- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2A-2031-656/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16396-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- Š. K.
- Atsakovas
- V. K., K. L., T. L.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Š. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. K. (toliau ir Ieškovas) ieškinį atsakovams V. K., K. L. ir T. L. (toliau ir Atsakovai) dėl negautų nuompinigių ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas teismo prašė priteisti jam solidariai iš Atsakovų 17 407,04 Eur negautų nuomos pajamų atlyginimą, 2 423,33 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių kompensaciją, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 19 830,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad nuo 2004-05-19 asmeninės nuosavybės teise jam priklausė butas su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau vadinama - „Ginčo butas“).
3. 2009-02-06 tarp Ieškovo, kaip rentos gavėjo, ir atsakovės V. L. (dabar K.), kaip rentos mokėtojos, buvo sudaryta rentos sutartis (toliau vadinama - „Rentos sutartis“), kuria Ieškovas perdavė atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise Ginčo butą, o atsakovė už tai įsipareigojo išlaikyti Ieškovą iki gyvos galvos. Ginčo bute neatlygintinai gyveno jos tėvai, Atsakovai T. L. ir K. L..
4. 2010-07-01 Ieškovas ir atsakovė V. K. sudarė santuoką, kuri faktiškai iširo 2022 m. pradžioje dėl atsakovės kaltės. Iširus šalių santuokai bei atsakovei V. K. iš esmės nevykdant Rentos sutarties nuo pat jos sudarymo dienos, dar 2022 m. pradžioje Ieškovas paprašė atsakovės bendru sutarimu nutraukti Rentos sutartį ir grąžinti Ieškovui nuosavybės teise Ginčo butą, tačiau atsakovė su Rentos sutarties nutraukimu nesutiko, įsipareigojimų pagal Rentos sutartį nevykdė ir toliau neatlygintinai naudojosi ginčo butu.
Šalies argumentai
5. Dėl to 2023-02-15 Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė:
5.1. nutraukti tarp Ieškovo ir atsakovės V. K. 2009-02-06 sudarytą Rentos sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti Ieškovui asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį Ginčo butą;
5.2. priteisti solidariai Ieškovui iš Atsakovų 117 600 Eur nuostolių (negautas Ginčo buto nuomos pajamas nuo 2009-02-06 iki 2023-01-31).
Žemesnės instancijos teismas
6. Šio ieškinio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-1781-861/2023. Visos šios bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu Atsakovai ir toliau nepripažino aiškiai pagrįstų Ieškovo ieškinio reikalavimų - geranoriškai nesutiko nutraukti Rentos sutartį ir grąžinti Ieškovui nuosavybės teise Ginčo butą, įskaitant Ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. K. nesąžiningai byloje Nr. e2-1781-861/2023 pareiškė priešieškinį Ieškovui dėl Rentos sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi ir teisminio nagrinėjimo laikotarpiu net neleido Ieškovui su turto vertintoju patekti į Ginčo butą tikslu atlikti šio buto vertinimą, siekiant surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Vilniaus apygardos teismas 2023-10-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 iš dalies tenkino Ieškovo ieškinį (nutraukė Rentos sutartį ir grąžino Ieškovui asmeninės nuosavybės teise Ginčo butą), atmetė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, nes pripažino, kad tarp šalių susiklostė panaudos santykiai. Teismas atsakovės V. K. priešieškinį dėl Rentos sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi atmetė kaip nepagrįstą, Lietuvos apeliacinis teismas 2024-03-21 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.
8. Ieškovas tikėjosi, kad bent jau dabar, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2023-10-26 sprendimas ir Nekilnojamojo turto registre Ieškovas nuo 2024-03-25 buvo įregistruotas kaip Ginčo buto savininkas, Atsakovai pagaliau nutrauks Ieškovo teisių pažeidimą, tačiau net ir tada to neįvyko. Tik 2024-04-25 Ieškovui pavyko be Atsakovų dalyvavimo, nors jie buvo kviečiami, dalyvaujant antstoliui faktiškai perimti Ginčo butą. Ginčo buto perėmimo metu antstolis rado butą atrakintą, su palikta įjungta elektra, Atsakovų daiktais ir neprižiūrėtą. Nurodytu laikotarpiu nors ieškovas negalėjo dėl Atsakovų kaltės faktiškai naudotis butu, tačiau mokėjo komunalinius mokesčius, kuriuos turėjo mokėti Atsakovai. Kadangi Atsakovai neabejotinai suvokė, kad nesutikdami geranoriškai nutraukti rentos sutartį ir grąžinti ieškovui butą, savo bendrais veiksmais darė ieškovui žalą, tai jiems taikytina solidarioji atsakomybė.
