Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Inos Linevaitės (toliau ir – prokurorė) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria netenkintas Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teisinės pagalbos prašymas dėl Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio byloje Nr. B 2157-18, priimto V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu byloje Nr. B 2157-18 V. K. nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams už vagystę, vairavimą neturint teisės vairuoti – sunkų nusikaltimą, vairavimą neblaiviam – sunkų nusikaltimą, smulkų narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą bei peilių ir kitų pavojingų daiktų laikymo draudimo įstatymo pažeidimą. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 18 d. Bausmės vykdymo senatis – 2023 m. gruodžio 13 d.

2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau ir – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 7 straipsnio 1 dalimi, prašydama spręsti klausimą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos prašymą bei dokumentus dėl V. K. atžvilgiu priimto Švedijos Karalystės Lundo (Lunds) teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio byloje Nr. B 2157-18 pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teisinės pagalbos prašymą bei dokumentus dėl Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio V. K. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė Įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatas bei netinkamai aiškino 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau ir – Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR), nuostatas, neatsižvelgė į valstybių kompetentingų institucijų išankstinio konsultavimosi rezultatus ir nemotyvavo, kodėl jie buvo ignoruoti, taip pat tinkamai neįvertino galimybės taikyti paskesnes konsultacijas, siekiant rasti bendrą sutarimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

9. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą teikimo medžiagą, taip pat įvertinęs prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ir vykdyti Švedijos Karalystės Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendį byloje Nr. B 2157-18, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis naikintina.

10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Švedijos Karalystės Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu byloje Nr. B 2157-18 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo – V. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas atsisakė pripažinti ir vykdyti minėtą Švedijos Karalystės Lundo (Lunds) apylinkės teismo nuosprendį Lietuvos Respublikoje konstatavęs, jog egzistuoja Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, kuriems esant galima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

13. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės priimtas dėl nusikalstamos veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos BK nėra laikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Kaip matyti iš teikimo medžiagos V. K. atžvilgiu Švedijos Karalystėje priimtas nuosprendis yra susijęs su 18 nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas, įvertinęs šias liudijime nurodytas veikas pagal išduodančiosios valstybės pateiktus normų aprašymus, sprendė, kad dauguma liudijime nurodytų V. K. padarytų veikų, už kurias jam paskirtos bausmės pagal Švedijos Karalystės įstatymus, negali būti suderinamos su Lietuvos Respublikos BK įtvirtintomis nusikalstamų veikų sudėtimis, kadangi dauguma jų atitinka ne nusikalstamų veikų, o administracinių nusižengimų apibrėžimus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas konstatavo, jog tik viena veika, susijusi su vairavimu esant stipriam neblaivumui, iš visų nurodytų, turi iš esmės analogiškus nusikaltimo požymius tiek Lietuvoje, tiek Švedijos Karalystėje, tačiau, pateikdamas kiekvienos veikos vertinimą atskirai, skundžiamoje nutartyje nurodė ne vieną, bet kelias nusikalstamas veikas, kaip atitinkančias dvigubo baudžiamumo sąlygą (Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis, 258 straipsnio 2 dalis). Taigi, kaip matyti, vis tik dalis V. K. Švedijos Karalystėje padarytų veikų gali būti laikomos nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu pagal Lietuvos Respublikos BK, todėl, atsisakant pripažinti ir vykdyti Švedijos Karalystės nuosprendį, absoliučiai remtis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu negalima. Be to, Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais teismas, pasikonsultavęs su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, vietoj sprendimo atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, esant galimybei ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimui, gali nuspręsti iš dalies pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas su kompetentinga Švedijos Karalystės institucija papildomai nesikonsultavo ir nesvarstė klausimo dėl galimybės nuosprendį pripažinti iš dalies.

14. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas atsisako pripažinti kitos Europos Sąjungos valstybės narės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, jeigu sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės ir liudijimo gavimo metu nuteistajam likusios laisvės atėmimo bausmės dalis yra trumpesnė negu 6 mėnesiai. Sutiktina su apylinkės teismu, kad V. K. Švedijos Karalystėje paskirta ir neatlikta bausmė yra trumpesnė nei 6 mėnesiai, kadangi jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 5, 6, 8, 9 ir 11 punktuose numatytais atvejais, prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, teismas tinkamu būdu konsultuojasi su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ir prireikus prašo jos per nustatytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus ar kitą reikalingą informaciją. Jeigu per nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Prireikus gauti papildomos informacijos, teismas gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir kitais atvejais. Be to, kaip jau minėta aukščiau, šio punkto atžvilgiu taip pat galima taikyti ir Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl galimybės sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinti iš dalies. Vėlgi, nagrinėjamu atveju, prieš nuspręsdamas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas su kompetentinga Švedijos Karalystės institucija papildomai nesikonsultavo, neprašė pateikti papildomų paaiškinimų ar kitos reikalingos informacijos, pavyzdžiui pateikti Lundo (Lunds) teismo nuosprendžio vertimą į lietuvių ar anglų kalbas (nuosprendis pateiktas švedų kalba), pats šio nuosprendžio taip pat neišsivertė į suprantamą kalbą, nesiaiškino, kokios konkrečiai bausmės V. K. paskirtos už kiekvieną iš jo padarytų veikų, kaip paskirta galutinė bausmė ir panašiai.

15. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip matyti iš teikimo medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. raštu Nr. V2-303 atsakydamas į Teisingumo ministerijos perduotą Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos kreipimąsi informavo, jog neprieštarauja, kad teismui būtų perduotas nuosprendis bei liudijimas dėl V. K. paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. (1919/19)9R-2165 (teikimo b. l. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismui dar kartą priminė apie šio teismo 2020 m. kovo 23 d. duotą išankstinį sutikimą. Tačiau, priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas visiškai ignoravo šį teikimo byloje nustatytą Švedijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išankstinio konsultavimosi faktą ir nepagrįstai nevertino Švedijos Karalystės kompetentingai institucijai duoto išankstinio sutikimo.

16. Skundžiamoje nutartyje teismas kaip nepripažinimo ir nevykdymo pagrindą nurodo ir tai, kad V. K. šiuo metu yra atlikęs Lietuvoje jam paskirtą bausmę ir išreiškė norą jam paskirtą Švedijos Karalystės Lundo (Lunds) teismo laisvės atėmimo bausmę atlikti Švedijoje. Anot apylinkės teismo, dėl šių aplinkybių pripažinus ir vykdant Švedijos Karalystės Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendį Lietuvos Respublikos teritorijoje bus pažeistos nuteistojo V. K. teisės. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais skundžiamos nutarties teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad V. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, duomenų, kad jis būtų išvykęs gyventi į užsienio valstybę nenustatyta, o tokiu atveju, pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, taip pat ir Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 6 straipsnio 2 dalies a) punktą, nuteistojo V. K. sutikimas tam, kad Lietuvos Respublika pripažintų ir vykdytų Švedijos Karalystės priimtą sprendimą dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, nereikalingas. Taigi nuteistojo teisės šiuo atveju nėra pažeidžiamos.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 3 ir 8 straipsnių bei Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR nuostatas, neatsižvelgė į valstybių kompetentingų institucijų išankstinio konsultavimosi rezultatus ir nemotyvavo, kodėl jie buvo ignoruoti, taip pat tinkamai neįvertino galimybės taikyti papildomas konsultacijas su išduodančios valstybės kompetentinga institucija, siekiant rasti bendrą sutarimą dėl nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo iš dalies, todėl skundžiama nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir, vadovaujantis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, bei atsižvelgus į tai, kad klausimui išspręsti iš esmės reikalingi papildomi teismo veiksmai, taip pat siekiant nepažeisti proceso dalyvių teisės nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus, dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teisinės pagalbos prašymas bei dokumentai dėl Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio V. K. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje perduotini iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Inos Linevaitės skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – Švedijos Karalystės kalėjimų ir probacijos tarnybos teisinės pagalbos prašymą ir dokumentus dėl Lundo (Lunds) apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio byloje Nr. B 2157-18, priimto V. K. (V. K.) atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.