Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. A. (toliau - Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 425 litrus spirituotų alkoholinių gėrimų, apie įvežtas prekes nepranešdamas muitinės procedūrai ir tokiu būdu pažeisdamas specialų nustatytą draudimą įvežti;

- 137200 cigarečių, t. y. akcizais apmokestinamų prekių, neišpildydamas dokumentacijos ir saugumo sąlygų, numatytų Švedijos tabako įstatyme (1994:1563) ir, taip vadinamoje, Akcizų tvarkos direktyvoje (2008/118/EB), tokiu būdu sukeldamas grėsmę, kad institucijų kontrolės veikla prekių pervežimo klausimu bus rimtai apsunkinta. Bendra nuslėptų mokesčių ir rinkliavų vertė siekia 297719 kronų.

Motyvuojamoji dalis

5. K. A. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo K. A. skundo argumentus bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta, o Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymas pripažinti Švedijos Karalystės Siodertiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nuosprendį, priimtą Lietuvos Respublikos piliečiui K. A. ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, patenkintas pagrįstai.

7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste paminėtina, kad remiantis aukščiau aptarto įstatymo 8 straipsniu, teismas gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu: 1) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu; 3) sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios gali būti taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai, ir yra suėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnyje numatyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai; 4) nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą nusikalstamą veiką; 5) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimas ir vykdymas pažeistų ne bis in idem principą; 6) gautas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per teismo nustatytą terminą arba šis liudijimas nėra išverstas į lietuvių kalbą, taip pat kai nėra gautas sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ar jo esminių dalių vertimas į lietuvių kalbą, jeigu šių dokumentų turinys yra nepakankamas sprendimui priimti ir teismas prašė šį vertimą pateikti; 7) nuteistasis pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu nuo baudžiamosios jurisdikcijos; 8) sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu šeši mėnesiai; 9) nuteistasis asmeniškai nedalyvavo šį klausimą nagrinėjant teisme, kuris priėmė sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, išskyrus atvejus, kai liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai ir laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą nagrinėjimo teisme laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą nagrinėjimą teisme, taip pat kad asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, jeigu jis neatvyks į nagrinėjimą teisme, arba b) jis, žinodamas apie numatomą nagrinėjimą teisme, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti nagrinėjimo teisme metu ir gynėjas iš tiesų asmenį gynė nagrinėjimo teisme metu, arba c) jam įteikus sprendimą ir aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę pateikti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepateikė apeliacinio skundo; 10) kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutiko dėl nuteistojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nuteisimo, teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo ar kitokio jo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikoje dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo perdavimo; 11) sprendimu dėl laisvės atėmimo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė arba kita su laisvės atėmimu susijusi priemonė, kurios Lietuvos Respublika dėl savo teisinės ar sveikatos priežiūros sistemų ypatumų negali vykdyti, ir tokia priemonė šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka negali būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Švedijos Karalystės Siodertiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu byloje (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo – K. A. yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šių faktinių aplinkybių neginčija ir pats Pareiškėjas.

10. Be kita ko, byloje nėra duomenų, jog šiuo atveju būtų nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, jie nepateikiami ir apeliaciniame skunde, todėl laikytina, jog nėra nustatyta kliučių pripažinti Švedijos Karalystės Siodertiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nuosprendį, priimtą (duomenys neskelbtini) piliečiui K. A. ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

11. Aukštesnysis teismas, atkreipia Pareiškėjo dėmesį, kad nuteistojo sutikimas tam, kad Lietuvos Respublika pripažintų ir vykdytų jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nereikalingas. Taigi Pareiškėjo teisės šiuo atveju nėra pažeidžiamos (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-28-875/2021, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-891/2021).

12. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad teismas nuosprendį pripažino dalinai t. y. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, tačiau pritariant prokuratūros atsiliepime nurodytiems motyvams, nėra jokio pagrindo sutikti su tokiu Pareiškėjo argumentu.

