Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-771-812/2022 pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo G. V. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas, padalintas bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantis turtas bei priteistas išlaikymas sutuoktinei – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

17. Atsakovas G. V. R. apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau pareikšto prašymo nemotyvavo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nauji įrodymai netiriami, apeliaciniame skunde keliami netinkamo materialinės teisės normų bei proceso teisės normų taikymo klausimai, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.)

Dėl sutuoktinio kaltės

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas santuokos metu vartojo alkoholį, psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, o po to pradėjo grasinti ją nužudyti, kas lėmė visišką santykių nutrūkimą ir galutinį santuokos iširimą, todėl santuoką tarp ieškovės R. R. ir atsakovo G. V. R. nutraukė dėl atsakovo kaltės.

19. Apeliantas G. V. R. , nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vienpusiškai traktavo tik atsakovo kaltę. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino atsakovo elgesį sistemingai naudojant psichologinį smurtą, pastoviai girtuokliaujant. Teismas darydamas šias išvadas rėmėsi išimtinai tik ieškovės ir jos giminaičių parodymais, netinkamai vertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus.

20. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

21. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Dž. v. P. Dž., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu konstatavo atsakovo netinkamą elgesį šeimoje: 1) 2021-03-13 Kauno AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07647-21 pagal R. R. s pareiškimą dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymo. 2021-03-31 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad G.V. R. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis 2021-03-13, apie 3 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę R. R., trankydamas užrakintas miegamojo kambario duris, kuriame ji miegojo, kad aplink jas net išbyrėjo sienų tinkas ir šaukdamas jai „užmušiu“, „dabar tai tikrai užmušiu“, tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. G.V. R. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau sutuoktiniai dėl šio įvykio susitaikė; 2) liudytojos D. Š. ir V. O., ieškovės seserys, patvirtino atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, nepagarbos demonstravimą ieškovės atžvilgiu, nesirūpinimą neįgalia dukterimi; 3) liudytojai V. R. , šalių marti ir liudytojas E. R. , šalių sūnus, patvirtino atsakovo netinkamą elgesį ieškovės atžvilgiu – psichologinio ir fizinio smurto naudojimą, girtavimą, nesirūpinimą ieškove ir neįgalia dukterimi; 4) liudytojos I. B. ir V. Ž., šalių kaimynės, patvirtino dažnai mačiusios atsakovą neblaivų.

23. Šių rašytinių įrodymų bei liudytojų parodymų pagrindu teismas darė išvadą, kad atsakovas buvo grubus, nuolat vadino ieškovę įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, buvo linkęs į alkoholio vartojimą, po ko tapdavo agresyvus, nevaldomas, daužydavo sienas, duris, daiktus, nukreipdavo pyktį į šalia buvusią ieškovę, kuri neturėjo kur pasitraukti. Teismas sprendė, kad konfliktai tarp šalių kildavo atsakovui neblaiviam grįžus namo, kuriuos sukeldavo pats atsakovas. Ieškovė stengdavosi atsakovą raminti, tačiau situacijai tampant pavojingai, pasitraukdavo iš namų.

24. Ištirtų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas – lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos, moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima (CK 3.26–3.30 straipsniai). Toks atsakovo G.V. R. elgesys buvo nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalima, todėl šalių santuoka pagrįstai nutraukta dėl atsakovo kaltės.

25. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino atsakovo liudytojų parodymus, dėl ko dėl santuokos iširimo nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą atmeta, nes teismas atsakovo liudytojų parodymus įvertino tinkamai.

26. Pirmosios instancijos teismas atsakovo liudytojų – V.R. , A. R.. A. Š. parodymais nustatant šalių santuokos iširimo aplinkybes nesirėmė, nes šiems liudytojams ieškovo asmeninio gyvenimo aplinkybės, elgesys su sutuoktine nebuvo žinomos. V. R. , A. R. ir A. Š. atsakovo namuose nesilankė, neleido kartu laisvalaikio. Atsakovo motino ir brolio parodymus teismas vertino kaip subjektyvius, nes atsakovo motina neigė bet kokias atsakovo alkoholio vartojimo aplinkybes ir apie jas parodymų nedavė, akivaizdžiai nepagrįstai kaltino ieškovę neprižiūrėjus sutuoktinio, juo nesirūpinus, neišauklėjus sunkią negalią turinčios dukters.

27. Be to, apeliantas mano, kad teismas netinkamai vertino ieškovės elgesį santuokos metu, lėmusį šeimos iširimą, t.y., kad ieškovė nesilaikė bendrų sutuoktinių pareigų, ignoravo jo poreikius, vengė intymumo, vengė bendrauti su jo giminėmis, nesirūpino jo sveikatos būkle, atsakovui nežinant išsikėlė gyventi atskirai. Atsakovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių dėl santuokos iširimo turėjo būti pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė.

28. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais įrodymais, kurie nepaneigia ištirtų įrodymų pagrindu teismo padarytų išvadų, todėl skundo argumentas, jog santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės, atmestinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

29. Atsakovas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš jo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Jo nuomone, sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovė teismui nepateikė jokių medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę, nesikreipė į psichologus. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos yra neįrodytos, o tik deklaruojamos.

30. CK 3.70 str. 2 d. nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutuoktinis įgyja teisę į satisfakciją iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio ir tai yra viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007;2007 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

32. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo neteisėti ir amoralūs veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, truko ne vienerius metus. Ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė dvasinius bei psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo menkinama jos savigarba, pamintas žmogiškas orumas. Atsakovas ilgus metus nekeitė savo elgesio, naudojosi tuo, kad sutuoktinė yra visiškai priklausoma nuo jo, nes nedirbdama ir būdama materialiai priklausoma bei visą parą prižiūrėdama sunkią negalią turinčią dukterį neturėjo galimybės pasitraukti iš ydingų santykių. Nors ieškovė nesikreipė pas psichologus ir nepateikė medicininių duomenų apie sveikatos būklę, tačiau ieškovės paaiškinimus apie jos blogą fizinę, psichologinę būklę dėl patiriamos nervinės įtampos patvirtino liudytojais apklaustos ieškovės seserys, marti, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad dėl patirtų pergyvenimų nepavykus išsaugoti santuokos ieškovė patyrė neturtinę žalą.

33. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei pagrįstai priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma atitinka protingumo principą bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteistos neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

34. Pirmosios instancijos teismas tarp šalių padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir ieškovei R. R. nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur vertės, o atsakovui G. V. R. – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 19 000 Eur vertės ir automobilį Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3446 Eur vertės.

35. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad po turto padalijimo jis prarado visą santuokoje įgytą vertingą ir jo būtiniesiems poreikiams reikalingą nekilnojamąjį turtą negaudamas už tai teisingos kompensacijos. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas dalindamas santuokoje įgytą turtą padarė aiškią teisės taikymo klaidą.

36. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

38. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

39. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas padalino tarp sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą nukrypdamas nuo lygių dalių principo, atsižvelgęs į teisiškai reikšmingas šios bylos aplinkybes: 1) bute, esančiame (duomenys neskelbtini)ieškovė gyvena su pilnamete dukra A. R. gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2019-08-23 Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. e2YT-13114-886/2019 pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta ieškovė R. R. . A. R. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai, jos darbingumo lygis – 0 procentų; 2) R. R. nuo 2009-01-01 nedirba, VSDFV apskaitoma kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo, pajamų neturi, gyvena iš jos pilnametei neveiksniai dukrai A. R. mokamų išmokų – šalpos pensijos neįgaliam asmeniui 300 Eur ir slaugos išmokos 324 Eur; 3) ieškovė santaupų bei kito turto, kuriame galėtų gyventi su dukra neturi.

40. Be to, iš byloje nustatytų santuokos iširimo aplinkybių ir ieškovo elgesio, sistemingai pažeidžiančio ieškovės teises, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutuoktiniai po santuokos nutraukimo gyventi viename būste negali, kas sudarė pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant didesnę santuokoje įgyto turto dalį, o atsakovui – mažesnę bei šalims priteisiant skirtingus nekilnojamojo turto vienetus.

41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, gaunantis pastovias pajamas, gyvena vienas, todėl turi galimybes rasti tinkamą būstą gyvenimui tiek nuosavybės teise, tiek nuomos pagrindais, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui iš ieškovės nepagrįstai nepriteista piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

42. Iš aukščiau aptartų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalindamas tarp sutuoktinių turtą pagrįstai nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo, nes įvertinęs bylos konkrečias aplinkybes, konstatavo tokio nukrypimo būtinybę, nustačius poreikį apsaugoti svarbius sutuoktinės bei neįgalios pilnametės dukters poreikius. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, konstatuoja, kad šioje konkrečioje byloje nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalijimo paliekama nepakeista.

Dėl išlaikymo ieškovei

43. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista ieškovės išlaikymui kas mėnesį po 300 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ji asmeniškai globos neveiksnia pripažintą dukterį A. R..

44. CK 3.72 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 str. 2 d.). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, jog išlaikymo dydis mažinamas ar priteisiamas tik laikinas išlaikymas arba atsisakoma priteisti išlaikymą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) santuokos trukmė buvo ne ilgesnė kaip vieneri metai; 2) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, yra padaręs nusikaltimą kitam sutuoktiniui ar jo artimiesiems giminaičiams; 3) sutuoktinis, turintis teisę gauti išlaikymą, savo sunkią materialinę padėtį sukūrė pats savo kaltais veiksmais; 4) išlaikymo reikalaujantis sutuoktinis santuokos metu neprisidėjo prie bendro turto gausinimo ar tyčia kenkė kito sutuoktinio ar šeimos interesams.

45. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.72 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius. Šio straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Dėl to laikytina, kad ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami minimaliam pragyvenimo lygiui užsitikrinti, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

46. CK 3.72 straipsnio 5 dalis nustato kriterijus, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus. Išlaikymo pareiga yra asmeninė prievolė, nors ir susijusi su tam tikrų turtinių pasekmių atsiradimu. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą.

47. Teismas nustatė, kad ieškovė nedirba nuo 2009-01-01 ir pajamų neturi, dėl globos negali grįžti į darbo rinką ir dirbti, kitų asmenų, galinčių nuolatinai rūpintis neįgalia A. R. nėra. Ieškovė santaupų, kito turto, kuriame galėtų gyventi su neįgalia dukra, neturi, galimybės skolintis lėšas iš kredito įstaigų nėra. Ieškovė gyvena iš dukrai mokamų išmokų, tačiau ji, kaip neveiksnaus asmens globėja ir turto administratorė neturi teisės naudoti administruojamo turto savo interesams (CK 3.278 straipsnio 2 dalis, 4.243 straipsnio 2 dalis). Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei reikalingas išlaikymas.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „Lenbra“ spausdinimo mašinų operatoriumi, gauna pastovų darbo užmokestį apie 900 Eur išskaičius mokesčius, kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Santuokoje sutuoktiniai gyveno daugiau kaip trisdešimt metų, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Visumos byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas yra pajėgus mokėti ieškovei kas mėnesį 300 Eur išlaikymą, tačiau pažymi, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis gali užtikrinti tik minimalių ieškovės poreikių patenkinimą, todėl priteistą išlaikymo dydį apeliacinio skundo argumentais mažinti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Apelianto teigimu, teismas skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai iš jo priteisė 766,70 Eur žyminio mokesčio, kurį jis yra sumokėjęs už priešieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai nepagrįsti.

50. Byloje nėra ginčo, kad ieškinys yra patenkintas 85 procentais, kad ieškovės už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 902 Eur ir kad ieškovė 100 procentų yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl jai pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus 85 procentais, atsakovas privalo atlyginti valstybei 766,70 Eur (902x85%) dalį už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimą, santuokinio turto padalijimą bei išlaikymo priteisimą ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinio skundo netenkinus, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

52. Kadangi atsakovui G. V. R. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi 1219 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas paduodant apeliacinį skundą buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovas įpareigotinas sumokėti atidėtą žyminį mokestį (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. V. R. , a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžeto pajamas 1219 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.