9. Ieškovas turi teisę reikalauti negautų nuomos pajamų atlyginimo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. Be to, nurodytu laikotarpiu nors ieškovas negalėjo dėl Atsakovų kaltės faktiškai naudotis butu, tačiau mokėjo komunalinius mokesčius, kuriuos turėjo mokėti Atsakovai. Kadangi Atsakovai neabejotinai suvokė, kad nesutikdami geranoriškai nutraukti rentos sutartį ir grąžinti ieškovui butą, savo bendrais veiksmais darė ieškovui žalą, tai jiems taikytina solidarioji atsakomybė.
Atsiliepimas
10. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jie iš ieškovo nurodomo buto buvo išsikėlę dar Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant ieškovo pirmiau pareikštą ieškinį ir šią aplinkybę papildomai patvirtina 2022 m. balandžio 15 d. namo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada, kuri parengta 2022 m. birželio mėn. Atsakovų teigimu, ieškovo nurodytame bute nuo 2022 m. balandžio mėn. lankosi tik pats ieškovas arba jo sutikimu kiti asmenys (nekilnojamojo turto brokeriai ar pan.). Atsižvelgdami į tai, Atsakovai nuo 2022 m. kovo mėn. nustojo mokėti komunalinius mokesčius už ieškovui grąžintą butą, t. y. jokios šių mokesčių skolos Atsakovai nepaliko. Be to, 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė V. K. elektroniniu laišku nurodė buhalterei visus prisijungimus prie elektroninių ryšių priemonių, kad būtų galimybė mokėti ieškovo buto komunalinius mokesčius.
II. Teismo sprendimo motyvai
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti atsakovams V. K., T. L., ir K. L., iš ieškovo Š. K. 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti atsakovei V. K. iš ieškovo Š. K. 1210 (Eur bylinėjimosi išlaidų, Priteisti valstybei iš ieškovo Š. K. 25,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
12. 2025 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu teismas nusprendė priteisti atsakovei V. K. iš ieškovo Š. K. 1275 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023, be kita ko, nusprendė nutraukti ieškovo ir atsakovės V. K. 2009 m. vasario 6 d. sudarytą rentos sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir atsakovės V. K. santuokos nutraukimo klausimai šiuo metu nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, kurios proceso Nr. 2-68-3-09004-2022-8.
14. Teismas atsižvelgė į tarp tų pačių ginčo šalių išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 priimtais teismų procesiniais sprendimais nustatytus prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. kovo 21 d. nutartyje nustatė, kad:
- „<...> ieškovas dar 2007 m., t. y. iki rentos sutarties sudarymo, leido atsakovės tėvams neatlygintinai naudotis ginčo butu, mokant tik komunalinius mokesčius pagal pačių Atsakovų su komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais sudarytas sutartis. Apeliantas neginčijo, kad komunalinių ir kitų su ginčo butui teikiamomis paslaugomis (administravimo, dujų, interneto, televizijos ir pan.) susijusios sutartys buvo sudarytos su apelianto sutikimu, sutartys buvo vykdomos iki apelianto reikalavimo atlaisvinti ginčo butą“ (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties 83 punktas);
- „<...> ginčo turtą po ieškovo reikalavimo Atsakovai nedelsiant atlaisvino <...>“ (Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties 75 punktas).
15. Nurodyti prejudiciniai faktai teikia pagrindą konstatuoti dvi esmines faktines aplinkybes: pirma, kad Atsakovai komunalinius ir su jais susijusius mokesčius mokėjo „iki apelianto reikalavimo atlaisvinti ginčo butą“; antra, kad aptariamą butą „po ieškovo reikalavimo Atsakovai nedelsiant atlaisvino“. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendime taip pat nustatyta, jog „<...>pasikeitus ieškovo pozicijai ir pareikalavus butą atlaisvinti, Atsakovai iš buto išsikėlė“ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo 32 punktas).
