- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- 1-35-363/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38867-2021-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė
- Nukentėjusysis
- M. L., S. Š.
- Kaltinamasis
- M. L., S. Š.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas, Marius Venckus
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.4.4.2.1Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 1 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis - registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vietos - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo.
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis - UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad kaltinamieji pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
1.1. Tai yra, kaltinamasis M. L., 2021 m. lapkričio 6 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, medžiotojų namelio kieme, adresu (duomenys neskelbtini), abipusių muštynių su S. Š. metu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia sudavė vieną smūgį S. Š. į veido sritį, taip padarydamas jam nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių lūžius, nosies odos nubrozdinimus, poodinę kraujosruvą bei kraujavimą iš nosies kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų.
1.2. Kaltinamasis S. Š., 2021 m. lapkričio 6 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, medžiotojų namelio kieme, adresu (duomenys neskelbtini), abipusių muštynių su M. L. metu, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, jį pastūmė dėl ko pastarasis griuvo ant grindinio plytelių, taip jam padarydamas dešinės plaštakos V delnakaulio galvos lūžį, bei odos nubrozdinimus plaukuotoje galvos dalyje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.
2.1. Kaltinamasis M. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad nelabai pamena įvykio aplinkybių, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iki konflikto su S. Š. buvo pažįstami. Abu ėjo į medžioklę, buvo varovais. Po medžioklės, jis, S. Š. ir N. S. pasiliko pratęsti vakarą namelyje, vartojo alkoholį, išgėrė gal butelį, kiti medžiotojai išvyko. Jis ir S. Š., sėdint prie stalo, pradėjo konfliktuoti dėl medžioklės, kas ne taip varė, ne ten nuėjo ir pan. bei konfliktavo dėl jo mamos, kadangi S. Š. apie ją negražiai kalbėjo, sakė sudegins namus. Konflikto metu kilo abiejų balso tonai, vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Dar tebesėdint prie stalo perėjo prie smurtinių veiksmų, tai truko apie 10-20 minučių. Nežino, kuris fizinį kontaktą pradėjo pirmas. N. S. jį ir S. Š. ramino, tikriausiai bandė skirti, bet jiedu nereagavo. Išėjo į lauką parūkyti, S. Š. stovėjo tarpduryje. Einant pro duris vienas kitą palietė, apsižodžiavo ir apsistumdė. Mušėsi lauke, N. S. buvo namelyje, nežino, kada jis išėjo į lauką. Lauke apsižodžiavo, S. Š. sudavė, jis sudavė, buvo parvirtę ant žemės, jis visu kūnu krito ant žemės, S. Š. irgi buvo parkritęs, parkrito, turbūt, nes abu neišlaikė pusiausvyros. S. Š. buvo pastūmęs ir sudavęs jam, sudavė į veidą kumščiu, 1-2 smūgius. Jis smūgiavo S. Š. į veidą krumpliais. Kai S. Š. sudavė, prarado pusiausvyra, krito ant rankos ir lūžo pirštas. Kodėl krito S. Š., nežino. Grūmėsi ant grindinio, N. S. stovėjo tarpduryje. Grumtynių metu buvo N. S. priėjęs, jis šaukė, kad nusišneka, kaip maži vaikai, juos ramino. Pažįstama O. N., kuri yra S. Š. kaimynė, atvažiavo, kai jiedu su S. Š. gulėjo ant žemės, ji kažką šaukė. Jiedu su S. Š. atsistojo ir išsiskirstė, S. Š. išvyko su O. N., o pats pasiskambino ir jį parvežė namo. Lauke konfliktas truko 20-30 s, nebuvo praradęs sąmonės. Nežino, kas iškvietė policiją, tądien su pareigūnais nekalbėjo, pastarieji atvyko kitą dieną. Nežino, ar buvo kraujo, kadangi buvo tamsu. Turi abejonių, ar kas nors fiziškai bandė jiedu su S. Š. išskirti. N. S. teigė, kad neturi pretenzijų.
