Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria nutarta pripažinti Š. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. N. Š. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausme ir nustatyta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. gruodžio 7 d.

Į bausmės laiką nutarta įskaityti laiką, A. N. praleistą kardomajame kalinime: nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. (204 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį, atliktą pagal Š. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį: nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. gruodžio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. N. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme už sunkų su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą, t. y., už tai, kad 2010 m. lapkričio 6 d. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, kartu ir išvien su kitais dviem asmenimis turėjo, laikė ir gabeno 3045 gramus metamfetamino, t. y., narkotinių medžiagų. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d. Š. S. apeliaciniam teismui 2019 m. birželio 19 d. palikus galioti apylinkės teismo nuosprendį. Taip pat A. N. taikyta deportacija iš (duomenys neskelbtini) – uždrausta grįžti į (duomenys neskelbtini) iki 2029 m. balandžio 12 d.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 7 straipsnio 1 dalimi, prašydama spręsti klausimą persiuntė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą bei dokumentus dėl A. N. atžvilgiu priimto Š. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

3. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, pripažintas Š. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. A. N. Š. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderinus su BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausme.

4. Skundu A. N. prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo Teisingumo ministerijos teikimą dėl Š. S. apeliacinio teismo pripažinimo Lietuvos Respublikoje atmesti.

4.1. Skunde nurodo, kad nepritaria Telšių apylinkės teismo išvadai, kad atsižvelgiant į Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra kliūčių pripažinti Š. S. apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lietuvoje baudžiamoji politika, atsižvelgiant į ekonomines valstybės galimybes, yra labiau orientuota tik į įbauginimo ir galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo bausmės tikslų įgyvendinimą, kuomet laisvės atėmimu realiai siekiama ne tiek pataisyti nusikaltusį asmenį, kiek jį nubausti ir izoliuoti nuo visuomenės. Tuo tarpu Skandinavijos valstybėse ir čia, Š. K., žymiai didesnis dėmesys yra skiriamas bausmę atliekančių asmenų integravimui į visuomenę, jų resocializacijai, socialinei reabilitacijai tam, kad jie iš tiesų pasitaisytų ir būtų realiai užtikrinamas nusikaltimų prevencijos tikslo efektyvumas.

4.2. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami šio pobūdžio teikimus, privalo patikrinti ir įvertinti, ar prašomu kitos Europos Sąjungos valstybės teismo sprendimo baudžiamojoje byloje pripažinimu ir vykdymu būtų pasiektas šis įstatyme nurodytas tikslas,- ar tikrai būtų sudarytos sąlygos palankesnei nuteistojo laisvės atėmimo bausme, šiuo atveju - jo, socialinei reabilitacijai. Visgi iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmos instancijos teismas net neanalizavo jo socialinės reabilitacijos sąlygų Š. K. ir atitinkamai neanalizavo jo socialinės reabilitacijos sąlygų palankumo pokyčio tuo atveju, jei jam Š. K. teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą tęstų Lietuvos Respublikoje. Ir tai yra akivaizdus bei esminis skundžiamos teismo nutarties trūkumas, sukliudęs apylinkės teismui pagrįstai išnagrinėti teikimą bei priimti dėl jo teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

4.3. Skunde teigiama, jog skundžiama nutartimi teismas padarė grubų materialinės teisės normų pažeidimą, nes netinkamai taikė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas:

4.3.1. Dar nagrinėjant teikimą, jo gynėja buvo pateikusi labai aiškius argumentus, kad laisvės atėmimo vietose Lietuvoje vyrauja nežmoniškos sąlygos, kurios kenkia nuteistųjų ne tik fizinei, bet ir psichinei būklei, kad tose įstaigose Lietuvoje realiai nėra vykdoma jokia socialinė reabilitacija. Nors apylinkės teismas šį argumentą atmetė tik deklaratyviu vertinimu, neva jokių objektyvių duomenų, pavirtinančių, jog vykdant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje bus pažeistos jo teisės ir (ar) laisvės, nepateikta, tačiau tenka atkreipti apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog kalinimo sąlygų Lietuvos Respublikoje neatitikimas Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių apsaugos Konvencijoje įtvirtintoms kiekvieno žmogaus teisėms visgi yra pripažintas ir žinomas iš viešai skelbiamų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų išnagrinėtose bylose prieš Lietuvos Respubliką.

