrynintų iš JAV bendrovės „Bennet ir Co“ vardu atidarytos atskaitomosios sąskaitos) tikslą. Nors Panevėžio AVMI, siekdama išsiaiškinti kokiu tikslu E. R. panaudojo išgrynintas pinigines lėšas, kreipėsi į pareiškėją, teismo vertinimu, šiuo atveju reikėjo kreiptis į subjektą, kurio banko sąskaitos lėšos buvo išgrynintos, t. y. į JAV bendrovę „Bennet ir Co“.

Aplinkybė, kad mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nepaneigė jo pareigos pačiam atlikti faktinių aplinkybių vertinimą. LVAT praktikoje yra pažymėta, kad mokesčių administratorius, užtikrindamas, kad tinkamai būtų mokami mokesčiai, ir nustatydamas mokestinių prievolių atsiradimui reikšmingas aplinkybes, gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, kurių naudojimo įstatymai nedraudžia. Nei Mokesčių administravimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato tokio ribojimo, kuris neleistų mokesčių administratoriui remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne baudžiamojo proceso požiūriu, o pagal administracinio proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai (LVAT 2012-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1420/2012).

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad mokesčių administratorius, teigdamas, jog JAV bendrovė „Bennet ir Co“ internetinių paslaugų teikimo veiklos nevykdo, rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktais liudytojų parodymais, liudytojų apklausos protokolais, tačiau pati savarankiškai šių aplinkybių netyrė ir visapusiškai nevertino, t. y. darydama išvada, kad JAV bendrovė „Bennet ir Co“ internetinių paslaugų teikimo veiklos nevykdo į pačią bendrovę nesikreipė ir tokią išvadą grindė tik kitų asmenų paaiškinimais. Pastebėtina, kad baudžiamoji byla Nr. 1-5-335/2021, kurioje kaltinamasis yra E. R., dar nėra išnagrinėta ir nuosprendis šioje byloje dar nėra priimtas, taigi mokesčių administratorius, remdamasis ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri nėra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, turėjo pareigą iš esmės įvertinti tokios medžiagos reikšmę mokestiniam ginčui, taip pat duomenų pakankamumą išvadoms dėl JAV bendrovė „Bennet ir Co“ internetinių paslaugų teikimo veiklos daryti.

Be to, paminėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu mokesčių administratoriaus pozicija dėl mokestinio ginčo stabdymo dėl baudžiamosios bylos kito – VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad mokestinio ginčo stabdyti nėra pagrindo, nes FNTT specialisto išvadoje nustatyta pakankamai juridinę reikšmę turinčių aplinkybių pareiškėjos mokesčių sumokėjimo teisingumui nustatyti. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovės atstovas išreiškė prašymą stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo.

Nors atsakovė nurodo, kad FNTT specialisto išvadoje nustatyta pakankamai juridinę reikšmę turinčių aplinkybių pareiškėjos mokesčių sumokėjimo teisingumui nustatyti, atsakovė turėjo pareigą patikrinti šias aplinkybes mokestinės bylos nagrinėjimo kontekste. Vienas iš FNTT specialistei užduodamų klausimų buvo susijęs su E. R. pareiga informuoti mokesčių administratorių apie jo atstovaujamos bendrovės vykdomą veiklą, FNTT specialistė nurodė, kad E. R. turėjo užregistruoti JAV bendrovę „Bennet ir Co“ mokesčių mokėtojų registre. Šias išvadas atsakovė taip pat perkėlė ir į ginčijamą sprendimą. Tačiau akcentuotina, kad mokesčių administratorius iš esmės nevertino E. R. teisinės padėties veikiant JAV bendrovės „Bennet ir Co“ vardu ir darė išvadą apie jo pareigą įregistruoti JAV bendrovę remdamasi FNTT specialistės atsakymais, tačiau ne savo nustatytais duomenimis mokestinėje byloje.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. R. 2011-01-12 paskirtas JAV bendrovės direktoriumi iki kito metinio akcininkų susirinkimo ir iki tol, kol bus išrinktas kitas kvalifikuotas direktorius. Prašymą atidaryti banko sąskaitą E. R. pateikė JAV bendrovės „Bennet ir Co“ vardu kaip jos direktorius. Nors aplinkybę, kad E. R. nėra JAV bendrovės „Bennet ir Co“ atstovas pareiškėja nurodė 2019-12-27 rašytinėse pastabose, teiktose Panevėžio AVMI, tačiau mokesčių administratorius papildomų veiksmų šiai aplinkybei ištirti nesiėmė ir nenustatė ar ginčo mokestiniu laikotarpiu (2015-2017 m.) E. R. veikė kaip JAV bendrovės „Bennet ir Co“ atstovas ar kaip asmuo, kuris įgaliotas atlikti bendrovės vardu tik tam tikrus veiksmus. Dėl JAV bendrovės „Bennet ir Co“ atstovų ar valdymo organų nustatymo mokesčių administratorius į šią bendrovę mokestinio patikrinimo metu nesikreipė.

