Alytaus apylinkės teismo sprendimas

priteisti atsakovei 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), televizorių „Samsung“ (600 Eur), šaldytuvą (400 Eur), universalią viryklę (500 Eur), miegamojo baldus (1 300 Eur), sofą-lovą (600 Eur), indaplovę (300 Eur), viso turto natūra piniginė vertė – 18 950,00 Eur, ieškovui priteisti iš atsakovės 1 350 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto vertę;

7) nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi patalpomis tvarką: ieškovui J. M. paskirti naudotis buto patalpomis, pažymėtomis žymenimis 17-4 (11,59 kv. m. gyvenamasis kambarys), 17-5 (4,08 kv. m. drabužinė), iš viso 15,67 kv. m. bendrojo ploto; atsakovei E. M. paskirti naudotis buto patalpomis, pažymėtomis žymenimis 17-6 (19,80 kv. m. gyvenamasis kambarys), 17-7 (3,35 kv. m. balkonas), R-25 (3,00 kv. m. rūsio patalpa), iš viso 26,15 kv. m. bendrojo naudojimo ploto. Buto patalpomis, pažymėtomis žymenimis 17-1 (6,24 kv. m. koridorius), 17-2 (2,40 kv. m. vonios patalpa), 17-3 (5,66 kv. m. virtuvė) paskirti naudotis J. M. ir E. M. bendrai, nepažeidžiant vienas kito interesų, mokant komunalines išlaidas būsto išlaikymui kiekvienam iš jų asmeniškai proporcingai pagal turimą turto dalį;

8) priteisti ieškovui iš atsakovės 2 745,43 Eur (4,48 kv. m. x 612,82 Eur) kompensaciją už naudojimąsi didesne turto dalimi;

9) ieškovo J. M. ir atsakovės E. M. prievolę daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimui finansuoti pagal 2016 m. liepos 14 d. daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. EIBV-2016-5933-19 kreditoriui UAB „Druskininkų butų ūkis“, likusi įsiskolinimo suma – 2 921,64 Eur, palikti solidaria prievole;

10) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad būtų nutraukta santuoka, tačiau ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieškovo kaltės, priešieškinį palaikė. Atsakovė papildomai paaiškino, kad su ieškovu susipažino 2002 m., po dviejų metų susituokė. Kartu gyveno darniai iki 2017 m. balandžio mėnesio. Nuo 2017 m. balandžio mėnesio santykiai su ieškovu pablogėjo, pradėjo jausti, kad jis tolsta nuo jos kaip moters, pradėjo atidėlioti ginčo buto remonto darbus, pradėjo elgtis negražiai, dukros akivaizdoje pastūmė ją, sudavė per veidą. 2017 m. rugsėjo 30 d. įvyko antras konfliktas, kai ji ieškovo telefone surado žinutes tarp ieškovo ir jo bendradarbės. Po šio įvykio ieškovas galutinai išėjo iš namų. Butą įsigijo už 62 000 Lt, mano, kad buto remontas kainavo apie 10 000 Eur. Butą remontavo samdyti meistrai. Šeimos biudžetas buvo vedamas bendrai, vyras atlyginimą gaudavo grynais, viskas buvo planuojama bendrai. Pinigai buvo taupomi namuose. Ieškovas neturėjo buto įsigijimui iki santuokos sutaupytų pinigų. Ieškovui išėjus gyventi atskirai, jis prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, viena kartą ieškovas nupirko dukrai sportinius batus. Jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 800 Eur.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, kad ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos ir bendravo su ja tvarkos nustatymo tarp šalių nėra. Palaiko atsakovės poziciją dėl išlaikymo vaikui po 250 Eur priteisimo.

Ieškovo, jo atstovės, atsakovės, jos atstovės paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje, kurią (duomenys neskelbtini) apskaitė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 15 (1 t., b. l. 36, 37). Santuokos metu šalys susilaukė dukros K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (1 t., b. l. 8). Santuokos metu šalys įgijo ieškovo J. M. vardu registruotas transporto priemones Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11, 125), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 130). J. M. santuokos metu paveldėjo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131), dovanojimo sutarties pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 95/688 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132, 133).

Šalys siekia nutraukti santuoką, pasidalinti turtą, išlaikymo viena kitai nereikalauja. Byloje ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė su tuo nesutinka, reiškia ieškovui kaltinimus dėl santuokos iširimo, nesutaria dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui, dėl išlaikymo įsiskolinimo, nesutaria dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prašo nustatyti santuokoje įgyto buto naudojimosi tvarką.

Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos priteisimo, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tarpusavio išlaikymo

Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei kiti įstatymai nenustato santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis) santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka nutraukti šalių santuoką, tačiau ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o dėl ieškovo kaltės. Atsakovė kaltina ieškovą dėl santuokos iširimo ir priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl jo kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsakovė nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės iš esmės dėl to, kad ieškovas buvo jai neištikimas su kita moterimi – ieškovo bendradarbe, teigia, kad nuo santuokos pradžios iki 2017 m. balandžio mėnesio su ieškovu gyveno taikai, tačiau ieškovas 2017 m. spalio mėn. paliko šeimą ir pradėjo gyventi skyrium. Ieškovas neigia nelojalumą atsakovės atžvilgiu, tvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių skirtinių požiūrių įvairiais klausimais, teigia, kad jo bendravimas su kita moterimi neįrodo jo neištikimybės. Ieškovas neneigia byloje pateiktų jo susirašinėjimų su kitam moterimi (2 t., b. l. 15–27), tačiau nurodo, kad šie susirašinėjimai vyko jau po jo išėjimo iš šalių bendrų namų, t. y. santuokai faktiškai iširus. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovas atskirai pradėjo gyventi nuo 2017 m. spalio mėnesio, tačiau iš byloje esančios 2017 m. sausio 20 d. panaudos sutarties matyti, kad ieškovas nuo 2017 m. sausio 20 d. panaudos pagrindais pradėjo valdyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104–105), kas iš dalies patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis nuo 2017 m. sausio mėnesio vidurio pradėjo gyventi atskirai nuo atsakovės. Liudytoja atsakovės motina O. M. parodė, kad kartu su šalių šeima šventė 2016 m. Kalėdas, o 2017 m. gegužės mėnesį sužinojo, kad dukros santuoka byra, dukra pas ją atvykdavo kartu su vaikaite autobusu, tačiau be vyro ir ne su automobiliu, kaip būdavo anksčiau. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad šalių santykiai buvo įtempti, ieškovas nuo 2017 m. pradžios turėjo kitą gyvenamąją vietą, o to, kad ieškovas ginčo bute nuolatos negyvendavo, neneigia ir atsakovė. Teismo vertinimu nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo neištikimybę. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp ieškovo ir kitos moters negali būti vertinamas kaip ieškovo neištikimybės įrodymas, kuris patvirtintų ieškovo neištikimybės faktą. Sutuoktinio neištikimybė gali būti pripažintina tik tada, kai yra pateikiami neginčijami ir objektyvūs įrodymai. Nustačius, kad faktiškai šalių santuoka yra iširusi nuo 2017 m. pradžios, t. y. dar iki atsakovės rastų ieškovo susirašinėjimų su kita moterimi, net jeigu ir būtų neginčijamai įrodyta ieškovo neištikimybė, tai galėtų būti vertinama tik kaip nepagarba atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėtina, kad liudytojas D. R. parodė, kad ieškovas buvo atėjęs į darbą su mėlyne paakyje, ieškovas jam aiškino, kad su žmona kilo konfliktas, be to, nurodė, kad ieškovas maždaug prieš penkis metus buvo pasakojęs apie atsakovės neištikimybę, dėl kurios ieškovas išgyveno. Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovės neištikimybės faktą, tačiau liudytojo parodymai iš dalies patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad santykiai su atsakove buvo pašliję dar iki šalims pradedant gyventi atskirai. Ieškovo ir atsakovės nurodytas fizinio smurto atvejis vienas kito atžvilgiu neįrodytas.

Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybes, tai, kad byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atmestinas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Ginčo dėl šalių pavardžių nėra, šalys prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina M. pavardė, o atsakovei – M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (3.174 straipsnio 2 dalis). Tarp šalių nėra ginčo dėl jų nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo – šalys sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, atsakovė tinkamai rūpinasi dukra, nepilnametė ir šiuo metu gyvena su atsakove, todėl nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove E. M. (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog nei ieškovas, nei atsakovė tarpusavio išlaikymo nereikalauja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškovo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę E. M. dukrai priklausančio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad jis dukrai teikia išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur, su atsakovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus teisme, įvertinus šalių nepilnametės dukros amžių, poreikius, spręstina, kad ieškovo nurodytas 190,00 Eur išlaikymo dydis neatitiks nepilnametės poreikių, ir pripažintina, jog 250,00 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai atitinka proporcingumo principą. Ieškovas nurodo, kad dėl finansinės padėties negali teigti dukrai išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 450 Eur (2 t., b. l. 78–80), tačiau ieškovas turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 95/688 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132, 133), o paveldėtą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131), pardavė bylos nagrinėjimo metu savo giminaičiui (4 t., b. l. 27–32) už 12 000 Eur kainą. Ieškovas nurodė, kad iš minėtos sumos už parduotą butą jam atiteko 3 000 Eur, nes pagal susitarimą (4 t., b. l. 33) privalėjo kitiems buto atsisakiusiems paveldėtojams išmokėti kompensacijas, tačiau tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip siekis bloginti savo turtinę padėtį. Ieškovas yra darbingo amžiaus, sveikas, duomenų apie jo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias ieškovui gauti pakankamas pajamas, nėra, o vien ta aplinkybė, kad ieškovas gauna 450,00 Eur dydžio darbo užmokestį, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti nepilnametės dukros ir paties poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. M. periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Ieškinys teisme gautas 2017 m. gruodžio 28 d., tačiau nuo 2018 m. sausio 30 d. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš ieškovo J. M. laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. M. po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 250,00 Eur priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2018 m. spalio 29 d. Priteisus iš ieškovo nurodyto dydžio išlaikymą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, susiklostė situacija, jog už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo vaikui priteistas ne 250,00 Eur išlaikymas, o tik 190,00 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį. Todėl iš ieškovo papildomai vaikui išlaikyti priteistina už gruodžio mėnesį 32,24 Eur (250 Eur / 31 d. X 4 d.), už spalio mėnesį – 35,68 Eur (250 Eur / 31 d. X 28 d. – 190 Eur), o už likusį laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. – po 60,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnametės dukros K. M. išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise atsakovei (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad, pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei), jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 2 250 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki ieškovo ieškinio pateikimo dienos (2017 m. gruodžio 28 d.), skaičiuojant po 250,00 Eur kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovas dukros išlaikymo nuo 2017 m. balandžio mėnesio neskyrė, todėl prašo priteisti iš jo nepilnametės dukters išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, kad iki 2018 m. sausio mėnesio, jis teikė dukros išlaikymui materialinę pagalbą tiek pinigais, tiek kitokiais būdais. Su dukra bendrauja kiekvieną savaitę po 2–3 kartus, priklausomai nuo aplinkybių, kiekvieną susitikimą duoda dukrai pinigų jos išlaidoms, sumos svyruodavo kiekvieną kartą nuo 4 Eur iki 15 Eur, mėnesiui duoti pinigai sudarydavo nuo 150 Eur iki 200 Eur, priklausomai nuo dukros poreikių (kelionėms duodavo po 20 Eur). Mokslo metų pradžioje prisidėjo prie naujų drabužių įsigijimo, pirko jos pačios išsirinktus drabužius, 2017 m. lapkričio 22 d. dieną Alytuje pirko jai sportinius batelius – 24,90 Eur, davė pinigų pratybų sąsiuviniui įsigyti, japonų būrelio išvykoms – kelionpinigių.

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovo įsiskolinimo nepilnametei dukrai dydis nustatytinas pagal minimalios mėnesinės algos dydį ginčo laikotarpiu, kas atitiks ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukros interesus. Ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. dukros išlaikymui turėjo skirti 1 685,51 Eur (190 Eur X 8 mėn. + (190 Eur / 31 d. X 27 d.)). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas iki ieškinio padavimo teismui dienos skyrė dukros išlaikymui iš viso 273,90 Eur (24,90 Eur + 249,00 Eur) (2 t., b. l. 84), todėl atsakovės reikalavimas iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo priteistina 1 411,61 Eur išlaikymo įsiskolinimas (1 685,51 Eur – 273,90 Eur).

Įstatymas įpareigoja teismą nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti (atkurti jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs) vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Išvadą teikianti institucijos nuomone, reikia palikti laisvą bendravimo su vaiku tvarką, nes tarp šalių nėra dėl to ginčo. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su dukra.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu nepilnametei dukrai darytų neigiamą poveikį, todėl nustatytinas maksimalus dukros bendravimas su tėvu pagal ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką.

Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Ieškovas nurodo, kad minėtą transporto priemonę pardavė už 600 Eur, atsakovė nurodo, kad transporto priemonės vertė yra 4 000 Eur. Iš 2017 m. spalio 6 d. transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties matyti, kad minėtą transporto priemonę ieškovas pardavė D. R. už 600 Eur, sutartyje nurodant, kad transporto priemonė turi trūkumų (stabdžių sistema, vairo mechanizmas, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų) (2 t., b. l. 62). Liudytoja D. R. parodė, kad iš ieškovo transporto priemonę VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo už 600 Eur. Iš byloje esančių nuotraukų (2 t., b. l. 75–77) akivaizdžiai matyti, kad ieškovo parduota transporto priemonė VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), netinkama eksploatuoti, ką patvirtina ir šios transporto priemonės vertinimo ataskaita (3 t., b. l. 1–20), kurioje transporto priemonės vertė prieš sužalojimą nurodyta 1 380,00 Eur, o sužalotos transporto priemonės likutinė vertė – 185,00 Eur. Aptarti įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ieškovas transporto priemonę VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė savo giminaitei už ženkliai mažesnę kainą, negu rinkos vertė, todėl spręstina, jog transporto priemonės VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 600 Eur. Ieškovo už minėtą transporto priemonę gautos lėtos įtrauktinos į dalijamo sutuoktinių turto balansą.

Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, šis turtas yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad sofa-lova (600 Eur vertės), rašomasis stalas (60 Eur vertės), komoda (43 Eur vertės), pakabinama lentyna (20 Eur vertės), 4 pakabinamos spinteles (90 Eur vertės), kėdė (50 Eur vertės), pakabinamas šviestuvas (25 Eur vertės), stalinė lempa (13 Eur vertės) reikalingi nepilnametės dukros poreikiams tenkinti. Ieškovas šių daiktų egzistavimo, vertės bei jų būtinumo dukros poreikiams užtikrinti neginčijo, todėl šis turtas priskirtinas prie nedalytino, t. y. netrauktinas į dalintiną turtą ir perduotinas ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, neišieškant iš jos kompensacijos ieškovo naudai (3.89 straipsnio 1 dalis, CK 3.120 straipsnio 2 dalis).

Viso dalinto šalių turo vertė – 34 550 Eur (30 500 Eur (butas) + 400 Eur (transporto priemonė Audi A4 Avant) + 550 Eur (televizorius) + 1 300 Eur (miegamojo baldai) + 600 Eur (lėšos už parduotą transporto priemonę VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) + 300 Eur (indaplovė) + 400 Eur (šaldytuvas) + 500 Eur (universali viryklė). Ieškovui ir atsakovei tenkanti turto dalis – 17 275 Eur (34 550 Eur / 2) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 65/100 dalis ginčo buto. Pagrindinis atsakovės argumentas, kuriuo atsakovė grindžia šį reikalavimą – aplinkybė, jog ginčo buto įgijimui buvo panaudotos ne tik sutuoktinių bendros lėšos, bet ir 18 000 Lt jos asmeninių lėšų, kurias kaip dovaną atsakovė gavo iš savo motinos O. M. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas neginčija aplinkybės, kad buto įsigijimui ieškovės motina davė 18 000 Lt, kad šios lėšos yra atsakovės asmeninės lėšos, aplinkybes apie atsakovės motinos O. M. duotus pinigus patvirtina ir byloje esantis mokėjimo nurodymas, sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 135, 136) bei liudytoja atsakovės motinos O. M., kuri patvirtino minėtos sumos dovanojimo faktą ginčo buto pirkimui.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo bute atliktas kapitalinis remontas. Atsakovė teigia, kad ginčo buto remontą atliko samdyti darbininkai, remontui lėšas taupė šalys, buvo panaudoti ir atsakovės motinos duoti pinigai. Iš byloje esančių įrodymų sunku nustatyti, kokią sumą kuri iš šalių asmeninių lėšų skyrė buto remontui. Ieškovas nurodė, kad buto remontą vertina 13 362 Eur suma, kurią sudaro darbų kainą – 10 921 Eur, ir statybinės medžiagos – 2 441 Eur, atsakovė nurodė panašią ginčo buto remonto kainą, t. y. kad ginčo buto remonto darbai galėjo kainuoti apie 10 000 Eur. Iš byloje pateiktos ginčo buto remonto lokalinės sąmatos matyti, kad ginčo buto remonto kaina – 10 921,00 Eur (2 t., b. l. 71), iš statybinių medžiagų vertė – 2 441,43 Eur (2 t., b. l. 74), šių ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovė nepaneigė, detalių aplinkybių apie ginčo buto remontą, t. y. kokie meistrai, kokius darbus, už kokią kainą atliko atsakovė nenurodė, apie tai taip pat įrodymų nepateikė. Ieškovas nurodė, kad ginčo butą remontavo pats nuo darbo laisvu laiku, jo nurodytas aplinkybes iš dalies įrodo ir liudytojų D. R. bei V. R. parodymai, kurie parodė, jog jie kartu su ieškovu remontavo ginčo butą, liudytojai nurodė atliktų remonto darbų mastą, todėl teismui nekilo abejonių dėl šių liudytojų parodymų apie ginčo buto remontą. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto Registro duomenų matyti, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė iki jo remonto buvo 22 503 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data 2013-06-03) (1 t., b. l. 15), šalys 2013 m. birželio 13 d. už ginčo butą sumokėjo 62 000 Lt (17 956,44 Eur), 2018 m. vasario 7 d. duomenimis ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 30 500 Eur (2 t., b. l. 127), taigi, ginčo buto vidutinė rinkos vertė nuo jo įsigijimo padidėjo apie 7 997 Eur (30 500 Eur – 22 503 Eur), o vertės skirtumas tarp šalių sumokėtos sumos ir dabartinės vidutinės rinkos vertės yra 12 543,56 Eur (30 500 Eur – 17 956,44 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prisidėjimo prie bendro turto asmeninėmis lėšomis (18 000 Lt (5 213,16 Eur)) laipsnis nėra tiek didelis, kad sudarytų pagrindą dalyti turtą skirtingomis dalimis. Byloje pateikti atsakovės motinos mokėjimo nurodymai, kuriuose nurodyta, kad pinigai skiriami buto remontui, iš esmės teismo vertinimo nekeičia, nes nepateikti įrodymai, kad šie pinigai buvo panaudoti buto remontui. Įvertinus tai, kad ieškovas iš esmės rūpinosi ginčo buto remontu, į jį įdėjo savo darbą, kurį tiksliai įvertinti pinigine išraiška sudėtinga, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir atsakovei priteisti 65/100 dalis ginčo buto.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, o nagrinėjamu atveju skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami.

Šalys nesutaria ne tik dėl ginčo buto padalijimo, tačiau ir dėl kito joms priklausančio turto. Tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio Audi A4 Avant, (duomenys neskelbtini) (400 Eur). Atsižvelgus į bylos aplinkybes, spręstina, likusį turtą padalinti sekančiai: ieškovui priteistina 400 Eur vertės transporto priemonė Audi A4 Avant, (duomenys neskelbtini), 600 Eur lėšos už parduotą transporto priemonę VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur vertės šaldytuvas Elektrolux, 300 Eur vertės indaplovė Ariston, iš viso 1 600 Eur vertės turto; atsakovei – 500 Eur vertės universali viryklė, 1 300 Eur vertės miegamojo baldai, iš viso 1 800 Eur vertės turto. Ieškovui tenkanti turto dalis – 16 850 Eur (15 250 Eur + 1 600 Eur), atsakovei – 17 050 Eur (15 250 +1 800 Eur). Atsakovei tenkančio bendro turto dalis yra 200 Eur didesnė, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 100 Eur kompensacija. Atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę VW-MAN 9.150, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisimo atmestinas, nes gautos piniginės lėšos, pardavus minėtą transporto priemonę, įtrauktos į sutuoktinių dalijamo turto balansą, turtas šalims padalintas.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Iš ginčo buto plano matyti, kad jį sudaro 11,59 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 17-4; 19,80 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 17-6, 3,35 kv. m. balkonas, plane pažymėtas 17-7, 4,08 kv. m. ploto drabužinė, plane pažymėta 17-5; 5,66 kv. m. ploto virtuvė, plane pažymėta 17-3, 2,40 kv. m. vonios patalpa, plane pažymėta 17-2, 6,24 kv. m. koridorius, plane pažymėtas 17-1, 3,00 kv. m. rūsio patalpa, plane pažymėta R-25.

Šalių siūlomos ginčo buto naudojimosi tvarkos variantai iš esmės sutampa, tačiau nesutampa šalių pozicija dėl naudojimosi drabužine ir rūsiu. Ieškovas prašo paskirti drabužine naudotis jam, o rūsį paskirti atsakovei, atsakovė prašo drabužinę paskirti naudotis jai, o rūsį paskirti naudotis bendrai abiem šalims. Atsižvelgiant į rūsio paskirtį, į tai, kad ieškovas nenurodė priežasčių, kodėl būtent atsakovei turi būti paskirta naudotis rūsiu, todėl rūsio patalpa paskirtina naudotis šalims bendrai. Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove lieka gyventi šalių nepilnametė dukra, tokiu būdu dviem asmenims reikalinga didesnė patalpa, skirta asmeniniams daiktams – drabužiams, todėl drabužinė skirtina atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka atitinka naudojimosi bendru daiktu racionalumo, efektyvumo ir patogumo kriterijus, todėl ieškovui J. M. paskirtina naudotis kambariu, plane pažymėtu 17-4 (11,59 kv. m. ploto); atsakovei E. M. paskirtina naudotis kambariu, plane pažymėtu 17-6 (19,80 kv. m. ploto) su balkonu, plane pažymėtu 17-7 (3,35 kv. m. ploto), drabužine, plane pažymėta 17-5 (4,08 kv. m. ploto); kitomis buto patalpomis: virtuve, plane pažymėta 17-3 (5,66 kv. m. ploto), vonios patalpa, plane pažymėta 17-2 (2,40 kv. m. ploto), koridoriumi, plane pažymėtu 17-1 (6,24 kv. m. ploto), rūsio patalpa, plane pažymėta R-25 (3.00 kv. m. ploto), paskirtina ieškovui J. M. ir atsakovei E. M. naudotis bendrai (CK 4.75 straipsnis).

Ieškovas už patikslinto ieškinio reikalavimus turėjo sumokėti 710 Eur žyminį mokestį (100 Eur (dėl santuokos nutraukimo) + 610 Eur (20 345,43 Eur X 3 proc.), ieškovas sumokėjo 559 Eur (536,50 Eur + 22,50 Eur) (1 t., b. l. 6, 2 t., b. l. 114). Iš ieškovo valstybei priteistinas 132 Eur žyminis mokestis už išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio mokėjimo atsakovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnis). Iš viso ieškovo valstybės naudai priteistinas 283 Eur (710 Eur – 559 Eur + 132 Eur) žyminis mokestis.