4.3.2. Jo socialiniai ryšiai yra žymiai tampresni būtent su Skandinavijos valstybėmis, nei su Lietuvos Respublika, kurios pilietis yra. Daugelį metų iki nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas Š. K., įvykdymo, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini) karalystėje, todėl būtent ten turi daugiau draugų bei pažįstamų, negu Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) buvo ir jo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta iki šios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo.

4.3.3. Š. K. atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atlikęs 2/3 jos dalis pagal čia galiojantį teisinį reguliavimą, turi realią galimybę būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Taigi 2021 m. lapkričio 7 d. teisėtai jau galės išeiti iš įkalinimo vietos čia, (duomenys neskelbtini) , prideda tai patvirtinantį išduotą dokumentą ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 26 skyriaus išrašą. Tuo tarpu analogiška lengvata realiai nebūtų taikoma vykdant likusią laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos Respublikoje, nes lygtinio paleidimo tvarka ir sąlygos Lietuvoje yra žymiai griežtesnės. Ši aplinkybė vertintina itin reikšmingu jo, kaip nuteistojo, teisinės padėties neatitikimu tarp šios valstybės, kurioje yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, ir valstybės, į kurią tęsti jo laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra teikiama, nes lygtinio paleidimo, atlikus 2/3 terminuotos laisvės atėmimo bausmės dalis, tvarka yra švelnesnė esamoje bausmės atlikimo valstybėje. Tokiu būdu, perdavus bausmės vykdvmą tęsti Lietuvai, būtų esmingai suvaržytos ir apribotos jo teisinės galimybės, kas vienareikšmiškai pažeistų jo, kaip nuteistojo ir kaip žmogaus, teises.

4.3.4.Dėl dabartinių pasaulinės pandemijos aplinkybių bet koks asmenų judėjimas ir, juo labiau, judėjimas tarp valstybių be ypatingo būtinumo aplinkybių nėra pateisinamas. Dar daugiau, viešai žinomi duomenys, jog šiuo metu Lietuva yra atsidūrusi pačioje pirmojoje vietoje visoje Europoje pagal kasdien naujai užsikrėtusių Covid-19 infekcija asmenų skaičių, tenkantį šalies gyventojų skaičiui, kas ypatingai padidina grėsmę perdavimo į Lietuvos Respubliką atveju užsikrėsti šia pavojinga liga. Juo labiau, viešai prieinama informacija rodo, kad šis pavojingas virusas yra stipriai paplitęs ir Lietuvos įkalinimo įstaigose, kur dėl valstybės ekonominės padėties ir dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų sąlygų ši pandemija plinta dar greičiau. Tokiu būdu, perdavus iš saugių jo sveikatai ir gyvybei sąlygų esamoje laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje čia, Š. K., į Lietuvą, kur jo gyvybei ir sveikatai grėstų realus pavojus, būtų iš esmės pažeistos jo teisės bei teisėti interesai.

4.3.5. Atlikdamas bausmę Š. K. dalyvauja visoje eilėje laisvai prieinamų reabilitacinių bei mokomųjų programų, mokosi švedų kalbos, kas akivaizdu turi milžinišką teigiamą poveikį socialinei reabilitacijai, asmenybei, nes čia yra motyvuojamas iš tiesų pasikeisti ir daugiau nebenusikalsti. Akivaizdu, kad pergabenus likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimui į Lietuvą, visos čia taikomos reabilitacinės programos automatiškai būtų nutrauktos, taigi, nėra jokių abejonių, kad perdavus bausmę toliau vykdyti Lietuvos Respublikai, netektų realios galimybės palankesnėms, kokybiškesnėms bei efektyvesnėms socialinės reabilitacijos sąlygoms ir tai iš esmės pažeistų jo teisėtus interesus.

5. 2021 m. kovo 9 d. teisme gauti papildomi duomenys prijungimui prie skundo nagrinėjimo, t. y., A. N. pridėtų priedų vertimai į lietuvių kalbą.

6. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Skundas netenkinamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą teikimo medžiagą, taip pat įvertinęs A. N. skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino ir nutarė vykdyti (duomenys neskelbtini) K. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Įstatymo ir BPK VII dalies nuostatas.

9. Įstatymo, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas gali atsisakyti pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) K. S. apeliacinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nuosprendžiu 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo – A. N. yra Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, A. N. atžvilgiu yra priimtas Š. K. sprendimas deportuoti A. N. iš (duomenys neskelbtini) ir šį draudimą nurodyta taikyti iki 2029 m. balandžio 12 d. Taip pat nenustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.

11. Skundą nagrinėjantis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, pakartotinai atkreipia A. N. dėmesį, kad nuteistojo sutikimas tam, kad Lietuvos Respublika pripažintų ir vykdytų Š. K. priimtą teismo nuosprendį dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nereikalingas. Taigi nuteistojo teisės šiuo atveju nėra pažeidžiamos.

12. Byloje esančiame Š. K. kalėjimų ir probacijos tarnybos sprendime persiųsti liudijimą ir (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo nuosprendį pripažinimui ir vykdymui į Lietuvą, nurodyta, kad bausmės vykdymas buvo pradėtas 2019 m. rugpjūčio 2 d. Lygtinis paleidimas anksčiausiai gali įvykti 2021 m. lapkričio 7 d. Bausmė iki galo bus įvykdyta 2023 m. balandžio 8 d. Nurodoma ir tai, kad A. N. su (duomenys neskelbtini) nesieja jokie saitai, be to, jis neturi sąsajų su kokia nors kita ES šalimi, išskyrus Lietuvą.

13. Dėl A. N. skunde nurodomų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atkreiptinas dėmesys į tai, kad Š. K. kalėjimų ir probacijos tarnyba jau sprendė ir šį klausimą. Sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad yra paaiškėję, kad dėl Lietuvos kalėjimų sąlygų gali kilti rizika, kad A. N. perkėlimo į Lietuvą atveju, gali patirti savo teisių pažeidimą, pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Europos žmogaus teisių konvencijos) 3 straipsnį, buvo pasikreipta į Lietuvos Respubliką pateikti individualią ir konkrečią garantiją, kad A. N. nepatirs tokio teisių pažeidimo. Lietuvos Respublikos pateiktoje garantijoje nurodoma, kad šiuo metu visuose Lietuvos kalėjimuose esančios sąlygos atitinka minimalius tarptautinius reikalavimus. Be to, nurodoma, kad A. N. perkėlimo į Lietuvą atveju, jis nebus perkeltas ten, kur esama rizikos jam turėti ryšių su kitais neigiamą poveikį darančiais nuteistaisiais. Net jei ir neįmanoma numatyti, į kokį kalėjimą jis bus perkeltas, Lietuva garantuoja, kad jis nepatirs savo teisių pažeidimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją. Todėl šiuo atveju turėtų būti vertinama tai, kad kalėjimų sąlygos nėra tokia aplinkybė, dėl kurios bausmės vykdymo perkėlimas laikomas netinkamu. Š. K. kalėjimų ir probacijos tarnybos vertinimu , Lietuvos Respublikos pateiktos garantijos pakanka, siekiant užtikrinti, kad perkėlimo į Lietuvą atveju A. N. negresia tokia tikra ir konkreti rizika patirti elgesį, kuriuo būtų pažeidžiamas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Pažymėta ir tai, kad bausmės vykdymo nuostatų skirtumų galimas bausmės laiko prailginimas teismo nuosprendžiu skirtos bausmės rėmuose nelaikomas neproporcingu ir negali būti bausmės vykdymo perkėlimo netinkamumo pagrindu. Su kuo sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pažymint, kad tokio pagrindo, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos būtų palankesnės Š. K., kuomet teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, Įstatymo 8 straipsnyje nėra numatyta. O be to, A. N. yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje turintis gyvenamąją vietą, todėl socialinės reabilitacijos tikslas bus efektyviau pasiektas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę atliekant Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie socialinių, šeimos, ekonominių ar kitokių svarbių nuteistojo realiais duomenimis pagrįstų ryšių, kurie galimai paspartintų jo pataisymą ir reintegraciją į visuomenę bei sietų jį su Š. K., byloje nėra pateikta.

14. Tai, kad kaip nurodoma apeliaciniame skunde, kad Š. K. gali būti anksčiau taikomas lygtinis paleidimas ir sudarytos geresnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti vykdyti Š. K. teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje pažymint, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje yra aptartos nuteistųjų teisės, įvykdžius individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus, būti lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai nesutikti su nuteistojo skundo teiginiais dėl neefektyvaus socialinės reabilitacijos tikslų įgyvendinimo, pripažįstant, kad nuteistajam taikytinos įkalinimo sąlygos vykdančioje valstybėje nagrinėjamu atveju nelaikytinos prastesnėmis, nei išduodančioje valstybėje ir nesudarančiomis pagrindo keisti ar naikinti priimtą sprendimą.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam A. N. Š. K. apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių teisės aktų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.