16. Nors nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nenurodyta tiksli data, kad būtent ieškovas pareikalavo ir kada būtent Atsakovai išsikėlė-atlaisvino butą, tačiau šiuo aspektu Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, 2022 m. gegužės 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas – patvirtina, kad 2022 m. gegužės-birželio mėnesiais, t. y. gerokai anksčiau negu ieškovo nurodomas ginčo laikotarpis nuo 2023 m. vasario 15 d., Atsakovai jau gyveno kitame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o ne bute (duomenys neskelbtini). Tokią Atsakovų nurodomą faktinę aplinkybę patvirtina ir pateikta namo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis, kuri sudaryta 2022 m. balandžio 15 d.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad Atsakovai, kurie dar 2022 m. gegužės-birželio mėnesiais jau gyveno name (duomenys neskelbtini) ir kurie ne vėliau kaip iki priimant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą „po ieškovo reikalavimo“ nedelsiant atlaisvino butą, būtų vėliau dar kartą į šį butą įsikėlę-sugrįžę (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi šioje byloje nėra prielaidų spręsti, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyti prejudiciniai faktai būtų pasikeitę po šių sprendimų priėmimo. Teismas atmetė kaip neįrodytas (kaip prieštaraujančias nustatytiems prejudiciniams faktams) ieškovo deklaruojamas aplinkybes, kad Atsakovai ginčo laikotarpiu (nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2024 m. balandžio 25 d.) faktiškai naudojosi butu (duomenys neskelbtini) ir (arba) nebuvo šio buto atlaisvinę. Ieškovas neįrodė, jog Atsakovai trukdė, sudarė kliūtis išnuomoti butą (duomenys neskelbtini) ir (arba) turėjo pareigą mokėti su šiuo butu susijusius komunalinius mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamus ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia Atsakovų nesąžiningumu ta prasme, kad Atsakovai nesąžiningai elgėsi nuo 2023 m. vasario 15 d., kai Vilniaus apygardos teisme ieškovas pareiškė ieškinį dėl rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, t. y. žinodami apie ieškovo pareikštus reikalavimus Atsakovai vis tiek negrąžino ieškovui buto. Teismas nurodė, kad nei išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo byloje, nei šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie Atsakovų nesąžiningą procesinį elgesį. Nenustačius Atsakovų nesąžiningų procesinių veiksmų ar juolab piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), konstatuotina ir tai, kad ne tik ieškovas neįrodė Atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir Atsakovai paneigė Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kaltės prezumpciją – Atsakovai sąžiningai teismine tvarka gynė savo teises ir teisėtus interesus (kol buvo nagrinėjamas ieškovo iškeltas teisminis ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), Atsakovai šį butą jau buvo atlaisvinę). Net jeigu ieškovas ir būtų įrodęs Atsakovų neteisėtus veiksmus (neteisėtą naudojimąsi butu), tai vis tiek nebūtų pagrindo konstatuoti Atsakovų kaltės (nesąžiningų ar juolab tyčinių veiksmų) dėl ieškinyje nurodomų ieškovo negautų nuompinigių arba sumokėtų komunalinių mokesčių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
19. Ieškovas Š. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-03-24 sprendimą ir 2025-03-26 papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
19.1. Apeliantas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 ginčo objektu buvusios faktinės aplinkybės neapėmė Atsakovų išsikėlimo iš ginčo buto fakto, dėl šios aplinkybės šalys neteikė savo argumentų ir įrodymų, kuriuos teismas būtų ištyręs, todėl, apelianto nuomone, tai nėra joks prejudicinis faktas ginčo bylai. Pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-84- 421/2019; 2025-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-933/2025);