13. Pabrėžtina, kad K. A. pripažintas kaltu už kontrabandą per Latvijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sieną bei už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Visiškai pritartina, skundžiamos nutarties išvadai, kad BK nenumato atsakomybės už kontrabandą per Latvijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sieną. Šiuo atveju, teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis K. A. būtų pats asmeniškai minėtas akcizais apmokestinamas prekes išgabenęs per Lietuvos Respublikos sieną į Latvijos Respubliką, todėl nuteistojo K. A. veiką suderinti su BK 199 straipsniu, nėra teisinio pagrindo.

14. Kita vertus, šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad Pareiškėjas, pažeisdamas nustatytą tvarką, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (pagal Europos centrinio banko paskelbtą euro ir kitų valiutų santykį 2020 m. balandžio 19 d. (nusikalstamos veikos padarymo dieną) euro ir SEK santykis buvo 10,8548 SEK už 1 eurą, todėl nuteistojo K. A. nuslėptų mokesčių ir rinkliavų vertė (297719 SEK arba 27427,41 Eur) atitinka 548 MGL.

15. Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Iš aptarto reglamentavimo seka, kad komentuojamas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: akcizais apmokestinamų prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų ar keli jų. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-187-919/2021).

16. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, apygardos teismas sprendžia, jog skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistojo K. A. įvykdyta nusikalstama veika atitinka BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi dėl K. A. nusikalstamos veikos nuslėptų mokesčių ir rinkliavų vertė siekia 548 MGL, tokiu būdu skundo argumentai dėl netinkamo BK normų taikymo atmetami, kaip nepagrįsti.

17. Skunde akcentuojama, jog Pareiškėjas pripažintas kaltu tik dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tuo tarpu, jam paskirta bausmė už du sunkius nusikaltimus negali būti laikoma teisinga, tačiau toks skundo argumentas neatitinka faktinių bylos duomenų, todėl laikomas nepagrįstu.

18. Kaip jau buvo minėta, K. A. pripažintas kaltu už kontrabandą per Latvijos Respublikos ir Švedijos Karalystės sieną bei už disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šioje byloje, K. A. veikos kvalifikuotos ir bausmė jam paskirta pagal Švedijos Karalystės alkoholio ir tabako prekių bei energetinių produktų transporto ir kitų akcizų kontrolės įstatymo (1998:506) 5 skyriaus 1 straipsnį bei Švedijos Karalystės bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnį. Nuteistajam K. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams (210 dienų), į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime (taikant kardomąją priemonę) išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. gegužės 6 d. (įskaitytinai) – 18 dienų.

19. Nagrinėjamu atveju, aukštesnysis teismas, atkreipia dėmesį, kad paskirtoji bausmė neviršija už tokią pačią nusikalstamą veiką pagal BK galimos maksimalios sankcijos ribos, t. y. BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki 8 metų, todėl šiuo atveju, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti K. A. paskirtos bausmės teisėtumu.

20. Atsižvelgiant į tai kas aptarta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas suderindamas bausmę su BK K. A. pagrįstai ir teisingai paliko Švedijos Karalystės Siodertiorno apylinkės teismo nuosprendžiu (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytos bausmės, atmetami, kaip nepagrįsti.

21. Skunde cituojamas Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose pripažinimo ir vykdymo, nurodant, jog šioje byloje, pirmos instancijos teismas nesiėmė cituojamame įstatyme nurodytų veiksmų, t. y. nesikreipė dėl papildomos informacijos gavimo, o būtent dėl paskirtos bausmės K. A. teisėtumo.

22. Atsakant į šią skundo dalį, pabrėžtina, jog spręsdamas kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo asmeniui paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimus teismas nevertina kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir nesprendžia iš naujo asmens kaltės bei jam paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo klausimų (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnis), todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas nesikreipė dėl papildomos informacijos gavimo, o būtent dėl paskirtos bausmės K. A. teisėtumo laikytinas nepagrįstu ir toliau šioje nutartyje neanalizuojamas.

23. Įvertinus tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

K. A. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.