Teismas pažymi, kad pareiškėja teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ pateikė pelno mokesčio deklaracijas ir buvo registruota mokesčių mokėtojų registre, tačiau mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamus sprendimus šių aplinkybių netyrė. Mokesčių administratorius ginčijamus sprendimus dėl papildomų mokesčių pareiškėjos atžvilgiu apskaičiavimo grindė, be kita ko, aplinkybėmis, kad JAV bendrovė „Bennet Co“ turėjo deklaruoti gaunamas pajamas ir pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas, PVM deklaracijas, užsiregistruoti mokesčių mokėtojų registre. Pareiškėja bylą nagrinėjant teisme pateikė JAV bendrovės „Bennet Co“ metines pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m. laikotarpį, kuriose atitinkamai deklaravo 72 992 Eur, 51 240 Eur, 4 339 Eur gautas pajamas. Taip pat mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas patvirtina, kad JAV bendrovė „Bennet ir Co“ nuo 2015-01-01 registruota kaip užsienio juridinis asmuo, vykdantis veiklą per nuolatinę buveinę. Taigi pareiškėjos pateikti duomenys daro įtaką mokesčių administratoriaus nustatytoms aplinkybėms dėl mokesčių mokėtojo registracijos ir metinių pelno mokesčio deklaracijų, dėl JAV bendrovė „Bennet ir Co“ veiklos vykdymo, kurių mokesčių administratorius iš esmės priimdamas ginčijamus sprendimus nevertino.

Teismų praktikoje (LVAT 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, 2009-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009, 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-2765/2011) nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad pagrindas mokestinį ginčą grąžinti mokesčių administratoriui vertinti pakartotinai (pakartotinai nagrinėti skundą ar atlikti pakartotinį patikrinimą) yra tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad priemonės – grąžinti kilusį ginčą iš naujo nagrinėti viešojo administravimo subjektui, paskirtis pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Šios kliūtys, paprastai, turi būti padarytos ginčą nagrinėjant mokesčių administratoriaus institucijoje, arba turi būti sudarytos sąlygos joms atsirasti tolesnėse ginčo stadijose, kaip antai, nevisapusiškas, nepilnas visų aplinkybių ištyrimas, dėl ko yra negalimas teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimas, neatlikus papildomų veiksmų, susijusių su visų aplinkybių ištyrimu, nustatymu ir pan. (LVAT 2008-02-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-163/2008; LVAT 2010-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-563/2009; LVAT 2017-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-438/2017).

Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus atliktas patikrinimas mokestinėje buvo nevisapusiškas, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestines prievoles pareiškėjai, neišnaudojo galimybių kreiptis į JAV bendrovę „Bennet Co“ dėl pajamų, gautų į jos banko sąskaitas kilmės, šaltinių, valdymo organų ginčo laikotarpiu, E. R. iš JAV bendrovės „Bennet Co“ banko sąskaitos išgrynintų lėšų panaudojimo tikslo, taip pat dėl šios bendrovės vykdomos (ar nevykdomos) internetinių paslaugų tiekimo veiklos, E. R. įgaliojimų veikti JAV bendrovės vardu. Taip pat mokesčių administratorius savo išvadas dėl JAV bendrovės „Bennet Co“ veiklos grindė aplinkybėmis, kad ji turėjo deklaruoti gaunamas pajamas ir pateikti metines pelno mokesčio deklaracijas, PVM deklaracijas, užsiregistruoti mokesčių mokėtojų registre (tačiau, kaip teigia mokesčių administratorius, to nepadarė), nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ji pateikė pelno mokesčio deklaracijas už 2015-2017 m. laikotarpį ir buvo registruota mokesčių mokėtojų registre nuo 2015-01-01. Todėl atliekant mokestinį patikrinimą ir siekiant priimti objektyviais ir visapusiškais duomenimis pagrįstą sprendimą, tikslinga išsiaiškinti teismo nurodytas aplinkybes. Teismas šiuo atveju atlikti mokesčių administratoriui priskirtų mokestinio patikrinimo veiksmų neturi galimybės, nes tokie veiksmai kaip priešpriešinis informacijos surinkimas ar operatyvaus patikrinimo atlikimas, nurodymai subjektams dėl atitinkamų veiksmų atlikimo yra priskirti išimtinai mokesčių administratoriaus kompetencijai.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tikrinamas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, VMI 2020-04-23 sprendimas Nr. 69-45 ir Panevėžio AVMI 2020-01-29 sprendimas Nr. (42.59)FR0682-70 naikintini, o byla grąžinama centriniam mokesčių administratoriui naujam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. Taigi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas, ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės iš viso 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu galioja Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20), kurių 7 punkte numatyti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

I byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovas 2019-12-10 pasirašė teisinių atstovavimo sutartį, kuria pavedė atstovauti pareiškėjos interesus teisme advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei. Pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas duomenys patvirtina, kad teiktos šios teisinės paslaugos: teisinės konsultacijos (300 Eur), dokumentų analizė (200 Eur), įrodymų rinkimas (700 Eur), skundo parengimas (1 130 Eur), pasirengimas teismo posėdžiams (500 Eur), atstovavimas teismo posėdžiuose (800 Eur). Aplinkybę, kad pareiškėja atsiskaitė už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2020-02-23 mokėjimo nurodymas advokato padėjėjai Justinai Antanaitei 3 630 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus priteistinas dydis už skundo parengimą apskaičiuojamas taikant koeficientą 2,5. Pareiškėja prašo priteisti 300 Eur už teisines konsultacijas, susitikimus bylos klausimais, 200 Eur už dokumentų analizę, 700 Eur už įrodymų rinkimą ir 1 130 Eur už skundo parengimą teismui. Teismas pažymi, kad LVAT praktikoje (žr. LVAT bylas Nr. AS556-766/2009, AS146-688/2010, A525-868/2011, AS492-144/2012, kt.) laikomasi nuostatos, kad tokios tarpusavyje susijusios paslaugos kaip, pavyzdžiui, susipažinimas su teismo dokumentais, konsultacija, skundo parengimas, laikytini vienos rūšies teisinėmis paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką darytina išvada, kad pareiškėja už skundo parengimą ir susijusias teisines paslaugas prašo priteisti bendrą 2 330 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Kadangi pareiškėja už teiktas teisines paslaugas atsiskaitė 2020-02-23, taikant Rekomendacijose nurodytą koeficientą, imamas 2019 m. III ketvirtis. Įvertinus 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių) (1 317,6 Eur) ir minėtoms paslaugoms taikytinus koeficientus (1 317,6 Eur x 2,5), teismas daro išvadą, kad už skundo parengimo ir susijusias teisines paslaugas prašoma priteisti bendra 2 330 Eur suma maksimalių rekomenduojamų sumų neviršija. Tokia suma už suteiktas teisines paslaugas laikytina proporcinga, atitinkanti teisingumo, protingumo kriterijus.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 500 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams ir 800 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismas nustatė, kad 2020-10-27 vyko administracinės bylos teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovai advokatas Ramūnas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė, teismo posėdžio trukmė – 33 min. Taip pat 2021-04-27 vyko administracinės bylos teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovai advokatas Ramūnas Mikulskas ir advokato padėjėja Justina Antanaitė, teismo posėdžio trukmė – 53 min.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, maksimali galima priteisti suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, skaičiuojama taikant koeficientą 0,1. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kadangi nustatyta, kad pareiškėjos atstovai dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, kurie abu truko daugiau nei 30 min., laikytina, kad atstovavimo teismo posėdyje laikas yra 2 val. Įvertinus 2019 m. III ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (be individualių įmonių) (1 317,6 Eur) ir atstovavimo teismo posėdyje teisinei paslaugai taikomą koeficientą (1 317,6 Eur x 0,1), teismas daro išvadą, kad už vieną advokato atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimali galima priteisti suma yra 131,76 Eur, taigi už dvi valandas – 263,52 Eur, tuo tarpu už advokato padėjėjo atstovavimo teismo posėdyje valandą maksimali galima priteisti suma yra 105,41 Eur, taigi už dvi valandas – 210,82 Eur (1 317,6 Eur x 0,1 x 0,8) (Rekomendacijų 5 punktas). Bendra už advokato ir advokato padėjėjos atstovavimą minėtuose posėdžiuose maksimali rekomenduotina priteisti suma yra 474,34 Eur. Pareiškėjos prašoma 800 Eur suma už atstovavimą teismo posėdžiuose viršija rekomenduojamą priteisti maksimalią sumą, todėl mažintina iki maksimalios rekomenduojamos 474,34 Eur sumos. Už pasirengimo šiems posėdžiams teisinę paslaugą pareiškėja prašo priteisti 500 Eur – nors pareiškėja nedetalizavo kiek valandų truko pasirengimas teismo posėdžiams, atsižvelgus į aplinkybę, kad teismo posėdžiuose atstovavo du pareiškėjos atstovai, vyko du teismo posėdžiai, o šiai teisinei paslaugai taikytinas tas pats Rekomendacijose nurodytas koeficientas, ši suma laikytina protinga ir proporcinga suteiktai teisinei paslaugai.

Pareiškėja, teikdama skundą taip pat sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas pastebi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (LVAT 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės priimtas pareiškėjos naudai, nes teismas panaikino pareiškėjos ginčytus mokesčio administratoriaus sprendimus, todėl pagrindo proporcingai ar papildomai mažinti prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos teismas pagrindo nenustatė.

Taigi pareiškėjai UAB „NNT“ iš atsakovės VMI priteistina 3 326,84 Eur (2 330 Eur, 474,34 Eur, 500 Eur, 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NNT“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-04-23 sprendimą Nr. 69-45, panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-01-29 sprendimą Nr. (42.59)FR0682-70 bei grąžinti bylą centriniam mokesčių administratoriui naujam ginčo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „NNT“ iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteisti 3 326,84 Eur (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus ir 84 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė