- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- e2-771-812/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15654-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Daina Lisaitė (pirm.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- G. V. R.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Arvydas Verpečinskas
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.2.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui G. V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir pagal atsakovo G. V. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalinimo, išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė R. R. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo:
- nutraukti ieškovės R. R. ir atsakovo G. V. R. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, dėl atsakovo kaltės;
- priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;
- po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – R., atsakovui palikti jo pavardę – R.;
- priteisti ieškovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
- priteisti atsakovui žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
- priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki ji slaugys dukterį, o nelikus šios pareigos, iki ieškovė pradės gauti pajamas, bet ne vėliau kaip iki ieškovei sukaks pensinis amžius;
- priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovė R. R. nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė su atsakovu santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai yra pilnamečiai. Duktė A. R. nuo gimimo yra neįgali, jai nustatytas 100% darbingumo netekimas, jai visą parą reikalinga nepertraukiama kito asmens priežiūra. Duktė teismo spendimu pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, ieškovė paskirta jos globėja.
3. Šalių santuoka iširo, ieškovė nebemato prasmės ją išsaugoti, todėl prašo santuoką nutraukti. Dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl ieškovė prašo pripažinti jo kaltę. Atsakovas turi priklausomybių, dėl ko jo elgesys yra neprognozuojamas ir kyla pavojus būti sužalotai ne tik ieškovei, bet ir neįgaliai dukteriai. Santuokos metu sutuoktiniai nors gyveno viename būste, tačiau kiekvienas gyveno savo gyvenimus - atsakovas gyveno sau, o ieškovė gyveno su vaikais. Atsakovas su sūnumi pradėjo bendrauti jam sulaukus pilnametystės ir įgijus teisę vairuoti, atsakovas prašydavo sūnaus parvežti jį girtą iš pirties. Atsakovas nesirūpino neįgalia dukterimi, tik pasidomėdavo jos dienotvarke, esant reikalui paveždavo į gydymo įstaigą. Paaiškėjus dukters negaliai, atsakovas atsisakė ją prižiūrėti, ieškovė dirbo, kol galėjo, tačiau duktė nepritapo ugdymo įstaigoje, patirdavo didelį stresą, ieškovė nebegalėjo dirbti, todėl liko namuose slaugyti dukterį. Atsakovas nesidomėjo iš kokių lėšų gyvena ieškovė, naudojosi dukrai skirtomis lėšomis, už kurias nusipirko automobilį, o jei reikėdavo ieškovę pavežti iki jos artimųjų kapinių – imdavo už kurą pinigus. Atsakovas neprieidavo prie dukters savaitėmis, o po 2019 m., kuomet abi patyrė jo agresijos priepuolį ir dėl to buvo iškviesta policija, atsakovas įsižeidė ir daugiau negu pusmetį vartojo alkoholį, šeima maitinosi atskirai, ieškovė nesulaukė iš jo jokios pagalbos buityje.
4. Santuokos metu išryškėjo atsakovo polinkis vartoti alkoholį. Jau santuokos pradžioje atsakovas negrįždavo po parą ir ilgiau namo, eidavo per draugus ir vartodavo alkoholį. Atsakovas buvo impulsyvaus charakterio, alkoholį vartodavo iki sąmonės netekimo, atsakovą iš miesto, barų partempdavo namo jo tėvai. Alkoholio vartojimas tapo dažnesnis po dukters gimimo. 2006-2007 m. pasireiškė pirmas agresijos priepuolis šeimai atostogaujant Šventojoje, kuomet atsakovas paplūdimio bare prisigėrė, pamiršo savo daiktus ir grįžęs į nuomotas patalpas įtūžęs kumščiu suskaldė duris. Tai matė atsakovo motina, kuri buvo kartu ir priekaištavo ieškovei, kad ji nesirūpina savo sutuoktiniu. 2009-2010 m. šeima surengė sūnaus E. R. sutiktuves jam grįžus iš Turkijos pagal studentų mainų programą. Atsakovas į namus parėjo iš darbo būdamas neblaivus, grįžęs kumščiais puolė šalių neįgalią dukterį, ieškovė gynė dukterį, tada atsakovas puolė ją. Sūnaus prašymu ieškovė išėjo iš namų palaukti kol atsakovas nurims ir 2-3 valandas prasėdėjo darželyje ant suolo, vakare pasiprašė priimama į sesers namus. Nuo 2013 m. atsakovo agresijos priepuoliai pavartojus alkoholio stiprėjo, būdamas neblaivus jis iš pykčio daužydavo sieną, savo daiktus, indus, tačiau agresija nebuvo nukreipta tiesiogiai į ieškovę. Tuo metu kartu gyveno sūnus, kuris, atsakovui pradėjus siautėti, jį suvaldydavo. Apie 2016 m. sūnus išsikėlė gyventi atskirai ir nuo to laiko atsakovo agresija pradėjo augti, atsakovas agresiją nukreipdavo ir į ieškovę. Todėl atsakovui pradėjus gerti ji su dukterimi išvykdavo iš namų, prisiglausdavo pas savo seserį arba šiltuoju metų laiku važiuodavo į sodą. Kad artėja užgėrimo laikas būdavo matyti iš atsakovo elgesio - ilgesnį laiką (apie 2-3 savaites) nevartojęs alkoholio atsakovas darydavosi piktas, pradėdavo prie visko kabinėtis, būdavo irzlus ir pradėdavo ieškoti kompanijos išgėrimui. Alkoholį vartodavo 3-4 dienas iš eilės. Šeimai ilsintis prie jūros, atsakovas vienas maudėsi, deginosi, leido laiką baruose, o ieškovė buvo viena su vaikais. Paskutiniais metais atsakovas į pajūrį vykdavo atostogauti vienas. Atsakovas savaitgaliais lankė treniruotes, kurios buvo tik pretekstas išeiti iš namų, po treniruotės atsakovas eidavo į barą, kur būdavo iki 22 val., ten gerdavo, miegodavo, ne kartą ieškovei yra skambinę ir reikalavę pasiimti miegantį sutuoktinį.
5. Ieškovė daug metų mėgino spręsti šias atsakovo problemas, tačiau tai nedavė rezultato, atsakovas atsisakydavo kalbėtis, priklausomybės, žalingo alkoholio poveikio jo sveikatai, elgesiui nepripažino. Atsakovas negirdėjo, nevertino jos pastangų turėti gražius santykius ar bendrą laisvalaikį, į susirūpinimą atsakydavo įžeidinėjimais ir agresija, dėl ko ieškovė nesijaučia saugi ir niekada nežino, ko iš atsakovo tikėtis. Paskutinius trejus metus atmosfera ir tarpusavio santykiai tapo nebepakeliami emociškai, dėl nuolatinių išpuolių ir žeminimo ieškovė vengdavo pokalbių su atsakovu. Atsakovo elgesys buvo neprognozuojamas ir jam esant blaiviam - jis įžeidinėjo ieškovę, grasino mirtimi. Ieškovė aiškiai davė suprasti atsakovui, kad jam nekeičiant elgesio ji pradės skyrybų procesą, tačiau atsakovas į tai nereagavo, elgesio nekeitė.
6. Atsakovas ignoravo ieškovės poreikius, nepagarbiai elgėsi, įžeidinėjo, skaudino bei grasino, dėl ko situacija šeimoje tapo nepakeliama. Atsakovas nejautė atsakomybės prieš ieškovę, niekada nesakydavo, kur eina, kada grįš, jam nebuvo įdomi ieškovės nuomonė jokiu klausimu, mėginant pasitarti, nesiklausydavo, pradėdavo šaukti ir žeminti ieškovę užgauliais žodžiais. Atsakovas matė ieškovės elgesyje tik trūkumus, priekabiavo prie smulkmenų, reikalavo, kad ieškovė sutvarkytų namus kol jo nėra, nes kitaip ieškovė jam trukdo, negerbė ieškovės, nuolat įžeidžiančiai kartojo, kad ieškovė yra psichiškai nesveika.
7. 2019-2021 metais, situacija šeimoje ieškovės atžvilgiu tapo pavojinga, atsakovo išpuoliai ir grasinimai užmušti tapo realūs, tik ieškovės budrumo ir pasiruošimo dėka ieškovė su dukra liko nesužalotos. 2019 m. sausio mėnesį dėl atsakovo grasinimų ieškovė su dukterimi pabėgo iš namų ir galimai dėl to išvengė smurto. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. 2021-01-01 buvo kviesta policija dėl neblaivaus atsakovo grasinimų susidoroti. Atsakovo agresiją sukėlė prašymas vakare pritildyti muziką. 2021-03-13, apie 3 val. nakties atsakovas neblaivus grįžo namo ir pradėjo daužyti ieškovės ir dukters kambario duris, įžeidinėti ir grasino užmušti. Ieškovė iškvietė policiją, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Padėjus ikiteisminį tyrimą atsakovui buvo uždrausta artintis prie ieškovės, tačiau paleistas iš areštinės atsakovas grįžo pasiimti daiktų ir nebeišėjo. Atsakovas sutiko nutraukti santuoką taikiai, todėl ieškovė sutiko su juo susitaikyti ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 38 straipsnio tvarka. Nutraukus ikiteisminį tyrimą atsakovas santuokos nutraukimo klausimą spręsti taikiai atsisakė. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio ieškovė su dukra apsigyveno atskirai, nes atsakovas pareiškė, kad neketina skirtis bei pagrasino, kad jeigu ji skirsis, jai bus blogai.
8. Atsakovas neprisidėjo prie bendro turto remonto ir pagerinimo. Ieškovė savo lėšomis remontavo apie 2008 m. buto vonios ir virtuvės kambarius, atsakovas tam lėšų neskyrė. Vonios remontas kainavo apie 2 900 Eur (10 000 Lt), virtuvės spintelės, maišytuvas, šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina kainavo apie 1 500 Eur. 2016 m. buvo atlikti kiti buto remonto darbai (balkono įstiklinimas ir vidaus apdaila, salono ir atsakovo kambario remontas, ieškovės ir dukters kambario remontas), prie kurių pajamomis atsakovas prisidėjo minimaliai – balkono įstiklinimas ir vidaus apdaila kainavo apie 550 Eur, atsakovas prisidėjo prie šios sumos 150 Eur; salono ir atsakovo kambario remontas kainavo apie 2 000 Eur, o atsakovas skyrė remontui ir medžiagoms apie 200 Eur. Ieškovės ir dukters kambaryje yra trūkęs išorinės sienos blokas, dėl ko šlapo ir pelijo siena, todėl ieškovė ją sandarino ir apšiltino, tai kainavo apie 250 Eur, atsakovas tam lėšų neskyrė, teigdamas, kad mažai būna namuose. Už šiuos darbus ieškovė sumokėjo artimųjų paramos dėka. Sodo sklypas su pastatu pirktas santuokos metu už paskolos lėšas iš kredito unijos „Giminėlė“. Ieškovė skyrė 1000 Lt išmokėti susikaupusioms skoloms, kad sodą būtų galima nupirkti. Paėmus atsakovui paskolą, ieškovė kelis mėnesius mokėjo kartu su atsakovu paskolos įmokas skirdama po 100 Lt/ mėn., bet tuo metu vyko buto remonto darbai, kuriems taip pat reikėjo lėšų, todėl ieškovė įmokų mokėjimą nutraukė. Išėjusi iš darbo ieškovė gavo apie 4000 Lt išmoką, kurios 3000 Lt davė atsakovui, kad padengtų skolą kredito unijai.
9. Ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi galutinai ir dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas. Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur. Siekdama išvengti konfliktų, neturėdama galimybės dėl pragyvenimo šaltinio neturėjimo slaugant neįgalų vaiką, ieškovė neinicijavo santuokos nutraukimo, atsakovui žeminant ieškovę, priekaištaujant ar dėl ko nors kaltinant, ji nutylėdavo, kaltino save, mėgino atsakovą pakeisti geruoju, tačiau tai nepadėjo, atsakovo elgesys žemino ieškovę kaip asmenybę, tokie sutuoktinio veiksmai turėjo stiprų neigiamą poveikį ieškovės gyvenimui, fiziniam ir emociniam saugumui, bendrai emocinei savijautai. Dėl atsakovo naudojamo nuolatinio psichologinio smurto ieškovė gyveno įtampoje ir baimėje, miegojo užsirakinusi kambario duris, dėl patiriamų išgyvenimų suprastėjo ieškovės fizinė ir emocinė sveikata, ieškovė negalėjo valgyti, miegoti, sutriko virškinimo sistema, kamavo nuolatinis gastritas, širdies permušimai, pradėjo kristi svoris. Ieškovė ne kartą kreipėsi į gydytoją dėl gydymo skyrimo, tačiau nuo gydytojos slėpė savo situaciją šeimoje. Ieškovė visą nedarbo laikotarpį slaugė neįgalią dukterį ir buvo palikta be moralinės ir materialinės paramos, neturėjo lėšų jokiems savo poreikiams tenkinti, neturėjo galimybės ilsėtis, tapo priklausoma nuo atsakovo. Ieškovė jaučiasi emociškai ir fiziškai sugniuždyta.
10. Ieškovė nesutinka, kad konfliktai šeimoje kilo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl santuokos iširimo kalta yra ir ieškovė. Ieškovė santuokos metu rūpinosi namais, pagal galimybes dirbo, atliko visus namų buities darbus, augino vaikus, nuolat siekė padėti atsakovui spręsti alkoholio vartojimo problemą, stengėsi išvengti susidūrimų su atsakovu jam grįžus namo neblaiviam, būti švelni, nuolaidi, jai buvo atsakovo gaila. Ieškovė nėra konfliktiška, tačiau atsakovui netinkamai elgiantis ji dėl tokio atsakovo elgesio priekaištavo. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais dėl intymaus bendravimo tarp sutuoktinių nebuvimu. Atsakovas santuokos metu žemino ieškovę, iš jos tyčiojosi, ji nebuvo jam įdomi, patraukli, todėl bendras intymus gyvenimas tapo neįmanomas dėl paties atsakovo kaltės.
11. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti santuokines pavardes: R., R..
12. Ieškovė prašo priteisti jai išlaikymą iš atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis minimalių jos poreikių patenkinimui po 300 Eur. Ieškovė dėl dukters slaugos buvo priversta išeiti iš darbo. Ieškovė nedirba apie 10 metų ir negauna jokių pajamų. Ji globoja savo neįgalią dukrą, todėl jai nėra skiriama išmoka. Atsakovas žinojo, kad ieškovė neturi pajamų, tačiau gera valia niekada jos neišlaikė. Atsakovas iš savo pajamų apmokėdavo tik buto komunalinius mokesčius ir kartais nupirkdavo maisto, tačiau likusiomis pajamomis disponavo savo nuožiūra ir lėšas naudojo savo poreikių tenkinimui, ieškovės poreikių tenkinimui lėšų neskyrė. Dėl to ieškovė gyvena iš dukters gaunamos neįgalumo išmokos. Dukters poreikiai yra nemaži, ieškovė savo poreikius yra sumažinusi iki minimumo, juos patenkinti ieškovei padeda artimieji.
13. A. R. gauna 300 Eur neįgalumo išmoką ir nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikių tenkinimo išmoką 324 Eur per mėnesį, viso 624 Eur. Ieškovė ir duktė gyvena iš šių lėšų. Dukrai yra kompensuojamos išlaidos medikamentams dėl epilepsijos ir miego sutrikimo, iš dalies kompensuojamos sauskelnės, visos kitos išlaidos yra apmokamos pilnai (paklotai, drėgnos servetėlės, vitaminai (B grupės papildai, omeprazolis, žuvies raukai, kalis, magnis, kalcis), be to, reikia pirkti baltymų kokteilius, kadangi sunkiai auga svoris, duktė gali valgyti tik trintą maistą, kas riboja maisto racioną, reikia pirkti kokybišką riebų maistą. Dukters imunitetas yra labai silpnas, todėl ji dažnai vėsiuoju periodu serga peršalimo ligomis ir jokie medikamentai, išskyrus antibiotikus, jai nėra kompensuojami. Todėl vien maistui ieškovė išleidžia apie 300 Eur per mėnesį, dar apie 50-60 Eur kas mėnesį išleidžia dukters sveikatos priežiūrai. Apie 70 Eur kainuoja komunaliniai mokesčiai. Šaltuoju metu laiku prisidės išlaidos už šildymą, patiriamos didesnės už įprastos išlaidos vandeniui, elektrai (duktė nelaiko šlapimo, nevalingai tuštinasi, yra didelis seilėtekis, dėl ko reikia daug skalbti, jai būtinas televizorius, nes ji visą dieną, jeigu būna namuose, klausosi dainų, jai būtinas vaizdas). Ieškovė turi odontologinių problemų. Dantų gydymas ieškovei kainavo 1 700 Eur. Atsakovas prie šių išlaidų apmokėjimo neprisidėjo. Už gydymą ieškovė sumokėjo marčios paskolintomis lėšomis. Ieškovė naudoja B grupės vitaminus, magnį, antistresinius papildus žoliniu pagrindu, tepalus nuo patempimų (dėl nuolatinio dukters kilnojimo), lašus širdies stiprinimui. Norėdama trumpam išvykti iš namų (į parduotuvę, pas gydytoją) ieškovė naudojasi savo seserų pagalba, kurios trumpam lieka prižiūrėti dukters. Kitu laiku ieškovė visą laiką būna su dukterimi. Ieškovės poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 300 Eur suma, kurią be aukščiau nurodytų sudaro 12 Eur išlaidos mobilaus telefono ir interneto mokesčiams, 7 Eur visuomeninio transporto bilietams, 100 Eur maistui, 3 Eur akiniams (keičiami kas 2 metus), 20 Eur odontologo paslaugoms, 35 Eur rūbams, avalynei, 10 Eur higienos, švaros prekėms, 25 Eur atostogoms, kultūriniams renginiams, 20 Eur vaistams, vitaminams, 10 Eur nenumatytoms išlaidoms. Ieškovei yra 57 metai, iki pensijos yra likę 8 metai. Jeigu atsitiktų taip, kad dukters neliktų, tai išlaikymą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir toliau iki ieškovė sulauks pensinio amžiaus arba iki tol, kol ji gaus pajamas iki pensinio amžiaus (susiras darbą ar pan.), nes ieškovės galimybės darbo rinkoje tiek dėl amžiaus, tiek dėl ilgalaikio iškritimo iš darbo rinkos dėl dukters slaugos būtų minimalios.
14. Lėšos, skiriamos dukrai, yra jos, ieškovė, kaip globėja neturi teisės jų naudoti, tačiau yra priversta tai daryti atsakovui neskiriant išlaikymo. Ieškovė negauna jokių pajamų ir neturi galimybės jų gauti, todėl ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti išlaikymą ne ieškovei, o šalių dukrai A. R. turtu ir piniginėmis lėšomis. Priteisus išlaikymą dukrai, kuri ir taip gauna pakankamas pajamas, ieškovė ir toliau neturės pajamų ir galimybės jų užsidirbti, turės pragyventi iš dukters piniginių lėšų.
15. Ieškovė (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu paskirta neveiksnia pripažintos dukters A. R. globėja. Duktė nekalba, nesupranta kalbos, nevykdo paliepimų, neturi jokių higienos įpročių, nes nesuvokia to prasmės, neturi jokios rutinos, ji visiškai nesuvokia aplinkos. Jos sveikata palaipsniui blogėja, ji neberodo emocijų, nebeverkia. Jai nustatytas gilus protinis atsilikimas. Duktė turi būti maitinama kas 2,5 val. trintu maistu ir girdoma nuolat šaukštu, nes turi rijimo funkcijos sutrikimą. Dukrai svaigsta galva, ją vargina epilepsija, kvėpavimo sutrikimai, todėl ji bet kada gali nustoti kvėpuoti ir nualpti, nukristi ir susižaloti. Atsakovas nėra ilgam laiko tarpui buvęs su dukra, jis pasilikdavo su dukra tik trumpam laikui, kai ieškovei reikėdavo kur išeiti. Atsakovas tuo laiku negamino maisto dukrai, nekeitė sauskelnių, viskuo pasirūpindavo ieškovė. Duktė yra sunkus ligonis, svetimoje aplinkoje ji pasimeta, pradeda stresuoti, nustoja kvėpuoti, svetimoje vietoje nemiega, todėl ieškovė mano, kad atsakovas negalės tinkamai pasirūpinti dukra ieškovei nebūnant šalia, todėl nesutinka su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra, mano, kad turėtų būti nustatytas trumpesnis atsakovo bendravimo laikas. Ieškovė nesutinka ir su posėdžio metu pasiūlyta atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, nes toks laikas yra per ilgas, bendravimas galėtų trukti 2-3 val., nuo 10 val. iki 13 val., 14 val.
16. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo trijų kambarių 47,08 kv.m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 65 000 Eur; 0,0785 ha žemės sklypą, ir sodo pastatą, 73,30 kv. m ploto, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė yra 19 000 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. laidos, kurio vertė VšĮ “Emprekis“ duomenimis 3 446 Eur. Butas yra trijų kambarių, pagrindinis kambarys yra pereinamas, iš kurio patenkama į du nedidelius kambarius, kurių viename gyveno ieškovė su dukra, o kitame - atsakovas. Pereinamas kambarys buvo naudojamas bendrai. Ieškovė prašo dalinti šalių turtą nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsižvelgiant į šalių neįgalios dukters interesus bei ieškovės turtinę padėtį, kuri susiklostė dėl neįgalios dukters slaugos, be to, į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja prieš ieškovę ir neįgalią dukterį, net ir ieškovei apsigyvenus atskirai nuo atsakovo, skambina jai ir grasina keršyti, nužudyti, todėl atsakovo bendras gyvenimas su ieškove viename bute yra neįmanomas. Ieškovė neturi galimybė įsigyti kitą būstą, gauti banko paskolą. Dėl to ieškovė prašo priteisti jai nuosavybės teise butą, o atsakovui – sodo žemės sklypą su pastatu ir automobilį. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi ir kito turto: 1/3 dalį 44,72 kv.m dydžio trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas užaugo, jame gyvena atsakovo motina. Atsakovo sesuo, kuriai taip pat priklauso 1/3 turto dalis, šiuo metu gyvena užsienyje, o atsakovo brolis turi atskirą butą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, gauna pastovias pajamas, pardavęs jam paskirtą turtą bei savo asmeninį turtą galės įsigyti būstą, o taip pat gali būstą nuomotis.
17. Atsakovas G. V. R. su ieškiniu nesutinka. Priešieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2022-01-24 (Nr. DOK-10706) atsakovas G. V. R. prašo:
- nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure tarp G. V. R. ir R. R. dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
- padalinti tarp sutuoktinių nekilnojamąjį turtą ir G. V. R. asmeninės nuosavybės teise priteist i:
- 2354/4708 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
- 785/1570 dalis 0,0785 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini);
- 3665/7330 dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gamybos, 3446 Eur vertės;
- R. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti:
- 2354/4708 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
- 785/1570 dalis 0,0785 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini);
- 3665/7330 dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- 1723 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
- Priteisti A. R. iš atsakovo G. V. R. išlaikymą turtu:
- 1554/4708 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),
- 785/1570 dalis 0,0785 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini);
- 3665/7330 dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
- paskirti R. R. uzufrukto teise vaiko išlaikymui skiriamų piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto valdytoja;
- nustatyti atsakovo G. V. R. bendravimo su vaiku A. R. tvarką:
- G. V. R. einamų metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su dukra, paima vaiką šeštadienį nuo 10 val. iki 12 vai. ir gražina vaiką sekmadienį iki 18 val. į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą;
- G. V. R. kasmetinių atostogų metu A. R. praleidžia su tėvu. Apie savo planuojamas kasmetines atostogas G. V. R. elektroninio ryšio priemonėmis pranešu R. R. ne vėliau kaip prieš savaitę.
Atsiliepimas
18. Atsakovas G. V. R. priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo kaltės iširus santuokai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais konkrečiais duomenimis. Ieškovė deklaratyviai nurodo aplinkybes, jog atsakovas jos negerbė, įžeidinėjo, užgauliojo, dažnai naudojo prieš ją smurtą, vartojo alkoholį. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodomas aplinkybes. Ieškovė atsakovo kaltę iš esmės grindžia vieninteliu rašytiniu įrodymu, t.y. Kauno apylinkės prokuratūros 2021-03-31 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiam ir kaltininkui susitaikius. Atsakovas teigia, kad tai buvo vienetinis o ne sistemingas atsakovo poelgis, nesukėlęs ieškovei jokių realių pasekmių. Ieškovė be reikalo iškvietė policiją, atsakovas mano, kad nebuvo būtina ją kviesti, nes atsakovas tik norėjo išeiti į balkoną, o ieškovė miegojo užsirakinusi duris ir jo neįleido. Kodėl ieškovė miegodavo užsirakinusi duris, nežino. Fizinio smurto prieš sutuoktinę atsakovas niekada nenaudojo. Tokį vienetinį atsakovo elgesį išprovokavo pastovūs ieškovės užgauliojimai ir priekaištai atsakovui. Atsakovas sportavo profesionaliai, yra fiziškai stiprus, todėl jei būtų norėjęs ieškovę sužaloti, tai būtų padaręs. Ieškovė pati gera valia sutiko susitaikyti, todėl sutuoktinio agresyvių veiksmų nukreiptų į ateitį ji nebijojo, sutuoktiniu pasitikėjo, atsakovo agresyvių prieš ieškovę daugiau nebuvo, o anksčiau konfliktai kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodo, kad sutuoktiniams susitaikius jis suprato, kad jie liks gyventi santuokoje, nutraukti santuokos neketino.
19. Atsakovas pripažino, kad 2019 m. bei 2021 m. sausio mėnesį buvo kviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. 2021 m. sausio mėnesį buvo šventinis laikotarpis, buvo išgėręs ir garsiai klausėsi muzikos. Atsakovas nepamena, kad jį neblaivų būtų vedę namo kaimynai, kad jis girtas miegotų laiptinėje, pripažino, kad buvo kartą sumaišęs buto duris, nes buvo išgėręs. Psichologinį smurtą neigia. Ieškovė gyveno su atsakovu santuokoje 33 metus, todėl atsakovas nesutinka, kad santuokos metu sutuoktiniai gyveno kiekvienas sau ir vienas kito negerbė. Ieškovė vadovaujasi tik emocijomis, nepagrįstai teigia, kad jis nesirūpino ja ir vaikais, nedavė lėšų pragyvenimui, girtavo. Atsakovas visada paklausdavo ar ieškovei reikia pinigų ir duodavo, kai ji paprašydavo, tačiau pati ieškovė sakydavo, kad pinigų jai nereikia, iš kokių lėšų gyveno ieškovė, jis nežino. Atsakovas paimdavo ieškovės duodamus pinigus už kurą, kai veždavo ieškovę ir jos seseris į kaimą, nes neturi pareigos išlaikyti ieškovės seserų, pinigus rinkdavo pati ieškovė. Atsakovas vykdavo vienas prie jūros, nes ieškovei netiko gyvenimo sąlygos, ji pati atsisakė atostogauti, laiką leisdavo su dukra sode. Atsakovas neigia, kad grasino ieškovei jai išsikėlus gyventi atskirai, pripažino, kad reikalavo, kad ieškovė ateitų sutvarkyti buto, nes jis jai taip pat priklauso nuosavybės teise. Ieškovė neturėjo daug galimybių praleisti laisvalaikio, nes nebuvo kam palikti prižiūrėti vaiko.
20. Santuokos pradžioje ieškovė dirbo iki vėlumos, todėl vaikais rūpinosi atsakovas ir jo tėvai. Atsakovas rūpinosi sūnumi E. R. net ir sulaukus jam pilnametystės, padėdamas mokėti paskolos įmokas. Atsakovas vienas šeimoje dirbo, todėl mokėjo buto, sodo komunalinius mokesčius, pirko šeimai maistą, vežė ieškovę su dukra į sodą, pas gydytojus, o ieškovė tvarkė namus, prižiūrėjo dukrą, gamino valgį. Atsakovas remontavo butą, keitė radiatorius, langus. Buto remonto darbai buvo atliekami ne iš ieškovės lėšų, kaip ji teigia, o iš bendrų pajamų. Atsakovas rūpinosi dukra, ją vežiojo automobiliu į ugdymo įstaigą, pas gydytojus, negalėdavo pavežti tik pamainos metu. Atsakovas dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, vairuoja automobilį, laisvalaikiu žaidžia krepšinį, anksčiau žaidė rankinį, lankosi pirtyje, todėl neigia, kad turi priklausomybę alkoholiui ir jį vartoja, nepripažįsta, kad išgėrus alkoholio jis tampa agresyvus, piktas, daužo daiktus, rėkia, plūstasi, kad dėl pavartoto alkoholio yra paradęs sąmonę, gulėjęs namo laiptinėje. Šeimai atostogaujant prie jūros atsakovas ateidavo ieškovės paklausti ar ji nori išsimaudyti, bet pati ieškovė nenorėdavo.
21. Ieškovė 2021-05-10 slapta pasiėmė dukterį ir išsikėlė gyventi atskirai, slepia savo gyvenamąją vietą, nors tam nėra pagrindo. Ieškovė eilę metų vengia su atsakovu intymaus bendravimo, dėl nuolatinių konfliktų su ja atsakovas negalėdavo į namus pasikviesti draugų ir giminių. Paskutiniu metu ieškovė slapta su kažkuo kalbėdavo telefonu, nuolat vykdavo pas gydytoją, todėl atsakovas įtarė, kad ieškovė jam yra neištikima. Ieškovės ir atsakovo požiūriai į bendrą gyvenimą nesutapo, santuokos metu išryškėjo charakterių skirtumai, ieškovei išsikėlus gyventi atskirai, sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį, todėl santuoka iširo ir nutrauktina, o dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys.
22. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė žalai pagrįsti nurodo tik bendro pobūdžio deklaratyvius samprotavimus. Atsakovas nepripažįsta kaltės dėl santuokos iširimo, be to, neturi pajamų išmokėti reikalaujamai sumai.
23. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalaujama santuokoje įgyto turto padalinimo tvarka. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl visas santuokoje įgytas turtas turi būti dalinamas lygiomis dalimis. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje auga neįgalus vaikas reikalaujantis nuolatinės priežiūros, vadovaujantis LR CK 3.196 straipsnio nuostatomis reikalauja jam priklausančio turto dalį priteisti vaikui kaip išlaikymą turtu. Atsakovas pageidauja, kad jam liktų nuosavybės teise dalis buto, atitinkanti jo naudoto kambario plotą, apie 8 kv.m, kuriame jis gyvena ir laiko savo daiktus. Kitos patalpos bute liktų bendro naudojimosi patalpomis. Tokiu būdu atsakovas galėtų gyventi viename bute su dukra ir galėtų ją matyti.
24. Atsakovas nesutinka, kad jam būtų priteistas sodo sklypas su pastatu, nes pastatas nėra pritaikytas nuolatos gyventi. Sodo sklypas ir pastatas buvo įgyti iš atsakovo asmeninių lėšų, tam buvo paimta paskola iš kredito unijos „Giminėlė“. Sodas buvo įgytas tam, kad jame galėtų laiką leisti ieškovė su dukra. Atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise dalį buto (duomenys neskelbtini). Tačiau bute gyvena atsakovo motina. Butas yra avarinės būklės, įrengtas palėpėje, jame nėra centrinio šildymo, dušo ir kitų būtinų patogumų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas negali naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia turto dalimi. Atsakovas dirba ir gauna apie 900 Eur išskaičius mokesčius, iš kurių dalį skiria ieškovės išlaikymui teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neturi finansinių galimybių sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto dalį ar įsigyti kitą nekilnojamą turtą, susirasti kitą geriau apmokamą darbą pandemijos laikotarpiu yra sunku, be to, atsakovas turi sveikatos problemų – jam diagnozuota hipertenzija. Dėl nurodytų aplinkybių nekilnojamasis turtas tarp sutuoktinių turėtų būti dalinamas natūra. Atsakovas yra įsitikinęs, kad ieškovė ir atsakovas gali gyventi viename bute. Tuo atveju, jei ieškovė nesutinka gyventi bute, ji gali gyventi pas seserį, kuri gyvena viena.
25. Atsakovas naudojasi automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. laidos, kurio vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis yra 3446 Eur. Atsakovas kritikuoja ieškovės nurodytą vertę, mano, kad automobilio vertė yra ne didesnė kaip 3000 Eur. Ieškovė automobilio nevairuoja. Automobilis reikalingas atsakovui vykti į darbą, šeimos poreikių tenkinimui, neįgalios dukros vežimui į gydymo įstaigas, todėl prašo priteisti automobilį atsakovui.
26. Atsižvelgdamas į neįgalios dukros A. R. interesus atsakovas sutinka teikti išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovė slaugys dukterį, išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja (uzufrukto teise) prašo paskirti ieškovę. Atsakovas nesutinka, pasibaigus dukters slaugai teikti išlaikymą ieškovei kol ji sulauks pensinio amžiaus, nes ji yra darbinga. Be to, nesutinka teikti išlaikymą ieškovei, nors pripažįsta, kad ji negali dirbti, nes slaugo neįgalią dukterį. Ieškovė galėjo dirbti ir samdyti vaiko priežiūrai auklę, tačiau pati apsisprendė nedirbti ir naudotis valstybės parama.
27. Ieškovė 2021-05-10 išsikėlė iš šeimos namų kartu su dukra gyventi atskirai, slepia savo gyvenamosios vietos adresą. Nuo to laiko atsakovas nematė dukters ir negali su ja bendrauti, negalėjo pasveikinti švenčių proga, įteikti dovanos. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl atsakovas mano, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais. Atsakovas teigia, kad gali savarankiškai pasirūpinti dukra, ją pamaitinti, pakeisti sauskelnes, pasirūpinti kitais jos poreikiais bendravimo metu. Atsakovas sutiktų paimti vaiką ir vieną kartą per savaitę - šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val. be nakvynės, pats dukterį paimtų ir parvežtų ieškovei, o atostogų laiku paimtų dukterį vieną savaitę kas antrą dieną dienos metu be nakvynės 10-18 val. Atsakovas sutinka ir su ieškovės nurodytu posėdžio metu galimu bendravimo laiku su dukra – šeštadieniais 10-14 val., tačiau atostogų metu norėtų bendrauti ilgiau.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Dėl sutuoktinių kaltės, pavardžių
28. Nustatyta, kad R. R. ir G. V. R. susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė sūnus E. R. ir A. R.. Vaikai yra pilnamečiai. A. R., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta ieškovė R. R.. Sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2021 m. gegužės mėn. pradžios. Ieškovė ir atsakovas pripažįsta, kad jie kaip šeima nebeveda bendro ūkio ir galutinai nutraukė tarpusavio santykius, ieškovė susitaikyti su atsakovu nesutinka, prašo nutraukti santuoką. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.
29. LR CK 3.60 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina sutuoktinio kaltės prezumpciją – santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. LR CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
30. Ieškovė ir atsakovas pareiškė priešpriešinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsižvelgiama į sekančius byloje pateiktus rašytinius įrodymus (2021-10-07 Nr. CPB-20079), gautus liudytojų parodymus:
- 2021-03-13 Kauno AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07647-21 pagal R. R. pareiškimą dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įvykdymo. 2021-03-31 prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad G.V. R. buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad jis 2021-03-13, apie 3 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti sutuoktinę R. R., trankydamas užrakintas miegamojo kambario duris, kuriame ji miegojo, kad aplink jas net išbyrėjo sienų tinkas ir šaukdamas jai „užmušiu“, „dabar tai tikrai užmušiu“, tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. G.V. R. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad gailisi dėl to, ką padarė, su sutuoktine gyvena santuokoje apie 30 metų, smurto atvejų šeimoje nėra buvę, sutaria gerai. Pripažino, kad į namus grįžo išgėręs, sutuoktinė miegojo užsirakinusi duris, kodėl daužė jos kambario duris ir stūmė jas pečiu, nežino, nelabai gerai pamena, bet manė, kad ant sutuoktinės dėl kažko buvo piktas. Atsakovui įvykio metu buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas. Apklausta liudytoja R. R., be įvykio aplinkybių parodė ir tai, kad ji su dukra miega kambaryje užsirakinusios, nes parėjęs sutuoktinis kimba prie jos, grasina ją sumušti ir užmušti, sutuoktinis ne kartą iki įvykio yra grasinęs ją užmušti, sutuoktinis yra ūmaus būdo, piktnaudžiauti alkoholiu pradėjo prieš aštuonerius metus, tapo nevaldomas, nekontroliuoja emocijų, dėl įvairių aplinkybių (kas nors nepasiseka, kažką ne taip parodo per televizorių, nerado vietos kur pastatyti automobilį), jis pasidaro piktas, pradeda rėkauti, daužyti daiktus. Įvykio metu ir prieš jį su atsakovu konflikto nebuvo, kodėl atsakovas pradėjo šaukti ir daužyti kambario duris, nežino. Paaiškino, kad su sutuoktiniu ketina skirtis, tačiau dėl šio įvykio susitaikė ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti;
- liudytoja D. Š., ieškovės R. R. sesuo, parodė, kad atsakovo paskutinių metų elgesys pastūmėjo seserį apsispręsti dėl skyrybų. Atsakovą liudytoja apibūdino kaip sudėtingo charakterio, nepripažįstantį kompromisų. Iš sesers pasakojimo liudytojai žinoma, kad atostogaujat šeimai prie jūros, kai šalių sūnus buvo apie 1 m. amžiaus, atsakovas bare vartojo alkoholį, paliko paplūdimyje daiktus, grįžęs namo pratrūko pykčiu, aplaužė buto duris, šiukšliadėžę. Liudytoja prisiminė įvykį, kuomet ieškovės šeima rengė sūnaus grįžimo iš Turkijos pagal studentų mainų programą „Erasmus“ sutiktuvių šventę, į kurią atsakovas po darbo atvažiavo neblaivus, agresyvus, puolė dukterį, kurią ieškovė gynė, todėl savo pyktį ieškovas nukreipė į ieškovę, kuri turėjo išeiti iš namų ir kelias valandas sėdėti lauke, o po to pasiprašė priimama pas liudytoją, nes į namus nebuvo saugu grįžti. Liudytoja matė atsakovą piktnaudžiaujantį alkoholiu, atsakovas nemokėjo jo riboti, būdavo labai girtas ir vis tiek toliau gerdavo. Leidžiant laiką kartu su šalimis sode, bendraudamas su ieškove, atsakovas demonstruodavo nepagarbą, vadindavo ieškovę prie kitų įžeidžiančiais žodžiais, nesirūpino neįgalia dukterimi, tik stebėdavo ją ir nurodydavo ieškovei rūpintis vaiku, priekaištaudavo dėl smulkmenų. Atsakovas veždavo ieškovę ir liudytoją bei kitą jų seserį į tėvų kapines ir surinkdavo iš visų, įskaitant ir pačią ieškovę, pinigus už kurą. Ieškovę liudytoja apibūdino kaip darbščią, rūpestingą, neįsižeidžiančią, švelnią moterį. Ieškovei buvo sunku priimti sprendimą skirtis su atsakovu, nes ji neturi pajamų, negali dirbti, visą parą prižiūri neįgalią dukterį. Santuokos metu ieškovė neturėjo galimybės ilsėtis, gyveno uždarai. Prieš du metus liudytoja kvietė seserį vykti į Kernavę, tačiau ji negalėjo, nes neturėjo kur palikti dukters, atsakovas jos neišleido, išvyko į pajūrį. Prieš du metus liudytoja buvo pažadėjusi išleisti sutuoktinius į jų marčios gimtadienio šventę, tačiau atsakovas į gimtadienį nėjo, išėjo gerti, į šventę nuėjo viena ieškovė. Liudytoja rado atsakovą trečio aukšto laiptų aikštelėje neblaivų, pasirėmusį, apsidergusį, jį parvedė į namus. Ieškovė viena rūpinosi namų buitimi, dukters priežiūra, liudytoja padėdavo seseriai nuvežti dukterį pas gydytojus, ją prižiūrėti esant poreikiui. 2021 m. ieškovė kvietė policiją, nes atsakovas buvo girtas ir agresyvus, ieškovė su vaiku išbėgo į laiptinę, o atsakovas išdaužė virtuvę, išmetė maistą. Liudytoja taip pat matė išlaužtas šalių buto miegamojo kambario duris po 2021 m. kovo mėnesio įvykio. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė stengdavosi su dukra nebūti namie, vykdavo pas liudytoją, į sodą, kol baigsis gėrimas. Dėl patiriamos įtampos, baimės ir streso šeimoje ieškovei krito svoris;
- liudytoja V. O., ieškovės sesuo, parodė, kad sesuo paskutiniu metu prašydavosi leisti jai su neįgalia dukra pabūti pas liudytoją, nes atsakovas girtaudavo ir ieškovė jausdavosi nesaugiai. Ieškovė ilgą laiką slėpė santykius šeimoje, tapo atviresnė tik po paskutinio policijos kvietimo 2021 m. Liudytoja parveždavo ieškovę su dukra ir daiktais namo ir palydėdavo, kad įsitikintų, jog būti namuose saugu. Būdamas neblaivus atsakovas palikdavo įvairiose vietose savo daiktus, užmigdavo, todėl iš baro ieškovei skambindavo darbuotojai, kad ji pasiimtų sutuoktinį. Atsakovas veždavo ieškovę su seserimis tvarkyti tėvų kapus ir surinkdavo iš visų, taip pat ir iš ieškovės, pinigus. Šeima geru oru leisdavo laiką sode, atsakovas nupjaudavo žolę, apkirpdavo medžius, tačiau dukters neprižiūrėdavo, nemaitino jos, nevedžiodavo, liepdavo viską daryti ieškovei. Ieškovė vykdė buto remonto darbus, palikdavo liudytojai prižiūrėti dukrą, bendraudavo su meistrais, o atsakovas nuo šių darbų buvo nusišalinęs. 2021 m. šalys buvo sode, liudytoja girdėjo, kaip atsakovas pagrasino nužudyti ieškovę, sūnų E. R. ir ieškovės seseris – nušauti visus, nurodė, kad turi šautuvą. Ieškovei išsikėlus gyventi atskirai, skambinėjo jai ir grasino suluošinti, padegti. Dėl atsakovo elgesio ieškovė buvo nuolatinėje įtampoje, stebėdavo pro buto langus kokios būklės namo grįžta atsakovas, jai krito svoris, ji jautėsi palūžusi. Atsakovas nerėmė ieškovės materialiai, nors žinojo, kad ji nedirba ir neturi pajamų. Ieškovė pirko sau ir dukrai kas pigiausia. Po 2021 m. kovo mėnesio įvykio liudytoja matė išlaužtas kambario duris;
- liudytoja V. R., šalių marti, parodė, kad nuo 2008 m. draugavo su šalių sūnumi, vėliau susituokė. Ji lankydavosi draugo namuose ir matydavo įtampą šeimoje, blogą ieškovės psichologinę būseną. Ieškovė santuokos metu patyrė iš atsakovo finansinį, psichologinį ir fizinį smurtą ir neturėjo galimybės iš tokių santykių pasitraukti, nes nedirbo, visą parą prižiūrėjo sunkią negalią turinčią dukterį. 2008-2015 m. atsakovas šeštadieniais vykdavo į pirtį, o sūnus E. R. važiuodavo jo girto parvežti į namus arba į barą toliau girtauti. Tai vykdavo 1-2 kartus per mėnesį, kitais kartais atsakovas parvažiuodavo neblaivus su savo automobiliu. Sekmadieniais atsakovas girtaudavo toliau, kartais eidavo žaisti krepšinio, būdavo, kad pirmadieniais neišeidavo į darbą. Savaitgaliais, kai negerdavo, šiltu metų laiku veždavo ieškovę su dukra į sodą. Atsakovas į sutuoktinę prie kitų asmenų kreipdavosi pašaipiai, įžeidžiančiai, tyčiojosi iš jos pasakytos nuomonės, ją menkino. Ieškovė viena ruošdavo visas didžiąsias metų šventes, atsakovas ateidavo tik prie stalo, reikšdavo nepasitenkinimą, nežiūrėjo neįgalios dukters, liepdavo ieškovei ja rūpintis. Liudytoja nėra mačiusi, kad atsakovas būtų keitęs dukrai sauskelnes. Būdamas neblaivus atsakovas garsiai riaumodavo, kriokdavo, tai verkdavo, tai juokdavosi, visiškai negebėjo valdyti emocijų, krisdavo ant žemės, daužydavo sienas, duris. Su atsakovu gyvenimas viename bute yra neįmanomas, ieškovė miegodavo kambaryje užsirakinusi, pasiėmusi telefoną ir buto raktus. Liudytojai žinoma, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio kvietė policiją 2019 m., 2020 m., 2021 m. Ieškovė savo pajamų neturėjo, gyveno iš dukteriai mokamų išmokų, atsakovas jai neskyrė jokios pagalbos ir paramos, netenkino jokių jos poreikių, nepirko rūbų, higienos priemonių, visiškai ja nesidomėjo. Ieškovei reikėjo tvarkyti dantis, todėl liudytoja paskolino tam pinigų, nes atsakovas sutiko paskolinti 20 Eur. Ieškovė tvarkėsi buityje, prižiūrėjo namus, gamino maistą, dirbo sode, rūpinosi dukterimi, darė bute remontą – dažė sienas, klijavo tapetais kambarius, klojo grindis, stiklino balkoną. Atsakovas prie remonto darbų neprisidėjo, teigė, kad jam nieko nereikia. 2020 m. liudytoja pakvietė šalis į savo gimtadienį, tačiau atvyko viena ieškovė, atsakovas girtavo, buvo rastas girtas laiptinėje, apsidergęs. Vykstant teismo procesui atsakovas skambino liudytojos sutuoktiniui - savo sūnui E. R. ir grasino, kad jei nebus taip, kaip nori jis, tai padarys savo, liepė perduoti ieškovei, kad ją užmuš. Atsakovas yra grasinęs nušauti ieškovę ir savo sūnų E. R.. Ieškovei išėjus iš namų, atsakovas skambinėjo jai ir grasino.
- liudytojas E. R., šalių sūnus, parodė, kad santuokos metu atsakovas vartojo alkoholį, bendravimas su motina buvo nuolatos nepagarbus, o motina nepasakydavo tėvui blogo žodžio. Tėvą apibūdino kaip valdingą, užsispyrusį, motiną – kaip rūpestingą, atsidavusią slaugai, tvarkingą. Tėvas vienas dirbo, todėl mokėjo buto išlaikymo mokesčius, pirko maistą, vežė motiną su dukra į sodą. Motina rūpinosi namais ir neįgalia dukterimi, gamino maistą. Liudytojas nepamena, kad būtų leidęs laisvalaikį dviese kartu su tėvu, tėvas pasiimdavo jį į savo treniruotes, tačiau palikdavo žaisti balkone, o pats sportuodavo. Su dukra tėvas laiko neleido, viskuo rūpinosi motina. Tėvas, būdamas neblaivus, prieš motiną vartojo psichologinį smurtą, dažniausiai alkoholį vartodavo savaitgaliais, po darbo gerdavo virtuvėje alų. Konfliktus šeimoje išprovokuodavo atsakovas, ieškovė stengdavosi nieko nesakyti, kai jis būdavo girtas. Liudytojui grįžus iš Turkijos sutiktuvių proga buvo organizuota šventė, į kurią atsakovas atėjo būdamas girtas ir agresyvus, puolė ieškovę šaukdamas ir plūsdamas visokiais žodžiais, kad užmuš, dėl ko ji turėjo išeiti iš namų. Su atsakovu daug kartų buvo kalbėta dėl jo elgesio ir alkoholio vartojimo, tačiau atsakovas nepripažįsta, kad gali būti priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Savaitgaliais tėvas eidavo į pirtį, savo reikalais, iš pirties – kartais į barą, o motina būdavo namie su dukra arba sode. Liudytojas parveždavo tėvą iš pirties, parvairuodavo jo automobilį, nes tėvas būdavo neblaivus. Atsakovas nuolat grasina ieškovei sužaloti, nužudyti, todėl ieškovė bijo, kad vieną dieną atsakovas savo grasinimus gali realizuoti. Teisminio proceso metu atsakovas skambino liudytojui ir nurodė, kad iš buto neis, padarys savo. Tėvai negali gyventi kartu viename bute;
- liudytoja I. B., šalių buto kaimynė, parodė, kad kaimynus R. pažįsta apie 30 metų. Paskutinius 2-5 metus liudytoja girdėdavo šalių bute triukšmą, piktą agresyvų atsakovo balsą, trankomas duris. Prieš du – du su puse metų liudytoja rado laiptinėje miegantį girtą atsakovą. Liudytoja girdėdavo, kaip būdamas neblaivus atsakovas ilgai rakina duris, skambina. Ieškovė kelis kartus yra sakiusi liudytojai, kad bijo sutuoktinio smurto, nes sutuoktinis daužė sienas, duris. 2019 m. ieškovė atėjo susijaudinusi, prašė kviesti policiją, liudytoja ją ramino. 2021 m. sausio mėnesį šalių bute buvo girdėti garsiai dūžtantys daiktai, lyg lentyna kristų su indais, vyriškas rėkimas, ieškovės raminantis balsas, prašymas pasakyti, kas atsitiko. 2021 m. kovo mėn. vieną naktį apie 3 val. daužymo į sieną garsas buvo toks stiprus, kad pabudo ji ir kiti kaimynai, iš buto girdėjosi didelis triukšmas, atsakovas rėkė, keikėsi, buvo iškviesta policija;
- liudytoja V. Ž., šalių buto kaimynė, parodė, kad yra ne kartą sutikusi atsakovą neblaivų laiptinėje, yra palydėjusi iki namų durų, kvietusi ieškovę, kad padėtų pakelti gulintį ir dėl girtumo miegantį - „trūkusį“ sutuoktinį. Atsakovą neblaivų sutikdavo įvairiu dienos metu, savaitės dienų nepamena. Kad atsakovas būdavo neblaivus, o ne dėl kitos būklės, liudytojai nekilo abejonių, nes nuo jo sklisdavo alkoholio kvapas, jis sunkiai nerišliai kalbėdavo, laikydavosi pasirėmęs ranka į sieną;
- liudytojas A. Š., atsakovo lankomos krepšinio komandos vadovas parodė, kad žino, jog atsakovas skiriasi su sutuoktine, skyrybų priežasčių nežino. Sekmadieniais 9 val. komandos nariai renkasi žaisti krepšinio, atsakovas treniruotes lanko. Liudytojas apibūdino atsakovą kaip nekonfliktišką, ramų žmogų. Liudytojas mano, kad iš vakaro girtavęs atsakovas negalėtų žaisti, komandoje nėra įprasta po treniruočių vartoti alkoholį, po treniruotės liudytojas važiuoja namo, nepastebėjo, kad atsakovas piktnaudžiautų alkoholiu. Liudytojui žinoma, kad atsakovas turi sodą ir kartais sakydavo, kad važiuoja į sodą. Liudytojui nežinomos aplinkybės apie atsakovo šeimos situaciją, tarpusavio santykius su sutuoktine, policijos kvietimą;
- liudytoja V. R., atsakovo motina, parodė, kad sūnus yra geras, rūpestingas, ramus žmogus. Gimus anūkui E. R., ji su vyru juo rūpinosi, nes ieškovė dirbo ilgas valandas. Sutuoktiniams įsirengus butą (duomenys neskelbtini), anūko nebeprižiūrėjo, su sūnaus šeima susitikdavo retai. Liudytoja teigė, kad gimus dukrai, ieškovė nemokino jos valgyti, sėdėti ant puoduko, todėl duktė dabar yra neįgali ir nesavarankiška. Liudytoja išsakė prielaidas, kad ieškovė santuokos metu vartojo narkotikus. Liudytoja teigė, kad sūnus vienas įrengė butą, jį išlaikė, nupirko sodą, todėl skyrybomis ieškovė siekia turtinės naudos. Ieškovė kaip šeimininkė, buvo gera, svečius pavaišindavo, namuose tvarkėsi, sode dirbo, tačiau daug rūkė. Liudytoja parodė, kad sūnus vartoja alkoholį kaip ir visi, nėra alkoholikas, apkaltino ir pavertė girtuokliu sūnų ieškovė. Liudytoja nėra girdėjusi, kad atsakovas vartotų prieš ieškovę psichologinį ar fizinį smurtą. Liudytoja neigė buvus incidentą jiems ilsintis kartu Šventojoje, teigė, kad nematė atsakovo pykčio protrūkio ir sulaužytų baldų, jai niekas nežinoma apie atsakovo sulaikymą dėl muštynių Palangoje. Liudytoja teigė, kad ieškovė policiją 2021 m. kovo mėn. atsakovui iškvietė be pagrindo, mano, kad ieškovė yra psichiškai nesveika, pati sau įsikalbėjo baimes, kad ją ketina kas nors nužudyti. Apie ikiteisminio tyrimo atlikimą sūnaus atžvilgiu nežino;
- liudytojas A. R., atsakovo brolis, parodė, kad lankydavosi brolio šeimoje, dalyvaudavo šventėse, paskutinius ketverius metus po sutuoktinės mirties bendravo mažai, su broliu susitinka pas motiną. Atsakovas vienas dirbo ir išlaikė šeimą, o ieškovė rūpinosi neįgalia dukra. Sutuoktinių tarpusavio santykių nežino. Ieškovė per susibūrimus daugiau dėmesio skirdavo savo seserims, mažai domėjosi dukra, kuri būdavo kartu su atsakovu. Atsakovas patirdavo namie, darbe įtampą, todėl atsipalaiduodavo išgerdamas. Ieškovė taip pat nevengė vartoti alkoholį, rūkė, augindama dukterį nemokino jos valgyti, higienos įpročių. Atsakovas padėjo sūnui E. R. mokėti paskolos įmokas, kartu dalyvaudavo sporto varžybose, renginiuose. Atsakovas vairuoja automobilį, todėl alkoholio nuolat negali vartoti. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu neprisidėjo prie jos išsaugojimo. Liudytojas žino, kad atsakovui buvo kviesta policija, atliktas tyrimas. Liudytojas su broliu alkoholio kartu nevartojo, atsakovo labai girto nėra matęs, neigė, kad per jo sūnaus vestuves atsakovas buvo girtas, nugriuvo.
31. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad santuokos metu tarp sutuoktinių nebuvo sutarimo, sutuoktinių santykiai akivaizdžiai pašlijo po 2021-03-13, kuomet ieškovė kreipėsi į policiją pažeistų teisių gynybos atsakovui naudojant prieš atsakovę psichologinį smurtą ir grasinant nužudyti. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos dokumentuose nurodytų aplinkybių egzistavimu. Duomenys apie kitus atvejus, kai buvo kviesta policija, teismui nebuvo pateikti, todėl tiksliai nustatyti šių aplinkybių nėra galimybės. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojų – šalių sūnaus E. R., jo sutuoktinės V. R., ieškovės seserų D. Š., V. O. parodymai, kad atsakovas buvo grubus, nuolat vadino ieškovę įžeidžiančiais ir žeminančiais žodžiais, buvo linkęs į alkoholio vartojimą, po ko tapdavo agresyvus, nevaldomas, daužydavo sienas, duris, daiktus, nukreipdavo pyktį į šalia buvusią ieškovę, kuri neturėjo kur pasitraukti, nes nedirbo, visą parą slaugė sunkią negalią turinčią dukterį ir buvo visiškai priklausoma nuo atsakovo. Konfliktai kildavo atsakovui neblaiviam grįžus namo, konfliktus išprovokuodavo ne ieškovė, o juos sukeldavo pats atsakovas. Liudytojai buvo šalių šeimos nariai, ieškovės artimieji, jiems geriausiai buvo žinomas šalių elgesys bendro gyvenimo metu. Atsakovo girtavimo santuokos metu faktą, atsakovo sunkią būseną pavartojus alkoholio, polinkį į agresiją, pyktį, ieškovės baimę patirti sutuoktinio smurtą, kviečiamą policiją dėl atsakovo elgesio patvirtino iš šalių buto kaimynės I. B., V. Ž.. Atsakovo bendravimo toną ir būdą su ieškove patvirtina ir 2022-03-15 posėdžio metu išklausyti 2021-07-26, 2022-11-16 garso įrašai, iš kurių girdėti, kad atsakovas pats išsiprovokuoja savo pyktį, linkęs elgtis agresyviai, užgaulioti ir žeminti ieškovę bei jai grasinti. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovė buvo konfliktų iniciatorė, dėl ko atsakovas būtų priverstas slopinti įtampą šeimoje alkoholiu, vengti būti namuose. Priešingai, tiek šalių sūnus, teik marti parodė, kad ieškovė nusileisdavo atsakovui, vengdavo konfliktų ir stengdavosi atsakovą raminti, situacijai tampant pavojingai, ne policiją kviesdavo, o pasitraukdavo iš namų.
32. Santuokos metu atsakovas nerėmė ieškovės moraliai ir materialiai, buvo ją apleidęs, ieškovė viena leido laiką su neįgalia dukterimi, jai nebuvo sudaroma galimybė turėti savo laisvalaikį, pomėgius, poilsį, ieškovei atsakovas neskyrė lėšų aprangai, higienos priemonėms, sveikatos išlaidoms padengti ir nesidomėjo iš kokių pajamų ieškovė pragyvena, nors žinojo, kad ji nedirba ir neturi galimybės gauti pajamų. Tuo tarpu atsakovas savo uždarbio lėšas, likusias nuo buto komunalinių patarnavimų mokesčių ir maisto, leido savo poreikių tenkinimui – kiekvieną šeštadienį ėjo į pirtį, lankėsi baruose, o sekmadieniais žaidė krepšinį, tik šiltu metų laiku važiuodavo su šeima į sodą.
33. Ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimą iš esmės ieškovės atžvilgiu – lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima (CK 3.26–3.30 straipsniai). Bylos įrodymai patvirtina, kad santuokos metu atsakovas sistemingai vartojo prieš atsakovę psichologinį smurtą, smurtaudavo būdamas neblaivus. Toks atsakovo G.V. R. elgesys buvo nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovo elgesį sistemingai naudojant psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, be kita ko, nuolat grasinant jai sužalojimu, mirtimi, teismas pripažįsta žiauriu ir, atsižvelgęs į visumą nustatytų aplinkybių, daro išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo G.V. R. kaltės (CK 3.60 straipsnis). Kitų liudytojų parodymais (V. R., A. R.. A. Š.) nustatant šalių santuokos iširimo aplinkybes, teismas nesiremia kaip neinformatyviais – liudytojams ieškovo asmeninio gyvenimo aplinkybės, elgesys su sutuoktine nebuvo žinomos. V. R., A. R. ir A. Š. atsakovo namuose nesilankė, neleido kartu laisvalaikio. Atsakovo motina ir brolis davė subjektyvius parodymus, atsakovo motina neigė bet kokias atsakovo alkoholio vartojimo aplinkybes ir apie jas parodymų nedavė, akivaizdžiai nepagrįstai kaltino ieškovę neprižiūrėjus sutuoktinio, juo nesirūpinus, neišauklėjus sunkią negalią turinčios dukters.
34. Teismas atmeta kaip neįrodytus atsakovo argumentus, kad santuoka iširo ir dėl ieškovės kaltės. Bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė gebėjo būti santuokoje, stengėsi ją išsaugoti, padėti sutuoktiniui, viena prisiėmė buities, vaikų auklėjimo naštą, tačiau atsakovui nuo pat santuokos pradžios trūko pagarbos, lojalumo, moralinės ir materialinės paramos sutuoktinei. Būtent nebrandus, savanaudiškas, abejingas atsakovo požiūris į šeimą, į šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo kūrimą abiejų sutuoktinių pastangomis ilgainiui lėmė santykių tarp sutuoktinių nutolimą, gilino nesprendžiamas problemas kol santuoka iširo. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad ieškovė santuokos metu turėjo žalingų įpročių – girtavo, leido laiką kitų asmenų draugijose, smurtavo prieš sutuoktinį, buvo jam neištikima, nesirūpino namais, neauklėjo vaikų. Priešingai, tiek ieškovės paaiškinimai, tiek ieškovės ir atsakovo kviestų liudytojų (motinos, brolio) paaiškinimai patvirtina, kad ne atsakovas, o ieškovė prižiūrėjo namus, augino ir auklėjo vaikus, be to, norėdama gyventi santuokoje, ieškovė buvo linkusi atleisti atsakovui jo ūmų būdą, smurtą ir įžeidinėjimus. Ieškovės charakterio savybės, jei jos ir netenkino atsakovo, atsakovui nesudarė pagrindo inicijuoti santuokos nutraukimą ir byloje nebuvo pateikta įrodymų, kokias pastangas atsakovas dėjo tarpusavio santykių pagerinimui, sutarimo radimui. Net ir policijoje atliekant ikiteisminį tyrimą atsakovas, teigdamas, kad su sutuoktine santykiai geri, 2021 m. kovo mėn. agresijos atvejis pasitaikė tik vieną kartą, nurodė akivaizdžiai tiesos neatitinkančias aplinkybes. Atsakovo pateikti įrodymai, kad jis paskutinius penkerius metus nesikreipė dėl konsultavimo ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, nepaneigia byloje nustatytų atsakovo alkoholio vartojimo ir jo poveikio atsakovo elgesiui aplinkybių. Atsakovas nepripažįsta žalingo alkoholio poveikio ir galimos priklausomybės, alkoholiui, todėl nesikreipia į specialistus dėl ištyrimo ir gydymo, jei toks yra reikalingas. Atsakovo pateikti 1999-2001 m. rankinio varžybų diplomai patvirtina, kad atsakovas tuo laiku sportavo, tačiau ši aplinkybė byloje nebuvo ginčijama. Atsakovo (duomenys neskelbtini) charakteristika pateikta apie atsakovą už laikotarpį nuo 2019-02-27. Atsakovas darbovietėje dirba palygini trumpą laiką, atsakovo elgesys darbovietėje ir santuokoje nėra susijęs ir taip pat nepaneigia byloje nustatytų atsakovo elgesio santuokos metu su sutuoktine aplinkybių. Taigi, būtent tai, kad atsakovas santuokos metu vartojo alkoholį, psichologiškai smurtavo prieš ieškovę, o po to pradėjo ir grasinti ją nužudyti, lėmė visišką santykių nutrūkimą ir galutinį santuokos iširimą. Tenkinamas ieškinio reikalavimas, ieškovės R. R. ir atsakovo G.V. R. santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
35. Šalys prašo palikti santuokoje įgytas pavardes. CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ginčo šioje dalyje nėra, todėl reikalavimai tenkintini, ieškovei paliktina santuokoje įgyta pavardė „R.“, atsakovui – prigimtinė pavardė – „R.“.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
36. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
37. Ieškovė R. R. prašo priteisti iš atsakovo G.V. R. 5000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimą. Nustatyta, kad santuokos metu ieškovės R. R. atžvilgiu atsakovas G.V. R. naudojo psichologinį smurtą, smurtavo būdamas neblaivus, grasino ieškovę nužudyti, nerėmė ieškovės moraliai ir materialiai, pažeidė pagarbos kitam sutuoktiniui, lojalumo, visapusiško rūpinimosi kitu sutuoktiniu pareigas. Teismas pripažino atsakovo elgesį žiauriu kito sutuoktinio atžvilgiu. Tai sudaro pagrindą spęsti dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo.
38. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo neteisėti ir amoralūs veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, truko ne vienerius metus. Ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė dvasinius bei psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo menkinama jos savigarba, pamintas žmogiškas orumas. Atsakovas ilgus metus nekeitė savo elgesio, naudojosi tuo, kad sutuoktinė yra visiškai priklausoma nuo jo, nes nedirbdama ir būdama materialiai priklausoma bei visą parą prižiūrėdama sunkią negalią turinčią dukterį neturėjo galimybės pasitraukti iš ydingų santykių. Nors ikiteisminis tyrimas dėl 2021-03-13 įvykio buvo nutrauktas ir atsakovas nebuvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką ieškovei su juo susitaikius, civilinės teisės požiūriu nėra abejonės, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo priešingas Civiliniame kodekse įtvirtintoms sutuoktinių pareigoms. Ieškovė nepateikė teismui medicinos dokumentų išrašo apie jos sveikatos būklės pokyčius dėl patiriamos įtampos šeimoje, nesinaudojo psichologo paslaugomis, tačiau sutiktina su ieškove, kad jai objektyviai yra apsunkinta galimybė tiek lankytis pas specialistus, tiek rinkti įrodymus dėl negalėjimo palikti be priežiūros globojamos neįgalios dukters. Ieškovės paaiškinimus apie jos blogą fizinę, psichologinę būklę (patiriamą nervinę įtampą, svorio kritimą, pasikartojančius kitus sveikatos sutrikimus) patvirtino ir liudytojais apklaustos ieškovės seserys, marti. Ištirti įrodymai patvirtina, kad dėl patirtų pergyvenimų nepavykus išsaugoti santuokos ieškovė patyrė neturtinę žalą. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad pati ieškovė ilgus metus nuolaidžiavo ir taikstėsi su atsakovo elgesiu, net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, susitaikė su juo, dėl ko atsakovo veiksmai liko neįvertinti baudžiamųjų įstatymų pagrindu, taip sudarė prielaidas atsakovui jaustis nebaudžiamam bei toliau elgtis su ieškove jam įprastu būdu, persekioti ir grasinti. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovas santuokos metu vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą. Atsakovas yra darbingas, dirba ir gauna pastovias su darbo santykiais susijusias didesnes nei minimalus darbo užmokestis pajamas, iš jo priteistas laikinas išlaikymas sutuoktinei ir bus sprendžiamas klausimas dėl nuolatinio išlaikymo paramos reikalingai sutuoktinei priteisimo. Kitų išlaikytinių nėra. Išlaikymo pilnametei neveiksniai dukrai atsakovas neteikia ir nėra duomenų, kad tai būtų daręs. Kreditorinių įsipareigojimų sutuoktiniai neturi. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas daro išvadą, kad ieškovės R. R. dėl santuokos nutraukimo patirta neturtinė žala įvertintina 2000 Eur, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo V.G. R. priteistinas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovei.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
39. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių turto lygių dalių prezumpciją. CK 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
40. Šalys pareiškė priešpriešinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalinimo būdo ir dalių dydžio. Abu sutuoktiniai prašo dalinti turtą natūra, ieškovė prašo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę turto dalį, atsakovas prašo turtą tarp sutuoktinių dalinti lygiomis dalimis. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo trijų kambarių 47,08 kv.m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymą yra 65 000 Eur; 0,0785 ha žemės sklypą, ir sodo pastatą, 73,30 kv. m ploto, esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra rinkos vertė pagal UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymą yra 19 000 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis - automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. laidos. Ginčo dėl turto sudėties nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad automobilio vertė galimai yra mažesnė, tačiau savo priešieškinyje nurodė būtent ieškovės nurodytą turto vertę, šalys automobilio rinkos vertės nustatyti nereikalavo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas laiko, kad santuokoje dalintino automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. laidos, rinkos vertė santuokos nutraukimo metu yra 3 446 Eur. Sutuoktiniai kreditorių neturi.
41. Ieškovė neturi asmeninio turto. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi 1/3 dalį 44,72 kv.m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendroje dalinėje nuosavybėje su broliu ir seserimi. Butas yra 1885 m. statybos name, jo vertė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Bute faktiškai gyvena atsakovo motina V. R..
42. A. R., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta ieškovė R. R.. A. R. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2019-05-04 neterminuotai, jos darbingumo lygis – 0 procentų. Iš ieškovės paaiškinimų, 2019-06-20 – 2019-07-02 Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad A. R. nekalba, nekritiška savo būsenai, nevykdo paliepimų, jai diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, vaikystės autizmas. Ieškovė maitina dukterį kas kelias valandas trintu maistu, girdo šaukštu, nes A. R. turi rijimo funkcijos sutrikimą. Be to, A. R. svaigsta galva, ją vargina epilepsija, kvėpavimo sutrikimai, todėl ji bet kada gali nustoti kvėpuoti ir nualpti, nukristi ir susižaloti. R. R. nuo 2009-01-01 nedirba, VSDFV apskaitoma kaip neįgalų asmenį slaugantis asmuo. R. R. yra darbingo amžiaus, pajamų neturi, gyvena iš jos pilnametei neveiksniai dukrai A. R. mokamų išmokų – šalpos pensijos neįgaliam asmeniui 300 Eur ir slaugos išmokos 324 Eur. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė dėl globos negali grįžti į darbo rinką ir dirbti nė dalies darbo dienos. Kitų asmenų, galinčių nuolatinai rūpintis neįgalia A. R. nėra. Ieškovė santaupų neturi, kito turto, kuriame galėtų gyventi su dukra, nėra, galimybės skolintis lėšas iš kredito įstaigų nėra. Atsakovas nekritiškas savo elgesiui, neįžvelgia savo kaltės, nepripažįsta žalingo alkoholio poveikio jo sveikatai ar išsivysčiusios galimos priklausomybės alkoholiui, šios problemos nesprendžia, bendravimo nekeičia, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovas pakeis savo elgesį ieškovės atžvilgiu. Bylos metu nustatytos atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybės, atsakovo sistemingas, pažeidžiantis ieškovės teises elgesys leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniai po santuokos nutraukimo gyventi viename būste negali. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ieškovei priteisiant didesnę santuokoje įgyto turto dalį, o atsakovui – mažesnę bei šalims priteisiant skirtingus nekilnojamojo turto vienetus. Vadovaujantis išdėstytu tenkinamas ieškinio reikalavimas, ieškovei R. R. nuosavybės teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur vertės, o atsakovui G.V. R. - žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), 19 000 Eur vertės ir automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3446 Eur vertės, viso turto 22 446 Eur vertės.
43. Atsakovo argumentai, kad jam reikalingas bute vienas kambarys laikyti daiktams ir miegoti, nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo kitu būdu dalinti turtą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, gauna pastovias pajamas, gyvena vienas, todėl nėra abejonės dėl jo gebėjimo rasti tinkamą būstą gyvenimui tiek nuosavybės teise realizavus priteisiamą turtą, tiek nuomos pagrindais. Šalys taip pat teismo posėdžio metu nurodė aplinkybes ir teikė įrodymus apie buto remontą, sodo sklypo pirkimą į kredito lėšų. Šalys nesirėmė šiomis aplinkybėmis, kaip pagrindu nukrypti nuo turto lygių dalių principo, kompensacijų priteisimo už bendro turto pagerinimą asmeninėmis lėšomis, todėl plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako.
Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo
44. CK 3.72 straipsnis, reglamentuojantis išlaikymo paramos reikalingam sutuoktiniui priteisimą, numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti (straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (straipsnio 5 dalis).
45. Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovė nedirba nuo 2009-01-01 ir pajamų neturi, dėl globos negali grįžti į darbo rinką ir dirbti nė dalies darbo dienos, kitų asmenų, galinčių nuolatinai rūpintis neįgalia A. R. nėra, ieškovė santaupų neturi, kito turto, kuriame galėtų gyventi su neįgalia dukra, nėra, galimybės skolintis lėšas iš kredito įstaigų nėra. Ieškovė gyvena iš dukrai mokamų išmokų, tačiau ji, kaip neveiksnaus asmens globėja ir turto administratorė neturi teisės naudoti administruojamo turto savo interesams (CK 3.278 straipsnio 2 dalis, 4.243 straipsnio 2 dalis). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei reikalingas išlaikymas. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis minimalių jos poreikių patenkinimui. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra mažesnis nei minimali mėnesio alga. Pragyvenimo išlaidas sudaro išlaidos maistui, būsto išlaikymui, sveikatos priežiūrai, mobilaus ryšio telefono apmokėjimui, higienos priemonėms, atostogoms, laisvalaikiui. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) spausdinimo mašinų operatoriumi, gauna pastovų darbo užmokestį apie 900 Eur išskaičius mokesčius, kitų išlaikytinių neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Santuokoje sutuoktiniai gyveno daugiau kaip trisdešimt metų, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti prašomo dydžio išlaikymą. Mažesnio dydžio išlaikymo priteisimas neužtikrintų net minimalių ieškovės poreikių patenkinimo, ypatingai atsižvelgiant į išaugusias būsto išlaikymo, maisto produktų ir paslaugų kainas.
46. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą ne tik tuo laikotarpiu, kai ji slaugys dukterį, bet ir tuomet, kai nelikus šios pareigos ji dar nebus įgijusi teisės į senatvės pensiją. Kaip minėta, teismas, priteisdamas išlaikymą sutuoktiniui, turi atsižvelgti ir į išlaikymą priteisti prašančio sutuoktinio turtinę padėtį. Ieškovei teismo sprendimu priteisiamas didesnės vertės nekilnojamasis turtas – šeimos būstas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nelikus globos pareigos ar neįgalios dukters globą, būklei sunkėjant, perleidus globos, slaugos institucijai, ieškovė galės ieškotis darbo, naudotis Užimtumo tarnybos teikiamais mokymais kvalifikacijos įgijimui bei teikiamais darbo pasiūlymais. Ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl sprendimo priėmimo metu nėra nustatyta aplinkybių ir tokių ieškovės būklių, kurios sudarytų pagrindą priteisti ieškovei išlaikymą iki pat senatvės pensinio amžiaus suėjimo net ir pasibaigus dukters globai. Vadovaujantis išdėstytu, ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, ieškovei priteistinas išlaikymas iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki ji asmeniškai globos neveiksnia pripažintą dukterį A. R., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai. Ieškovei išaiškintina, kad toks teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje jai kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš buvusio sutuoktinio priteisimo atsiradus naujoms aplinkybėms.
Dėl išlaikymo neveiksnia pripažintai šalių dukrai A. R. priteisimo
47. Atsakovas G.V. R. prašo priteisti iš jo išlaikymą pilnametei dukrai A. R. nekilnojamuoju turtu ir periodinėmis išmokomis, o R. R. paskirti uzufrukto teise vaiko išlaikymui skiriamų piniginių lėšų ir nekilnojamojo turto valdytoja. Ieškovė su reikalavimu nesutinka.
48. Kaip yra nustatyta, A. R., g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta ieškovė R. R.. A. R. mokamos išmokos – šalpos pensija neįgaliam asmeniui 300 Eur ir slaugos išmoka 324 Eur. Tokiu būdu valstybės teisinis reglamentavimas užtikrina, kad pilnamečiai nedarbingi asmenys gautų pastovias lėšas pragyvenimui ir slaugos poreikių patenkinimui. Ieškovė globoja neįgalią pilnametę dukterį, suteikia jai būstą, rūpinasi kasdieniniais jos poreikiais. Byloje nustatytos paramos ieškovei reikalingumo aplinkybės ir jai priteisiamas išlaikymas. Tuo tarpu A. R. gauna pastovias išmokas, iš kurių yra pilnai tenkinami jos poreikiai. Atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo dukrai, o ne sutuoktinei priteisimo – nemotyvuotas, nepagrįstas, nenustatyta, kad A. R. būtų reikalinga papildoma materialinė parama, todėl netenkinamas.
Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su neveiksnia pripažinta A. R. nustatymo
49. Atsakovas nurodo, kad ieškovė suvaržė atsakovo teisę matyti ir bendrauti su dukra A. R., ieškovė slepia savo ir dukters gyvenamąją vietą. Atsakovė su reikalavimu nesutinka, mano, kad atsakovas nesugebės tinkamai pasirūpinti dukra, prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra per ilga dukrai ir sukels jai neigiamų pasekmių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad sutiktų paimti vaiką vieną kartą per savaitę - šeštadienį nuo 10 val. iki 14 val. be nakvynės, pats dukterį paimtų ir parvežtų ieškovei, o atostogų laiku paimtų dukterį vieną savaitę kas antrą dieną dienos metu be nakvynės 10-18 val.
50. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Pripažintas neveiksniu asmuo dėl savo fizinės būklės ir teisinio reglamentavimo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, apimančių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių sritis, įskaitant teisę palaikyti ryšius su šeimos nariais, kitais artimaisiais giminaičiais. Tuo tarpu paskirtas globėjas tampa jo nuolatiniu įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu susijusius klausimus.
51. A. R. yra pilnametė, neveiksni, visiškai priklausoma nuo ieškovės R. R. globos. Ieškovė su dukra nuo 2021 m. gegužės mėnesio gyvena atskirai nuo atsakovo, nuo to laiko atsakovas nematė dukters. Ieškovė apribojo atsakovo teisę matytis su dukterimi. Tai neatitinka neveiksnia pripažintos A. R. interesų, kuri negali savarankiškai išreikšti valios dėl matymosi su tėvu, o taip pat riboja atsakovo teisę matytis su savo vaiku, nors jis ir yra neįgalus ir dėl savo negalios negeba bendrauti. Teismo vertinimu, šeiminių ryšių tarp neveiksnios A. R. ir jos tėvo prievartinis nutraukimas reikštų neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimą apribojimą, neatitiktų globos instituto paskirties – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą. Vadovaujantis išdėstytu, skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo (matymosi) tvarka su neveiksnia pripažinta A. R. nustatytina. Įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes apie dukters sveikatos būklę, jos poreikius, priešieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies, nustatoma minimali atsakovo bendravimo (matymosi) tvarka su A. R.:
- G. V. R. paima dukterį A. R. iš jos gyvenamosios ar kitos A. R. globėjos R. R. nurodytos buvimo vietos metų lyginės savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina A. R. į jos gyvenamąją ar kitą R. R. nurodytą vietą 14 val.;
- G. V. R. kasmetinių atostogų metu paimta dukterį A. R. iš jos gyvenamosios ar kitos A. R. globėjos R. R. nurodytos buvimo vietos vienos savaitės laikotarpiu susitartą su R. R. kas antrą dieną nuo 10 val. ir grąžina A. R. į jos gyvenamąją ar kitą R. R. nurodytą vietą iki 18 val.;
- apie planuojamas kasmetines atostogas G. V. R. elektroninio ryšio priemonėmis praneša R. R. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
51. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 13,08 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, ieškovei R. R. suteiktos 1423,05 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, atsakovo G.V. R. patirtos 400 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos (b.l. 40), sumokėtas 1130 Eur (306+226+598) žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą (2022-01-13 Nr. DOK-5806, 2022-01-24 Nr. DOK-10306, 2022-02-02 Nr. DOK-15356). Atsakovas už santuokoje įgyto turto padalinimą yra sumokėjęs 904 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi pagal ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalis už turto padalinimą yra 633 Eur (87 446 Eur×3proc.; 1537 Eur - 904 Eur). Viso ieškovės mokėtinas žyminis mokestis pagal ieškinio reikalavimus už vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą ir tris turtinio pobūdžio reikalavimus, bendros vertės 73600 Eur (5000+65000+3600) yra 902 Eur (75+113+633+81). Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo jai teikiant valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą teisinę pagalbą.
52. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies (atitinkamai 85 % ir 25 %), todėl iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 92, 93, 96, 99 straipsniai). Iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos 382,50 Eur (1530 Eur×25 proc.). Iš atsakovo priteistinos ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos į valstybės biudžeto pajamas: 1209,59 Eur (1423,05 Eur×85 proc.) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, 766,70 Eur žyminio mokesčio (902 Eur ×85 proc.) ir ½ dalis – 6,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžeto pajamas jai teikiant valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą teisinę pagalbą, todėl likusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 282 straipsnio 2 dalimi, 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl G. V. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. R. palikti pavardę „R.“, G. V. R. palikti prigimtinę pavardę „R.“.
Priteisti ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki ji asmeniškai globos neveiksnia pripažintą dukterį A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
- priteisti ieškovei R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 65 000 Eur vertės;
- priteisti atsakovui G. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 19 000 Eur vertės ir automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3446 Eur vertės.
Nustatyti atsakovo G. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo (matymosi) tvarką su neveiksnia pripažinta A. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
- G. V. R. paima dukterį A. R. iš jos gyvenamosios ar kitos A. R. globėjos R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodytos buvimo vietos metų lyginės savaitės šeštadienį nuo 10 val. ir grąžina A. R. į jos gyvenamąją ar kitą R. R. nurodytą vietą 14 val.;
- G. V. R. kasmetinių atostogų metu paimta dukterį A. R. iš jos gyvenamosios ar kitos A. R. globėjos R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodytos buvimo vietos vienos savaitės laikotarpiu susitartą su R. R. kas antrą dieną nuo 10 val. ir grąžina A. R. į jos gyvenamąją ar kitą R. R. nurodytą vietą iki 18 val.;
- apie planuojamas kasmetines atostogas G. V. R. elektroninio ryšio priemonėmis praneša R. R. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.
Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Priteisti atsakovui G. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 382,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo G. V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas:
6,54 Eur (šešis eurus 54 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, įmokos kodas 5662;
766,70 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 70 centų) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660;
1209,59 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devynis eurus 59 centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, įmokos kodas 5630.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.