19.2. Apelianto įsitikinimu, negalima remtis prejudiciniu faktu, kuris ankstesnėje byloje buvo nustatytas netiesiogiai arba tik šalutinai. Teismas turi būti tiesiogiai vertinęs ir nusprendęs dėl konkretaus fakto, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Be to, nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 nebuvo iš esmės nagrinėjamos ir šios bylos ginčo laikotarpiu (nuo 2023-02-15 iki 2024¬04-25) vykusios faktinės aplinkybės - Atsakovų veiksmai ginčo laikotarpiu atsisakant gražiuoju nutraukti rentos sutartį ir grąžinti nuosavybės teise ginčo butą ieškovui, vietoje to pasirenkant ilgą ir beprasmį bylinėjimąsi, taip sukeliant Ieškovui nuostolius;
Šalies argumentai
19.3. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 buvo konstatuota, jog už laikotarpį iki 2023-02-15 ieškovas neturi teisės reikalauti iš Atsakovų negautų pajamų atlyginimo, nes pats leido Atsakovams gyventi Ginčo bute (nors net nebuvo buto savininkas ir tokių klausimų spręsti negalėjo) bei ilgą laiką negynė savo pažeistų interesų, savaime nepaneigia Ieškovo teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo už laikotarpį po 2023-02-15, kai bet koks standartinis atidus ir rūpestingas iš aptartų faktinių aplinkybių būtų supratęs, jog ieškovas pagrįstai ir teisėtai nori susigrąžinti ginčo butą nuosavybės teise;
19.4. Dėl atsakovės V. K. nenoro ginčą dėl visiškai jos nevykdomos atlygintinos rentos sutarties spręsti taikiai 2023-02-15 ieškovas buvo priverstas kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu Atsakovams dėl rentos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo - ginčo buto grąžinimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kurio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. e2-1781- 861/2023. Savaime suprantama, kad ieškovui nebūtų reikėję to daryti, jeigu Atsakovai butų sutikę gražiuoju nutraukti rentos sutartį ir grąžinti ginčo butą ieškovui nuosavybės teise. Atsakovai apsiribojo kažkada vėliau įvykusiu išsikėlimu gyventi kitur, nes net tam įvykus atsakovė V. K. neteisėtai toliau liko ginčo buto savininke ir pasirinko ilgą bylinėjimąsi su ieškovu;
19.5. Pirmosios instancijos teismas šias tikrąją Atsakovų (ar bent jau atsakovės V. K.) poziciją patvirtinančias aplinkybes (ir byloje esančius jų įrodymus) visiškai ignoravo ir patikėjo deklaratyviais Atsakovų pasiaiškinimais, jog jie neva „netrukdė ieškovui naudotis ginčo butu“, kas, apelianto teigimu, yra akivaizdus melas;
19.6. Nebūdamas ginčo buto savininku, ieškovas negalėjo nei šio buto teisėtai nuomoti ar parduoti, nei įkeisti, nei įregistruoti tokių sandorių nekilnojamojo turto registre, nes tą padaryti gali tik daikto savininkas;
19.7. Atsakovai privalo kompensuoti ieškovo už juos sumokėtus 2 423,33 Eur komunalinių mokesčių, kuriuos ieškovas sumokėjo neturėdamas tokios pareigos, bet tik siekdamas ateityje išvengti Atsakovų paliktų skolų išieškojimo iš ginčo buto.
Atsiliepimas
20. Atsakovai V. K., K. L. ir T. L. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė:
20.1. Prejudicinio fakto aspektu svarbu tai, kad kitą šalių ginčą nagrinėję teismai, t.y., - Vilniaus apygardos teismas, priėmęs 2023-10-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023, ir Lietuvos apeliacinio teismas, 2024-03-21 priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-113-567/2024, nustatė (patvirtino), kad tarp S. K. ir Atsakovų T. L. ir K. L. buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, t.y., kaip Atsakovų gyvenimo bute (duomenys neskelbtini), pagrindas (kas yra esminė aplinkybė). Apelianto buvusių nustatytų faktinių aplinkybių iš jau išspręstos civilinės bylos netinkamas interpretavimas apeliaciniame skunde nekeičia pačių aplinkybių, kadangi tiek faktinių panaudos santykių pradžia, tiek jų pabaiga buvo nustatyta šalims davus paaiškinimus teisme ir pateikus įrodymus byloje (CPK 12, 178 straipsniai);
20.2. Visas civilines bylas prieš atsakovę V. K. (o taip pat prieš jos tėvus T. L. ir K. L.) pradėjo, t.y., ieškinius teisme padavė Š. K. (vieną bylą pradėjo Š. K. duktė M. S. - Vilniaus apygardos teisme, civilinės bylos Nr. e2-587-803/2025. Vienintelė byla, kurią inicijavo V. K., yra santuokos nutraukimo byla, iškelta ir nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinės bylos Nr. e2-82-1093/2025 (šiuo metu byla sustabdyta);
20.3. Nei vienoje civilinėje byloje nebuvo konstatuota, kad Atsakovai elgtųsi nesąžiningai, kad piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, t.y., Atsakovai, būdami įtraukti į procesą, tinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, teikė procesinius dokumentus, turėjo ir turi atstovus. Visi pradėti procesai yra tik ieškovo ketinimas ir noras, kad Atsakovai besąlygiškai įvykdytų ieškovo dirbtinai sukurtus turtinius reikalavimus, (kurie šiuo metu paversti civilinėmis bylomis), kitaip tariant, tėra ieškovo ambicijų sankcijos už pasiturinčiai pragyventus su V. K. santuokos metus, kai akivaizdu, kad santuoka iširo;
20.4. Atsakovė pati nepasirinko ilgo bylinėjimosi, į ilgą bylinėjimąsi ją įtraukė S. K., tikėdamasis, kad atsakovei nepakaks lėšų ir/ar kitų resursų, be to, įtraukdamas bylinėtis atsakovės tėvus, sudarė tam tikrą psichologinį spaudimą, kad atsakovė jaustųsi kalta, kad jai tektų papildomų išlaidų, atsakomybės ir nepatogumo jausmo;
20.5. Pagal CPK 13 straipsnio nuostatas šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl ieškovo siekis, kad Atsakovai (atsakovė) atsisakytų bet kokių procesinių teisių ir nesigintų nuo pareikštų reikalavimų, yra nesąžiningas;
20.6. Remiantis UAB „Diginet LTU“ gautomis foto nuotraukomis nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), pirmojo skelbimo patalpinimo dieną 2022-04-22 buvo visiškai tuščias, t.y., jokių asmeninių Atsakovų daiktų (kaip ir pačių Atsakovų) bute nebuvo. Objektyviai suprantama, kad tuo metu Atsakovai iš buto buvo išsikėlę su visais jiems priklausančiais daiktais, o raktus nuo buto turėjo ne kas kitas, o ieškovas S. K., kuris ir įleido nekilnojamojo turto agentą, kad šis nufotografuotų butą iki skelbimo patalpinimo pardavimų portale www.aruodas.lt Tokiu būdu akivaizdu, kad S. K. šį butą galėjo laisvai nuomoti ir gauti nuomos mokestį, - jokių objektyvių kliūčių išnuomoti butą nebuvo. Patalpinti skelbimą apie buto pardavimą ieškovui kliūčių nekilo, o atlikti kitus veiksmus, pvz., išnuomoti, apelianto teigimu, buvo kliūtys, nors priimti teismų sprendimas ir nutartis (bei skundžiamas teismo sprendimas) patvirtina, kad tokių kliūčių nebuvo;
20.7. Nuo 2022 m. kovo mėnesio Atsakovai nustojo mokėti komunalinius mokesčius, kadangi nutrūkus faktinės panaudos santykiams visi išsikraustė į namą, adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtinanti nuomos sutartis;
20.8. Atsakovai nepaliko komunalinių mokesčių skolų, ką patvirtino pateikti pirmosios instancijos teismui atsakovės T. L. atlikti mokėjimai iki to laiko, kada faktiškai Atsakovai išsikėlė iš buto (duomenys neskelbtini) ir persikėlė gyventi į išsinuomotą namą ((duomenys neskelbtini)). Iš apelianto pirmosios instancijos teismui teiktų komunalines paslaugas teikiančių bendrovių išrašų apie butui teiktas paslaugas, pvz., UAB „Vilniaus vandenys“ Suteiktų paslaugų ir įmokų ataskaita 2024-04-16 Nr. SD24-1121, iš kurios matyti, jog nuo 2022 m. balandžio mėn. niekas nedeklaravo rodmenų, o vandens neišnaudojama, dėl ko vėliau susidarė įmokos permoka; UAB „Ignitis“ 2024-04-25 Nr. 103444-766 „Dėl informacijos pateikimo“, - pažymima, kad iki 2022-03-29 mokėjimus už suvartotą elektros energiją atliko T. L.;
20.9. Apeliantas galėjo ir turėjo suprasti, kad Atsakovams išsikėlus iš buto (duomenys neskelbtini), jie nebeteks pareigos mokėti už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas, juo labiau, apeliantui gyvenant tame pačiame name ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), jis matė, kada Atsakovai išsikraustė, matė, kad butas tuščias ir tikrai suprato, kad reikia mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Byloje sprendžiamas teisės klausimas, ar Ieškovas turi teisę reikalauti nuostolių negautų nuomos pajamų atlyginimo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2024 m. balandžio 25 d.
23. Ieškovas nuostolių skaičiavimo laikotarpio pradžią sieja su faktu, kad Ieškovas 2023-02-15 Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė: nutraukti tarp Ieškovo ir atsakovės V. K. 2009-02-06 sudarytą Rentos sutartį ir taikyti restituciją - grąžinti Ieškovui asmeninės nuosavybės teise atsakovei V. K. priklausantį Ginčo butą; priteisti solidariai Ieškovui iš Atsakovų 117 600 Eur nuostolių (negautas Ginčo buto nuomos pajamas laikotarpiu nuo 2009-02-06 iki 2023-01-31).
24. Ieškovo teigimu, visos bylos Nr. e2-1781-861/2023 nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu Atsakovai ir toliau nepripažino aiškiai pagrįstų Ieškovo ieškinio reikalavimų - geranoriškai nesutiko nutraukti Rentos sutartį ir grąžinti Ieškovui nuosavybės teise Ginčo butą, įskaitant Ieškovo patirtų nuostolių atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. K. nesąžiningai byloje Nr. e2-1781-861/2023 pareiškė priešieškinį Ieškovui dėl Rentos sutarties pripažinimo dovanojimo sutartimi. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad Atsakovai nepripažino ieškinio, kuris teismo sprendimu buvo patenkintas, o atsakovė V. K. dar ir pareiškė priešieškinį dėl nuosavybės į Ginčo butą įgijimo dovanojimo sutarties pagrindu, kuris teismo sprendimu buvo atmestas, sudaro pagrindą Atsakovų veiksmus vertinti kaip neteisėtus, užkirtusius galimybę Ieškovui disponuoti Ginčo butu ir gauti nuomos pajamas. Atsakovų nesutikimas išsikėlimo į kitą gyvenamąjį būstą dar iki Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1781-861/2023 inicijavimo reiškia, jog buvo pažeisti Ieškovo teisėti interesai, net Atsakovams išsikėlus iš Ginčo buto Ieškovas automatiškai netapo šio turto savininku bei neįgijo teisės šiuo turtu naudotis, jį valdyti ir disponuoti (tame tarpe išnuomoti kokiems nors tretiesiems asmenims nebūnant daikto savininku), kas sudaro pagrindą priteisti nuostolius.
25. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjama ginčo situacija labai artima ginčams dėl nuostolių, kurie patirti ieškovo prašymu teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo priteisimo. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje teisės normoje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas - atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinio atmetimas yra atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Ieškovas remiasi teismų praktikos taisykle, pagal kurią dėl to ieškovas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas suvaržyti priešingos šalies teises (taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui), kad būtų užtikrintas jo interesų gynimas, turi numatyti, kad, neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, jam gali tekti atlyginti atsakovui dėl taikyto suvaržymo patirtus nuostolius, t. y. ieškovas veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2016-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodoma teismų praktikos taisyklė nagrinėjamame ginče netaikytina, nes cituotoje teismų praktikos byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl apriboto turto nuosavybės teisės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas buvo iš esmės sprendžiamas dėl Ginčo buto nuosavybės, Ginčo butas buvo registruotas kaip atsakovės V. K. nuosavybė, todėl Ieškovas negalėjo turėti lūkesčių, kad Ginčo buto nuosavybę registruos savo vardu ir disponuos gaudamas nuomos pajamas. Taip pat reikšminga aplinkybė, kad susijusiose bylose nebuvo konstatuota Atsakovų nesąžiningų procesinių veiksmų ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
27. Atsakovai atsikerta esminiu argumentu, kad civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 nustatyti prejudiciniai faktai dėl išsikėlimo iš Ginčo buto ir komunalinių mokesčių mokėjimą laikotarpiu iki 2023 metų. Teisėjų kolegija sutinka su Ieškovo atsikirtimų argumentu, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 ginčo objektu buvusios faktinės aplinkybės neapėmė Atsakovų išsikėlimo iš Ginčo buto ar komunalinių mokesčių mokėjimo/nemokėjimo faktų, dėl šios aplinkybės šalys neteikė savo argumentų ir įrodymų, kuriuos teismas būtų ištyręs, todėl tai nėra prejudicinis faktas ginčo bylai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019; 2025-03-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-933/2025).
28. Taigi, negalima remtis prejudiciniu faktu, kuris ankstesnėje byloje buvo nustatytas netiesiogiai arba tik šalutinai. Teismas turi būti tiesiogiai vertinęs ir nusprendęs dėl konkretaus fakto, ko nagrinėjamu atveju nebuvo. Be to, nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 nebuvo iš esmės nagrinėjamos ir šios bylos ginčo laikotarpiu (nuo 2023-02-15 iki 2024-04-25) vykusios faktinės aplinkybės - Atsakovų veiksmai ginčo laikotarpiu atsisakant gražiuoju nutraukti Rentos sutartį ir grąžinti nuosavybės teise Ginčo butą Ieškovui. Aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023 buvo konstatuota, jog už laikotarpį iki 2023-02-15 Ieškovas neturi teisės reikalauti iš Atsakovų negautų pajamų atlyginimo, nes pats leido Atsakovams gyventi Ginčo bute bei ilgą laiką negynė savo pažeistų interesų, savaime nepaneigia Ieškovo teisės reikalauti negautų pajamų atlyginimo už laikotarpį po 2024-03-21, kai bet koks standartinis atidus ir rūpestingas asmuo iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių būtų supratęs, jog Ieškovas pagrįstai ir teisėtai nori perimti teismo sprendimu Ieškovui nuosavybės teise grąžintą Ginčo butą.
29. Lietuvos apeliaciniam teismui 2024-03-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-113- 567/2024 atsakovės V. K. apeliacinį skundą atmetus ir palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023-10-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1781-861/2023, Atsakovai ir toliau faktiškai negrąžino Ginčo buto Ieškovui, t.y. nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo. Ieškovas laikotarpiu nuo 2024-03-26 iki 2024-04-22 Atsakovams el. paštu ir registruotu paštu siuntė raginimus geranoriškai perduoti Ieškovui, jau esančiam teisėtu Ginčo buto savininku, Ginčo butą, ko Atsakovai taip ir nepadarė, nes tik 2024¬04-25 dalyvaujant antstoliui R. V. faktiškai Ieškovui pavyko perimti Ginčo butą.
30. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2024-04-25 perdavė Ieškovui Ginčo butą tvarkingą, visiškai atlaisvintą, su raktais ir dokumentais, o nesant tokių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, jog Ginčo butu iki 2024-04-25 Atsakovai ar kuris nors iš jų ar Atsakovų leidimu kiti asmenys tuo metu, kai Atsakovai gyveno kitur, nesinaudojo. Tai, kad Ginčo butas bent iki 2024-04-09 buvo pilnai valdomas ir naudojamas būtent Atsakovų, patvirtina byloje esantys įrodymai - tarp atsakovės V. K. ir Ieškovo atstovo advokato V. S. vykęs pokalbio telefonu garso įrašas, kurio metu pati atsakovė nurodo, kad Ginčo butas 2024-04-09 dieną yra užimtas Atsakovų daiktais, kad Atsakovė ketina netrukus butą atlaisvinti ir kad tik tai padarius butas bus grąžintas Ieškovui (žr. dubliko priedą Nr. 2). Byloje esančiame antstolio R. V. faktinių aplinkybių protokole taip pat 2024¬04-25 dieną yra konstatuota, kad Ginčo bute palikti Atsakovų daiktai, nes atsakovė V. K., nors ir pažadėjusi telefonu Ieškovo atstovui butą atlaisvinti nuo šių daiktų ir jį perduoti, to nepadarė, o butas buvo perimtas Ieškovo vienašališkai, dalyvaujant antstoliui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl šių, aukščiau nurodytų Ieškovo argumentų ir reikšmingų įrodymų.
31. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad Atsakovai 2022 m. gegužės-birželio mėnesiais jau gyveno name (duomenys neskelbtini), nepatvirtina aplinkybės, kad Ginčo butas po 2024-03-21 datos buvo perduotas Ieškovui.
32. Teisės aktai nenustato termino ginčo turtui perduoti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų sąžininga ir protinga, kad Ginčo butas būtų perduotas per 2-3 dienas po to, kai Ginčo buto nuosavybė įsiteisėjusiu teismo sprendimu perėjo Ieškovui.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ieškovas turi teisę į negautų pajamų kompensavimą laikotarpiu kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2023-10-26 sprendimas ir Nekilnojamojo turto registre Ieškovas nuo 2024-03-25 buvo įregistruotas kaip Ginčo buto savininkas, Atsakovai nenutraukė Ieškovo teisių pažeidimo ir neperdavė Ieškovui Ginčo buto. Tik 2024-04-25 Ieškovui pavyko be Atsakovų dalyvavimo, nors jie buvo kviečiami, dalyvaujant antstoliui faktiškai perimti Ginčo butą. Taigi, šiuo laikotarpiu Atsakovų elgesys buvo nesąžiningas ir ši aplinkybė lėmė Ieškovo nuostolius, kuriuos sudaro negautos vieno mėnesio nuomos mokesčio sumos dydžio pajamos.
34. Ieškovas negautas Ginčo buto nuomos kainas po 1243,36 Eur per mėnesį apskaičiavo remiantis nuomos skelbimų portalo „Aruodas” skelbiama analogiškų butų nuomos kainos statistika. Atsakovai negautos naudos sumos apskaičiavimo metodo ir teisingumo neginčija. Teismui pripažinus, kad Atsakovai vieną mėnesį nepagrįstai neperdavė Ieškovui Ginčo buto, teismas Ieškovui iš Atsakovų solidariai priteisia 1243,36 Eur nuostolių, nes ieškovai visi kartu gyveno Ginčo bute ir nevykdė pareigos jį perduoti Ieškovui (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Teismas likusioje dalyje ieškinio reikalavimą atmeta.
35. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patys pripažino, kad nuo 2022 m. kovo mėn. jie savavališkai nustojo vykdyti iš įstatymo kylančią pareigą išlaikyti Ginčo butą, t. y. mokėti komunalinius, nors lygiagrečiai iki 2024-04-25 Ginčo buto Ieškovui negrąžino, o iki 2024-03-21 bylinėjosi su Ieškovu teisme siekdami nepagrįstai išlaikyti Ginčo butą nuosavybės teise (būtent tai apribojo Ieškovo bet kokias galimybes tokį turtą parduoti, įkeisti ar išnuomoti). Todėl Atsakovai privalo kompensuoti Ieškovo už juos sumokėtus 2 423,33 Eur komunalinius mokesčius, kuriuos Ieškovas sumokėjo neturėdamas tokios pareigos, bet tik siekdamas ateityje išvengti Atsakovų paliktų skolų išieškojimo iš Ginčo buto.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino įrodymus, todėl yra pagrindas sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant Ieškovui iš Atsakovų 1243,36 Eur nuostolių (vienos mėnesio nuomos mokesčio negautų pajamų suma) ir 2 423,33 Eur komunalinių mokesčių, sumokėtų ginčo laikotarpiu už Ginčo butą – iš viso 3666,69 Eur. Teismas tenkina išvestinį ieškinio reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme 2024-09-10 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
38. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 466 Eur žyminio mokesčio ir 4600 Eur advokato pagalbos išlaidų – iš viso 5066 Eur.
39. Atsakovų advokatai patiekė duomenis, kad atsakovė V. K. pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro V. K. advokatams sumokėtas 380 Eur, 1275 Eur ir 1210 Eur atlyginimas – iš viso 2865 Eur.
40. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 466 Eur žyminio mokesčio ir 2700 Eur advokato pagalbos išlaidų – iš viso 3166 Eur. Atsakovė V. K. patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.
41. Teismas keisdamas sprendimą tenkina 18 procentų ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui priteisiama 18 procentų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei V. K. 82 procentai patirtų išlaidų (CPK 93 straipsnis).
42. Konkrečiai, Ieškovui iš Atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 569,88 Eur pirmosios instancijos teismo išlaidų, o atsakovei V. K. 2349,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus atsakovei V. K. iš ieškovo priteisiama 1779,42 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
43. Ieškovui priteisiama 569,88 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų. Atsakovei V. K. priteisiama 410 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus ieškovui iš Atsakovų lygiomis dalimis priteisiama 179,88 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 28 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui Š. K. solidariai iš atsakovų V. K., K. L. ir T. L. 1243,36 Eur negautų nuomos pajamų atlyginimą, 2 423,33 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių kompensaciją, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 3666,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovei V. K. iš ieškovo Š. K. priteisti 1779,42 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Priteisti ieškovui Š. K. iš atsakovų V. K., K. L. ir T. L. po 59,63 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš kiekvieno.
Nutartis/sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo.