Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. R.–B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goneras“ dėl preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl preliminariųjų sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir patirtų nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

25. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 9 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti būsimą patalpą Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės 31 d. Tą pačią dieną ieškovės tėvas ir atsakovė sudarė preliminariąją sutartį dėl būsimos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimo iki 2021 m. gegužės 31 d. Ieškovės tėvas iš preliminariosios sutarties kylančias teises ir pareigas 2022 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei. Pagal preliminariąsias sutartis ieškovė ir jos tėvas atsakovei už ketinamas įsigyti patalpas 2021 m. kovo 9 d. sumokėjo po 1 000 Eur pradinį įnašą. Teisėjų kolegija pažymi, jog preliminariųjų sutarčių 4.6 punkte įtvirtintas pirkėjo įsipareigojimas ne vėliau kaip per 90 dienų po preliminariosios sutarties sudarymo pagal pardavėjos pateiktas specifikacijas ir modelį pakeisti perkamame bute langus ir buto duris išlaikant vienodą pastato architektūrą, o 4.7 punkte numatytas pirkėjo įsipareigojimas tapus oficialiu patalpos savininku sutikti, kad pardavėjos generalinis rangovas atliktų pastato kapitalinio remonto darbus. Taip pat 2021 m. kovo 9 d. ieškovė ir jos tėvas sudarė statybos rangos sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) remonto darbų su atsakovės partnere (generaline rangove) UAB „Ekoseka“ ir pervedė jai po 4 000 Eur išankstinį apmokėjimą. Statybos rangos sutarčių objektai – butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), darbai atliekami pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), rangovė įsipareigojo atlikti sutartyje išvardytus pastato išorės ir vidaus statybos darbus (atlikti pilną pastato laiptinių ir koridorių apdailą, pakeisti langus laiptinėse, įrengti naują elektros instaliaciją, atnaujinti santechnikos mazgus ir atvesti įvadus iki perkamos patalpos bei įrengti apskaitos prietaisus (skaitiklius), įrengti automobilių stovėjimo aikštelę prie pastato, sutvarkyti aplinką, atnaujinti išorės fasadą), taip pat 1.1.7 punktu rangovė įsipareigojo „suformuoti patalpą, jeigu to reikalauja brėžinys, t. y. išmušant durų angą į kitą kambarį ir suformuojant sanmazgo vietą“. Nurodytos preliminariosios sutartys 2021 m. liepos 9 d. papildomu susitarimu papildytos 4.8 punktu, numatančiu, kad pirkėjas, pasirašydamas turto pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigoja pasirašyti pastato priežiūros paslaugų teikimo sutartį su UAB „Euro cleaning Service“. Atsakovė 2021 m. gegužės 25 d. pratęsė preliminariųjų sutarčių įvykdymo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 1 d., 2021 m. liepos 29 d. dar kartą pratęsė iki 2021 m. rugsėjo 30 d., o 2021 m. rugsėjo 21 d. – trečią kartą iki 2021 m. lapkričio 30 d. Sutartys dėl aukščiau nurodytų patalpų remonto (rangos darbų) su UAB „Ekoseka“ taip pat buvo pratęstos iki 2021 m. lapkričio 15 d.

26. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. kovo 29 d. taip pat sudarė tris preliminariąsias sutartis dėl būsimų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriomis atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti būsimas patalpas iki 2021 m. rugsėjo 30 d., pagal preliminarias sutartis ieškovė atsakovei sumokėjo iš viso 15 000 Eur avansą, taip pat 2021 m. kovo 29 d. ieškovė ir UAB „Ekoseka“ sudarė tris statybos rangos sutartis dėl nurodytų patalpų remonto darbų ir sumokėjo 3 000 Eur avansą. Nurodytos preliminariosios sutartys 2021 m. liepos 9 d. papildomu susitarimu papildytos 4.8 punktu, numatančiu, kad pirkėjas, pasirašydamas turto pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigoja pasirašyti pastato priežiūros paslaugų teikimo sutartį su UAB „Euro cleaning Service“. Nurodytos preliminariosios sutartys 2021 m. rugsėjo 29 d. pakeistos, jų 8.2 punktas, reglamentuojantis teisines pasekmes, jeigu iki nustatyto termino nebus sudaryta pagrindinė sutartis dėl pardavėjos kaltės, išdėstytas nauja redakcija. Taip pat 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovė pratęsė preliminariųjų sutarčių įvykdymo terminą iki 2022 m. sausio 31 d., o UAB „Ekoseka“ pratęsė rangos sutarčių dėl remonto darbų įvykdymo terminą iki 2022 m. gegužės 31 d.

28. Ieškovei reikalaujant pripažinti vienašalį preliminariųjų sutarčių nutraukimą neteisėtu, pažymėtina, kad UAB „Goneras“ pranešimuose plačiau nėra detalizuota ir paaiškinta, kokį konkrečiai savininko teisių pažeidimą padarė ieškovė ar jos tėvas, toks paaiškinimas iš dalies išdėstytas tik aptartame atsakovės 2022 m. sausio 24 d. atsakyme į ieškovės pretenziją. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog ieškovė dar 2021 m. spalio 13 d. atliko atsakovei mokėjimus pagal preliminariąsias sutartis, o elektroninis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog 2021 m. lapkričio 4 d. teiravosi atsakovės UAB „Goneras“, kada bus galima pasirašyti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau iš atsakovės tą pačią dieną gavo pranešimą apie visų penkių preliminariųjų sutarčių nutraukimą.

29. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK reglamentuotas ir tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

30. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra būdinga tai, kad tokios sutarties šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

31. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020). Tokią pačią išvadą leidžia daryti ir ginčo šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių nuostatos, kuriose aptarta šalių atsakomybė už pagrindinės sutarties nesudarymą.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimą bylose, kuriose sprendžiami civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį klausimai, yra nurodęs, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad, priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė preliminariąsias patalpų pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove.

34. Nors apeliantė argumentavo ir kaip vieną iš preliminariųjų sutarčių nutraukimo pagrindą nurodė aplinkybę, jog ieškovė, nebūdama patalpų (duomenys neskelbtini) savininke ir neturėdama patalpų savininkės (atsakovės) sutikimo atliko jose griovimo darbus, savavališkai pakeitė patalpų išplanavimą, užteršė aplinką statybinėmis atliekomis ir pablogino patalpų būklę bei sumažino jų vertę, apeliantės argumentus paneigia visuma byloje esančių įrodymų bei pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. posėdžiuose apklaustų liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog preliminariosiomis sutartimis šalys susitarė dėl būsimų nekilnojamųjų daiktų – poilsio patalpų pirkimo–pardavimo, t. y. atsakovė buvo įsipareigojusi tinkamai sukurti (suformuoti) atskirus nekilnojamuosius daiktus – poilsio patalpas, esančias 1984 m. statybos pastate (duomenys neskelbtini). Šiuo tikslu atsakovė (jos generalinė rangovė UAB „Ekoseka“) turėjo atlikti pastato kapitalinį remontą, apšiltinti pastato išorę, sutvarkyti laiptines, pakeisti ir įrengti elektros įvadus, vamzdyną, o esant reikalui – ir suformuoti patalpas. Tas pats pasakytina ir apie pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė teigia, kad preliminariųjų sutarčių nuostatos nesuteikė teisės pirkėjai pačiai atlikti kokius nors darbus, o preliminariosiomis sutartimis pirkėja įsipareigojo suteikti leidimą generaliniam rangovui atlikti pastato kapitalinius remonto darbus tik po to, kai taps oficialia patalpos savininke, faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantis šalių susirašinėjimas bei liudytojų parodymai patvirtina, jog būsimieji pirkėjai buvo skatinami kuo greičiau atlikti statybos darbus ketinamose įsigyti patalpose, jiems buvo leidžiama keisti patalpų išplanavimą, t. y. nugriauti esančių vonios kambarių pertvaras ir pastatyti naujas, kad formuojant patalpas kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, šie darbai būtų baigti. Tiek liudytojas M. P., tiek liudytoja J. J., iš atsakovės taip pat įsigiję patalpas pastate (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame pastate, kuriame dvi patalpas ketino įsigyti ir ieškovė, parodė lygiai taip pat savo jėgomis ir sąskaita atlikę vonios pertvarų griovimo darbus ir pastatę naujas, nudaužę seną lubų ir sienų tinką, betonavę grindis, paruošę patalpas apdailos darbams, klijavę plyteles ir pan. dar iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jokių atskirų rašytinių susitarimų su atsakove ar jos rangove dėl šių darbų atlikimo nebuvo, buvo leidžiama atlikti visus norimus vidaus patalpų statybų / įrengimo darbus, jokių pretenzijų dėl to nebuvo sulaukę, o langų ir durų pakeitimus buvo skatinami atlikti kuo greičiau, kadangi iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio generalinis rangovas turėjo atlikti pastato renovaciją, o nepakeitus langų nebuvo galima pabaigti pastato fasado apdailos darbų. Buvęs atsakovės direktorius D. D. taip pat parodė, kad jokių atskirų susitarimų su būsimaisiais pirkėjais dėl patalpų vidaus įrengimo darbų nebuvo, iki pagrindinių sutarčių sudarymo jiems buvo leidžiama atlikti paruošiamuosius darbus patalpų vidaus apdailai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad būsimieji patalpų pirkėjai, pasirašę preliminariąsias sutartis su atsakove dėl patalpų įsigijimo, taip pat turėjo pasirašyti ir rangos sutartis su atsakovės partnere generaline rangove UAB „Ekoseka“ dėl pastato išorės ir vidaus statybos darbų atlikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai apeliantės teiginiams, 2021 m. balandžio 20 d. ieškovės ir generalinės rangovės susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovė teiravosi, kiek kainuotų perkelti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patalpų duris ir išgriauti vidaus sienas. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei dar 2021 m. balandžio mėnesį turėjo ir galėjo būti žinoma, jog ieškovė ketina griauti patalpų vidaus pertvaras, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų sulaukusi dėl to pretenzijų, kad atsakovė būtų nurodžiusi, jog pertvarų griovimas nėra galimas ar pan., o apeliantės teiginius, kad būsimiesiems pirkėjams buvo leista atlikti tik paruošiamuosius darbus patalpų vidaus apdailai, bet ne griovimo darbus, paneigia liudytojais apklaustų kitų tame pačiame pastate (duomenys neskelbtini), patalpas įsigijusių asmenų parodymai.

35. Įvertinus aplinkybę, jog pastatas (duomenys neskelbtini), yra 1984 m. statybos, jame buvo atliekamas kapitalinis remontas, keičiami elektros įvadai, vamzdynas, atsižvelgus į liudytojų parodymus, jog pastatas buvo senas, patalpos neremontuotos, bei byloje esančias patalpų foto nuotraukas, taip pat pripažintini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad ieškovė, ketinamose įsigyti patalpose nudaužiusi sienų plyteles, nulupusi buvusius tapetus ir pan. sugadino vidaus apdailą ir sumažino patalpų vertę. Akivaizdu, kad ieškovės ketinamos įsigyti patalpos buvo apleistos, tokios būklės, kad jose turėjo būti padaryta nauja vidaus apdaila, kad jomis būtų galima naudotis. Teisėjų kolegija pažymi ir aplinkybę, kad būtent patalpos, kurių adresas (duomenys neskelbtini), ir dėl kurių įsigijimo už 19 169 Eur kainą 2021 m. kovo 9 d. preliminariąją sutartį buvo sudaręs ieškovės tėvas, buvo parduotos 2021 m. spalio 29 d. kitiems asmenims už 30 000 Eur. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė pagrindžia, jog ieškovė savo veiksmais patalpų kainos nesumažino. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė preliminariąją sutartį su ieškove dėl šių patalpų nutraukė tik 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. beveik po savaitės jas pardavusi, o tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ikisutartiniuose santykiuose nebuvo sąžininga su ieškove.

36. Taip pat apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad ieškovė paliko daug statybinių atliekų, užteršė aplinką. Priešingai, ieškovė 2021 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku teiravosi atsakovės, ar šiukšlės bus išvežtos ir nurodė, kad už jų išvežimą nėra gavusi sąskaitos, o iš ieškovės pateiktų 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitų faktūrų Nr. Nr. 0011 ir Nr. 0012 ir pinigų priėmimo kvitų matyti, kad ieškovė sumokėjo už statybinių atliekų iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pašalinimą.

37. Apeliantei teigiant, kad ieškovės elgesį paskelbus apie patalpų (duomenys neskelbtini) pardavimą vertina kaip nesąžiningą, t. y. ieškovei ketinant parduoti jai nuosavybės teise dar nepriklausančias patalpas, pažymėtina, jog, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šių patalpų preliminariųjų sutarčių 9.4 punkte numatyta, kad pardavėja sutinka, jog iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos pirkėjai bus leista persirašyti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį tomis pačiomis sąlygomis pirkėjo oficialiai nurodytam kitam asmeniui ar įmonei. Vertinant šios sutarties sąlygos nuostatas, sutiktina su ieškove, kad apeliantė per plačiai interpretuoja šį punktą teigdama, jog tik susiklosčius ieškovei nepalankioms sąlygoms ir jai pačiai negalint sudaryti pagrindinės sutarties, ji gali pakeisti pirkėją į savo įmonę ar sau artimą asmenį. Preliminariosiose sutartyse nėra nuostatos, kad teisę ieškoti kitų pirkėjų patalpoms ieškovė įgyja tik susiklosčius jai nepalankioms sąlygoms, taip pat nėra nuostatų, kad kitas ieškovės surastas pirkėjas gali būti tik jos įmonė ar jai artimas asmuo, kaip teigė liudytoju pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas buvęs atsakovės direktorius. Šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad 2022 m. liepos 14-15 d. ieškovė su atsakove derino ieškovės pakeitimą nauju pirkėju, atsakovė dėl to nereiškė pretenzijų, šalys tarėsi dėl tokio veiksmo įforminimo, taigi, visiškai nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad šiuo požiūriu ieškovė iš esmės pažeidė preliminariąsias sutartis ar ieškovės interesus. Aplinkybė, kad ieškovė siekė patalpas parduoti brangiau nei atsakovės preliminariosiose sutartyse nurodyta kaina, taip pat niekaip nepažeidžia atsakovės interesų, ypač vertinant, kad atsakovė yra kvalifikuota teisinių santykių dalyvė, profesionalus statybų srities ir nekilnojamojo turto pardavimo subjektas.

38. Kaip minėta, CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo, tačiau nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009).

39. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 ). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021).

40. Kasacinio teismo praktikoje civilinės atsakomybės pažeidus pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad turi būti ginamas tikrumo interesas, o tam tikrais atvejais – ir lūkesčio interesas. Šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta, paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią derybų pažangos laipsnį. Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas, kuris yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudarius pagrindinę sutartį. Taigi teisinės apsaugos apimtį ikisutartiniuose santykiuose lemia pati šių civilinių teisinių santykių prigimtis ir tai, kad tam tikrame derybų etape yra sukuriamas šalių tarpusavio pagrįstas pasitikėjimas, todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, nukentėjusiai sutarties šaliai turi būti atlyginami nuostoliai už šalių tarpusavio pagrįsto pasitikėjimo, kuris gali prilygti tinkamą sutarties įvykdymą saugančiam lūkesčio interesui, sužlugdymą. Jeigu ikisutartiniai santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas tarpusavio pasitikėjimas, kuris iš esmės yra artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį, o nesąžininga šalis sužlugdė šį pagrįstą tarpusavio pasitikėjimą, taikant nesąžiningos šalies ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

41. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šalių derybos buvo labai pažengusios, atsakovė ne kartą tęsė preliminariųjų sutarčių vykdymo terminus, ieškovė sutiko laukti, 2021 m. rugsėjo 21 d. preliminariųjų sutarčių dėl patalpų (duomenys neskelbtini) terminai pratęsti iki 2021 m. lapkričio 30 d., preliminariųjų sutarčių dėl patalpų (duomenys neskelbtini) terminai pratęsti iki 2022 m. sausio 31 d., ieškovė dar 2021 m. spalio 13 d. atliko atsakovei mokėjimus pagal preliminariąsias sutartis, 2021 m. lapkričio 4 d. teiravosi atsakovės UAB „Goneras“, kada bus galima pasirašyti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau vietoje atsakymo gavo pranešimus apie visų penkių preliminariųjų sutarčių nutraukimą, kuris teismo pripažintas nepagrįstu, o apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.

42. Kaip minėta, preliminariosiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo pakeisti langus patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), langų projektą ir kainą derino su atsakovės generaline rangove, atsakovė 2021 m. liepos 1 d. elektroniniu laišku ieškovei nurodė, kad ji vėluoja pakeisti langus ir paklausė, kada ieškovė ketina tai padaryti, ieškovė atsakė, jog užsakė langus ir darbai bus atlikti apie liepos 22-23 d. Pažymėtina, kad kaip liudytojas apklaustas buvęs atsakovės direktorius parodė pripažįstantis ieškovės patirtas išlaidas už langų pakeitimą kaip būtinas tinkamai vykdant preliminariąsias sutartis, o 2021 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku UAB „Ekoseka“ paprašė ieškovės atsiųsti sąskaitą už langus nurodžiusi, jog grąžins pinigus, kadangi preliminarioji sutartis nutraukta. Tačiau, kaip matyti iš procesinės atsakovės pozicijos, ji neigia turinti atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už langus teigdama, jog ieškovė neįrodė pirkusi langus būtent ketintoms įsigyti patalpoms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, ieškovė pateikė įrodymus, paneigiančius šiuos atsakovės teiginius. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2021 m. birželio 10 d. ieškovės tėvas UAB „Termo langai“ sumokėjo 1000 Eur, mokėjimo paskirtis – pasiūlymo Nr. 210609-03RP, ieškovė ir UAB „Termo langai“ 2021 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė langų montavimo patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. 210609-03RP ir tos pačios dienos atliktų darbų (langų montavimo) priėmimo–pridavimo aktą bei pateikė 2021 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo UAB „Termo langai“ pavedimą 2570 Eur. Taigi, iš viso ieškovė už langų pakeitimą patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip buvo reikalauta pagal preliminariąsias sutartis, patyrė 3 570 Eur išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovė.

43. Nors apeliantė argumentuoja, kad ieškovė griaudama sienas patalpose ir naudodamasi dizainerės paslaugomis projektuojant patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) interjerą, veikė neteisėtai ir savo rizika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šias ieškovės patirtas išlaidas nagrinėjamu atveju taip pat turi atlyginti atsakovė. Nustatyta, kad būsimieji pirkėjai, sudarę preliminariąsias sutartis, buvo skatinami kuo greičiau atlikti ne tik langų pakeitimo, bet ir vidaus įrengimo darbus, kad jiems buvo leidžiama keisti patalpų išplanavimą, ardyti vonios kambario pertvaras, atsižvelgiant į tai, kad buvo atliekamas kapitalinis remontas, patalpos buvo neremontuotos, jose turėjo būti padaryta nauja apdaila, o šalių derybos buvo toli pažengusios ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų galėjusi numanyti, jog atsakovė vienašališkai nutrauks preliminariąsias sutartis, darytina išvada, kad ieškovė galėjo turėti pagrįstą pasitikėjimą atsakove ir įsitikinimą, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju turi būti ginamas ir ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, jog bus sudarytos pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys ir ieškovė įgis preliminariosiose sutartyje nurodytas patalpas. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė turėjo rimtą ketinimą įsigyti patalpas, atsakovės leidimu atliko jose paruošiamuosius darbus apdailos atlikimui, už kuriuos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sumokėjo iš viso 4 000 Eur (1 700 Eur ir 2 300 Eur pagal sąskaitas faktūras AV Nr. 11 ir AV Nr. 12), o 2021 m. kovo 19 d. pagal sąskaitą faktūrą ES Nr. 07 sumokėjo 1 000 Eur už butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), interjero projektus, kurie ieškovei atsiųsti telefonu interneto pokalbių programėle, taigi, priešingai nei teigia apeliantė, interjero dizaino paslauga ieškovei suteikta ir jos rezultatas perduotas.

44. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė, neteisėtai nutraukusi preliminarias sutartis, privalo atlyginti ieškovės patirtas 8 570 Eur išlaidas (nuostolius) patalpų pagerinimui ir nėra teisinio pagrindo takyti apeliantės nurodytą CK 6.253 straipsnio 5 dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje reikšmingų įrodymų visumos. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, juo labiau, kad šios išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas ir nenukrypstant nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

46. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

47. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

50. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.

51. Ieškovė prašo priteisti 605 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goneras“ 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) ieškovės K. R.–B. naudai apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.