Neigiamai vertina savo poelgį, neturėjo tikslo pažeisti viešosios tvarkos, šalia jo ir S. Š. buvo tik N. S.. Po įvykio su S. Š. bendravo, abu, mano, kad pasielgė vaikiškai. N. S. dėl jo ir S. Š. patyrė gėda prieš kitus būrelio narius. Šiuo metu neturi jokių pajamų, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ligonių kasai gydymo išlaidas atlygino, mano, galėtų atlyginti S. Š. 2000 eurų žalą per 1 metus. S. Š. atsiprašė, paspaudė ranką, abu gailisi, kad to nepadarė anksčiau. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Kaltinamasis S. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad M. L. pasakė taip, kaip ir buvo, viskas buvo dėl medžioklės. M. L. yra pažįstamas. Po medžioklės namelyje pasiliko trise: jis, M. L. ir N. S., vartojo alkoholį, išgėrė 1-2 butelius. Kilo ginčas dėl medžioklės varymo, vienas kitą su M. L. kritikavo medžioklės metu. Nepamena, kodėl kilo ginčas namelyje, buvo tik žodinis konfliktas. Apie M. L. mamą nekalbėjo. Kas vyko lauke neatsimena, pamena, kad patys išėjo į lauką parūkyti, N. S. jų nevarė. Kai jiedu su M. L. šaukė, gal kažką sakė N. S.. Kai parūkė, buvo praradęs sąmonę, nes M. L. trenkė, nežino, kiek laiko buvo be sąmonės. Pamena, kad kai rūkė vienas kitą stumdė, dėl pastūmimų buvo parkritę. Vienu metu parkritę buvo „susikibę“. M. L. smūgiavo kumščiu, prisimena, vieną smūgį, negali pasakyti, į kurią kūno dalį. Pačiam smūgiavo į veidą, nežino, kiek smūgių buvo, tuo metu skausmo nejautė. Pamena, kad kai atgavo sąmonę, gulėjo ant žemės, muštynių nebevyko, atvažiavo kaimynė O. N., jo pasiimti ir jis išvyko, O. N. į automobilį jo nevedė. Nežino, ar juos reikėjo išskirti, kaip O. N. atvyko į kiemą, ar dar norėjo muštis. Ką veikė N. S. nežino, žino, kad buvo kraujo. Kokie buvo padaryti sužalojimai M. L. nežino. Grįžus namo, O. N. iškvietė greitąją med. pagalbą, atvyko ir policija. Turėjo M. L. pretenzijų.
Konfliktui įtakos turėjo vartotas alkoholis. N. S. pretenzijų neturi. Neigiamai vertina savo elgesį, su M. L. vienas kito atsiprašė. Tikslo, pažeisti viešąją tvarką – neturėjo.
2.3. Liudytojas N. S. parodė, kad maždaug prieš du metus, tikriausiai, spalio mėnesį, trise, t. y. jis, M. L. ir S. Š., pasiliko medžiotojų namelyje, vartojo alkoholį, nežino, kiek išgėrė, pats jautėsi apgirtęs. M. L. ir S. Š. namelyje susikivirčijo, jis žiūrėjo įrašus „Facebook“ paskyroje, nekreipė dėmesio, dėl ko konfliktavo, S. Š. ir M. L.. Jie sėdėjo skirtingose stalo pusėse, kai čiupo vienas kitam už gerklės, kelis kartus juos skyrė, vėliau jiedu išėjo konfliktuoti į lauką ir jis nebematė, kas vyko. Namelyje buvo apie valandą, buvo tamsus paros metas. Būnant namelyje, nemano, kad galėjo vienas kitam suduoti, namelyje kraujo nebuvo. Konfliktuojant namelyje užgavo jam koją, todėl liepė S. Š. ir M. L. eiti lauk, jie klausė. Namelyje nereagavo į žodinį raminimą, skyrė rankomis. Namelis priklauso būreliui, buvo atsakingas už namelį, nes buvo vienintelis būrelio narys. Kai juos išvijo, maždaug po 10 min. atvyko O. N.. M. L. vos netrenkė O. N., jis M. L. pasakė, kad jei jai trenks, gaus nuo jo. Nežino, ar M. L. taip elgėsi galvodamas, kad tai S. Š.. Nežino, kas vyko lauke, tik vėliau pamatė, išėjęs iš namelio, kad M. L. ir S. Š. susimušė, juos išskyrė, S. Š. nuvedė į automobilį. Gali būti, kad lauke buvo triukšmas, bet nekreipė dėmesio. Nežino, kiek kas smūgių sudavė, kaip reagavo O. N., pats į įvykį niekaip nereagavo. Jo atžvilgiu smurtas nebuvo panaudotas, mano, kad kaltas alkoholis, nemanė, kad iki tiek išsivystys konfliktas. Nepatyrė streso, neigiamų emocijų dėl įvykio, nesijaučia nukentėjęs, žala nepadaryta, pretenzijų neturi. Visi trys lankė vieną mokyklą, tai buvo pirmas vakaras, kai visi trys vartojo alkoholį. Namelis yra kaimo pakraštyje, 200-300 m nuo gyvenamųjų namų, jo teritorija apšviesta.
2.4. Liudytoja O. N. parodė, kad S. Š. yra gyvenimo draugas, M. L. pažįsta iš jaunystės, viskas vyko prieš pusantrų-dvejus metus. Su S. Š. kalbėjo telefonu, visi trys, t. y. S. Š., N. S. ir M. L., prašė parvežti namo, jie juokavo, bendravo linksmai. Susitarė, kad po valandos ji atvažiuos. Atvažiavusi sustojo prie medžiotojų namelio, kuris randasi (duomenys neskelbtini), kiemas buvo apšviestas, matėsi, kad vienas asmuo guli, kitas muša. Priėjusi arčiau pamatė, kad M. L. kumščiais muša, ant nugaros gulintį, S. Š. į veido ir galvos sritį, S. Š. viena ranka nuo savęs stūmė M. L.. Buvo suduoti keli smūgiai į veidą. Bandė juos išskirti, bandė M. L. traukti paėmusi už peties, bet jis nereagavo, tada ėmė rėkti, stipriau patraukė už peties M. L.. Tada M. L. šiek tiek atsisuko į ją, buvo užsimojęs kumščiu. N. S. išėjo iš namelio ir pasakė, kad netrenktų O. N., tuomet N. S. patraukė M. L., šis nulipo nuo S. Š.. Nežino, ar N. S. stebėjo konfliktą, jis sakė nenorintis kištis, tiesiog padėjo išskirti, ramino juos žodžiais, nežino, ar M. L. ir S. Š. grumtynių metu kažką sakė, bet akivaizdžiai visi trys buvo neblaivūs. Buvo daug kraujo, kuris buvo iš S. Š., išsigando. Padėjo S. Š. atsikelti nuo žemės, įsodino į mašiną, davė popierinį rankšluostį kraujui nusivalyti. S. Š. klausė ar iškviesti medicinos pagalbą ir policiją, bet pastarasis greitosios atsisakė. Nežino, kiek truko muštynės, buvo išsigandusi, pasimetusi, drebėjo, neklausė, kodėl įvyko muštynės. M. L. prašė parvežus S. Š., parvežti jį ir N. S., ji atsakė, kad nežino ar parveš. Vežant namo S. Š., jis su ja nekalbėjo, gali būti, kad buvo praradęs sąmonę. Grįžus namo, pasikvietė kaimyną, kad padėtų išlaipinti iš mašinos S. Š.. Įėjus į kambarį, S. Š. sakė, kad skauda galvą ir nosį, S. Š. nusiprausus, pasimatė, kad kažkas padaryta veidui, prakirstas antakis, todėl pasiūlė kviesti greitąją, S. Š. sutiko ir kaimynas iškvietė. Jai skambino M. L. ir N. S., klausė ar kvietė policija ir greitąją, ji atsakė teigiamai, jie klausė ar parveš juos, lauks medžiotojų namelyje. Kai S. Š. išvežė greitoji, ji skambino N. S., klausė ar dar reikia jį su M. L. parvežti, N. S. atsakė, kad nereikia, grįžo į M. L. namus. Mano, kad S. Š. nesimušė, nesigrūmė, tik gynėsi. Medžiotojų namelis yra šalia pagrindinio kelio, apie 50 m pavažiavus keliuku, atviroje vietoje.
2.5. Liudytojas E. N. parodė, kad datos tiksliai nepamena, buvo gautas pranešimas iš BPC, pranešimo turinio nepamena, dirbo Rietavo PK su M. N., tuo metu dirbo Rietavo PK vyresniuoju tyrėju, reagavo į įvykį, vyko pas S. Š.. Kaltinamuosius pažįsta tik iš įvykio. Gavo pranešimą dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Ten nuvykus, buvo S. Š. kruvinu veidu, jam nustatė girtumą, atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Jis dar pasakojo tas aplinkybes, kad prie medžiotojų namelio susimušė. Jis nurodė, kad su M. L. susimušė, dėl ko susimušė, tiksliai neįvardins, daug laiko praėjo. S. Š. rado namuose, jis papasakojo, kad prie medžiotojų namelio buvo sumuštas. Tada gal ir pasakojo detaliau, kaip buvo sumuštas, bet dabar nepamena. Pas S. Š. namuose buvo O. N., ji paaiškino, kad iš medžiotojų namelio parvežė S. Š. namo, o ar matė tas aplinkybes, nepasakys. Tarnybinį pranešimą surašė įvykio vietoje, iš to, ką sakė. Išvažiavo į įvykio vietą, bevažiuojant buvo automobilis nuo kelio nuvažiavęs, todėl į įvykio vietą nebenuvažiavo. S. Š. buvo susijaudinęs, jis plovėsi veidą, nes veidas buvo kruvinas. Jis gal ir paaiškino, dėl ko įvyko konfliktas, bet dabar jau nepamena. O. N. buvo kažkiek susijaudinusi, bet ne tiek, kiek S. Š.. Ji buvo blaivi.
2.6. Liudytojas M. N. parodė, kad dirba Rietavo PK tyrėju, reaguoja į vykius. Kaltinamuosius pažįsta iš jaunystės laikų. Buvo gautas pranešimas, kad yra sumuštas asmuo tokiu adresu ir nuvyko tuo adresu. Tas buvo prieš pusantrų metų gal ir daugiau. Pranešimas buvo gautas iš budėtojo. Dėl pranešimo reikėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini), į S. Š. namus. Pamena, kad S. Š. sėdėjo ant kėdės, buvo indas su vandeniu ir visas kruvinas veidas. Kažką aiškinosi, kol greitoji atvyko. S. Š. pasakojo, kad buvo prie medžiotojų namelio, susimušė ar sumušė. S. Š. sakė, kad muštynės buvo su M. L.. S. Š. nepasakė tiksliai, dėl ko buvo konfliktas. Namuose pas S. Š. dar buvo O. N., jos paaiškinimų neprisimena. S. Š. emocinės būsenos neprisimena. Neblaivumą visą laiką nustato, kai atvažiuoja į įvykį. Matėsi, kad S. Š. neblaivus. Vykstant į įvykio vietą pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kadangi ten buvo girtas vairuotojas, tai dirbo su girtu vairuotoju. Su kitu kaltinamuoju tą dieną nekalbėjo, kiti kolegos ryte važiavo tikslinti įvykio aplinkybių.
2.7. Liudytoja A. J. parodė, kad yra M. L. pusseserė, S. Š. nepažįsta. M. L. labai išgyvena dėl įvykio, gailisi ir dabar. Ryte po įvykio verkė. Po įvykio matė, kad buvo atvykusi policija, pačio įvykio nematė, bet M. L. pasakojo, kad buvo grumtynės. Buvo pateikusi prašymą dėl laidavimo, žino, ką turėtų daryti būdama laiduotoja, mano, kad gali daryti teigiamą įtaką M. L.. Gyvena šalia M. L., dažnai susitinka. Kadangi yra vyresnė, M. L. jos klauso, paprašius visada padeda. Mano, kad M. L. padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs. M. L. nepiktnaudžiauja alkoholiu, nėra mačiusi pas jį išgertuvių. M. L. elgesį vertina blogai, mano, kad alkoholis turėjo įtakos tam. M. L. apibūdino, kaip draugišką, mylintį vaikus, nekonfliktišką.
2.8. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Rietavo policijos komisariato (toliau – PK) tyrėjo Laimono Dargevičiaus 2021-11-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-11-07 gautas Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėjo M. N. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2021-11-06 apie 23:18 val., dirbant kartu su Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėju E. N., iš Klaipėdos OVS budėtojo gautas pranešimas, kad ką tik parvažiavo kaimynas S. Š. apie 24 metų sumuštas. Galimai sulaužyta nosis, praskeltas antakis. Prieš pusvalandį sumušė sugėrovai medžiotojų namelyje. Laukia (duomenys neskelbtini), namo Nr. (duomenys neskelbtini). Pasitiks lauke. Informuota GMP. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas M. K., gyvenantis tuo pačiu adresu, kuris paaiškino, kad grįžo į namus jo kaimynas S. Š. kruvinu veidu, kurį galimai kažkas sumušė. Užėjus į namus, ant kėdės sėdėjo S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad vartojo alkoholį su pažįstamu galimai M. L. prie medžiotojų namelio, tikslios vietos nenurodė, (duomenys neskelbtini) ir sukonfliktavo, ko pasėkoje jam iš kažko trenkė į veido sritį, dėl ko galimai prarado sąmonę, ir nebegalėjo nurodyti kas vyko toliau. Taip pat pas S. Š. buvo O. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad, atvykusi parvežti S. Š. namo, nuo medžiotojų namelio pamatė, kaip M. L. mušė S. Š.. Moteris šį konfliktą matė iš toliau, į jį nesikišo. S. Š. pas ją į automobilį atėjo kruvinu veidu. Moteris jį parvežė į namus, daugiau apie įvykį nieko nekomentavo. S. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,86 promilių girtumas. Atvykę GMP išsivežė asmenį į Plungės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. 2021-11-07 iš Plungės ligoninės priėmimo skyriaus gautas pranešimas, kad buvo pristatytas apžiūrai S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas nosies kaulo lūžis, viršutinio žandikaulio bei skruostikaulio lūžis, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pranešė A. (I t., b. l. 1-5).
2.9. Iš Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėjo Laimono Dargevičiaus 2021-11-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-11-08 iš Klaipėdos Universitetinės ligoninės gautas pranešimas, kad į Priėmimo skyrių kreipėsi M. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris medikams paaiškino, kad 2021-11-06, laiko nenurodė, (duomenys neskelbtini), sumušė pažįstamas asmuo. Po medikų apžiūros M. L. diagnozuotas galvos sumušimas, kelio sumušimas, alkūnės sumušimas, dešinės plaštakos 5 delnakaulio lūžis. M. L. išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 str. 1 d. (I t., b. l. 12-15).
2.10. Iš apžiūros 2021-12-29 protokolo ir jo priedų (fotolentelės) matyti, kad įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini). Atvykus į (duomenys neskelbtini), važiuojama (duomenys neskelbtini) gatve. Pavažiavus apie 500 m įvažiuojama į (duomenys neskelbtini) gatvę, kuria važiuojama apie 400 m. Dešinėje stebimas rudos spalvos namelis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Namelis nuo pagrindinio kelio nutolęs apie 10 m. Jo kiemas grįstas betoninėmis plytelėmis. Teritorija iš dalies aptverta menkaverte tvora, iš dalies apsodinta eglėmis. Teritorija vaizdo kameromis nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų detalių nestebima, įvykio vietos apžiūra baigta (I t., b. l. 24-27).
2.11. Iš Klaipėdos AVPK Rietavo PK alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos matyti, kad 2021-11-06 23:40 S. Š. nustatytas - 1,86 promilių girtumas; 2021-11-07 10.40 M. L. nustatytas - 1,53 promilių girtumas (I t., b. l. 28-33).
2.12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1528/2021(03) matyti, kad M. L. nustatyta: 1.1. odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę (2021-11-08 19:34 val.), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 1.2. dešinės plaštakos V delnakaulio galvos lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę (2021-11-08 19:34 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. 2. Tipinis (-iai) lūžis (-iai), nugriuvus ant grindinio (plytelių) ir plaštakai kontaktuojant su pagrindu- atitinkamos pusės dilbio kaulo (-ų). Tipinis lūžis, smūgiuojant sugniaužtu kumščiu į kietą buką daiktą - atitinkamos pusės plaštakos V delnakaulio galvos. M. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (I t., b. l. 65-67).
2.13. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1714/2021(04) matyti, kad S. Š. nustatyti sužalojimai: nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių lūžiai, nosies odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, kraujavimas iš nosies. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose smulkiai neaprašytos sužalojimų makromorfologinės savybės, todėl nėra galimybės tiksliai atsakyti, kuo padaryti sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. S. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosikaulių ir abiejų viršutinių žandikaulių lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (I t., b. l. 75).
3. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.
3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. L., viešoje vietoje, aplinkinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu bei moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė kito asmens-S. Š. sveikatą, todėl jo veikos yra įrodytos ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.
3.2. Taip pat, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. Š., viešoje vietoje, aplinkinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais pasireiškiančiais fizinio smurto panaudojimu bei moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė kito asmens-M. L. sveikatą, todėl jo veikos yra įrodytos ir atitinka BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtį.
3.3. Nors kaltinamieji ir gynėjai nurodo, kad medžiotojų namelis, stovintis nuošalėje nuo gyvenamųjų namų, veiksmui vykstant nakties metu nėra vieša vieta, be to, kaltinamieji neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarka, kad jų ginčas buvo dėl asmeninių paskatų, teismas tokius parodymus vertina kaip siekį kaltinamiesiems sušvelninti atsakomybę.
3.4. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).
Motyvuojamoji dalis
3.5. Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nepakanka nustatyti tik objektyvųjį požymį – veiką, turi būti nustatyti ir dėl tokios veikos kilę padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad nagrinėjama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022 ir kt.). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).
3.6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, paprastai vertinamas ir laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-719/2012, 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-367-511/2018, 2K-239-697/2022 ir kt.). Be to, kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio ar BK 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-3-489/2018 ir kt.).
3.7. Nors konfliktas tarp kaltinamųjų išsirutuliojo iš asmeninių paskatų, tačiau jis išsirutuliojo į viešosios tvarkos pažeidimą. Konfliktas kilo jau medžiotojų namelio viduje, kur buvo ir liudytojas N. S., kuris nebuvo patenkintas kaltinamųjų elgesiu ir liepė kaltinamiesiems eiti lauk iš namelio, kaltinamuosius ramino. Kaip nurodė liudytojas N. S., kaltinamieji konfliktavo ir vienas prieš kitą smurtavo-stumdėsi ir tampėsi abu. Aplinkybės, kad konfliktas vyko N. S. akivaizdoje ir jam teko dalyvauti konflikte, patvirtina, kad įvykis negalėjo nesukelti, kad ir trumpalaikio neigiamo jausmo. Nors N. S. ir teigia, kad jam nesukeltos neigiamos pasekmės, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad poilsis buvo nutrauktas, jis buvo atsakingas už tvarką medžiotojų namelyje ir buvo susirūpinęs, kad žala medžiotojų turtui nebūtų padaryta. Kieme veiksmas vyko viešoje vietoje, kuri yra apšviesta, 10 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio. Abu kaltinamieji vienas prieš kitą smurtavo jame dalyvavo dar du asmenys, t. y. N. S. ir O. N., kurie skyrė besimušančius kaltinamuosius, buvo pasipiktinę tokiu kaltinamųjų elgesius, o O. N. buvo ir išsigandusi. Šios aplinkybės rodo, kad nė vienas iš kaltinamųjų nebuvo būtinosios ginties situacijoje. Dar būdami namelyje turėjo galimybę pabaigti konfliktą ir važiuoti namo, nes jau buvo išsikvietę ir vairuotoją, tai patvirtino liudytoja O. N.. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis M. L., kuris nurodė, kad N. S. jį ir S. Š. ramino, tikriausiai bandė skirti, bet jiedu nereagavo, abu toliau tęsė smurtinį elgesį. Liudytojui N. S. liepus išeiti kaltinamuosius iš medžiotojų namelio, jie konfliktą perkėlė į medžiotojų namelio kiemą, jau einant per duris ramiai negalėjo prasilenkti, kaip nurodė M. L., einant pro duris vienas kitą palietė, apsižodžiavo ir apsistumdė, mušėsi lauke. Kad kaltinamasis S. Š. nebuvo būtinosios ginties situacijoje, kaip nurodo jo gynėjas, patvirtina ir specialisto išvada dėl M. L. sužalojimo iš kurios matyti, kad sužalojimai jam padaryti mažiausiai dviem poveikiais.
4. M. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai.
Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis M. L. pirmą kartą padarė du nesunkius nusikaltimus esant idealiajai jų sutapčiai, visiškai prisipažino nusikalstamas veikas padaręs ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, jauno amžiaus, atlygino gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, susitarė su S. Š. dėl žalos atlyginimo. Yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra jo pusseserės prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei. A. J. nurodo, kad daro teigiamą įtaką kaltinamajam, tai yra vertas pasitikėjimo asmuo, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalių, BPK 235 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
5. Bausmės skyrimas S. Š..
5.1. Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą-gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai.
5.2. Kaltinamojo S. Š. atsakomybę sunkianti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina ir pats kaltinamasis.
5.3. Skiriant bausmę kaltinamajam S. Š., teismas vadovaujasi bausmės esmės ir paskirties kriterijais, numatytais BK 41 straipsnyje, bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į jo asmenybę, kad nusikalto ne pirmą kartą, 2018-01-26 Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, tai rodo, kad S. Š. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų.
Įvertinus visas šias aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad S. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo M. L. elgesys nebuvo tinkamas, pats S. Š. nukentėjusiojo buvo sužalotas, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam mažesnes už vidurkį įstatymo numatytas laisvės apribojimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas be intensyvios priežiūros, bausmes subendrinant bausmių apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto taisykles, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, bei uždraudžiant bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
6. Civiliniai ieškiniai.
6.1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai: M. L. 166,78 eurų sumai (I t., b. l. 42-43), S. Š. 185,56 eurų sumai (I t., 44-45). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji Šiaulių teritorinei ligonių kasai žalą atlygino, ligonių kasa ieškinių atsisakė. Atsisakymas ieškinių neprieštarauja įstatymui ir šalių interesams, todėl priimtinas, o baudžiamoji byla šioje dalyje nutrauktina (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
6.2. Nagrinėjant bylą teisme buvo pareikštas S. Š. civilinis ieškinys M. L., kuriuo S. Š. prašė priteisti iš M. L. 1190 eurų turtinės ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei išlaidas už advokato teisines paslaugas.
S. Š. ir M. L. nagrinėjant bylą teisme sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikė. Kitos ieškinio dalies S. Š. atsisakė.
Kadangi M. L. ir S. Š. sudarė susitarimą ir nebeturi vienas kitam pretenzijų, susitarimas patvirtinamas (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
M. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei.
Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudžiamąją bylą M. L. atžvilgiu nutraukti.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę-laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę S. Š. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, uždraudžiant viso bausmės vykdymo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio kopijos gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Patvirtinti kaltinamojo M. L. ir nukentėjusiojo S. Š. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį M. L. sumoka nukentėjusiajam S. Š. 2000 eurų už jam padarytą neturtinę žalą. Žalos sumokėjimo terminas – vieneri metai. Mokėtina pinigų suma išdėstoma dalimis, mokant dvylika mėnesių: iki 2023-01-31 – 167,00 Eur; iki 2023-02-28 – 167,00 Eur; iki 2023-03-31 – 167,00 Eur; iki 2023-04-30 – 167,00 Eur; iki 2023-05-31 – 167,00 Eur; iki 2023-06-30 – 167,00 Eur; iki 2023-07-31 – 167,00 Eur; iki 2023-08-31 – 167,00 Eur; iki 2023-09-30 – 167,00 Eur; iki 2023-10-31 – 167,00 Eur; iki 2023-11-30 – 167,00 Eur; iki 2023-12-31 – 163,00 Eur. M. L. pinigus perveda į S. Š. banko sąskaitą. Šalys pareiškė, kad tokiu būdu susitarę dėl žalos atlyginimo, viena kitai jokių pretenzijų neturi.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinių priimti ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.
Išaiškinti M. L., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.